Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. I. gynėjo G. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 22 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje L. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o būtent:

L. I. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį - menamą pasikėsinimą pagrobti jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., pasivijęs nukentėjusįjį V. S., bendrais veiksmais su D. K. ir L. E. tyčia sudavė mažiausiai šešis smūgius rankomis ir spyrė kojomis V. S. į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kaušelyje, kraujosruvas apatinėje lūpoje su gleivinės įtrūkimu, kairiame antakyje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavė mažiausiai vienuolika smūgių rankomis ir spyrė kojomis V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybinius smulkius odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas rankose, kojose ir nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia spyrė mažiausiai vieną smūgį koja V. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas pilvo sumušimą pasireiškusį kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko V. S. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą – kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, mirė, tai yra tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. S..

L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po pavartoto fizinio smurto prieš V. S., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgius rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke - vokų išoriniame kampe, dešinėje ausyje - smilkinyje, lūpų kairiame kampe - žande su muštine žaizda, pilve - kairiame šone, paviršinį odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. I. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), po pavartoto fizinio smurto prieš V. S. ir E. N., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir L. E., demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ištraukė pasislėpusį po automobiliu nukentėjusįjį V. V., tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame antakyje, skruoste, odos nubrozdinimą ir sumušimą kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi L. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas L. I. buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamajam L. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog L. I. kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, kurie susiję su fizinio smurto panaudojimu, vienas iš nusikaltimų priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, jo pasekmės labai sunkios ir negrąžinamos – atimta žmogaus gyvybė. Sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta tik griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltininkas nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą (su motina), tačiau ši, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajam neturi didelės įtakos. Byloje yra duomenų, jog L. I. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jis charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. I., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamojo L. I. gynėjas G. A. skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Anot gynėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas tik deklaratyviai nurodė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Apygardos teismas neįvertino to, ar byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad L. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, iki suėmimo paskyrimo mokėsi ir suėmimo vietoje toliau tęsia mokslus. L. I. yra jauno mažiaus, todėl legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi ir nesukūrė savo šeimos, tačiau teismui pateikė duomenis – raštą, jog L. I. gali būti priimtas į darbą UAB „Greičio forma“. Skunde nurodoma, kad L. I. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jo motina dirba ir charakterizuojama teigiamai. Be to, L. I. nebuvo įrašytas į nepilnamečių įskaitą, su motina palaiko gerus santykius ir ji buvo jam autoritetu. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo ginamasis charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas nepagrįstai mano, kad L. I. linkęs nusikalsti, nes vien nusikalstamos veikos įtraukimas į BK 122 straipsnio 4 dalį esantį sąrašą savaime dar nėra pagrindas jo ginamajam skirti ir tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Argumentas, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs per trumpą laiką net ris tyčinius nusikaltimus dar neįrodo L. I. kaltės. Be to, tai tik vienoje vietoje keliolikos minučių trukusių muštynių teisinis kvalifikavimas pagal skirtingus BK straipsnius. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Kaltinamojo L. I. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo L. I. gynėjo G. A. skundas atmetamas.

Kauno apygardos nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, nepažeisti BPK 119, 121, 122, 125 straipsnių reikalavimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog L. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo A. M., nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto, teismo ekspertizės centro specialisto išvados ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys. Be to, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. I. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų (tyčinį nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teistas, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, t. y. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu L. I. pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, tačiau pritaikė BK 92 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams. L. I. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, mokyklos išduotoje pažymoje charakterizuojamas neigiamai, pabrėžiamas jo konfliktiškumas, nedrausmingumas, grubus elgesys su bendramoksliais, polinkis smurtauti, buvo reikšti papeikimai ir įspėjimai už grubius mokyklos darbo tvarkos ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimus. Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, nepaneigia aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios duoda pakankamą pagrindą manyti, jog L. I., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir dar vieną kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y., kad kaltinamasis L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog L. I. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, viena iš jų, t. y. nusikalstama veika numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte apibrėžiama ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, iš LITEKO sistemos matyti, kad kaltinamasis Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo bausmės vykdymo už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau vėl kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas bendrininkų grupe, tyčia panaudojęs fizinį smurtą, vienas iš nukentėjusiųjų mirė, o kitiems nukentėjusiesiems padaryti nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat, Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šios paminėtos aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrįstas manymas, kad L. I., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Gynėjo nurodytos aplinkybės, kad iki suėmimo paskyrimo mokėsi ir suėmimo vietoje toliau tęsia mokslus, yra jauno mažiaus, todėl neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio ir nesukūrė savo šeimos, gali būti priimtas į darbą UAB „Greičio forma“, L. I. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kaltinamojo motina dirba ir charakterizuojama teigiamai, o L. I. nebuvo įrašytas į nepilnamečių įskaitą, su motina palaiko gerus santykius yra nepakankamos, kad atsvertų kitas nustatytas aplinkybes. Be to, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia gynėjo teiginį, kad L. I. jo motina buvo autoritetu. Pažymima, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Suėmimo termino pratęsimas yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl naikinti apygardos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. I. gynėjo advokato G. A. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.