Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam L. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2012 m. gegužės 31 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 2 metais laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2) 2013 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta galutinė bausmė, subendrinta su 2012 m. gegužės 31 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu - 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga - 2021 m. balandžio 5 d.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis L. I. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, įgijo specialybę, dirba, palaiko artimus socialinius santykius bei išsprendė finansinius įsipareigojimus. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. L. I. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 52 balais. Nuo paskutinio vertinimo L. I. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų. Nuteistojo kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Teismas pažymi, kad L. I. pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vertinama kaip vidutinė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės vykdymo metu buvo net 36 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dalis jų paskirtos už grubius pažeidimus, kuriuos jis darė pakartotinai. Paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2017 m. liepos 22 d. -taigi mažiau nei prieš metus. Nors šios nuobaudos nebegalioja, jų kiekis bei aplinkybės, už kurias buvo paskirtos, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad viso bausmės vykdymo metu L. I. buvo paskatintas vos tris kartus. Nuteistajam bausmės vykdymo metu skirtų nuobaudų bei paskatinimų santykis ir dinamika nerodo jo akivaizdžios pažangos siekiant pasitaisyti.

Teismas nesutinka su Komisijos nurodomu argumentu, kad lankomos papildomos socialinės reabilitacijos programos padeda nuteistajam keisti mąstymą ir elgesį, kadangi šią aplinkybę paneigia bylos medžiaga. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, mąstymas ir elgesys vis dar yra įvardijamas vienu iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistajam yra būdingas impulsyvus elgesys, jis teikia pirmenybę veiksmui, o ne planavimui, ko paskui tenka galėtis. Jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireikęs agresyvus elgesys, savitvardos praradimas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad L. I. padarė žymią pažangą spręsdamas šias problemas.

Taip pat teismas įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą - tyčia nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Be to, jis ir anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą. Nuteistojo padarytų veikų pobūdis ir kiekis rodo jo didelį pavojingumą visuomenei. Teismas pažymi, kad asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 2 metai laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius šiuo metu nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. I. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų tikėtis, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo taikyti nuteistajam L. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.