Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S., atsakovės E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui T. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. S. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti ieškovo ir atsakovės E. S. (toliau – atsakovė) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti ieškovui S. pavardę, atsakovei – santuokinę S. pavardę; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. kovo 1 d.; nustatyti nepilnametės dukros V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros V. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 140 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros V. S. bendravimo tvarką: atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti nepilnametės dukros V. S. auklėjime ir matytis su ja; ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną SMS žinute, informuojant apie dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; nepriteisti materialinio išlaikymo ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 m. kovo 1 d. Santuoka iširo dėl interesų skirtumo, santuokinių pareigų nevykdymo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims pradėjus gyventi skyrium, šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Ieškovas aktyviai bendrauja su dukra, dažnai drauge leidžia laisvalaikį, nuolat prisideda prie jos išlaikymo – moka už lankomus būrelius, sporto stovyklas, perka rūbus, avalynę, knygutes, žaislus, kitas priemones, būtinas vaiko asmenybei ir gebėjimams ugdyti, todėl dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 260 Eur ir daugiau. Ieškovas visokeriopai išlaiko dukrą, atsakovei tenka nedidelė dukros išlaikymo našta, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 140 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Ieškovas yra suinteresuotas, kad jo ir dukros bendravimas nenutrūktų, todėl nustatytina, jog su dukra ieškovas bendrauja neribotai, o atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti dukros auklėjime bei matytis su ja. Ieškovas nurodė, kad gyvendamos santuokoje šalys neįgijo kilnojamojo, nekilnojamojo turto, neturi nei solidarių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų.

3. Atsakovė, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė teismo šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio; pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant atsakovei iš ieškovo 12 675 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo 1 000 Eur už įsigytus baldus; nustatyti dukros V. S. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo dukros V. S. išlaikymui po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; priteisti iš ieškovo dukros V. S. 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus.

4. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė buvo įtraukta vartoti alkoholį, prieš atsakovę ieškovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo neištikimas. Dėl ieškovo smurtavimo, neištikimybės bendras gyvenimas tapo neįmanomas, todėl atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigos apsigyveno pas savo tėvus. Dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 606 Eur suma. Ieškovas tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio apmokėdavo išlaidas už dukros lankomus būrelius, iki tol dukrai neteikė išlaikymo, ją retai lankė, ieškovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl dukros išlaikymui iš ieškovo atsakovei priteistina 350 Eur per mėnesį suma periodinėmis išmokomis, taip pat 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį. Atsakovė su ieškovu kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2001 metais, gyvendami kartu iš bendrų lėšų 2007 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) nusipirko 0,0910 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu. Šalys namelį iš esmės rekonstravo padedant atsakovės tėvams darbu ir lėšomis, iš viso į sodo namelio rekonstrukciją ir sklypo įrengimą atsakovė įdėjo 8 570 Eur savo asmeninių lėšų. Kadangi šis turtas iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir bendromis šalių lėšomis, jis turėtų būti pripažintas bendrąja šalių nuosavybe. Kadangi šis turtas yra parduotas, atsakovei iš ieškovo priteistina 12 675 Eur kompensacija, t. y. 1/2 dalis turto rinkos vertės. Baldams pirkti santuokos metu šalys išleido 2 000 Eur, visi baldai liko pas ieškovą, todėl atsakovei priteistina 1 000 Eur kompensacija už baldus. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove ir ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę S., atsakovei – pavardę S.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.; nustatė nepilnametės dukros V. S. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros V. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 220 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros V. S. 4 428 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.; nepilnametės V. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo ir nepilnametės dukros V. S. neribotą bendravimo tvarką: atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti nepilnametės dukros V. S. auklėjime ir matytis su ja; ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną SMS žinute, informuojant apie dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; priteisė iš ieškovo atsakovei 7 388 Eur kompensaciją; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 862,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 22 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės 8,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, kurių sisteminis vertinimas leistų teismui daryti išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę. Teismas padarė išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir yra abi kaltos dėl santuokos nutrūkimo, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs juos visų aplinkybių kontekste, vadovaudamasis tikimybių taisykle, sprendė, kad šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Tarp šalių nesant ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo ir dėl ieškinyje prašomos patvirtinti ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, teismas patenkino šiuos ieškinio reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Tai, kad nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys kvitai, nereiškia, jog tokios išlaidos nėra patiriamos, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio. Teismas nesutiko su ieškovu, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam dešimties metų vaiko vystymuisi yra pakankama 300 Eur suma, tačiau iš dalies sutiko su ieškovo argumentais dėl atsakovės nurodytų dukros poreikių dydžio nepagrįstumo. Teismas vertino, kad dalis atsakovės nurodytų lėšų mėnesiui yra išdidintos, pvz. lėšos maistui (300 Eur), abejojo dėl poreikio kas mėnesį išleisti 50 Eur medicininėms paslaugoms, sprendė, kad nepagrįstai įtrauktos 50 Eur išlaidos būsto išlaikymui, kadangi, kaip nurodė liudytojas N. V., pas kurį gyvena atsakovė su dukra, atsakovė savo lėšomis neprisideda prie būsto išlaikymo ir nepatiria šių išlaidų, tai patvirtino ir atsakovė; atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos pateiktoje vaiko poreikiams išlaidų lentelėje kai kurios išlaidos nurodytos metams, o ne mėnesiui (patalynė, rankšluosčiai, maisto papildai, vaistai, žaislai). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių dukros turimus sveikatos sutrikimus. Teismas nurodė, kad atsakovė su dukra gyvena užmiestyje, dukra mokyklą lanko mieste, todėl tai lemia didesnes transporto išlaidas. Įvertinęs šalių nurodytas dukros išlaikymui reikalingas sumas, išklausęs šalių žodinius paaiškinimus apie dukros poreikius ir patiriamas išlaidas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į ekonominę situaciją šalyje, teismas sprendė, kad šalių dukros poreikiams patenkinti mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 500 Eur sumą. Nurodęs, kad atsakovė kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo pagrindu, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti, teismas padarė išvadą, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, šiuo metu išmokos dydis yra 60 Eur, todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, sumą sumažino iki 440 Eur.

8. Teismas nustatė, kad nėra ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovo vidutinės mėnesio pajamos – 1 450 Eur, nėra atsakovės vardu registruotų transporto priemonių, jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovė verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau negavo socialinių išmokų, teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos vidutinės mėnesio pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500 Eur, ji gauna 230 Eur pajamas iš buto nuomos, šią aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašas. Teismas sprendė, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi skirti lėšas jai tenkančiai dukros išlaikymo dydžio daliai apmokėti. Teismui įpareigojus atsakovę pateikti su iš darbinės veiklos gaunamomis pajamomis susijusius duomenis, atsakovė nepateikė jokių duomenų, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus dėl geresnės ieškovo turtinės padėties. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovė neatlygintinai gyvena pas tėvus, atsakovės tėvai padeda išlaikyti šalių dukrą, vežioja į mokyklą, nepaneigia ieškovo įstatyminės pareigos teikti vaikui išlaikymą ir neturi įtakos sprendžiant dėl jo dydžio nustatymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas iš ieškovo priteisė nepilnametei V. S. po 220 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo iki vaiko pilnametystės.

9. Teismas nustatė, kad ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog prie šalių dukros poreikių tenkinimo ieškovas prisidėjo ne nuo 2017 m. rudens, kaip nurodo atsakovė, bet ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio skirdavo lėšų dukros išlaikymui: už ugdymą darželyje, šokių pamokas, treniruotes sporto klube ,,(duomenys neskelbtini)“, lankymąsi Girstučio baseine, stovyklas, keliones, pirko bilietus į kino teatrą, prekes žaislų parduotuvėje, apmokėjo sąskaitas picerijose. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktus išrašus ieškovo išlaidos dukros poreikių tenkinimui sudarė: 2016 metais – 1 716,22 Eur (arba 143 Eur per mėnesį), 2017 metais – 1 071,28 Eur (arba 90 Eur per mėnesį), 2018 metais 2 305,1 Eur (arba 182 Eur per mėnesį). Ieškovui paaiškinus, kad jis nuo 2007 metų yra apsidraudęs UAB ,,SEB gyvybės draudimas“, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog šioje bendrovėje kada nors būtų drausta šalių dukra, todėl draudimo įmokų, kurių bendra suma yra 1 832 Eur (per 2016 metus – 507 Eur, 2017 metus – 600 Eur, 2018 metus – 650 Eur, 2019 metus – 75 Eur), ieškovo nurodomų kaip išlaidų dukros išlaikymui, nelaikė išlaidomis, skirtomis dukros poreikiams tenkinti. Atsakovei iš esmės neginčijant ieškovo nurodytų sumų dydžio, atėmus nepagrįstai įtrauktas išlaidas, teismas laikė įrodytu, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio prisidėjo prie šalių dukros išlaikymo bendra 3 487,48 Eur suma arba vidutiniškai po 97 Eur per mėnesį. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu keitėsi iš esmės. Teismas, nusprendęs iš ieškovo priteisti po 220 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies ir iš ieškovo priteisė 4 428 Eur (220 Eur – 97 Eur = 123 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei V. S. (už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.).

10. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas ieškovo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, atsakovė nereiškė reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, todėl jį laikė ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas 2007 m. birželio 13 d. su AB SEB Vilniaus banku sudarė kredito sutartį Nr. 1850718071183-5 dėl kredito sodo namelio remontui ir vartojimo kredito pagal 2007 m. vasario 9 d. sutartį Nr. 1850718050246-13 dengimui. 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytas susitarimas dėl 2007 m. birželio 13 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, jį pasirašė ir atsakovė. Kreditas pagal šią kredito sutartį grąžintas 2016 m. birželio 13 d. Ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė šių kredito sutarčių, kredito pagal sutartis padengimo grafiko, todėl nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio įmokos buvo mokamos kas mėnesį grąžinant kreditą ir kokio dydžio suma iš viso buvo grąžinta iki šalių pradėjimo gyventi skyrium. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog nekelia savarankiškų reikalavimų, susijusių su ieškovo sudarytomis kredito sutartimis, todėl teismas vertino, kad duomenų apie konkrečių įmokų dydžius nepateikimas nepaneigia fakto, jog kreditas buvo naudojamas sodo namelio rekonstrukcijai, jis buvo grąžinamas iš lėšų, šalims priklausiusių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas nustatė, kad ieškovas žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį 2007 m. vasario 20 d. nupirko už 15 000 Lt (4 344 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007 m. vasario 12 d. vidutinė žemės sklypo vertė buvo 14 174 Lt (4 105 Eur), namelio – 33 764 Lt (9 778 Eur), namelio bendras plotas buvo 70,1 kv. m, užstatytas plotas 49 kv. m, tūris 231 kub. m, o 2014 m. rugsėjo 30 d. vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 5 879 Eur, sodo namelio – 15 060 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo ginčo turto pardavimo 2017 m. vasario 23 d. metu namelio bendras plotas buvo 102,15 kv. m, užstatytas plotas – 79 kv. m, tūris 391 kub. m. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad visi namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki šalims pradėjus gyventi skyrium ir turtą jis pardavė tokios būklės, kokia ji buvo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, iki pardavimo ieškovas neatliko rekonstrukcijos darbų, todėl teismas padarė išvadą, kad sodo namelio rekonstrukcija, įrengiant ir vietinio centrinio šildymo sistemą, vandentiekį, vandens nuotekų šalinimo sistemą, buvo faktiškai atlikta iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, o Nekilnojamojo turto registre įteisinta 2017 m. gegužės 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Teismas vertino, kad ginčo turtas ieškovo įgytas šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo metu, jis gyvenant bendrai, o vėliau ir santuokos metu buvo iš esmės rekonstruojamas ir tvarkomas, rekonstrukcijos darbams reikalingų medžiagų įsigijimą patvirtina byloje pateikti jų įsigijimo dokumentai. Teismas sprendė, kad šalių, liudytojų nuosekliai išvardyti namelio rekonstrukcijos ir žemės sklypo tvarkymo darbai, dėl kurių atlikimo masto ir fakto tarp šalių nekilo ginčo, nulėmė žymų pastato parametrų ir turto rinkos vertės padidėjimą, kuris šalių gyvenimo skyrium pradžios metu sudarė 40 procentų, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti sodo namelio ir žemės sklypo esminį pagerinimą. Teismas pažymėjo, kad turto esminį pagerinimą įrodo byloje esančios fotonuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenys. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrodė esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes, todėl konstatavo, kad ginčo turtas priklausė šalims bendrąja jungtine nuosavybe ir gali būti sprendžiamas jo padalinimo tarp šalių klausimas.

