Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. R. ir E. Č., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. R. ir E. Č. dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, aukciono sąlygų, protokolo dalių, statybos leidimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sandorio dalies, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir ieškovė, prokurorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu;

1.2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);

1.3. Panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko valdybos 2013 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. SK2-33 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) dalį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), aukciono sąlygų – kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai) – nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai išnuomojamo 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4. Panaikinti VĮ Turto bankas aukciono Nr. 13/51, 2013 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 51 (toliau – ir Protokolas) aukciono vedėjo sprendimo dalį dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dėl nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto 0,8681 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5. Pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. Č. (buvusi pavardė – Č.-R.), pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dalį dėl turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

1.6. Pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios pagrindu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba tapo pavaldi Aplinkos ministerijai), G. R. buvo išnuomotas 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 80 metų;

1.7. Netenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-(14.49.57.)-373, ją nutraukti.

1.8. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035 (toliau – ir Statybos leidimas).

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – panaikino Nutarimo dalį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), aukciono sąlygų – Pastatams priskirto nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai išnuomojamo 0,8681 ha valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); panaikino Protokolo aukciono vedėjo sprendimo dalį dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha dydžio valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Nuomos sutartį; taikė vienašalę restituciją ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų G. R. ir E. Č. 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); panaikino Statybos leidimą; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), G. R. ir E. Č. valstybei 105 Eur žyminį mokestį ir 27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovo G. R. prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, kuriomis reglamentuojama teisė nuomotis ne aukciono būdu valstybinį žemės sklypą, padarė išvadą, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas S. Č. skundas – prašymas dėl viešojo intereso gynimo, prašant ginti kultūros paveldo saugomą objektą – (duomenys neskelbtini) dvarvietę, esančią (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-112 ,,Dėl leidimo rengti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą“ leista Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui rengti apie 20 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą ir įsakymo 2.1, 2.2 papunkčiuose nustatyta, kad detaliojo plano tikslas – sklypų ribų ir dydžio, statybos reglamentų nustatymas, detalusis planas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio parengtose ir patvirtintose 2005 m. kovo 24 d. Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 22 nurodyta, kad planuojamai teritorijai prie (duomenys neskelbtini) g., apie 25,3 ha, taikomas specialusis planas – nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (IP-882/At) teritorijos planas (KVAD Kultūros paveldo centras). Nurodyta, kad sąlygos galioja iki 2008 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės žemės tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio 2004 m. lapkričio 30 d. protokolu nuspręsta leisti rengti apie 24,5 ha (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2006 m. spalio 11-12 d. protokole Nr. 76 pažymėta, kad detalusis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento (toliau – ir KPD) Vilniaus teritorinio padalinio atstovu.

6. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijų šalia (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai (registracijos Nr. 2069) (toliau – ir Detalusis planas). Sprendimo 1.1 papunkčiu patvirtintas sklypo Nr. 1 ribos ir plotas – 8684 kv. m; paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – visuomeninės teritorijos (indeksas V); naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų, statinių statybos ir eksploatacijos (indeksas V3), statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, dalies 1 a 180 kv. m ploto servitutas inžineriniams tinklams pakloti ir eksploatuoti, važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Detaliojo plano brėžinyje teritorijoje, pažymėtoje 1-4, 1-3, 1-2, numatyta infrastruktūros teritorija (keliai, inžinerinių tinklų koridoriai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-190 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pagal Detalųjį planą sklypo Nr. 1) duomenis: 1.1 papunktyje plotą – 8691 kv. m; 1.3 papunktyje naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos; 1.4 papunktyje naudojimo pobūdį – sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos; 1.6.3 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų nėra. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-3579-(01), „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ suformavo 8681 kv. m valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (nominalios indeksuotos vertės – 297 411 Lt), ir sklypui nustatė 180 kv. m ploto sklypo daliai, tame tarpe ir kelio servitutą.

7. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. kovo 18 d. įregistruotas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos pagrindinės naudojimo paskirties, visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype registruoti: pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m. statybos, pažymėtas plane – 11Ž1m, 150,71 kv. m bendro ploto, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane – 12F1m, 1940 m. statybos, 246,93 kv. m bendro ploto, pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane – 1Ž1m, 1940 m. statybos, 170,09 kv. m bendro ploto.

8. Pažymėjo, kad 2002 m. liepos 1 d. Valstybės turto panaudos sutartyje Nr. 116 ir 2009 m. vasario 2 d. Pažymoje nurodyta, kad Pastatai buvo perduoti viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) pensionatui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis. VšĮ (duomenys neskelbtini) pensionatas įsipareigojo naudoti turtą pagal tiesioginę paskirtį (Panaudos sutarties 2.2 papunktis).

9. Savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti apie 1 ha ploto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 1 ha ploto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos skaičiais 1-9, detaliojo plano rengimą, 2 punktu nustatė, kad detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, numatant padalyti esamą sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą, pažymėti (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas. Savivaldybės administracija pranešė, kad šiuo įsakymu pradėtas rengti detalusis planas nebuvo patvirtintas.

10. VĮ Turto bankas organizavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (išnuomojamas) aukcioną Nr. 13/51, kurį laimėjo G. R.. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, ir G. R. 2013 m. gegužės 8 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DB-1899), kurios pagrindu Lietuvos Respublika pardavė Pastatus G. R. už 120 000 Lt.

11. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintomis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklėmis (toliau – ir Aukciono taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), 2013 m. rugpjūčio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1119 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomojimo G. R. ir E. Č. R.“.

12. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios G. R. ir E. Č. buvo išnuomotas 0,8681 ha Žemės sklypas 80 metų. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kita, visuomeninės paskirties teritorijos (mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos).

13. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733 ,,Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinius“, leista koreguoti Detaliojo plano sprendinius, koreguojant žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) gatvėje ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Savivaldybės administracija 2019 m. spalio 8 d. išdavė Statybos leidimą, kuriuo statytojui G. R. suteikė teisę Žemės sklype statyti reabilitacijos centrą, baseiną, automobilių stovėjimo aikštelę, įvadinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, nuotekų surinkimo tinklus, nuotekų išvadus pagal statybos projektą ,,Reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini). Numeris 2017-TP-ANT3 Parengimo metai 2017“.

14. Nurodė, kad dėl aukciono sąlygų dėl valstybės nekilnojamajam turtui priskirto Žemės sklypo ir parduoto turto kartu su jam priskirtu Žemės sklypu nuomai VĮ Turto banko valdyba 2013 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. SK2-33 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), nustatė aukciono sąlygą – kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskyrė 0,8681 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išnuomojamas); Nutarimo 1.11 papunkčiu patvirtino aukciono sąlygą, kad žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ((duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybą, kodas 884) ir yra neparduodamas (neprivatizuojamas). KPD Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. kovo 12 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-370 VĮ Turto bankas paprašytas sustabdyti objekto – Dvaro sodybos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės prie jų ir tarp jų, nuomos bei pardavimo procedūras iki visiškai bus užbaigtos Detaliojo plano korektūros procedūros. VĮ Turto bankas, neatsižvelgdamas į tai, aukcioną organizavo ir 2013 m. balandžio 10 d. įvykusio aukciono metu pripažino laimėtoju G. R. bei 2013 m. gegužės 8 d. sudaręs Pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavė (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos tris Pastatus atsakovams G. R. ir E. Č. VĮ Turto banko valdyba, Nutarimu patvirtindama aukciono sąlygas parduotinam valstybės nekilnojamajam turtui, priskyrė visą – 0,8681 ha plotą, t. y. akivaizdžiai per didelį Pastatams eksploatuoti, ir nepatenkantį į Dvaro sodybos ribas, Žemės sklypą, neatsižvelgdama į tai, kad imperatyvios viešąjį aukcioną reglamentuojančios teisės normos nustatė reikalavimą parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione, turtui priskirti tik tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga valstybės nekilnojamam turtui eksploatuoti ir išnuomoti tik tą valstybinę žemę, kuri patenka į buvusių dvarų – sodybų teritoriją. Parduodami Pastatai yra išsidėstę nedidelėje Žemės sklypo dalyje, jie priklauso Dvaro sodybos kompleksui, todėl jų naudojimui nepagrįstai priskirta Žemės sklypo dalis, kuri nepateko į Dvaro sodybos teritoriją. Nėra jokių duomenų, kad nuo Pastatų eksploatavimo pradžios nurodytas plotas buvo reikalingas Pastatams naudoti ir buvo naudojamas.

15. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, sudarydamas sutartį su aukciono laimėtoju, turėjo įvertinti priskirto Žemės sklypo būtinumą įsigytam turtui eksploatuoti ir sąlygas, reikalingas valstybinės žemės nuomos sutarčiai be aukciono sudaryti. Šiuo konkrečiu atveju Žemės sklypas išnuomotas be aukciono per didelio, Pastatams naudoti nebūtino dydžio. Statiniai išsidėstę vienoje Žemės sklypo pusėje – pietrytinėje dalyje, šalia vienas kito. Valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,3629 ha užstatyta teritorija ir 0,0180 ha kelių plotas, 0,4872 ha ploto žemės yra užimtos žemės ūkio naudmena – pieva. Šiems Pastatams apskaičiuotas reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, o likusi neužstatyta apie 5052 kv. m ploto dalis niekada nebuvo priskirta Dvaro statinių komplekso teritorijai ir nėra jokių duomenų, kad būtų reikalinga šiems Pastatams naudoti. 3629 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuo likusios dalies – 5052 kv. m skiria kelias (gatvė), kurios plotas į bendrą Žemės sklypo plotą įtrauktas. Ieškovės vertinimu, Pastatams, kurių bendras plotas sudaro 567,73 kv. m, 8681 kv. m žemės ploto naudoti nereikia.

16. Atsakovas G. R. nenaudojo ir neketino naudoti ūkinių pastatų pagal paskirtį, todėl negalėjo būti nustatytas šiems pastatams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas ir sudaryta Nuomos sutartis. Taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas galėjo Žemės sklypą išnuomoti tik 12 metų ir tik šių kultūros paveldo objektų išsaugojimui, priežiūrai ir eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi nebuvo laikomasi reikalavimo nuomoti tokio ploto valstybinės žemės dalį, koks yra būtinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti, neatsižvelgta į ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę, statinių įgijėjas neketino naudoti ir nenaudojo statinių pagal jų įregistruotą paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre ir sklypo, tuo buvo pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto, Aukciono taisyklių 2.1, 2.2, 8, 30.11 papunkčių nuostatos.

17. G. R. 2019 m. spalio 8 d. buvo išduotas Statybos leidimas, kuriuo suteikta teisė valstybinėje žemėje statyti sporto ir gydymo paskirties pastatus su tam reikalinga susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistema, tačiau Žemės sklypo nuomos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas G. R. Žemės sklype turės teisę statyti naujos statybos pastatus. Todėl ginčijamas Statybos leidimas negali būti pripažįstamas teisėtai išduotu, nes pažeidžia imperatyvias teises normas, draudžiančias statyti naujos statybos pastatus.

18. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

18.1. Aplinkybė ar Detaliojo plano sprendiniais buvo siekiama tiksliai suformuoti atitinkamo dydžio sklypą paveldo objektams išsaugoti (ne eksploatuoti pastatus pagal tikslinę paskirtį nepažeidžiant imperatyvių išsaugoti teisės normų nustatančių teritorijos pobūdžio vertybinių savybių išsaugojimui nustatytų reikalavimų ir trečiųjų asmenų įstatymo saugomų interesų), negali būti įgyvendinta, nes teisės aktai numato žemės sklypų formavimo taisykles, tarp jų esamiems statiniams eksploatuoti, kurių ribos turi būti pagrįstos pastato užimta ir jai naudoti reikalinga žeme, šiuo atveju – kultūros paveldo užimama ir atitinkamai saugotina teritorija. Nėra jokių duomenų, kad nuo Pastatų eksploatavimo pradžios visas 0,8681 ha dydžio plotas, įskaitant ir užimamas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, buvo priskirtas Pastatams naudoti ir faktiškai jiems buvo naudojamas, todėl jis negalėjo būti įtrauktas. Statiniais užimtos žemės sklypų formavimo reikalavimų laikymasis neatsiejamai susijęs su statinių savininkų teise į žemę.

18.2. Apeliaciniuose skunduose buvo keltas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) patvirtinto sąrašo (toliau – ir Sąrašas), kuriuo buvo nutarta parduoti aukciono būdu valstybei priklausanti turtą – Pastatus ir 0,8681 ha Žemės sklypą, reikšmės nagrinėjamai bylai ir ieškovė daug dėmesio skyrė savo argumentams atsiliepimuose į šalių apeliacinius skundus, tačiau jie nebuvo vertinti.

18.3. VĮ Turto banko valdyba Nutarimo 1.11 punktu patvirtino aukciono sąlygą, kad Žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ((duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybą) ir todėl yra neparduodamas (neprivatizuojamas). Tai reiškia, kad aukciono laimėtojas aiškiai iš anksto apie tai buvo informuotas.

18.4. Pagal Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 328 patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo taisykles (toliau – ir Sąrašo sudarymo taisyklės) (redakcija nuo 2007 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 11 d.), žemės sklypo plotas, priskirtas parduodamiems nekilnojamojo turto objektams – Pastatams, nėra būtinas sąrašo elementas. Sąrašo sudarymo tikslas – ne nurodyti turtą, kurį ketinama parduoti, o atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 641) 3 dalyje įtvirtinta sąvoka – valstybės nekilnojamasis turtas – valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, įrenginiai ar jų dalys, neįskaitant žemės sklypo.

18.5. Aukciono taisyklių 3 dalyje įtvirtinta ir bendros pradinės turto pardavimo kainos sąvoka, kuria laikoma valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypo, jeigu jis parduodamas, pradinė pardavimo kaina. UAB „Krivita“ 2010 m. balandžio 26 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 10-1-091 nustatė, kad statinių rinkos verte yra 90 000 Lt, o žemės sklypo rinkos vertė – 600 000 Lt. Aukciono skelbimo sąlygos „VĮ Turto bankas <...> skelbia šio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukcioną: <...> 0,8681 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“; <...> Bendra pradinė turto pardavimo kaina – 90 000 Lt“ pagrindžia, kad aukciono pardavimo objektas buvo Pastatai be Žemės sklypo.

18.6. Sąrašas paskelbtas 2009 m. liepos 31 d. ir nuo to momento VĮ Turto bankas, įskaitant ir KPD raštais, buvo informuotas apie tai, kad Sąraše nurodyti pastatai yra kultūros paveldo objektai, patenkantys į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksą, ir todėl Žemės sklypo dalis negali būti parduodama, o priskirtas sklypas dėl ribos ir ploto neatitinka teisės aktų reikalavimų. VĮ Turto bankas nesiėmė veiksmų nei Nutarimui keisti, nei parduodamo turto vertei perskaičiuoti, o paskelbė aukcioną, nurodydamas, kad priskirtas Žemės sklypas yra nuomojamas. Tokie veiksmai patvirtina, kad Sąraše nurodyta sklypo priskyrimo informacija nelemia pareigos VĮ Turto bankui jo parduoti ir būtent tokio dydžio, koks paviešintas Sąraše.

18.7. Imperatyvios viešą aukcioną reglamentuojančios teisės normos nustatė reikalavimą VĮ Turto bankui, patikėjimo teise valdančiam jam perduotus Pastatus, parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione, turtui priskirti tik tą Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jam eksploatuoti, nepriklausomai, kad jis suformuotas 0,8681 ha dydžio. VĮ Turto bankui gavus duomenų ir kilus abejonėms dėl sklypo dydžio Pastatams eksploatuoti, turėjo būti inicijuotas plano, reikalingo Pastatams eksploatuoti, rengimas. Aukciono taisyklių 54 punkte nurodyta, kai valstybės nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas pagal teisės aktų nuostatas negali būti parduodamas, VĮ Turto bankas per 3 darbo dienas nuo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį ir nurodo, kad toks valstybinės žemės sklypas nebelaikomas priskirtu valstybės nekilnojamajam turtui.

18.8. Atsakovo G. R. tikslas buvo pastatyti naujus statinius laisvoje valstybinėje žemėje ir iš jų eksploatavimo gauti ekonominės naudos. Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2018 m. liepos 10 d. patikrino Pastatų būklę, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-2188/18(2.1.15-UK9) ir 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. A51-61155/18(3.3.10.2-EM4) „Dėl statinių (duomenys neskelbtini), nepriežiūros“ įpareigojo savininką užtikrinti tinkamą šių statinių techninę būklę ir priežiūrą. Atsakovas neketino naudoti ir nenaudojo ūkinių pastatų pagal paskirtį, todėl negalėjo būti nustatytas šiems Pastatams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas ir sudaryta Žemės sklypo Nuomos sutartis.

18.9. Siekiant nustatyti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą ir naudojamą valstybinės žemės plotą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, kuriuo patvirtinta kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, parduodamo ar išnuomojamo ne aukciono būdu administravimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri nustato požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 6 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Nutarime Nr. 260 nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu. Metodikos 7 punkte nurodyta, kad kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu; panaikino Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo dalį dėl suformuoto 8681 kv. m Žemės sklypo; panaikino VĮ Turto banko valdybos Nutarimo dalį dėl Pastatams priskirto nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai išnuomojamo 0,8681 ha Žemės sklypo; panaikino VĮ Turto banko aukciono Protokolo aukciono vedėjo sprendimo dalį dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha dydžio Žemės sklypo; pripažino negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha Žemės sklypo ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha Žemės sklypą; pripažino negaliojančia Nuomos sutartį; taikė vienašalę restituciją ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų G. R. ir E. Č. 0,8681 ha ploto Žemės sklypą; panaikino Statybos leidimą; priteisė lygiomis dalimis iš visų atsakovų valstybei 105 Eur žyminį mokestį ir 27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

20. Teismas, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos statusą (kultūros paveldo vertybė), tai, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą (valstybinės žemės sklypo dalis buvo išnuomota be aukciono), o prielaidas tokiam pažeidimui sudarė pažeidimai formuojant Pastatams priskirtą Žemės sklypą, padarė išvadą, kad prokurorei buvo pagrindas šioje byloje ginti viešąjį interesą.

21. Teismas atmetė atsakovių Savivaldybės ir Savivaldybės administracijos argumentus, kad parduodant Pastatus iš aukciono buvo atsižvelgta į jiems priskirto Žemės sklypo plotą ir tai padidino Pastatų kainą bei valstybės gaunamą naudą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės neįrodė, kad tokiu būdu buvo gauta maksimali nauda visuomenei. Teismas taip pat nesutiko, kad gautų pardavus valstybės turtą pinigų skyrimas vaikų ugdymo įstaigai pateisina neteisėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymą, įvertinęs ne tik tai, kad valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu siekiant gauti maksimalią naudą, bet ir tai, kad viešasis interesas negali būti tapatinamas tik su materialinės naudos gavimu; viešąjį interesą sudaro ir kultūros paveldo objektų apsauga ir su tokia apsauga susijusių įstatymo normų taikymas. Teismas nurodė, kad negalima pripažinti, jog Savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. liepos 25 d. priėmus įsakymą Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinius“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-1733), kuriuo leista koreguoti Detaliojo plano dalį, buvo imtasi priemonių, pakankamų pašalinti nustatytus viešojo intereso pažeidimus. Neteisėtas Detaliojo plano dalies (Žemės sklypo) suformavimas sukėlė teisinius padarinius – pardavus paveldo pastatus aukcione, su atsakovu G. R. buvo sudaryta Nuomos sutartis; Žemės sklypo plotas didesnis nei galėjo būti priskirta paveldo objektams. Teismo vertinimu, Žemės sklypo padalinimas į tris dalis nepašalins fakto, kad atsakovui buvo išnuomota suplanuotos gatvės dalis bei be žemės nuomos aukciono išnuomotas 5052 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypas; po sklypo padalinimo šios žemės sklypo dalies nuoma negali būti įteisinta – padaryti pažeidimai negali būti pašalinti atlikus Detaliojo plano korekciją. Be to, teismas pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos veiksmai, nukreipti į Detaliojo plano korekciją, vertintini kaip pripažinimas, jog Detaliojo plano dalies suformavimo metu viešasis interesas buvo pažeistas.

22. Teismas atmetė atsakovo G. R. argumentą, kad ieškovė gynė privatų S. Č. interesą. Nurodė, kad aplinkybė, jog prokuratūros patikrinimas, dėl kurio prokurorė kreipėsi į teismą, buvo atliktas asmens pareiškimo pagrindu, negali būti vertinamas kaip šio asmens privataus intereso gynimas, be to, atsakovas neįvardijo, koks privatus interesas ginamas, kokią naudą gautų privatus asmuo ieškinio patenkinimo atveju.

23. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl Detaliojo plano sprendinių ginčijimo pareikšti šioje byloje taikymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnio 6 dalyje nustatytas teritorijų planavimo dokumentų apskundimo 2 metų naikinamasis terminas taikytinas kitiems subjektams, ginantiems viešąjį interesą, o ne prokurorui, kuris veikia Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) pagrindu. Nurodė, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam prašymui (ieškiniui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teismas, nusprendęs, kad ginčo atveju netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, įvertinęs tai, kad pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovė gavo 2020 m. rugsėjo 10 d. (S. Č. skundas), o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. spalio 9 d., pripažino, kad ieškinys byloje pareikštas nepraleidus procesinio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino.

24. Teismas padarė išvadą, kad Detaliajame plane pažymėta dvaro teritorija yra mažesnė nei Kultūros vertybių registre registruota šio objekto teritorija, dėl to į Detaliuoju planu suformuotą Žemės sklypą Nr. 1, kuriame numatyta statyba, pateko dvaro teritorijos dalis, pažeidžiant Kultūros vertybių registre įregistruotos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – dvaro sodybos ribas. Teismo vertinimu, Žemės sklypo, į kurį pateko dvaro sodybos kompleksui priklausantys pastatai: pirmas klojimas, antras klojimas ir daržinė, nustatytos ribos ir plotas – 8684 kv. m, nesutapo su dvaro sodybos teritorijos apibrėžtų ribų planu, ir buvo suformuotas beveik dvigubai didesnis nei reikalingas dvaro sodybos Pastatams eksploatuoti Žemės sklypas, taip pažeidžiant NKPAĮ 11 straipsnio reikalavimus bei nekilnojamųjų kultūros vertybės objekto ir jam nustatytos teritorijos apsaugą ir išsaugojimą reglamentuojančius teisės aktus.

25. Teismas nustatė, kad nei Detaliajame plane, nei Savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 30 d. įsakyme „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ Nr. 30-190, nei Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms ir apsaugos zonoms, Žemės sklypui nebuvo nustatytos; tik nuo 2016 m. birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registre daliai Žemės sklypo – 0,3426 ha ploto, buvo įregistruota specialioji sąlyga – XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos pagal NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-1331-(14.49.109).

26. Teismas iš Vilniaus miesto savivaldybės žemės tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio 2004 m. lapkričio 30 d. protokolo nustatė, kad teritorija, kuriai buvo rengiamas Detalusis planas, buvo padidinta iki 24,5 ha, įtraukiant teritoriją, kurioje buvo Dvaro pastatai ir Žemės sklypas, net nesant priimtam Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 8 punkto reikalavimus.

27. Teismas nusprendė, kad formuojant Žemės sklypą nebuvo laikomasi Žemės įstatymo ir teisės aktų nuostatų dėl žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti formavimo taisyklių; kai Žemės sklypas yra faktiškai užstatytas, jame įregistruoti Pastatai, nėra teisinio pagrindo laikyti jį nauju sklypu, o nauja statyba gali būti numatyta neužstatytame žemės sklype.

28. Teismas nesutiko su tuo, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 8 (toliau – ir Komiteto sprendimas), kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta nugriauti Pastatus, sukūrė teisines prielaidas laikyti formuojamą Žemės sklypą neužstatytu sklypu ir numatyti jame naują statybą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba 1991 m. gruodžio 23 d. buvo įtraukta į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą; Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1992 m. gegužės 1 d. įregistruota nekilnojamoji vertybė – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai; Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo inspekcijos 1995 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 01-7-127 Dvaro sodyba buvo įtraukta į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą ir šio rašto pagrindu Žemės sklypas ir Pastatai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti kaip esantys nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Taigi Detaliojo plano tvirtinimo ir Žemės sklypo formavimo metu atsakovei buvo žinoma, kad Pastatai egzistavo, jie buvo įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, nustatytos jų vertingos savybės.

29. Teismas nusprendė, kad Žemės sklypas Detaliuoju planu suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų formavimą esamų statinių eksploatavimui pagal nustatytą statinių naudojimo paskirtį, ir neatsižvelgiant į sklype esančio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, faktą bei ribas. Teismas nustatė, kad Detaliojo plano sprendiniais (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams (pirmam ir antram klojimams bei daržinei) eksploatuoti pagal paskirtį reikalingą sklypą (duomenys neskelbtini) panaikinta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa; ši gatvės atkarpa šiaurinėje dalyje ribojo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, užtikrino jos vientisumą ir tinkamai nukreipė transporto srautus, kad jie nekirstų kultūros vertybės teritorijos.

30. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingąsias savybes pažeidžia sprendinys – 4 m pločio servitutas keliui ir inžinerinėms komunikacijoms; pirminiame detaliajame plane numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos važiuojamosios juostos pakraštys pietinėje pusėje sutapo su Kultūros vertybių registre įregistruotos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos ribos lūžių taškais 28, 29, 1(30), o Detaliajame plane nužymėtas kelio servitutas nesutampa su gatvės atkarpa ir kerta Dvaro sodybos teritoriją piečiau nurodytų ribos lūžių taškų, t. y. servituto planinis sprendinys pažeidžia (duomenys neskelbtini) dvaro vertingąsias savybes – planavimo sprendinius; vietoje panaikintos ir servitutu nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos Detaliuoju planu teritorijoje, pažymėtoje Pagrindiniame brėžinyje taškuose 1-4, 1-3, infrastruktūros teritorija, suformuota nauja (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuri kerta kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, pažeidžia jos vertingąsias savybes – planavimo sprendinius, žemės ir jos paviršiaus elementus – kalvotą, nelygų reljefą; gatvės atkarpa formuoja naują sankryžą, kuri neatitiko galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ įtvirtintų matymo laukui, gatvių juostų tarp raudonųjų linijų ir gatvių važiuojamųjų juostų pločiui privalomų normatyvų.

31. Teismas įvertino, kad paminėti Detaliojo plano sprendiniai kelia grėsmę pirmam klojimui, antram pastatui, tiltuko liekanoms, pavieniams medžiams (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos šiaurinėje dalyje. Be to, Žemės sklypas buvo suformuotas toje vietoje, kurioje jau buvo įrengtas ir eksploatuojamas kelias, (duomenys neskelbtini) gatvė, nuosavybės teise priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei, ir ši gatvė Žemės sklypą dalino beveik pusiau; visgi buvo suformuotas vientisas sklypas abipus gatvės ir ją įtraukus, (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje nustačius 180 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano rengimo medžiagoje nėra jokių argumentų dėl gatvės dalies panaikinimo Žemės sklype ir jo vietoje kelio servituto nustatymo būtinumo pagrindimo.

32. Teismas nusprendė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Žemės sklype esami Pastatai neleido laikyti sklypo neužstatytu ir laisvu bei naujai formuojamu, ir šis Žemės sklypas galėjo būti suformuotas tik esamų statinių naudojimui, todėl teritorijai, kurioje yra Pastatai – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, ir jiems naudoti priskirtas žemės sklypas, negalėjo būti nustatytas žemės naudojimo būdas – visuomeninės paskirties ir teritorija suplanuota mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų ir statinių statybai. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu kultūros paveldo objektų žemės sklypai priskiriami konservacinės paskirties žemei. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės sklype statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis „kita (fermų), sandėliavimo“ (ne visuomeninė), ir ši paskirtis nėra susijusi su gydymo, sporto paskirties pastatų eksploatavimu. Dalis ginčo teritorijos, patenkančios į Dvaro sodybos teritoriją, netapo visuomenine teritorija, ji ir liko kultūros paveldo teritorija; aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo sklypo dalies, kuriai galėjo būti nustatytas vienas iš naudojimo būdų visuomeninis, nereiškia, kad poreikis kultūros paveldo vertybių teritorijai nepakito.

33. Teismas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1 punktą bei juo patvirtintų Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalies sprendinių dėl Žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo, taip pat dėl infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos, pažymėtuose taškuose 1-2, 1-3, 1-4, bei su šiuo administraciniu aktu susijusių Žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo aktus pripažino prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms (TPĮ 22, 24, 26 straipsniai; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnis, Žemės įstatymo 10, 22 straipsniai, Aukciono taisyklių 2.2, 2.3 punktai, NKPAĮ 11 straipsnis).

34. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.), kuriuo buvo nutarta parduoti aukciono būdu valstybei priklausančius paveldo objektus ir jiems priskirtą 0,8681 ha Žemės sklypą neturėjo nustatyti ar įteisinti priskiriamo Pastatams Žemės sklypo plotą; jo tikslas – įtraukti į atnaujinamų valstybės nekilnojamojo turto objektų sąrašą nekilnojamojo turto objektus; žemės sklypo plotas, priskirtas parduodamiems nekilnojamojo turto objektams – pastatams, nėra būtinas tokio sąrašo elementas. Priskiriamas žemės sklypas formuojamas Savivaldybės sprendimu dėl Detaliojo plano patvirtinimo; Detaliojo plano sprendiniai tiesiogiai įtakoja šią Vyriausybės nutarimo dalį. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl Detaliojo plano sprendinio dalies, kuria Pastatams buvo priskirtas 0,8681 ha Žemės sklypas, panaikinimo, ginčyti Vyriausybės nutarimo dalį dėl Pastatams priskirto Žemės sklypo ploto nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog Vyriausybės nutarimu į parduodamo turto sąrašą buvo įtrauktas parduodamiems Pastatams priskirtas Žemės sklypas, kuris buvo suformuotas ir jo dydis nustatytas Detaliuoju planu, savaime nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai.

35. Teismas pažymėjo, kad VĮ Turto banko valdyba 2013 m. vasario 23 d. Nutarimu nustatė parduodamam valstybės nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini), aukciono sąlygą – Pastatams priskyrė valstybinės žemės sklypą – 0,8681 ha (išnuomojamas); taip pat Nutarimo 1.11 punktu nustatė aukciono sąlygą, kad Žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ((duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybą) ir yra neparduodamas (neprivatizuojamas), nors Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. Nr. 1082 nutarimu buvo nutarta parduoti priskirtą Pastatams Žemės sklypą, t. y. Vyriausybės nutarimo dalis buvo pakeista VĮ Turto banko valdybos nutarimu.

36. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė VĮ Turto bankas, Nutarimu patvirtindama aukciono sąlygas parduotinam valstybės nekilnojamajam turtui, priskyrė akivaizdžiai per didelį Pastatams eksploatuoti ir nepatenkantį į Dvaro sodybos ribas Žemės sklypą (0,8681 ha), kai teisės aktai nustatė reikalavimą parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione, turtui priskirti tik tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga valstybės nekilnojamam turtui eksploatuoti, ir išnuomoti tik tą valstybinę žemę, kuri patenka į buvusių dvarų sodybų teritoriją. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad aukciono sąlyga išnuomoti visą Žemės sklypą buvo nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo (toliau – ir Disponavimo įstatymas) 16¹ straipsnis, Aukciono taisyklių 2.1, 2.2 ir 8 punktai), ir tai sudarė pagrindą panaikinti VĮ Turto banko Nutarimo, Protokolo dalis dėl 0,8681 ha ploto žemės sklypo dydžio priskyrimo bei pripažinti Pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas nusprendė, kad atsakovė NŽT galėjo išnuomoti tik tą Žemės sklypo dalį, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai (Pastatai), ir neturėjo jokio pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu Žemės sklypo dalį, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų; NŽT, nustačiusi, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti, turėjo teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 2.16. punktas); teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (šiuo atveju – reabilitacijos centro naujai statybai). Be to, teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas išnuomotas 80 metų; pagal kultūros paveldo objektų – statinių būklę NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas galėjo žemės sklypą išnuomoti tik dvylikai metų ir tik šių kultūros paveldo objektų išsaugojimui, priežiūrai ir eksploatacijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, nes nebuvo laikomasi reikalavimo nuomoti tokio ploto valstybinės žemės dalį, koks yra būtinas jame esantiems Pastatams pagal jų paskirtį, nurodytą viešame registre, eksploatuoti, taip pat neatsižvelgta į ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę, statinių įgijėjas neketino naudoti ir nenaudojo statinių pagal jų įregistruotą paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 6 dalies 1 punktas, Aukciono taisyklių 2.1, 2.2, 8 ir 30.11 punktai).

38. Teismas pažymėjo, kad dalis Žemės sklypo, nepriskirta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, galėjo būti suformuota atskiru sklypu ir perduota laisvos žemės fondui ar sudarytas kitas valstybinės žemės pardavimo sandoris; suformavus atskirą žemės sklypą, kurį skyrė (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa Detaliojo plano brėžinyje taškuose 1-14, 1-13, 1-11, 1-12, valstybė galėtų šį sklypą perduoti laisvos žemės fondui ir panaudoti nuosavybės teisių atkūrimui ar aukciono būdu parduoti didžiausią sumą pasiūliusiam asmeniui ir gauti už tai pajamas.

39. Pripažinęs negaliojančia Nuomos sutartį, teismas taikė vienašalę restituciją, priteisdamas valstybei nuosavybės teise 0,8681 ha ploto Žemės sklypą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuosekliai paaiškino, kad nekilnojamas turtas (paveldo objektai) buvo įsigyti tikslu įsigyti teisę į laisvos nuo paveldo objektų žemės sklypo dalies nuomą ir vystyti verslo projektą; atsakovai pripažino, kad varžėsi iš esmės dėl žemės sklypo nuomos ir neturėjo tikslo renovuoti ar atnaujinti įsigyjamus paveldo objektus; tokiu būdu aukciono dėl nekilnojamojo turto objektų pardavimo tikslas buvo iškreiptas. Esant tokioms aplinkybėms, bei pripažinus, kad priskirtas paveldo pastatams Žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, teismas nusprendė, kad atsakovai negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, jų lūkesčiai įsigyti aukciono būdu teisę į Žemės sklypo, suformuoto pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nuomą negali būti pripažinti teisėtais. Teismas padarė išvadą, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis negali būti taikoma, nes restitucijos netaikymo atveju būtų įteisinta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

40. Teismas nurodė, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog laiko nekilnojamojo turto objektus ir teisę į jiems priskirtą 0,8681 ha Žemės sklypo nuomą vientisu turto kompleksu; atsakovai nesuinteresuoti nuomoti mažesnę žemės sklypo dalį; pakeitus nuomojamo žemės sklypo plotą, toks turtinis kompleksas taptų atsakovams nebereikalingas, todėl atsakovai grąžintų visą turtą pardavėjui ir reikalautų atlyginti nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nepareiškė byloje priešieškinio reikalavimo dėl aukciono rezultatų ir turto pardavimo sandorio nuginčijimo, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti turto pardavimo sandorio (ne)galiojimo dėl atsakovų nurodytų motyvų ir restitucijos taikymo tokiu būdu, kaip nurodė atsakovai.

41. Teismas, įvertinęs tai, kad pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, statytojas, neturėdamas teisės į valstybinės žemės naudojimą, nebeturi teisės būti statytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 dalį, nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti Statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 3 ir 10 dalys).

42. Patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nepasisakė dėl alternatyvaus reikalavimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo.

43. Patenkinus ieškinį, lygiomis dalimis iš visų atsakovų valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos – 105 Eur žyminis mokestis ir 27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

44. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Nėra pagrindo sutikti, kad ginčo atveju viešasis interesas yra pažeidžiamas ir (ar) neužtikrinama jo tinkama apsauga. Priešingai, siekiant užtikrinti dvaro sodybos statinių apsaugą, į Detaliojo plano planavimo procesą buvo įtrauktas KPD, kuris suderino Detalųjį planą, taip patvirtindamas, kad paveldosauginiu aspektu jis yra tinkamas ir galimas tvirtinti.

44.2. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo Komiteto sprendimu, kuriuo nuspręsta nugriauti ginčo statinius, nepaisydamas to, kad jis buvo galiojantis Detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo metu ir šis sprendimas bei juo patvirtintas Individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) genplanas turėjo detaliojo plano galią. Šie dokumentai iš Teritorijų planavimo dokumentų registro išregistruoti tik 2019 m. lapkričio 25 d., todėl, planuodamos ginčo teritoriją, atsakovės neturėjo teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Be to, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų Pastatų būklė buvo prasta, juos numatyta griauti, jie Detaliojo plano rengimo metu nebuvo naudojami nei pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, nei kitu tikslu. Dėl to Savivaldybei planuojant teritoriją nauju Detaliuoju planu, buvo pagrindas laikyti ginčo teritoriją neužstatyta ir pagal tai numatyti planuojamos teritorijos paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypas suformuotas kaip naujas žemės sklypas, o ne priskirtas esamiems statiniams, kurie turėjo būti nugriauti, eksploatuoti.

44.3. Planuojant ginčo teritoriją buvo daromi tai teritorijai galiojančio genplano pakeitimai ir kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė buvo tik suplanuota Individualių gyvenamųjų namų kvartalo genplanu, bet nebuvo įrengta taip, kaip suplanuota, ir nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, Detaliuoju planu projektuojant ginčo teritoriją vietoje suplanuotos gatvės buvo suprojektuotas kelio servitutas, kurio paskirtis kaip ir suplanuotos gatvės – užtikrinti tinkamą susisiekimą su ginčo teritorija. KPD davė pritarimą Detaliojo plano patvirtinimui.

44.4. Teismas, nepagrįstai siedamas Detaliojo plano pasekmes su galimai netinkamai atliktais kitų institucijų veiksmais, už kuriuos atsakovės nėra atsakingos, netinkamai pritaikė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą ir, netgi atsakovėms imantis priemonių pašalinti galimus viešojo intereso pažeidimus, susijusius su Detaliuoju planu, nepagrįstai nusprendė panaikinti Detaliojo plano dalį, nesant visų minėtame įstatyme numatytų juridinių faktų viseto.

44.5. Nesutiktina, kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra pakankamos galimam viešojo intereso pažeidimui pašalinti. Savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. liepos 25 d. priėmus įsakymą Nr. 30-1733, kuriuo leista koreguoti ginčijamą Detaliojo plano dalį, buvo imtasi priemonių atsakovių kompetencijos ribose pašalinti KPD nustatytus galimus viešojo intereso pažeidimus. Naujas Detaliojo plano projektas iki šiol nebuvo pateiktas derinti, nebuvo pradėta viešinimo procedūra dėl nuo atsakovių nepriklausančių aplinkybių – sklypui, kuriame yra paminklosauginiai pastatai, turi būti nustatyta konservacinė paskirtis, tačiau Teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje (TPDRIS) tokia žemės naudojimo paskirtis nėra numatyta; taip pat nėra numatyta techninė galimybė pasirinkti teritorijos naudojimo tipą konservacinės paskirties žemei, o galimybės nepasirinkti jokio teritorijos naudojimo tipo nėra. Būtini TPDRIS sistemos atnaujinimai kol kas dar nėra atlikti, juos atlikus, nebebus kliūčių pratęsti Detaliojo plano koregavimo procesą.

44.6. Nėra logiška panaikinti Sprendimo 1.1 punktą, kadangi būtent Detaliojo plano koregavimu būtų nustatyti nauji sprendiniai dėl sklypo ribų, ploto, pagrindinės paskirties, naudojimo būdo ir t. t. Panaikinant sprendinius, Detaliajame plane liks tuščia teritorija, o norint ją suplanuoti, vis tiek reikės koreguoti Detalųjį planą.

44.7. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas viešasis interesas, nes: 1) padalijus vieną 8681 kv. m. sklypą į tris sklypus būtų pasiekti ieškiniu siekiami tikslai – gatvei, paveldosauginiams objektams ir kitai paskirčiai būtų suformuoti atskiri, reikiamo dydžio sklypai; 2) ne tik ginčo statiniai, bet ir ginčo sklypas buvo aukciono dalyku ir valstybinė žemė buvo išnuomota aukciono būdu pasiūlius didžiausią kainą, t. y. valstybei žala nepadaryta, ji gavo maksimalią naudą – tiek didžiausią žemės nuomos mokestį, tiek ir užtikrinimą, kad nusipirkus ginčo statinius bus pasirūpinta kultūros paveldo objektais, o tai, parduodant vien prastos būklės paveldosauginius statinius, gali būti nepasiekta, įvertinus tai, kad šiems statiniams keliami ypatingi remonto ir priežiūros reikalavimai. Be to, aukciono lėšos buvo panaudotos viešajam interesui tenkinti – Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ pastatui atnaujinti. Kadangi nuo Detaliojo plano patvirtinimo yra praėję beveik 16 metų, turėtų būti siekiama išsaugoti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą.

44.8. Ginčo atveju taikytinas TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatytas 2 metų naikinamasis senaties terminas. Ši teisės norma taikytina esant visoms kumuliatyvioms sąlygoms: 1) kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 2) šiuo dokumentu yra įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 3) šis dokumentas yra galiojantis kreipimosi į teismą metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017), kurios ginčo atveju egzistuoja. Kadangi Statybos leidimas buvo išduotas 2019 m. spalio 8 d., Detalusis planas patvirtintas 2008 m. balandžio 23 d., o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2020 m. spalio 12 d., 2 metų naikinamasis terminas ginčyti Sprendimą ir juo patvirtintą Detaliojo plano dalį (statybą leidžiančiu dokumentu įgyvendinamus Detaliojo plano sprendinius) yra praleistas, dėl to ieškinys turėjo būti atmestas. Be to, teismas turi teisę atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nepraleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (10 ir daugiau metų).

44.9. Savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, turėjo vertinti tik ar Nuomos sutartis leidžia vykdyti statytojo siekiamas statybas. Kadangi sutartis tokią galimybę numatė, Savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, nes priešingu atveju ji būtų pažeidusi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 17 punktą. Nuomos sutarties panaikinimas neįrodo, kad Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, vadovaujantis jo išdavimo metu buvusiomis aplinkybėmis ir galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Be to, Inspekcija, 2019 m. spalio 8 d. atlikusi Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, pažeidimų nenustatė.

45. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Komiteto sprendimas buvo priimtas TSRS institucijų bei neturint duomenų apie tai, kad nurodyta teritorija ar jos dalis patenka į kultūros vertybės teritoriją ir jame yra saugotini objektai. Todėl ir 1989 metais derintame „Individualinių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini)“ genplane pažymėti ginčo statiniai buvo numatyti kaip griautini. Nepaisant to, genplane teritorija, kurioje buvo ginčo statiniai ir aukščiau už gatvės esanti teritorija, t. y. teritorija, į kurią pateko visas Žemės sklypas, nebuvo įtraukta į individualių namų kvartalą – tą liudija punktyrais nužymėta teritorija, kurioje suplanuoti sklypai nuo 1 iki 45.

45.2. Komiteto sprendimas ir genplanas negali būti laikomi tinkamu detaliuoju planu. Žemės sklypas suplanuotas Detaliuoju planu, patvirtintu Sprendimu; Komiteto sprendimas ir genplanas nebuvo laikomi detaliuoju planu, kuriuo reikėtų vadovautis rengiant Detalųjį planą, jo rengimo sąlygose tas nenumatyta. Be to, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2005 m. kovo 24 d. parengtose ir patvirtintose Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 22 nurodyta, kad planuojamai teritorijai prie (duomenys neskelbtini) g., apie 25,3 ha, taikomas Vilniaus m. bendrasis planas iki 2005 m. (Nr. 301) ir specialusis planas nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (IP-882/At) teritorijos planas (toliau – ir Ribų planas).

45.3. Pastatų griovimas Detaliuoju planu nebuvo numatytas (Pastatai, kurie nurodyti saugotini kaip kultūros paveldo objektai, negalėjo būti nugriauti), todėl Žemės sklypas negalėjo būti formuojamas kaip naujas (neužstatytas sklypas), o turėjo būti formuojamas esamų Pastatų naudojimui, laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir Ribų plano. Tai, kad nebuvo laikytasi Ribų plano, patvirtina Teritorijų planavimo dokumento 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-264 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktas siūlymas tvirtinančiai institucijai projektą „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ tvirtinti su sąlygomis, jei būtų patikslinti šie dokumentai ir Detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų prieš tai patvirtintam (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos ribų planui ir tvarkybos reglamentui.

45.4. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įregistruota Detaliojo plano rengimo ir Žemės sklypo perdavimo naudotis atsakovams G. R. ir E. Č. metu; jos ašinė linija Detaliojo plano rengimo metu pateko ir šiuo metu patenka į Žemės sklypą bei nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Detaliuoju planu suformuota (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, pažymėta Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje 1-4, 1-3, pažeidžia Dvaro sodybos vertingąsias savybes – planavimo sprendinius, žemės ir jos paviršiaus elementus – kalvotą, nelygų reljefą. Žemės sklypas buvo suformuotas toje vietoje, kurioje jau buvo įrengtas ir eksploatuojamas kelias, (duomenys neskelbtini) gatvė. Detaliojo plano rengimo medžiagoje nėra jokių argumentų dėl gatvės dalies panaikinimo Žemės sklype ir jo vietoje kelio servituto nustatymo būtinumo pagrindimo.

45.5. Detaliojo plano sprendiniai nebuvo suderinti su Ribų planu ir tvarkybos reglamentu. Skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi įtakos tai, kad Detalusis planas buvo suderintas su institucijomis. KPD suderinimas nepaneigia to, kad ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo dalių priėmimo metu ginčo sklype buvo kultūros paveldo objektai, o kultūros paveldo objektai saugomi kartu su jų užimama ir jiems nustatyta teritorija; ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama (NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

45.6. Atsakovių priemonės, skirtos Detaliojo plano korekcijai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgyvendintos, jos nėra pakankamos nustatytiems pažeidimams pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ėmėsi kokių nors veiksmų pakeitimams TPDRIS atlikti ir tik dėl šios priežasties Detalioji plano koregavimas nebaigtas. Be to, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 25 d. rašto Nr. (14)-DB-1194 darytina išvada, kad egzistuoja pasirinkimo galimybė detaliuoju planu nustatyti teritorijos naudojimo tipą arba konkrečią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir jai priskirtinus konkrečius žemės naudojimo būdus.

45.7. Aplinkybė, jog valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, ėmėsi ar nesiėmė priemonių jam pašalinti, nelaikoma imperatyvia norma ir privaloma sąlyga atsisakyti ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą su ieškiniu ar teismui, nagrinėjančiam bylą dėl viešojo intereso, tokį ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju prokurorė gynė viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą.

45.8. Iš dalies sutiktina su atsakovių teiginiais, kad atsakovės nėra atsakingos už galimai netinkamus kitų institucijų veiksmus. VĮ Turto bankas ir NŽT, priimdamos sprendimus dėl valstybinės žemės parduodamiems Pastatams priskyrimo aukcione rengimo ir vykdymo bei Nuomos sutarties sudarymo, turėjo laikytis imperatyvių tokio turto priskyrimo, reikalingumo teisės normų ir priskirti tik tokį Žemės sklypo plotą, kuris būtinas Pastatams naudoti pagal paskirtį, o ne formaliai vadovautis Detaliuoju planu suplanuoto ir Įsakymu suformuoto Žemės sklypo plotu ir ribomis.

45.9. Valstybinės žemės nuomos aukcionas nebuvo vykdytas ir didžiausias žemės nuomos mokestis nebuvo siūlomas, jis priklausė nuo pasiūlytos Pastatų kainos. Aukciono pardavimo objektas buvo Pastatai.

45.10. Atsakovės klaidingai teigia, kad valstybė gavo maksimalią naudą iš Žemės sklypo. Atsižvelgiant į Metodikos 7 punkto nuostatą ir (duomenys neskelbtini) plano projektą, 3425 kv. m ploto Žemės sklypo dalis iš suformuoto 8681 kv. m Žemės sklypo galėtų būti laikoma Pastatams eksploatuoti priskirta žeme ir tokio dydžio žemės sklypas suformuotas; 5256 kv. m plotas Pastatams eksploatuoti priskirtas nepagrįstai, todėl, iš šios ploto suformavus gatvei tenkantį sklypą, likusi dalis galėtų būti suformuota atskiru nauju sklypu ir parduota aukcione. Tokiu atveju valstybė gautų didžiausią maksimalią naudą.

45.11. Teismas nepažeidė ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą reglamentuojančių teisės normų. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui (prokurorui) kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Apie Sprendimą, taip pat apie kitus veiksmus ir sandorius prokurorė sužinojo 2020 m. rugsėjo 10 d., gavusi S. Č. pareiškimą apie galimai padarytą viešojo intereso pažeidimą, dėl to prokurorė atliko tyrimą ir į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., t. y. per 1 mėnesį.

45.12. Vien sklypo suplanavimas ir jo suformavimas teisinių pasekmių ir lūkesčių atsakovams nesukūrė. Dar vykstant aukcionui atsakovai buvo informuoti apie Žemės sklypo suformavimo ydingumą ir performavimo būtinybę, beveik iškart po Nuomos sutarties sudarymo atsakovai buvo įpareigoti pašalinti pažeidimus, nustatytus dėl neprižiūrimų Pastatų ir nenaudojamo pagal paskirtį Žemės sklypo, buvo pradėta administracinė teisena, atsakovai informuoti apie būtinybę nutraukti Nuomos sutartį. Žemės sklypo ir Pastatų atsakovai nenaudojo, Pastatų įsigijimas buvo tik priemonė įgyti teisę į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą lengvatine tvarka, siekiant ten statyti kitos paskirties statinį. Toks lūkestis negali būti ginamas, taip pažeidžiami valstybės ir visuomenės interesai, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo efektyvumo, sąžiningos konkurencijos principai.

45.13. Atsakovas G. R., žinodamas apie situaciją dėl Žemės sklypo dydžio ir kultūros paveldo statinių jame, naują statybą projektavo ir Vilniaus miesto savivaldybei 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu patvirtino ir garantavo, kad neturės jokių pretenzijų savivaldybei ir jos pareigūnams, tarnautojams ar darbuotojams tuo atveju, jei Statybos leidimas bet kurio trečiojo asmens iniciatyva ar reikalavimu būtų ginčijamas ar pripažintas išduotas neteisėtai.

45.14. Tiek projektuotojas UAB „Regroup projektavimas“, tiek Savivaldybės administracija, žinodami apie rengiamą Detaliojo plano korektūrą, kuri galėjo turėti įtakos statytojo teisėms ir pareigoms, vis tiek išdavė Statybos leidimą. Savivaldybės administracija turėjo pagrindą atsisakyti išduoti ginčijamą Statybos leidimą (STR 1.05.01:2017 19 punktas).

46. Atsakovė VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Nagrinėjamu atveju taikytinas TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 2 metų senaties terminas, tam yra visos kumuliatyvios sąlygos: 1) išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 2) šiuo dokumentu įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 3) šis dokumentas yra galiojantis kreipimosi į teismą metu. Ieškovė praleido terminą ginčyti Detaliojo plano sprendinius, kuris negali būti atnaujinamas. Dėl to pirmasis ieškinio reikalavimas turėjo būti atmestas, o atmetus šį reikalavimą, visi išvestiniai ieškinio reikalavimai taip pat turėjo būti atmesti.

46.2. Ginčo atveju viešojo intereso pažeidimo nėra. Pastatai buvo parduoti viešo aukciono būdu, t. y. valstybė gavo finansinę naudą už jų pardavimą. Be to, valstybei priklausantis žemės sklypas buvo išnuomotas privačiam asmeniui ir už šio turto nuomą valstybei yra mokama. Sudarytas sandoris valstybei buvo naudingas, gautos lėšos panaudotos viešajam interesui tenkinti – Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ pastatui atnaujinti.

46.3. Net jei būtų pripažinta, kad šioje byloje yra viešojo intereso pažeidimas, pripažįstant prokurorės teisę kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą, turi būti nustatyta sąlyga, kad institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti. Tokios sąlygos nėra, kadangi Savivaldybės administracija aktyviai siekia Detaliojo plano korektūros. Taigi imtasi priemonių galimam viešojo intereso pažeidimui pašalinti.

46.4. Pastatus , kaip parduodamą valstybės nekilnojamąjį turtą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė į Sąrašą. VĮ Turto bankas Pastatus 2009 metais patikėjimo teise perėmė iš (duomenys neskelbtini), jie buvo nenaudojami, apleisti, buvo sunku užtikrinti tinkamą jų priežiūrą, todėl 2011-2012 metais Nekilnojamojo turto registre įregistravus duomenis apie Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įrašytus Pastatus bei buvusios (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, buvo tinkamai pasirengta šio objekto pardavimui ir potencialių pirkėjų informavimui apie nustatytus apribojimus.

46.5. VĮ Turto bankas, reaguodama į KPD pranešimą, kad Žemės sklypas patenka į buvusios (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, sustabdė Pastatų su jiems priskirtu Žemės sklypu aukciono vykdymą. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Žemės sklypas prie parduodamų statinių, esantis buvusio dvaro sodybų teritorijoje, iš parduodamo tapo nuomojamu, KPD tinkamai sutvarkius Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro bei Nekilnojamo turto registro duomenis dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos. VĮ Turto bankas 2012 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į KPD dėl sustabdytų aukcionų tęstinumo, kur Pastatams priskirti žemės sklypai būtų ne parduodami, o išnuomojami. KPD 2012 m. balandžio 6 d. raštu informavo, jog tam neprieštarauja ir paprašė, kad aukciono laimėtojai būtų papildomai informuoti apie šių Pastatų statusą. KPD 2013 m. kovo 12 d. raštu dar kartą paprašė sustabdyti Pastatų bei Žemės sklypo nuomą bei pardavimą iki bus užbaigtos Detaliojo plano korektūros procedūros. KPD neatsakius į VĮ Turto banko 2013 m. kovo 20 d. raštą, dėl kokių priežasčių, konkrečių teisės aktų reikalavimų reikalaujama sustabdyti aukcioną, VĮ Turto bankas turėjo teisę organizuoti aukcioną ir jame parduoti ginčo turtą.

46.6. Parduodant Pastatus ir išnuomojant Žemės sklypą buvo elgiamasi teisėtai bei laikomasi imperatyvių teisės aktų nuostatų. Valstybės institucijos ginčo turtui nustatė ir priskyrė 0,8681 ha Žemės sklypą, reikalingą minėtam turtui eksploatuoti, todėl VĮ Turto bankas neturėjo teisės nei mažinti Žemės sklypo ploto, nei kvestionuoti jo dydžio pagrįstumą.

46.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistos Aukciono taisyklių 8 punkto nuostatos. Žemės sklypas buvo išnuomotas, o ne parduotas, todėl ši Aukciono taisyklių nuostata netaikoma.

46.8. Teismas, panaikinęs aukciono sąlygas, aukciono vedėjo sprendimą dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju ir pripažindamas negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį tik dalyse dėl nekilnojamajam turtui priskirto 0,8681 ha Žemės sklypo, pažeidė įstatymų nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas ar išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Valstybei priklausantys statiniai negalėjo būti parduodami be teisės į konkrečią žemės dalį – nuosavybės ar nuomos teise. Be to, turto apimtis viešame aukcione yra kompleksiška: statiniai ir žemės sklypas.

46.9. Atsakovas G. R., teisėtai laimėjęs aukcioną ir sąžiningai įsigijęs statinius nuosavybės teise, įgijo ir nuomos teisę į Žemės sklypą, todėl jam turi būti taikoma sąžiningo įgijėjo apsauga ne tik aukciono būdu įsigytiems Pastatams, bet ir Žemės sklypui. Valstybė už savo institucijų ir (ar) pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims; restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Nuomos teisiniai santykiai tęsiasi jau 10 metų, atsakovas visą laiką mokėjo nuomos mokestį valstybei, atliko investicijas į ginčo turtą ir, jo netekus, jam būtų uždėta pernelyg didelė asmeninė našta. Be to, ir Savivaldybės administracija aktyviai siekia Detaliojo plano korektūros. Tenkinus ieškinį, šalys patirtų neproporcingai didelę žalą, todėl sprendimas išsaugoti esamą padėtį ir netaikyti restitucijos labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

47. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.9. Visi ieškinio reikalavimai yra savarankiški, o ne išvestiniai iš pirmojo reikalavimo. Reikalavimo dėl Detaliojo plano sprendinių panaikinimo išsprendimas neturi reikšmės sprendžiant dėl kitų reikalavimų. Detaliojo plano pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas ir sudarytos sąlygos juo disponuoti, tačiau neatsirado konkrečios civilinės teisės ir pareigos; Detalusis planas, kaip ir kiti sklypų formavimo administraciniai aktai neįpareigojo VĮ Turto banko, NŽT priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms; Detaliojo plano patvirtinimas neatleidžia šių institucijų nuo pareigos įvertinti, ar visas ginčo sklypas gali būti priskirtas ir išnuomotas Pastatams eksploatuoti pagal įregistruotą jų paskirtį.

1.10. Administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017 nebuvo sprendžiama, ar prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patenka į įstatyme numatytą visuomenės (viešąjį) interesą ginančių subjektų ratą, kuriam taikomos TPĮ 49 straipsnio 6 dalies nuostatos, nenurodyta, kad 2 metų naikinamasis terminas turi būti skaičiuojamas nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Terminas prokurorui yra skaičiuojamas tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, jog pažeistas viešasis interesas. Prokurorė apie prašomus panaikinti aktus, sprendimus, sandorius sužinojo gavusi S. Č. skundą (2020 m. rugsėjo 10 d.), į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., taigi nepraleido 1 mėnesio termino.

1.11. Statybos leidimas yra išduotas dėl statybos darbų Žemės sklypo dalyje, kuri nepatenka į (duomenys neskelbtini) dvaro ribas, ir prokurorė neginčija, kad statyba nurodytoje vietoje yra negalima (neginčija Detaliojo plano sprendinių neužstatytoje žemės dalyje). Statybos leidimas ginčijamas dėl to, jog asmuo negalėjo būti statytoju pagal Statybos įstatymo nuostatas, nes neteisėtai įgijo teisę į Žemės sklypo nuomą. Be to, dėl Detaliojo plano įgyvendinimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos statybos darbų nėra priimtų jokių statybos leidimų. Tai reiškia, kad nėra visų sąlygų, nurodytų administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017, jog būtų taikoma TPĮ 49 straipsnio 6 dalis. Be to, kiti ginčijami aktai ir sandoriai buvo sudaryti ir priimti nepraėjus 10 metų.

1.12. Teismas tinkamai taikė Aukciono taisyklių 2.1, 8 punktus. Pagal Sąrašo sudarymo taisykles žemės sklypo plotas, priskirtas parduodamiems nekilnojamojo turto objektams – Pastatams, nėra būtinasis sąrašo elementas. Sąrašo sudarymo tikslas – ne nurodyti turtą, kurį ketinama parduoti, o atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą; Sąrašo grafose nurodyti duomenys atlieka išviešinimo funkciją. Sąrašo sudarymo taisyklės ir pats Sąrašas neįpareigojo parduoti Pastatus su visu žemės sklypu, kuriame jie registruoti, todėl VĮ Turto bankas turėjo priskirti tik tą Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga parduodamam aukcione valstybės nekilnojamam turtui eksploatuoti, ir išnuomoti tik tą valstybinę žemę, kuri patenka į buvusių dvarų sodybų teritoriją.

1.13. Vien tai, kad detaliuoju planu ar kitu dokumentu yra suformuotas valstybinės žemės sklypas savaime nesukuria šiame sklype esančio statinio savininko teisės įgyti šį visą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-4-629/2023).

1.14. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Aukciono taisyklių 8 punktas netaikytinas. Priešingai, šis punktas taikomas priskiriant žemę parduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis, nepaisant to, ar kartu parduodama žemė. Disponavimo įstatymo 16¹ straipsnis ir Aukciono taisyklių 2.2, 8, 10, 15 punktai numato pareigą VĮ Turto bankui įvertinti reikiamą žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti ir organizuoti žemės sklypų planų pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus rengimą. Aukcionas negalėjo būti organizuotas turint duomenų apie netinkamai suformuotą Žemės sklypą ir aplinkybes dėl jo dydžio keitimo.

1.15. Atsakovė klaidingai teigia, kad teismas nusprendė, jog aukciono laimėtojas įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą be šiam turtui priskirto žemės sklypo. Priešingai, teismas nepadarė išvados dėl Pastatų pardavimo nepriskiriant jokio žemės ploto, tačiau sprendė dėl viso Žemės sklypo, priskirto parduotiems Pastatams, (ne)pagrįstumo.

1.16. Savivaldybė ir Savivaldybės administracija nesiima priemonių Detaliojo plano korektūrai atlikti ir ją pabaigti. Priešingai, Savivaldybės administracija, neužbaigusi korektūros, išdavė Statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti reabilitacijos centrą, o VĮ Turto bankas ir NŽT, net ir žinodamos, kad Žemės sklypas suformuotas netinkamai, o Detaliojo plano keitimas pradėtas, sudarė Pirkimo–pardavimo ir Nuomos sutartis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Žemės sklypo padalinimas į tris dalis nepašalins atsiradusių teisinių padarinių.

1.17. Nepagrįsti teiginiai, kad nebuvo pažeisti asmens, visuomenės, ar valstybės teisės ir teisėti interesai, o sudarytas sandoris valstybei buvo naudingas. Nepaisant to, kad Pastatai parduoti, kaip teigia atsakovė, gaunant pakankamai geras lėšas (pelningumo aspektu), visgi nebuvo laikytasi kitų Disponavimo įstatyme įtvirtintų principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Dalis Žemės sklypo, nepriskirta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, turėjo būti suformuota atskiru sklypu ir perduota laisvos žemės fondui ar sudarytas kitas laisvos valstybinės žemės pardavimo sandoris aukciono būdu. Tokiu atveju valstybė galėtų gauti žymiai didesnę naudą nei atsakovės įvykdytu atveju ir valstybei nebūtų perkelta valstybinės žemės nuomos priežiūros kontrolė teritorijai, kuri neturi neparduodamos žemės statuso.

1.18. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad restitucija negalima. Atsakovai E. Č. ir G. R. elgėsi nesąžiningai, Žemės sklypą, kuriame buvo Pastatai, siekė įgyti tik vieninteliam tikslui – neužstatytoje Žemės sklypo dalyje įgyvendinti naują statybą ir gauti ekonominės naudos, todėl toks Žemės sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Atsakovas dar 2016 m. birželio 17 d. raštu buvo informuotas, kad inicijuojamas Detaliojo plano keitimas, taigi žinojo apie Žemės sklypo dydžio nepagrįstumą, Nuomos sutarties ydingumą, nesutiko keisti Nuomos sutarties (NŽT 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. liepos 10 d. raštais kreipėsi dėl galimybės pakeisti (nutraukti) Nuomos sutartį), buvo informuotas apie atliktų patikrinimų dėl neprižiūrimų objektų rezultatus, patikrinimų metu nustatyta, kad Žemės sklypas nenaudojamas, jis apleistas.

1.19. Nėra pagrindo konstatuoti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes sandorių ir aktų dalys buvo priimtos ir sudarytos neteisėtai, t. y. teisės įgytos ne pagal galiojusius teisės aktus. Be to, atsakovas G. R. garantavo, kad neturės jokių pretenzijų, jeigu Statybos leidimas būtų ginčijamas ar pripažintas išduotas neteisėtai. Atsakovai E. Č. ir G. R. neteikė teismui duomenų apie konkrečias atliktas investicijas dėl Pastatų priežiūros, todėl atsakovės VĮ Turto banko argumentai dėl šių aplinkybių nėra pagrįsti.

1.20. Prokurorė pateikė mažiausiai trijų specialistų ir kompetentingų asmenų dokumentus, kuriuose nustatytos ribos ir apskaičiuotas plotas yra beveik identiškas – 3425 kv. m (su 13 kv. m paklaida). Tačiau teismas teisingai nusprendė, kad atsakovai pripažino, kad iš esmės varžėsi dėl Žemės sklypo ir neturėjo tikslo renovuoti ar atnaujinti įsigyjamus paveldo objektus, nesuinteresuoti nuomoti mažesnę sklypo dalį, todėl, pakeitus nuomojamo Žemės sklypo plotą, toks turtinis kompleksas taptų atsakovams nereikalingas. Atsakovai neginčijo šios teismo išvados.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto banko apeliacinius skundus tenkinti. Pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytus argumentus.

3. Atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Teismas neteisingai nustatė, kad daiktinė teisė – ilgalaikė žemės sklypo nuoma, nebuvo aukciono dalyku. Atsakovai suprato, kad aukciono objektai yra: 1) nuosavybės teisė į parduodamą nekilnojamąjį turtą; 2) turtinė teisė – teisė sudaryti 0,8681 ha valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovai siūlė ne tik Pastatų aukciono pardavimo kainą, bet ir Žemės sklypo kainą metiniam žemės sklypo nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Todėl teismas be pagrindo nusprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta be aukciono.

3.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė, o ne atsakovai, turi pareigą pagrįsti CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo egzistavimą. Ji to nepadarė. Tokio pobūdžio bylose atsakovai neturi pareigos įrodyti, kad valstybė gavo maksimalią naudą, nes to padaryti objektyviai nėra įmanoma; pakanka konstatuoti, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono tvarka didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam dalyviui, o ne kad buvo gauta maksimali nauda.

3.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Atsakovai prašė taikyti bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas dėl to apskritai nepasisakė, sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

3.4. TPĮ 49 straipsnio 6 dalis taikoma ir prokuroro reikalavimams, kurie reiškiami ginant viešąjį interesą. Egzistuoja visos kumuliatyvios sąlygos TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui taikyti. Ieškovė negali remtis aplinkybe, kad jai nebuvo žinoma apie Žemės sklypo suformavimą, Nuomos sutarties sudarymą ir Statybos leidimo išdavimą, nes ši informacija yra skelbiama viešai (įregistruoti juridiniai faktai). Todėl nuo viešo paskelbimo turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ginčijant viešai įregistruotus sprendimus.

3.5. Atsakovų žiniomis, S. Č. prokuratūrai dėl to paties konkurso yra pareiškęs ne vieną skundą, todėl teismas, spręsdamas, ar nėra praleistas terminas kreiptis į teismą, nepagrįstai vadovavosi tik paskutiniu skundu, kurį pateikė ieškovė. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, turėjo įsitikinti, kiek skundų iš minėto asmens yra gavusi ieškovė. Konstatavęs, kad prokurorei, kuri reiškia ieškinį tariamai ginant viešąjį interesą, nėra taikomi jokie senaties terminai, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai suteikė prokurorei galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. bet kada pradėti patikrinimą, siekiant pareikšti ieškinį teisme dėl tariamai pažeisto viešojo intereso.

3.6. Teismo nurodytos aplinkybės dėl Žemės sklypo suformavimo yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Teismas perrašė ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir siūlomas išvadas, jų niekaip nemotyvuodamas, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas konstatavo, kad buvo suformuotas beveik dvigubai didesnis nei reikalingas Dvaro sodybos Pastatams eksploatuoti Žemės sklypas, pažeidžiant NKPAĮ 11 straipsnio reikalavimus, tačiau šių išvadų nekaip nepagrindė; neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas nustatė, kad suformuotas žemės sklypas yra dvigubai didesnis nei reikalingas esamiems Pastatams eksploatuoti.

3.7. Teismas nenurodė, kaip kelio servitutas, kuris niekaip nėra naudojamas, gali pažeisti Pastatų naudingąsias savybes. Atsakovai laikosi pozicijos, kad kelio servitutas jokių imperatyvių reikalavimų nepažeidžia ir negali pažeisti, ginčo sklype joks kelias nėra įrengtas ir nėra naudojamas.

3.8. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Žemės sklypui negalėjo būti nustatyta visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, o turėjo būti nustatytas konservacinis naudojimo būdas. Žemės sklypų naudojimo būdą reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, kuris numatė tokius naudojimo būdus: kitos paskirties žemė – visuomeninės paskirties teritorijos ir konservacinės paskirties žemė – kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie gretimus žemės sklypus patvirtina, kad nė vieno jų, patenkančio į tą pačią kultūros vertybių apsaugos teritoriją, naudojimo būdas nėra konservacinis (o yra visuomeninės paskirties, gyvenamosios teritorijos). Todėl teismo išvada, kad būtent ginčo sklypo paskirtis turėjo būti konservacinė, yra nepagrįsta ir šališka.

3.9. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias restituciją. Atsakovai prašė netaikyti restitucijos, nes restitucijos taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai prieš daugiau nei 10 metų ir juo naudojasi, moka mokesčius, atlieka parengiamuosius veiksmus turtui išsaugoti ir rekonstruoti. Restitucijos taikymas sukeltų atsakovui didelius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti valstybė. Restitucijos taikymas neatitinka valstybės intereso.

3.10. Ieškovė nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.11. Teismo išvada, kad „atsakovai nuosekliai paaiškino, kad nekilnojamas turtas (paveldo objektai) buvo įsigyti tikslu įsigyti teisę į laisvos nuo paveldo objektų žemės sklypo dalies nuomą ir vystyti verslo projektą; atsakovai pripažino, kad varžėsi iš esmės dėl žemės sklypo nuomos ir neturėjo tikslo renovuoti ar atnaujinti įsigyjamus paveldo objektus“ neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas tokių aplinkybių teismui niekuomet nenurodė. Priešingai, atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas dalyvavo aukcione siekdamas įgyti visą turto kompleksą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas ir daiktinė teisė į Žemės sklypo nuomą ir kad atsakovas nebūtų dalyvavęs aukcione, jeigu jame būtų parduodami tik Pastatai be teisės nuomotis Žemės sklypą.

4. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų G. R. ir E. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad Žemės sklypo nuoma nebuvo aukciono objektu, juo buvo Pastatų pardavimas. Atsakovas aukciono metu nesiūlė Žemės sklypo nuomos mokesčio kainos, o ji buvo apskaičiuota pagal Aukciono taisyklių 53 punkte nustatytą formulę, priklausomai nuo pasiūlytos statinių pardavimo kainos ir todėl sudarė 800 000 Lt. Aplinkybės dėl pakeltos Pastatų pardavimo kainos (nuo 90 000 Lt iki 120 000 Lt) patvirtina, kad aukcionas nebuvo rengtas Žemės sklypui parduoti, juo labiau ne didžiausiam žemės nuomos mokesčiui gauti.

4.2. Atsakovai klaidingai nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017 išaiškinta, jog TPĮ 49 straipsnio 6 dalis taikoma ir prokuroro reikalavimams, kurie reiškiami ginant viešąjį interesą, tokių išvadų nutartyje nėra. Kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Prokurorė apie prašomus panaikinti aktus, sprendimus, sandorius sužinojo gavusi S. Č. skundą (2020 m. rugsėjo 10 d.), į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., taigi nepraleido 1 mėnesio termino. Nors atsakovai nurodo, kad S. Č. prokuratūrai dėl to paties konkurso yra pareiškęs ne vieną skundą, tačiau tokių savo argumentų nepagrindė.

4.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ta aplinkybė, kad pardavus turtą pinigai buvo skirti vaikų ugdymo įstaigai, negali pateisinti neteisėtos valstybinės žemės nuomos. Dalis Žemės sklypo, nepriskirta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, turėjo būti suformuota atskiru nauju sklypu ir perduota laisvos žemės fondui ar sudarytas kitas valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu sandoris. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės tinkamas eksploatavimas, būtino gatvei aptarnauti ir naudoti žemės ploto užtikrinimas, taip pat neatitiktų maksimalios naudos visuomenei principo, teismui palikus atsakovų sudarytus aktus ir sandorius galioti.

4.4. Teismo nustatytos aplinkybės dėl Žemės sklypo suformavimo yra pagrįstos ir atitinka tikrovę. Teismas nurodė, kad Pastatams apskaičiuotas reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, o likusi neužstatyta apie 5052 kv. m ploto dalis niekada nebuvo reikalinga Pastatams eksploatuoti, ir šią išvadą pagrindė, kurios atsakovai neginčija ir ją paneigiančių argumentų neteikia. Akivaizdu, kad, vertinant matematiniu būdu, dalis, kuri nėra reikalinga Pastatams eksploatuoti, yra beveik dvigubai didesnė. Byloje yra mažiausiai trys specialistų ir kompetentingų asmenų parengti žemės sklypo planai, schemos, kuriuose pažymėtas ir apskaičiuotas žemės plotas, reikalingas Pastatams formuoti ir eksploatuoti. Visuose dokumentuose nustatytos ribos ir apskaičiuotas plotas yra beveik identiškas – 3425 kv. m (su 13 kv. m paklaida).

4.5. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suformuota ir įregistruota ginčijamų Detaliojo plano rengimo ir Žemės sklypo perdavimo naudotis atsakovams G. R. ir E. Č. metu. Detaliuoju planu nepagrįstai, nepagrindus būtinumo, (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje nustatytas 180 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad su tuo susiję sprendiniai pažeidžia (duomenys neskelbtini) dvaro vertingąsias savybes – planavimo sprendinius.

4.6. Teismas šioje byloje nesprendė, koks turi būti Žemės sklypo naudojimo būdas. Gretimų žemės sklypų formavimo ar naudojimo aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, šie Nekilnojamojo turto registro išrašai nebuvo prijungti prie bylos. Aplinkybė, kad gretimi atskiri žemės sklypai patenka į tą pačią kultūros vertybių teritoriją ir yra valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu išnuomoti privatiems asmenims, o šiuose sklypuose esantys nekilnojamojo kultūros paveldo statiniai buvo rekonstruojami ir (ar) keista statinių paskirtis, nesudaro pagrindo susieti šių aplinkybių su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl konkretaus Žemės sklypo suformavimo, jo dydžio, priskyrimo Pastatams naudoti aplinkybių, gatvės atkarpos patekimo į ginčo sklypo ribas bei naujos statybos neužstatytame žemės plote. Be to, gretimuose žemės sklypuose esantys pastatai priskiriami gyvenamiesiems namams, o tai turi įtakos nustatant pagrindinę šių žemės sklypų naudojimo paskirtį.

4.7. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Žemės sklype esančių Pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ,,kita (fermų), sandėliavimo“ (ne visuomeninė), nėra susijusi su gydymo, sporto paskirties pastatų eksploatavimu, todėl nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas prieštarauja Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turiniui, žemės naudojimo pobūdžių sąrašui ir jų turiniui, patvirtintam Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-521/D1-40. Daliai, kuri Žemės sklype, nebuvo pagrįsta būtinumu Pastatams naudoti, taip pat nebuvo jokio pagrindo nustatyti visuomeninės paskirties naudojimo būdą.

4.8. Teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją. Atsakovas G. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad Pastatus įgijo dėl Žemės sklypo neužstatytoje Žemės sklypo dalyje, siekdamas įgyvendinti naują statybą – pastatyti reabilitacijos centrą su tam reikalinga infrastruktūra. Atsakovai įsigijo Pastatus, neketindami jų naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų naudojimo paskirtį, todėl jiems nebuvo reikalingas ir Žemės sklypas Pastatams naudoti. Atsakovas žinojo apie Žemės sklypo dydžio nepagrįstumą, inicijuojamą Detaliojo plano keitimą, Nuomos sutarties ydingumą, buvo informuotas apie atliktų patikrinimų dėl neprižiūrimų objektų rezultatus. Todėl atsakovai negalėjo tikėtis, kad jų teisės yra įgytos pagrįstai ir teisėtai, yra saugomos įstatymo ir spręsti apie teisinių santykių stabilumą ir jų apsaugą.

4.9. Ieškovė pateikė išsamius paaiškinimus į visas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir papildomus įrodymus, visos aplinkybės buvo pagrįstos ir teismo skundžiamame sprendime įvertintos.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų G. R. ir E. Č. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Atsakovai, dalyvaudami aukcione, siūlė ne tik Pastatų aukciono pardavimo kainą, bet ir Žemės sklypo kainą metiniam žemės sklypo nuomos mokesčiui apskaičiuoti, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad Žemės sklypo nuoma nebuvo aukciono objektu.

33.2. Ieškovė, o ne atsakovai turi pareigą pagrįsti CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo egzistavimą, tačiau to nepadarė. Atsakovai neturi pareigos įrodyti, kad valstybė gavo maksimalią naudą, nes to padaryti objektyviai nėra įmanoma. Byloje pakanka konstatuoti, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono tvarka didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam dalyviui, o ne kad buvo gauta maksimali nauda.

33.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teismo išvada, jog ginčo atveju teritorijų planavimo dokumentų apskundimo naikinamasis terminas (specialusis senaties terminas) taikytinas kitiems subjektams, ginantiems viešąjį interesą, o ne ieškovei, yra nepagrįsta.

33.4. Teismas atkartojo ieškovės ieškinyje nurodytus teiginius, tačiau jų nemotyvavo ir nepagrindė, nenurodė, kodėl nusprendė, kad Pastatams apskaičiuotas reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, taip pat teigdamas, jog Žemės sklypui negalėjo būti nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, neatsižvelgė į tai, kad šalia Žemės sklypo esančių kitų suformuotų žemės sklypų naudojimo būdai yra visuomeninės paskirties, gyvenamosios, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, kad suformuotas Žemės sklypas yra dvigubai didesnis nei reikalingas esamų Pastatų eksploatavimui bei kodėl būtent ginčo Žemės sklypo paskirtis turėjo būti konservacinė.

33.5. Nors teismas nutarė taikyti vienašalę restituciją ir priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovų G. R. ir E. Č. 0,8681 ha ploto Žemės sklypą, tačiau Žemės sklypas atsakovams nebuvo parduotas, o tik išnuomotas Nuomos sutartimi, Žemės sklypo savininkė, sudarius Nuomos sutartį, nepasikeitė ir liko Lietuvos Respublika.

33.6. Teismas skundžiamame sprendime nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. NŽT privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą, tarp jų ir Aukciono taisyklėmis, ir negali vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties, nes tokio ploto ir ribų Žemės sklypas buvo priskirtas aukcione parduotam turtui (statiniams), kuris buvo nurodytas Sąrašo 16.1 punkte. NŽT, išnuomodama atsakovams Žemės sklypą, vadovavosi Aukciono taisyklių 2.1, 2.2 papunkčiais, Disponavimo įstatymo 16¹ straipsniu. Aukcioną vykdė VĮ Turto bankas, jo rezultatais rėmėsi NŽT, sudarydama Nuomos sutartį.

34.2. Ginčo Žemės sklypo nuomos terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ bei 2009 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 30-1789 „Dėl administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pakeitimo“, kurio 3.3 papunktis numatė suteikti teisę naudotis Žemės sklypu iki 99 metų, bei G. R. 2013 m. liepos 29 d. aiškinamąjį raštą. Minėti administraciniai aktai yra neginčijami ir galiojantys.

34.3. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad prokurorei neginčijant teisės į nuomą, visos nuomos teisės panaikinimas, naikinant nuomos sutartį ir grąžinant žemės sklypą valstybei, prieštarauja ne tik viešojo intereso gynimo principui, bet ir teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principams, pakartodamas prieš tai panaikinto teismo sprendimo trūkumus, panaikino Nuomos sutartį visa apimtimi bei sudarė tokią faktinę situaciją, kai atsakovai G. R. ir E. Č. negali naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

34.4. Nors teismas nutarė taikyti vienašalę restituciją ir priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovų G. R. ir E. Č. 0,8681 ha ploto Žemės sklypą, tačiau Žemės sklypas atsakovams nebuvo parduotas, o tik išnuomotas Nuomos sutartimi, Žemės sklypo savininkė, sudarius Nuomos sutartį, nepasikeitė ir liko Lietuvos Respublika.

3. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Atsižvelgiant į Aukciono taisyklių 3 dalyje įtvirtintą valstybės nekilnojamojo turto sąvoką, vykdytą aukcioną, akivaizdu, kad aukciono pardavimo objektas buvo Pastatai be Žemės sklypo, todėl Žemės sklypas nebuvo išnuomotas aukciono būdu siūlant valstybinės žemės nuomos kainą. VĮ Turto bankas nevykdo valstybinės žemės nuomos aukcionų.

35.2. Teismui teiktuose dokumentuose NŽT pripažino, jog Žemės sklypas buvo netinkamai suformuotas Pastatams eksploatuoti (per didelis, netinkamų ribų, su įregistruota gatve). Tai nurodė ir 2016 m. birželio 7 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybei.

35.3. NŽT argumentai, jog ji negalėjo taikyti Nutarimo Nr. 260 nuostatų, numatančių išnuomojamo žemės ploto taisykles (Nutarimo Nr. 260 28, 8 punktai), nes būtent tokio dydžio (0,8681 ha) Žemės sklypas buvo priskirtas aukcione parduodamam turtui ir jo negali keisti, yra nepagrįsta. Remiantis Aukciono taisyklių 2.2 ir 52 punktais, NŽT, atsakinga už valstybinės žemės nuomos be aukciono sutarčių sudarymą, turėjo įvertinti visas sąlygas ir pagrindus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, nurodytas Nutarimo Nr. 260 nuostatose. Juolab, kad VĮ Turto bankas 2013m. birželio 11 d. raštu Nr. (10.7-21) nurodė NŽT įsiregistruoti patikėjimo teisę į 0,8681 ha sklypą ir kad sklypas nebelaikomas priskirtu nekilnojamajam turtui (Aukciono taisyklių 54 punktas). NŽT, tapdama Žemės sklypo patikėtine, turi laikytis turto patikėjimo teisės turinio ir tokį turtą teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti, disponuoti nepažeisdama tokio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatų, principų ir kitų asmenų teisių ir interesų (Disponavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

35.4. NŽT turėjo pareigą laikytis visų Nutarimo Nr. 260 nuostatų ir įvertinti nuomotino lengvatine tvarka Žemės sklypo dalį Pastatams naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį bei valstybinę žemę išsinuomoti siekiančiam asmeniui organizuoti parengti žemės sklypo planą.

35.5. Teisės aktai nenumato draudimo nuomoti dalį žemės sklypo. Detaliojo plano sprendiniai nėra sąlyga priskirti visą 8681 kv. m dydžio Žemės sklypą aukcione parduodamiems Pastatams ir vėliau jiems eksploatuoti nuomotinam žemės plotui (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-4-629/2023). Aplinkybė, kad Pastatams Detaliuoju planu ir Įsakymu buvo suformuotas sklypas, kuris be pagrindo buvo priskirtas aukcione parduodamiems Pastatams, nebuvo pagrįstas Pastatų eksploatavimo būtinybe ir nesudarė pagrindo Nuomos sutarčiai dėl viso Žemės sklypo sudaryti.

35.6. Kadangi prokurorė ginčijo Žemės sklypo suformavimą, o tokiu jis laikomas, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, kurio pagrindu jis įregistruojamas ir Nekilnojamojo turto registre, todėl buvo ginčijama Įsakymo dalis dėl suformuoto 8681 kv. m Žemės sklypo. Prieš ginčijamą įsakymą priimtų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 30-190 ar 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 30-1789 pagrindu Žemės sklypas nebuvo suformuotas. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakyme, nurodant 5.3 punkte „suteikti teisę naudotis“, nurodytas tik rekomenduojamas sklypo naudojimo terminas; jis neįpareigojo NŽT sudaryti valstybinės Žemės sklypo panaudos sutarties ar sudaryti Nuomos sutartį, numatant 99 metų nuomos terminą. Kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, Savivaldybė neturėjo teisės sudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties ar kito žemės perdavimo naudotis sandorio, jame nurodytas terminas nepašalino Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigos įvertinti Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo sąlygas ir pagrindus bei nustatyti konkretų nuomos terminą.

35.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad 8681 kv. m Žemės sklypo padalinimas į tris sklypus, kaip numatyta Detaliojo plano korektūroje, nepašalins padarytų pažeidimų.

35.8. Prokurorė pateikė mažiausiai trijų specialistų ir kompetentingų asmenų dokumentus, kuriuose nustatytos ribos ir apskaičiuotas plotas yra beveik identiškas – 3425 kv. m (su 13 kv. m paklaida). Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovai pripažino, kad iš esmės varžėsi dėl Žemės sklypo ir neturėjo tikslo renovuoti ar atnaujinti įsigyjamus paveldo objektus, nesuinteresuoti nuomoti mažesnės sklypo dalies, todėl, pakeitus nuomojamo Žemės sklypo plotą, toks turtinis kompleksas taptų atsakovams nereikalingas. Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos Pastatams eksploatuoti, o atsakovams E. Č. ir G. R. neišreiškus valios ir nepateikus argumentų dėl Žemės sklypo dalies nuomos, teismas neturėjo pagrindo tokią Žemės sklypo dalį nustatyti ir priimti dėl to sprendimą.

35.9. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovai negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, jų lūkesčiai įsigyti aukciono būdu teisę į Žemės sklypo, suformuoto pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nuomą negali būti pripažinti teisėtais. G. R., kuris, remiantis viešojoje erdvėje esančia informacija, užsiima nekilnojamojo turto vystymu, tikslas buvo įsigyti Žemės sklypą ir jame vykdyti naują statybą.

35.10. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl restitucijos, kadangi Žemės sklypas nebuvo perduotas atsakovams E. Č. ir G. R. nuosavybėn, tačiau teismas sprendė, kad turi būti išspręstas restitucijos klausimas. Sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, pripažinus ginčijamų sandorių dalis negaliojančiomis.

4. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų G. R. ir E. Č., VĮ Turto banko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nevertino visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

5. Atsakovai G. R. ir E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto banko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

6. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, G. R. ir E. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniais skundais ir prašo juos tenkinti.

7. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais pagal byloje esančius duomenis. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, kurioje buvo ginamas viešasis interesas, susijęs su siekiu apsaugoti kultūros paveldo objektus, nurodė, kad nors šis viešasis interesas neabejotinai yra reikšmingas visuomenei, jis nepatenka į nurodytų išimčių sąrašą ir nesudaro pagrindo netaikyti 10 metų naikinamojo termino, kurio pabaiga yra siejama su skundžiamo teisės akto priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl Žemės sklypo suformavimo yra nepagrįstos, nemotyvuotos, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, jog suformuotas Žemės sklypas yra dvigubai didesnis nei reikalingas esamiems Pastatams eksploatuoti. Atsakovai taip pat pažymi, kad nors jie šioje byloje prašė taikyti bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, visgi teismas dėl to nepasisakė, sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas. Atsakovų teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

10. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nustatytas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

11. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 71 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).

12. Sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiais teisiniais argumentais bei kasacinio teismo praktika, taip pat byloje esančiais įrodymais vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą ieškinį patenkinti. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad teismo rėmimasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, kuris, grindžiant ieškinio faktinį pagrindą, buvo nurodytas ir ieškovės ieškinyje, taip pat pritarimas atitinkamiems ieškovės argumentams, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas perrašė ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir siūlomas išvadas, pats neatlikęs bylai reikšmingų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neleidžia daryti.

14. Priešingai nei nurodo atsakovai, iš teismo sprendimo yra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad suformuotas Žemės sklypas yra dvigubai didesnis nei reikalingas esamiems Pastatams eksploatuoti. Tokia išvada padaryta įvertinus tiek Žemės sklypo suformavimo metu buvusį teisinį reglamentavimą (teismas sprendė, kad Žemės sklypas yra užstatytas (nelaikomas nauju sklypu), jis galėjo būti suformuotas tik esamiems Pastatams naudoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimo paskirtį, atsižvelgiant į dvaro sodybos ribų planą, taip pat sklype esančio kelio faktą bei ribas), tiek faktinį Pastatų išsidėstymą Žemės sklype, taip pat byloje esančius duomenis apie tai, kad 8681 kv. m Žemės sklypą sudaro 0,3629 ha užstatyta teritorija ir 0,0180 ha kelių plotas, o 0,4872 ha ploto žemės yra užimtos žemės ūkio naudmena – pieva. Teismas sprendime pabrėžė, kad šalys neginčijo, jog Pastatams apskaičiuotas reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, o likusi neužstatyta apie 5052 kv. m ploto dalis niekada nebuvo būtina šiems Pastatams naudoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pastatams naudoti reikalingas plotas sudaro 3629 kv. m, o buvo suformuotas vienas 8681 kv. m dydžio Žemės sklypas, iš to seka logiškai pagrįsta išvada, kad buvo suformuotas dvigubai didesnis Žemės sklypas nei reikalingas esamiems Pastatams eksploatuoti (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad teismas skundžiamame sprendime minėtai išvadai pagrįsti papildomai nenurodė konkrečių aritmetinių veiksmų (apskaičiavimų), nelemia to, kad sprendimas yra nemotyvuotas, jog iš jo nėra aišku, kuo remiantis tokia išvada buvo padaryta.

15. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovų argumentu, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 10 metų ieškinio senaties termino reikalavimams panaikinti administracinius aktus taikymo, sudaro pagrindą pripažinti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pabrėžtina, kad teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog ginčo atveju netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, dėl to, konstatavęs šią aplinkybę, teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendro 10 metų ieškinio senaties termino. Be to, teismui nusprendus, kad prokurorė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidusi šioje byloje teismo taikyto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (aktų priėmimo metu įtvirtinto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje) numatyto 1 mėnesio administracinio akto apskundimo termino, nebuvo pagrindo aptarti ir aplinkybių dėl šio termino atnaujinimo galimybės.

16. Pažymėtina, kad teismas dėl procesinio termino atitinkamiems veiksmams atlikti sprendžia ex officio (savo iniciatyva) net ir nesant dėl to šalies pareikšto reikalavimo (priešingai nei ieškinio senaties termino atveju, kai reikalavimas taikyti ieškinio senatį turi būti pareikštas), tą jis gali padaryti tiek bylą nagrinėjant pirmąja, tiek ir apeliacine instancija. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl procesinio termino – ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto 10 metų naikinamojo termino šioje byloje taikymo galimybės, neleidžia konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Dėl to, ar teismo sprendimas ginčui aktualių terminų taikymo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija pasisakys apeliacine tvarka vertindama dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus dėl byloje kilusio ginčo.

17. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina dėl ginčo esmės.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl administracinių aktų, aukciono sąlygų, protokolo dalių, statybos leidimo panaikinimo bei pirkimo–pardavimo sutarties dalies ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba (Dvaro sodyba) 1991 m. gruodžio 23 d. buvo įtraukta į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, suteikiant numerį IP882At; Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1992 m. gegužės 1 d. įregistruota nekilnojamoji vertybė – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, unikalus objekto kodas – 884, statusas – registrinis, vertybė pagal sandarą – kompleksas, teritorijos vertingųjų savybių pobūdis archeologinis; architektūrinis; kraštovaizdžio; želdynų. Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo inspekcijos 1995 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 01-7-127 Dvaro sodyba buvo įtraukta į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, suteikiant numerį LA 413/15, ir Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas ir Pastatai yra registruoti kaip esantys nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje 1995 m. sausio 31 d. rašto Nr. 01-7-127 pagrindu. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1992 m. gegužės 1 d. įregistruota nekilnojamoji vertybė – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, unikalus objekto kodas – 884, statusas – registrinis, vertybė pagal sandarą – kompleksas, teritorijos vertingųjų savybių pobūdis archeologinis; architektūrinis; kraštovaizdžio; želdynų.

20. Pastatai 2002 m. liepos 10 d. buvo perduoti panaudos sutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) pensionatui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis. Pagal panaudos sutarties 2.2 papunktį VšĮ (duomenys neskelbtini) pensionatas įsipareigojo naudoti turtą pagal tiesioginę paskirtį.

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-112 „Dėl leidimo rengti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą“ leista pradėti rengti apie 20 ha teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą; šio įsakymo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nustatyta, kad detaliojo plano tikslas – sklypo ribų ir dydžio, statybos reglamentų nustatymas, detalusis planas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės žemės tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio 2004 m. lapkričio 30 d. protokolu nuspręsta leisti rengti apie 24,5 ha (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 ,,Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) buvo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, kurio 16.1 papunktyje, parduodamam neatitinkančiam valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui nurodyti kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas – 0,8681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

22. Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio parengtose ir patvirtintose 2005 m. kovo 24 d. Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 22 nurodyta, kad planuojamai teritorijai prie (duomenys neskelbtini) g., apie 25,3 ha, taikomas specialusis planas – nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (IP-882/At) teritorijos planas (KVAD Kultūros paveldo centras). Nurodyta, kad sąlygos galioja: iki 2008 m. kovo 24 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2006 m. spalio 11 d. protokole Nr. 76 pažymėta, kad Detalusis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovu.

23. Teritorijų planavimo dokumento 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-264 Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo pateiktas siūlymas tvirtinančiai institucijai – projektą „Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ tvirtinti su sąlygomis, jei būtų patikslinti šie dokumentai ir detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų: atnaujintoms ar pratęstoms 2004 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoms planavimo sąlygoms; prieš tai patvirtintam (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos ribų planui ir tvarkybos reglamentui; patikslintai valstybinės reikšmės miškų plotų schemai, vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. D1-483 patvirtintu Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu.

24. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai. Sprendimo 1.1 papunkčiu patvirtinti sklypo Nr. 1 ribos ir plotas – 8684 kv. m; paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – visuomeninės teritorijos (indeksas V); naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų, statinių statybos ir eksploatacijos (indeksas V3); statinio aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, dalies 1 a 180 kv. m ploto servitutas inžineriniams tinklams pakloti ir eksploatuoti, važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3 duomenis: plotas 8691 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos, taip pat nustatyta, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų nėra.

25. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-3579-(01) Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre suformavo 8681 kv. m valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir nustatė 180 kv. m ploto sklypo daliai kelio servitutą. Nuo 2009 m. kovo 18 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Žemės sklype registruoti pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti apie 1 ha ploto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 1 ha ploto teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano rengimą. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, jog detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, numatant padalyti esamą sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą, pažymėti (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas. Tačiau 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 30-1175 pradėtas rengti detalusis planas nebuvo patvirtintas.

27. 2013 m. balandžio 10 d. įvyko VĮ Turto banko organizuotas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (Pastatų), pardavimo ir turtui priskirto 0,8681 ha Žemės sklypo (išnuomojamas) aukcionas.

28. 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė aukciono laimėtojui G. R. Pastatus.

29. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1119 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomojimo G. R. ir E. Č. R.“.

30. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios pagrindu atsakovams G. R. ir E. Č. buvo išnuomotas 0,8681 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 80 metų terminui. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kita, visuomeninės paskirties teritorijos (mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos). Pagal nuomos sutarties 16 punktą sutarties šalys įsipareigoja pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti nuomos sutartį.

31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano sprendinius“, leista koreguoti Detaliojo plano sprendinius, koreguojant žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) gatvėje ribas, naudojimo būdą, (duomenys neskelbtini) buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus.

32. Savivaldybės administracija 2019 m. spalio 8 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-191008-01035, kurio pagrindu statytojui G. R. leista žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statyti reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini), pagal statybos projektą „Reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini). Numeris 2017-TP-ANT3 Parengimo metai 2017“.

33. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2020 m. rugsėjo 10 d. gautas S. Č. skundas-prašymas (reg. Nr. AP-23826) dėl viešojo intereso gynimo, prašant ginti kultūros paveldo saugomą objektą – (duomenys neskelbtini) dvarvietę, esančią (duomenys neskelbtini).

Dėl prokurorės teisės šioje byloje reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo

34. Atsakovės Savivaldybė ir Savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas apeliaciniuose skunduose teigia, kad ginčo atveju viešojo intereso pažeidimo nėra (valstybė gavo finansinę naudą už Pastatų pardavimą, už Žemės sklypo nuomą yra mokamas nuomos mokestis, pardavus turtą, lėšos buvo panaudotos viešajam interesui tenkinti – vaikų socializacijos centro pastatui atnaujinti), todėl prokurorė nepagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą. Pažymi, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog šioje byloje yra viešojo intereso pažeidimas, visgi nėra sąlygos prokurorei kreiptis į teismą, kadangi Savivaldybės administracija ėmėsi priemonių galimam viešojo intereso pažeidimui pašalinti – yra inicijuoti Detaliojo plano pakeitimai. Teisėjų kolegija su šiais atsakovių argumentais nesutinka.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neformuoja vienos viešojo intereso sąvokos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

37. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Žemės sklypu), kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Be to, Žemės sklypo dalyje yra išsidėstę Pastatai, kurie laikytini paveldosaugos objektais, todėl ši aplinkybė, sprendžiant dėl poreikio šioje byloje ginti viešąjį interesą (ne)buvimo, taip pat reikšminga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime konstatavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje įtvirtintas principines valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatas, yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybės) turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei ir turi būti racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, kuris reiškia, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktas; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023, 41 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tinkamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 1) konkrečią byloje susiklosčiusią faktinę situaciją: atsakovui G. R. išnuomotas Žemės sklypas nebuvo žemės nuomos aukciono objektu, o aukciono būdu buvo parduoti paveldo objektai – Pastatai, kuriems eksploatuoti reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, o likusi neužstatyta apie 5052 kv. m ploto dalis niekada nebuvo reikalinga Pastatams naudoti (ši dalis buvo išnuomota be aukciono, pažeidžiant Žemės sklypo savininkės (valstybės) teisę disponuoti Žemės sklypu įstatymo nustatyta tvarka taip, kad būtų gauta maksimali nauda visuomenei), 2) prokurorės argumentus dėl poreikio ginti viešąjį interesą buvimo (prokurorės įsitikinimu, netinkamai suformavus valstybinės žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, neužtikrintas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos vientisumas, apsauga, buvo pažeista imperatyvi disponavimo (nuomos) valstybine žeme tvarka), 3) į bylą pateiktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, susijusį su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu (Disponavimo įstatymo 9 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnis, kt.), padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog šioje byloje prokurorei buvo pagrindas ginti viešąjį interesą (CPK 185 straipsnis).

41. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybinę žemę būtų įgyvendinama griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preziumuojama, jog maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai. Vien tai, kad parduodant valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ši nauda buvo maksimali ir kad valstybė dėl jo nenukentėjo ekonomiškai (2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 42 punktas). Nors nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pateiktas civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas valstybinės žemės pardavimo teisėtumo klausimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jis yra aktualus ir ginčuose dėl valstybinės žemės nuomos.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių teiginiais, kad tokiu būdu, kai aukciono metu buvo parduoti Pastatai kartu jiems priskiriant išnuomotiną visą 8681 kv. m ploto Žemės sklypą (tiek sklypo dalį, užstatytą Pastatais, tiek laisvą sklypo dalį), valstybė gavo maksimalią naudą (atsakovių teigimu – didžiausią žemės nuomos mokestį bei užtikrinimą, kad nusipirkus Pastatus, jais, kaip kultūros paveldo objektais, bus pasirūpinta). Atsakovės to byloje jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė (CPK 178, 185 straipsniai). Ginčo atveju nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovių nurodomu būdu, o ne, pavyzdžiui, iš 8681 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo suformavus kelis atskirus sklypus ir vieną jų – laisvą, neužstatytą Pastatais, išnuomojus ar pardavus aukcione už pasiūlytą didžiausią kainą, buvo įmanoma maksimali nauda. Tokios išvados teisėjų kolegijai nei atsakovių argumentai, nei byloje esantys įrodymai neleidžia padaryti. Dėl to šiuo aspektu atsakovių dėstomi teiginiai vertintini tik kaip jų užimta nepagrįsta gynybinė pozicija, siekiant pateisinti priimtų sprendimų, susijusių su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, racionalumą bei naudingumą valstybei, visuomenei, tačiau atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

43. Byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo G. R. dalyvavimo aukcione esminis tikslas buvo siekis lengvatine tvarka įgyti nuomos teisę į neužstatytą Žemės sklypo dalį ir ten vykdyti naują statybą (tai patvirtina parengtas reabilitacijos centro statybos projektas, atsakovui išduotas statybą leidžiantis dokumentas). Atsakovas aukcione įsigytų Pastatų neprižiūrėjo, jie buvo apleisti, nesuremontuoti (tai nustatyta valstybės institucijų atliktų patikrinimų metu; atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, kad faktinė situacija būtų kitokia). O tai, priešingai nei bando įteigti atsakovės, paneigia jų argumentus, kad būtent viso Žemės sklypo nuoma buvo naudinga valstybei, nes neva sudarė prielaidas, jog aukcione dalyvaujantys asmenys, žinodami apie priskirtą visą Žemės sklypą, bus suinteresuoti ne tik įsigyti paveldosaugos objektus (Pastatus), tačiau ir jais tinkamai pasirūpinti.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad lėšų, gautų pardavus turtą aukcione, panaudojimas (vaikų socializacijos centro pastato atnaujinimas), taip pat nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir viešojo intereso pažeidimo fakto bei poreikio jį šioje byloje ginti buvimo. Aplinkybė, kad lėšos yra panaudotos tikslui taip pat susijusiam su viešuoju interesu tenkinti, nėra priežastis pateisinti tokių lėšų atsiradimo pagrindą, jeigu nustatoma, kad jos gautos valstybės ir savivaldybės institucijoms priėmus sprendimus, pažeidžiančius imperatyvias teisės normas dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo.

45. Nesutiktina su tuo, kad Savivaldybės administracijos veiksmai, inicijuojant Detaliojo plano pakeitimus, pašalina viešojo intereso pažeidimą, taigi ir paneigia prokurorės teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Visų pirma pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

46. Antra, koreguoti Detaliojo plano sprendinius, kurie patvirtinti Sprendimu, buvo leista Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733, pakoreguotas Detaliojo plano projektas parengtas dar 2018 m. balandžio 5 d., tačiau tiek iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 9 d.), tiek viso šio teisminio nagrinėjimo metu (įskaitant bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka) jis nebuvo įgyvendintas. Ir nors atsakovės teigia, kad Detaliojo plano pakeitimų įgyvendinti negali dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, o dėl TPDRIS sistemos netobulumo (joje nėra numatyta žemės konservacinė paskirtis, kuri turi būti nustatyta žemės sklypui, kuriame yra paveldosaugos statiniai), visgi ši aplinkybė – valstybės institucijų netinkamas ar nepakankamas veikimas (technologinių pakeitimų sistemoje neatlikimas) net daugiau nei šešerius metus (nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki šios nutarties priėmimo dienos), nepateisina viešojo intereso pažeidimo ir nėra pagrindas, tikintis, kad kažkada (neapibrėžtu terminu) jis galbūt bus pašalintas, paneigti prokurorės teisę šį pažeistą viešąjį interesą ginti teismine tvarka.

47. Trečia, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apskritai Detaliojo plano pakeitimai – Žemės sklypo padalinimas į tris atskirus žemės sklypus, šiuo atveju nepašalintų administracinių aktų, sandorių pagrindu sukurtų teisinių padarinių ir to fakto, jog atsakovui G. R. buvo išnuomota anksčiau suplanuotos gatvės dalis bei be žemės nuomos aukciono išnuomotas 5052 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypas; po Žemės sklypo padalijimo minėtos Žemės sklypo dalies nuoma negali būti įteisinta. Kaip jau minėta, remiantis viešosios teisės principu, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, toks reguliavimas yra imperatyvus. O teisinių santykių, susiklosčiusių pažeidus imperatyvias teisės normas, trukmė nėra aplinkybė, pateisinanti minėto principo pažeidimą ir nesudaro prielaidų tokiems santykiams tęstis. Priešingu atveju, esama teisinė padėtis sudarytų pagrindą ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir valstybės turto naudojimo principus, sudarant išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams naudotis valstybės turtu, o tai viešo intereso neatitiktų.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra nutraukti įstatymams prieštaraujantį valstybės turto naudojimą ir pašalinti dėl to kilusias pasekmes, sprendžia, kad ginčo atveju prokurorė, nustačiusi viešojo intereso pažeidimo faktą, sąlygas jam ginti, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo gynimo. Atsakovių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl reikalavimų teisinio pobūdžio ir terminų jiems teismine tvarka pareikšti

49. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus panaikinti administracinius aktus (jų dalis): 1) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytiems reikalavimams ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos, taip pat prokurorei, reiškiant ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, netaikytina TPĮ 49 straipsnio 6 dalis ir joje numatyti terminai. Teismas taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 30 d. iki 2016 m. liepos 1 d.; ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis šiuo metu iš esmės atitinka ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį) numatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, kurio pradžią skaičiavo nuo momento, kada prokurorė gavo pirminę informaciją (privataus asmens 2020 m. rugsėjo 10 d. skundą) apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Įvertinęs tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., teismas padarė išvadą, kad 1 mėnesio terminas administraciniams aktams skųsti nėra praleistas.

51. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ginčo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavimams dėl aptariamų administracinių aktų ginčijimo turėjo būti taikomas TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatytas 2 metų naikinamasis terminas ir su tuo susiję ieškinio reikalavimai teismo turėjo būti atmesti. Atsakovas G. R. apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad byloje turėjo būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija su išdėstytais atsakovų teiginiais sutinka tik iš dalies.

52. Byloje ginčo dėl to, kad minėti aktai savo pobūdžiu yra administraciniai aktai, nekilo. Ginčas kilo dėl to, koks konkretus teisės aktas ir jame numatytas terminas šioje byloje turi būti taikomas, nustatant prokurorės, ginančios viešąjį interesą, teisę teismine tvarka pareikšti su tuo susijusius reikalavimus, taip pat dėl termino skaičiavimo ir jo praleidimo pasekmių taikymo.

53. Konkretūs terminai, su kurių galiojimu įstatymuose yra siejama asmens galimybė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį, yra nustatyti siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Įstatymuose yra išskiriami skirtingo pobūdžio terminai, pavyzdžiui, ieškinio senaties terminai, kurių pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis), taip pat procesiniai terminai, kurių praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

54. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nustatyti terminai valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams ir veiksmams ginčyti yra priskiriami prie procesinių terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 22 punktas). Procesinio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas).

55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šioje byloje kelia klausimą dėl termino administraciniams aktams ginčyti praleidimo, o reikalavimai panaikinti administracinius aktus (pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai) savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio, CK numatyti ieškinio senaties terminai šiems reikalavimams teismine tvarka pareikšti netaikytini. Dėl to su tuo susiję G. R. argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir plačiau dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.

56. Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (ginčo aktų priėmimo metu šis terminas buvo įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje). Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

57. Prokurorė šioje byloje pareiškė reikalavimą panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai, t. y. administracinį aktą, susijusį su teritorijų planavimu. Lietuvos Respublikos teritorijos planavimą ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Dėl to šis įstatymas, remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, kaip specialus įstatymas, šio ginčo atveju privalomai taikytinas.

58. Ginčui aktualios TPĮ redakcijos 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teismas gali priimti administracinį sprendimą panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį. Šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę <...> kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Remiantis TPĮ 49 straipsnio 6 dalimi, visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog prokurorei, ginančiai viešąjį interesą ir skundžiančiai administracinį aktą, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatyti terminai, tarp jų ir 2 metų naikinamasis terminas, nėra taikomi. Priešingai, anksčiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad suinteresuota visuomenė, kurios samprata pateikiama TPĮ 2 straipsnio 20 dalyje, turi teisę kreiptis į prokurorą dėl to, kad būtų ištirtas galimas viešojo intereso pažeidimas (TPĮ 49 straipsnio 5 dalis). Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad į TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą visuomenės (viešąjį) interesą ginančių subjektų ratą, greta kitų asmenų, ginančių viešąjį interesą, prokuroras nepatenka. Tokios išvados neleidžia daryti nei gramatinis, nei sisteminis ar loginis minėtų teisės normų aiškinimas. Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis numato tik prokuroro teisę, o tuo pačiu ir pareigą, nustačius tam sąlygas, imtis priemonių ginti viešąjį interesą, tačiau nedaro nuorodos į tai, per kokį terminą tas turi padaryta. Terminai, per kuriuos turi būti skundžiami administraciniai aktai, yra įtvirtinti kituose teisės aktuose, tarp kurių ir aptariamo TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje. Tai, kad esant atitinkamoms sąlygoms, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, administracinius aktus turi teisę ginčyti per TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą, patvirtina ir atsakovų nurodyta administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017).

60. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad TPĮ 49 straipsnio 6 dalis taikytina ne dėl bet kokių aktų, o reikalavimai šio straipsnio pagrindu gali būti pareikšti tik dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo. Taigi šio ginčo atveju – tik dėl pirmojo reikalavimo panaikinti Savivaldybės tarybos Sprendimo „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalį.

61. Kaip pagrįstai nurodė atsakovai, TPĮ 49 straipsnio 6 daliai taikyti taip pat būtina nustatyti esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskirtas visas kumuliatyvias sąlygas: 1) yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 2) šiuo dokumentu yra įgyvendinami (realizuojami) ginčijami (siekiami nuginčyti) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai; 3) šis dokumentas yra galiojantis kreipimosi į teismą metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-316-520/2017). Ginčo atveju visos šios sąlygos egzistuoja: atsakovui G. R. 2019 m. spalio 8 d. išduotas Statybos leidimas, kuris kreipimosi į teismą metu buvo galiojantis, be to, Statybos leidimu įgyvendinami ginčijami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai – atsakovas siekia vykdyti naują statybą Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano ir jo sprendinių pagrindu suformuotame Žemės sklype.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčas kilo dėl viso 8681 kv. m ploto Žemės sklypo suformavimo (tokio sprendinio) ir jo nuomos, Žemės sklypas de jure (teisiškai) nėra padalintas į atskirus mažesnio ploto sklypus, iš Statybos leidimo turinio taip pat matyti, kad jis išduotas vykdyti naują statybą Žemės sklype, nurodant vieningą jo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresą (duomenys neskelbtini). Todėl prokurorės teiginiai, kad neegzistuoja antroji sąlyga administraciniam aktui (Sprendimui) ir juo patvirtintam Detaliajam planui, jo sprendiniams (jų daliai) ginčyti, nes Statybos leidimas yra išduotas tik dėl statybos darbų laisvoje Žemės sklypo dalyje, nėra pagrįsta. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pati prokurorė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog ginčo atveju nepagrįstai Pastatams buvo suformuotas ir priskirtas 8681 kv. m ploto Žemės sklypas, jog buvo neteisėta viso nurodyto ploto Žemės sklypo nuoma, ir netgi atlikus Detaliojo plano pakeitimus (padalijus Žemės sklypą į tris atskirus sklypus) kilę teisiniai padariniai nebūtų pašalinti – Žemės sklypo dalies (gatvės ir laisvos valstybinės žemės sklypo) nuoma vis tiek negalėtų būti įteisinta. Atitinkamai dėl to prokurorė ir pareiškė reikalavimą panaikinti administracinius aktus, Detaliojo plano sprendinius dėl viso suformuoto ir išnuomoto 8681 kv. m ploto Žemės sklypo.

63. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmajam ieškinio reikalavimui pareikšti taikytini TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti terminai.

64. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties termino pradžią tuo atveju, kai į teismą kreipiasi prokuroras ar kita viešąjį interesą ginanti institucija, formuoja praktiką, kad termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuroras ar viešąjį interesą ginanti institucija galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 42 punktas). Tokios praktikos laikomasi tiek aiškinant ir taikant ieškinio senaties termino, tiek ir skundų (prašymų) pagal ABTĮ padavimo termino pradžios momentą. Nors pastarasis terminas yra ne ieškinio senaties, o proceso teisės kreiptis į teismą terminas ir šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, šių terminų pradžios klausimu laikomasi bendros tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 90 punktas).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad statybą leidžiantis dokumentas atsakovui G. R. buvo išduotas 2019 m. spalio 8 d., prokurorė pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo 2020 m. rugsėjo 10 d. (prokurorė neginčija teismo nustatyto procesinio termino pradžios momento, susieto su skundo gavimu, o atsakovai G. R. ir E. Č. apeliacinio skundo teiginio, kad skundai dėl to buvo gauti ir anksčiau, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė) ir į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. spalio 9 d. (ieškinys teisme užregistruotas 2020 m. spalio 12 d.), sprendžia, kad prokurorė TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatytą 20 darbo dienų terminą reikalavimui panaikinti Sprendimo dalį pareikšti praleido. Be to, įvertinus TPĮ 49 straipsnio 6 dalyje numatyto 2 metų naikinamojo termino pradžios momentą (nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo), atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas ir jo sprendiniai, priimtas 2008 m. balandžio 23 d., t. y. daugiau nei prieš beveik dvylika su pusę metų iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, konstatuotina, kad ieškovė praleido ir 2 metų naikinamąjį terminą.

66. Teisėjų kolegija, vertindama terminą, per kurį ieškovė galėjo kreiptis į teismą ginčyti kitą administracinį aktą – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad jis nepatenka į TPĮ reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl šis įstatymas (taigi ir jame numatyti terminai) šiuo atveju netaikytinas. Įsakymo pagrindu nebuvo patvirtintas Detalusis planas ar jo sprendiniai, o tik suformuotas anksčiau nustatyto dydžio (8681 kv. m) valstybinės žemės sklypas ir pavesta atlikti jo teisinę registraciją valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Todėl šiam administraciniam aktui ginčyti taikytini ABTĮ numatyti administracinių aktų apskundimo terminai.

67. Įvertinus termino skaičiavimo pradžios momentą (šios nutarties 114 punktas), tai, kad, kaip minėta, ieškovė informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo 2020 m. rugsėjo 10 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo pareikšti nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog buvo praleistas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų naikinamasis terminas.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad naikinamojo termino, nustatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimas yra siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), todėl nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis 10 metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos (šio ginčo atveju – prokurorės sužinojimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Ginčijamas Įsakymas priimtas 2009 m. kovo 16 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad prokurorė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., akivaizdu, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų naikinamasis terminas yra praleistas ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo.

69. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje naikinamasis terminas ne visais atvejais užkerta kelią kreiptis į teismą praėjus 10 metų nuo administracinio akto priėmimo. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šioje normoje nustatytas naikinamasis terminas nėra taikomas tuo atveju, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Teismų praktikoje yra išskirta ir antroji šio termino taikymo išimtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformulavo taisyklę, kad šioje normoje nustatytas naikinamasis terminas netaikomas bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė. Teismas nurodė, kad tokie administraciniai aktai nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant jį įgijusiems sąžiningiems asmenims nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo.

70. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo administracinio akto pobūdį ir juo sukurtas teisines pasekmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje suformuotų išimčių, dėl kurių ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų naikinamasis terminas aptariamo reikalavimo atveju negalėtų būti taikomas, nėra. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su Įsakymo priėmimu (tokių duomenų byloje nėra), taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad šis Įsakymas yra susijęs su išimtine valstybės nuosavybės teise taip, kaip tai suprantama teismų praktikoje. Kaip minėta, Įsakymu buvo tik suformuotas Žemės sklypas ir pavesta atlikti jo teisinę registraciją VĮ Registrų centre, tačiau juo joks sprendimas dėl disponavimo valstybine žeme, jos valdymo ar naudojimo nebuvo priimtas, Žemės sklypas nebuvo išnuomotas, parduotas ar kitokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims, taigi nebuvo padaryta reali įtaka šiam išimtine valstybės nuosavybe esančiam nekilnojamajam turtui, jis ir toliau liko valstybės, įgyvendinančios visas su turtu susijusias teises (valdymo, naudojimo ir disponavimo), dispozicijoje. O vien faktas, kad Įsakymo objektu buvo valstybinės žemės sklypas, nėra savaime pakankamas konstatuoti esant aptariamą išimtį ir netaikyti 10 metų naikinamojo termino šiam administraciniam aktui ginčyti.

71. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad pirmajam ir antrajam ieškinio reikalavimams teismine tvarka pareikšti yra suėję TPĮ ir ABTĮ numatyti naikinamieji terminai, kurie teismo negali būti atnaujinti, šiai aplinkybei paaiškėjus po civilinės bylos iškėlimo, yra pagrindas bylą šioje dalyje, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su ieškinio reikalavimais panaikinti Sprendimo ir Įsakymo dalis, kaip ir dėl su tuo susijusių šalių argumentų, ir šioje dalyje ginčo apeliacine tvarka iš esmės nesprendžia.

73. Nors atsakovė VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde nurodo, kad atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų ginčijamo kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai ir teismo taip pat turėtų būti atmesti, visgi nėra pagrindo su tuo sutikti.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas (nuoma) be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti, valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas. Patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 44–46 punktai; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 37 punktas).

75. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės bylos dalies nutraukimas dėl Sprendimo ir Įsakymo, t. y. administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas Detalusis planas ir suformuotas Žemės sklypas, panaikinimo, neturi įtakos kitiems šioje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams, jų ginčijimui (dėl Nutarimo dalies, aukciono vedėjo sprendimo dalies dėl aukciono laimėtojo, statybos leidimo panaikinimo bei pripažinimo negaliojančiomis Pirkimo–pardavimo sutarties dalį bei Nuomos sutartį, kurių pagrindu šalims atsirado civilinės teisės ir pareigos), todėl toliau pasisako dėl šių reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl aukciono sąlygų ir valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties

76. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimu patvirtintos aukciono sąlygos parduodamiems Pastatams eksploatuoti priskirti ir išnuomoti viso 0,8681 ha ploto Žemės sklypą. Atsakovės VĮ Turto banko teigimu, priimant Nutarimą ir organizuojant aukcioną nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, kadangi būtent tokio ploto Žemės sklypas buvo nustatytas ir priskirtas valstybės institucijų ir atsakovė neturėjo pagrindo kvestionuoti jo dydį, jį sumažinti. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

77. Aukciono taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad parduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu pagal Disponavimo įstatymo 16¹ straipsnį, kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu parduodami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Aukciono taisyklių 8 punkte numatyta, kad kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu parduodami tik tie žemės sklypai, kurie suformuoti pagal TPĮ 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jeigu šių žemės sklypų ribos ir plotai pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose, kaimo teritorijoje – žemės valdos projektuose arba šių žemės sklypų dalys, jeigu valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies. Pagal Disponavimo įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalį, Aukciono taisyklių 2.2 punktą, tais atvejais, kai pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti parduodamas privačion nuosavybėn, žemės sklypas šio valstybės nekilnojamojo turto pirkėjui išnuomojamas. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, esanti žemė neprivatizuojama.

78. Aukciono taisyklių 4 punkte numatyta, kad aukciono organizatorius yra VĮ Turto bankas. Remiantis šių taisyklių 9 punktu, detaliųjų planų ir žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, rengimą organizuoja Turto bankas <...>; žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus organizatorius yra Turto bankas (10 punktas); jeigu valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro tik statinio ar įrenginio dalis, žemės sklypo dalies, kurios reikia šiam turtui eksploatuoti, dydis nustatomas atsižvelgiant į šio turto (statinio ar įrenginio dalies) plotą (11 punktas); <...> perkamo arba nuomojamo žemės sklypo dalys tarp pirkėjų nustatomos proporcingai perkamoms valstybės nekilnojamojo turto dalims (12 punktas); Turto bankas, prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu suformuoti žemės sklypą, priskirtą valstybės nekilnojamajam turtui (jeigu žemės sklypas nesuformuotas), ir išduoti pažymą, ar žemės sklypas grąžintinas buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (15 punktas); sprendimą, ar valstybės nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas gali būti perleidžiamas nuosavybėn, ar tik išnuomojamas, teisės aktų nustatyta tvarka priima Turto bankas (18 punktas).

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aktualias ginčui teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė VĮ Turto bankas turėjo pareigą įvertinti tai, kokia yra būtina Žemės sklypo dalis Pastatams eksploatuoti, ir nustačiusi, jog viso dydžio Žemės sklypo Pastatams eksploatuoti nereikia, aukciono turėjo nevykdyti, o inicijuoti veiksmus, kad būtų suformuotas reikiamo dydžio žemės sklypas Pastatams eksploatuoti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog VĮ Turto bankui dar iki aukciono pradžios buvo žinoma aplinkybė dėl netinkamai suformuoto Žemės sklypo ir apie ketinimą atlikti Detaliojo plano pakeitimus (apie tai ji buvo informuota KPD 2012 m. kovo 14 d. ir 2013 m. kovo 12 d. raštais, kuriais prašyta stabdyti aukcioną), tačiau ji šių aplinkybių nepaisė (aukcioną sustabdė tik pirmąjį kartą), aukcioną tęsė ir 2013 m. balandžio 10 d. pardavė ginčo turtą (Pastatus), nurodant priskirtą viso ploto Žemės sklypą (išnuomojamas). Aplinkybė, kad KPD neatsakė į VĮ Turto banko 2013 m. kovo 20 d. paklausimą, kokiais teisės aktais remiantis prašoma stabdyti aukcioną antrą kartą, neatleidžia VĮ Turto banko nuo būtent jai, kaip valstybės turto patikėtinei ir aukciono organizatorei, įstatyme nustatytų pareigų tinkamo vykdymo – įvertinti visas aplinkybes ir aukcioną vykdyti taip, kad nebūtų pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

80. Teisėjų kolegija pastebi, kad Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 ,,Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) buvo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, kurio 16.1 papunktyje, parduodamam neatitinkančiam valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui, nurodyti Pastatai (dvi kiaulidės ir sandėlis) ir jiems priskirtas 0,8681 ha Žemės sklypas. VĮ Turto banko valdyba ginčijamu 2013 m. vasario 23 d. nutarimu nustatė parduodamam valstybės nekilnojamam turtui aukciono sąlygą – Pastatams priskyrė 0,8681 ha Žemės sklypą (išnuomojamas); Nutarimo 1.11 punkte nustatė aukciono sąlygą, kad Žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ((duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybą, kodas 884) ir yra neparduodamas (neprivatizuojamas). Ši aplinkybė patvirtina tai, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė VĮ Turto bankas Nutarimu iš esmės pakeitė Vyriausybės nutarimo dalį ir nustatė savitą aukciono sąlygą – Pastatams priskirtą Žemės sklypą nutarta ne parduoti, o išnuomoti. Taigi, priešingai nei atsakovė VĮ Turto bankas bando įteigti apeliaciniame skunde, faktinė situacija patvirtina, jog ji nelaikė, kad neturi teisės savarankiškai įvertinti su tuo susijusių aplinkybių ir priimti sprendimų.

81. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į Sąrašo sudarymo taisyklių 1, 14 punktus, sutiktina su prokurorės teiginiais, kad Sąrašo sudarymo taisyklės, kaip ir pats Sąrašas neįpareigojo VĮ Turto banko parduoti Pastatus su visu Žemės sklypu, kuriame jie registruoti; žemės sklypo plotas, priskirtas parduodamiems nekilnojamojo turto objektams – Pastatams, nėra būtinas tokio Sąrašo, kurio esminis tikslas tik įtraukti į Sąrašą atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą (o ne nurodyti turtą, kurį ketinama parduoti) elementas; be to, remiantis Aukciono taisyklių 3 punktu, valstybės nekilnojamasis turtas – tai valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, įrenginiai ar jų dalys, neįskaitant žemės sklypo. Šiuo atveju patvirtintas Detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas, neįpareigojo VĮ Turto banko išnuomoti būtent tapataus ploto Žemės sklypą, neatsižvelgiant į dalį, kuri reikalinga Pastatams eksploatuoti.

82. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą naudojamą valstybinės žemės plotą, ieškovė pateikė paaiškinimus dėl to, jog remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, parduodamo ar išnuomojamo ne aukciono būdu administravimo metodikos 7 punktu, numatančiu, kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams NKPAĮ nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl to, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, remiantis Metodika, Pastatams eksploatuoti galėjo būti priskirtas ne didesnis nei 3629 kv. m, žemės plotas, neįrodinėja priešingai (CPK 178 straipsnis). Todėl greta to, kas jau išdėstyta, ši aplinkybė pagrindžia tai, kad aukciono sąlyga Pastatams priskirti kaip nuomotiną visą 8681 kv. m ploto Žemės sklypą nebuvo pagrįsta, tokio dydžio Žemės sklypas Pastatams eksploatuoti nebuvo būtinas.

83. Nėra pagrindo sutikti su G. R. ir E. Č. bei NŽT apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Žemės sklypo nuoma nebuvo aukciono objektu, o juo buvo tik Pastatų pardavimas. Priešingai, iš aukciono sąlygų matyti, kad aukcione buvo parduotas tik valstybės nekilnojamasis turtas – Pastatai (dvi kiaulidės ir sandėlis), tą patvirtina tai, jog aukciono sąlygose buvo nurodyta statinių pardavimo kaina – 90 000 Lt, kuri aukciono metu buvo keliama ir galiausiai padidinta iki 120 000 Lt. Žemės sklypas aukciono būdu nebuvo nuomojamas (jis tik priskirtas Pastatams naudoti), ir, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovas aukciono metu nesiūlė Žemės sklypo nuomos mokesčio kainos (nebuvo siūlomas didžiausias žemės nuomos mokestis), ji buvo apskaičiuota pagal Aukciono taisyklių 53 punkte nustatytą formulę, priklausė nuo pasiūlytos Pastatų pardavimo kainos ir dėl to sudarė 800 000 Lt (Žemės sklypo kaina metiniam žemės sklypo nuomos mokesčiui apskaičiuoti). Be to, pabrėžtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1119 (toliau – ir NŽT Įsakymas) nurodyta, jog 8681 kv. m Žemės sklypas atsakovams G. R. ir E. Č. išnuomojamas ne aukciono būdu, o tai taip pat patvirtina, kad Žemės sklypas nebuvo aukciono objektu. Dėl to atsakovų šiuo aspektu dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

84. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčo atveju VĮ Turto bankui aukciono sąlygose nustačius, kad parduodamiems Pastatams priskirtas visas Žemės sklypas yra buvusio dvaro sodybos teritorijoje ir Pastatams eksploatuoti priskyrus visą Žemės sklypą, nustačius, kad jis pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas priskirtas neparduodamam, aukciono sąlyga priskirti (išnuomoti) visą Žemės sklypą buvo nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai.

85. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustatyti imperatyvių teisės normų pažeidimai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą panaikinti VĮ Turto banko valdybos Nutarimo dalį dėl 0,8681 ha ploto Žemės sklypo dydžio priskyrimo Pastatams, taip pat patenkinti ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus – panaikinti Protokolo dalį dėl atsakovo G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dalyje dėl priskirto 0,8681 ha ploto Žemės sklypo bei pripažinti negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha Žemės sklypo ir įpareigojimo jį išsinuomoti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus ir tuo metu galiojusį ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Atsakovai pirmosios instancijos teismo nustatytų ir ištirtų aplinkybių, įrodymų vertinimo apeliaciniuose skunduose nepaneigia, o nesutikimą su padaryta teismo išvada iš esmės grindžia tik kitokiu teisės aktų nuostatų interpretavimu, kuris ginčo atveju nelaikytinas pagrįstu.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir statybos leidimo

86. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad ji neturėjo pagrindo vertinti, kokio dydžio Žemės sklypas turėjo (galėjo) būti išnuomotas aukcione valstybės nekilnojamąjį turtą – Pastatus, įsigijusiems atsakovams G. R. ir E. Č.; ji rėmėsi VĮ Turto banko vykdyto aukciono rezultatais, t. y. vadovavosi šio aukciono metu Pastatams priskirto Žemės sklypo dydžiu – 8681 kv. m, jo nekvestionuodama ir savarankiškai nevertindama. Tokia atsakovės pozicija nelaikytina pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismą praktiką dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra užstatytas statiniais, sąlygas, būtinas tokiam žemės sklypui išnuomoti lengvatine tvarka (be aukciono) buvimą. Teismo nuosekliai padarytos išvados pagrindžia, kad NŽT, ginčo atveju turėdama teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su fiziniais asmenimis – atsakovais G. R. ir E. Č., turėjo, be kita ko, įvertinti ir tai, kokio dydžio Žemės sklypas gali būti išnuomotas atsakovams.

87. Kaip minėta, Aukciono taisyklių 2.2 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti parduodamas privačion nuosavybėn, žemės sklypas šio valstybės nekilnojamojo turto pirkėjui išnuomojamas. Perleidus valstybės nekilnojamąjį turtą, su šio turto pirkėju sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) arba Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236. Ginčo atveju aktualios Taisyklės (redakcija nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 24 d.).

88. Aukciono taisyklių 54 punkte nurodyta, kad kai valstybės nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas pagal teisės aktų nuostatas negali būti parduodamas, Turto bankas per 3 darbo dienas nuo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį ir nurodo, kad toks valstybinės žemės sklypas nebelaikomas priskirtu valstybės nekilnojamajam turtui. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas per 5 darbo dienas nuo Turto banko pranešimo gavimo dienos priima sprendimą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre ir pateikia jį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pirkėjas privalo per 15 darbo dienų nuo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas privalo per mėnesį nuo pirkėjo prašymo gavimo dienos priimti sprendimą išnuomoti žemės sklypą ir sudaryti su valstybės nekilnojamojo turto pirkėju žemės sklypo nuomos sutartį; <...>.

89. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtina ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kuriame, be kita ko, numatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

90. Nutarimo Nr. 260 2.1.3 punkte numatyta, kad kitais, 2.1.1. ir 2.1.2 punktuose nenurodytais atvejais, naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus parduoda ir išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba (taip pat ir Taisyklių 29.3 punktas); išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį <...>. Pagal Taisyklių 31 punktą išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

91. Paminėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, kuria byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą (be kita ko, ir Taisyklių 8, 33, 34.3 punktus; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.2 punktą) pabrėžė, kad statinių ar įrenginių buvimas valstybinės žemės sklype yra būtina valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga, o nuomojamo sklypo dydis turi būti tiesiogiai susijęs su tinkamu statinių eksploatavimu pagal jų tiesioginę paskirtį; pastatų savininkas turi teisę ne aukciono tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą, kurio dydis turi atitikti tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintą sklypo planą; konkreti valstybinės žemės sklypo dalis pastatų savininkui išnuomojama atsižvelgiant į tai, ar savininkas ketina naudoti pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį; pareiga parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą bei šiuos dokumentus pateikti valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai tenka žemės sklypo plano rengimo organizatoriui, t. y. valstybinę žemės išnuomoti siekiančiam asmeniui.

92. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešingai nei teigia NŽT, ji, būdama valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, ginčo atveju privalėjo patikrinti, ar atsakovai, siekdami išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu (tai, kad Žemės sklypo nuoma nebuvo aukciono objektu, konstatuota anksčiau šioje nutartyje, be to, po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Žemės sklypas nebebuvo laikomas priskirtu valstybės nekilnojamajam turtui (Pastatams) (Aukciono taisyklių 54 punktas), o NŽT Žemės sklypo patikėjimo teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2013 m. liepos 23 d.), atitiko įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turėjo teisę išsinuomoti visą Žemės sklypą, t. y. turėjo nustatyti valstybinės žemės užstatymo statiniais, jų naudojimo pagal viešame registre numatytą paskirtį faktą kaip ir Pastatams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės dalį. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad pareiga statinių savininkams naudoti statinius pagal jų paskirtį išlieka visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, priešingu atveju, yra pagrindas valstybės žemės nuomos sutartį nutraukti.

93. Nagrinėjamu atveju aptarti reikalavimai nebuvo įgyvendinti, neatsižvelgta į Žemės įstatymo, Aukciono taisyklių, Nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nuostatas, ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta nepagrįstai dėl viso 8681 ha ploto Žemės sklypo, be kita ko, neįvertinus ir to, kad Pastatų įgijėjai neketino naudoti ir nenaudojo jų pagal įregistruotą paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (valstybės institucijų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad atsakovai G. R. ir E. Č. Pastatų neprižiūrėjo ir nenaudojo; to atsakovai neginčijo).

94. Be to, nebuvo įvertinta ir tai, kad net apie 5052 kv. m Pastatams nebūtino eksploatuoti Žemės sklypo yra neužstatyta statiniais (pieva – 4872 kv. m, ir 180 kv. m kelio plotas), todėl šios sklypo dalies nuoma vykdoma aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 31 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra draudimo valstybei nuosavybės teise valdyti žemės sklypo dalį kartu su bendraturčiais (fiziniais ar juridiniais asmenimis), t. y. šiuo atveju nebuvo kliūčių atsakovams išnuomoti tik Pastatams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį, o dėl likusios šio sklypo dalies nuomos ar pardavimo spręsti įstatymų nustatyta tvarka.

95. Nustačius, kad Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant aptartas imperatyvias teisės aktų nuostatas, terminas, kuriam šis Žemės sklypas buvo išnuomotas, nekeičia teisinio rezultato. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šiuo aspektu atsakovės NŽT sprendimas Žemės sklypą išnuomoti 80 metų terminui stokoja pagrįstumo. Nei atsakovės nurodomo Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 5.3 punktas, nei jo pakeitimas, atliktas 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 30-1789 „Dėl administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pakeitimo“ pagrindu, nenumatė reikalavimo, kad Žemės sklypo nuomos terminas neabejotinai turi būti 80 metų. Pastarojo įsakymo 5.3 punkte tik nurodyta suteikti teisę naudotis Žemės sklypu, atsižvelgiant į jame esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę ir iki 99 metų naudotis žemės sklypu. Tai, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams, atsižvelgiant ir į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, įtvirtinta ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Tačiau tokių motyvų nei NŽT Įsakyme, nei pačioje Nuomos sutartyje nurodyta nėra. Taigi nėra aišku, kuo remiantis Žemės sklypą buvo nuspręsta išnuomoti būtent 80 metų, o ne kitam terminui. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo akcentuojama nurodyta pareiga įvertinti bei motyvuoti užstatytos žemės nuomos termino trukmę, o šios pareigos neįvykdymas laikomas imperatyviųjų teisės normų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).

96. Be to, NŽT apeliaciniame skunde taip pat apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad Žemės sklypo nuomos terminas numatytas atsižvelgiant į minėtus Savivaldybės administracijos įsakymus bei G. R. 2013 m. liepos 29 d. aiškinamąjį raštą, taip ir nepaaiškindama, į kokias konkrečias nuomininkų nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta, priimant sprendimą dėl Žemės sklypo nuomos termino. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad 80 metų nuomos terminas buvo pagrįstas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo nustatytą bei atsakovų iš esmės neginčijamą aplinkybę, jog pagal kultūros paveldo objektų – statinių būklę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas galėjo žemės sklypą išnuomoti tik 12 metų ir tik šių kultūros paveldo objektų išsaugojimui, priežiūrai ir eksploatacijai.

97. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Nuomos sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), įvertinęs ginčui reikšmingas aplinkybes, tai, kad sudarant Nuomos sutartį nebuvo laikomasi reikalavimo nuomoti tokio ploto valstybinės žemės dalį, koks yra būtinas jame esantiems Pastatams pagal jų paskirtį, nurodytą viešame registre, eksploatuoti, taip pat neatsižvelgta į ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę ir tai, jog Pastatų savininkai neketino naudoti ir nenaudojo statinių pagal jų įregistruotą paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

98. VĮ Turto bankas bei NŽT apeliacinių skundų argumentai, kad panaikinus Nutarimo, Protokolo dalis, pripažinus negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl Pastatams priskirto 8681 kv. m Žemės sklypo ir įpareigojimo jį išsinuomoti, Nuomos sutartį, atsakovų G. R. ir E. Č. aukcione įsigyti Pastatai iš esmės parduoti be jiems eksploatuoti būtino priskirto žemės sklypo (jo dalies), taip pažeidžiant įstatymų nuostatas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją.

99. Nagrinėjamu atveju šio ginčo objektu buvo suformuotas vientisas 8681 kv. m ploto Žemės sklypas, kuris nebuvo padalintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad viso šio Žemės sklypo priskyrimas Pastatams ir išnuomojimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atsižvelgiant į šioje byloje apibrėžtas ginčo ribas, nebuvo teisinio pagrindo, perimant atitinkamų valstybės institucijų kompetenciją, nustatyti ir vertinti, kokia konkreti Žemės sklypo dalis turėtų būti priskirta ir palikta Pastatų galimam naudojimui. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepaneigia atsakovų – Pastatų savininkų, teisės į valstybinės žemės dalies nuomą, jeigu tam būtų nustatytos teisės aktuose įtvirtintos būtinos sąlygos (teismo sprendimu tik nuspręsta, kad nėra pagrįsta priskirti ir nuomoti viso 0,8681 ha ploto Žemės sklypo), ir neatima iš atsakovų teisės kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, siekiant išsinuomoti įsigytiems Pastatams eksploatuoti būtiną valstybinės žemės dalį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

100. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, atitinkamai statytojas, neturėdamas teisės į valstybinės žemės naudojimą, nebeturi teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 dalį (tokiu atveju statyba yra draudžiama), o tai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą Statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 3 ir 10 dalys). Šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento panaikinimas yra nulemtas objektyvių priežasčių (pagrindo naudotis valstybine žeme netekimu, pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia) ir nepriklauso nuo Statybos leidimo išdavimo metu buvusių aplinkybių.

101. Nepaisant to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovės Savivaldybė ir Savivaldybės administracija, įvertinus aplinkybę, kad ne tik projektuotojui UAB „Regroup projektavimas“, bet ir Savivaldybės administracijai Statybos leidimo išdavimo metu neabejotinai buvo žinoma apie tai, jog yra inicijuoti Detaliojo plano pakeitimai, galintys turėti įtakos statytojo teisėms ir pareigoms (ieškovė nurodė, kad Savivaldybės administracija teikė pastabas projektuotojui dėl to, kad techninio projekto sprendiniai galimi tik atlikus Detaliojo plano korektūrą), Savivaldybės administracija galėjo nuspręsti dėl to, ar pritarti statinio projektui, tokiu būdu ir dėl galimybės esamoje situacijoje išduoti Statybos leidimą (STR 1.05.01:2017 (redakcija nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d.) 17, 19 punktai).

Dėl restitucijos

102. Atsakovai VĮ Turto bankas, G. R. ir E. Č. apeliaciniuose skunduose teigia, kad ginčo atveju restitucija neturėtų būti taikoma, kadangi G. R. ir E. Č. laikomi sąžiningais įgijėjais (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), dalyvaudami aukcione ir įsigiję Pastatus bei sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį, turėjo ir turi pagrįstą lūkestį ja naudotis visą nuomos sutarties terminą; be to, atsakovai už Pastatus yra atsiskaitę, moka žemės nuomos mokestį. Atsakovė NŽT papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, priteisdamas Lietuvos Respublikai iš atsakovų G. R. ir E. Č. 0,8681 ha ploto Žemės sklypą, nors Žemės sklypas atsakovams nebuvo parduotas, t. y. Žemės sklypo savininkė, sudarius Nuomos sutartį, nepasikeitė ir liko Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų teiginiais nesutinka.

103. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

104. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (pradinė padėtis). Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijai taikyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016, 38 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018, 37 punktas).

105. Remiantis CK 6.545 straipsnio, numatančio žemės nuomos sutarties sampratą, 1 dalimi, pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad Nuomos sutartimi atsakovams G. R. ir E. Č. buvo perduotas nuomos objektas (Žemės sklypas) ir jie jo atžvilgiu galėjo įgyvendinti nuomos turinį sudarančias teises – Žemės sklypą laikinai valdyti ir juo naudotis, t. y. atsakovai Nuomos sutarties pagrindu daiktą (Žemės sklypą) faktiškai turėjo (įgyvendino valdymo teisę) ir galėjo daryti jam fizinį poveikį, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Nuomos sutartį negaliojančia, pagrįstai šioje byloje taikė restituciją ir Žemės sklypą, grąžino valstybei.

106. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnis, 6.153 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2015). Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad, vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad restitucija ginčo atveju neturėtų būti taikoma, įvertinus atsakovų G. R. ir E. Č., kaip sąžiningų įgijėjų, statusą (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), atmestini kaip nepagrįsti.

107. Valstybės žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės turtas įgytas, jis valdomas ar naudojamas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktą, 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą). Niekinio sandorio pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį valstybinės žemės nuomos sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo nuomininką traktuoti kaip įgijusį teises ir pareigas neteisėtai (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Todėl šiuo atveju pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovai turi teisę ir toliau savo nuožiūra valdyti bei naudoti visai visuomenei reikšmingą viešąjį turtą – valstybinę žemę, o jos grąžinimas valstybei nebūtų pagrįstas. Priešingos išvados daryti neleidžia ir atsakovų nurodomos aplinkybės dėl Žemės sklypo naudojimo ir valdymo trukmės bei žemės nuomos mokesčio mokėjimo.

108. Atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad „paveldo objektai buvo įsigyti, turint tikslą įsigyti teisę į laisvos nuo Pastatų Žemės sklypo dalies nuomą ir vystyti verslo projektą, jog atsakovai iš esmės varžėsi dėl Žemės sklypo nuomos ir neturėjo tikslo renovuoti ar atnaujinti įsigyjamus paveldo objektus“, iškraipė jų teiginius. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nustatytos aplinkybės, susiklosčiusi konkreti faktinė situacija kaip tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą.

109. Minėta, kad valstybės institucijų atliktų patikrinimų metu nustatyta, jog atsakovai Pastatų neprižiūrėjo ir jų nenaudojo, jie buvo apleisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien ši aplinkybė, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovų pagrindinis tikslas nebuvo Pastatų įsigijimas ir jiems naudoti reikalingo Žemės sklypo dalies nuoma. Priešingai, atsakovų iniciatyva 2017 metais parengtas reabilitacijos centro statybos projektas, 2019 metais gautas statybą leidžiantis dokumentas patvirtina, kad tikrasis atsakovų siekis buvo susijęs su galimybe lengvatine tvarka įgyti teisę naudotis laisva, statiniais neužstatyta valstybinės žemės dalimi, joje vykdyti naują statybą (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu būdu aukciono dėl nekilnojamojo turto objekto pardavimo tikslas buvo iškreiptas.

110. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti; statinio savininkas privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 27 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas). Visgi atsakovai, apsiribodami deklaratyviais teiginiais, kad jie turtu naudojasi, taip ir nenurodė bei neįrodė, kokiais kitais realiais veiksmais, negu naujos statybos vykdymo planavimas neužstatytoje Žemės sklypo dalyje, nuo Pirkimo–pardavimo ir Nuomos sutarčių 2013 metais sudarymo pasireiškė ir šiuo metu pasireiškia jų naudojimasis aukcione įsigytais Pastatais ir jais užimta Žemės sklypo dalimi (CPK 178 straipsnis).

111. Be to, tai, jog atsakovai dar 2016 metais buvo informuoti apie inicijuojamą Detaliojo plano pakeitimą (taigi žinojo dėl galimai nepagrįsto Žemės sklypo dydžio), kas gali turėti įtakos ir Nuomos sutarčiai (jos pakeitimui ar nutraukimui), buvo informuoti apie atliktų patikrinimų dėl neprižiūrimų objektų rezultatus, taip pat negalėjo suformuoti atsakovams pagrįsto lūkesčio dėl tolimesnės viso Žemės sklypo nuomos ir juolab visą Nuomos sutartyje numatytą terminą (80 metų).

112. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir, pripažinęs valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, pagrįstai nuomos objektu buvusį ir atsakovams laikinai perduotą valdyti ir naudoti turtą – Žemės sklypą, grąžino valstybei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

113. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė, jog taikant restituciją Žemės sklypas valstybei priteistinas, kadangi visi nuosavybės teisės turinio elementai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) negaliojančiu pripažinto sandorio pagrindu atsakovams valstybės perleisti nebuvo, šia prasme Žemės sklypas jų dispozicijon neperėjo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šis lingvistinis neatitikimas nekeičia teismo priimto sprendimo teisinės reikšmės ir pasekmių – sprendimu taikant restituciją faktiškai iš atsakovų valstybei grąžinta tai, kas Nuomos sutartimi jų buvo gauta, t. y. teisė laikinai valdyti Žemės sklypą ir juo naudotis (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų argumentų

114. Atsakovai G. R. ir E. Č., NŽT teigia, kad ieškovė nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria byla perduota nagrinėti iš naujo, nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

115. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi išaiškino ieškovei, ginančiai viešąjį interesą, pareigą įrodinėti aplinkybes, nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, ir nustatė ieškovei terminą papildomiems paaiškinimams ir (ar) įrodymams dėl to pateikti. Šią pareigą ieškovė įvykdė, 2023 m. birželio 19 d. pateikdama rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Be to, šalys ir vėliau šiame teisminiame procese teikė paaiškinimus, įrodymus, prašymus, t. y. įgyvendino dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai), siekdamos įrodyti jų reikalavimus patvirtinančias ir (ar) priešingos šalies atsikirtimus paneigiančias aplinkybes.

116. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, taip pat atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus tiek dėl Pastatams eksploatuoti reikalingo Žemės sklypo dalies, tiek dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.), kuriuo patvirtintas Sąrašas, įtakos ginčui, kaip ir dėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai nebuvimo (šiuo aspektu teismo padarytos išvados apeliaciniuose skunduose neginčijamos), taip pat dėl kitų ginčui aktualių aspektų. Teismo išvados yra aiškios, motyvuotos, nuosekliai viena kitą papildančios bei pagrįstos tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia kasacinio teismo praktika.

117. Atsakovai nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, iš esmės apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais ir tik apeliacinės instancijos teismo nutarties punktų, kuriuose šie išaiškinimai buvo pateikti, pacitavimu, to niekaip nesusiedami su konkrečia šios bylos faktine situacija ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Dėl to šiuo aspektu atsakovų dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

118. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias disponavimą valstybine žeme, ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus panaikinti Nutarimo dalį dėl 0,8681 ha ploto Žemės sklypo dydžio priskyrimo Pastatams ir Protokolo dalį dėl atsakovo G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dalyje dėl priskirto 0,8681 ha ploto Žemės sklypo, Statybos leidimą bei pripažinti negaliojančiomis Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha Žemės sklypo ir įpareigojimo jį išsinuomoti, Nuomos sutartį, taip pat ir restitucijos taikymo. Taigi šioje dalyje teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas įstatymų nuostatas, reglamentuojančias administracinių aktų apskundimo terminus, ir neįvertino to, kad šiems aktams ginčyti jau yra suėję TPĮ ir ABTĮ numatyti naikinamieji terminai, kurie teismo negali būti atnaujinti. Todėl teismas nepagrįstai išnagrinėjo aptariamus ieškinio reikalavimus iš esmės, nors turėjo šią civilinės bylos dalį nutraukti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – civilinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą bei Įsakymą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o dėl kitų ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas sprendimas paliekamas nepakeistas.

119. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visų atsakovų argumentai šioje byloje tam tikra dalimi kartojasi ir papildo vieni kitus visais ginčijamais aspektais, kuriuos skundžiamame sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas, tai, jog civilinės bylos dalies nutraukimas iš esmės nedaro įtakos galutiniam materialiajam teisiniam bylos rezultatui, kurio šioje byloje buvo siekiama ir kuris įgyvendintas (nutrauktas įstatymams prieštaraujantis valstybės turto naudojimas), be to, nenustačius, kad ieškinio reikalavimų apimtis pati savaime būtų lėmusi didesnių bylinėjimosi išlaidų patyrimą, daro išvadą, kad aplinkybė, jog skundžiamas teismo sprendimas pakeistas (nutraukta civilinės bylos dalis dėl administracinių aktų ginčijimo) nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 94 straipsnis).

120. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat įvertinus ir tai, kad atsakovų apeliaciniai skundai iš esmės atmesti, apeliacinėje instancijoje atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo šioje nutartyje nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu, ir reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.