Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1384-413/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: e2A-1384-413/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11690-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: G. M.
Atsakovas: R. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1384-413/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11690-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. patikslintu ieškiniu (DOK-47566) teismo prašė:

1.1. nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) su atsakovu R. M., dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – B.;

1.2. nustatyti nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

1.3. nustatyti nepilnamečio vaiko G. M. bendravimo su atsakovu tvarką iki dukrai sueis 4 metai, kitą tvarką – iki dukrai sueis 5 metai, trečią tvarką – iki dukrai sueis 6 metai, ketvirtą tvarką – iki dukrai sueis 7 metai;

1.4. priteisti iš atsakovo 306 Eur dydžio išlaikymą, teikiamą nepilnamečiui vaikui nuo ieškovės kreipimosi dėl mediacijos dienos (2023 m. liepos 25 d.), mokamą mėnesinėmis išmokomis, lėšas pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

1.5. priteisti ieškovei iš atsakovo 1224 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., teikiamą šalių nepilnametei dukrai;

1.6. ieškovės ir atsakovo santuokos metu sukauptas pensijas ar investicijų draudimo sumas, taip pat banko sąskaitose esančias lėšas po santuokos nutraukimo padalinti, paliekant šias lėšas kaupusio sutuoktinio, kurio vardu atidaryta sąskaita, nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo priklausantį asmeninį daiktą – židinį;

1.7. priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. M. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti jo priešieškinį, kuriuo teismo prašė:

2.1. santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „M.“, o ieškovei – jos pasirinktą pavardę;

2.2. nustatyti nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

2.3. nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki G. M. pilnametystės R. M. vaiko išlaikymui kas mėnesį moka po 274 Eur mėnesinių periodinių išmokų;

2.4. nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pagal pateiktą reikalavimą;

2.5. įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui kilnojamuosius daiktus – akumuliatorinio suktuvo „Metabo LT“ komplektą (suktuvas, pakroviklis, 2 akumuliatoriai), skersinio pjovimo stakles „Schepeppach“, siauriapjūklį „Bosh“, o jei daiktai sugadinti ar prarasti – įpareigoti atsakovę už daiktus sumokėti 800 Eur kompensaciją;

2.6. priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

3.1. Nutraukti G. M. ir R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (įrašo Nr. 1756), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę pavardę „B.“, atsakovui prigimtinę pavardę „M.“.

3.3. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. M..

3.4. Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.5. Priteisti iš atsakovo dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 306 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

3.6. Nustatyti tokią atsakovo R. M. bendravimo su nepilnamete dukra G. M. tvarką:

3.6.1. atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvienos nelyginės savaitės savaitgalį pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 11 val. kiekvienos nelyginės metų savaitės šeštadienį ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. kiekvienos nelyginės metų savaitės sekmadienį;

3.6.2. atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvienos lyginės metų savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.

3.6.3. atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.;

3.6.4. atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvienais lyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.;

3.6.5. atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvienais lyginiais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 16 val. Šv. Kūčių dieną ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 18 val.;

3.6.6. kiekvienais metais atsakovas R. M. su nepilnamete dukra G. M. praleidžia tėvo dieną. Tuo atveju, jei pirmasis birželio sekmadienis yra ieškovės bendravimo su vaiku laikas, atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 11 val. ir užtikrina dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18 val.;

3.6.7. kiekvienais metais G. M. motinos dieną praleidžia su ieškove. Tuo atveju, jei pirmasis gegužės sekmadienis yra bendravimo su atsakovu laikas, atsakovas užtikrina dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 11 val.

3.6.8. atsakovas R. M. su nepilnamete dukra kiekvienais metais praleidžia savaitę atostogų nepertraukiamai; šalys turi teisę bendru sutarimu raštu susitarti dėl tokių atostogų datos, tačiau ieškovei ir atsakovui nesusitarus, nustatoma, kad ieškovas su nepilnamete dukra kiekvienais metais praleidžia atostogas nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d.;

3.6.9. atostogų bendravimo tvarka taikoma nuo 2026 m. sausio 1 d.;

3.6.10. atsakovas R. M. ir ieškovė G. M. turi teisę raštu (SMS žinutėmis, el. laiškais, susirašinėjimo programėlėmis, pasirašytu susitarimu ir kt.) susitarti dėl kitokio skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra G. M. grafiko (dukros išvykimo ir grįžimo laiko, kitų bendravimo dienų ir t.t.).

3.7. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė G. M. ir atsakovas R. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Šalys yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas ir atsakovė jokio registruotino turto nėra įgiję.

Dėl santuokos nutraukimo

5. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, atžagariai elgėsi su sutuoktine, smurtavo. Ieškovė atsakovo kaltę grindė vaizdo (garso) įrašais (pateiktas į bylą 2024 m. vasario 8 d. DOK-17339), paaiškinimais, liudytojų parodymais bei baudžiamosios bylos Nr. 1-43-668/2025 iškėlimo faktu.

6. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė jos piktnaudžiavimu alkoholiu, nuolatiniu kabinėjimusi prie atsakovo ir jo įžeidinėjimu. Savo poziciją dėl atsakovės kaltės atsakovas grindė savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais.

7. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, išklausęs liudytojų paaiškinimus konstatavo, kad šalių konfliktai tiek iki santuokos, tiek santuokos metu buvo ganėtinai dažna ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių būsena. Bylos duomenys neginčytinai nepagrindžia nė vienos iš šalies kaltės, todėl teismas atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas, pripažindamas, kad santuokos nutraukimo priežastis yra abipusė sutuoktinių kaltė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas G. M. nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2023 m. birželio mėnesio) iki šiol nepertraukiamai gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais bei tinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, pareigas.

9. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendė, kad nesant tarp šalių ginčo, nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl šalių reikalavimus nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove teismas tenkino.

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Teismas nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės G. M. išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas prašė priteisti po 274 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė duomenis (lentelę) dėl vaiko poreikių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tinkamas kriterijus nustatant vaiko išlaikymo sumą yra minimali mėnesinė alga. Tai reiškia, kad ieškovė ir atsakovas dukters išlaikymui turi skirti 777 Eur. Valstybė kiekvieną mėnesį vaikams iki 18 metų moka 122,50 Eur išmokas. Taigi valstybė patenkina 122,50 Eur dydžio vaiko poreikius, kas lemia, kad vaiko tėvai turi patenkinti maždaug 654 Eur dydžio poreikius arba po 327 Eur kiekvienas iš tėvų.

11. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio, teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra artima teismo nustatytam dydžiui, tokio išlaikymo dydžio priteisimas nepažeidžia vaiko interesų, todėl ieškovės reikalavimą dėl vaiko išlaikymo ir jo dydžio pripažino pagrįstu, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai G. M. po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 306 Eur dydžio išlaikymo G. M. įsiskolinimą nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog būtų teikęs išlaikymą nepilnametei dukrai iki ieškovės ir savo paties kreipimosi į teismą dienos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 306 Eur dydžio įsiskolinimo priteisimo pripažino pagrįstu.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

14. Pasisakydamas šiuo klausimu, teismas pažymėjo, kad teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka nelyginės savaitės savaitgaliais bei lygininių savaičių ketvirtadieniais bei penktadieniais. Šalys patvirtino, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nesukėlė joms nesutarimų.

15. Išvadą teikianti institucija, įvertinusi vaiko amžių, tai yra kad mergaitė bylos nagrinėjimo metu paaugo, nurodė, kad būtų galima nustatyti bendravimo tvarką su viena nakvyne pas skyrium gyvenantį tėvą. Teismas su tokia tarnybos pozicija sutiko, todėl nustatė konkretesnę šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

16. Pasisakydamas šiuo klausimu, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas jokio turto santuokos metu neįgijo, teismo posėdžio metu šalims patvirtinus, kad bylos nagrinėjimo metu apsikeitė prašytais priteisti kilnojamaisiais daiktais, teismas šalių reikalavimus dėl daiktų priteisimo atmetė.

17. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies, nėra pagrindo paskirstyti (priteisti) šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025m. kovo 5 d. sprendimą, priimti byloje naują sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, nes pagrindinė priežastis – atsakovo sistemingas, nuolatinis smurtavimas prieš ieškovę. Dėl vieno iš atvejų, kai ieškovė patyrė atsakovo smurtą, atsakovas net yra teisiamas šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Atsakovas baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad tiek rankomis, tiek ir kirviu smurtavo prieš savo sutuoktinę – ieškovę ir jos brolį. Ieškovė apie patirtą smurtą ne tik informavo policiją, bet ir kitas institucijas.

18.2. Atsakovas santuokos metu buvo linkęs nuolatos ir sistemingai vartoti alkoholį, narkotines medžiagas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. O. ir K. A.. Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-43-668/2025 duomenų buvo nustatyta, kad atsakovui atlikus smurtinį nusikaltimą prieš ieškovę, atsakovas buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. spalio 15 d. Kauno apskrities moterų krizių centro pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovė kreipėsi į centrą dėl to, kad atsakovas nuolatos vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas, tai ieškovę veikia psichologiškai, emociškai. Dėl šių aplinkybių ieškovei buvo suteikta psichologinė pagalba.

18.3. Ieškovė išimtinai viena rūpinosi vaiko išlaikymu. Nuo 2023 m. birželio 14 d. atsakovas nebendravo nei su ieškove, nei su šalių dukra. Atsakovas nebuvo išreiškęs noro pamatyti savo dukrą, lankyti ją, be to, atsakovas finansiškai neprisidėjo prie šalių dukros poreikių aprūpinimo ir prisidėjo tik tada, kai 2023 m. spalio mėn. tai daryti jį paragino Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai, atlikdamas vienkartinį 200 Eur dydžio mokėjimą, o nuolatinį išlaikymą atsakovas pradėjo teikti tik pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Teismas sprendimu priteisė vaikui išlaikymą po 306 Eure, tačiau 2024 m. balandžio 17 d. kreipdamasi su patikslintu ieškiniu į teismą, ieškovė nesitikėjo, kad byla truks taip ilgai. Akivaizdu, kad per metus pasikeitė aplinkybės, t. y. padidėjo tiek kainos, tiek šalių dukros poreikiai. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti išlaikymą šalių dukrai siejo su minimalia nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma, kuri pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Todėl šias aplinkybes turėjo įvertinti teismas, priimdamas sprendimą, nes tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus.

18.5. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 14 d. iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos (2023 m. spalio 18 d.) ir priteisti nuolatinį išlaikymą nuo kreipimosi dėl mediacijos paskyrimo dienos (2023 m. liepos 25 d.) iki nepilnametės dukros pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas nuo 2023 m. birželio 14 d. iki kreipimosi dėl mediacijos paskyrimo dienos, o nuolatinis išlaikymas turėtų būti priteistas nuo mediacijos paskyrimo dienos (2023 m. liepos 25 d.) iki šalių nepilnametės dukros pilnametystės. Sprendime yra neteisingai nurodytas laikotarpis, už kurį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo priteistas tik 272 Eur dydžio išlaikymas, o sprendimu buvo priteistas 306 Eur dydžio nuolatinis išlaikymas, šalių dukrai nebuvo priteistas 34 Eur kas mėnesį neprimokėtas nuolatinio išlaikymo skirtumas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki sprendimo priėmimo dienos.

18.6. Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo specialistų, kurie nuolatos bendrauja su šeima, pozicija yra aiški ir nedviprasmiška – atsakovas negali pasirūpinti savarankiškai šalių dukra, jam trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių ir kt., be to, specialistai pabrėžė, kad atsakovas kategoriškai nesutinka įgyti tokių žinių. Šios tarnybos specialistai teikiamose išvadose yra pasisakę, kad atsakovo elgesyje nemato progreso, atsakovas nepagrindžia aplinkybių, kad galėtų pasirūpinti dukra, jei būtų nustatyta bendravimo tvarka su nakvynėmis. Viso proceso metu tiek ieškovė, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas nėra pajėgus pasirūpinti dukra, jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka su nakvynėmis, atsakovas tiesiog neturi tam įgūdžių, tačiau teismas tiesiog ignoravo tai. Ieškovė nesutinka ir su ta sprendimo dalimi, kuria numatytas nepilnamečio vaiko atostogavimas su atsakovu.

18.7. Įvertinus byloje nustatytą faktą, kad tarp šalių vyrauja nuolatiniai ir gilūs konfliktai, yra akivaizdu, jog abipusis sutarimas dėl atostogų laiko ateityje yra mažai tikėtinas. Nepaisant šių aplinkybių, teismas, neaptaręs konkretaus atostogų laikotarpio nei su ieškove, nei su atsakovu, vienašališkai nustatė, kad atsakovas su vaiku atostogaus nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d., taikant šią tvarką nuo 2026 m. sausio 1 d. Nei teismo posėdžių metu, nei kitu procesiniu būdu šalims nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją ar siūlymus dėl šio termino. Ši data joms tapo žinoma tik perskaičius galutinį teismo sprendimą. Tai akivaizdžiai pažeidžia šalių teisę būti išklausytoms. Taip pat nesutiktina su dukros grąžinimo į gyvenamąją vietą formulavimu, nurodant laiką „iki“ tam tikros valandos, o ne konkretų grąžinimo laiką ar aiškų laiko intervalą. Tokia formuluotė nėra konkreti. Dėl to sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnametės dukters yra netinkama ir privalo būti pakeista.

18.8. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad ženkliai didesnė ieškovės reikalavimų dalis buvo visiškai patenkinta, o atsakovo nei vienas reikalavimas visiškai nebuvo tenkintas, teismas pagal patenkintus reikalavimus turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo jį atmesti ir nurodo tokius pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Baudžiamoji byla yra neišnagrinėta, todėl nenustatyta sutuoktinio – atsakovo – kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Teismas vertino ir pasisakė tiek dėl baudžiamosios bylos, kurios pagrindu ieškovė įrodinėjo atsakovo kaltę, tiek dėl ieškovės pateiktų vaizdo, ir garso įrašų, tiek dėl liudytojų parodymų. Todėl, atsakovo nuomone, teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus.

19.2. Ieškovė nurodo, kad teismas turėjo priteisti didesnį išlaikymą, pagal 2025 m. galiojantį MMA dydį, tačiau tokio reikalavimo ieškiniu ieškovė nereiškė. Pažymi, kad byla baigta nagrinėti 2025 m., ieškovė reikalavimo dėl didesnio išlaikymo, pasikeitus MMA taip pat nereiškė ir didesnių vaiko poreikių neįrodinėjo. Kokiu pagrindu teismas turėjo nukrypti nuo ieškinio reikalavimų ir už ieškovę formuoti juos, nėra aišku. Atsakovo manymu, ieškovė neįrodė ir vaiko poreikių dėl 306 Eur išlaikymo sumos.

19.3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, teikdama byloje galutinę išvadą, nurodė, kad vaikas su tėvu gali likti su nakvynėmis, dėl mažo amžiaus rekomenduojama viena nakvynė. Nei Tarnyba, nei teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas negebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku. Pažymi, kad išvadą į bylą teikia Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o ne vadybininkai ar socialiniai darbuotojai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pasitikėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadomis. Todėl teismas teisėtai vadovavosi į bylą įtrauktos Tarnybos išvada, o ne socialinių darbuotojų pareiškimais.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Mergaitė nuo pat gimimo gyveno atsakovo namuose. Atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką, turi visas reikiamas priemones vaikams auginti ir prižiūrėti. Teismas nenustatė, kad atsakovo turimos buitinės sąlygos yra netinkamos. Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovas neturi sąlygų vaikui likti su nakvyne atmestinas kaip nepagrįstas.

19.5. Teismas sprendimu nustatydamas atsakovo atostogų su vaiku tvarką, konstatavo, kad šalys dėl vaiko atostogų nesusitarė. Pažymi, kad ieškovė iš viso nenori, jog vaikas atostogautų su tėvu, todėl teismo nustatyta tiksli data atitinka ir vaiko, ir tėvų interesus – visoms šalims iš anksto bus žinoma apie atsakovo atostogas su vaiku ir dėl to tarp šalių nekils ginčai.

19.6. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – netenkintas, dėl vaiko gyv. vietos nustatymo – tenkintas, dėl išlaikymo priteisimo – tenkintas, dėl bendravimo tvarkos – netenkintas, dėl išlaikymo įsiskolinimo – tenkintas iš dalies (25 proc.), dėl židinio priteisimo – atsisakytas. Iš viso byloje ieškovės tenkintų reikalavimų dydis (6 reikalavimai, iš jų tenkinti 2 ir trečias 25 proc.) siekia 37 proc. Atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės – netenkintas, dėl vaiko gyvenamosios vietos – tenkintas, dėl išlaikymo priteisimo – tenkintas iš dalies (89 proc.), dėl bendravimo tvarkos – tenkintas, dėl daiktų – atsisakytas. Iš viso buvo patenkinta 58 proc. atsakovo reikalavimų (5 reikalavimai, iš jų tenkinti 2 ir trečias 89 proc.) Be to, didelė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl to, kad ieškovė nuolat tikslino ieškinio reikalavimus, reiškė reikalavimus dėl bylos sustabdymo. Atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Todėl sutiktina su teismo vertinimu, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ne pagal taisyklę „pralaimėjęs moka“, o remiantis šalių procesiniu elgesiu ir įvertinus, kodėl susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepilnametės G. M. išlaikymui iš tėvo R. M. priteisti po 272 Eur išlaikymą, mokamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Ieškovės ieškinys teisme buvo pateiktas 2023 m. spalio 18 d., atsakovo ieškinys – 2023 m. spalio 26 d.. Priteisiant vaikams išlaikymą orientaciniu kriterijumi laikomas MMA dydis atskaičius mokesčius. 2023 m. MMA Lietuvoje, atskaičius mokesčius buvo 633 Eur, savivaldybės mokami vaiko pinigai – 56,65 Eur. Vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, kiekvienam iš tėvų skirtina suma po 288 Eur. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi iš apelianto buvo priteistas laikinas vaiko išlaikymas – po 272 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Priteisdamas išlaikymą nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai yra didesni nei minimalūs.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Teismas dėstomojoje dalyje nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje yra nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Esant šiai kolizijai manytina, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti klausimą dėl išlaikymo priteisimo momento.

20.3. Apeliantas išlaikymą mokėjo visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų patvirtinančių, kad apelianto mokamo išlaikymo vaiko poreikiams apmokėti nepakako. Taip pat nebuvo pateikta ir įrodymų apie tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu būtų skyrusi didesnę nei apelianto mokamą išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiams apmokėti apelianto mokamos išlaikymo sumos pakako. Todėl priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, ieškovei leidžiama ne tik nepagrįstai praturtėti, bet ir nepagrįstai nukrypstama nuo tėvų lygiateisiškumo principo.

20.4. Ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė neatitinka realios situacijos, pvz. ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos darželiui, būreliams ir kt. sudaro 177 Eur + 50 Eur darželio rinkliavos (DOK-137254), tuo tarpu iš darželio pateiktos pažymos (DOK-10370) matyti, kad darželio išlaidos yra 3,7 Eur dienai (74 Eur/mėn.), renginių išlaidos – iki 10 Eur/mėn., apie kitas rinkliavas nenurodoma. Taigi akivaizdu, jog ieškovės pateiktos išlaidos neatitinka tikrovės, o kai kurios – dovanos auklėtojoms ir rinkliavos, kurios pasak ieškovės sudaro 50 Eur/mėn., yra neegzistuojančios. Ieškovė taip pat negalėjo pagrįsti vaiko išlaidų rūbams – 100 Eur/mėn. Vaikas yra mažas, rūbai dažnai yra perkami iš „antrų rankų“, todėl tokios išlaidos yra nepagrįstai padidintos. Komunalinių mokesčių suma taip pat neatitinka tikrovės, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė gyvena su mama ir su jos draugu, taigi būstu naudojasi ne 2, o 4 asmenys. Vadinasi ir išlaidos komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis) yra per pusę mažesnės nei nurodo ieškovė.

20.5. Apeliantas turi du išlaikytinius (DOK-10370), tuo tarpu ieškovė tik vieną. Apelianto pajamos yra minimalios ir šiuo metu jis yra vaiko auginimo atostogose. Apeliantas pažymi, kad priteisdamas vaikui išlaikymą teismas visiškai neatsižvelgė į minėtas aplinkybės ir priteisė tokio dydžio išlaikymą, kokio apeliantas nėra finansiškai pajėgus mokėti.

21. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutrukimo priežasčių ir vieno iš sutuoktinių kaltės, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

24. Ieškovė prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, skundžiamu sprendimu teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė savo apeliaciniame skunde su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodydama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat smurtavo prie ieškovę, vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas.

25. Pažymėtina, kad santuoka yra vienas iš įstatyminiu pagrindu šalių abipusiu susitarimu įformintas susitarimas, siekiant sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

26. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

27. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 30 punktas).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti ir netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

29. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Žemesnės instancijos teismas

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys 2023 m. liepos 25 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl privalomos mediacijos dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Mediacija pasibaigė 2023 m. rugpjūčio 25 d., šalims pasitraukus iš mediacijos.

31. Į bylą pateiktas susirašinėjimo el. laiškais patvirtina, kad šalys dažnai pykosi. Pvz., iš 2022 m. kovo mėnesį vienas kitam rašytų elektroninių laiškų matyti, kad dėl tarpusavio nesutarimų atsakovas buvo išėjęs iš namų ir nenorėjo bendrauti su ieškove, jai neskambino, nors ieškovė prašė atleidimo ir prašė paskambinti, kad galėtų pasikalbėti (2 t., b. l. 100–104); 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. visa šeima viešėjo Norvegijoje, kur tarp šalių vėl įvyko konfliktas, dėl kurio atsakovas 2023 m. birželio 11 d. vienas grįžo į Lietuvą (2 t., b. l. 97– 99).

32. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-21649-23 matyti, kad 2023 m. birželio 13 d. vakare tarp šalių kilo konfliktas, atsakovui buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė tos dienos vakarą atvyko pasiimti savo daiktų iš vyro namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur šalys kartu gyveno. Konfliktą matė atsakovo tėvai, ieškovės brolis, kiti asmenys. Ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja, kadangi jai buvo padaryta fizinė žala. Ieškovė ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pripažinta nukentėjusiąja, atsakovui pareikšti kaltinimai (1 t., b. l. 52–55; 152–159, 2 t., b. l. 54). Pažymėtina, kad šiai dienai baudžiamojo byla Nr. 1-43-668/2025 nėra išnagrinėta, todėl daryti išvadą apie atsakovo žiaurų elgesį su ieškove, kas yra vienu iš įstatyme numatytų pagrindų preziumuoti, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pakankamo pagrindo.

33. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ( toliau – VTAS) 2023 m. lapkričio 13 d. išvadoje teismui nurodė, kad ieškovei ir atsakovui taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, buvo nustatyti galimi nesmurtiniai šalių vaiko teisių pažeidimai: 2022 m. liepos 26 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad vaikas namuose su neblaiviais tėvais (motinai nustatytas 1,04 prom., tėvui – 0,69 prom. girtumas, 2023 m. rugsėjo 18 d. pažeista vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (1 t., b. l. 74–77).

34. Iš policijos suvestinės matyti, kad 2022 m. liepos 24 d., 2 val. 14 min. policijoje buvo gautas pranešimas dėl tarp šalių kilusio konflikto namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai buvo neblaivūs (1 t., b. l. 95–96).

35. Teisme apklausta liudytoja ieškovės motina T. A. nurodė, kad atsakovas pasižymi neadekvačiomis reakcijomis, netinkamai elgiasi sutuoktinės atžvilgiu, kad ji rūpinasi anūke, padėjo ir padeda anūkę auginti (2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 20 min. – 40 min.). Ieškovės iniciatyva byloje liudytoju apklaustas P. Š. tvirtino, kad 2023 m. vasarą ieškovui ir atsakovei viešint Norvegijoje, ieškovė pas juos vakarojo, kai paskambino atsakovas, kilo konfliktas. Ieškovei grįžus į jos apsistojimo vietą, į kurią liudytojas palydėjo, ieškovė su atsakovu dar kartą sukonfliktavo. Liudytojas nurodė matęs, kad ieškovei nuėjus į kambarį, atsakovas išeidamas iš kambario trinktelėjo (įvardijo terminu „kepštelėjo“), o tada išėjo ir išvažiavo. Kaip vėliau paaiškėjo, jis išvažiavo į Lietuvą (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. – 10 min.).

36. Apklausta byloje liudytoja atsakovo motina M. M. paaiškino, kad šalių vaiką praktiškai augino atsakovas, o tarp ieškovo ir atsakovės būdavo amžini konfliktai. Pažymėjo įvykį, kai ieškovė grasino nusižudyti su kūdikiu, taip pat vieną kartą subadė liudytojos šaldytuvą peiliu. M. M. tvirtinimu, ieškovė ir atsakovas gyveno su ja tuose pačiuose namuose, todėl jai daugelis aplinkybių žinoma. Kai vaikui buvo 8 mėnesiai, ieškovė pradėjo dirbti, o bylos šalys išsiskyrė, kai grįžo iš Norvegijos (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. – 30 min.).

37. Ieškovės liudytoja B. B. tvirtino, kad šalys buvo atvažiavusios pas juos į Norvegiją, tačiau ieškovas ir atsakovė daug laiko kartu neleido, mergaite rūpinosi išimtinai ieškovė. Prie jų atsakovas stengdavosi valdytis, policija nebūdavo kviečiama, o kai negerdavo, konfliktų nebūdavo. Liudytoja papasakojo mačiusi kaip atsakovas trenkė ieškovei – Norvegijoje kartu su dėde palydėjo ieškovę į apsistojimo vietą, kur mačiusi ieškovės ir atsakovo konfliktą, kuris baigėsi tuo, jog atsakovas išeidamas iš kambario, ieškovei laikant vaiką ant rankų trenkė ir pasiėmęs jau sudėtą krepšį išvažiavo (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 36 min. – 50 min.).

38. Šalis pažįstanti liudytoja D. O. paaiškino, kad atsakovas daug išgėrinėdavo, per nosį vartojo miltelius, o vaiku visada rūpinosi G. M. (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 59 min. – 1 val. 6 min.).

39. Liudytoja K. A., kuri yra ieškovės draugė, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susipažino per ją (per liudytojos vaiko tėvą) ir greitai bylos šalių bendravimas iš draugystės peraugo į santykius. Liudytojos teigimu, ieškovė yra labai šeimyniška, liudytoja matydavo, kai atsakovas vartoja narkotikus, atsakovas elgėsi labai nepagarbiai su ieškove kai ši laukėsi, tuo metu yra ją pastūmęs (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 10 min. – 1 val. 20 min.).

40. Liudytojos K. M., kuri yra atsakovo sesuo, nuomone, pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės alkoholio vartojimas, ypač per vaiko krikštynas. Jos tvirtinimu, ieškovė ir atsakovas dažnai pykdavosi (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 25 min. – 1 val. 35 min.).

41. Liudytojas E. B., kuris yra atsakovo tėvų kaimynas, tvirtino matęs kaip atsakovas rūpindavosi dukra kai ieškovė dirbdavo. Liudytojo teigimu, balių nebūdavo, nebūdavo girtuokliavimo. Liudytojo nuomone, tai buvo padori šeima, jis niekad nepastebėjęs ieškovės ir atsakovo konfliktų (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 40 min. – 1 val. 46 min.).

42. Byloje apklaustas liudytoju atsakovo draugas A. Š. tvirtino, kad tarp sutuoktinių būdavo daug pykčių iš ieškovės pusės, konfliktus provokuodavo ieškovė, ypač būdama neblaivi (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 55 min. – 2 val. 5 min.)

43. Atsakovo draugas liudytojas V. T. nurodė, kad jis matė, kaip ieškovė provokuoja atsakovą, tada įsijungia kamerą, tranko atsakovą prie draugų. Atsakovas būdavo su vaiku, jį prižiūrėdavo. Liudytojas pabrėžė įvykį, kai sodyboje šventė 30-ąjį atsakovo gimtadienį ir ieškovės patėvis išsivežė ją iš šventės (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 6 min. – 2 val. 15 min.).

44. Taigi, įvertinus liudytojų paaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi liudytojai, išskyrus E. B., patvirtino, jog ieškovės ir atsakovo santykiai santuokos metu buvo konfliktiški, konfliktai kildavo pavartojus alkoholinius gėrimus, kuriuos nevengė vartoti abu sutuoktiniai.

45. Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, nuolatiniai konfliktai, dažnas alkoholio vartojimas, dėl ko prieš ieškovę buvo pavartotas ir fizinis smurtas.

46. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti įrodymais pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

47. Ieškovė teismui 2024 m. balandžio 17 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti vaiko išlaikymui po 272 Eur; skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė vaiko išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovės nuomone, per ilgai užsitęsus bylos nagrinėjimui, teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva vaiko išlaikymui priteisti didesnę sumą, atsakovas prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 274 Eur, kadangi ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio būtinumo, be to, atsakovas turi iš viso du nepilnamečius išlaikytinius.

48. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi sukakusi 3,5 metų amžiaus, ji lanko darželį.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, 777 Eur atskaičius mokesčius. Valstybė kiekvieną mėnesį vaikams iki 18 metų moka 122,50 Eur išmokas. Tai reiškia, kad vaiko tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti maždaug po 654 Eur per mėnesį arba kiekvienas iš tėvų po 327 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu teismo priteistas išlaikymas 306 Eur yra artimas MMA, todėl, atsižvelgdama į vaiko amžių, galimus jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 306 Eur išlaikymo dydis yra pakankamas vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti.

53. Kaip minėta, ieškovės vertinimu, priteistas išlaikymo dydis yra per mažas, o atsakovo vertinimu – jis yra per didelis.

54. Iš byloje esančios Kauno lopšelio-darželio „Dobilėlis“ 2024 m. gruodžio 12 d. pažymos matyti, kad be privalomojo mokesčio už darželį, kuris per mėnesį siekia iki 78 eurų, yra kviečiami mokami spektakliai, už kuriuos papildomai sumoka vaiko tėveliai. Vieno tokio užsiėmimo ar spektaklio kaina yra 5 Eur ir tokių renginių per mėnesį būna du kartus. Pažymoje taip pat nurodyta, kad darželio patalpose, kurios yra nuomojamos, yra vedami kitokie užsiėmimai. Šalių dukra lanko šokių ir keramikos būrelius, už kuriuos yra mokama papildomai. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad už šokių pamokas ieškovė moka nuo 16 Eur iki 36 eurų, priklausomai nuo to, kiek kartų per mėnesį tokias pamokas vaikas lankė. Už keramikos pamokas ieškovė 2024m. gruodžio 4 d. sumokėjo 32 Eur (3 t., b. l. 119, 132). Taigi, kas mėnesį už darželį ir kitas ugdymo pamokas ieškovė sumoka virš 100 Eur.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteista vaikui išlaikymui suma yra pakankama, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė suma. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinė skundą, ieškovė neprašė teismo priteisti didesnį išlaikymo dydį, o pagal byloje pateiktus duomenis, nors ir būdamas aktyvus šeimos bylose, neturėjo faktinio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisti vaikui didesnį išlaikymą.

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys neturi nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo, abu yra dirbantys. Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad ieškovės pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur į rankas. Atsakovas dirba UAB „Dextera“ ir turi individualios veiklos pažymą. Šiuo metu atsakovas yra vaiko auginimo atostogose, iš Sodros gauna apie 720 Eur. Draudimo laikotarpis – iki 2026 m. sausio 13 d. Teismui pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (DOK-10370). Taigi, atsakovas turi du išlaikytinius, ieškovė – vieną.

58. Vertinant šalių turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo, tačiau tokia atsakovo padėtis yra laikina – iki 2026 m. sausio 13 d. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis negali gauti papildomai jokių kitų pajamų, išskyrus minėtas pajamas iš socialinio draudimo fondo, kadangi, kaip jau minėta, atsakovas turi individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovą atstovaujančiam asmeniui (kvalifikuotam teisininkui) už suteiktas teisines paslaugas jis sumokėjo nemažas pinigų sumas ir neatskleidė šių pinigų šaltinio, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties.

59. Pažymėtina, kad priešieškiniu atsakovas prašė nepilnametės dukros išlaikymui priteisti pusę MMA sumos, išskaičiavus savivaldybės mokamus vaiko pinigus, t. y. 274 Eur. (633 Eur - 85,75 Eur vaiko pinigai)/2 = 274 Eur).

60. Taigi, ir atsakovas išlaikymo dydį apskaičiavo vadovaudamasis tokia pačia metodika – nuo minimalaus darbo užmokesčio, kuris teismo sprendimo priėmimo dieną buvo padidėjęs nuo 633 Eur iki 777 Eur, atėmus vaiko pinigus, kurie taip pat padidėjo, taigi taip, kaip sprendimo motyvus grindė ir pirmosios instancijos teismas.

61. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta šalių apeliacinių skundų argumentus dėl išlaikymo vaikui dydžio kaip nepagrįstus, kadangi teismo priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra yra mažametė, tačiau jai paaugus jos poreikiai gali pasikeisti, todėl įstatyme yra numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Dėl išlaikymo priteisimo momento ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

63. Kaip teisingai atkreipė dėmesį savo apeliaciniame skunde atsakovas, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, o sprendimo rezoliucinėje dalyje – nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl, atsakovo nuomone, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento turi būti patikslinta.

64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo priteistas tik 272 Eur dydžio išlaikymas, o sprendimu – 306 Eur dydžio nuolatinis išlaikymas. Tai reiškia, kad šalių dukrai nebuvo priteistas 34 Eur kas mėnesį mokėtino nuolatinio išlaikymo dydžio skirtumas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Be to, teismas neteisingai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

65. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

67. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).

68. Bylos duomenimis, šalys nebegyvena kartu nuo 2023 m. birželio 14 d., ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo priimtas 2023 m. spalio 25 d. Tai reiškia, kad išlaikymo skola gali būti apskaičiuojama ir priteisiama nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio priėmimo teisme dienos.

69. Atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, skundžiamo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys dėl išlaikymo įsiskolinimo momento ir išlaikymo priteisimo momento tikslintinos.

70. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikui nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios – nuo 2023 m. birželio 14 d., po to, paragintas vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, atsakovas 2023 m. spalio mėnesį pervedė ieškovei 200 Eur, daugiau išlaikymo neteikė. Todėl patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 224 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nurodė, kad nėra aišku, kaip ieškovė paskaičiavo tokį įsiskolinimą, nepateikė kvitų, čekių, todėl prašė šį ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė 306 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, suklydo, nes vadovavosi pradiniame ieškinyje suformuluotu reikalavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso.

72. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovas neneigia, kad nuo šalių gyvenimo skyrium iki ieškinio teismui pateikimo išlaikymo savo dukrai nemokėjo.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iš esmės viena teikė išlaikymą vaikui, kartu ir užtikrindama jo kasdienių poreikių tenkinimą, o atsakovo teiktas išlaikymas buvo labai nedidelis – tik 200 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 14 d. (gyvenimo skyrium pradžios) iki 2023 m. spalio 25 d. (ieškinio priėmimo) kas mėnesį po 306 Eur, kas sudaro 1 111 Eur (153 Eur už pusę birželio mėnesio + 306 Eur už liepos mėnesį + 306 Eur už rugpjūčio mėnesį + 306 Eur už rugsėjo mėnesį + 240 Eur iki spalio 24 d. – 200 Eur atsakovo sumokėta išlaikymui skirta suma).

74. Apibendrinant tai, kas nurodyta, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tikslintina, nurodant, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, taip pat priteistinas 1 111 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. spalio 24 d.

75. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas šioje byloje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vaiko išlaikymui buvo priteisęs 272 Eur, o teismo sprendimu – 306 Eur, todėl turėjo išspręsti skirtumo 34 Eur priteisimo klausimą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

76. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka su nakvynėmis, taip pat atostogų laikotarpio. Apeliantės nuomone, atsakovas neturi įgūdžių ir nėra pajėgus pasirūpinti dukra bendraujant su nakvyne, teismas, neaptaręs konkretaus atostogų laikotarpio nei su ieškove, nei su atsakovu, vienašališkai nustatė, kad atsakovas su vaiku atostogaus nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 7 d., taikant šią tvarką nuo 2026 m. sausio 1 d.

77. Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodydamas, kad jis turi įgūdžių prižiūrėti vaiką ir naktį, nes šiuo metu augina ir prižiūri kitą savo vaiką. Be to, šalių dukrą ilgą laiką gyveno atsakovo namuose ir yra prie jų pripratusi. Kadangi dėl bendravimo su vaiku atostogų metu su ieškove susitarti nepavyko, teismas pagrįstai nustatė konkrečią atostogų datą.

78. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

79. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

80. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

81. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos 2024 m. spalio 22 d. teismo nutartimi, ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra G. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka, t. y.: 1) atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.; 2) atsakovas R. M. su dukra G. M. bendrauja kiekvieną lyginės metų savaitės ketvirtadienį ir penktadienį pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba 18 val. iš jos gyvenamosios vietos tuo atveju, jei dukra tą dieną nėjo į ugdymo įstaigą, ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3) atsakovas R. M. (duomenys neskelbtini). su dukra G. M. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba 18 val. iš jos gyvenamosios vietos tuo atveju, jei dukra tą dieną nėjo į ugdymo įstaigą, ir užtikrindamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4) atsakovas R. M. 2024 m. gruodžio 26 d. su dukra G. M. bendrauja pasiimdamas dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir užtikrinamas dukros grįžimą į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iki 20 val. 5) atsakovas R. M. ir ieškovė G. M. turi teisę raštu (SMS žinutėmis, el. laiškais, susirašinėjimo programėlėmis, pasirašytu susitarimu ir kt.) susitarti dėl kitokio skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra G. M. grafiko (dukros išvykimo ir grįžimo laiko, kitų bendravimo dienų ir t.t.).

82. Iš nagrinėjamos bylos eigos matyti, kad teisminio proceso metu dėl nurodytos bendravimo tvarkos tarp šalių nebuvo ginčų, todėl teismas turėjo pagrindą sprendimu nustatyti panašią bendravimo su vaiku tvarką ir ją sukonkretinti atsižvelgdamas į šventines dienas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad mergaitė bylos nagrinėjimo metu paaugo, todėl būtų galima nustatyti bendravimo tvarką su viena nakvyne pas skyrium gyvenantį tėvą.

83. Paskutinio teismo posėdžio metu 2025 m. vasario 13 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė I. G., pristatydama išvadą, nurodė, kad šalys savo dukra rūpinasi, tiek mama, tiek tėvas iš darželio vaiką pasiima, iš darželio nusiskundimų negauta, laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo galioja jau metus laiko, jokių neigiamų atsakovo veiksmų vaiko atžvilgiu tarnyba nebuvo gavusi, šalių dukra paaugo, be to atsakovo gyvenamoji aplinka jai yra pažįstama, todėl nustatant bendravimo tvarką, nėra jokių kliūčių, kad šalių dukra gali likti pas atsakovą su nakvyne. Be to, atstovė atkreipė dėmesį, kad iki šiol tarp šalių nėra susitarimo dėl atostogų ir dėl to gali ateityje kilti nesutarimai, todėl siūlė teismui nustatyti konkrečią datą, kada dukra atostogaus su tėčiu (teismo posėdžio garso įrašas 7 min. – 20 min.).

84. Taigi, skundžiamu sprendimu teismas, nustatydamas tėvų bendravimo su dukra tvarką, įvertino ne tik šalių pageidavimus, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadą, atsižvelgė į šalių lygias teises dalyvauti dukters auklėjime, byloje nėra duomenų apie atsakovo negebėjimą pasirūpinti vaiku. Be to, teismas šalims paliko galimybę, visų pirma visus su bendravimo su vaiku iškilusius klausimus spręsti abipusiu geranorišku susitarimu, taip užtikrinant geriausius vaiko interesus.

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 21 punktas).

86. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl procesinės bylos baigties

87. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tačiau suklydo vertinant priteistino išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, o tuo pačiu ir dydį bei priteistino išlaikymo momentą, todėl šiose dalyse Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

88. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ženkliai didesnė ieškovės reikalavimų dalis buvo visiškai patenkinti, nei vienas atsakovo reikalavimas nebuvo tenkintas visiškai, todėl teismas atitinkamai turėjo nuspręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

89. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tiek ieškovas, teik atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abi bylos šalys teismo posėdžio metu nebepalaikė reikalavimų dėl turto išreikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas sprendė, kad nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

90. Bylos duomenimis, ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo 6 reikalavimus, kurių kiekvienas sudaro po 16,67 proc. (100 proc. / 6): 1) dėl santuokos nutraukimo – tenkintas iš dalies 8,34 proc. (16,67 proc. / 2); 2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – tenkintas 16,67 proc.; 3) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – tenkintas iš dalies 8,34 proc.; 4) dėl išlaikymo priteisimo – tenkintas 16,67 proc.; 5) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, – apeliacinės instancijos teismo patenkintas iš dalies (91 proc. = 1 111 Eur × 100 proc. / 1 224 Eur), tai reiškia, kad šis reikalavimas buvo patenkintas 15,17 proc. (16,67 proc. × 91 proc. / 100 proc.); 6) dėl turto grąžinimo – atmestas (0 proc.). Taigi, iš viso ieškovės reikalavimų patenkinta dalis yra 65,19 proc. (8,34 + 16,67 + 8,34 + 16,67 + 15,17 + 0).

91. Atsakovas buvo pareiškęs 5 savarankiškus reikalavimus, kurių kiekvienas sudaro po 20 proc. (100 proc. / 5): 1) dėl santuokos nutraukimo – tenkintas iš dalies 10 proc. (20 proc. / 2); 2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – tenkintas 20 proc.; 3) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – tenkintas iš dalies 10 proc.; 4) dėl išlaikymo priteisimo – tenkintas 18 proc. (90 proc. = 274 Eur × 100 proc. / 306 Eur); 5) dėl turto grąžinimo – atmestas (0 proc.). Taigi, iš viso atsakovo patenkintų reikalavimų dalis yra 58 proc. (10 + 20 + 10 + 18 + 0).

92. Apibendrinant tai, kas nurodyta, matyti, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai procentine išraiška patenkinti apylygiai, dėl to pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidas paskirstymo kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

93. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą sprendimą, tačiau skundo argumentai iš esmės buvo susiję su: 1) santuokos nutraukimu dėl atsakovo kaltės; 2) išlaikymo dydžio priteisimu; 3) išlaikymo įsiskolinimo priteisimu; 4) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu. Tai reiškia, kad apeliacinį skundą sudarė 4 reikalavimai, kiekvienas po 25 proc. (100 proc. / 4). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino tik trečiąjį reikalavimą, kuris sudaro 22,75 proc. (1 111 Eur × 100 proc. / 1 224 Eur = 91 proc.; 25 proc. × 91 proc. / 100 proc.), o atmetė 77,25 proc. reikalavimų.

94. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 909 Eur (109 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą). Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę į 207 Eur (909 Eur × 22,75 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame teisme, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

95. Atsakovas apeliaciniame skunde buvo pareiškęs tik vieną reikalavimą, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė. Atsakovas į bylą pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias patvirtina pateikti į bylą įrodymai. Tokiu būdu atsakovas turi teisę į 309 Eur (400 Eur × 77,25 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinas 102 Eur (309 Eur - 207 Eur) dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo dydžio priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo ieškinio priėmimo (nuo 2023 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1 111 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vienuolikos eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. spalio 24 d.“

Kitas Kauno apylinkės teismo 2025 mm kovo 5 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis