Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-601-912/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: 2A-601-912/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00316-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: G. T.

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-601-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui G. T. dėl sutarties neįvykdymo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. V. projektavimo firma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2009 m. vasario 10 d. sudarytą susitarimą–sutartį su atsakovu neįvykdytą dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1 448 Eur baudą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovo 65 301 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovo 2 proc. palūkanas už penkis metus nuo bendros įvertintos sumos atlikus ekspertizę. Taip pat ieškovas prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminą reikalavimams, kurių ieškinio senaties terminas yra praleistas, jis praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą.

2. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo sąmoningai nuslėptos informacijos apie ieškovui perleidžiamą nelikvidų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir G. žemės sklypas), atsakovui neatlikus 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punktuose nurodytų veiksmų, ieškovui padaryta žala. Dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, negalėdamas pakeisti G. žemės sklypo paskirties, ieškovas patyrė papildomų išlaidų, todėl turėjo skolų kreditoriui ir neteko nurodyto sklypo. Ieškovui perduoto G. žemės sklypo vertė 2009 m. vasario 9 d. buvo ne daugiau kaip 15 000 Lt (4 344,30 Eur), nes tai buvo ariamai žemei prilygintas sklypas, kuriame negalėjo būti vykdomi jokie gyvenamųjų namų statybos darbai. Nekilnojamojo turto registro išraše šio žemės sklypo vertė 2017 metais nurodyta 16 000 Eur. Ieškovo iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigytų pastatų vidutinė rinkos vertė buvo 275 032 Lt (79 654,77 Lt). Ieškovui padaryta 65 301,20 Eur žala. Ieškovo ir atsakovo 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 4 punkte nustatyta, kad susitarimas turi būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Jei susitarimas neįvykdomas dėl atsakovo kaltės, tai jis įsipareigoja ieškovui sumokėti 5 000 Lt (1 448 Eur) baudą. Ieškovo teisės pažeistos 2009 m. vasario 10 d. taikos sutarties patvirtinimo ir 2009 m. vasario 10 d. sutarties su atsakovu pasirašymo dieną, bet apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą (toliau – Aplinkos ministerijos raštas). Šalių 2009 m. vasario 10 d. susitarimas iki ieškinio pateikimo dienos nėra įvykdytas, todėl ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino dėl reikalavimų, atsiradusių iš 2009 m. vasario 10 d. su atsakovu pasirašytos sutarties. Reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismo prašė jo netaikyti. Ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo praleidimui įtakos turėjo G. V. vilkinimas projektuoti, nes jis žinojo, kad šių darbų neužbaigs. Sužinojęs apie teisių pažeidimą, ieškovas bandė savo teises ginti pats, kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat ir į prokuratūrą. Dėl ieškovo kreipimųsi nei prokuratūra, nei policija, nei kitos institucijos jokių veiksmų nesiėmė, net neapklausė ieškovo. Siekiant kreiptis į teismą ieškovui buvo būtinas advokatas. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai lėšų, jam buvo būtina valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybė ieškovui advokato neskyrė. Tam, kad gautų valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į administracinį teismą. Ieškovui tik po kelerių bylinėjimosi metų suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pagal susitarimo turinį atsakovas buvo prisiėmęs prievolę ieškovui padėti rengiant žemės sklypo, kurį jis iš atsakovo gavo teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, detalųjį planą ir tokius savo įsipareigojimus privalėjo įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 30 d. Tai reiškia, kad buvo nustatytas prievolės įvykdymo terminas. Dėl to ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent pasibaigus susitarime nurodytam prievolės įvykdymo terminui. Be to, ieškovas privalėjo suprasti, kad jo teisės pažeistos ne 2014 metais, gavus Aplinkos ministerijos raštą, bet suėjus susitarimo įvykdymo terminui. Atsakovui neįvykdžius susitarimo iki nurodyto termino, ieškovas privalėjo suprasti, kad jo teisės pažeistos ir kad jis turi teisę reikalauti teisinių pasekmių dėl tokio susitarimo neįvykdymo. Ieškovo teiginiai, kad jis suprato apie savo pažeistas teises tik 2014 metais, yra nepagrįsti. Ieškinio antruoju reikalavimu ieškovas prašo priteisti 1 448 Eur (5 000 Lt) baudą dėl nurodyto susitarimo neįvykdymo (susitarimo 4 punktas). Tokiam reikalavimui taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo termino susitarimui įvykdyti pabaigos ir pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. Ieškinio trečiu reikalavimu prašoma priteisti 65 301 Eur žalos atlyginimą. Tokiam reikalavimui taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pirmuoju reikalavimu prašo pripažinti, kad jo ir atsakovo 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Keldamas tokį reikalavimą ieškovas neprašo taikyti jokių pasekmių. Byla dėl tokio ieškinio reikalavimo turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsakovas įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal 2009 m. vasario 10 d. susitarimą. Pagal susitarimo 1 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs padėti įgyvendinti socialinio būsto statybos projektą ieškovo iš atsakovo įsigytame žemės sklype, derinant su savivaldybe plano įgyvendinimą. Pagal susitarimo 2 punktą atsakovas įsipareigojo padėti ieškovui rengiant žemės sklypo detalųjį planą, keičiant paskirtį, rengiant kadastrinius matavimus, projektavimo sąlygų perrašymą bei planavimo organizatoriaus sąlygų perdavimą ieškovui, bet ne už ieškovą atlikti nurodytus veiksmus. Atsakovo teigimu, ieškovas netinkamai skaičiuoja žalos dydį. Kaip ieškovui atsakovo perduoto sklypo vertę ieškovas nurodo sugalvotą 15 000 Lt vertę, nors taikos sutartyje šalys šį sklypą įvertino 115 000 Lt (33 306,30 Eur). Taikos sutartimi iš esmės buvo išmainyti ieškovo statiniai į atsakovo žemės sklypą su 10 000 Eur kompensacija. Iš Palangos kredito unijos pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas iš Palangos kredito unijos buvo pasiėmęs 33 000 Lt paskolą, kurios negrąžino ir nesumokėjo palūkanų. Nurodytai paskolai užtikrinti ieškovas buvo įkeitęs iš atsakovo įgytą žemės sklypą, kuris tuo metu įvertintas 73 000 Lt (21 142,26 Eur). Taigi, ieškovas sklypą prarado ne todėl, kad neparengtas detalusis planas, bet todėl, kad skolinosi pinigų, kurių negrąžino, todėl sklypą už skolą perėmė Palangos kredito unija. Ieškovas sklypą prarado dėl savo kaltės. Jo teiginiai apie jam atitekusio sklypo nelikvidumą ir negalimumą jį padalyti į daugiau sklypų bei pritaikyti namų statybai niekuo nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteisė 2 071,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmajam ieškinio reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino pradžios. Ieškovas teigia, kad jo teisės pažeistos 2009 m. vasario 10 d. taikos sutarties patvirtinimo ir 2009 m. vasario 10 d. sutarties su atsakovu pasirašymo dieną, bet apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą. 2009 m. vasario 10 d. susitarimas iki ieškinio pateikimo dienos nėra įvykdytas, todėl ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino dėl reikalavimų, atsiradusių iš 2009 m. vasario 10 d. sutarties. Atsakovas su nurodytais ieškovo argumentais nesutiko ir teigė, kad ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad jo ir atsakovo 2009 m. vasario 10 d. sudarytas susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Nurodytas susitarimas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Tai reiškia, kad suėjus šiam terminui ir esant susitarimui neįvykdytam, nuo šios datos prasideda bendrasis ieškinio senaties terminas dėl susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių, todėl jis pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d.

6. Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.127 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, taip pat į tai, jog 2009 m. vasario 10 d. sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 30 d., konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus susitarime nurodytam prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2009 m. gruodžio 30 d. Vadinasi, bendrasis ieškinio senaties terminas dėl susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d. Teismas nusprendė, kad ieškovas atliko pakankamai veiksmų kreipdamasis į teismines ir neteismines institucijas. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, remdamasis protingo, pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartu, įvertinęs ieškinio senaties termino (bendrojo) trukmę, termino praleidimo trukmę (daugiau negu dveji metai ir devyni mėnesiai), ieškovo atliktus veiksmus, konstatavo, kad šis pirmojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbios priežasties, todėl šio praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino ir nusprendė, jog egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti pirmąjį ieškinio reikalavimą.

7. Ieškinio antruoju reikalavimu ieškovas prašė priteisti dėl 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 4 punkte nustatytą 1 448 Eur (5 000 Lt) baudą dėl nurodyto susitarimo neįvykdymo. Tokiam reikalavimui taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kuris pradedamas skaičiuoti nuo susitarimo įvykdymo termino pabaigos ir pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. (CK 1.127 straipsnio 2 dalis; sprendimo 17 punktas). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, termino praleidimo trukmę (daugiau kaip dvylika metų ir trys mėnesiai), ieškovo atliktus veiksmus, konstatavo, kad ieškovas antrojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido taip pat ne dėl svarbios priežasties, todėl šio termino neatnaujino.

8. Trečiajam ieškinio reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Jis yra praleistas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad ieškovas iš Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. rašto sužinojo apie jam perleisto turto apribojimus, t. y. nustatytos sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) ribas. Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad viešajame registre SAZ įregistruota tik Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo gavus Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą. Byloje nėra duomenų apie tai, kada ieškovas gavo nurodytą raštą. Dėl to ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto rašto priėmimo dienos ir pasibaigė 2017 m. gegužės 27 d.

Šalies argumentai

9. Ieškovas teigė, kad nurodytą senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo šiam praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, termino praleidimo trukmę (daugiau kaip penkeri metai ir keturi mėnesiai), ieškovo veiksmus, konstatavo, kad ieškovas trečiojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbios priežasties, todėl šio termino neatnaujino. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad netinkamas savo teisių įgyvendinimo būdo pasirinkimas nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tai, kokiu būdu ieškovas gins savo pažeistas teises, priklausė nuo jo valios ir pasirinkimo.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Keldamas tokį reikalavimą ieškovas neprašo taikyti jokių pasekmių. Atsakovo manymu, byla dėl tokio ieškinio reikalavimo turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, nes materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas konstatavo, kad nurodytas ieškinio reikalavimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius, nes ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė priteisti 2009 m. vasario 9 d. sutartyje numatytą baudą.

Šalies argumentai

11. Ieškovas teigė, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie perleidžiamą nelikvidų G. žemės sklypą. Atsakovas, taip pat ir trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos vadovas G. V. su nurodytais ieškovo argumentais nesutiko, nurodė, kad nežinojo apie nustatytas SAZ ribas. Teismas, išanalizavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad G. V. atliko atsakovui projektavimo darbus iki 2009 m. vasario 10 d. susitarimo pasirašymo. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas žinojo apie G. žemės sklype nustatytas SAZ ribas ir šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad projektavimo sąlygos perrašytos ieškovui, planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos taip pat perduotos ieškovui. Kitų atsakovo kaltės įrodymų ieškovas nenurodė. Teismas, įvertinęs 2009 m. vasario 10 d. susitarimo turinį, konstatavo, kad nurodytu susitarimu atsakovas buvo įsipareigojęs padėti kuruoti (padėti įgyvendinti) socialinio būsto statybos projektą ieškovui perleistame G. žemės sklype, bet nebuvo įsipareigojęs pakeisti G. žemės sklypo paskirties. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punktuose nurodytų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo prašomą žalos atlyginimą ir baudą. Teismas nepasisakė dėl ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, nes tai yra teisiškai nereikšminga.

13. Kitoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas pasyviu elgesiu (numatytų pareigų nevykdymu) 2009 m. gegužės 25 d. atsisakė projektavimo sutarties ir ją nutraukė (civilinė byloja Nr. e2-1670-793/2021, 19 punktas). Nurodytoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas rėmėsi kaip prejudicinėmis ir konstatavo, kad atsakovas G. žemės sklypo paskirties nepakeitė dėl ieškovo pasyvaus elgesio, t. y. ieškovui nustojus finansuoti projektavimo darbus ir neatlikus tam reikalingų parengiamųjų darbų (kadastrinių sklypo matavimų ir sklypo toponuotraukos).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovas D. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti į bylą naujai pateiktus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas apskųstame sprendime nurodė, kad ieškovas atliko aktyvius veiksmus kreipdamasis į teismines ir neteismines institucijas, todėl buvo aktyvus gindamas savo teises. Vis dėlto ieškovas pažymėjo, kad jis neturėjo advokato ir negalėjo kreiptis teisminės gynybos, reikšdamas reikalavimus, kuriuos pareiškė nagrinėjamoje byloje. Neturėdamas advokato, ieškovas negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir praleido ieškinio senaties terminus dėl svarbių, objektyvių, ne nuo jo priklausiusių priežasčių. Teismas nepagrįstai neatnaujino senaties termino. Teismo išvados reiškia, kad teismas buvo šališkas, nors toks neturėtų būti.

14.2. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nežinojo apie G. žemės sklypui nustatytas SAZ ribas. Teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovo prašymo ir neapklausė liudytojų.

14.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo argumentais, kad šis neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje priimtu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1670-793/2021). Ieškovas prašė teismo prijungti prie nagrinėjamos bylos visą nurodytos civilinės bylos medžiagą, bet teismas atsisakė tai padaryti, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo ieškovo reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Atsakovas G. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti ieškovo prašymo prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Ieškovas neginčija ieškinio senaties terminų pradžios, kurią teismas nustatė, ir teismo išvados, kad senaties terminai yra praleisti. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas žinojo apie G. žemės sklype nustatytas SAZ ribas ir šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo. Tokį nesutikimą ieškovas grindžia tuo, kad teismas atsisakė apklausti tuomečius akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lotos Geonafta“ direktorių ir vadybininką bei Klaipėdos rajono savivaldybės atstovą, kurie, anot ieškovo, būtų patvirtinę, kad atsakovas žinojo apie SAZ ribas ir šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo. Teismo sprendime nurodyta, kad naftos gręžinio SAZ ribos, nors ir buvo nustatytos Palangos miesto valdybos 2002 m. birželio 27 d. sprendiniu Nr. 151, bet apie tai nežinojo net Klaipėdos rajono savivaldybė, nes išdavė sąlygas detaliajam planui rengti. Jose neužsiminta apie SAZ ribas. Jos nebuvo įregistruotos ir išviešintos. SAZ ribos įregistruotos tik 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. po to, kai jos 2011 metais sumažintos iki gręžinio teritorijos ribų. Atsakovas nebuvo ir nėra pažįstamas su tuomečiais AB „Lotos Geonafta“ direktoriumi ir vadybininku. Neaišku, kaip jie galėtų ką nors patvirtinti apie asmenį, kurio net nepažįsta (atsakovą). Taip pat kyla klausimas, kaip Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas galėtų patvirtinti, kad atsakovas žinojo apie SAZ, kai jie nepažįstami ir savivaldybės atstovas pats tuo metu nieko nežinojo apie šią SAZ.

15.3. Ieškovas siekia, jog teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo įvertintų visą kitos civilinės bylos medžiagą ir padarytų kitokias išvadas, negu padarė paminėtą bylą nagrinėjęs teismas. Tai daryti neleidžiama. Prejudiciją sukelia teismo sprendime nustatytos ir nurodytos aplinkybės bei išvados, bet ne bylos medžiaga. Dėl to nėra būtinumo prijungti visą kitos civilinės bylos medžiagą. Pakanka prijungti tik kitoje civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs ir nebegali būti peržiūrimas kitoje byloje.

15.4. Ieškovo naujai į bylą pateiktas prašymas atnaujinti procesą kitoje civilinėje byloje ir teismo nutartis laikyti tokį prašymą nepaduotu yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovo prašymas atnaujinti procesą buvo laikomas nepaduotu, todėl jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų jų priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turtas ieškovui parduotas už 150 000 Lt (43 443 Eur). Sutartyje pardavėjas pareiškė, kad parduodamas turtas yra žemės sklype, nepriklausančiame pardavėjui nuosavybės teise, ir kad pirkėjas (ieškovas) naudosis juo tokia pat tvarka ir teisėmis, kaip naudojosi juo pardavėjas.

19. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo kitą civilinę bylą pagal ieškovo G. T. (atsakovo nagrinėjamoje byloje) ieškinį atsakovams D. G. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) ir labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“ dėl servituto nustatymo bei niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo; tretieji asmenys: Ignalinos 2–ojo notarų biuro notarė D. Š., uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (civilinė byla Nr. 2-27-474/2009).

20. Pirmiau nurodytoje byloje Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino 2009 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį, kuria: 1) ieškovas G. T. atsisakė visų reikalavimų dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo; 2) dėl servituto nustatymo šalys susitarė taip: 2.1 atsakovas D. G. perleidžia nuosavybės teisėmis ieškovui G. T. turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Perleidžiamus statinius šalys įvertino 150 000 Lt (43 443 Eur). G. T. patvirtino, kad nurodyti statiniai jam perduoti valdyti ir naudotis, pretenzijų dėl jų jis neturi; 2.2 kaip kompensaciją už G. T. atitenkančius pastatus, G. T. perleidžia nuosavybės teisėmis D. G. G. žemės sklypą, kurį šalys vertina 115 000 Lt (33 306,30 Eur), bei sumoka 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. D. G. patvirtino, kad nurodytas žemės sklypas jam perduotas valdyti ir naudotis jis pretenzijų neturi. (...); 4) G. T. įsipareigojo atlyginti labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“ turėtas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Ta pačia nutartimi šalims išaiškinta, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko negalima (nagrinėjamos civilinės bylos 1 t., b. l. 14, 15).

21. Ieškovas D. G. ir atsakovas G. T. 2009 m. vasario 10 d. sudarė susitarimą–sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo kuruoti (padėti įgyvendinti) socialinio būsto statybos projektą perduotame ieškovo nuosavybėn G. žemės sklype (1 t., b. l. 16). Šalys susitarė, kad šis susitarimas turi būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Jei sutartis neįvykdoma dėl atsakovo kaltės, tai jis įsipareigoja sumokėti ieškovui 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą (sutarties 4 punktas).

22. Antstolės B. T. 2014 m. birželio 27 d. turto perdavimo išieškotojui aktu G. žemės sklypas, nuosavybes teise priklausantis ieškovui, perduotas išieškotojai kooperatinei bendrovei Palangos kredito unijai už 43 800 Eur (1 t., b. l. 63, 64, 78, 85).

23. Kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei G. V. projektavimo firmai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo G. V., Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-1670-793/2021) (nagrinėjamos civilinės bylos 1 t., b. l. 94–99). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-946-538/2021) (nagrinėjamos civilinės bylos 1 t., b. l. 172–175).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė tokius naujus įrodymus: Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-4940-1030/2023 ir apelianto prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 bei prašymą atnaujinti terminą trūkumams pašalinti. Apeliantas nurodė, kad dėl jo namuose kilusio gaisro jis neturėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį, todėl praleido terminą trūkumams pašalinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Visgi pirmiau nurodyta, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi analizuoti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 36 punktas).

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateikiamais naujais dokumentais, pirmiausia nurodo tai, kad kitose bylose priimtos teismų nutartys nėra įrodymas CPK prasme. Antra, teismas nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Trečia, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinumo prijungti prie bylos ieškovo pateiktus įrodymus turi atsižvelgti į naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto pateikti dokumentai neturi įtakos šalių ginčui tinkamai išspręsti, todėl netenkina prašymo priimti juos į bylą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Tiek apeliaciniame skunde, tiek papildomai į bylą 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame prašyme apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje nevisapusiškai ištirtos svarbios aplinkybės bei nepatenkintas apelianto prašymas apklausti liudytojus.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

29. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasirengimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje šalys dalyvavo asmeniškai ir joms suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija nutaria netenkinti apelianto prašymo, kuriuo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl teisėjo nešališkumo vertinimo

30. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog, neturėdamas advokato, apeliantas negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių, objektyvių ir ne nuo jo priklausančių priežasčių. Tokios teismo išvados, pasak apelianto, reiškia, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja buvo šališka.

31. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

32. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

34. Kadangi šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantui, negali būti laikomi jos šališkumo įrodymu, apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė prašymo nušalinti teisėją. Be to, jis nepateikė duomenų apie tai, kad tik išnagrinėjus bylą sužinojo apie nurodomą nušalinimo pagrindą. Taip pat apeliantas nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjos šališkumo. Vien tik subjektyvus situacijos vertinimas, kuri apeliaciniame skunde pateikia apeliantas, savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto. Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimas gali būti grindžiamas tik pagrįstais argumentais, bet ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais.

35. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo vertinimo

36. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas gali sukelti teisinius padarinius, nes konstatavus, jog 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės, būtų galima patenkinti ieškinio reikalavimus dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo. Dėl to apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pirmajam ieškinio reikalavimui taikė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apeliantas iš esmės neskundė nurodytos teismo sprendimo dalies ir neginčijo taikyto bendrojo ieškinio senaties termino. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai pagrįstai kvalifikavo pirmąjį ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti 2009 m. vasario 10 d. susitarimą–sutartį neįvykdytą dėl atsakovo kaltės, ir nusprendė, kad aptariamam reikalavimui taikomas bendras ieškinio senaties terminas.

37. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinyje suformuluotu reikalavimu pripažinti, jog šalių sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, nėra reiškiamas nė vienas iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, t. y.: neprašoma nei pripažinti teises, nei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, nei užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, nei priteisti įvykdyti pareigą natūrą, nei nutraukti ar pakeisti teisinį santykį, nei išieškoti žalos atlyginimą ir netesybas, nei pripažinti negaliojančiais institucijų arba pareigūnų veiksmus.

38. Apelianto ieškinyje suformuluotu prašymu (reikalavimu) pripažinti, kad šalių sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, iš esmės prašoma, kad teismas nustatytų du faktus, t. y. kad atsakovas 2009 m. vasario 10 d. sutarties neįvykdė ir kad tai jis padarė dėl savo kaltės. Aptariamos aplinkybės yra sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, nes šiai atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą), kitos sutarties šalies patirtus nuostolius (taip pat ir netesybų forma), priežastinį ryšį tarp neteisėtų sutartį pažeidusios šalies veiksmų ir kitai sutarties šaliai padarytos žalos bei sutartį pažeidusios šalies kaltę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246–6.249, 6.256, 6.258, 6.259 straipsniai).

39. Tai, kad atskirose bylose, reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl kurios nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima atskirai įrodinėti ir konstatuoti tik vienos civilinės atsakomybės sąlygos, išaiškinta taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl reikalavimo, kuriuo ieškovas reikalavo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, bet neprašė taikyti civilinės atsakomybės, kasacinis teismas išaiškino, kad pripažinimas, kad sutartis nutraukta neteisėtai, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – konstatavimą, tačiau nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės, nes civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, bet nagrinėjamoje byloje apelianto pirmasis ieškinio reikalavimas nėra reikalavimas dėl pripažinimo, nes, jo patenkinimas tokių padarinių nesukeltų. Taigi, reikalavimas pripažinti, kad sutartis neįvykdyta dėl vienos sutarties šalies (nagrinėjamoje byloje – atsakovo G. T.) kaltės, yra apelianto ieškinio reikalavimus priteisti baudą ir nuostolių atlyginimą pagrindžianti aplinkybė. Tad nurodyta aplinkybė (nepaisant to, kad ją ieškinyje apeliantas suformulavo kaip savarankišką reikalavimą) yra ne nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimų visumos) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bet faktinio ieškinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus visumos) sudėtinė dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Dėl to be reikalavimo taikyti sutartinę civilinė atsakomybę, t. y. priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą ir netesybas, atskirai, kaip savarankiškas reikalavimas, negali būti reiškiamas reikalavimas (prašymas) pripažinti, kad sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės.

42. Dėl pirmiau aptartų priežasčių apelianto prašymas, suformuluotas kaip savarankiškas pirmasis ieškinio reikalavimas pripažinti 2009 m. vasario 10 d. sutartį–susitarimą neįvykdytą dėl atsakovo kaltės per se (savaime) negali sukelti teisinių padarinių, todėl jis nenagrinėtinas teisme ir bylos dalis dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylos dėl ieškinio pirmojo reikalavimo.

43. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pirmąjį ieškinio reikalavimą vertino kaip savarankišką reikalavimą (kaip ieškinio dalyką, bet ne faktinį ieškinio pagrindą) ir jam pritaikė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, bet nesusiejo jo su ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo. Kadangi ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir netesybų (baudos forma) taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai – atitinkamai trejų metų ir šešių mėnesių, tai aplinkybė, kad 2009 m. vasario 10 d. susitarimas–sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės turėjo būti vertinama atsižvelgus į nurodytiems reikalavimams (dėl žalos atlyginimo ir baudos priteisimo) taikomus ieškinio senaties terminus.

44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas, netinkamai pagal civilinio proceso teisės normas kvalifikuojant dalį faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką sudarančių elementų, nenutraukus bylos dalies dėl ieškinio pirmojo reikalavimo, nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes toks netinkamas proceso teisės normų pritaikymas nenulėmė to, jog byla būtų buvusi neteisingai išnagrinėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinti vien formaliais pagrindais. Dėl to dėl ieškinio pirmojo ieškinio reikalavimo apskųsto sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad ši bylos dalis nutraukiama.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo pareikšti ieškinio antrąjį ir trečiąjį reikalavimą

45. Tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad jo teisės buvo pažeistos 2009 m. vasario 10 d. taikos sutarties patvirtinimo ir 2009 m. vasario 10 d. sutarties su atsakovu pasirašymo dieną, bet apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą.

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. 2009 m. vasario 10 d. sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 30 d., todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus susitarime nurodytam prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2009 m. gruodžio 30 d. ir pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 1.119 straipsnio 2 dalį mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 2009 m. vasario 10 d. sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo terminas yra iki 2009 m. gruodžio 30 d., ieškinio senatį turėjo pradėti skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios pasibaigus nurodytam terminui, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 31 d. (CK 1.119 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl baudos priteisimo ir žalos atlyginimo taikomi atitinkamai šešių mėnesių ir trejų metų ieškinio senaties terminai, darytina išvada, kad reikalavimui dėl baudos priteisimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010 m. birželio 30 d., o reikalavimui dėl žalos atlyginimo – 2012 m. gruodžio 31 d.

48. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios datą, o apeliantas apeliaciniame skunde nepagrindė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą.

Dėl priežasčių, dėl kurių apeliantas praleido ieškinio senaties terminus, vertinimo

49. Be kita ko, skunde apeliantas nurodė, kad jis neturėjo advokato ir negalėjo kreiptis teisminės gynybos, reikšdamas reikalavimus, kuriuos pareiškė nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, jis, neturėdamas advokato, negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir praleido ieškinio senaties terminus dėl svarbių, objektyvių ir ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, o teismas nepagristai senaties terminų neatnaujino.

50. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

51. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad po 2009 m. vasario 10 d. susitarimo sudarymo jis kreipėsi į teismines ir neteismines institucijas gindamas savo teises. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra tas, kad, apelianto manymu, faktas, jog jis neturėjo advokato, gali būti vertinamas kaip svarbi aplinkybė praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

52. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apelianto argumentais. Apelianto nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir jos nėra pagrindas atnaujinti parleistus ieškinio senaties terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl negalėjimo nusisamdyti advokatą ir netinkamas savo teisių įgyvendinimo būdo pasirinkimas nėra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus, nes tai, kokiu būdu apeliantas gins savo pažeistas teises, priklausė nuo jo valios ir pasirinkimo. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės kliudė jam kreiptis teisminės gynybos.

53. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, vertindamas pateiktus įrodymus dėl ieškinio senaties terminų praleidimo priežasčių ir jų svarbos, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad apeliantui dėl savo neveikimo praleidus ieškinio senaties terminus, jų atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų vertinimo

54. Apeliaciniame skunde, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai reikalavimui dėl baudos priteisimo pritaikė šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kuris pradedamas skaičiuoti nuo susitarimo įvykdymo termino pabaigos ir pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. (CK 1.127 straipsnio 2 dalis; sprendimo 17 punktas). Kadangi apeliantas išsamesnių argumentų dėl aptariamos teismo išvados nepateikė, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą.

55. Nurodydamas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nebuvo atnaujintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nepagrįstumo, apeliantas nurodė, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl prašomos atlyginti žalos dydžio ir šio reikalavimo neanalizavo.

56. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi tai, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to iš esmės netenkindamas ieškovo prašymo atnaujinti senaties terminą ieškiniui pareikšti teismas neturėjo pagrindo išsamiai analizuoti žalos dydžio.

57. Antra, tokios pareigos pirmosios instancijos teismui nenumato ir įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuoti žalos atlyginimo klausimai. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išsamiai išaiškinta, kad ieškovas, prašydamas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, turi įrodyti šias būtinas sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis), ieškovui padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neturi pagrindo analizuoti kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

58. Nagrinėjamoje byloje be kita ko nustatyta aplinkybė (kurios apeliantas nepaneigė), kad SAZ ribos G. žemės sklype buvo viešame registre įregistruotos tik 2014 m. gruodžio 5 d., o atsakovas, perleisdamas apeliantui ginčo žemės sklypą teismo patvirtinta 2009 m. vasario 10 d. taikos sutartimi nežinojo apie ginčo sklypui nustatytas SAZ ribas. Iš 2009 m. vasario 10 d. susitarimo turinio matyti, kad atsakovas buvo įsipareigojęs ne pakeisti apeliantui perleisto G. žemės sklypo paskirtį, bet padėti kuruoti (įgyvendinti) socialinio būsto statybos projektą. Tai atsakovas darė, bet vėliau apeliantas nustojo atsiskaityti su projektuotoju. Taigi, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliaciniame skunde apeliantas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir būtinybės nustatyti žalos dydį, nes, nepaisant to, jog ieškinys atmestas dėl praleistų ieškinio senaties terminų, bet taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

59. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantas įrodinėja taip pat tuo, kad teismas nepatenkino jo prašymo apklausti liudytojus.

60. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

61. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

62. Apelianto skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo teisėjų kolegijai kitaip vertinti liudytojo apklausos poreikio ir galimybių, nes, viena vertus, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad praleido ieškinio senaties terminus savo reikalavimams pareikšti dėl svarbių priežasčių; kita vertus, byloje nustatyta, ir apeliantas to nenuginčijo, kad SAZ ribos G. žemės sklype buvo viešame registre įregistruotos tik 2014 m. gruodžio 5 d., o atsakovas, perleisdamas apeliantui ginčo žemės sklypą 2009 m. vasario 10 d. taikos sutartimi apie ginčo sklypui nustatytas SAZ ribas negalėjo žinoti. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo pagrindo dėl šių aplinkybių apklausti apelianto prašomų liudytojo.

63. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punkte nurodytų veiksmų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje priimtu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ir konstatavo, kad nėra duomenų, paneigiančių atsakovo, taip pat ir trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos atstovo paaiškinimus, kad 3/5 dalys sklypo pateko į SAZ ribas ir tai nesumažino sklypo vertės bei galimybių įgyvendinti apelianto sumanymus (civilinė byla Nr. e2-1670-793/2021).

64. Pirma, pažymėtina tai, kad nurodydamas, jog nesutinka su pirmiau įvardytais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas nepateikė nė vieno argumento, kodėl pirmosios instancijos teismas, jo manymu, priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas tiesiog abstrakčiai nurodė, kad su aptariamomis teismo išvadomis nesutinka, bet šių teiginių niekaip nepagrindžia.

65. Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė prieštaraująs teismo išvadoms ir siekiąs, kad byloje būtų padarytos kitokios išvados, negu padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi apeliantas, nesuponuoja pagrindo konstatuoti, jog apskųstas sprendimas yra nepagristas ar teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Galiausiai, teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentais, neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punktuose nurodytų veiksmų, ir kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo, taip pat ir trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos atstovo paaiškinimus, kad 3/5 dalims sklypo patekus į SAZ ribas, nesumažėjo sklypo vertė ir ieškovo galimybės įgyvendinti savo sumanymus, nes tai buvo galima padaryti.

66. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, nepažeidė ieškinio senaties terminus reglamentuojančių ir įrodinėjimo taisykles nustatančių teisės normų. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir joje nurodant, kad bylos dalis dėl ieškinio pirmojo reikalavimo nutraukiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Kadangi apeliacinis skundas yra atmestas, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie apeliantui D. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsniu, sprendžia, kad šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Bylos dalį dėl ieškovo D. G. ieškinio pirmojo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovo D. G. ir atsakovo G. T. 2009 m. vasario 10 d. susitarimas–sutartis neįvykdyta dėl atsakovo G. T. kaltės, nutraukti.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtiniti) 2 071,99 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 99 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Teisėjai Marius Bajoras Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus