Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. I. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 22 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje L. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, o būtent:

L. I. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį - menamą pasikėsinimą pagrobti jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., pasivijęs nukentėjusįjį V. S., bendrais veiksmais su D. K. ir L. E. tyčia sudavė mažiausiai šešis smūgius rankomis ir spyrė kojomis V. S. į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kaušelyje, kraujosruvas apatinėje lūpoje su gleivinės įtrūkimu, kairiame antakyje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavė mažiausiai vienuolika smūgių rankomis ir spyrė kojomis V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybinius smulkius odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas rankose, kojose ir nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia spyrė mažiausiai vieną smūgį koja V. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas pilvo sumušimą pasireiškusį kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko V. S. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą – kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, mirė, tai yra tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. S..

L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme (duomenys neskelbtini) namo, būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po pavartoto fizinio smurto prieš V. S., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgius rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke - vokų išoriniame kampe, dešinėje ausyje - smilkinyje, lūpų kairiame kampe - žande su muštine žaizda, pilve - kairiame šone, paviršinį odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme (duomenys neskelbtini) namo, būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po pavartoto fizinio smurto prieš V. S. ir E. N., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ištraukė pasislėpusį po automobiliu nukentėjusįjį V. V., tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame antakyje, skruoste, odos nubrozdinimą ir sumušimą kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi L. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas L. I. buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. I. gynėjo advokato G. Andrijausko skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo A. M., nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys. Šių duomenų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsižvelgė į tai, kad L. I. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų (nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu L. I. pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, tačiau pritaikius BK 92 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo teismas įvertino nurodytų aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį kaltinamasis L. I. gali bėgti (slėptis) teismo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad L. I. yra jauno amžiaus, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, iki sulaikymo gyveno su tėvais, t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo L. I. gali būti priimtas į darbą, nėra pakankamai reikšmingos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau minėta, L. I. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu L. I. pripažintas kaltu padaręs iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis ankščiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. I., rodo jo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skunde nurodytos aplinkybės, kad L. I. iki suėmimo paskyrimo mokėsi ir suėmimo vietoje toliau tęsia mokslus, nebuvo įrašytas į nepilnamečių įskaitą, jo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, motina dirba ir charakterizuojama teigiamai, su motina palaiko gerus santykius yra nepakankamos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

Pažymima, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl tai, kad kitam kaltinamajam šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nesudaro pagrindo panaikinti L. I. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. I. suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. I. gynėjo advokato Gintaro Andrijausko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.