Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8;2.3.5.2.1; 2.3.2.10; 3.1.16; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

2020 m. kovo 6 d.

dalyvaujant ieškovui T. S., ieškovo atstovėms advokatėms N. Š., Gintarei Girdzijauskienei, atsakovei E. S., atsakovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei E. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas T. S. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje (DOK-91020) prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovo T. S. ir atsakovės E. S., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. kovo 1 d.; 3) palikti atsakovei santuokinę pavardę; 4) nustatyti nepilnametės V. S. gyvenamąją vietą su atsakove; 5) nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros V. S. bendravimo tvarką: atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti nepilnametės dukros V. S. auklėjime bei matytis su ja. Ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną sms žinute informuojant apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą; 6) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros V. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 140 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; materialinio išlaikymo ieškovui iš atsakovės nepriteisti ir iš atsakovės ieškovui taip pat nepriteisti, nes abi šalys yra darbingumo amžiaus; nesiimti priemonių šalims sutaikyti.

2. Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį (DOK-53060), nurodė, kad su atsakove kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 m. kovo 1 d. Santuoka iširo dėl visiško interesų skirtumo, abu sutuoktiniai nevykdė santuokinių pareigų, kas rodo faktinį šeimos nebuvimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas aktyviai bendrauja su dukra V., dažnai drauge leidžia laisvalaikį, nuolatos prisideda prie jos išlaikymo – moka už lankomus būrelius, sporto stovyklas, perka rūbus, avalynę, knygutes, žaislus, kitas priemones būtinas vaiko asmenybei bei gebėjimams ugdyti, todėl dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 260 Eur ir daugiau. Ieškovas visokeriopai išlaiko dukrą, atsakovei tenka nedidelė dukros išlaikymo našta, todėl prašo iš jo priteisti nepilnametės V. S. naudai išlaikymą po 140 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Ieškovas prašo nustatyti, kad su dukra V. bendrauja neribotai, o atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti dukters auklėjime bei matytis su ja. Ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną sms žinute informuojant apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą. Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje šalys kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo, nei solidarių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Teismo posėdyje ieškovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Ieškovo atstovės teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį tenkini, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė E. S. (toliau – atsakovė) patikslintame priešieškinyje (DOK-96705) prašo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio; 3) pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis priteisiant atsakovei iš ieškovo 12 675 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti iš ieškovo 1 000 Eur už įsigytus baldus; 5) priteisti iš ieškovo V. S. išlaikymui po 350 Eur į mėnesį periodinėmis išmokomis; 6) priteisti iš ieškovo dukros išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur už paskutinius tris metus. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos su ja nustatymo, ieškovo su dukra bendravimo tvarkos nustatymo.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (DOK-29599) ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi tik dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė buvo įtraukta vartoti alkoholį, prieš atsakovę ieškovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo neištikimas, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Dėl ieškovo smurtavimo, neištikimybės bendras gyvenimas tapo neįmanomas, todėl atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigos apsigyveno pas savo tėvus. Ieškovas tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio apmokėdavo išlaidas už dukros lankomus būrelius, iki tol jokio išlaikymo dukrai neteikė, ją lankė retai, ieškovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl dukters išlaikymui iš ieškovo atsakovė prašo priteisti po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus skaičiuojant po 300 Eur į mėnesį. Atsakovė nurodo, jog su ieškovu bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2001 metais, gyvendami kartu iš bendrų lėšų 2007 m. vasario 20 d. nusipirko (duomenys neskelbtini) 0,0910 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu. Namelį iš esmės rekonstravo, padedant atsakovės tėvams darbu ir lėšomis, viso į sodo namelio rekonstrukciją ir sklypo įrengimą atsakovė įdėjo 8 570 Eur savo asmeninių lėšų. Dėl rekonstrukcijos sodo namelio bendras plotas padidėjo nuo 70,10 kv. m. ploto iki 102,15 kv. m. ploto, o jo vertė nuo 9 778 Eur iki 19 300 Eur. Kadangi šis turtas iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis bei bendromis šalių lėšomis, tai jis turėtų būti pripažintas bendrąją šalių nuosavybe. Kadangi šis turtas yra parduotas, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 12 675 Eur kompensaciją, t. y. 1/2 dalį turto rinkos vertės 25 350 Eur. Baldų pirkimui santuokos metu išleista 2 000 Eur, visi baldai liko pas ieškovą, todėl atsakovė prašo priteisti jai 1 000 Eur kompensaciją už baldus. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimais nustatyti dukters V. S. gyvenamąją vietą su atsakove ir ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką. Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovas priešieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Atsakovės atstovas prašė nepriteisti visų ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (DOK-42410), kurioje nurodė, kad skyriaus darbuotojams įvertinus atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas, vaiko amžių, socialinę aplinką, darytina išvada, kad nepilnametei V. S. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, reikalingos vaikui augti ir vystytis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina E. S. atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Viena iš pareigų, kurią turi vykdyti tėvai - materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Priteisiant konkretų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Skyriaus nuomone, prašomas išlaikymo dydis turi atitikti vaiko interesus ir sudaryti galimybę tenkinti vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje nustatyta, kad T. S. ir E. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi dukrą V. S., gimusią (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, T. S. ir E. S. vardu transporto priemonių nėra registruota. Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, nei solidarių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė prašė dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti ieškovą. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Atsakovė, pareiškusi priešieškinį pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti santuokos iširimo kaltės prezumpcijos atvejai. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė ieškovo reguliariu alkoholio vartojimu ir jos įtraukimu į girtavimą. Atsakovė ieškovo reguliariam girtavimui įrodyti jokių įrodymų nepateikė. Ieškovas pripažįsta, kad alkoholį vartoja, bet saikingai ir retai. Bylos duomenimis, ieškovas nuo 2001 m. ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotoje charakteristikoje ieškovas apibūdinamas kaip nepriekaištingos reputacijos (duomenys neskelbtini), ieškovo (duomenys neskelbtini) vertinama labai gerai. Ši ieškovą darbe charakterizuojanti pažyma, viena vertus, neturi jokios reikšmės vertinant ieškovo elgesį šeimoje ir laisvalaikiu, kita vertus, piktnaudžiaujančiam alkoholiu asmeniui jį tarnyboje gerai charakterizuojama pažyma nebūtų išduota. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir jos įtraukimo į alkoholio vartojimą laikomos neįrodytomis (CPK 183, 185 straipsniai).

9. Atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo grįsdama ir ieškovo neištikimybe, paaiškino, jog apie ieškovo neištikimybę ji sužinojo panaršiusi ieškovo kompiuteryje. Ieškovas neigė buvęs neištikimas atsakovei. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. V. (atsakovės brolio sutuoktinė) paaiškino, jog jai buvo žinoma, kad ieškovas turėjo meilužę su kuria kelios dienos po atsakovės gimtadienio išvyko į Prancūziją. Šiuos žodinius paaiškinimus pagrindžiančių rašytinių ar kitokių įrodymų nepateikta. Atsakovės nurodomas ieškovo neištikimybės faktas grįstas tik pačios atsakovės ir jos brolio sutuoktinės žodiniais paaiškinimais, kurie, visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertinami kaip nepakankami konstatuoti ieškovo artimų ryšių su kita moterimi palaikymo fakto (CPK 183, 185 straipsniai).

10. Atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė ir ieškovo prieš ją naudotu nuolatiniu psichologiniu ir fiziniu smurtu. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bent vieną ieškovo naudoto psichologinio smurto atvejį, t. y. kad ieškovas sukėlė ar siekė sukelti atsakovei psichologines, dvasines kančias, tokių duomenų byloje nenustatė ir teismas. Atsakovė, apsiribodama terminu ,,nuolat“, įrodymų, patvirtinančių priešieškinio argumentus dėl ieškovo naudoto nuolatinio fizinio smurto atsakovės atžvilgiu nepateikė. Atsakovė teigė nesikreipusi į policiją, nes nenorėjo pakenkti ieškovo reputacijai. Atsakovė nurodė vieną ieškovo naudoto fizinio sumurto prieš ją atvejį ir jį grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada. Išvadoje nurodyta, jog tyrimas pradėtas 2014 m. liepos 21 d., o tiriamoji – atsakovė, paaiškinusi, jog 2014 m. liepos 13 d. namuose sutuoktinis, būdamas neblaivus, rankomis sumušė veidą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas, į medikus nesikreipė. Išvadoje konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose blauzdose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus šias kūno vietas ir galėjo būti padaryti tiriamosios nurodomu laiku. Teikdama paaiškinimus apie su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes, atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2014 m. liepos 13 d. namuose šventė savo gimimo dieną (atsakovės paaiškinimu, dokumentuose nurodyta neteisingas jos gimimo mėnuo). Šventėje kilusio konflikto dėl ieškovo neištikimybės metu ieškovas sumušė atsakovę; į specialistus atsakovė kreipėsi vėliau, įkalbėta pažįstamų. Vėliau posėdyje atsakydama į ieškovo klausimą, atsakovė nurodžiusi, jog ,,mes jo (gimtadienio) nešventėm aplamai“ (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 2:16:45). Teismo posėdyje liudytoja L. V. nurodė (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 3:18:00), jog į atsakovės gimtadienį su šeima atvykusi vėliau, vyko šventė namuose, buvo svečių, buvo T. brolis su šeima, tėvai; atsakovė jau žinojo apie ieškovo neištikimybę, o liudytojai išvykus, turbūt, įvyko konfliktas; konflikto nemačiusi, bet vėliau jai paskambino apsiverkusi atsakovė, kurią liudytoja įkalbinėjusi išsiimti pažymą dėl sužalojimo. L. V. K. (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 3:25:00) nurodė, jog atsakovės gimtadienyje nedalyvavo, konflikto nematė, bet po to su atsakove kalbėjusi telefonu ir ją įkalbinėjusi kreiptis dėl pažymos. Liudytojas N. V. (atsakovės tėvas) teismo posėdyje nurodė matęs atsakovės veido sumušimus, tačiau kas vyko liepos mėnesį nematė (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 2:57-59). Paprašyta patikslinti gimimo dienos šventimo aplinkybes, atsakovė (2020 02 18 posėdžio garso įrašas 19:20) nurodė, kad šventės kaip tokios nebuvo, buvo tik pasveikinti atvykęs brolis D. su sutuoktine ir kaimynai N. Ieškovas teigė nieko nežinantis apie atsakovės sužalojimą, nes tuo metu buvo išvykęs į Prancūziją. Išvykimo aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Nors ieškovas ir neįrodė, jog 2014 m. liepos 13 d. buvo išvykęs į Prancūziją, tačiau teismas, įvertinęs eksperto išvadoje atsakovės nurodytas įvykio aplinkybes, eksperto nustatytus atsakovės kūno sužalojimus ir jų padarymo būdą, tai, kad į ekspertus kreiptasi tik po savaitės, kad pačios atsakovės, liudytojų paaiškinimai apie gimimo dienos šventės aplinkybes, joje dalyvavusius asmenis, yra prieštaringi, liudytojų parodymai iš esmės grindžiami pačios atsakovės nurodytų aplinkybių perpasakojimu, nei vienas liudytojas nematęs tarp ieškovo ir atsakovės įvykusio konflikto, negali prieiti vienareikšmės išvados apie 2014 m. liepos 13 d. ieškovo panaudotą fizinio smurto atsakovės atžvilgiu atvejį. Atsakovė nepateikė teismui kitų leistinų įrodinėjimo priemonių, kurių sisteminis vertinimas leistų teismui daryti išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).

11. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinosi bendru šalių gyvenimu, įrenginėjo namus, vėliau, kaip nurodo šalys, prasidėjo konfliktai, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltina alkoholio vartojimu, nelojalumu vienas kitam, konfliktais, atsakovė pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl alkoholio vartojimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir yra abu kalti dėl santuokos nutrūkimo, todėl tenkinant ieškovo reikalavimą ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Po santuokos nutraukimo E. S. paliekama santuokinė pavardė. Abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

12. Ieškovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. kovo 1 d., šią aplinkybę įrodinėjo savo ir liudytojo A. D. (užaugusio ieškovo šeimoje) žodiniais paaiškinimais. Liudytojas teismo posėdyje (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 2:31:00) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 metų rudens kelis kartus užsukęs nakvoti pas ieškovą, atsakovės nebuvo; nebuvo įsigilinęs į šeimos aplinkybes, tačiau jam susidaręs vaizdas, kad ieškovas gyveno vienas, matėsi, kad namuose negyvena moteris; tai buvo iki 2013 metų rugsėjo, o tiksliau prieš 2013 m. kovo 11 d. Ieškovo atstovė kaip aplinkybę, jog šalys negyvena nuo 2013 m. kovo 1 d. nurodė tai, kad ieškovas po šios datos į atsakovės sąskaitą neatliko jokių mokėjimų, t. y. nepervedinėjo lėšų namelio rekonstrukcijai. Šie atstovės argumentai nepatvirtina šalių gyvenimo skyrium fakto, be to, kaip nurodė pats ieškovas (2019 11 19 teismo posėdžio garso įrašas 1:01:24) paskutiniai darbai baigti 2011-2012 metais, kas reiškia, kad nebuvo būtinybės pervedinėti atsakovei lėšas namelio rekonstrukcijai. Atsakovė prašė santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kuomet iš bendrų šalių namų išsikraustė gyventi pas tėvus. Šią aplinkybę grindė savo, liudytojų L. V., N. V., V. K. paaiškinimais, kurie, skirtingai nei liudytojo A. D., dėl nurodomų aplinkybių nuoseklumo, neprieštaringumo vertinami patikimesniais. Tiek ieškovo, tiek atsakovės liudytojai yra artimi jiems asmenys, todėl nėra pagrindo kurio nors liudytojo parodymais nesiremti kaip nepatikimais dėl jų santykio su bylos šalimi. Teismas išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus ir įvertinęs juos visų aplinkybių kontekste, vadovaudamasis tikimybių taisykle daro išvadą, kad šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. ir nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl su šalių nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų

13. Šalys turi nepilnametę dukrą V. S.. Ieškovas prašo nustatyti neribotą jo bendravimo su dukra tvarką: atsakovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui dalyvauti nepilnametės dukros V. S. auklėjime bei matytis su ja, ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną sms žinute informuojant apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą. Tarp šalių nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo ir dėl ieškovo ieškinyje nurodytos prašomos patvirtinti ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, todėl teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkina (CPK 140 straipsnio 2 dalis).

14. Tarp šalių kilęs ginčas dėl šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgiama CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

15. Ieškovas prašo iš jo priteisti nepilnametės dukros V. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 140 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, o atsakovė prašo iš ieškovo priteisti po 350 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Ieškovo pateiktoje lentelėje nurodyta 300 Eur suma nepilnametės dukters mėnesio poreikių tenkinimui, o atsakovės pateiktoje lentelėje apytiksli išlaidų per mėnesį suma nurodyta 606 Eur.

16. Ieškovas ginčija atsakovės nurodytus išlaidų dydžius kaip per didelius būtinųjų poreikių (maistui, aprangai, higienos priemonėms) patenkinimui, neatitinkančius realių vaiko poreikių (nėra poreikio skirti 8 Eur į dieną nenumatytoms išlaidoms); ieškovo teigimu, atsakovės nurodomos išlaidos vaiko sveikatai, žaislams, laisvalaikiui, būstui, kitos išlaidos neatitinka realybės, tikrų vaiko poreikių ir atsakovės skiriamų lėšų, kadangi vaistus ar kitas medicinines paslaugas apmoka ieškovas, žaislus perka ieškovas, o ne atsakovė, atsakovė nesiveda vaiko į koncertus, spektaklius, kavines, be to, atsakovės nurodytos sumos nepagrįstos jokiais įrodymais. Vertinant šiuos ieškovo argumentus, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Tai, kad nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys kvitai, nereiškia, kad tokios išlaidos nėra patiriamos. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio. Teismas nesutinka su ieškovu, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam dešimties metų vaiko vystymuisi yra pakankama 300 Eur suma, tačiau iš dalies sutinka su ieškovo argumentais dėl atsakovės nurodytų dukters poreikių dydžio nepagrįstumo. Teismo vertinimu, dalis atsakovės nurodytų lėšų mėnesiui yra išdidintos, pvz. lėšos maistui (300 Eur), abejotina dėl poreikio kas mėnesį išleisti 50 Eur apmokamoms medicininėms paslaugoms, nepagrįstai įtrauktos 50 Eur išlaidos būsto išlaikymui, kadangi, kaip nurodė liudytojas N. V., pas kurį gyvena atsakovė su dukra, atsakovė savo lėšomis prie būsto išlaikymo neprisideda ir šių išlaidų nepatiria, tai patvirtino ir atsakovė; atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos pateiktoje vaiko poreikiams išlaidų lentelėje kai kurios išlaidos nurodytos metams, o ne mėnesiui (patalynei, rankšluosčiams, maisto papildai, vaistai, žaislai). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių dukters turimus sveikatos sutrikimus ir kad dėl to padidėtų išlaidos. Šalių paaiškinimais, dukra šiuo metu lanko baseiną, užsiėmimus žirgyne. Atsakovė su dukra gyvena užmiestyje, o dukra mokyklą lanko mieste, todėl tai lemia didesnes transporto išlaidas. Įvertinus šalių nurodytas dukters išlaikymui reikalingas sumas, išklausius šalių žodinius paaiškinimus apie dukters poreikius ir patiriamas išlaidas, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgus į ekonominę situaciją šalyje, teismas sprendžia, kad šalių dukters V. S. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 500 Eur sumą (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 3K-3-491/2013). Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, minėtų 500 Eur turi pilnai pakakti. Atsakovė kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės LR Išmokų vaikui įstatymo pagrindu, kuri skirta vaiko poreikių tenkinimui, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Šiuo metu išmokos dydis yra 60 Eur, todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina iki 440 Eur.

17. Atsakovė prašymą iš ieškovo priteisti po 350 Eur į mėnesį argumentuoja geresne ieškovo turtine padėtimi. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Nustatant priteistino išlaikymo dydį laikomasi teismų praktikos, jog svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

18. Bylos duomenimis, ieškovo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruota nėra, vidutinės mėnesinės pajamos 1 450 Eur. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, jos vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, buvo registruota užimtumo tarnyboje, tačiau socialinių išmokų negavo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jos vidutinės mėnesinės pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500 Eur, gauna pajamas iš buto nuomos 230 Eur į mėnesį, šią aplinkybę patvirtina ir banko sąskaitos išrašas, todėl spręstina, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi skirti lėšas jai tenkančiai išlaikymo dydžio daliai apmokėti. Teismui įpareigojus atsakovę pateikti su iš darbinės veiklos gaunamomis pajamomis susijusius duomenis, atsakovė jokių duomenų nepateikė, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl geresnės ieškovo turtinės padėties. Tai, kad atsakovė neatlygintinai gyvena pas tėvus, kad atsakovės tėvai padeda išlaikyti šalių dukrą, vežioja į mokyklą, nepaneigia ieškovo įstatyminės pareigos teikti vaikui išlaikymą ir neturi įtakos sprendžiant dėl jo dydžio nustatymo. Nei ieškovas, nei atsakovė kitų išlaikytinių neturi.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia ieškinį ir priešieškinį išlaikymo dalyje tenkinti iš dalies ir iš ieškovo priteisti nepilnametei V. S. po 220 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo 2019 m. balandžio 10 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK) 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės atstovė motina E. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

20. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

21. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur už paskutinius tris metus (36 mėn. x 300 Eur), priešieškinis priimtas 2019 m. balandžio 10 d. Atsakovė nurodo, kad ieškovas su dukra nebendravo ir jai išlaikymo neteikė nuo pat apsigyvenimo pas tėvus momento, ieškovas tik nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio apmokėdavo išlaidas už dukters lankomus būrelius. Į bylą pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad prie dukters poreikių tenkinimo ieškovas prisidėjo ne nuo 2017 metų rudens, kaip nurodo atsakovė. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu 2016 m. vasario mėn. – 2019 m. sausio mėn. skirdavo lėšų dukters išlaikymui: už ugdymą darželyje, šokių pamokas, treniruotes sporto klube (duomenys neskelbtini), lankymąsi (duomenys neskelbtini), stovyklas, keliones, pirkęs bilietus į kino teatrą, prekes žaislų parduotuvėje, apmokėjęs sąskaitas picerijose. Pagal ieškovo pateiktus išrašus, ieškovo turėtos išlaidos dukros poreikių tenkinimui sudarė: už 2016 metus 1716,22 Eur (arba 143 Eur per mėnesį), už 2017 metus – 1071,28 Eur (arba 90 Eur per mėnesį), už 2018 metus 2305,10 Eur (arba 182 Eur per mėnesį). Ieškovas paaiškino, kad pats nuo 2007 metų nuolat yra apsidraudęs UAB ,,SEB gyvybės draudimas“, byloje nėra duomenų, kad šioje bendrovėje kada nors apskritai būtų drausta šalių dukra. Todėl draudimo įmokos, kurių bendra suma yra 1832 Eur (per 2016 metus – 507 Eur, 2017 metus – 600 Eur, 2018 metus – 650 Eur, 2019 metus – 75 Eur), ieškovo nurodomos kaip patirtos išlaidos dukters išlaikymui, nelaikytinos išlaidomis, skirtomis dukters poreikių tenkinimui. Atsakovei iš esmės neginčijant ieškovo nurodytų sumų dydžio, teismui atėmus nepagrįstai įtrauktas išlaidas, laikytina įrodytu, jog ieškovas laikotarpiu 2016 m. vasario mėn. – 2019 m. sausio mėn. prisidėjo prie šalių dukters išlaikymo bendra 3487,48 Eur suma, arba vidutiniškai po 97 Eur per mėnesį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu keitėsi iš esmės. Nusprendus iš ieškovo priteisti po 220 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomos, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies, iš ieškovo priteisiamas 4 428 Eur (220 Eur – 97 Eur = 123 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei V. S. (už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją

22. Atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo turtas), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis priteisiant atsakovei iš ieškovo 12 675 Eur piniginę kompensaciją už rekonstruotą sodo namelį ir žemės sklypą. Materialinį reikalavimo pagrindą priešieškinyje ir jo patikslinime nurodė jungtinę veiklą reglamentuojančius CK 6.969, 6.972, 6.970 straipsnius. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimo netikslins, alternatyvaus reikalavimo pripažinti iki santuokos ieškovo įgytą ginčo turtą šalių bendrąją daline nuosavybe nereikš, paaiškino, kad reiškiamu reikalavimu siekia ginčo turto pripažinimo šalių jungtine nuosavybe kaip bendro šalių gyvenimo iki santuokos ir po santuokos sudarymo rezultato, reikalavimą grindė ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės pripažinimą bendrąją jungtine nuosavybe reglamentuojančiu CK 3.90 straipsniu. Atsakovė byloje nereiškė konkretaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už atliktus turto pagerinimus, nenurodė piniginės kompensacijos dydžio, tačiau pareiškė ir palaikė reikalavimą pripažinti ginčo turtą buvus šalių bendrąja jungtine nuosavybe, o nutraukus santuoką prašė priteisti jai priklausančią piniginę kompensaciją. Teismas pasisako dėl šio reikalavimo.

23. Byloje šalių, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakove kartu pradėjo gyventi 2001 metais atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gyvendami kartu vedė bendrą ūkį. Atsakovas ginčo žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį nupirko 2007 m. vasario 20 d. sudarydamas pirkimo-pradavimo sutartį, šalys 2008 m. spalio 25 d. susituokė. Taigi ginčo turtas ieškovo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, o atsakovei nereiškus reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąją daline nuosavybe, laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atsakovė ginčo turtą prašė pripažinti šalių bendrąją jungtine nuosavybe argumentuodama tuo, jog nors turtas įgytas iki šalių santuokos įregistravimo, tačiau jau vedant bendrą ūkį, kurį šalys bendru darbu, bendromis piniginėmis lėšomis, bei atsakovės asmeninėmis lėšomis, žymiai padedant atsakovės tėvui darbu bei statybinėmis medžiagomis atliko sodo namelio rekonstrukciją, sutvarkė žemės sklypą ir taip turtą pagerino iš esmės. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė, esant tam CK 3.90 straipsnyje nustatytam pagrindui, žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vienam iš sutuoktinių, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Kasacinis teismas pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

25. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas laikomasi pozicijos, kad tiek teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, tiek atitinkamai ir įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas).

26. Faktinėmis reikalavimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis atsakovė nurodė, kad 2001 metais su ieškovu pradėjo bendrai gyventi atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vesti bendrą ūkį. Gyvendami kartu, 2006-2007 metais su ieškovu pradėjo ieškoti pirkti sodo namelį tolimesniam bendram gyvenimui, 2007 metais ieškovo nupirktas sodo namelis buvo labai apleistas, todėl gyvendami atsakovės bute pradėjo remontuoti, tvarkyti sodo namelį, žemės sklypą, o gyventi į namelį atsakovė įsikėlė jau gimus dukrai 2009 m. lapkričio mėnesį. Priešieškinyje nurodė, jog su ieškovu sodo namelį iš esmės rekonstravo, padedant atsakovės tėvams darbu ir lėšomis: atliktas pamatų ir rūsio grindų betonavimas už 300 Eur, įrengti trys drenažiniai šuliniai už 200 Eur, išmūrytas židinys ir trijų angų kaminas už 400 Eur, išmūrytos antro aukšto sienos (apie 100 kv. m.) už 1000 Eur, padarytos pirmo aukšto lubos, vidaus ir lauko laiptai iš ąžuolo medienos už 1 300 Eur, įrengta lauko terasa (subetonuota 17 polių po 2 metrus, subetonuota betoninė 10 kv. m. plokštė, pastatytas karkasas ir sumontuotos lubos už 670 Eur; pastatytas garažas už 200 Eur, įrengta nuotekų trasa už 2 000 Eur; perdengtas nauja danga stogas, sutvarkyta sklypo aplinka už 500 Eur, namelyje padaryti integruoti baldai bei kiti namų apyvokos daiktai už 2 000 Eur; namas apšiltintas, atlikta apdaila. Viso sodo namelio rekonstrukcijai ir sklypo įrengimui atsakovė išleidusi 8 570 Eur asmeninių lėšų, kurias gavo pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Ieškovas iš banko paėmė paskolą, kuri buvo grąžinta jau santuokoje. Atsakovė teismo posėdyje įvardijo tokius atliktus nupirkto turto pagerinimo darbus: apšiltinti namelio pamatai, išbetonuotos rūsio grindys, įvestas drenažas, šulinys, įvesta kanalizacija (pastatyti valymo įrengimai), ištiesintas nuo drėgmės įlinkęs perdengimas, įrengtas antras namo aukštas pakeliant namo stogą ir išmūrijant sienas, išmūrytas kaminas, įrengti laiptai. Žemės sklypą reikėjo nusausinti, išpjauti senus medžius, sklype pasodinta tujų, užsėta veja. Visos plytos, panaudotos namelio apmūrijimui, antro aukšto kambarių sienų, kamino išmūrijimui buvo gautos iš atsakovės tėvo N. V., kuris labai daug pridėjo ir prie namelio rekonstrukcijos darbų.

27. Ieškovas kategoriškai nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi žemės sklypas ir sodo namelis pirkti iki šalių santuokos sudarymo ir ieškovo asmeninėmis lėšomis bei nesant jokio susitarimo su atsakove šį turtą įgyti bendrąją daline nuosavybe, taip pat nesutinka, kad šis asmeninis ieškovo turtas pripažintinas šalių bendrąją jungtine nuosavybe, kadangi atsakovė prie turto esmingo pagerinimo visiškai neprisidėjo nei darbu, nei pinigais, ieškovas vienas namelio remontui – medžiagoms ir darbui, skyrė dideles pinigų sumas, vienas atliko visus rekonstrukcijos darbus, be to, iki atsakovės asmeninio turto pardavimo jau buvo atlikta didžioji dalis namelio remonto darbų. Teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovas paaiškino, kad santuoką sudarydamas gyveno su atsakove bute (duomenys neskelbtini), nes namelis nebuvo pilnai įrengtas, kai atsakovė pastojo, namelis dar nebuvo iš esmės pagerintas, į namelį su atsakove ir dukra iš atsakovės buto įsikraustė gyventi kai dukrai buvo 4 mėnesiai, namelyje tuo metu dar nebuvo pilnos elektros instaliacijos, santechnikos, vandentiekio, nebuvo baldų, ,,bet eigoje viską susitvarkėm“ (teismo posėdžio graso įrašas 32:20). Ieškovas teismui paaiškino (garso įrašas 55:50) pakeitęs stogą, sudėjo naujus langus, sutvarkė elektros instaliaciją, santechniką, įvedė vandentiekį, antrame aukšte padarytos pertvaros, įrengti laiptai, rūsyje ištinkuotos sienos, pastatytas pečius, plytų remontui gavęs iš atsakovės tėvo, kuris leido pasiimt tiek, kiek reikia, užmokėti neprašė; sklype buvo daug medžių, kuriuos išpjovė, vandentiekio ir kanalizacijos įvedimui samdė kaimyną su traktoriumi. Ieškovas pats pirkęs čerpes, skardą stogui ir pats jį uždengęs, pirkęs statybines medžiagas, gavęs skaldos iš Kauno kelių; faktiškai paskutiniai darbai baigti 2011-2012 metais (garso įrašas 1:01:24), projekto rekonstrukcijai nereikėjo (garso įrašas 1:00:2). Atsakovė nei prie baldų pirkimo, nei prie turto pagerinimo visiškai neprisidėjo nei darbais, nei pinigais, atsakovė retai kada turėjo pajamų, viską atlikęs ieškovas vienas savo lėšomis ir paėmęs paskolą banke, geranoriškai ir savanoriškai prisidėjo atsakovės tėvas N. V.; ieškovas per 2007–2010 metus iš viso apie 1,5 metų buvo (duomenys neskelbtini), tuo metu nameliu rūpinosi jo draugai (garso įrašas 23:27).

28. Liudytojas N. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo nupirktas namelis buvo apleistas, namelio rūsys buvo apsemtas; reikėjo ištiesinti perdengimą, iš naujo perdaryti sienas, perdengti stogą; žemės sklypas buvo apleistas, buvo išpjauti medžiai ir krūmai, naujai pastatytas garažas, padarytas antras aukštas; liudytojas padėjęs įvesti kanalizaciją ir valymo įrengimus, įrengti vandens nutekėjimą iš rūsio, iš savų plytų išmūrijęs kapitalinę sieną, kaminą, apmūrijęs namelį, pats padaręs ąžuolines lentas ir iš jų padėjęs sudėti pirmo aukšto lubas, padėjęs pakelti namelio stogą ir iš savo plytų išmūrijęs antro aukšto sienas, jas padėjęs iškalti lentelėm; išbetonavęs garažui stulpelius, kt. darbus; vidaus apdailą atliko pats ieškovas. Su ginčo turto rekonstrukcija, žemės sklypo tvarkymo darbais susijusias aplinkybes patvirtino ir liudytojai L. V., A. D.; įrankių, statybinių medžiagų namelio rekonstrukcijai pirkimą laikotarpiu nuo 2007-08-04 iki 2014-08-22 patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, prekių įsigijimo čekiai.

29. Ieškovas nuo 2001 m. iki šiol (duomenys neskelbtini), byloje pateikti išsamūs duomenys apie ieškovo gautas darbines pajamas nuo 2007 metų vasario mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio. Atsakovė nuo 2001 metų iki dabar verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje nurodyti atsakovės socialinio draudimo laikotarpiai, pateikta informacija apie atsakovei suteiktas vaiko priežiūros atostogas ir išmokėtas vaiko priežiūros, ligos, nedarbo draudimo išmokas. Metinėse pajamų deklaracijose atsakovė pateikusi duomenis apie per 2008, 2009, 2010, 2011 metus gautas pajamas, kurios bendrai sudaro 48 850 Lt (14147 Eur). Atsakovė 2010 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 42 000 Lt (12 164 Eur). Ieškovas teigė, kad atsakovė už žemės sklypą gautus pinigus panaudotojo išimtinai savo reikmėms, kadangi pirko automobilį už 20 000 Lt, apie 15 000 Lt išleidusi odontologo paslaugoms, pirko sau kailinius. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė po 2010 m. spalio 7 d. pirko automobilį, kailinius, (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje nurodyta, kad E. S. gydėsi 2010-2012 metais ir už gydymą sumokėta 3590 Lt (1040 Eur), todėl atmestini kaip neįrodyti ieškovo teiginiai dėl atsakovės gautų lėšų panaudojimo išimtinai atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui.

30. Ieškovas teigė, kad namelio rekonstrukcijai lėšų skolinosi iš banko ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė teigė, kad ieškovo gautas kreditas namelio rekonstrukcijai buvo grąžinamas iš bendrų lėšų. Bylos duomenimis, ieškovas 2007 m. birželio 13 d. su AB SEB Vilniaus banku sudarė kredito sutartį Nr.1850718071183-5 dėl kredito sodo namelio remontui ir vartojimo kredito pagal 2007 m. vasario 9 d. sutartį Nr.1850718050246-13 dengimui. 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytas susitarimas dėl 2007 m. birželio 13 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, jį pasirašė ir atsakovė. Kreditas pagal šią kredito sutartį grąžintas 2016 m. birželio 13 d. Ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė šių kredito sutarčių kopijų (pateikė 2007 m. birželio 13 d. sutarties tik 3 lapus iš 9) bei kredito pagal šias sutartis padengimo grafiko, argumentuodamas banko atsakymu, kad grafikai nėra saugomi, tačiau tokio banko atsakymo nepateikė. Dėl to nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio įmokos buvo mokamos kas mėnesį grąžinant kreditą ir kokio dydžio suma iš viso buvo grąžinta iki šalių pradėjimo gyventi skyrium. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog nekelia savarankiškų reikalavimų, susijusių su ieškovo sudarytomis kredito sutartimis, todėl teismas vertina, kad duomenų apie konkrečių įmokų dydžius nepateikimas nepaneigia fakto, kad kreditas buvo naudojamas sodo namelio rekonstrukcijai ir kad jis buvo grąžinamas iš lėšų, šalims priklausiusių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis).

31. Ieškovas žemės sklypą ir jame esantį sodo namelį 2007 m. vasario 20 d. nupirko už 15 000 Lt (4 344 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007 m. vasario 12 d. vidutinė žemės sklypo vertė buvo 14 174 Lt (4 105 Eur), namelio 33 764 Lt (9 778 Eur), namelio bendras plotas 70,10 kv. m, užstatytas plotas 49 kv. m, tūris 231 kub. m., o 2014 m. rugsėjo 30 d. vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 5 879 Eur, sodo namelio 15 060 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo ginčo turto pardavimo 2017 m. vasario 23 d. metu, namelio bendras plotas buvo 102,15 kv. m., užstatytas plotas 79 kv. m, tūris 391 kub. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad visi namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki šalims pradėjus gyventi skyrium ir turtą pardavęs tokios būklės, kokia ji buvo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, iki pardavimo ieškovas jokių rekonstrukcijos darbų neatlikęs, todėl teismas daro išvadą, kad sodo namelio rekonstrukcija įrengiant ir vietinio centrinio šildymo sistemą, vandentiekį, vandens nuotekų šalinimo sistemą, buvo faktiškai atlikta iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, o nekilnojamojo turto registre įteisinta 2017 m. gegužės 24 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

32. Vertindamas atsakovės reikalavimo pripažinti 0,0910 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šalių bendrąją jungtine nuosavybe pagrįstumą, teismas įvertina tai, kad turtas ieškovo įgytas šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo metu, kuris tiek gyvenant bendrai, o vėliau ir santuokos metu buvo iš esmės rekonstruojamas ir tvarkomas šeimos poreikiams tenkinti panaudojant medžiagų pirkimui, atsiskaitymui su darbininkais bendras šalių lėšas, asmenines atsakovės lėšas, abiejų šalių bendru darbu, atsakovės tėvo N. V. statybinėmis medžiagomis ir žymiu darbu. Rekonstrukcijos darbams reikalingų medžiagų įsigijimą patvirtina byloje pateikti jų įsigijimo dokumentai, dėl kurių sąsajumo su vykdomais darbais ieškovas paaiškino teismo posėdyje. Šalių, liudytojų nuosekliai išvardyti namelio rekonstrukcijos ir žemės sklypo tvarkymo darbai, dėl kurių atlikimo mąsto ir fakto ginčo tarp šalių nekilo, nulėmė žymų pastato parametrų padidėjimą ir turto rinkos vertės padidėjimą, kuris šalių gyvenimo skyrium pradžios metu buvo sudarė 40 procentų, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti sodo namelio ir žemės sklypo esminį pagerinimą. Turto esminį pagerinimą įrodo byloje esančios fotonuotraukos, nekilnojamojo turto registro duomenys. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė įrodė esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes, todėl konstatuotina, kad ginčo turtas priklausė šalims bendrąja jungtine nuosavybe ir gali būti sprendžiamas jo padalinimo tarp šalių klausimas (CK 3.90 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 183, 185 straipsnis).

33. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, žemės sklypą ir sodo namelį pardavė, todėl prašo iš ieškovo priteisti 12 675 Eur kompensaciją, t. y. 1/2 dalį turto rinkos vertės, buvusios perleidimo sandorio sudarymo metu. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas teismui sprendžiant dėl kompensacijos dydžio prašė vadovautis sprendimo priėmimo metu esančia turto rinkos verte. Ginčo turtas yra parduotas, atsakovei pareiškus prašymą ir teismui byloje konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., sprendžiant dėl kompensacijos daroma CK 3.119 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtis ir vadovaujamasi šiai datai buvusia turto rinkos verte.

34. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal kasacinio teismo praktiką dalijant sutuoktinių turtą aplinkybė, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo to sutuoktinio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 59–60 punktus). Teismas nukrypsta nuo lygių dalių principo ieškovo naudai ir nustato ieškovo teisę į 2/3, o atsakovės į 1/3 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto – 0,0910 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Šio turto rinkos vertė 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 20 939 Eur, todėl ieškovui, kuris turtą yra jau perleidęs ir dėl to turto natūra priteisti nėra galimybės, kyla pareiga kompensuoti atsakovei 1/3 dalį šio turto vertės, t. y. 6 980 Eur, todėl tenkinat atsakovės reikalavimą iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 6 980 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą.

35. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1 000 Eur kompensaciją už įsigytus baldus. Nurodo, kad iš bendrų lėšų buvo nupirkti baldai už 2000 Eur, baldai liko ieškovui, todėl atsakovei priteistina pusė baldams išleistos sumos. Byloje ieškovo pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. AB ,,Kauno baldai“, UAB ,,JB Group“ už baldus sumokėta 2 817 Lt (816 Eur). AB ,,Kauno baldai“ sąskaitos išrašytos ir apmokėtos D. V., į kurią, kaip nurodė ieškovas 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, kreipėsi ir užsakė pagaminti baldus. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė išsikraustydama jokių baldų nepasiėmė, todėl atsakovės reikalavimas tenkinamas iš dalies iš ieškovo atsakovei priteistina 408 Eur kompensacija už baldus (CK 3.117 straipsnio dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovas pareiškė keturis reikalavimus (25x4­=100 proc.), iš kurių vienas (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui) patenkintas iš dalies (25/2=12,50 proc.), todėl laikytina, kad patenkinta 87,50 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovė pareiškė keturis reikalavimus (25x4­=100 proc.), iš kurių vienas atmestas (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės), ir trys patenkinti iš dalies (12,50 proc.x3­=37,50 proc.), todėl laikytina, kad patenkinta 37,50 proc. (100-25-37,50=37,50 proc.) priešieškinio reikalavimų.

37. Ieškovas prašo priteisti 3 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal 2020 m. sausio 30 d. patikslintą prašymą sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 3372,50 Eur išlaidos advokato pagalbai: 181,50 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių bendru sutikimu parengimą; 302,50 Eur už ieškinio parengimą; 242,00 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį, papildomų įrodymų surinkimą, teisines konsultacijas; 610,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą; 150,00 Eur už atstovavimą 2019 m. birželio 7 d. teismo posėdyje; 181,50 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, prašymo teismui parengimą ir pateikimą teismui; 200,00 Eur už atstovavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje; 200,00 Eur už atstovavimą 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje; 700,00 Eur už baigiamųjų kalbų raštu parengimą (įskaitant klausimą teismo posėdžio garso įrašų); atstovavimą 2020 m. sausio 7 d. posėdyje; 60,50 Eur už papildomų įrodymų pateikimą teismui; 181,50 Eur už prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui; 121,00 Eur už byloje pateiktų papildomų rašytinių įrodymų analizę, prašymo dėl baudos skyrimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą ir pateikimą teismui; 242,00 Eur už pasirengimą atstovavimui (60,50 Eur), atstovavimą (181,50 Eur) 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje.

38. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39. Ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bendras 3 372,50 Eur dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau vien aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio dar nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju ir privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, teismui, išnagrinėjusiam bylą, yra suteikta teisė, atsižvelgiant į CPK bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

40. Teismas neįtraukia į ieškovo prašomą priteisti sumą šių išlaidų: 181,50 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių bendru sutikimu parengimą, kadangi byloje nėra duomenų, kad toks dokumentas buvo parengtas; 2019 m. lapkričio 20 d. sąskaitoje nurodytų 500 Eur už baigiamųjų kalbų raštu parengimą, kadangi baigiamoji kalba yra verbalinis aktas ir jos parengimas raštu nėra būtinas; 2019 m. gruodžio 13 d. sąskaitoje nurodytos išlaidos mažintinos iki 50 Eur, kadangi ieškovo prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo buvo atmestas; 2019 m. liepos 25 d. sąskaitoje nurodytos išlaidos už patikslinto ieškinio parengimą mažintinos iki 50 Eur, kadangi iš esmės pateiktas tas pats ieškinys jį papildant nedidelės apimties prašymu dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms tiesėms datos nustatymo; mažintina už dalyvavimą 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje 200 Eur suma iki 50 Eur, nes posėdis truko 16 min. (Rekomendacijų 9 punktas). Tokiu būdu ieškovui teiktai teisinei advokato pagalbai apmokėti išlaidų bendra suma yra 2 421 Eur (3 372,50 Eur - 951,50 Eur), viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 496 Eur. Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovė ieškovui turėtų atlyginti 2 184 Eur (2 496 Eur x 87,50 proc./100 proc. = 2 184 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovė byloje sumokėjo 258 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 858 Eur. Pagal patenkintų atsakovės reikalavimų dalį, ieškovas turėtų atlyginti atsakovei 321,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (858 Eur x 37,50 proc. /100 proc. = 321,75 Eur) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 862,25 Eur (2 184 Eur – 321,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

42. Ieškovas vaiko išlaikymui prašė iš jo priteisti po 140 Eur per mėnesį, o atsakovė prašė iš ieškovo priteisti po 350 Eur per mėnesį. Ieškovo ir atsakovės reikalavimus tenkinus iš dalies ir priteisus iš ieškovo išlaikymą po 220 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš ieškovo valstybei priteistina 22 Eur (220 Eur - 140 Eur = 80 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo atsakovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 14,28 Eur. Šių išlaidų ieškovui tenkanti apmokėti dalis – 1,78 Eur, neviršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos. Atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 8,82 Eur, t. y. viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. S. palikti pavardę ,,S.“, E. S. palikti pavardę ,,S.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.

Nustatyti V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4 428 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.

Nepilnametės V. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), neribotą bendravimo tvarką: atsakovė E. S. įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui T. S. dalyvauti nepilnametės dukros V. S. auklėjime bei matytis su ja. Ieškovas turi prieš pasiimant nepilnametę dukrą įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinę dieną sms žinute informuojant apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą.

Priteisti iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 388 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 862,25 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurai) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,82 Eur (aštuoni eurai ir 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.