Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-1858-1178/2023

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-14
Bylos Nr.: e2-1858-1178/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00246-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Jasmontienė
Ieškovas: A. G., A. J.
Atsakovas: K. J.
Advokatai: Vygantas Skladaitis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1858-1178/2023Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00246-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Virginijai Makarienei, Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei A. G. ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės A. G. ir ieškovės A. J. atstovės pagal įstatymą A. G. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose priimtas ieškovės A. G. ir ieškovės A. J. atstovės pagal įstatymą A. G. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. Nustatyti A. J. gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina A. G. motinos gyvenamojoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Iš atsakovo K. J. priteisti nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 Eur sumą, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti vaiko motiną A. G..

1.3. Iš atsakovo K. J. priteisti įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko A. J., išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti vaiko motiną A. G..

1.4. Nustatyti tokią K. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J. tvarką:

1.4.1. Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. gali bendrauti su vaiku pasinaudojant telekomunikacijos priemonėms vaiko laisvalaikio metu.

1.4.2. Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. kas antrą mėnesio savaitgalį nepilnametę dukrą, iš anksto suderinęs su vaiko mama, gali pasiimti iš namų šeštadienį 17.00 val. ir atgal į namus parvežti 19.00 val.

1.4.3. Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. bendrauja su dukra nelyginiais metais Šv. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, t. y. nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos iki gruodžio 25 d. 19.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, o antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., dukra praleidžia su mama. Šv. Velykų pirmąją dieną su dukra bendrauja mama, o antrąją Šv. Velykų dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val. Lyginiais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d. su vaiku bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną bendrauja tėvas pasiimdamas vaiką nuo 11.00 val. ir parveždamas ją į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

1.4.4. Visais atvejais vaiko tėvas K. J. privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti mamą apie ketinimą susitikti su vaiku, informuojant bet kokiomis komunikacijos priemonėmis.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat gimimo A. J. gyvena kartu su ja. Ieškovė kartu su atsakovu gyveno trylika metų, tačiau po 2022 m. lapkričio mėn. patirto atsakovo smurto prieš ją, ji išėjo iš namų, kuriuose gyveno su atsakovu. A. G. nurodė, kad nors nekilnojamąjį turtą (1/16 dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį buto) šalys įgijo kartu, tačiau atsakovas nei gyvenant kartu, nei šiuo metu, kai ieškovė ten nebegyvena, nemokėjo komunalinių mokesčių – visus mokesčius visuomet mokėjo tik ieškovė. Atsakovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Ieškovė A. visiškai išlaiko, prižiūri, veža pas gydytojus ligos atveju, parengia ir išleidžia į darželį, apmoka su mokymo įstaiga susijusius mokesčius, rūpinasi neįgalumu, todėl prašo nustatyti A. J. gyvenamąją vietą kartu su ja. A. J. teigimu, šiuo metu maisto produktų, drabužių, avalynės, kainos yra ženkliai išaugusios, o be to dukra A. paaugo, dėl ko ir pastarosios poreikiai bei išlaikymo dydis yra pakitęs į didesnę pusę. Mergaitei yra nustatytas neįgalumas. Ieškovė dirba, jos pajamas sudaro 600 Eur darbo užmokestis, taip pat gaunamos ir išmokos (vaiko išmoka ir neįgalumo pašalpa), tačiau gaunamų pajamų nepakanka išlaikyti mergaitę – jai padeda sesuo. Mergaitė lanko užsiėmimus vaiko raidos centre Šilalėje, tačiau sutrikimai progresuoja, todėl gaunamų paslaugų gali nepakakti ir tuomet didės išlaidos, būtinos mergaitės ugdymui. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nevairuoja automobilio, todėl turi mokėti pinigus už tai, kad mergaitė būtų nuvežama pas logopedę. Artimiausiu metu ketina pakeisti gyvenamąją vietą – kraustysis gyventi į Šilutę, kur ieškovė dirba. Yra išsinuomojusi butą, nuomos mokestis sudarys 250 Eur plius komunaliniai mokesčiai, taip pat yra parinkusi mergaitei darželį – netrukus mergaitė pradės jį lankyti. Mano, jog atsakovas K. J. privalėtų prie dukros išlaikymo prisidėti ne mažesne, o gal net ir didesne dalimi nei ieškovė, todėl prašo iš jo vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kasmėnesinių įmokų. Nors atsakovas šiuo metu yra nedirba, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, nesergantis jokiomis ligomis, kurios trukdytų darbui, todėl darbo neturėjimas negalėtų lemti išvados, kad atsakovas dėl objektyvių galimybių negali teikti išlaikymo. Kadangi atsakovas K. J. gera valia nuo 2022 metų lapkričio mėnesio neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai, yra tikslinga iš vaiko tėvo priteisti įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 1 d. po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškinio pateikimo teismui dienos (300 Eur x 4 mėn. = 1200 Eur). Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti vaiko motiną A. G.. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ji nesutinka, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su mergaite ir nakties metu – K. J. turėtų mergaitę grąžinti tą pačią dieną. A. G. nurodė, kad nuo tada, kai ji gyvena atskirai nuo atsakovo, K. J. nebuvo atvykęs susitikti su dukra.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Palaikė ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai pažymėjo, kad nepriteisus prašomo išlaikymo sumos iš atsakovo būtų pažeisti ne tik mergaitės, tačiau ir mamos interesai – ieškovei tenka ne tik didesnė vaiko išlaikymo dalis (kasdienis rūpinimasis, buitis, slauga ligos atveju, lankymasis reabilitacijose ir pan.), tačiau ieškovė dengia ir atsakovo įsiskolinimus už šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą. Advokatas V. Skladaitis prašė pakoreguoti pasiūlytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką numatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku tik dienos metu – į namus dukrą atsakovas turėtų grąžinti iki 17 val. Šis reikalavimas susijęs su atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu ir susilpnėjusiu tėvo bei dukros ryšiu.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Teismas, atsižvelgęs, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui žinoma (teismo šaukimas įteiktas asmeniškai), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, įvertinęs, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas pakenktų geriausiems vaiko interesams, nutarė bylą nagrinėti atsakovui K. J. nedalyvaujant.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje (toliau – ir Institucija, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir Skyrius) pateikė išvadą. Teismo posėdyje Institucijos atstovė Jolanta Kvietkauskienė pagarsino išvadą, papildomai nurodė, kad nėra pagrindo nepriteisti reikalaujamos sumos vaiko išlaikymui, kadangi vaiko gyvenamąją vietą nustačius su mama, jai teks visi kasdieniai rūpesčiai vaiku, buitimi ir pan., todėl atsakovas turi / turės galimybių skirti daugiau laiko darbo paieškoms ir papildomų pajamų gavimui. J. Kvietkauskienė taip pat nurodė, kad pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka koreguotina nurodant, kad tėvas su dukra bendrauja tik būdamas blaivus ir turi mergaitę grąžinti į namus tą pačią dieną. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu visiškai nebendrauja su mergaite, o pokalbio telefonu su ieškove metu nurodė ginčysiąs tėvystę. Mergaitė girdėjo šį pokalbį ir yra įskaudinta tokio tėvo elgesio. Institucijos atstovės teigimu, būtina įvertinti šias aplinkybes nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

6. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. G. ir K. J. (duomenys neskelbtini) d. susilaukė dukros A. J. ((duomenys neskelbtini)d. gimimo liudijimas, išduotas Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 481). Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad bendrą ūkį šalys vedė 13 metų. Kartu nebegyvena nuo 2022 m. lapkričio mėn.

7. Šioje byloje reiškiami reikalavimai atsakovui K. J. dėl vaiko A. J. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą su ieškove.

9. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo faktiškai gyveno su ieškove ir atsakovu, nuo 2022 m. lapkričio mėn. – tik su ieškove. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog A. G. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso A. G. sesers šeimai. Tame pačiame name gyvena ir A. G. sesuo su šeima. Name yra trys kambariai ir virtuvė. Šiuo metu namas remontuojamas, įrenginėjamos patalpos, namo antras aukštas bei įrengiami patogumai. Namo plotas apie 80 m². Būklė normali. Patogumų šiuo metu name nėra, jie atskirame, šalia namo esančiame pastate. Namas šildomas kietu kuru. Name A. G. ir jos dukrai skirtas apie 10 m² kambarys, kuriame yra lovos, stalas, spintelės ir kt. šeimos daiktai. Tame pačiame kambaryje miega ir A. G. sesers du mažamečiai vaikai. Lankymosi metu šeimos namuose buvo švaru ir tvarkinga, šilta. Šeimos namuose yra pagrindiniai baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Mažametė A. su mama turi atskirą kambarį (apie 10 m²), kuriame yra lovos, spintelė, stalas pamokų ruošai ir žaidimams, privati erdvė. Vaikas aprūpintas jo amžių ir poreikius atitinkančiais daiktais, žaislais, ugdymo ir ugdymosi priemonėmis. A. G. turi sudariusi minimalias buities ir gyvenimo sąlygos gyventi mažamečiui vaikui. Skyriaus specialistui A. G. paaiškino, kad tai laikina jos gyvenamoji vieta, nes ji dirba Šilutėje. Ieškovė planuoja su dukra A. nuo 2023 m. birželio mėnesio išvykti gyventi į Šilutės rajono savivaldybę. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad netrukus ji kraustysis gyventi į Šilutę, kur yra jos darbovietė. Ieškovė yra išsinuomojusi butą, nuomos mokestis sudarys 250 Eur plius komunaliniai mokesčiai, taip pat yra parinkusi mergaitei darželį – netrukus mergaitė pradės jį lankyti. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra / bus sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad išvadą teikiančios institucijos atstovams atsakovas K. J. nesudarė galimybės įvertinti jo gyvenamosios vietos sąlygų. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

12. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

13. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

15. Ieškovė ieškinyje nurodė detalią siūlomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau teismo posėdžio metu prašė siūlomą bendravimo tvarką šiek tiek pakoreguoti. Šiam ieškovės prašymui pritarė ir ieškovės atstovas advokatas V. Skladaitis, ir Institucijos atstovė J. Kvietkauskienė.

16. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su dukra nuo 2022 m. lapkričio mėn. nebendrauja. Pasak ieškovės A. G., atsakovas pastaruoju metu ėmė abejoti savo tėvyste. Ieškovė, be kita ko, pažymėjo, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra smurtavęs prieš ją, todėl prašė pakoreguoti jos siūlomą K. J. bendravimo su dukra tvarką nurodant, kad atsakovas gali bendrauti su dukra tik dienos metu.

17. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, Nr. 01-1- 41357-22, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas artimoje aplinkoje).

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovo ir jo dukros bendravimas yra nutrūkęs, į aplinkybes, susijusias su vykdomu ikiteisminiu tyrimu, į vaiko psichologinę būseną dėl išgirstos žinios apie ginčijamą tėvystę, manytina, kad geriausius vaiko interesus atitiks ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, ją pakoreguojant – nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja dienos metu nuo 10 val. iki 17 val. (CK 3.175 straipsnis).

19. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

20. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai A. J. išlaikyti nuo 2023 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.

21. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 735 Eur suma. Tokią vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą ieškovė grindė motyvais, jog vaikui yra perkamas maistas, rūbai, avalynė, higienos prekės. Kadangi vaikas vis dar sparčiai auga, tiek rūbai, tiek avalynė yra perkami dažnai. Artimiausiu metu prie vaiko išlaikymui reikalingos sumos prisidės ir būsto nuomos bei jo išlaikymo išlaidos. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie mokamus mokesčius už mergaitės lankomą darželį. A. G. taip pat pažymėjo, kad mergaitei iš esmės nuolat reikalingos reabilitacijos ir logopedės paslaugos – moteris nevairuoja automobilio ir jo neturi, todėl moka už mergaitės nuvežimą į vaiko raidos centrą. Pasak ieškovės, dukros sutrikimai progresuoja, todėl tikėtina, kad išlaidos, reikalingos vaiko ugdymui, tik didės.

24. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-4713 A. J. nustatytas 50 balų bazinis neįgalumo lygis. Neįgalumo lygis nustatytas nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra mokama apie 269 Eur neįgalumo išmoka.

25. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, todėl tai neabejotinai padidina ir vaikui išlaikyti reikalingų lėšų sumą. Taip pat šiuo atveju įvertintina ir tai, kad šalių dukrai yra nustatyti raidos sutrikimai, nustatytas neįgalumo lygis – mokama neįgalumo pašalpa nevertintina kaip visiškai pakankama padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė vertintina kaip pagrindžianti didesnės vaiko išlaikymui reikalingos sumos poreikį. Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodytą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 735 Eur suma.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei yra mokama apie 135 Eur išmoka vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 600 Eur (735 Eur – 135 Eur = 600 Eur).

27. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

29. Iš byloje esančios medžiagos ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo pajamos sudaro apie 600 Eur. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/16 dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį buto. Registruojamo kilnojamojo turto neturi. Jos atžvilgiu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos antstolių kontorose. Artimiausiu metu ieškovė ketina keltis gyventi į Šilutę, kur nuomosis butą – jo nuomos mokestis yra 250 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Ieškovės teigimu, jos gaunamų pajamų neužtenka dukrai išlaikyti, todėl jai padeda jos sesers šeima.

30. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/16 dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį buto, registruojamo kilnojamojo turto neturi. Jo atžvilgiu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos antstolių kontorose. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra.

31. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti darbo. Taip pat įvertintina, kad atsakovas neginčijo teismo nutarties, kuria priteistas laikinas 300 Eur išlaikymas vaikui, t. y. atsakovas nenurodė, jog priteistas laikinas 300 Eur dydžio išlaikymas yra nepagrįstas ar, kad jis neturi galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą. Be to, įvertintina ir tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesuponuoja išvados, jog ieškovė turėtų teikti didesnę vaikui išlaikyti reikalingos sumos dalį.

32. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, iš atsakovo nepilnametei dukrai A. J. išlaikyti priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 1 d. po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškinio pateikimo teismui dienos (300 Eur x 4 mėn. = 1200 Eur).

34. Kaip jau minėta, CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2023 m. kovo 7 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas dukrai turėjo teikti po 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnametės dukros poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d., būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnametės dukros poreikius nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d. atitiko 300 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.

36. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė dukrai išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d. atsakovas dukrai išlaikyti turėjo skirti 1200 Eur (300 Eur x 4 mėn.), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 1200 Eur nepilnametės dukros A. J. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, naikintos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai.

40. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. birželio 1 d. Nr. APD-2023-09736). Pažymoje nurodyta, kad A. G. pagal 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. ATS-2023-03148 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 294,70 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 218 Eur dydžio žyminis mokestis.

43. Iš atsakovo valstybei priteistinos 28,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimalią (5 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

– Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. gali bendrauti su vaiku pasinaudojant telekomunikacijos priemonėms vaiko laisvalaikio metu.

– Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. kas antrą mėnesio savaitgalį nepilnametę dukrą, iš anksto suderinęs su vaiko mama, gali pasiimti iš namų šeštadienį 10.00 val. ir atgal į namus parvežti 17.00 val.

– Nepilnamečio vaiko A. J. tėvas K. J. bendrauja su dukra nelyginiais metais Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 24 d. 11.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, gruodžio 25 d. 11.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, o antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d. dukra praleidžia su mama. Šv. Velykų pirmąją dieną su dukra bendrauja mama, o antrąją Šv. Velykų dieną su dukra bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val. Lyginiais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d. su vaiku bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną bendrauja tėvas, pasiimdamas vaiką nuo 11.00 val. ir parveždamas ją į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

– Visais atvejais vaiko tėvas K. J. privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti mamą apie ketinimą susitikti su vaiku, informuojant bet kokiomis komunikacijos priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo K. J. po 300 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. kovo 7 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d.

Pavesti ieškovei A. G. nepilnametės dukros A. J. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo K. J. priteisti 294,70 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 70 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo K. J. priteisti 218 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. J. valstybei 28,22 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė