Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė V. M. (toliau – ir Prokurorė) padavė pareiškimą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad būtų išspręsta, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2399, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos normos ta apimtimi, kad numatytas 10 metų terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo yra naikinamasis terminas ir nėra numatyta galimybės jį atnaujinti net ginant išimtinę valstybės nuosavybę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 47 straipsniui, 118 straipsnio 2 daliai, teisinės valstybės bei įstatymo negaliojimo atgal principams; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško (toliau – ir miškas), esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ dalį dėl 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės dovanojimo sutarties Nr. RI-2411 dalį, kuria Z. D. V. padovanojo V. V. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5608 dalį, kuria V. V. perleido nuosavybėn J. Z. 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 6) taikant restituciją natūra valstybės nuosavybėn grąžinti 0,1250 ha žemės sklypą su valstybinės reikšmės mišku, esančiu 0,1750 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), o valstybę įpareigoti J. Z. grąžinti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5608 sumokėtos pinigų sumos, atitinkančios paimamo žemės sklypo vertę, dalį, t. y. 4 642,86 Eur sumą.

2. Prokurorė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“ atkūrė nuosavybės teises Z. D. V. į buvusios savininkės O. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 0,1750 ha (iš jų 0,1404 ha miško želdinių, 0,0346 ha pievų) žemės sklypą, nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 76226 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patvirtina, kad skaičiumi „50“ pažymėtas 0,1750 ha žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą miško žemėje. VMT 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje Nr. 76225 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotas 0,1750 ha žemės sklypas, kurio 0,17 ha yra Prienų miškų urėdijos Išlaužo girininkijos 12 kvartalo 50 taksacinio sklypo 0,20 ha plote. Šiame plote medžių amžius yra 60–64 metai, aukštis – 26 metrai, skersmuo – 27 cm, medynų tūris – 92 kub. m. Miškas priskiriamas Nemuno kilpų regioniniam parkui, parko apsauginei zonai, miestų miškams. Į minėtą žemės sklypą patenka Prienų miškų urėdijos Išlaužo girininkijos 12 kvartalo 50 taksacinis sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams (toliau – ir 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370). Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemės sklypas jau pateko į (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 286-17-V, buvo atliktas ginčo sklypo kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis – 0,05 ha – neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl VMT 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-1801-03 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,05 ha ploto teritoriją, esančią žemės sklype. Taigi 0,1750 ha ploto žemės sklype yra 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Z. D. V. 2006 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. RI-2411 jai priklausiusį žemės sklypą padovanojo sūnui V. V. V. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5608 jam priklausiusį žemės sklypą už 6 500 Eur perleido J. Z. Žemės sklypas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinė V. G.-Z.).

4. Prokurorė, vadovaudamasis Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, 4.7 straipsnio 2 dalimi, 4.48 straipsniu, nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 02-07-13327 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 02/190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. D. V.“, kurių pagrindu buvo perleistas valstybinės reikšmės miškas, yra neteisėti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ir minėti sandoriai, kurių pagrindu nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką buvo perleistos, turėtų būti pripažinti neteisėtais. VMT pateikta informacija patvirtina, kad 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotas patenka į ginčo žemės sklypo teritoriją. Be to, nėra ginčo, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, todėl, atsižvelgiant į minėtas teisės normas, visas žemės sklype esantis miškas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams.

5. Pareiškėja pabrėžė, kad, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. D. V. procesą pabaigtu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui – J. Z., – iš kurio turtas natūra (žemės sklypo 0,1250 ha dalis su valstybinės reikšmės mišku) grąžintinas valstybei, o valstybė įpareigotina J. Z. atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas.

6. Prokurorės teigimu, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų naikinamasis terminas nėra absoliutus, t. y. senatis netaikytina tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu. Byloje pateiktais reikalavimais ginamų ypatingų vertybių svarba nusveria teisinio stabilumo siekį. Todėl atitinkamai ir tam tikrų itin svarbių valstybės ūkiui objektų (lot. res manei pi) priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei Konstitucijoje reikalauja ypatingo dėmesio teisiniams veiksmams, atliekamiems su šiais objektais. Svarbu, kad teisiniai veiksmai ir teisinės procedūros būtų atliekamos taip, kad nebūtų pažeidžiamas įsakmus šių objektų priskyrimas valstybės nuosavybėn pagal Konstitucijos 47 straipsnį. Todėl naikinamasis terminas negali būti taikomas siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisintų Konstitucijai prieštaraujančią teisinę padėtį.

7. Pareiškėja pabrėžė, kad kaip prokurorė gindama viešąjį interesą, nepraleisdama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, kreipėsi teisminės gynybos. Tai, kad buvo nespėta kreiptis į teismą per 10 metų nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo, lėmė objektyvios nuo jos nepriklausančios aplinkybės, t. y. ji apie ginčijamus aktus bei jų neteisėtumą nesužinojo laiku, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvavo. Todėl nagrinėjamu atbeju vien lingvistiškai aiškinant ir taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, taip pat nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams, t. y. įtvirtintų teisinės valstybės principui prieštaraujančią situaciją, kuomet iš ne teisės atsirastų teisė. Atsižvelgiant į tai, Prokurorės nuomone, būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos normos ta apimtimi, kad numatytas 10 metų terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo yra naikinamasis terminas ir nėra numatyta galimybė jį atnaujinti, ginant išimtinę valstybės nuosavybę, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai (teisė į teisminę gynybą), 47 straipsniui (išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė), 118 straipsnio 2 daliai (prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą), teisinės valstybės bei įstatymo negaliojimo atgal principams.