Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. E. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 94-129 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad L. E. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., BK 64 str. 1 d., 3 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams.

Bausmės pradžia – 2011-10-05, o pabaiga – 2015-10-05.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. E. skundą dėl Komisijos 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 94-129 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sutikdamas su Komisijos nutarime padaryta išvada, jog L. E. charakteristika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis bei ankstesnio lygtinio paleidimo pažeidimas, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikaltimų.

Skunde pažymima, jog teismas jį apibūdina, kaip nelinkusį taisytis, tačiau jis skirtus įpareigojimus įvykdė, jau metus laiko dirba be sargybos, dirba stengdamasis padėti šeimai ir tuo pačiu integruojasi į visuomenę, bendrauja ir dirba su laisvais žmonėmis, dirba pagal pataisos namuose įgytą suvirintojo specialybę. Teismas mano, kad taikant lygtinį paleidimą nebūtų pasiekti bausmės tikslai, tačiau kitiems taikomas lygtinis paleidimas, nors ir būna jie teisti daugiau kartų, todėl viskas priklauso nuo teismo malonės ar nuotaikos. Jo manymu lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems vienodai, nes būdamas įkalinimo įstaigoje, jis stengiasi pasitaisyti, suprasti klaidas, tačiau jos vėl primenamos, jis vėl už jas netiesiogine prasme yra baudžiamas. Jo teigimu reikia atsižvelgti, kaip jis elgiasi dabar pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. E. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepime pritaręs Komisijos nutarimui.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. E. praeityje buvo vieną kartą teistas, šiuo metu bausmę atlieka už vagystę bei viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalstamos veikos tyčinės. Nuteistojo daromi nusikaltimai susiję su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, iš to išvadų nepadarė, savo elgesio ir mąstymo teigiamai nekoregavo, nors jam buvo taikytos jo padėtį švelninančios priemonės. Šiuo atveju tai, kad L. E. teismo pasitikėjimo nepateisino ir savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, leidžia daryti išvadą, jog paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Svarstant klausimą dėl L. E. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – 2015-03-02 buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, nuobauda yra galiojanti. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika ateityje yra vidutinė (70 balų pagal OASys metodiką), rodo didesnį L. E. pavojingumą visuomenei. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje kaip pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra nustatyti jo ankstesni teisės pažeidimai, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai (nusikaltimai padaryti grupėje, nuteistasis mano, jog sunku atsispirti kompanijos įtakai), sunkumai sprendžiant problemas, pasirenkant tinkamą jų sprendimo būdą; ankstesnis rėžimo pažeidimas, problema dėl alkoholio vartojimo. Nuteistasis kriminalinės subkultūros taisyklių laikosi dalinai ir tik tiek, kiek reikalauja aplinkybės, turi dviprasmišką nuostatą į prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, priežiūrą suvokia, kaip praktinių problemų sprendimą. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kartais linkęs į impulsyvų reagavimą, neprognozuojamą elgesį ir tuomet sprendimus priima pagautas impulso. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu gauti vykdomieji raštai, kurių suma 12252,26 eurai, sumokėjęs jis 492,42 eurus, liko nesumokėta 11759,84 eurai. Per pastaruosius metus į nuteistojo sąskaitą pervesta 1028,55 eurai, per tą laikotarpį jis išleido 1012,88 eurus iš kurių tik 202,73 eurus siuntė sugyventinei, vaikų išlaikymui. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis nepakankamai stengiasi sumažinti finansinius įsipareigojimus.

Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistajam nepalankias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje. Nuteistojo skundo argumentai, kad jis siekia pasitaisyti, kad dirba be sargybos, kad buvo išvykęs trims dienoms namo, nors ir yra svarbos bei rodo jo pastangas pasitaisyti, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nėra pagrindo sutikti su skundo autoriaus argumentais, kad teismas vertindamas ankstesnį teistumą jį netiesiogiai baudžia už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes ne tik gali, bet ir privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą, kadangi tik tokių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą padaryti išvadą, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nėra paleidžiamas lygtinai neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės, niekaip negali būti vertinama kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Konstitucijos 31 str. 5 d. prasme.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šios nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu jo atžvilgiu pritaikytas lygtinis paleidimas, gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė L. E. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutarė:

nuteistojo L. E. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.