11. Ginčo turtui esant parduotam, atsakovei pareiškus prašymą ir teismui byloje konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., spręsdamas dėl kompensacijos teismas nurodė darantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.119 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtį ir vadovavosi šiai datai buvusia turto rinkos verte. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, dalijant sutuoktinių turtą, aplinkybė, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo to sutuoktinio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ieškovo naudai ir nustatė ieškovo teisę į 2/3, o atsakovės į 1/3 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto. Nurodęs, kad šio turto rinkos vertė 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 20 939 Eur, teismas sprendė, kad ieškovui, kuris turtą yra perleidęs ir dėl to turto natūra priteisti nėra galimybės, kyla pareiga kompensuoti atsakovei 1/3 dalį šio turto vertės, t. y. 6 980 Eur.

12. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, jog 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. AB ,,Kauno baldai“, UAB ,,JB Group“ už baldus sumokėta 2 817 Lt (816 Eur), AB ,,Kauno baldai“ sąskaitos išrašytos ir apmokėtos D. V., į kurią, kaip nurodė ieškovas 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, kreipėsi ir užsakė pagaminti baldus. Ieškovui teismo posėdyje patvirtinus, kad atsakovė išsikraustydama nepasiėmė jokių baldų, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 408 Eur kompensaciją už baldus.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bendras 3 372,5 Eur dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, tačiau vien aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįtraukė į ieškovo prašomą priteisti sumą šių išlaidų: 181,5 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių bendru sutikimu parengimą, kadangi byloje nėra duomenų, kad toks dokumentas buvo parengtas, 2019 m. lapkričio 20 d. sąskaitoje nurodytų 500 Eur už baigiamųjų kalbų raštu parengimą, kadangi baigiamoji kalba yra verbalinis aktas ir jos parengimas raštu nėra būtinas, 2019 m. gruodžio 13 d. sąskaitoje nurodytas išlaidas teismas sumažino iki 50 Eur, kadangi ieškovo prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo buvo atmestas, 2019 m. liepos 25 d. sąskaitoje nurodytas išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą teismas sumažino iki 50 Eur, kadangi iš esmės pateiktas tas pats ieškinys, jį papildant nedidelės apimties prašymu dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms datos nustatymo; teismas 200 Eur sumą už dalyvavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje sumažino iki 50 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovui teiktos teisinės advokato pagalbos išlaidų bendra suma yra 2 421 Eur, visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 496 Eur. Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovė ieškovui turėtų atlyginti 2 184 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 858 Eur, pagal patenkintų atsakovės reikalavimų dalį iš ieškovo atsakovei priteisė 321,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai V. S. priteisimo ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros V. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 180 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl 4 428 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo, priimti naują sprendimą ir atmesti šį priešieškinio reikalavimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl 408 Eur piniginės kompensacijos už baldus priteisimo iš ieškovo atsakovei, priimti naują sprendimą ir atmesti šį priešieškinio reikalavimą arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl 408 Eur piniginės kompensacijos už baldus priteisimo ir iš ieškovo atsakovei priteisti 1,45 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įsigytus baldus; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui iš atsakovės papildomai priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už baigiamųjų kalbų raštu parengimą; prijungti su apeliaciniu skundu teikiamą rašytinį įrodymą; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino realius šalių dukros poreikius ir atsakovės patiriamas išlaidas dukros išlaikymui. Teismas pažeidė savo pareigą būti aktyvus, neišsiaiškino ir nenustatė realių šalių nepilnamečio vaiko poreikių, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo tiksliai paaiškinti, kiek realiai vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų yra skiriama vaikui, kokia suma iš šių išlaidų skiriama pačios atsakovės poreikiams tenkinti. Teismas prie vaiko poreikių nepagrįstai priskyrė išlaidas kurui, komunalinių mokesčių mokėjimui, higienos prekėms ir kitoms išlaidoms (dviratis, vaiko baldai), o išlaidas maistui nevertino kaip nepagrįstai dideles. Teismas neištyrė aplinkybių, kiek reikalinga skirti lėšų kurui, vežant šalių dukrą į mokymo įstaigą ir kitur, apsiribojo atsakovės subjektyviais bendro pobūdžio paaiškinimais, jog reikalingos didesnės transportavimo lėšos. Be to, tokios teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, atsakovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Aplinkybę, kad atsakovės tėvams duodami pinigai už kurą, paneigė atsakovės tėvas. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovės teisės vairuoti atėmimu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė turi transporto priemonę. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovės tėvas nurodė, kad jis neprašo iš atsakovės pinigų, atsakovė neprisideda prie namo išlaikymo. Pati atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra padidintos. Taigi teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog komunalinių mokesčių išlaidos vaiko išlaikymui nėra patiriamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, susijusių su išlaidomis vaiko higienos prekėms, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė negalėjo įvardinti konkrečių išlaidų vaiko higienos prekėms. Byloje nėra išlaidas maistui pagrindžiančių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo įvardinti konkrečių išlaidų maistui ir jų dydžio. Atsakovės prisidėjimo prie maisto išlaidų faktą paneigė jos tėvas. Atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad yra patiriamos išlaidos dviračiui, baldams, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų pirkusi šias prekes dukrai, todėl šios atsakovės išlaidos vaiko išlaikymui nėra įrodytos. Įrodymų patikimumo prasme atsakovės teikti paaiškinimai laikytini mažiau patikimais nei jos tėvo, vertintini kaip gynybinė pozicija. Atsakovė nepatiria realių išlaidų būsto išlaikymui, maistui, kurui, nes šias sąnaudas patiria tik atsakovės tėvai. Dėl to priteistas materialinis išlaikymas šalių dukrai yra mažintinas iki 180 Eur/mėn. Be to, ieškovas daug laiko praleidžia su dukra ir tuo metu taip pat patiria išlaidas dukrai išlaikyti.

1.2. Spręsdamas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neatsižvelgė į CK 3.192, 3.200 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nenustatė konkrečių vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Atsakovė neįrodė, kokie nepilnametės dukros poreikiai nebuvo patenkinti, kokie jie buvo, kaip poreikiai kito per trejų metų laikotarpį, atsakovė tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Priešingai, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (banko išrašus), kad dukra nuolat ir sistemingai rūpinosi ir rūpinasi. Ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 4SD-1777, kurios teismas netyrė ir nevertino. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl ieškovas daug laiko praleisdavo su dukra, teikė jai materialinį išlaikymą visą laikotarpį. Byloje pateikti tik banko išrašai, nes įrodymų, kuomet ieškovas, tenkindamas dukros poreikius, atsiskaitydavo grynais pinigais, pateikti nėra galimybės, kadangi ieškovas nėra išsaugojęs pirkimo kvitų. Tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu rodė nepagrįstą palankumą atsakovei, ją konsultavo proceso eigoje, nors atsakovė turėjo savo advokatą, galėtų paaiškinti dvigubų standartų taikymą šalims įrodinėjant tam tikras aplinkybes. Tai, kad ieškovas papildomai prisidėjo prie dukros išlaikymo visą ginčo laikotarpį, patvirtino pati atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu, taip pat liudytojas N. V. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovui per pastaruosius trejus metus, už kuriuos priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę atsakovė, teigdama, jog ieškovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, turi įrodyti šias aplinkybes.

