Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2872-1192/2024, kuria ši civilinė byla sustabdyta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas bylą sustabdė nepagrįstai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1735-668/2024 priimtas nuosprendis neturės jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, nes minėtoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas ne smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje klausimas, o konfliktas, įvykęs dėl to, kad ieškovė, šalims gyvenant skyrium, be atsakovo sutikimo atvyko į atsakovo namus ir pagrobė ten esančius daiktus, todėl (duomenys neskelbtini) d. įvykis ir baudžiamoji byla nėra susijusi su santuokos nutraukimu. Teismas sutuoktinio kaltės klausimą civilinėje byloje gali nustatyti pats, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus. Be to, atsakovas teismui yra pateikęs duomenis apie tai, kad su ieškove ne kartą bandė skirtis. Nustatydamas sutuoktinio kaltę, teismas turėtų vadovautis visais byloje esančiais įrodymais, o ne tik baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu. Prašymas stabdyti bylą neapibrėžtam laikui tik dėl to, kad būtų patenkintas moralinis reikalavimas, yra neatitinkantis ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principų, pažeidžiantis atsakovo teisę nutraukti formalią santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertina atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ši civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė neturėjo galimybės kaltinamojo akto kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvios priežasties, tačiau atsižvelgus, kad pateiktas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, atsakovas turėjo galimybę su juo susipažinti ir jo priėmimui prieštaravimų nereiškė, siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas su atsiliepimu pateiktą dokumentą priima ir prideda prie bylos medžiagos (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą dėl šalių santuokos nutraukimo sustabdė iki nuosprendžio Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1735-668/2024 įsiteisėjimo dienos.

18. Apeliantas teigia, jog minėtoje baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis neturės jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, nes teismas pats gali nustatyti sutuoktinio kaltės klausimą civilinėje byloje, ištyręs joje esančius duomenis.

19. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

20. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Turi būti pagrindžiama, kad šioms aplinkybėms nustatyti taikytos ar taikomos specialiosios baudžiamojo proceso priemonės, kurios gautos nepažeidžiant BPK ir kitų įstatymų reikalavimų. Jeigu dėl tokių aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla.

21. Teismas, siekdamas nustatyti, ar baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra vieninteliai galimi įrodymai nustatinėtoms civilinėje byloje aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) šių dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka. Dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų gali kilti baudžiamieji teisiniai padariniai, kvalifikuojami pagal baudžiamuosius įstatymus kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, ir civiliniai teisiniai padariniai, kurie kvalifikuojami pagal civilinės teisės normas. Asmens gyvybės atėmimo, jo sužalojimo, dokumentų klastojimo, turto sunaikinimo, pasisavinimo, perdavimo kitiems asmenims ar iššvaistymo ir kiti faktai gali būti nustatyti tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

22. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas.

23. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. M. ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, priešieškinyje, prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir kt. Taigi, kaltė nagrinėjamoje byloje yra šalių ginčo ir įrodinėjimo dalykas.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 str. 3 d.) ir ieškovės pateikto kaltinamojo akto matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1735-668/2024, kurioje R. M. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) dalį, (duomenys neskelbtini) dalį ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį ((duomenys neskelbtini)).

26. Šiuo atveju nėra ginčo, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje (ieškovė ir atsakovas), tiek minėtoje baudžiamojoje byloje (vienas kaltinamųjų bei vienas nukentėjusiųjų) dalyvauja tie patys asmenys – G. M. ir R. M..

27. Nagrinėjamu atveju prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškinį, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini) d. įvykiais, kurie nagrinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau šios aplinkybės nėra vienintelės, kuriomis ieškinyje grindžiama apelianto kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškinyje taip pat nurodomos aplinkybės, kad atsakovas sistemingai vartojo alkoholį, būdamas neblaivus, elgėsi itin agresyviai, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis, nei baudžiamojoje byloje. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas sutuoktinio kaltės klausimą civilinėje byloje gali nustatyti pats, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus. Sutuoktinio žiaurų, smurtinį elgesį ieškovė turi galimybę įrodinėti civilinio proceso metu, taikant civilinio proceso numatytas priemones. Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje šiuo atveju nėra vienintelė priemonė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytai prezumpcijai pagrįsti. Vien aplinkybė, kad dalis šiai civilinei bylai svarbių aplinkybių (atsakovo (duomenys neskelbtini)) yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nepakanka argumentų daryti išvadą, kad dėl baudžiamosios bylos išsprendimo negalima išnagrinėti civilinės bylos. Be to, toks nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje, be kita ko, sprendžiami ir mažamete šalių dukra susiję klausimai, sustabdymas reikštų prieštaravimą ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principams.

28. Apeliacinės instancijos teismas iš nustatytų aplinkybių daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, todėl nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė šio punkto pagrindu. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-2872-1192/2024 nagrinėjimą iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1735-668/2024 įsiteisėjimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.