Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo D. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei G. V. projektavimo firmai, trečiajam asmeniui G. V., dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

5) 2009-02-25 tarp ieškovo D. G. ir atsakovės G. V. projektavimo firmos buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. S-09-01 (toliau - Sutartis), kuria šalys susitarė dėl detaliojo plano parengimo darbų, o būtent, Sutartyje numatyta parengti detalųjį planą, numatantį pakeisti tikslinę žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini). Numatyta, kad detalujį planą parengs G. V. projektavimo firma. Sutarties 1 punkte nurodyta sutarties kaina, kuri siekia 13 000,00 Lt (su PVM) sumą (3 765,06 Eur). Sutarties 3.1. punkte yra numatyta, kad D. G. projektavimo firmai sumoka pusę visos kainos kaip avansą iki 2009-03-28. Šalys susitarė, kad visą sutartinio darbo kainą D. G. apmokės pagal atlikto darbo aktą. Sutarties 3.2. punktu ieškovas įsipareigojo iki projektavimo darbų atlikimo pradžios projektavimo firmai - atsakovei, pateikti visus būtinus išeities duomenis ir dokumentus ir detaliojo plano eigoje atlikti komunikacijų trasų derinimą su gretimybėmis. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad projektavimo firma darbus pagal sutartį privalo atlikti iki 2009-12-20. 4.2. punkte pažymėta, kad ieškovui nepateikus būtinųjų išeities duomenų, sutartinio darbo atlikimo terminai gali būti pratęsti, 4.3. punktu ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove ir abimusius sutarimu koreguoti darbų atlikimo terminus už iš naujo atliekamus planavimo darbus, susijusius su: - neteisingos topografinės nuotraukos pateikimu; - planinės idėjos keitimu po planinio pasiūlymo suderinimo su ieškovu. Sutarties 5.10. punktu šalys susitarė, kad už kiekvieną darbų baigimo vėlavimo dieną dėl atsakovės kaltės, nustatoma 0.2 proc. bauda skaičiuojama nuo laiku neatliktų darbų vertės. Sutarties 6.3. punkte numatyta, kad ieškovui nesumokėjus avanso iki 2009-03-28, Sutartis laikoma negaliojančia.

6) 2009-02-25 Projektavimo darbų aktas Nr. A-09-01/1 ir 2009-02-25 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas pagal Sutartį atsakovei sumokėjo 3 000,00 Lt (868,86 Eur) avansinį mokestį. Pagal Sutartį atsakovė atliko dalį darbų, t. y. parengė projektinius brėžinius, kurie yra reikalingi Sutarties įgyvendinimui.

7) Byloje yra pateiktas UAB "G." patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad pagal užsakovo D. G. pageidavimą bus atlikti kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini), darbų kaina - (duomenys neskelbtini) topografinė nuotrauka ir geodezinis matavimas - 3 500,00 Lt; (duomenys neskelbtini) topografinė nuotrauko ir geodezinis matavimas - 1 900,00 Lt. Darbų atlikimo terminas iki 2009-05-01. UAB "G." kasos pajamų kvitas patvirtina, kad už atliktus darbus ieškovas UAB "G." 2009-06-16 sumokėjo 2 200,00 Lt.

8) 2009-04-01 ieškovui buvo išduotos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui parengti Nr. 2009.110 ir Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui parengti Nr. 2009.110.S, kurie galiojo iki 2010-01-25 (toliau abu kartu - Planavimo dokumentai).

Dėl sutarties nutraukimo.

10) Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

11) Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

12) Ieškiniu (patikslintu) ieškovas teismo prašo: iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 12 416,73 Eur nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje yra nurodyta, kad prašomą priteisti 12 416,73 Eur nuostolių sumą sudaro 868,86 Eur ieškovo atsakovei sumokėtas avansinis mokestis bei Sutarties 5.10. punkto pagrindu priskaičiuota 11 547,87 Eur bauda, kuri paskaičiuota nuo atsakovės neatliktų darbų vertės.

13) Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos sutarties vykdymui, ir kita. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos sutarties sąlygų aiškinimui, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E3K-3-209-695/2018).

15) Sutartimi šalys susitarė dėl detaliojo plano parengimo darbų, o būtent, Sutartyje numatyta parengti detalųjį planą, numatantį pakeisti tikslinę žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją padalinti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina sudarė 3 765,06 Eur sumą. Sutarties 3.1. punkte yra numatyta, kad D. G. projektavimo firmai sumoka pusę visos kainos kaip avansą iki 2009-03-28. Iš pateiktos sutarties nuostatos matyti, kad ieškovas pagal Sutartį turėjo pareigą atsakovei iki 2009-03-28 sumokėti 1 882,53 Eur avansinį mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovei 2009-02-25 sumokėjo 868,86 Eur avansinį mokestį. Byloje nėra ginčo ir šalys sutinka, kad ieškovas atsakovei likusios 1 013,67 Eur avansinio mokesčio dalies nesumokėjo.

16) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 3.2. punktu ieškovas įsipareigojo iki projektavimo darbų atlikimo pradžios projektavimo firmai - atsakovei, pateikti visus būtinus išeities duomenis ir dokumentus ir detaliojo plano eigoje atlikti komunikacijų trasų derinimą su gretimybėmis. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad projektavimo firma darbus pagal sutartį privalo atlikti iki 2009-12-20. Byloje esantys duomenys - šalių procesiniai dokumentai, ieškovo, atsakovės atstovo ir trečiojo asmens G. V. duoti žodiniai paaiškinimai, UAB "G." patvirtinimas ir kasos pajamų kvitas patvirtina, kad Sutarties įvykdymui būtiną topografinę nuotrauką rengė UAB "G.". G. V. savo procesiniuose dokumentuose bei teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad 2009-05-25 ieškovas atsakovei pateikė topografinės nuotraukos skaitmeną, kuri buvo nesuderinta su Planavimo dokumentais, neapimanti visos, pagal išduotus Planavimo dokumentus reikiamos teritorijos. Ieškovui G. V. paaiškino, kad šios topografinės nuotraukos nepakanka, nes joje neparodyta elektros pastotės vieta pagal jam išduotus reikalavimus. Esant netinkamai topografinei nuotraukai nebus galimybės ruošiamuose brėžiniuose nubraižyti kabelių privedimo trasų, o tokių brėžinių, nebus įmanoma suderinti su gretimybėmis ir su derinančiomis institucijomis. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atsakovei 2009-05-25 pateikė nepilną ir netikslią topografinę nuotrauką, kurią buvo būtina pakoreguoti. Su šiuo argumentu sutiko tiek G. V., tiek ir ieškovas D. G.. V. S. sąlygas matyti, jog, būtent, ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti visus detaliojo plano parengimui būtinus dokumentus, taip pat ir tinkamą topografinę nuotrauką, tačiau tinkamos, patikslintos topografinės nuotraukos ieškovas atsakovei taip ir nepateikė, nors ši ieškovo pareiga buvo aiškiai numatyta Sutarties 3.2. punkte. Taip pat, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Planavimo dokumentai ieškovui buvo išduoti tik 2009-04-01, kai šalys Sutartį sudarė dar 2009-02-25. Būtina pažymėti ir tai, kad net ir suėjus Sutarties įvykdymo terminui - 2009-12-20, ieškovas atsakovei nepateikė visų Sutarties įgyvendinimui reikalingų dokumentų - pakoreguotos topografinės nuotraukos. Galiausiai, 2010-01-25 suėjus ieškovui išduotų Planavimo dokumentų galiojimo terminui, darbų pagal Sutartį atlikimas, nesant reikalingų dokumentų buvo dar labiau apsunkintas. Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atstovo teiginiu, jog per visą šį laikotarpį ieškovas nesiūlė atsakovei, dėl ieškovo Sutartinių pareigų neįvykdymo pratęsti Sutarties įvykdymo terminus, kai tokia situacija buvo aiškiai aptarta Sutarties 4.3. punkte, pagal kurį ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove ir abipusiu sutarimu koreguoti darbų atlikimo terminus už iš naujo atliekamus planavimo darbus, susijusius su: - neteisingos topografinės nuotraukos pateikimu <...>.

17) Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje yra apibrėžti sutarties vykdymo principai, nurodant, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

18) Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19) Esant teismo nustatytoms aplinkybėms - tai, kad ieškovas pilna apimtimi neįvykdė Sutarties 3.1. punkte nustatytos ieškovo pareigos iki 2009-03-28 atsakovei sumokėti 1 882,53 Eur avansinį mokestį, tai, kad ieškovas nevykdė Sutarties 3.2. punkte numatytos pareigos iki projektavimo darbų atlikimo pradžios atsakovei, pateikti visus būtinus išeities duomenis ir dokumentus ir detaliojo plano eigoje atlikti komunikacijų trasų derinimą su gretimybėmis, ir į tai, kad ieškovas suėjus Sutarties įvykdymo termino nebendradarbiavo su atsakove ir nepasiūlė atsakovei pratęsti Sutarties įvykdymo termino, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, darytina išvada, kad atsakovė Sutarties pilna apimtimi neįvykdė išskirtinai dėl ieškovo Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kaip matyti iš prieš tai nurodytų ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą patvirtinančių faktinių aplinkybių, ieškovas, nesumokėdamas likusios avanso dalies ir 2009-05-25 pateikęs atsakovei netinkamą topografinę nuotrauką, bei galiausiai nesuteikęs atsakovei Sutarties įvykdymui būtinų dokumentų, nebepalaikė Sutarties ir konstatuotina, kad savo pasyviu elgesiu (numatytų pareigų nevykdymu) nuo 2009-05-25 Sutarties atsisakė ir tokiu būdu Sutartį nutraukė.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

20) CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo <...> (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).

21) Pagal CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 str. 1 d.). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Svarbus ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad jos yra imperatyvios.

22) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).

23) Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

24) Pakartotina, kad ieškovas ieškiniu (patikslintu) teismo prašo jo naudai iš atsakovės priteisti 12 416,73 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 868,86 Eur ieškovo atsakovei sumokėtas avansinis mokestis bei Sutarties 5.10. punkto pagrindu priskaičiuota 11 547,87 Eur bauda, paskaičiuota nuo atsakovės neatliktų darbų vertės.

25) Atsakovė ir trečiasis asmuo teismo prašo ieškovo ieškinio (patikslinto) reikalavimams tenkinti ieškinio senatį, kadangi ieškovas savo neveikimu (sutartinių pareigų nevykdymu) dar 2009-05-25 nutraukė Sutartį. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia, ieškovo reikalavimams, kylantiems iš Sutarties turėtų būti skaičiuojama, būtent, nuo Sutarties nutraukimo dienos - 2009-05-25.

26) Byloje jau konstatuota, kad Sutartis tarp šalių nutrūko dar 2009-05-25 ieškovui atsisakius Sutarties ir nebevykdžius jokių pareigų, kylančių iš šalių Sutarties. Pažymėtina tai, kad ieškovas byloje neįrodė jokio kito ieškinio senaties pradžios termino, taip pat, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie patvirtintų jos prievolės pripažinimą.

27) Šiuo atveju laikytina, kad reikalavimus, kylančius iš Sutarties ieškovas turėjo teisę reikšti atsakovei nuo sutarties nutraukimo - 2009-05-25. Taigi, nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas dėl ieškovo reikalavimų, kylančių iš Sutarties, kuris baigėsi 2019-05-25. Tuo tarpu ieškovas ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš Sutarties, teismui pateikė tik 2021-01-13, tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Papildomai, būtina, pažymėti tai, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, šiuo atveju, pagrindinė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo suma ir susidarė iš ieškovo priskaičiuotų netesybų.

28) Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas byloje taikyti ieškinio senatį tenkintinas, ieškovo ieškinys (patikslintas) atmestinas.

Dėl baudos skyrimo.

29) Atsakovė G. V. projektavimo firma ir trečiasis asmuo G. V. atsiliepimu į ieškovo ieškinį (patikslintą) teismo prašė konstatuoti, kad ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį ir ieškovo atžvilgiu pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas.

30) CPK 95 straipsnio 1-2 dalyse yra nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį <...> gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

31) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, G. M. v. Spain Nr. 42195/98). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Teismų praktikoje pažymėta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Tserkva S. S. v. Ukraine, Nr. 37878/02). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus T. T. praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).

32) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK 5 straipsnio nuostatos visiems asmenims, taip pat ir ieškovui, suteikia ir garantuoja teisę į teisminę gynybą, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl kitų šalių argumentų.

33) Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34) Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35) Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: atsakovė G. V. projektavimo firma patyrė 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už advokato suteiktas teisines paslaugas, trečiasis asmuo G. V. patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys (patikslintas) atmestas, atsakovės G. V. projektavimo firmos naudai iš ieškovo priteistina 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, trečiojo asmens G. V. naudai iš ieškovo priteistina 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. G. 1 185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. V. projektavimo firmai.

Priteisti iš ieškovo D. G. 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. V..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.