1.3. Spręsdamas piniginės kompensacijos už namų apyvokos daiktus priteisimo klausimą, teismas netinkamai taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu, nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais. Teismas nepagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė piniginę kompensaciją už baldus, nepagrindžiant baldų vertės, neatsižvelgiant į baldų nusidėvėjimą (nevertinant jų vertės sprendimo priėmimo dieną), remiantis baldų įsigijimo kaina, galiojusia 2012 metais. Išsikraustydama atsakovė nepasiėmė nė vieno iš baldų, tokie atsakovės veiksmai rodo, kad jai baldai buvo beverčiai. Atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti baldų vertę sprendimo priėmimo dieną, todėl jos reikalavimas turėtų būti atmestas. Nuo 2012 metų, kuomet buvo įsigyti baldai, iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo aštuoneri metai. Baldai, už kuriuos atsakovei priteista piniginė kompensacija, buvo naudojami buityje, namų ūkyje, todėl sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio atsižvelgtina į jų nusidėvėjimo lygį. Vertinant baldų nusidėvėjimą, atkreiptinas dėmesys į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Pateikiami paskaičiavimai pagal nurodytus normatyvus dėl baldų nusidėvėjimų viešbučiuose, kadangi viešbučiuose, kaip ir namų ūkyje, baldai yra nuolat dėvimi. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos metodikas dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo 2020 m. kovo 6 d. baldai nusidėvėjo/nuvertėjo 2 807 Lt (812,96 Eur), baldų likutinė vertė – 10 Lt (2,9 Eur). Taigi teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį atsakovei, kadangi sprendimo priėmimo metu baldai jau buvo beveik visiškai nusidėvėję ir jų likutinė vertė sudarytų tik 2,9 Eur, o priteistina kompensacija – 1,45 Eur.

1.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už baigiamųjų kalbų raštu parengimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidos už baigiamųjų kalbų parengimą atitiko įrodymams keliamus reikalavimus. Rengiant baigiamąsias kalbas raštu, yra iš naujo analizuojami, sisteminami visi bylos duomenys, kruopščiai aprašomi įrodymai, klausoma teismo posėdžių metu šalių teiktų paaiškinimų. Tai laikytina tiek rašytinių įrodymų vertinimu, tiek pasirengimu bylą išnagrinėti iš esmės. Baigiamųjų kalbų raštu parengimas sąlygoja proceso greitumo principo įgyvendinimą, galimybę proceso šalims susipažinti su baigiamosiose kalbose pateiktais argumentais. Civilinės bylos apimtis yra didelė, todėl baigiamųjų kalbų parengimui turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, teismas ne tik netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, bet ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

1.5. Teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, neatsakantys į proceso šalims svarbius klausimus, dėl kokių priežasčių yra priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, dėl to pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio nuostatos.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalis dėl dukros išlaikymo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, priteisti iš ieškovo dukros V. S. išlaikymui po 280 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki dukra taps pilnametė, padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 6 588 Eur, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir priteisti atsakovei iš ieškovo 13 083 Eur piniginę kompensaciją; patenkinus skundą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nors šalių nepilnametė dukra lieka gyventi su atsakove, kurios gaunamos pajamos perpus mažesnės nei ieškovo, teismas, prieštaraudamas savo motyvams, dukros išlaikymui iš ieškovo priteisė tik pusę reikalingų išlaidų – 220 Eur. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad mergaitė mokosi Kauno mieste, atsakovė automobiliu turi ją vežti ir parvežti apie 13 km iš mokyklos, kuro kaštai sudaro apie 150 Eur per mėnesį. Teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Dėl to iš ieškovo dukros išlaikymui priteista suma turėtų būti padidinta iki 280 Eur, o įsiskolinimo suma – iki 6 588 Eur.

2.2. Teismas netinkamai nustatė santuokos metu įgyto turto vertės nustatymo momentą, netinkamai sprendė klausimą dėl ginčo turto sutuoktinių dalių nustatymo, netinkamai taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, nustatydamas sodo namo ir žemės sklypo vidutinę kainą, nepagrįstai rėmėsi 2014 metų vidutinėmis rinkos kainomis, nes tuo metu VĮ Registrų centre nebuvo įregistruoti rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai. Rekonstrukcija, atlikta santuokos metu, buvo įregistruota tik 2017 m. balandžio 27 d., todėl teismas, spręsdamas žemės sklypo ir sodo namelio padalijimo klausimą, turėjo vadovautis 2019 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytomis kainomis, t. y. žemės sklypo vidutine rinkos kaina – 6 050 Eur, sodo pastato – 19 300 Eur. Nors šalys faktiškai nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. negyveno kartu, tačiau teismas pripažino, kad turtas buvo įgytas iki šios datos ir nebuvo padalintas.

2.3. Nepagrįstai šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas padalintas atsakovei skiriant 1/3 dalį, o ieškovui – 2/3 dalis, motyvuojant tuo, kad iki santuokos sudarymo turtas priklausė ieškovui. Teismas pripažino, kad žemės sklypas ir sodo namas buvo įgytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, vėliau santuokos metu buvo rekonstruojamas ir tvarkomas šeimos poreikiams tenkinti, bendras šalių lėšas panaudojant medžiagoms pirkti, atsiskaityti su darbininkais, taip pat asmenines atsakovės lėšas, abiejų šalių bendrą darbą, atsakovės tėvo N. V. statybines medžiagas ir darbą. Ieškovas pripažino, kad už pirktą žemės sklypą ir sodo namelį mokėjo 15 000 Lt (4 344 Eur), tuo tarpu pardavusi žemės sklypą, atsakovė namo rekonstrukcijai panaudojo apie 8 570 Eur asmeninių lėšų. Be to, žemės sklypas ir sodo namas buvo perkami iš paskolintų pinigų, kurie buvo grąžinami santuokos metu. Tai patvirtina kredito sutartys, liudytojai ir ieškovo teisme duoti paaiškinimai. Teismas nevertino šių aplinkybių. Viso turto rinkos vertė – 25 350 Eur, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei l/2 dalį turto rinkos vertės. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei tenkančio turto dalį 5 695 Eur, todėl atsakovei už santuokos metu įgytą turtą priteista suma turi būti padidinta iki 13 083 Eur (12 675 + 408 (baldų vertė) =13 083).

16. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovė nepatiria išlaidų automobilio kurui, todėl šios išlaidos nėra įtrauktinos į išlaidas, skirtas vaiko poreikiams tenkinti.

3.2. Teismas tinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės vidutinės mėnesio pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500 Eur, atsakovė taip pat gauna 230 Eur pajamas iš buto nuomos, šią aplinkybę patvirtina ir banko sąskaitos išrašas, todėl atsakovė yra finansiškai pajėgi skirti lėšas jai tenkančiai išlaikymo dydžio daliai apmokėti. Nėra galimybės nustatyti realią atsakovės turtinę padėtį, kadangi, kaip nurodė pati atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu, ji nedeklaruoja gaunamų pajamų reguliariai. Atsakovei galbūt slepiant pajamas ir negalint nustatyti tikrosios atsakovės turtinės padėties, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovo.

3.3. Atsakovė neįrodė, kokie nepilnametės dukros poreikiai nebuvo patenkinti, kokie poreikiai buvo reikalingi, kaip jie kito per trejų metų laikotarpį, atsakovė tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų.

3.4. Atsakovė pripažįsta ir teismas konstatavo, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., todėl, nustatydamas nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, teismas pagrįstai vadovavosi šiai datai buvusia turto rinkos verte. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2017 m. vasario 23 d., sodo namelio rekonstrukcija Nekilnojamojo turto registre įteisinta 2017 m. gegužės 24 d. Teismas negalėjo vadovautis nekilnojamojo turto verte 2019 m. kovo 19 d. datai, nes ginčo turtas buvo parduotas, nuo ginčo turto pardavimo iki rekonstrukcijos įregistravimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nėra objektyvių galimybių nustatyti, kokius statybos darbus (kiekybine išraiška) atliko sąžiningas turto įgijėjas. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad visi namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki šalims pradėjus gyventi skyrium, turtas parduotas tokios būklės, kokia ji buvo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, iki pardavimo ieškovas neatliko rekonstrukcijos darbų. Šiuo atveju turto vertės pokytis nebuvo nustatytas, atsakovė neteikė prašymo atlikti ekspertizę turto vertės pokyčiui nustatyti. Atsakovė nereiškė konkretaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už atliktus turto pagerinimus, nenurodė piniginės kompensacijos dydžio, pareiškė ir palaikė reikalavimą pripažinti ginčo turtą buvus šalių bendrąja jungtine nuosavybe, o nutraukus santuoką prašė priteisti jai priklausančią piniginę kompensaciją.

3.5. Atsakovė neįrodė, kad gautas 8 570 Eur lėšas ji panaudojo sodo namelio remonto darbams. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad už jos pinigines lėšas buvo atliekami darbai. Iš pačios atsakovės teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė prieštarauja savo pačios teiginiams, kad visas gautas pinigines lėšas panaudojo sodo namelio remonto darbams, kadangi minėtos piniginės lėšos buvo naudojamos ir atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Iki atsakovės turto pardavimo ieškovas jau buvo atlikęs didžiąją dalį sodo namelio remonto darbų, nes sodo namą jis nusipirko 2007 m. vasario 20 d., o atsakovė savo turtą pardavė 2010 m. spalio 7 d. Ieškovas gavo pakankamas pajamas tam, kad galėtų investuoti į namelio remontą. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė neturėjo pajamų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie remonto darbų. Iki atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo jau buvo atlikta didžioji dalis sodo namelio remonto darbų, ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos – tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo naudai.

3.6. Atsakovė 2020 m. vasario 8 d. teismo posėdyje patvirtino, jog nekelia savarankiškų reikalavimų, susijusių su ieškovo sudarytomis kredito sutartimis, atliktomis įmokomis, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi argumentais, susijusiais su paskolos grąžinimo faktu.

3.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji investavo pinigines lėšas žemės sklypo sutvarkymo darbams, sodo namelio remontui.

17. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Aplinkybė, kad atsakovė neturi vairavimo teisių, nepanaikina reikalingumo nuvežti dukrą į mokyklą, užklasinius užsiėmimus. Dukrą į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus nuveža atsakovės tėvas, kuris automobiliui naudoja kurą. Ieškovas neginčijo šių aplinkybių. Kadangi ieškovas neteikė dukrai išlaikymo, atsakovės tėvai buvo priversti teikti atsakovei materialinę pagalbą. Ši aplinkybė negali būti dingstimi teigti, kad dukros poreikių tenkinimui nurodytos išlaidos buvo nereikalingos. Išlaikymas priteisiamas dukrai, o ne atsakovei, todėl nepriklausomai nuo to, kas teikė išlaikymą, tai ieškovo neatleidžia nuo išlaikymo teikimo.

4.2. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, pagrįstai neįskaitė sumų, kurios buvo skiriamos dukros gyvybės draudimui. Vienkartiniai apmokėjimai už baseiną ar dukros nuvedimas į kavinę negali būti laikomi pastoviu išlaikymo dukrai teikimu. Pats ieškovas neteigė, kad dukrai pastoviai teikė išlaikymą. Ieškovas kiekvienais metais vyksta po pusę metų į misijas užsienyje, todėl negalėjo pastoviai teikti išlaikymą dukrai.

4.3. Ieškovas teismui pateikė sąskaitas faktūras už dalį pirktų baldų, tačiau pagal užsakymą buvo pagamintos 3 spintos, už kurias atsakovė sumokėjo 5 000 Lt, virtuvės baldai – 1 400 Lt, vonios baldai – 700 Lt. Apeliaciniame skunde pateiktas baldų nusidėvėjimo paskaičiavimas taikant normatyvus mokestiniais tikslais ir viešbučiuose. Namų apyvokos daiktams šis metodas negali būti taikomas. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pateikė pirktų baldų kvitus, neginčijo jų vertės, pripažino faktą, kad baldai liko pas ieškovą ir sutiko atlyginti atsakovės prašomą sumą. Baldai buvo įsigyti 2012 m. vasarą, teismas nustatė, kad atsakovė išėjo gyventi pas tėvus 2014 m. rugsėjo 30 d., todėl baldais iki bylos nagrinėjimo naudojosi vienas ieškovas, atsakovė nėra atsakinga už jų amortizaciją.

4.4. Apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingai paskaičiuotų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Šioje byloje kaltės dėl santuokos nutraukimo ir dukros gyvenamosios vietos nustatymo klausimai nebuvo esminiai. Esminiai klausimai buvo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dukros išlaikymo priteisimo. Iš esmės šie klausimai buvo išspręsti ne ieškovo naudai, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sumažino priteisiamą atstovavimo išlaidų sumą.

18. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat sutuoktinių turto padalinimo ir kompensacijų, susijusių su turtu, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi dukrą V. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

22. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. kovo 1 d.; nustatyti nepilnametės dukros V. S. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės po 140 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio; pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis priteisiant atsakovei iš ieškovo 12 675 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo 1 000 Eur už įsigytus baldus; priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 350 Eur į mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur už paskutinius trejus metus.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovas ir atsakovė.

25. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, piniginės kompensacijos už baldus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir turto padalijimo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 326 straipsnio 1 dalyje, apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo savo poziciją pakankamai aiškiai šalių ginčui spręsti, šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, turėjo atstovus, teikė paaiškinimus, savo argumentus išdėstę procesiniuose dokumentuose, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

29. Ieškovas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – informaciją apie ieškovo sudarytą draudimo sutartį (apdraustasis V. S., draudimo laikotarpis 2009 m. rugsėjo 4 d. –2027 m. rugsėjo 3 d.), nes, kaip nurodo apeliantas, teikiamas dokumentas turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, susijęs su šeimos santykiais nagrinėjama byla, neužvilkins bylos nagrinėjimo.

30. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą apelianto rašytinį įrodymą, sprendžia, jog šiuo įrodymu iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, ieškovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymą pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktam įrodymui priimti, todėl atsisako priimti ir jo nevertina.

Dėl išlaikymo priteisimo

32. Ieškovas prašė iš jo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės po 140 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, atsakovė – po 350 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas.

33. Pirmosios instancijos teismas priteisė dukros išlaikymui iš ieškovo po 220 Eur periodines išmokas kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

34. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sumažinti iki 180 Eur. Skundą motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, tinkamai nenustatė realių šalių dukros poreikių, atsakovės patiriamų išlaidų dukrai išlaikyti.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo priteistą 220 Eur išlaikymo sumą padidinti iki 280 Eur, motyvuodama tuo, kad nors šalių dukra lieka gyventi su atsakove, jos pajamos yra perpus mažesnės už ieškovo, tačiau teismas iš ieškovo priteisė tik pusę reikalingų išlaidų. Priteisdamas išlaikymą, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.

37. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

38. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Taigi teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

39. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš ieškovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.

41. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas analizavo į bylą pateiktus, vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus. Ne visus atsakovės nurodytus vaiko poreikius laikė pagrįstais ir įrodytais. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, pagrįstai pripažino, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 500 Eur suma. Įvertinus valstybės mokamas išmokas vaikui išlaikyti, tėvams tenkanti išlaikymo dalis sudaro 440 Eur. Apelianto kaip pakankama vaiko poreikiams patenkinti apeliaciniame skunde nurodyta suma yra niekuo nepagrįsta (tėvams tenkanti dalis 360 Eur ir vaiko pinigai 60 Eur).

42. Atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagristai išlaikymo išlaidoms priskyrė išlaidas kurui, komunalinėms reikmėms ir kt., nes šias išlaidas, kaip teigia apeliantas, patiria atsakovės tėvai, o ne atsakovė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė netekusi vairavimo teisių.

43. Nutarties 34 punkte minėta, kad nepilnamečius vaikus išlaikyti yra tėvų pareiga. CK 3.237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Nagrinėjamu atveju dukra turi abu tėvus, kurie turi pareigą ir galimybę teikti dukrai išlaikymą.

44. Pritartina atsakovei, kad jos vairavimo teisių neturėjimas nepanaikina poreikio nuvežti dukrą į mokyklą bei į užklasinius užsiėmimus. Tai, kad šalių dukrą į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus nuveža senelis, nesuteikia pagrindo teigti, kad dukros poreikių tenkinimui minėtos išlaidos nereikalingos ir tai neatleidžia apelianto (ieškovo) nuo išlaikymo teikimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su poreikiu nuvežti dukrą į mokyklą, užklasinius užsiėmimus.

45. Atmestini ir apeliantės (atsakovės) argumentai dėl galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, dėl nukrypimo nuo išlaikymo teikimo lygių dalių principo.

46. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Byloje nustatyta, kad ieškovo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruota nėra, vidutinės mėnesinės pajamos 1 450 Eur. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, jos vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), kurį ji nuomoja, gauna 230 Eur į mėnesį už buto nuomą. Atsakovė verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Jos teigimu, vidutinės mėnesio pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsakovę buvo įpareigojęs pateikti duomenis apie iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, tačiau atsakovė teismui jo prašomų duomenų nepateikė. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl geresnės ieškovo turtinės padėties ir sprendė, jog atsakovė yra finansiškai pajėgi skirti lėšas jai tenkančiai išlaikymo dydžio daliai apmokėti.

47. Nors su atsakove liko gyventi šalių dukra, atsakovei tenka didesnė našta, susijusi su vaiko priežiūra ir išlaikymu, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad dukra nemažai laiko praleidžia ir su tėvu, kuris tuo metu taip pat patiria papildomas išlaidas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

50. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo naikinti ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 220 Eur paliekama nepakeista.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

51. Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur už paskutinius trejus metus (36 mėn. x 300 Eur). Atsakovė nurodė, kad ieškovas su dukra nebendravo ir jai išlaikymo neteikė nuo pat apsigyvenimo pas tėvus momento, ieškovas tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio apmokėdavo išlaidas už dukros lankomus būrelius.

52. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies – iš ieškovo dukros išlaikymui priteisė 4 428 Eur išlaikymo įsiskolinimą (220 Eur – 97 Eur x 36 mėn.).

53. Ieškovas ir atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

54. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai vertino rašytinius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neatsižvelgė į CK 3.192, 3.200 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nenustatė konkrečių vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką.

55. Apeliantės (atsakovės) nuomone, nepagrįstai išlaikymas priteistas lygiomis dalimis, iš ieškovo dukros išlaikymui priteista suma turėtų būti padidinta iki 280 Eur, o įsiskolinimo suma – iki 6 588 Eur.

56. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

57. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodinėjimo naštos pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo ar prisidėjo nepakankamai prie dukros išlaikymo, o ieškovas – įrodinėti, iki kada dukrai teikė išlaikymą.

58. Nors apeliantas teigia, kad visą laiką teikė dukrai išlaikymą, tačiau byloje nėra duomenų apie pastovų išlaikymo dukrai teikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra reikalingas vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, išsamiai išanalizavo ieškovo pateiktus įrodymus (banko sąskaitos išrašus). Iš jų nustatė, kad ieškovas prie dukros išlaikymo prisidėjo ne nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio, kaip teigė atsakovė, bet nuo 2016 m. vasario mėnesio. Sutiktina su apeliantu, kad laisvalaikiui, poilsiui, pramogoms daromos išlaidos taip pat yra vaiko poreikių tenkinimas. Tą įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris visas ieškovo nurodytas sumas laisvalaikiui, pramogoms, poilsiui, žaislams įskaitė į teiktą išlaikymą ir jomis sumažino įsiskolinimo sumą.

59. Apeliantas nurodo, jog į bylą atsakovės nepateiktas nė vienas įrodymas, kad ji prisidėjo prie dukros išlaikymo. Iš tokio teiginio galima manyti, jog motina prie dukros išlaikymo iš viso neprisidėjo. Tačiau šalių dukra gyveno su motina. Dukrai buvo reikalingas maistas kiekvieną dieną, apranga, higienos priemonės, vaistai ir pan., kasdieniniai rūpesčiai taip pat atiteko motinai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl netinkamos dukros priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienkartiniai apmokėjimai už būrelius, susitikimų metu nuvedimas dukros į kavinę, negali būti laikomas pastoviu ir pakankamu išlaikymo dukrai teikimu.

60. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė dukros poreikių įsiskolinimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais apelianto argumentų, jog nuo 2016 m. balandžio mėnesio (nuo tada priteistas išlaikymo įsiskolinimas) iki išlaikymo priteisimo būtų žymiai pasikeitę dukros poreikiai. Pastebėtina, kad šalių dukrai (duomenys neskelbtini) suėjo septyneri metai, dukra pradėjo lankyti mokyklą, būrelius. Jai taip pat buvo reikalingas maistas, apranga, mokykliniai reikmenys ir kt.

61. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su nukrypimu nuo išlaikymo priteisimo lygių dalių principo teisėjų kolegija pasisakiusi nutarties 46 punkte. Nesant pagrindo teikti išlaikymą nelygiomis dalimis, padidinti priteistą išlaikymo sumą, atmestini apeliantės argumentai dėl išlaikymo padidinimo iki 6 588 Eur.

62. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių argumentai dėl sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestini, sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl kompensacijos priteisimo

63. Atsakovė prašė pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant atsakovei iš ieškovo 12 675 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo 1 000 Eur už 2 000 Eur įsigytus baldus, kadangi baldai liko ieškovui.

64. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo turtas ieškovo įgytas šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo metu, kuris tiek gyvenant bendrai, o vėliau ir santuokos metu buvo iš esmės rekonstruojamas ir tvarkomas šeimos poreikiams tenkinti panaudojant bendras šalių lėšas, asmenines atsakovės lėšas, abiejų šalių bendru darbu, atsakovės tėvo N. V. statybinėmis medžiagomis ir žymiu darbu. Įvertinęs tai, kad pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė ieškovui, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ieškovo naudai (2/3 dalys ieškovui, 1/3– atsakovei). Kadangi ginčo turtas parduotas, šio turto rinkos vertė 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 20 939 Eur, priteisė atsakovei 6 980 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir 408 Eur už baldus, iš viso 7 388 Eur.

65. Su sprendimo dalimi dėl kompensacijos už baldus priteisimo nesutinka ieškovas, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas, teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nukrypo nuo teismų praktikos, nesivadovavo VMI skelbiamais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.

66. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimo. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė CK 3.119 straipsnio nuostatas, netinkamai nustatė santuokos metu įgyto turto vertės nustatymo momentą, netinkamai sprendė klausimą dėl ginčo turto dalių tarp sutuoktinių nustatymo, nukrypo nuo teismų praktikos.

67. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

68. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.).

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2001 metais, susituokė (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį ieškovas įsigijo 2007 m. vasario 20 d. pirkimo–pradavimo sutartimi. Taigi ginčo turtas ieškovo įgytas iki šalių santuokos sudarymo. Atsakovei nereiškus reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, ginčo turtas pagrįstai laikytas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, jog atsakovė įrodė esminio turto pagerinimo aplinkybes, todėl konstatavo, kad ginčo turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išsprendė šio turto padalijimo klausimą. Sprendimo dalies dėl ginčo turto esminio pagerinimo ieškovas ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe neginčijo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

71. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis.

72. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

73. Pirmosios instancijos teismas esminiu kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo dėl dalies turto padalijimo pripažino aplinkybę, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai iki esminio jų pagerinimo ieškovui iki santuokos su atsakove sudarymo priklausė asmeninės nuosavybės teise. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Negalima sutikti su apeliante, kad teismas nevertino rekonstrukcijai panaudotų jos asmeninių lėšų, jos tėvo darbo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus dėl ginčo turto įsigijimo, jo rekonstrukcijos, juos įvertino ir iš įrodymų visumos sprendė, jog yra pagrindas ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartoja.

74. Apeliantės (atsakovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sodo namo ir žemės sklypo vidutinę kainą, nepagrįstai rėmėsi 2014 metų vidutinėmis rinkos kainomis, nes tada, pasak apeliantės, dar nebuvo įregistruoti rekonstrukcijos metu atlikti pagerinimai. Rekonstrukcija atlikta santuokos metu, įregistruota tik 2017 m. balandžio 27 d. Todėl teismas spręsdamas žemės sklypo ir sodo namelio padalijimo klausimą, turėjo vadovautis teismui pateikto 2019 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo kainomis (žemės sklypo vidutine rinkos kaina 6 050 Eur, sodo pastato – 19 300 Eur). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

75. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

77. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį 2007 m. vasario 20 d. nupirko už 15 000 Lt (4 344 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007 m. vasario 12 d. vidutinė žemės sklypo vertė buvo 14 174 Lt (4 105 Eur), namelio 33 764 Lt (9 778 Eur), namelio bendras plotas 70,10 kv. m, užstatytas plotas 49 kv. m, tūris 231 kub. m, o 2014 m. rugsėjo 30 d. vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 5 879 Eur, sodo namelio 15 060 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo ginčo turto pardavimo 2017 m. vasario 23 d. metu namelio bendras plotas buvo 102,15 kv. m, užstatytas plotas 79 kv. m, tūris 391 kub. m. Teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., todėl sprendė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė būtent nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti iki šalių gyvenimo skyrium pradžios. Šių teismo padarytų išvadų apeliantai neginčija.

78. Esant tokioms nustatytoms, šalių neginčijamoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, ginčo turto rinkos kainą nustačiusiu 2014 m. rugsėjo 30 d., t. y. gyvenimo skyrium pradžios momentui.

79. Nutarties 65 punkte minėta, kad ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl kompensacijos už baldus priteisimo.

80. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad iš bendrų lėšų buvo nupirkti baldai už 2 000 Eur, baldai liko ieškovui, todėl prašė atsakovei priteisti pusę baldams išleistos sumos, t. y. 1 000 Eur kompensaciją.

81. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų kasos pajamų orderių (2012 m. liepos 11 d., 2012 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. rugsėjo 10 d.) nustatė, kad už baldus AB ,,Kauno baldai “, UAB ,,JB Group“ sumokėta 2 817 Lt (816 Eur). Kadangi atsakovė išsikraustydama jokių baldų nepasiėmė, todėl tenkino jos reikalavimą ir iš ieškovo priteisė 408 Eur kompensaciją už baldus.

82. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi baldų įsigijimo metu buvusia baldų verte, o ne verte sprendimo priėmimo dienai, baldai buvo beverčiai. Vadovaujantis VMI skelbiamais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, likutinė baldų vertė 2,90 Eur.

83. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Kiekviena iš šalių turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; kt.).

84. Taigi teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

85. Nagrinėjamu atveju teismas baldų vertę nustatė įvertinęs pateiktus įrodymus, t. y. iš ieškovo pateiktų baldų įsigijimą patvirtinančių kasos pajamų orderių kvitų. Iš bylos medžiagos spręstina, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl baldų vertės nekilo. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas, paklaustas dėl baldų vertės, jos nurodyti negalėjo, sakė, jog galima paskaičiuoti pagal kvitus.

86. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad taikant VMI skelbiamus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus turėjo būti nustatytas baldų nusidėvėjimas. Pagal šiuos normatyvus baldų nusidėvėjimas skaičiuojamas mokestiniais tikslais ir viešbučiuose. Sutiktina su atsakove, kad namų apyvokos daiktams šis metodas netaikytinas. Be to, pažymėtina tai, kad toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas. Minėta, kad pats ieškovas pateikė pirktų baldų kvitus ir jų vertės neginčijo, pripažino faktą, kad baldai liko pas jį, sutiko atsakovei sumokėti kompensaciją už baldus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baldai buvo įsigyti 2012 m. vasarą, teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. (ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013 m. kovo mėnesio), taigi baldais faktiškai naudojosi ieškovas. Kadangi santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., nepagrįstas apelianto argumentas, jog baldų vertė turi būti nustatyta sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis rinkos kainomis.

87. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

88. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės dalies bylinėjimosi išlaidų (500 Eur už baigiamosios kalbos parengimą).

89. Ieškovas prašė priteisti 3 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis ir 3 372,50 Eur išlaidos advokato pagalbai (181,50 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių bendru sutikimu parengimą, 302,50 Eur už ieškinio parengimą; 242 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, papildomų įrodymų surinkimą, teisines konsultacijas, 610 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 150 Eur už atstovavimą 2019 m. birželio 7 d. teismo posėdyje, 181,50 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, prašymo teismui parengimą ir pateikimą teismui, 200 Eur už atstovavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje, 200 Eur už atstovavimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje, 700 Eur už baigiamųjų kalbų raštu parengimą (įskaitant klausymą teismo posėdžio garso įrašų), atstovavimą 2020 m. sausio 7 d. posėdyje; 60,50 Eur už papildomų įrodymų pateikimą teismui, 181,50 Eur už prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui, 121 Eur už byloje pateiktų papildomų rašytinių įrodymų analizę, prašymo dėl baudos skyrimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui, 242 Eur už pasirengimą atstovavimui (60,50 Eur), atstovavimą (181,50 Eur) 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje).

90. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ieškovo patirtas 2 421 Eur išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas (neįtraukė į ieškovo prašomą priteisti sumą 181,50 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių bendru sutikimu parengimą nesant byloje duomenų apie tokio dokumento parengimą; 500 Eur už baigiamųjų kalbų raštu parengimą, motyvuodamas tuo, kad baigiamoji kalba yra verbalinis aktas ir jos parengimas raštu nėra būtinas; neįtraukė išlaidų už prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo parengimą, kadangi prašymas buvo atmestas; iki 50 Eur sumažino išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą, motyvuodamas tuo, kad iš esmės pateiktas tas pats ieškinys jį papildant nedidelės apimties prašymu dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms datos nustatymo; už dalyvavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje 200 Eur sumą sumažino iki 50 Eur, nes posėdis truko 16 minučių) ir 75 Eur žyminį mokestį, iš viso 2 496 Eur. Teismas sprendė, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 87,50 procento ir ieškovui iš atsakovės priteisė 2 184 Eur bylinėjimosi išlaidas.

91. Baigiamosios kalbos yra savarankiška teismo posėdžio dalis, skirta visos bylos nagrinėjimo rezultatams apibendrinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad baigiamosios kalbos parengimas, kaip atskiras veiksmas ar dokumentas, nėra nurodytas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Tačiau tam, kad pasakyti baigiamąją kalbą, t. y. įvertinti nustatytas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, suformuoti savo požiūrį į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, juos reglamentuojančias normas, reikalinga pasiruošti.

92. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovės baigiamoji kalba, pateikta teismui, surašyta 2020 m. vasario 18 d., išankstinė sąskaita faktūra už baigiamosios kalbos parengimą 500 Eur sumai, pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdyje 200 Eur sumai išrašyta 2019 m. lapkričio 20 d., apmokėta 2019 m. lapkričio 21 d. 2020 m. sausio 27 d. išrašyta sąskaita faktūra už pasirengimą 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą posėdyje, kuriame išklausytos tik baigiamosios kalbos. Kadangi sąskaita faktūra išrašyta dar nesant parengtos baigiamosios kalbos, nenurodytas sugaištas laikas pasiruošti posėdžiui (baigiamajai kalbai parengti), minėtose sąskaitose faktūrose nurodyta suma už pasirengimą teismo posėdžiams, dalyvavimą juose, spręstina, jog pasirengimas teismo posėdžiams apima ir baigiamosios kalbos parengimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sumos neįtraukė į ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylos baigties

93. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį ir priešieškinį tenkindamas iš dalies, iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

94. Ieškovas ir atsakovė teikė apeliacinius skundus, atsiliepimus į vienas kito pateiktus skundus. Kadangi šalių skundai atmetami, netenkinami šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje, šalys paliekamos prie jų turėtų išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.