Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-116-639/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-29
Bylos Nr.: e2-116-639/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08857-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Zajarskas
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: V. A.
Trečiasis asmuo: AB „S“, Išvadą

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-116-639/2023(Proceso Nr. 2-06-3-08857-2021-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Indrei Grublienei, Jolantai Palčiauskienei, Giedrė Šilbajorienė,dalyvaujant ieškovei J. A. ir jos atstovui advokatui R. N.,atsakovui V. A. ir atstovui advokato padėjėjui G. P.,išvadą teikiančios institucijos atstovei V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. A., dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bei atsakovo V. A. priešieškinį, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, tretysis asmuo AB „S“, Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.; 2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę - C.; 3) Nustatyti nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove J. A., jos gyvenamojoje vietoje.; 4) Priteisti iš atsakovo V. A. nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. išlaikymui po 500 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. A.. 5) 88,16 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. A., asmeninės nuosavybės teise; 6) Automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. A. asmeninės nuosavybės teise; 7) Automobilį HYUNDAI TERRACAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. A. asmeninės nuosavybės teise; 8) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB „S“, pagal 2007-04-26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais lieka asmenine ieškovės prievole; 9) Priteisti iš ieškovės atsakovo V. A. naudai 30 283,78 Eur piniginę kompensaciją, kurios mokėjimą išdėstyti per tris metus: pirmus du metus mokėti po 10 000 Eur, paskutinius metus 10 283,78 Eur.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos su atsakovu pradžioje gyvenome gana darniai, tačiau ilgainiui jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai. Santuokoje išryškėjo esminiai nesuderinamumai - skirtingas charakteris, skirtingos vertybės, skirtingas požiūris į gyvenimą, šeimą ir pan. Dėl šių priežasčių tarp jų kildavo nuolatiniai konfliktai, dėl ko su atsakovu atitolo, pradėjo gyventi savarankiškus gyvenimus. Nuo 2021 m. spalio mėn. pradžios su atsakovu bendro ūkio nebeveda, taigi santuoka faktiškai iširusi. Suvienodinti charakterio skirtumus, rasti bendrų interesų bei vėl pradėti gyventi kartu nemato jokių galimybių. Jos įsitikinimu, prie santuokinio ryšio nutrūkimo savo veiksmais, viena kitos nesupratimu, konfliktais prisidėjo abi šalys, todėl dėl santuokos iširimo yra vienodai atsakingas tiek atsakovas, tiek ir ji (ieškovė). Atsižvelgiant į tai, teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Pažymėjo, jog atsakovas jos atžvilgiu labai dažnai elgdavosi netinkamai, vadindavo negražiais žodžiais, spirdavo jai, spjaudavo į veidą, apliedavo vandeniu ar alumi, buvo atvejis, kai kūrendamas krosnį atsakovas apmėtė malkomis. Dėl nesaikingo alkoholio vartojimo teko anksčiau išvykti iš (duomenys neskelbtini) gimtadienio, kadangi atsakovas ėmė elgtis neadekvačiai. Grįžus namo atsakovas prieš ją smurtavo, paėmęs jos ranką ir daužydamas jai į nosį sakė „tai ne aš tave mušu, tai tu pati save su savo ranka“. Dėl smurto naudojimo išsikvietė savo brolį bei policiją, tačiau atsakovas spėjo pasišalinti. Po šio incidento ant nosies atsirado mėlynė, bet atsakovas aplinkiniams aiškino, kad naktį nepamatė tualeto durų. Teigdamas, kad kiekvienais metais buvo atostogaujama užsienio šalyse atsakovas nutyli, kad vienos kelionės metu dėl jo nepadoraus elgesio, priklausomybių buvo deportuotas iš Turkijos kurorto antrą dieną po atvykimo, po ko ji viena su mažamečiais vaikais liko užsienyje. Nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ji buvo nedirbanti ir ją reikėjo išlaikyti, kadangi jos darbo stažas prasideda nuo 15 metų. Sukūrus šeimą ir susilaukus vaikų dažnai tekdavo gulėti ligoninėse, nes vaikas nuolat sirgdavo. Po to atsakovas jos prašė kurį laiką nedirbti, nes jis reikalaudavo, kad ji būtų namuose ir gamintų skirtingus pusryčius, pietus bei vakarienę, nes atsakovas mėgo skaniai pavalgyti ir yra stambaus sudėjimo. Nemano, kad tikslinga visas „šiukšles“ nešti iš namų ir viliasi kad pavyks nutraukti santuoką taikiu būdu. Patvirtino, kad su atsakovu bendro gyvenimo nebeveda nuo 2021 m. spalio mėn. pradžios, bendro ūkio nebetvarko, šeima yra iširusi galutinai ir atkurti jos nebėra jokių galimybių, todėl netikslinga byloje skirti terminą susitaikymui.

3. Po santuokos nutraukimo prašė jai palikti ikisantuokinę pavardę - C. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymą atsakovui, nes jis yra jaunas, sveikas, dirbantis vyras, turintis visas galimybes išsilaikyti save pats. Nepilnamečių vaikų sūnaus E. A. ir dukters A. A. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Įvertinus tai, kad Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovė atsakovui kyla pareiga teikti vaikams išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, dirbantis vyras, todėl jis, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas išlaikyti ne tik save, bet ir jų vaikus. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 750 Eur per mėnesį. Tai visos jos gaunamos pajamos. Be to, aš turi būsto paskolą ir kas mėnesį bankui turi mokėti po 246 Eur, tuo tarpu jos žiniomis atsakovas jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei jos - apie 3000 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis nei jos, todėl ir atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jos. Atsižvelgiant į tai prašė nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnė išlaikymo dalį. Remiantis minėtu proporcingumo principu, teismo prašė iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 500 Eur kiekvienam vaikui.

4. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jų vaikai yra gana dideli, dėl jų bendravimo su atsakovu tarp jų ginčo nėra, neprieštarauja vaikų bendravimui su atsakovu kai tik jie turės galimybes, todėl detalios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, tačiau kadangi atsakovas pateikė priešieškinį ir jame nurodė pageidaujamą detalią bendravimo su vaikais tvarką ji pateikė išsamius atsiliepimus, tai laiko savo atsiliepime nurodytos pozicijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

5. Patikslintame ieškinyje santuokoje įgytą turtą 88,16 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo prašė priteisti ieškovei J. A., asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteisti kompensaciją. Taip pat atitinkami padalinti santuokoje įgytus automobilius, t.y. automobilį Volkswagen priteisti ieškovei J. A. asmeninės nuosavybės teise, o automobilį HYUNDAI TERRACAN, priteisti atsakovui V. A. asmeninės nuosavybės teise.

6. Paaiškino, kad buto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui ji (ieškovė) iš AB „S“ paėmė 74961,80 Eur kreditą (kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais). Kadangi tai yra jos asmeninė prievolė, tai po santuokos nutraukimo ji ir toliau lieka asmenine jos prievole, jos keitimo, modifikavimo klausimas nesprendžiamas. Teigė, kad daugiau prievolių kreditoriams neturi.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Tačiau taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys, butą esantį (duomenys neskelbtini) pardavė, o gautus pinigus pasidalino. Todėl ieškovė prašė bylos dalį, dėl ieškovės reikalavimo dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijos priteisimo (patikslinto ieškinio reikalavimo 5 ir 9 p.) nutraukti, ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

Atsiliepimas

8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį kuriame nurodė, kad nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovas visą bendro gyvenimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad šeimai nieko netrūktų. Visą laiką dirbo, maksimaliai rūpinosi šeimos gerbūviu. Kiekvienais metais šeima vykdavo atostogauti į užsienį, atsakovas kasmet pasirūpindavo, kad vaikai išvyktų į vasaros stovyklas. Nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio mėnesio šeima gyveno normalų gyvenimą. Natūralu, kad tarp šalių kildavo nesutarimų, barnių, tačiau jie būdavo nereikšmingi ir įtakos šeimos tvirtumui neturėjo. 2021 m. spalio mėnesį ieškovė pranešė atsakovui, kad jo nebemyli, kartu gyventi nebenori ir nori būti laiminga gyvendama atskirai nuo atsakovo. Tai atsakovui buvo netikėta. Ieškovė atsakovui niekada neužsiminė apie skyrybas. Ieškovė nedėjo pastangų santuoką išsaugoti, nepaaiškino savo motyvų, dėl ko būtina santuoką nutraukti. Pažymėjo, kad ieškovė patikslinto ieškinio 8 – 12 punktuose nurodo atsakovo neva netinkamą elgesį ieškovės ir vaikų atžvilgiu, pačius įvairiausius neva buvusius konfliktus ir tai iliustruojančius pavyzdžius. Tačiau anot atsakovo natūralu, kad santykyje su vaikais būna pačių įvairiausių nesutarimų, konfliktų, bet tai nereiškia, kad yra priežastis nutraukti santuoką. Pažymėjo, kad ieškovė buvo pilnai atsakovo išlaikoma. Be būtinų šeimai prekių ir paslaugų, ieškovei buvo perkamos dovanos, organizuojamos kelionės ir kitos pramogos. Ieškovė nesistengė ieškoti darbo, dirbti ir užsidirbti. Negana to, kaip galima suprasti iš patikslinto ieškinio jai net buvo nepriimtina gaminti maistą savo sutuoktiniui. Dėl visų šių aukščiau išvardintų priežasčių atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė santuoka nutraukti būtent dėl ieškovės kaltės.

9. Atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų palikta iki santuokos sudarymo jos turėta pavardė. Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija dėl to, kad išlaikymo vienas kitam neteiks. Taip pat sutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Tačiau nesutinka su ieškovės pozicija dėl išlaikymo dydžio. Teigė, kad ieškovė nuo bendro gyvenimo su atsakovu pradžios niekada niekur nedirbo. Niekaip finansiškai neprisidėdavo prie šeimos gerbūvio. Atsakovo nuomone jos prašoma suma vaikų išlaikymui yra per didelė. Ieškovas buvo vienintelis šeimoje dirbantis ir uždirbantis pinigus asmuo, pats disponuodavo savo lėšomis, maksimalią šių pajamų dalį skirdavo vaikų ir atsakovės išlaikymui tad žino, kad vienam vaikui 500 Eur suma yra per didelė. Atsakovo nuomone normaliam vaikų materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui pakankama po 250 Eur suma kas mėnesį kiekvienam vaikui. Patikslinto ieškinio 29 punkte ieškovės nurodytas nukrypimas nuo lygių dalių principo prisidedant prie vaikų išlaikymo yra niekuom nepagrįstas. Ieškovė turi turto (butą), šį butą atsakovo žiniomis ji nuomoja ir gauna pajamas, gali daugiau dirbti, susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, įsigyti naują ar papildomą specialybę, o ne apeliuoti į atsakovo gaunamas pajamas ir siekti jomis pasinaudoti. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė turėtų realiai įvertinti vaikų poreikius ir jiems skiriamas pinigų sumas, bei tinkamai disponuoti šiomis sumomis, kad jos būtų tikslingai ir efektyviai panaudojamos tenkinant vaikų, o ne pačios ieškovės poreikius.

