Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2-345-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-15
Bylos Nr.: 2-345-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00316-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: G. T.

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.15.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys

Civilinė byla Nr. 2-345-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.15.1.2.3; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.0.2.3; 3.2.8.9; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui D. G., jo atstovei advokatei L. T., trečiojo asmens atstovui G. V., (prisijungus nuotoliniu būdu) atsakovui G. T., jo atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. T., tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. V. projektavimo firma dėl sutarties neįvykdymo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 2009 m. vasario 10 d. sudarytą susitarimą – sutartį su atsakovui pripažinti neįvykdytą dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 1 448 Eur baudą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 65 301 žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 2 procentų palūkanas už 5 metus nuo bendros įvertintos sumos atlikus ekspertizę; ieškinio senaties terminą reikalavimams, kurių ieškinio senaties terminas yra praleistas prašė pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti ieškinio senaties terminus. Ieškinio (ir patikslinto ieškinio), dubliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Dėl atsakovo sąmoningai nuslėptos informacijos apie perleidžiamą nelikvidų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Girkalių žemės sklypas), atsakovui neatlikus 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punkte nurodytų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala.

1.2. Dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, negalinti atlikti Girkalių žemės sklypo paskirties keitimo, ieškovas patyrė papildomų išlaidų, ko pasekoje turėjo įsiskolinimų kreditoriui ir neteko Girkalių žemės sklypo. Šį praradimą sąlygojo atsakovo veiksmai.

1.3. Ieškovui perduoto Girkalių žemės sklypo vertė 2009 m. vasario 9 d. buvo ne daugiau 15 000 Lt (4 344,30 Eur), nes tai buvo ariamai žemei prilygintas sklypas, kuriame negalėjo būti vykdomi jokie gyvenamųjų namų statybos darbai. Nekilnojamojo turto registro išraše, šio žemės sklypo vertė 2017 m. nurodyta 16 000 Eur. Ieškovo iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigytų pastatų vidutinė rinkos vertė buvo 275 032 Lt (79 654,77 Lt). Tokiu būdu ieškovui padaryta 65 301,20 Eur žala apskaičiuojama taip: 275 032 Lt – 15 000 Lt – 10 000 Eur (suma, kurią sumokėjo atsakovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį). Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad buvo atlikti lygiaverčiai mainai.

1.4. 2009 m. vasario 10 d. susitarimo, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo, 4 p. buvo numatyta, kad susitarimas turi būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Jei susitarimas neįvykdomas dėl atsakovo kaltės, tai jis įsipareigojo ieškovui sumokėti 5 000 Lt (1 448 Eur) baudą. Iš 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 2 punkte numatytų įsipareigojimų ieškovui, atsakovas atliko tik projektavimo sąlygų perrašymą bei planavimo organizatoriaus teisių perdavimą. Visi kiti veiksmai buvo neatlikti, todėl neįvykdžius visų susitarimo sąlygų yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1 448 Eur baudą, numatytą 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 4 punkte.

1.5. Reikalavimas konstatuoti aplinkybę, kad 2009 m. vasario 10 d. susitarimas buvo neįvykdytas dėl atsakovo kaltės, sukels teisines pasekmes, nes kaip numatyta 2009 m. vasario 10 d., 4 punkte, neįvykdžius susitarimo dėl atsakovo kaltės, atsiranda ieškovo reikalavimas dėl 1 448 Eur (5000 Lt) baudos priteisimo. Atsakovas savo kaltės dėl 2009 m. vasario 10 d. susitarimo neįvykdymo nepripažįsta. Atsiliepime nurodo, kad „visą laiką, kol ieškovas vykdė žemės sklypo detaliojo projektavimo darbus, ir iki jų pradžios padėjo ieškovui: su atsakovo pagalba buvo surastas projektuotojas G. V. ir ieškovas su juo sudarė sutartį, ieškovui buvo nurodyta, kokius veiksmus reikia atlikti, t. y. ne tik atsakovas paaiškino projektavimo eigą, bet ir G. V. tai padarė, jam buvo nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti pats ieškovas, t. y. kad jis turi užsakyti ir padaryti kadastrinius sklypo matavimus ir toponuotrauką“. Nurodydamas šiuos teiginius atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pats šiuos veiksmus atliko. Atsakovas nurodydamas, kad buvo surastas projektuotojas, klaidina teismą, nes projektuotojo jis neieškojo, G. V. atliko atsakovui projektavimo darbus iki 2009 m. vasario 10 d. susitarimo pasirašymo.

1.6. Atsakovo argumentai, kad ieškovas pats neįvykdė susitarimo yra nepagrįsti. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 nebuvo konstatuota, jog ieškovas neatliko savo įsipareigojimų pagal projektavimo sutartį. Minėtas teismo sprendimas priimtas bylos iš esmės neišnagrinėjus, ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį.

1.7. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas Girkalių žemės sklypą prarado dėl 9 557,46 Eur (33 000 Lt) paskolos ir palūkanų nemokėjimo Palangos kredito unijai. Kreditas buvo imtas gyvenamųjų namų statybai, kurios ieškovas negalėjo vykdyti dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2009 m. vasario 10 d. susitarimą. Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad ieškovas negalėjo pilnai naudotis visu Girkalių žemės sklypu (sanitarinė apsaugos zona (toliau – SAZ) dengė 3/5 sklypo), kas patvirtina, kad ir jo vertė buvo akivaizdžiai mažesnė. Negalėdamas naudoti ieškovui perleisto Girkalių žemės sklypo pagal paskirtį, vykdyti Girkalių žemės sklypo padalijimo, statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ieškovas negalėjo vykdyti ir savo prievolės Palangos kredito unijai, ko pasekoje praradau jiems įkeistą žemės sklypą. Apie SAZ ieškovas informuotas nebuvo, buvo sąmoningai suklaidintas.

Dėl ieškinio senaties

1.8. Nurodė, kad ieškovo teisės buvo pažeistos 2009 m. vasario 10 d. taikos sutarties patvirtinimo ir 2009 m. vasario 10 d. sutarties su atsakovu pasirašymo dieną, tačiau apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą. 2009 m. vasario 10 d. susitarimas iki ieškinio pateikimo dienos nėra įvykdytas, todėl ieškinio senaties termino dėl reikalavimų, atsiradusių iš 2009 m. vasario 10 d. su atsakovu pasirašytos sutarties, nėra praleidęs.

1.9. Reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismo prašė ieškinio senaties netaikyti. Ieškinio senaties termino praleidimui dėl žalos įtakos turėjo G. V. veiksmai, vilkinimas projektuoti, nes jis žinojo, kad nepabaigs veiksmų. Sužinojęs apie teisių pažeidimą ieškovas bandė savo teises ginti pats, kreipėsi į įvairias instancijas, tame tarpe į prokuratūrą. Dėl ieškovo kreipimųsi nei prokuratūra, nei policija, nei kitos institucijos jokių veiksmų nesiėmė, net neapklausė ieškovo galimai dėl to, kad projektavimo sąlygas buvo išdavusi Klaipėdos rajono savivaldybė. Siekiant kreiptis į teismą ieškovui buvo būtinas advokatas. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų, ieškovui buvo būtina valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybė ieškovui advokato neskyrė. Dėl savo teisių dėl valstybės apmokamos antrinės teisinės pagalbos gavimo ieškovas buvau priverstas kreiptis į administracinį teismą. Ieškovui buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba po kelių metų bylinėjimosi.

1.10. Priežastis dėl ieškinio senaties praleidimo teismo prašė pripažinti svarbiomis ir atnaujinti ieškinio senaties terminą jo reikalavimams, kurių ieškinio senaties terminas yra suėjęs.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškovo byloje pateiktais reikalavimais nesutiko, pateikė atsiliepimą (ir į patikslintą ieškinį), tripliką, kuriose išdėstė nesutikimo argumentus. Atsiliepimo, tripliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Yra praleisti ieškinio senaties terminai ir nėra pagrindo atnaujinti praleistų ieškinio senaties terminų.

Šalies argumentai

2.1.1. Ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo sudarytas 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Minėtas susitarimas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Tai reiškia, kad suėjus šiam terminui ir esant susitarimui neįvykdytam, nuo šios datos prasideda bendrasis ieškinio senaties dėl susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių, kuris, kaip jau minėta, yra 10 metų, todėl pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. spalio 19 d., t. y. ieškinio senatį praleidęs beveik trejus metus. Todėl jau vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškovo ieškinio pirmas reikalavimas yra atmestinas.

2.1.2. Ieškovas nurodo, kad jo teisės pagal minėtą susitarimą buvo pažeistos jau jį pasirašant, tačiau jis apie tai nesuprato, o suprato tik gavęs 2014 m. gegužės 27 d. Aplinkos ministerijos raštą. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja paties susitarimo turiniui. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kad asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, kai prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal susitarimo turinį atsakovas buvo prisiėmęs prievolę ieškovui padėti rengiant žemės sklypo, kurį jis iš atsakovo gavo teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, detalųjį planą ir tokius savo įsipareigojimus privalėjo įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 30 d., kas reiškia, kad buvo nustatytas prievolės įvykdymo terminas. Todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent pasibaigus susitarime nurodytam prievolės įvykdymo terminui. Be to, ieškovas dar ir privalėjo suprasti, kad jo teisės buvo neva tai pažeistos ne 2014 m., po Aplinkos ministerijos rašto gavimo, o suėjus susitarimo įvykdymo terminui, kadangi, pasak ieškovo, neįvykdžius susitarimo iki nurodyto termino, ieškovas privalėjo suprasti, kad jo teisės pažeistos susitarimo neįvykdymu ir kad jis jau turi teisę reikalauto teisinių pasekmių dėl tokio susitarimo neįvykdymo. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis suprato apie savo pažeistas teises dėl minėto susitarimo neįvykdymo tik 2014 m., yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

2.1.3. Ieškinio antru reikalavimu ieškovas prašo priteisti 1 448 € (5 000 Lt) baudą dėl paminėto susitarimo neįvykdymo, kaip kad numatyta susitarimo 4 p. Tokiam reikalavimui yra taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo susitarimo įvykdymo termino pabaigos ir pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. Be to, ieškovas dar ir privalėjo suprasti, kad jo teisės buvo neva tai pažeistos ne 2014 m., po Aplinkos ministerijos rašto gavimo, o suėjus susitarimo įvykdymo terminui, kadangi, pasak ieškovo, neįvykdžius susitarimo iki nurodyto termino, ieškovas privalėjo suprasti, kad jo teisės pažeistos susitarimo neįvykdymu ir kad jis jau turi teisę reikalauto teisinių pasekmių dėl tokio susitarimo neįvykdymo. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis suprato apie savo pažeistas teises dėl minėto susitarimo neįvykdymo tik 2014 m., yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

2.1.4. Ieškinio trečiu reikalavimu prašoma priteisti 65 301 Eur žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas žalos atsiradimą kildina iš to, kad jau taikos sutartimi atsakovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie jam perleidžiamo sklypo nelikvidumą ir atsakovui neatlikus 2009 m. vasario 10 d. susitarime nurodytų savo įsipareigojimų. Tačiau iš paskesnio ieškinio teksto galima suprasti, kad iš minėtame susitarime neva tai neįvykdytų įsipareigojimu neįvykdymu ieškovas kildina tik reikalavimą dėl baudos priteisimo, o reikalavimą. dėl žalos priteisimo kildina iš teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymo, kuri buvo sudaryta 2009 m. vasario 10 d. ir įsiteisėjo 2009 m. vasario 18 d. Todėl šiam reikalavimui ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 19 d. ir pasibaigė 2012 m. vasario 18 d. Net jeigu skaičiuoti ir tikėti, kad ieškovas apie tai, kad jam buvo perleistas neva tai nelikvidus žemės sklypas sužinojo gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą, tai ir tuo atveju senaties terminas dėl tokio reikalavimo suėjo 2017 m. gegužės 27 d., t. y. dar prieš 5,5 metų iki šio ieškinio pareiškimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas kaip žalos atsiradimo priežastis nurodo atsakovo apgaulę, pastarajam nutylint apie jam perleidžiamo žemės sklypo nelikvidumą, t. y. žalą kildina iš esmės dėl nuginčijamo sandorio sudarymo. Šis sandoris buvo patvirtintas teismo galutiniu procesiniu sprendimu byloje ir jo patvirtinimas galėjo būti apskųstas per 7 dienas. Nutartis patvirtinti taikos sutartį apskųsta nebuvo. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriaus normos numato galimybę atnaujinti procesą, kuris užbaigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kad būtų iš esmės peržiūrėtas teismo procesinis sprendimas, bet toks prašymas turi būti pateiktas per 3 mėn. nuo tada, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimą sudarančius pagrindus, bet ne vėliau, kaip per 5 metus nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ieškovas iki 2014 m. vasario 18 d. turėjo galimybę teikti teismui prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti taikos sutarties patvirtinimą jei manė, kad atsakovas jį apgavo tokia taikos sutartimi. Kaip jau buvo prieš tai minėta, apie tai, kad dėl taikos sutarties ir dėl 2009 m. vasario 10 d. susitarimo ieškovo teisės neva tai buvo pažeistos, ieškovas privalėjo sužinoti pasibaigus susitarimo įvykdymo terminui, t. y. 2009 m. gruodžio 30 d., todėl su prašymu dėl proceso atnaujinimo privalėjo kreiptis iki 2010 m. kovo 31 d, tačiau tokių veiksmų neatliko, kas reiškia, kad ieškovas praleido terminą apginti savo pažeistas teises atkuriant padėtį iki jų pažeidimo dėl savo paties kaltės, kas reiškia, kad tuo pačiu praleido ir terminus ginti savo pažeistas teises kitais būdais. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo (nepagrįstas praturtėjimas yra reikalavimo atlyginti nuostolius (žalą) rūšis (CK 6.242 str. l d.), kadangi žalos dydį ieškovas skaičiuoja pagal atsakovui atitekusio turto vertę, iš jo atėmus ieškovui atitekusio turto vertę ir jam sumokėtą kompensaciją. Viena iš būtinųjų sąlygų tenkinti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo yra tai, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t y nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Iš tokio aiškinimo seka, kad jei ieškovas turėjo galimybę apginti savo pažeistas teises kitokiu būdu (kaip šiuo atveju - atkuriant padėtį iki teisių pažeidimo), nei per nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau jomis nepasinaudojo, tai jis nebetenka teisės ginti savo pažeistų teisių per nepagrįsto praturtėjimo institutą (per žalos atlyginimą). Todėl ir dėl šio reikalavimo ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

2.1.5. Ieškovas nurodo įvairias priežastis dėl ieškinio senaties praleidimo, tačiau neaišku, ar jos yra taikytinos dėl visų reikalavimų. Ieškovas pasisako dėl ieškinio senaties praleidimo termino priežasčių, kurios, anot jo, yra svarbios tokiam terminui atnaujinti: tai G. V. (projektuotojo, rengusio detalųjį planą) veiksmai, vilkinimas projektuoti, G. V. žinant, kad nepabaigs projektavimo veiksmų; kad bandė savo pažeistas teises ginti kreipdamasis į policiją ir prokuratūrą, kad jam teko bylinėtis dėl nemokamo advokato paskyrimo. Kas liečia dėl G. V. veiksmų, tai ieškovas prieš jį ir jo projektavimo firmą buvo iškėlęs civilinę bylą su reikalavimu dėl nuostolių (žalos) atlyginimo jam neatlikus projektavimo veiksmų, kur Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 ieškinį atmetė, pritaikydamas ieškinio senatį ir pripažindamas, kad pats ieškovas buvo kaltas dėl projektavimo proceso neužbaigimo (sprendimo 19 p.), konstatuodamas, kad projektavimo darbų sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės 2009 m. gegužės 25 d., kas reiškia, kad jau tam momentui buvo aišku, kad G. V. projektavimo darbų neužbaigs, todėl šios priežastys, kurios įvardintos kaip ieškinio senaties praleidimą sąlygojusios, buvo žinomos dar nepraleidus ieškinio senaties termino ir negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Minėtas sprendimas paliktas galioti bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Apie ieškovo bandymus ginti savo pažeistas teises per prokuratūrą nėra pateikta jokių įrodymų byloje, todėl nėra dėl ko ir pasisakyti. Su dubliku pateikti duomenys apie ieškovo bandymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą ne dėl ieškinyje nurodytų priežasčių, o dėl neva tai grasinimo susidoroti su juo. Dėl šių veikų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ieškovas toliau šių procesinių sprendimų neskundė. Be to, netinkamas savo pažeistų teisių įgyvendinimo būdo pasirinkimas nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kaip matyti iš administracinių teismų sprendimų ieškovas bylinėjosi dėl nemokamo advokato paskyrimo ne šioje byloje, o civilinėje byloje prieš G. V. ir jo projektavimo firmą, todėl tai niekaip negalėjo įtakoti ieškinio senaties praleidimą dėl šios bylos reikalavimų. Su dubliku ieškovas pateikė prašymą skirti nemokamą advokatą byloje prieš atsakovą dėl žalos atlyginimo, kaip galima suprasti iš prašymo turinio, kuris surašytas 2018 m. gegužės 23 d., kai jau ieškinio senaties terminai buvo pasibaigę, kas irgi nebūtų galėję įtakoti ieškinio senaties praleidimo. Atnaujinti praleistą terminą galima tik dėl svarbių priežasčių ir tik dėl tokių svarbių priežasčių, kurios egzistavo ieškinio senaties eigos metu bei nepriklauso nuo ieškovo valios. Tokių priežasčių ieškovas net nenurodo, o jo nurodytos priežastys neatitinka virš nurodytų sąlygų. Todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistų ieškinio senaties terminų.

2.2. Ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo sudarytas 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Keldamas tokį reikalavimą ieškovas neprašo taikyti jokių pasekmių. Byla dėl tokio ieškinio reikalavimo aplamai turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Šiuo ieškinio reikalavimu yra tik prašoma konstatuoti aplinkybę, kad susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės, tačiau reikalavimas konstatuoti tokią aplinkybę nesukelia materialinių teisinių padarinių, nes materialinius teisinius padarinius sukelia reikalavimai dėl tokio neįvykdymo materialinių pasekmių taikymo.

Šalies argumentai

2.3. Atsakovas įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal 2009 m. vasario 10 d. susitarimą. Pagal susitarimo 1 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs padėti įgyvendinti socialinio būsto statybos projektą ieškovo iš atsakovo įsigytame žemės sklype, derinant su savivaldybe plano įgyvendinimą. Pagal susitarimo 2 p. atsakovas įsipareigojo padėti ieškovui rengiant žemės sklypo detalųjį planą, keičiant paskirtį, rengiant kadastrinius matavimus, projektavimo sąlygų perrašymą bei planavimo organizatoriaus sąlygų perdavimą nuo savęs ieškovui, o ne už ieškovą atlikti šiuos veiksmus. Kad projektavimo sąlygos buvo perrašytos ieškovui ir planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo jam perduotos, pripažįsta pats ieškovas savo ieškinyje Kaip atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą ieškovas nurodo tai, kad nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis. Kitų atsakovo kaltės įrodymų ieškovas nenurodo ir nepateikia. Atsakovas visą laiką, kol ieškovas vykdė žemės sklypo detaliojo projektavimo darbus, ir iki jų pradžios padėjo ieškovui: su atsakovo pagalba buvo surastas projektuotojas G. V. ir ieškovas su juo sudarė sutartį, ieškovui buvo nurodytą kokius veiksmus reikia atlikti, t. y. ne tik atsakovas paaiškino projektavimo eigą, bet ir G. V. tai padarė, jam buvo nurodyta kokius veiksmus turi atlikti pats ieškovas, t. y. kad jis turi užsakyti ir padaryti kadastrinius sklypo matavimus ir toponuotrauką. Ieškovas nepateikė projektuotojui sklypo kadastrinių matavimų, pateikė netinkamą toponuotrauką, nesumokėjo projektuotojui už darbą, todėl jo sutartis su projektuotoju buvo nutraukta dėl paties ieškovo kaltės 2009 m. gegužės 25 d., kas yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021). Kaip jau buvo minėta, atsakovas nebuvo įsipareigojęs nieko atlikti už ieškovą, o tik buvo įsipareigojęs jam padėti projektavimo procese, ką ir darė, o tai patvirtina tokios aplinkybės, kaip projektuotojo atsiradimas per atsakovą, projektavimo sąlygų perrašymas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad projektavimas buvo neužbaigtas dėl paties ieškovo kaltės. Kadangi atsakovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, o projektavimo procesas buvo neužbaigtas dėl paties ieškovo kaltės, tai atsakovas neturi pareigos mokėti baudą.

2.4. Ieškinio trečiu reikalavimu prašoma priteisti 65 301 Eur žalos atlyginimo. Žalos dydį ieškovas skaičiuoja pagal atsakovui atitekusio turto vertę, iš jo atėmus ieškovui atitekusio turto vertę ir jam sumokėtą kompensaciją. Tačiau atsakovui atitekusio turto vertę ieškovas skaičiuoja ne tokią, kokią šalys buvo įsivertinusios taikos sutartimi, ar už kiek ieškovas prieš tai tą turtą buvo įsigijęs iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ (buvo ta pati kaina – 150 000 Lt (43 443 Eur), o tokią, kokia buvo nurodyta kaip vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“, kas yra mažų mažiausiai nesąžininga, ir netgi siekis pasipelnyti. Kaip ieškovui nuo atsakovo atitekusią sklypo vertę ieškovas nurodo savo paties sugalvotą 15 000 Lt vertę, nors taikos sutartyje šalys buvo aiškiai įvertinę šį sklypą 115 000 Lt (33 306,30 Eur). Taikos sutartimi iš esmės buvo išmainyti ieškovo statiniai į atsakovo žemės sklypą su 10 000 Eur kompensacija. Pagal šalių įvertinimą ieškovas gavo žemės sklypą su kompensacija bendros 43 306,30 Eur vertės, o atsakovas - statinius bendros 43 443 Eur vertės, t. y. šalys padarė lygiaverčius mainus, jau nekalbant apie tai, kad atsakovas taikos sutartimi prisiėmė atlyginti visų šalių ir teismo bylinėjimosi išlaidas. Jau vien dėl to atsakovo teiginiai dėl to, kad taikos sutartimi jis buvo apgautas, yra nepagrįsti. Be to ieškovo niekas nevertė sudaryti tokios taikos sutarties, ji buvo sudaryta laisva abiejų valia, kuria teismas įsitikino prieš tvirtindamas tokią taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

2.5. Iš Palangos kredito unijos pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas iš Palangos kredito unijos buvo pasiėmęs 33 000 Lt paskolą, kurios negrąžino, kaip ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų. Už šią paskolą ieškovas buvo įkeitęs iš atsakovo įgytą žemės sklypą, kuris tuo metu buvo įvertintas 73 000 Lt (21 142,26 Eur). Sklypo vertė keitėsi dėl tuo metu vykusių rinkos pokyčių, kurie buvo įtakoti prieš tai įvykusios nekilnojamojo turto krizės. Kaip matyti iš vykdomojo įrašo turinio, paskolą ieškovas buvo pasiėmęs ir turtą įkeitęs hipoteka 2011 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau praėjus daugiau kaip dviem metams po to, kad G. V. projektavimo firma buvo su juo nutraukusi projektavimo sutartį (sutartis nutraukta 2009 m. gegužės 25 d.). Todėl akivaizdu, kad ieškovas paskolą ėmė ne namų statybai, kaip kad teigia dublike, o neaišku kam. Taigi, ieškovas sklypą prarado ne todėl, kad nepadarė jam detaliojo plano suskaidant į mažesnius sklypus ir pritaikant juos namų statybai, o todėl, kad prisiskolino pinigų, kurių nesiteikė gražinti, todėl jį už skolą perėmė Palangos kredito unija.

2.6. Ieškovo teiginiai apie jam atitekusio sklypo nelikvidumą ir negalimumą jį padalinti į daugiau sklypų bei pritaikyti namų statybai, taip pat yra niekuo nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, sklypo perprojektavimas buvo neužbaigtas ne dėl to, kad to negalima buvo padaryti, o dėl to, kad projektavimo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, jam nustojus jį finansuoti ir neatlikus tam reikalingų parengiamųjų darbų (kadastrinių sklypo matavimų ir sklypo toponuotraukos). Kaip matyti iš Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. rašto, naftos išgavimo vietai iš pradžių buvo nustatyta 450-750 m. SAZ, kuri dengė 3/5 buvusio ieškovo sklypo, kas reiškė, kad likusiame trečdalyje buvo galima namų statyba, kas matyti iš pridedamo brėžinio. Tai, kad tuo metu 3/5 sklypo pateko į SAZ, nesumažino jo vertės ir galimybių vystyti ieškovo sumanymus, nes tai buvo galima daryti. 2011 m. ši SAZ buvo sumažinta iki tiek, kad apėmė tik gręžinio teritoriją, ir ieškovo sklypas nebepateko į ją, kas reiškė, kad statyba buvo galima viso sklypo ribose ir kas matyti iš pridedamo brėžinio.

2.7. Po to kai sklypą už skolą perėmė Palangos kredito unija, ji atliko projektavimo darbus ir minėtą sklypą padalino į daug mažų sklypų, kas buvo patvirtinta NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 12SK-744-(14.12.11 0.), ir įregistruota viešame registre, apie ką patvirtinantys duomenys buvo pateikti į bylą anksčiau. Kaip matyti iš pridedamo 2015 m. gretimos teritorijos išrašo, jau 2015 metais aplink naftos gręžinį buvo priprojektuota gyvenamųjų namų statybos sklypų visai šalia gręžinio, besiribojant su juo, toje pat kelio pusėje, kai tuo tarpu ieškovo buvęs sklypas buvo kitoje kelio Klaipėda-Liepoja pusėje ir niekaip nesiriboja su naftos gręžiniu. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą, buvęs ieškovo sklypas, kuris dabar priklauso Palangos Kredito unijai, ir kuris visas padalintas į mažesnius sklypus, patenka į zoną 16 - mažo užstatymo intensyvumo zona, kas patvirtina, kad ten galima namų statyba (Klaipėdos rajono bendrasis planas (Tarybos sprendimas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nr. Tll-333) (klaipedos-r.lt). Šios aplinkybės irgi paneigia ieškovo teiginius ne tik apie jo turėto žemės sklypo nelikvidumą, bet ir apie galimumą ten statyti namus, naftos gręžinio SAZ nebuvimą.

2.8. Ieškovas nebuvo atsakovo apgautas su mainais, savo planų dėl žemės sklypo ateities jis neįgyvendino ir sklypą prarado tik dėl savo kaltės, o atsakovo kaltės tame nėra, kaip ir ieškovui padarytos žalos nėra, o tokią situaciją jis susikūrė pats, savo paties neatsakingais veiksmais ir neveikimu.

2.9. Dėl patikslinto ieškinio ketvirto reikalavimo pačiame patikslinto ieškinio tekste nėra nei vieno motyvo, kokiu pagrindu yra reiškiamas toks reikalavimas ir kodėl teismas jį turėtų tenkinti. Nenurodytas nei faktinis, nei teisinis tokio reikalavimo pagrindas, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Visiškai nesuprantama iš kur čia atsirado 2 proc. metinių palūkanų ir kodėl jos skaičiuojamos nuo ekspertizės sumos, neaišku koks teisės aktas ar kokios sutarties ir kokia sutartinė nuostata jas numato, nes jokiuose susitarimuose tarp ieškovo ir atsakovo tokios palūkanos nebuvo numatytos, joks teisės aktas nenumato palūkanų skaičiavimo nuo ekspertizės vertės ir neaišku už ką tos palūkanos skaičiuojamos. Todėl šis reikalavimas yra atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas turi 9 klasių išsilavinimą. 2009 m. vasario 10 d. sutartis pasirašyta atsakovo ofise, sutarties tekstą ruošė atsakovas. 2009 m. vasario 10 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus iki pridavimo, turėjo būti žemės sklypo paskirtis pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Ieškovas nereiškia byloje reikalavimų dėl teismo patvirtintos taikos sutarties. Po Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. rašto gavimo ieškovas ėmėsi jam suprantamų, priimtinų veiksmų. Skirta teisine pagalba nepiktnaudžiauja, nes turi teisę į teisinę gynybą.

4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2009 m. pasirašytą taikos sutarties variantą pasiūlė ieškovas. Ieškovas prašė padėti su projektavimo, atsakovas sutiko. Padėti galima, bet nepadaryti, nes projektuoja – projektuotojas. Konkretus darymas – pagalba, kuri neturi apibrėžimo. Girkalių žemės sklypo sąlygos buvo išduotos, nurodytas tikslas – mažaaukščių pastatų statyba, apie sanitarinę zoną nežinojo, bendrame plane sanitarinė zona neatsispindėjo, iki šio žemės sklypo perleidimo ieškovui projektavimo darbai nebuvo pradėti. Ieškovas piktnaudžiauja skirta teisine pagalba.

5. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos atstovas su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra asmuo dirbantis su naftininkais, ne vieną projektą yra parengęs. Ieškovo kaltinimai nepagrįsti. Sąlygos buvo išduotos, daugiau kaip 1/3 Girkalių žemės sklype buvo galima projektuoti, bet ieškovas savo pasyviais veiksmais sustabdė projektavimą. Klaipėdos rajono plane nebuvo duomenų apie ribojimą (SAZ) Girkalių žemės sklype. Galiausiai tos sanitarinės zonos Girkalių žemės sklype ir neliko, pasibaigė naftos gavybos terminai. Atsakovui jokių projektavimo darbų neatliko, dirba su tuo, su kuo pasirašyta sutartis, sutartis buvo pasirašyta su ieškovu. Šią bylą vedė be advokato, nes antstoliui nepavyksta iš ieškovo išieškoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

6. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius)- kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Turtas parduotas už 150 000 Lt (43 443 Eur). Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, kad parduodamas turtas yra žemės sklype, nepriklausančiame nuosavybės teise ir, kad pirkėjas (ieškovas) naudosis juo tokia pačia tvarka ir teisėmis kaip naudojosi juo pardavėjas.

7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. T. (atsakovas nagrinėjamoje byloje) ieškinį atsakovams D. G. (ieškovas nagrinėjamoje byloje), labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“, tretiesiems asmenins Ignalinos 2-ojo notarų biuro notarei D. Š., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) draudimo kompanijai (toliau – DK) „PZU Lietuva“ dėl servituto nustatymo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2009 m. vasario 10 d., kuria: 1) ieškovas atsisakė visų savo reikalavimų dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo; 2) dalyje dėl servituto nustatymo šalys susitarė: 2.1) D. G. perleidžia nuosavybės teisėmis atsakovui turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini) Perleidžiamus statinius šalys įvertino 150 000 Lt (43 443 Eur). G. T. patvirtino, kad minėti statiniai jam perduoti valdyti ir naudotis, pretenzijų dėl jų jis neturi; 2.2) kaip kompensaciją už G. T. atitenkančius pastatus, G. T. perleidžia nuosavybės teisėmis D. G. Girkalių žemės sklypą, kurį šalys vertina 115 000 Lt (33 306,30 Eur) bei sumoka 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. D. G. patvirtino, kad minėtas žemės sklypas jam perduotas valdyti ir naudotis jis pretenzijų neturi. (...) 4) G. T. įsipareigojo atlyginti labdaros ir paramos fondui „Visos Lietuvos vaikai“ turėtas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Ta pačia nutartimi šalims išaiškinta, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko negalima.

8. 2009 m. vasario 10 d. G. T. ir D. G. sudarė tarpusavio susitarimą – sutartį, kuria G. T. įsipareigojo kuruoti (padėti įgyvendinti) socialinio būsto statybos projektą perduotame D. G. nuosavybei Girkalių žemės sklype. Šalys susitarė (sutarties 4 punktas), kad šis susitarimas turi būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Jei sutartis neįvykdoma dėl G. T. kaltės, tai jis įsipareigoja sumokėti D. G. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą.

9. Antstolės B. T. 2014 m. birželio 27 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Girkalių žemės sklypą, nuosavybes teise priklausantis ieškovui, perdavė išieškotojai kooperatinei bendrovei Palangos kredito unijai už 43 800 Eur.

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 pagal ieškovo D. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei G. V. projektavimo firmai, trečiajam asmeniui G. V. dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-946-538/2021 paliktas nepakeistas.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

13. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo senaties termino

14. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirmam ieškinio reikalavimui turi būti taikytas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Tačiau skiriasi šalių argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios.

15. Ieškovas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos 2009 m. vasario 10 d. taikos sutarties patvirtinimo ir 2009 m. vasario 10 d. sutarties su atsakovu pasirašymo dieną, tačiau apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik gavęs Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą. 2009 m. vasario 10 d. susitarimas iki ieškinio pateikimo dienos nėra įvykdytas, todėl ieškinio senaties termino dėl reikalavimų, atsiradusių iš 2009 m. vasario 10 d. su atsakovu pasirašytos sutarties, nėra praleidęs.

16. Atsakovas su šiais ieškovo argumentais nesutiko ir teigia, kad ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo sudarytas 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Minėtas susitarimas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 30 d. Tai reiškia, kad suėjus šiam terminui ir esant susitarimui neįvykdytam, nuo šios datos prasideda bendrasis ieškinio senaties dėl susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių, todėl pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d.

17. Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.127 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, taip pat tai, kad 2009 m. vasario 10 d. sutartimi buvo nustatytas prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 30 d., konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus susitarime nurodytam prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2009 m. gruodžio 30 d. Vadinasi, bendrasis ieškinio senaties dėl susitarimo neįvykdymo teisinių pasekmių terminas pasibaigė 2019 m. gruodžio 30 d.

18. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas po 2009 m. gruodžio 30 d. atliko šiuos veiksmus:

19.1. 2014 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, 2014 m. gegužės 27 d. gavo Aplinkos ministerijos atsakymą „Dėl akcinės bendrovės „Lotos Geonafta“ naftos išgavimo aikštelės plėtros Girkalių gyvenvietėje (duomenys iš minėto Aplinkos ministerijos rašto);

19.2. 2014 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu dėl grasinimų 2012 metais, ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti (duomenys iš minėto nutarimo);

19.3. 2017 m. gruodžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. B2-53-867/2017 apskundimo (antrinė pagalba suteikta; duomenys iš VGTP Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“);

19.4. 2018 m. gegužės 23 d. VGTP Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, prašyme nurodė, kad: VGTP Klaipėdos skyrius 2018 m. gegužės 16 sprendimą priėmė skubotai (šio sprendimo byloje nėra); skyrius neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pripažino 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą negaliojančiu (šio sprendimo byloje nėra); kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl skyriaus priimtų sprendimų, jam buvo pasiūlyta kreiptis dėl advokato skyrimo pakartotinai; inicijavo bylos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme prieš akcinę bendrovę „Lotos Geonafta“ dėl sanitarinės apsaugos zonų sumažinimo (sanitarinės apsaugos zonos nustatytos teisėtai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą); kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad išsiaiškintų aplinkybes, susijusias su atsakingų institucijų, atsakovo veiksmais, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, ieškovo ir jo atstovo skundai atmesti; siekė, kad atsakovas būtų patrauktas atsakomybėn dėl sukčiavimo, prokuratūra, teismai akcentavo, kad savo teises turi ginti civilinėmis priemonėmis (duomenys iš minėto 2018 m. gegužės 23 d. prašymo);

19.5. 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi su pareiškimu dėl 2012 m. grasinimo jo atžvilgiu į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą (duomenys iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. kovo 9 d. rašto);

19.6. 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į VGTP tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš G. V. projektavimo firmos (duomenys iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-4787-386/2021); Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu panaikintas VGTP tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta D. G. teikti antrinę teisinę pagalbą; šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 6 d.

19.7. 2022 m. birželio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė patikslintą prašymą ir papildomus dokumentus antrinei teisine pagalbai gauti nagrinėjamoje byloje (duomenys iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“). VGTP tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 birželio 16 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui D. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. VGTP tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pakeistas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos turinys, nuspręsta teikti pareiškėjui D. G. civilinėje byloje dėl 2009 m. vasario 10 d. susitarimo nevykdymo, žalos atlyginimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme.

20. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, remdamasis protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingos, asmens standartu, įvertinęs ieškinio senaties trukmę (bendroji), termino praleidimo trukmę (daugiau nei 2 metai ir 9 mėnesiai), ieškovo atliktus veiksmus, konstatuoja, kad ieškovas pirmojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbios priežasties, todėl šis praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas. Vadinasi, egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti pirmąjį ieškinio reikalavimą.

Dėl antrojo ieškinio reikalavimo senaties termino

21. Ieškinio antru reikalavimu ieškovas prašo priteisti 1 448 € (5 000 Lt) baudą dėl paminėto susitarimo neįvykdymo, kaip kad numatyta susitarimo 4 p. Tokiam reikalavimui yra taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kuris pradedamas skaičiuoti nuo susitarimo įvykdymo termino pabaigos ir pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. (CK 1.127 straipsnio 2 dalis; sprendimo 17 punktas). Teismas, įvertinęs anksčiau šiame punkte nurodytas aplinkybes, remdamasis protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingos, asmens standartu, įvertinęs ieškinio senaties trukmę (sutrumpinta), termino praleidimo trukmę (daugiau nei 12 metų ir 3 mėnesiai), ieškovo atliktus veiksmus, konstatuoja, kad ieškovas antrojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbios priežasties, todėl šis praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas. Vadinasi, egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti antrąjį ieškinio reikalavimą.

Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo senaties

22. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad trečiajam ieškinio reikalavimui turi būti taikytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – 3 metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir šis ieškinio reikalavimo senaties terminas yra praleistas.

23. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis iš 2014 m. gegužės 27 d. Aplinkos ministerijos rašto sužinojo apie jam perleisto turto ribojimus, t. y. SAZ. Be to, byloje esančiame Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad viešame registre sanitarinės zonos įregistruotos tik 2014 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. Todėl teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovui gavus 2014 m. gegužės 27 d. Aplinkos ministerijos raštą, kada jį ieškovas gavo, byloje duomenų nėra, todėl ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo minėto rašto dienos ir pasibaigė 2017 m. gegužės 27 d.

24. Ieškovas teigia, kad šį reikalavimą praleido dėl svarbių priežasčių, atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, teigia, kad nėra pagrindo atnaujinti šią praleistą ieškinio senatį. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, remdamasis protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingos, asmens standartu, įvertinęs ieškinio senaties trukmę (sutrumpinta), termino praleidimo trukmę (daugiau nei 5 metai ir 4 mėnesiai), ieškovo atliktus veiksmus, nurodytas aplinkybes dėl kurių buvo praleista ieškinio senatis, konstatuoja, kad ieškovas trečiojo reikalavimo ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbios priežasties, todėl šis praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas. Pagrįsti ir atsakovo argumentai, kad netinkamas savo teisių įgyvendinimo būdo pasirinkimas nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tai kokiu būdu ieškovas gins savo pažeistas teises priklausė nuo jo valios ir pasirinkimo. Vadinasi, egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti ir trečiąjį ieškinio reikalavimą.

Dėl ieškinio pirmojo reikalavimo (ne)sukeliamų pasekmių

25. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo sudarytas 2009 m. vasario 10 d. susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės. Keldamas tokį reikalavimą ieškovas neprašo taikyti jokių pasekmių. Byla dėl tokio ieškinio reikalavimo aplamai turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Šiuo ieškinio reikalavimu yra tik prašoma konstatuoti aplinkybę, kad susitarimas neįvykdytas dėl atsakovo kaltės, tačiau reikalavimas konstatuoti tokią aplinkybę nesukelia materialinių teisinių padarinių, nes materialinius teisinius padarinius sukelia reikalavimai dėl tokio neįvykdymo materialinių pasekmių taikymo. Ieškovas su šiais atsakovo argumentais nesutiko, nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ir 1 448 Eur baudą, numatytą 2009 m. vasario 9 d. sutartyje. Teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, konstatuoja, pirmais ieškinio reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius, nes ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti 2009 m. vasario 9 d. sutartyje numatytą baudą. Todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio (ne) pagrįstumo

26. Ieškovas teigia, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė informaciją apie perleidžiamą nelikvidų Girkalių žemės sklypą. Atsakovas, taip pat ir trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos vadovas su šiais ieškovo argumentais nesutiko, nurodė, kad nežinojo apie nustatytas SAZ.

27. Byloje esančiame Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pareiškimo tyrimo metu susipažinus su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais matyti, kad (duomenys neskelbtini), esantis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuris nuo 1997 m. gegužės 9 d. yra nuomojamas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lotos Geonafta“ (anksčiau buvusi AB „Geonafta“). Šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos, Dujotiekių apsaugos zonos, Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, Naudingųjų išteklių telkiniai ir kt.). Šios sąlygos įregistruotos 2014 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. 2007 m. sausio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti, nors 2002 m. birželio 27 d. Palangos miesto valdybos sprendiniu Nr. 151 buvo suformuota ir patvirtinta sanitarinė apsaugos zona buvusiai naftos gavybos aikštelei. Būtent šios nustatytos zonos nebuvo įrašytos registruose, ko pasekoje, buvo išduoti planavimo sąlygų sąvadai planavimo dokumentams rengti. Minėtu nutarimu nustatyta ir tai, kad G. T. 2009 m. negalėjo žinoti apie nustatytas sanitarines zonas, kadangi viešame registre jos įregistruotos 2014 m. gruodžio 5 d. Pats G. T. sklypą įsigijo 2005 m., kai naftos gavybos aikštelės sanitarinės zonos jau buvo nustatytos ir sudarė su pareiškėju taikos sutartį vienas kitam perleisdami nekilnojamąjį turtą, kai šios zonos dar nebuvo įregistruotos. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad įsigijęs žemės sklypą G. T. taip pat kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų sąvado planavimo dokumentams rengti, šis dokumentas jam buvo išduotas dėl tų pačių priežasčių, t. y. registruose nesant informacijos apie nustatytas sanitarines zonas. Todėl nėra objektyvių duomenų teigti, kad G. T. sutarties su D. G. pasirašymo metu žinojo apie nustatytas sanitarines zonas. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo numatyto, Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje požymių. Pažymėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas nagrinėjant D. G. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje gautą prašymą, kuriuo prašoma išsiaiškinti be kitų prašyme nurodytų aplinkybių ir tai: ar Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teisėtai išdavė Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui Girkalių žemės sklypui rengti, jeigu savivaldybės administracijai buvo žinoma apie AB „Lotos Geonafta“ sanitarines apsaugos zonas; ar G. T. 2009 m. vasario 10 d. pasirašant susitarimą, buvo žinoma, kad Planavimo sąlygos buvo išduotos neteisėtai ir jis veikė su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus specialistais iš anksto susitaręs.

28. Byloje nėra duomenų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad G. V. atliko atsakovui projektavimo darbus iki 2009 m. vasario 10 d. susitarimo pasirašymo.

29. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, paneigiančių Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas žinojo apie Girkalių žemės sklype nustatytas SAZ ir šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo. Juolab, kad priešingi ieškovo argumentai yra niekuo nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Ieškovas teigia, kad atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punkte nurodytų veiksmų. Atsakovas su šiais ieškovo argumentais nesutiko, teigė, kad įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal 2009 m. vasario 10 d. susitarimą, o projektavimo procesas nebuvo užbaigtas dėl ieškovo kaltės. Teismas įvertinęs šalių nurodytus argumentus, byloje esančių įrodymų visumą, ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų aplinkybių:

30.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad projektavimo sąlygos buvo perrašytos ieškovui, planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos taip pat buvo perduotos ieškovui.

30.2. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad kaip atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą ieškovas nurodo tai, kad nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis. Kitų atsakovo kaltės įrodymų ieškovas nenurodo ir nepateikia. Teismas, įvertinęs 2009 m. vasario 10 d. susitarimo turinį, konstatuoja, kad 2009 m. vasario 10 d. susitarimu atsakovas buvo įsipareigojęs padėti kuruoti (padėti įgyvendinti) socialinio būsto statybos projektą perduotame D. G. nuosavybei Girkalių žemės sklype, tačiau nebuvo įsipareigojęs pakeisti Girkalių žemės sklypo paskirties, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punkte nurodytų veiksmų.

31. Atsižvelgiant į teismo anksčiau sprendime padarytas išvadas, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas žinojo apie Girkalių žemės sklype nustatytas SAZ ir šią informaciją nuslėpė nuo ieškovo; taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas neatliko 2009 m. vasario 10 d. susitarimo 1, 2 punkte nurodytų veiksmų; konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti ir atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir ieškovo prašomos priteisti žalos priežastinis ryšys. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo prašomą žalą bei baudą. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio, nes tai yra teisiškai nereikšminga.

32. Ieškovo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo prašomos priteisti baudos ir žalos yra išvestiniai, atmetus reikalavimus dėl baudos ir žalos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovo reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo.

33. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 19 punkte konstatavo, kad ieškovas savo pasyviu elgesiu (numatytų pareigų nevykdymu) nuo 2009 m. gegužės 25 d. projektavimo sutarties atsisakė ir tokiu būdu projektavimo sutartį nutraukė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad minėtoje byloje nebuvo konstatuota, jog ieškovas neatliko savo įsipareigojimų pagal projektavimo sutartį, sprendimas priimtas bylos iš esmės neišnagrinėjus, ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas remtis nagrinėjamoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu ir konstatuoti, kad atsakovas Girkalių žemės sklypo paskirties nepakeitė dėl savo pasyvaus elgesio, t. y. ieškovui nustojus finansuoti projektavimo darbus ir neatlikus tam reikalingų parengiamųjų darbų (kadastrinių sklypo matavimų ir sklypo toponuotraukos).

34. Teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo, taip pat ir trečiojo asmens G. V. projektavimo firmos atstovo paaiškinimus, kad 3/5 sklypo pateko į SAZ, nesumažino jo vertės ir galimybių vystyti ieškovo sumanymus, nes tai buvo galima daryti. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštas, kuriame nurodyta, kad „tuo metu šie sklypai buvo esamos Girkalių naftos gavybos aikštelės sanitarinės zonos ribose (dabar ji sumažinta)“. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad po to kai sklypą už skolą iš ieškovo perėmė Palangos kredito unija, ji atliko projektavimo darbus ir minėtą sklypą padalino į daug mažų sklypų, kas buvo patvirtinta NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 12SK-744-(14.12.11 0) ir įregistruota viešame registre.

35. Dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo. Pagrįsti atsakovo argumentai, teismas su jais sutinka, kad patikslinto ieškinio tekste nėra nei vieno motyvo, kokiu pagrindu yra reiškiamas toks reikalavimas ir kodėl teismas jį turėtų tenkinti. Tokių motyvų ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Nenurodytas nei faktinis, nei teisinis tokio reikalavimo pagrindas, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Kiti šalių argumentai, susiję su ieškinio senaties (ne)taikymu ir (ne)pagrįstumu yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

37. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas dėl to, kad yra praleista ieškinio senatis ir nėra pagrindo jos atnaujinti, t. y. savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, taip pat kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies.

39. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybės už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turėjo 765 Eur išlaidų.

40. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 71,99 Eur išlaidas už įrodymų rinkimą byloje, iš viso 2 071,99 Eur.

41. Ieškinį atmetus, valstybei turėtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovui priteistinas 2 071,99 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia

patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovui G. T. iš ieškovo D. G. priteisti 2 071,99 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė