- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-946-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00198-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. V. projektavimo firmai, trečiajam asmeniui G. V. dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė iš atsakovės G. V. projektavimo firmos (toliau – atsakovė) priteisti 12 416,73 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra pasirašę projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bei yra patvirtinę Projektavimo darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė parengs detalųjį planą. Darbų kaina sudarė 3 765,06 Eur (13 000 Lt) (su PVM) sumą. Atsakovei ieškovas pervedė sutartyje numatytą 868,86 Eur (3 000 Lt) avansinį mokestį, tačiau atsakovė sutarties neįvykdė ir ieškovui neperdavė jokių sutartyje numatytų atlikti darbo rezultatų. Atsakovė, gavusi 868,86 Eur apmokėjimą, nevykdė jai tenkančių sutartinių įsipareigojimų, dėl ko ieškovas patyrė 12 416,73 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 868,86 Eur avansinis mokestis ir 11 547,87 Eur bauda, priskaičiuota nuo neatliktų darbų vertės. Pažymėjo, kad ieškinio senatis reikšti patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus nėra suėjusi. Atsakovė jokių darbų pagal sutartį neatliko, ieškovui jokie darbai nebuvo perduoti, taip pat, atsakovė ieškovui nenurodė jokių egzistuojančių trūkumų dėl kurių minėta sutartis negalėtų būti įvykdyta.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Priteisė iš ieškovo 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti visus detaliojo plano parengimui būtinus dokumentus, taip pat ir tinkamą topografinę nuotrauką, tačiau tinkamos, patikslintos topografinės nuotraukos ieškovas atsakovei taip ir nepateikė, nors ši ieškovo pareiga buvo numatyta Sutarties 3.2. punkte.
3.2. Net ir suėjus sutarties įvykdymo terminui – 2009 m. gruodžio 20 d., ieškovas atsakovei nepateikė visų Sutarties įgyvendinimui reikalingų dokumentų - pakoreguotos topografinės nuotraukos.
3.3. Ieškovas suėjus sutarties įvykdymo terminui nebendradarbiavo su atsakove ir nepasiūlė atsakovei pratęsti Sutarties įvykdymo termino, todėl atsakovė Sutarties pilna apimtimi neįvykdė išskirtinai dėl ieškovo Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
3.4. Kaip matyti iš prieš tai nurodytų ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą patvirtinančių faktinių aplinkybių, ieškovas, nesumokėdamas likusios avanso dalies ir 2009-05-25 pateikęs atsakovei netinkamą topografinę nuotrauką bei, galiausiai, nesuteikęs atsakovei Sutarties įvykdymui būtinų dokumentų, nebepalaikė Sutarties. Teismas konstatavo, kad savo pasyviu elgesiu (numatytų pareigų nevykdymu) ieškovas nuo 2009-05-25 Sutarties atsisakė ir tokiu būdu Sutartį nutraukė. Ieškovas byloje neįrodė jokio kito ieškinio senaties pradžios termino, taip pat neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju laikytina, kad reikalavimus, kylančius iš Sutarties ieškovas turėjo teisę reikšti atsakovei nuo sutarties nutraukimo - 2009-05-25. Taigi, nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas dėl ieškovo reikalavimų, kylančių iš Sutarties, kuris baigėsi 2019-05-25. Tuo tarpu ieškovas ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš Sutarties, teismui pateikė tik 2021-01-13, tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas papildomai pažymėjo tai, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, šiuo atveju, pagrindinė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo suma ir susidarė iš ieškovo priskaičiuotų netesybų.
3.5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie patvirtintų jos prievolės pripažinimą.
3.6. Ieškovas ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš Sutarties, teismui pateikė tik 2021 m. sausio 13 d., tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, šiuo atveju, pagrindinė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo suma ir susidarė iš ieškovo priskaičiuotų netesybų. Teismas tenkino atsakovės ir trečiojo asmens prašymą byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį (patikslintą) atmetė.
3.7. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK 5 straipsnio nuostatos visiems asmenims, taip pat ir ieškovui, suteikia ir garantuoja teisę į teisminę gynybą, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstas atmestinas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį visiškai - ieškovui priteisti iš atsakovės 12 416,73 Eur nuostolių atlyginimą bei penkis procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas ieškovo atstovo pasisakymus teismo posėdyje, jog ieškovas niekada neatsisakė ir niekada nenutraukė sutarties, nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, šiurkščiai prieštaraujanti materialinei teisei dėl sutarčių nutraukimo, rodo teismo šališkumą, nes vietoje teisingumo vykdymo, nustatant faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikant joms teisės normas, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl Sutarties nutraukimo (pasibaigimo), rėmėsi atsakovo pateikta nuomone, jog neva dėl ieškovo pasyvaus elgesio sutartis nutrūko 2009 m. gegužės 25 d.
4.3. Jei ieškovas ir/ar atsakovė norėjo nutraukti sutartį, atitinkama šalis, vadovaujantis sutartyje ir/ar Civiliniame kodekse nustatytomis teisės normomis, turėjo atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus dėl Sutarties nutraukimo, o vien tik elgesys ar konkliudentiniai veiksmai negali būti vienos kurios iš šalių traktuojami ir teismo šališkai palaikomi kaip neva sutarties nutraukimas.
4.4. Naikintiname sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė, nepaaiškino ir nepagrindė, kurie sutarties pažeidimai yra traktuotini kaip esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių sutarties vykdymas atsakovei prarado prasmę ir kokius atsakovė atliko veiksmus, kuriais siekė išsaugoti sutartį, taip pat nepaaiškino, kodėl sutarties nebuvo galimybių išsaugoti.
4.5. Pirmosios instancijos teismas remiasi tik atsakovės deklaratyviais paaiškinimais tvirtinant, kad ieškovas neva nevykdė pareigos pateikti toponuotrauką ir/ar kadastrinius matavimus, tai parodo teismo šališkumą remiant atsakovo deklaratyvią poziciją, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais, ir netgi prieštaraujančią rašytiniams įrodymams, kuriuos pateikė ieškovas dėl užsakymo ir apmokėjimo UAB „Geovitara“.
4.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Geovitara“ kasos pajamų kvitas patvirtina, jog už atliktus darbus ieškovas UAB „Geovitara“ 2009 m. birželio 16 d. sumokėjo 2 200 Lt, tai paneigia pirmosios instancijos teismo deklaratyvų konstatavimą, jog sutartis tarp šalių nutrūko dar 2009 m. gegužės 25 d. ieškovui atsisakius sutarties ir nebevykdžius jokių pareigų, kylančių iš šalių Sutarties.
4.7. Ieškinio senaties termino eiga galėjo būti pradėta skaičiuoti tik nuo 2014 metų, apie ką teismą informavo ieškovo atstovas, remdamasis Aplinkos ministerijos viceministrės raštu, teismo posėdžio metu, tačiau, pirmosios instancijos teismas dėl šių svarbių ieškinio senaties eigos pradžios aplinkybių nieko nepasisakė dar kartą pademonstruodamas, kad yra šališkas.
4.8. Ieškovas nesikreipė į atsakovę su ieškiniu anksčiau ne dėl to, kad aplaidžiai nieko nedarė, o dėl to, kad gavę Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą-atsakymą, ieškovas turėjo skirti laiką, energiją ir lėšas aiškinantis, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygas, jei yra nustatytos sanitarinės zonos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas nieko nedarydamas neva tai praleido ieškinio senaties terminus.
4.9. Jei teisėjų kolegija konstatuos, kad dėl 11 547,87 Eur šioje ieškinio dalyje yra taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas vien dėl to, kad Sutarties 5.10 punkte tokie nuostoliai yra traktuojami kaip bauda, tada ieškovas bet kokiu atveju vadovaujasi imperatyvia CK 6.251 straipsnio nuostata, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
4.10. Ieškovas sumokėjo 637,16 Eur (2200 Lt) už (duomenys neskelbtini) žemės sklypo toponuotrauką bei kadastrinius matavimus. Be to, ieškovas patyrė ir kitų išlaidų, kurių dydį pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, todėl ir rėmėsi minėta Sutarties 5.10 punkto nuostata.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Iš byloje pateiktų dokumentų ir nustatytų faktų matyti, kad ieškovas iki sutartyje nustatyto termino likusios dalies avanso atsakovui nesumokėjo.
5.2. Toponuotrauka buvo gauta 2009 m. gegužės 25 d., tačiau, kaip preliminari skaitmena, nesuderinta, pagal išduotas sąlygas neapimanti reikiamos teritorijos, net nenurodant elektros pastotės ir pan. Ieškovas buvo apie tai informuotas. Geodezininkas R. B., negavęs pinigų už pradinį darbą atsisakė pildyti ir taisyti toponuotrauką, tai suvokęs D. G. nuo 2009 m. gegužės 25 d. daugiau pas atsakovą nepasirodė, nesusisiekė, neteikė patikslintos toponuotraukos, kadastrinių matavimų, nesumokėjo likusio avanso.
5.3. Sutarties nutraukimo faktui konstatuoti pakanka ieškovo valios ir konkliudentinių veiksmų, kuriais jis, o ne atsakovė atsisakė sutarties, ją nutraukė. Ieškovas, daugiau kaip dešimt metų Sutarties klausimais visiškai nebendravo, dėl Sutarties nekontaktavo, nereiškė prašymų pratęsti avanso sumokėjimą, pratęsti sutarties terminus.
5.4. Nėra dokumentinio patvirtinimo, kokiu pagrindu ir kokia pinigų suma pervesta advokatui, kuris pavedime nurodytas galutiniu gavėju, tokie faktai rodo, kad tikėtina, jog advokato vardu, galimai faktiškai advokato padėjėjas atstovauja D. G. ir apeliaciniame procese, kas pagal Advokatūros įstatymą taip pat būtų neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2009 m. vasario 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis, kuria šalys susitarė dėl detaliojo plano parengimo darbų. Numatyta, kad detalųjį planą parengs G. V. projektavimo firma. Sutarties 1 punkte nurodyta sutarties kaina, kuri siekia 13 000,00 Lt (su PVM) sumą (3 765,06 Eur). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieškovas projektavimo firmai sumoka pusę visos kainos kaip avansą iki 2009 m. kovo 28 d.. Šalys susitarė, kad visą sutartinių darbų kainą ieškovas apmokės pagal atlikto darbo aktą. Sutarties 3.2 punktu ieškovas įsipareigojo iki projektavimo darbų atlikimo pradžios projektavimo firmai - atsakovei, pateikti visus būtinus išeities duomenis ir dokumentus bei detaliojo plano eigoje atlikti komunikacijų trasų derinimą su gretimybėmis. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad projektavimo firma darbus pagal sutartį privalo atlikti iki 2009 m. gruodžio 20 d. Sutarties 4.2. punkte pažymėta, kad ieškovui nepateikus būtinųjų išeities duomenų, sutartinio darbo atlikimo terminai gali būti pratęsti. Sutarties 4.3 punktu ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove ir abipusiu sutarimu koreguoti darbų atlikimo terminus už iš naujo atliekamus planavimo darbus, susijusius su neteisingos topografinės nuotraukos pateikimu; planinės idėjos keitimu po planinio pasiūlymo suderinimo su ieškovu. Sutarties 5.10 punktu šalys susitarė, kad už kiekvieną darbų baigimo vėlavimo dieną dėl atsakovės kaltės, nustatoma 0,2 proc. bauda skaičiuojama nuo laiku neatliktų darbų vertės. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad ieškovui nesumokėjus avanso iki 2009 m. kovo 28 d. Sutartis laikoma negaliojančia. 2009 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu ieškovas pagal Sutartį atsakovei sumokėjo 3 000 Lt (868,86 Eur) avansinį mokestį. P. S. atsakovė atliko dalį darbų, t. y. parengė projektinius brėžinius, kurie yra reikalingi Sutarties įgyvendinimui. UAB „Geovitara“ kasos pajamų kvitas patvirtina, kad už atliktus darbus ieškovas UAB „Geovitara“ 2009 m. birželio 16 d. sumokėjo 637,16 Eur (2 200 Lt). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 868,86 Eur avansinį mokestį ir 11 547,87 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovas, suėjus Sutarties įvykdymo terminui, nebendradarbiavo su atsakove ir nepasiūlė atsakovei pratęsti Sutarties įvykdymo termino, todėl atsakovė Sutarties pilna apimtimi neįvykdė išskirtinai dėl ieškovo Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškinio senaties termino
9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, prieštaraujanti materialinei teisei dėl sutarčių nutraukimo, rodo teismo šališkumą, nes vietoje teisingumo vykdymo, nustatant faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikant joms teisės normas, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl Sutarties nutraukimo (pasibaigimo), rėmėsi atsakovo pateikta nuomone, jog neva dėl ieškovo pasyvaus elgesio sutartis nutrūko 2009 m. gegužės 25 d.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas, nesumokėdamas likusios avanso dalies ir 2009 m. gegužės 25 d. pateikęs atsakovei netinkamą topografinę nuotrauką bei, galiausiai, nesuteikęs atsakovei Sutarties įvykdymui būtinų dokumentų, nebepalaikė Sutarties ir konstatuotina, kad savo pasyviu elgesiu (numatytų pareigų nevykdymu) nuo 2009 m. gegužės 25 d. Sutarties atsisakė ir tokiu būdu Sutartį nutraukė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
11. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas yra tas arbitras, kuris patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti. Sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyme numatyto ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, turėtų būti vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, t. y. nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise.
12. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
13. Byloje nenustatyta ir šalys nepateikė įrodymų, kad šalys siekė nutraukti sutartį CK 6.217-6.218 straipsniuose nustatyta tvarka ar sutartį nutraukė konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartis tarp šalių nutrūko 2009 m. gegužės 25 d. (CPK 178, 185 straipsniai).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad esmine aplinkybe laikytina tai, kad šalys Sutarties 4.1 punkte numatė, kad projektavimo firma darbus pagal sutartį privalo atlikti iki 2009 m. gruodžio 20 d., tačiau kaip bylos duomenys patvirtina, šalių sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta ir pasibaigė, tai yra atsakovė nebeturėjo prievolės ruošti projekto, o ieškovas nebeturėjo prievolės už projektą sumokėti ir nuo šios dienos atsirado ieškovo ir atsakovės teisė reikšti reikalavimus kylančius iš sutarties.
15. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
16. Pažymėtina, kad pasibaigus sutarties vykdymo terminui 2009 m. gruodžio 20 d., ieškovas turėjo/galėjo suprasti, kad 2009 m. vasario 25 d. sutartis nebebus vykdoma ir prasidėjo senaties terminas, taigi nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio 20 d.
17. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, taigi ieškovo reikalavimui dėl 868,86 Eur avansinio mokesčio priteisimo yra taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškovo minėto reikalavimo atveju baigėsi 2019 m. gruodžio 19 d. Kaip byloje nustatyta, reikalavimą ieškovas dėl avanso priteisimo pateikė tik 2021 m. sausio 12 d., tai yra žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą.
18. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pareikšti ieškinio nepasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl nenustačius svarbių priežasčių, kodėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl avanso grąžinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė.
19. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo dėl 11 547,87 Eur baudos priteisimo, pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Taigi 2009 m. gruodžio 20 d. pasibaigus sutarčiai ir šalių prievolėms pagal 2009 m. vasario 25 d. sutartį, ieškovas turėjo teisę per 6 mėnesių laikotarpį nuo sutarties pasibaigimo, pareikšti ieškinį dėl 11 547,87 Eur baudos priteisimo, tačiau reikalavimą dėl 11 547,87 Eur baudos priteisimo ieškovas pareiškė 2021 m. sausio 12 d., tai yra daugiau nei 10 metų praleidęs ieškinio senaties terminą, jokių svarbių priežasčių ieškovas nenurodė ir tokių svarbių priežasčių nenustatė pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 11 547,87 Eur baudos atmestinas dėl ieškinio senaties.
20. Nors apeliantas ir nurodo, kad dėl sutarties pasibaigimo patyrė ir nuostolius, tai yra sumokėjo 637,16 Eur (2 200 Lt) už Girkalių žemės sklypo topo nuotrauką bei kadastrinius matavimus, be to, patyrė ir kitų išlaidų, kurių dydį pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taigi ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, todėl šis jos reikalavimas taip pat negalėtų būti tenkinamas.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti pažeidimą ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
23. Todėl konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, ir nenustačiusi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija dėl bylos esmės nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 381,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. G. atsakovei G. V. projektavimo firmai 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.