10. Atsakovas mano, kad reikalinga nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Savo motyvus atsakovas išdėstė priešieškinyje juos palaiko. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką kaip nurodyta priešieškinyje ir patikslina punktus, kuriuose buvo padarytos klaidos.

11. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 300 Eur atitektų ieškovei, o automobilis HYUNDAI TERRACAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1000 Eur atitektų atsakovui. Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, kad kilnojamąjį turtą šalys pasidalins geranoriškai.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Atsakovas dėl šio buto padalijimo būdo pasisakė priešieškinyje ir toliau pilnai palaiko savo reikalavimą. Ieškovės reikalavimas dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, t.y. šį turtą priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant kompensaciją, atsakovui yra absoliučiai nepriimtinas. Dovanojimo metu šalys gyveno kartu, nors pinigai ir buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, tačiau faktiškai pinigai buvo dovanoti šeimai. Pažymėtina ir tai, kad visas butas buvo registruotas kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė, jokia buto dalis nebuvo registruota kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl ir ši aplinkybė pagrindžia, kad pinigai buvo dovanoti šeimai, o ne ieškovei asmeniškai. Taigi, ieškovės patikslinto ieškinio 37 punkte nurodytas buto dalių skaičiavimas yra niekuo nepagrįstas. Akivaizdu, kad pagal gaunamas pajamas ieškovė neturės iš ko mokėti atsakovui kompensacijos, kaip pati nurodė patikslinto ieškinio 38 punkte, ji neturi galimybių sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui. Ieškovės nurodomas įmokų periodiškumas ir sumos dydis taip pat yra nepriimtini atsakovui.

13. Atsakovas sutinka su ieškovės pozicija, išsakyta ieškinyje ir pakartota patikslintame ieškinyje, kad ir po santuokos nutraukimo ieškovės prievolė kreditoriui AB „S“ liktų jos asmenine prievole.

Šalies argumentai

14. Be to atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A. gim. (duomenys neskelbtini) tvarką. 2) padalinti šalių santuokoje įgytą butą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. A. ir atsakovui V. A. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės J. A. atsakovui V. A. 16 000 Eur. kompensaciją, sumokant ją per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovui yra kliudoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais, E. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į šiuo metu tarp šalių esančius ypatingai konfliktiškus santykius, atsakovas mano, kad yra tikslinga nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teigė, kad nurodyta bendravimo tvarka atitiks tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau prašo taikyti kitą turto padalijimo būdą, priteisiant kiekvienai iš šalių natūra po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

15. Dėl 16 000 Eur kompensacijos priteisimo priešieškinyje paaiškino, kad ieškovė iki santuokos sudarymo nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys ilgą laiką gyveno šiame bute. Kadangi ieškovė niekur nedirbo, susirasti darbo nesistengė, pilnai naudojosi ieškovo gaunamomis pajamomis ir savo asmeninių lėšų niekada neturėjo. Esant šiai situacijai, prašė ieškovo, kad šis kiekvieną mėnesį į jos sąskaitą pervestų atitinkamą sumą pinigų, kad ji galėtų šiuos pinigus pervesti kreditoriui. Todėl atsakovas mano, kad pusė šios sumos – 16 000 Eur turi būti priteista iš ieškovės atsakovo naudai kaip piniginė kompensacija už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis dengtą kreditą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Be to taip pat kaip ir ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys, butą esantį (duomenys neskelbtini) pardavė, o gautus pinigus pasidalino. Todėl prašo bylos dalį, dėl priešieškinio reikalavimo, dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijos priteisimo (priešieškinio reikalavimo 2 p.) nutraukti, atsakovui atsisakius nuo priešieškinio.

Atsiliepimas

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pateikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad nepageidauja nustatyti detalios bendravimo su vaikais tvarkos, nes ginčo dėl to nėra, vaikai yra pakankamai dideli. Atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti detalią bendravimo su vaikais tvarką nurodydamas, kad jam yra kliudoma bendrauti su vaikais. Teigė, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės yra perteklinis nes tam nėra jokios būtinybės. Tačiau esant tokiam atsakovo pageidavimui, jeigu atsakovui nuo to bus geriau, ieškovė iš principo jam neprieštarauja, nes yra suinteresuota, kad atsakovas su vaikais bendrautų. Nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jam yra trukdoma bendrauti su vaikais. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų ir aplinkybių tokiam savo teiginiui pagrįsti. Taip pat nurodė, kad atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad jis bendrauja su vaikais ir turi noro su jais bendrauti. Atsakovas žino ieškovės bei vaikų telefono numerius, tačiau po gyvenimo skyrium pradžios atsakovas vaikams net neskambino, nesidomėjo jų sveikatos būkle, ugdymu, pasiekimais, psichologine savijauta. Atsakovo ir (duomenys neskelbtini) santykiai yra labai blogi, ji nenori turėti tėvo, kadangi nuo mažens prisimena kaip atsakovas ją pravardžiuodavo, neleisdavo išsikalbėti, jos neišklausydavo. Atsakovui buvo siūlyta kreiptis pas psichologą pagerinti tėvo ir dukters tarpusavio santykius, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti teigdamas, kad ji yra „durnė“, „mažvaikė“ ir kol jis ją išlaiko tai ji darys ką sako atsakovas, o sulaukusi 18-kos metų galės „keliauti į visas 4 puses“. Ieškovė prašė kalbėtis su vaikais, bendrauti, tačiau atsakovas jokių pastangų nedėjo, iniciatyvos nerodo. Atsakovas nerodo jokio noro bendrauti su vaikais, niekaip neprisideda prie jų auklėjimo ir neteikia jokios pagalbos. Paskutinis atvejis dėl bendravimo su vaikais buvo toks, kad atsakovas žadėjo pasiimti sūnų, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė, sūnus pralaukė atsakovo 4 valandas, skambino, atsakovas neatsakinėjo į skambučius, galiausiai kai pakėlė telefono ragelį akivaizdžiai matėsi, kad atsakovas buvo neblaivus ir pasiimti jam vaiką bendravimui būtų buvę nesaugu. Ieškovė labai norėtų, kad atsakovas rastų bendrą kalbą su vaikais ir daugiau bendrautų, nes tam jokių kliūčių nėra. Ieškovės nuomone atsakovas turėtų pasinaudoti psichologo pagalba dėl normalių tėvo ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykių atkūrimo.

18. Pažymėjo, kad priešieškinyje atsakovas nurodė detalią bendravimo su vaikais tvarką, tačiau pastebėtina, kad bendravimo tvarkoje daug kur painiojamos šalių procesinės padėtys, todėl nėra aišku ar atsakovas tam tikrais atvejais su vaikais nori bendrauti jo ar ieškovės tam tikrų progų dienomis. Ieškovė atsiliepime pasisakė atskirai dėl kiekvienos bendravimo tvarkos sąlygos.

19. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), siūlo padalinti pusiau ir vėliau parduoti. Teigia, kad jam tokio dydžio butas nereikalingas, o ieškovė neva siekia pasipelnyti prašydama kompensacijos. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodoma buto verte. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais apie kažkokį išankstinį ieškovės planą įsigyti šį butą pasipelnymo tikslu. Tokie teiginiai yra ne kas kita kaip sąmokslo teorija ir visiškai absurdiški. Ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, pats atsakovas prašo priteisti jai ½ dalį buto, todėl nesuprantama kurioje vietoje galima įžvelgti pasipelnymą jeigu ji vietoje savo buvo dalies gautų ekvivalentu piniginę kompensaciją. Perkant butą ieškovė neturėjo jokių planų nutraukti santuoką ir iš to pasipelnyti, kas matosi iš jos ieškinio reikalavimų. Be to, jeigu ji nebebūtų ketinusi tęsti šeimyninio gyvenimo, tai jos tėvai nebūtų dovanoję jai šio buto įsigijimui 20 000 Eur. Dėl šios aplinkybės bus tikslinamas ieškovės ieškinys prašant jai priteisti didesnę šio buto dalį ryšium su asmeninių lėšų (tėvų dovanotų pinigų) panaudojimu šio buto įsigijimui. Atsakovas nurodo, kad jam tokio dydžio butas nereikalingas. Esant tokiai pozicijai ieškovė sieks, kad šis butas liktų jai, dėl to bus tikslinamas ieškovės ieškinys. Ieškovė mano, kad šalių vaikai yra pakankamai dideli ir būtų visai protinga išlaikyti butą iki vaikų pilnametystės, kad vaikams suaugus jie turėtų atskirą gyvenamąją vietą. Ieškovė visiškai nesutinka su buto padalinimu po ½ dalį, nes mano, kad toks nekilnojamojo turto valdymo variantas būtų labai neefektyvus ir net žalingas – ieškovės ir atsakovo santykiai yra labai pašliję, ieškovei niekaip nesiseka rasti bendros kalbos jokiais klausimais su atsakovu, todėl akivaizdu, kad bendras šio turto valdymas būtų neįmanomas, tame tarpe gali būti neįmanomas ir jo pardavimas (pavyzdžiui atsakovui persigalvojus dėl buto pardavimo, nesutinkant su pirkėjų siūloma kaina ir t.t.). Todėl ieškovės įsitikinimu geriausias šio turto padalinimo variantas yra arba butą priteisti ieškovei su tam tikro dydžio kompensacijos priteisimu atsakovui, arba atvirkščiai – atsakovui butas, o ieškovei kompensacija iš atsakovo. Atsakovas taip pat ginčija buto vertę nurodydamas pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo išvestą buto vertę. Su tokiu vertinimu ieškovė kategoriškai nesutinka. Visų pirma ieškovė buto vertę nurodė 90 000 Eur, o ne 95 000 Eur kaip kad teigia atsakovas. Antra, VĮ „Registrų centras“ pateikia ne individualaus buto, o masinį nekilnojamojo turto vertinimą tam tikroje vietovėje, kuris dažnu atveju visiškai neatitinka tikrosios tokio turto vertės. Trečia, šalys butą pirko už 74 000 Eur, tačiau atsakovas siekia jį įvertinti 70 900 Eur suma, t.y. mažesne nei pirktas, nors visuotinai žinoma, kad nekilnojamojo turto kainos ne mažėjo, o augo. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl karo nepagrindžia kainų mažėjimo, nes tokia įtaka nėra nustatyta. Todėl nusipirkus butą už 74 000 Eur ir nekilnojamojo turto kainoms ženkliai augant tiek 2020, tiek 2021 metais šis butas niekaip negalėjo atpigti, o priešingai, jo vertė turėjo išaugti. Kyla klausimas ar atsakovas sutiktų su kompensacijos skaičiavimu nuo jo nurodomos buto kainos jeigu ieškovei būtų priteisiamas butas, o atsakovui kompensacija.

20. Dėl 16 000 Eur. piniginės kompensacijos priteisimo, dėl būsto kredito įmokų, sumokėtų buto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda įsigijimui, nurodė, kad su šiuo atsakovo reikalavimu ieškovė nesutinka. Visų pirma atsakovas neįrodė, kad į ieškovės sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovo pervestos lėšos buvo naudojamos įvairiems tikslams, tame tarpe šeimos poreikių tenkinimui. Antra, atsakovas neįrodė, kad jo pervestos lėšos buvo naudojamos būtent ieškovės kredito įmokų ir tik šių įmokų mokėjimui. Trečia, per ieškovo nurodomą laikotarpį buvo padengta ne 32 000 Eur, o kur kas mažesnė kredito dalis. Nuo 2015 m. iki 2021 m. lapkričio mėn. yra 70 mėnesių, mėnesio įmoka bankui yra apie 231 Eur, todėl per šį laikotarpį sumokėta bankui dvigubai mažiau nei nurodo atsakovas, t.y. apie 16 217 Eur. Ketvirta, atsakovas neturi teisės į piniginę kompensaciją, nes butas, už kurį buvo mokamos kredito įmokos, buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Pats atsakovas cituoja CK 3.98 straipsnio 3 dalį, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Taigi įstatymas numato išimtį kokiais atvejais kompensacija nepriteisiama. Atsakovas būtų teisus, jeigu paskolos įmokos būtų skirtos mokėti už turtą, kuris šeimos poreikiams nebuvo naudojamas (pavyzdžiui, žemės sklypą, komercines patalpas ir t.t.), tačiau šiuo atveju bute gyveno jų šeima. Pats atsakovas bute (duomenys neskelbtini) apsigyveno dar prieš jiems susituokiant, t.y. (duomenys neskelbtini). ir pragyveno jame beveik 12 metų – iki (duomenys neskelbtini) Bute nuo pat gimimo iki šiol gyvena abu jų nepilnamečiai vaikai, todėl butas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas išimtinai šeimos poreikių tenkinimui ir sutinkamai su aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu atsakovui jokia kompensacija nepriklauso. Taip pat teigė, kad kompensacijos priteisimas prieštarautų teisingumo principui. Atsakovo reikalavimas būtų suprantamas jeigu jis iš šio buto nebūtų gavęs jokios naudos, tačiau jis bute nemokamai gyveno net 12 metų. Todėl gyvendamas ieškovės bute jis nepatyrė jokių išlaidų būsto poreikiui patenkinti, nemokėjo nuomos ir taip gavo ekonominę naudą. Todėl iširus santuokai atsakovas, prašydamas piniginės kompensacijos, siekia pasipelnyti dvigubai – ir butu naudotis nemokamai ir dar gauti piniginę kompensaciją pusės sumokėtų kredito įmokų dydžio. Pažymėtina, kad jeigu atsakovui būtų tekę nuomotis butą (vidutiniškai 300 Eur per mėn., per metus 3600 Eur, per 12 metų 42 200 Eur) tai tokios išlaidos būtų buvusios gerokai didesnės nei atsakovas prisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo. Todėl nesinuomodamas būsto, o gyvendamas ieškovės bute bei prisidėdamas prie kredito įmokų dengimo atsakovas sutaupė, gavo didesnę ekonominę naudą nei jo indėlis dengiant kredito įmokas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją dėl kredito įmokų dengimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo AB S pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jog Ieškovė ir Atsakovas neturi bendrų dalintinų prievolių AB S., kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. AB S patvirtinta, kad su J. A. ir kitais bendraskoliais (iki santuokos tarp Ieškovės ir Atsakovo įregistravimo) yra sudaręs 2007-04-26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra šios kredito sutarties šalis, todėl įsipareigojimai, kylantys iš minėtos kredito sutarties, yra J. A. bei kitų bendraskolių įsipareigojimai, šioje civilinėje byloje tarp sutuoktinių nedalintini. J. A. kartu su kitais bendraskoliais prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui AB S. įkeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris tarp pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje nėra dalijamas. Įvertinęs Ieškovės Ieškinyje išdėstytus reikalavimus, AB S patvirtina, kad nereiškia jiems prieštaravimų, kadangi jie nepažeidžia AB S., kaip J. A. kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų. Prašė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti nedalyvaujant AB S. atstovui.

22. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste pateikė išvadą kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui nėra žinoma. Šeima iki 2018-06-30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos asmenų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuoti nebuvo. Dėl Covid-19 ligos spartaus plitimo šalyje ieškovė nepageidavo, kad jos namuose lankytųsi Skyriaus specialistai, todėl Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas užpildytas nebuvo. Nepilnamečiai vaikai E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena ieškovės aplinkoje, kur vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl daroma išvada, kad ieškovė savo nepilnamečiai vaikais rūpinasi tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlo tenkinti šį ieškinio reikalavimą, t.y. nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina). Taip pat nurodė, kad LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė prašo priteisti vaikų išlaikymą po 400 eurų kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu Skyrius mano kad, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo E. ir A. A. priteisimo atitinka vaikų interesams. Ieškiniu prašoma priteisti suma galėtų patenkinti kasdienius nepilnamečių vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi šalys nuo 2021 m. spalio mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pažymėtina, kad šalys 2022-07-20 d. pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos, tačiau mediacija nepavyko. Teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi tenkindamas šalių prašymą, sustabdė bylos nagrinėjimą 3 mėn., suteikiant šalims galimybę susitarti taikiai, o 2023 m. gegužės 15 d. taip pat tenkindamas šalių prašymą šį terminą pratęsė dar trims mėnesiams, tačiau sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir nemano, kad tikslinga imtis dar papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl šalių santuoka nutrauktina ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Dėl kaltės

24. Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant konkrečių faktų ar aplinkybių. Tuo tarpu atsakovas, savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose, neigė savo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydamas, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, apie neva netinkamą (jo) atsakovo elgesį, ieškovės ir vaikų atžvilgiu bei pačius įvairiausius neva buvusius konfliktus, yra natūralus, tarp bendrai gyvenančių šalių nesutarimai, bet tai nereiškia, kad yra priežastis nutraukti santuoką. Taigi ieškovas prašė pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė, kadangi ji pateikė teismui ieškinį, dėl santuokos nutraukimo ir nedėjo pastangų santuoką išsaugoti, nepaaiškino savo motyvų, dėl ko būtina santuoką nutraukti.

25. Pažymėtina, 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jis (atsakovas) neturi ieškovės kaltės įrodymų. Tačiau vėliau atsakovas ir ypač jo atstovas vėl pradėjo reikalauti, kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismas 2023 m. spalio 31 d. posėdžio metu po šalių baigiamųjų pasisakymų protokoline nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikdamas galimybę atsakovui pateikti ieškovės kaltės įrodymų.

26. Atsakovas pateikė 2023-11-10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK -48735), kuriuose nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas savo poziciją dėl šalių santuokos iširimo priežasčių išdėstė 2022 m. gegužės 25 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (žr. atsiliepimo 3-9 punktai), ir pagal aptartą teismų praktiką atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime ieškinį. Pažymėjo, kad atsiliepimo į patikslintą ieškinį 5 punkte atsakovas nurodė faktines aplinkybes, kurios jam sukėlė abejonių dėl ieškovės ištikimybės, kituose atsiliepimo punktuose nurodė kitas aplinkybes, kurios, atsakovo nuomone, pagrindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau jokių papildomų rašytinių ar kitokių įrodymų, liudijančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas pateikti negali, nes tokių įrodymų nerinko ir nesaugojo, kadangi nemanė, kad tokių Įrodymų jam gali prireikti (santuokos nutraukimą inicijavo ieškovė). Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį reikšdamas naujus (savarankiškus) reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo kompensacijos priteisimo, taip pat prašė kitokiu būdu padalinti santuokoje įgytą nekilnojamą turtą, tačiau dėl turto padalijimo šiuo metu tarp šalių ginčo nebėra, nes turtas parduotas.

27. Teismas pažymi, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012).

28. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių ( su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

29. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį (priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

30. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

31. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

32. Teismas konstatuoja kad atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta tik ieškovė ( CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu abejiems sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos ir supratimo. Įvertinus tai teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

33. Ieškovė prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę – C. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama ikisantuokinė pavardė - C. (CK 3.69 straipsnis).

34. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

35. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo. Kaip minėta ieškovė ieškinyje prašė nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina) J. A., jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais sutiko visiškai.

36. Teismas, spręsdamas ginčus dėl vaikų, visų pirma turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium” 34 punktas).

37. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismas mano, kad šalių nepilnamečių vaikų E. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatytina su ieškove J. A., jos gyvenamojoje vietoje. Toks sprendimas priimtinas remiantis tais motyvais, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su motina, be to, kaip minėta atsakovas jokio priešingo prašymo ar pageidavimo byloje nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pateikė išvadą, jog šalių santuokos nutraukimo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo

38. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

39. Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui po 500 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdyje prašė iš jo priteisti po 250,00 Eur. išlaikymą kiekvienam vaikui.

40. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi ieškovė, kuri šiuo metu dirba UAB „B.“, jos mėnesinės pajamas sudaro apie 750,00 Eur ir 170,00 Eur vaikų pinigai. Taip pat, ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Teismo manymu, nereikia įrodinėti šių visuotinai žinomų aplinkybių.

41. Atsakovas pateikė duomenis apie UAB „C.“ gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 2953,00 Eur (atskaičius mokesčius).

42. Nustatydamas E. A. ir A. A. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

43. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 840,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,00 Eur. Pažymėtina, kad 2024 metais minimali mėnesinė alga sudarys – 924 eurai.

44. Teismas taip pat pažymi, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, pagal Kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje Nr. e3K-3-181-823/2022, Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama išmoka po 85,75 Eur kiekvienam vaikui. Tokia suma nagrinėjamu atveju mažintinas nustatytas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis.

47. Teismas pažymi, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios, lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. Taigi, CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus tai, kad atsakovo pajamos ženkliai didesnės nei ieškovės, jis turi prisidėti didesne dalimi, t.y. proporcingai atsižvelgiant į jo pajamas. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali vaikams teikti kiekvienam po 400,00 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaikų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams nurodyto dydžio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, tai, kad vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai, bei vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, institucijos pateiktą išvadą byloje, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kuris indeksuotinas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. A..

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

50. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo

51. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

52. Atsakovas priešieškinyje prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A. gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad ištaiso priešieškinyje nurodytoje bendravimo tvarkoje esančius rašymo apsirikimus ir prašo nustatyti jame išdėstytą bendravimo tvarką.

53. Ieškovė paaiškino, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, priešingai skatina ir nori, jog jis su jais bendrautu. Įvertinus tai ieškovė sutiko su atsakovo patikslinta bendravimo tvarka ir neprieštaravo jog ji būtų patvirtinta.

54. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

55. Įvertinus tai, tvirtintina atsakovo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto (buto) padalijimo

56. Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad santuokos metu 2020-06-16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose prašė šį turtą (butą) padalinti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šalys minėtą butą pardavė, o gautus pinigus pasidalino. Todėl ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu prašė bylos dalį, dėl ieškovės reikalavimo dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijos priteisimo (patikslinto ieškinio reikalavimo 5 ir 9 p. bei priešieškinio reikalavimo 2 p.) nutraukti, ieškovei ir atsakovui atsisakius nuo ieškinio (priešieškinio).

57. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovui ir atsakovui atsisakius nuo ieškinio (priešieškinio) dalies byla, toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ). Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijos priteisimo nutrauktina ieškovei atsisakius nuo patikslinto ieškinio reikalavimo 5 ir 9 p. ir atsakovui priešieškinio 2 p. (CPK 140 straipsnio 1 d. 293 straipsnio 1 d. 4 p. ).

Dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo

58. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė santuokoje įgytas transporto priemones padalinti, t.y. automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. A. asmeninės nuosavybės teise, o automobilį HYUNDAI TERRACAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. A. asmeninės nuosavybės teise.

59. Atsakovas sutiko, kad transporto priemones būtų padalintos būtent taip kaip nurodė ieškovė. Teismas atsižvelgiant į tai, šalių santuokos metu įgytą automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 300 Eur priteisia ieškovei, o automobilį HYUNDAI TERRACAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1000 Eur atsakovui.

Dėl prievolės S.

60. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti, kad jos iki santuokos atsiradusi prievolė kreditoriui AB „S“, pagal 2007-04-26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais lieka asmenine ieškovės prievole. Atsakovas su tuo visiškai sutiko. Kreditorius, t.y. AB S patvirtino, kad atsakovas nėra šios kredito sutarties šalis, todėl įsipareigojimai, kylantys iš minėtos kredito sutarties, yra J. A. bei kitų bendraskolių įsipareigojimai, šioje civilinėje byloje tarp sutuoktinių nedalintini. Įvertinus tai, kad ieškovė minėtą prievolę įgijo iki santuokos, ji po santuokos nutraukimo pripažintina asmeninė ieškovės prievolė.

Dėl 16 000 Eur kompensacijos priteisimo

61. Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 16 000 Eur kompensacija, tuo pagrindu, jog jis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atliko už ieškove mokėjimus jos kreditoriui AB S., tokiu būdu dengiant ieškovės asmeninę prievolę (paskolą) bankui už jos asmeninės nuosavybės teisėmis iki santuokos, t.y. 2007-05-28 d. įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

62. Atsakovė šią aplinkybę (įmokų mokėjimą) pripažino, tačiau nesutiko, jog iš jos būtų priteista kompensacija, nes atsakovas minėtame bute apsigyveno dar prieš jiems susituokiant, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) ir pragyveno jame beveik 12 metų – iki (duomenys neskelbtini). Butas buvo naudojamas išimtinai šeimos poreikių tenkinimui todėl atsakovui jokia kompensacija nepriklauso. Taip pat teigė, kad kompensacijos priteisimas prieštarautų teisingumo principui, kadangi atsakovas bute nemokamai gyveno net 12 metų. Todėl gyvendamas ieškovės bute jis nepatyrė jokių išlaidų būsto poreikiui patenkinti, nemokėjo nuomos ir taip gavo ekonominę naudą.

63. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

64. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

65. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

66. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).

67. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

68. Kaip minėta šio sprendimo 61 p. nustatyta, kad ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos sudarymo, butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš AB „S“ pagal 2007 m. balandžio 26 d. būsto kreditavimo sutartį. Ieškovė santuokos su atsakovu laikotarpiu, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kredito įmokoms padengti sumokėjo 25 743,01 Eur kredito įmokų. Tai patvirtina AB S. 2022-05-26 pažyma Nr. 07.04.05.03-2517 (2022-05-30 Nr. DOK -23420). Byloje nėra ginčo, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir jos prievolė pagal kredito sutartį yra jos asmeninė prievolė.

69. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje, civilinė byla Nr. e3K-3-146-969/2018 nagrinėdami iš esmės analogišką bylą išaiškino, kad pirma, bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Antra, tai, kad ieškovas įmokas pagal kredito sutartį privalėjo mokėti periodiškai, nereiškia, kad prievolė mokėti šias įmokas atsirado po santuokos įregistravimo. Remiantis CK 6.33 straipsniu, prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu (1 dalis). Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės (2 dalis). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu – t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu. Trečia, iš dalies sutiktina, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais. Tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

71. Taip pat Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė – vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Taip pat sprendžiant klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, nesvarbi byloje konstatuota aplinkybė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas tam tikrą sumą, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos.

72. Atsižvelgdama į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sumokėdama 25 743,01 Eur kredito įmokų AB S., jas panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atsakovo reikalavimas priteisti ½ dalį šių išlaidų, t. y. 12871,50 Eur., tenkintinas. Tokiu būdu ieškovo priešieškinio reikalavimą patenkinant iš dalies.

73. Pats Atsakovas priešieškinyje sutiko, jog kompensacijos mokėjimas būtų atidėtas trims mėnesiams. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, jog žino kad ieškovės materialinė padėtis nėra gera. Tai, kad ieškovės materialinė padėtis nėra gera patvirtina ir jos pateikta darbo užmokesčio pažyma (atlyginimas apie 750,00 Eur).

74. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

76. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

77. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės (skolininkės) turtinė padėtis nėra gera ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas iš karto sukels jai ypač sunkias pasekmes. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus – pažymą apie darbo užmokestį, kuri patvirtina gera atsakovo finansinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į priteistos kompensacijos dydį, į tai, kad pats atsakovas sprendimo vykdymo išdėstymui neprieštaravo (trims mėnesiams), teismas daro išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas (dėl kompensacijos priteisimo) atsakovo kaip stipresniosios šalies, teisėtų lūkesčių ir jo interesų nepažeis. Todėl 12 871,50 Eur. kompensacijos atsakovui sumokėjimas išdėstytinas dalimi, t.y. puse jos 6 435,75 Eur. sumokėti per šešis mėnesius, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, kitą dalį 6 435,75 Eur. kompensacijos sumokėti ne vėliau kaip per kitus šešis mėnesius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. Jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

79. Šioje byloje nustatyta, šalių santuoka nutraukta, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys po kelis kartus tikslino savo reikalavimus (atsakovas tikslino reikalavimus atsiliepime į patikslintą ieškinį). Šalys prašė mediacijos, tačiau vėliau pasitraukė iš teisminės mediacijos proceso. Kelis kartus prašė nustatyti terminą susitaikymui, tačiau nesusitaikė. Tokiu būdu teismui ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies, o kitoje dalyje atmetus, teismo vertinimu, teisingiausia būtų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos, nurodytais atvejais laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, žr. 2020 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. Nr. e2A-605-730/2020 (CK 3 str. 1 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę – C.

Nustatyti, kad šalių nepilnamečių vaikų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. A. (C.).

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2021 m. gruodžio 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę J. A. (C.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2021 m. gruodžio 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę J. A. (C.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdoma skubiai.

Patvirtinti atsakovo V. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais vaikų E. A. ir A. A. bendravimo tvarką, nurodant, kad:

1. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. šeštadienį ir juos pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

2. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais per atsakovo atostogas. Atsakovas su vaikais bendrauja pusę atsakovo atostogų laiko. Šalys prieš 3 d. suderina vaikų pasiėmimo laiką ir sąlygas atsakovo atostogų metu. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. pirmąją suderinto laiko atsakovo atostogų dieną ir vaikus pristato į jų gyvenamąją vietą paskutinę atsakovo atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val.

3. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais per vaikų atostogas. Atsakovas su vaikais bendrauja pusę vaikų atostogų laiko. Šalys prieš 3 d. suderina vaikų pasiėmimo laiką ir sąlygas vaikų atostogų metu. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. pirmąją suderinto laiko vaikų atostogų dieną ir vaikus pristato į jų gyvenamąją vietą paskutinę vaikų atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val.

4. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais per vaiko gimimo dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos vaiko gimimo dieną 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

5. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais kitą dieną po vaiko gimimo dienos pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po vaiko gimimo dienos 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

6. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais atsakovo gimimo dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atsakovo gimimo dieną 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

7. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais kitą dieną po atsakovo gimimo dienos pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kitą dieną po atsakovo gimimo dienos 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

8. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

9. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

10. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.

11. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18 val.

12. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

13. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaikus iki Naujųjų metų pirmosios dienos (sausio 1 d.) 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

14. Atsakovas turi teisę vieną kartą per savaitę pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos ir su vaikais praleisti 3 val. tą dieną. Po pasimatymo su vaikais atsakovas pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val. Atsakovas apie ketinimą pasiimti vaikus informuoja ieškovę prieš 1 d. trumpąja žinute.

15. Atsakovas turi teisę du kartus per savaitę bendrauti su vaikais vaizdo skambučiu. Atsakovas apie ketinimą pakalbėti su vaikais informuoja ieškovę prieš 2 val. trumpąja žinute.

16. Atsakovas turi teisę iš ieškovės gauti visą informaciją, susijusią su vaikų sveikata, fizine būkle, įvykiais ugdymo įstaigoje, kurias lanko vaikai.

17. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu šalių suderintu laiku. Šalys kito bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko nenustato. Šalys įsipareigoja prieš 1 d. informuoti viena kitą trumpąja žinute apie pasimatymo laiką ir vietą.

Bylos dalį, dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kompensacijos priteisimo (patikslinto ieškinio reikalavimo 5 p. ir 9 p. ir atsakovo priešieškinio 2 p.) nutraukti.

Šalių santuokos metu įgytą automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur., asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti ieškovei J. A. (C.), a.k. (duomenys neskelbtini),

Šalių santuokos metu įgytą automobilį HYUNDAI TERRACAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) vertė 1000 Eur., asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti atsakovui V. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad prievolė, pagal 2007-04-26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta, su kreditoriumi AB „S“ su vėlesniais pakeitimais, yra asmeninė ieškovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš ieškovės J. A., 12 871,50 Eur. (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 50 centų) kompensaciją atsakovui V. A., jos sumokėjimą išdėstyti dalimi, t.y. 6 435,75 Eur. sumokėti per šešis mėnesius, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, kitą dalį 6 435,75 Eur. kompensacijos sumokėti ne vėliau kaip per kitus šešis mėnesius.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas