- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-30-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02666-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- R. P. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. K. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. K. (kartu su kitais asmenimis) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui SNORAS, valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovui draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur (ieškovui – 8 300 Eur), 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur; 3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos nėra draustos ar AB banko SNORAS bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieškovų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, nurodytas priede Nr. 1, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko SNORAS einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus ieškovų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur; 5) priteisti iš atsakovių solidariai ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš AB banko SNORAS šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo išlaidų; 6) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš AB banko SNORAS šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo išlaidų.
2. 2017 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo R. P. K. ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu išskirtas į atskirą bylą ir jos nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-8-701/2016. Išnykus civilinės bylos sustabdymo pagrindui, 2018 m. liepos 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas R. P. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti draudimo išmoką atsisakymo. Ieškovas prašė priimti ieškinio pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokos už neįsigaliojusias BAB banko SNORAS obligacijas priteisimo atsisakymą ta apimtimi, kuria šis reikalavimas tenkintas atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, priteisti iš atsakovų ieškovui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo atsakovės VĮ „Indėlių ir investuotojų draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki draudimo išmokos sumokėjimo ieškovui dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo ieškovui priklausančią draudimo išmoką už neįsigaliojusias BAB banko SNORAS obligacijas. Nurodė, jog ieškovui suprantamos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. Pažymėjo, kad ieškovas palaiko reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. spalio 9 d. pateiktame prašyme dėl bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėtu, nurodė, kad nelikus ginčo dėl pagrindinio reikalavimo (draudimo išmokos priteisimo), atmestini ir papildomi reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pasak atsakovės, ji nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nurodė, kad esant situacijai, kai skoliniams reikalavimams taikomos tiek Direktyvoje Nr. 94/19 numatytos indėlių garantijų sistemos, tiek Direktyvoje Nr. 97/9 numatytos investuotojų kompensavimo sistemos, ir kai nacionalinės teisės aktų leidėjas tokių skolinių reikalavimų nepriskyrė prie vienos sistemos pagal vieną ar kitą iš šių direktyvų, bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis šia nuostata, negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti minėtų skolinių reikalavimų turėtojai. Esant tokiai situacijai, būtent pastarieji turi pasirinkti, pagal kurią sistemą, numatytą nacionalinėje teisėje įgyvendinant šias dvi direktyvas, pasinaudoti teise į kompensaciją. Atsakovės teigimu, kai tik ieškovas išreiškė valią, kokia apsauga nori pasinaudoti, pateikiant prašymą, ji nedelsdama išmokėjo ieškovui draudimo išmoką. Kadangi byla buvo sustabdyta, kol Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu buvo nagrinėjami teisiniai klausimai dėl neįsigaliojusių obligacijų turėtojams taikytinos apsaugos, negalima teigti, kad atsakovė nevykdė prievolės. Ieškovas procesiniuose dokumentuose kėlė alternatyvius reikalavimus ir nei teismas, nei atsakovė negalėjo nuspręsti, kokia apsauga turi būti taikytina ieškovui. Atsakovė prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovui R. P. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 8 297,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013 m. gruodžio 2 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (iki 2018 m. spalio 8 d.).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas procesines palūkanas prašo priteisti tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau turtinis reikalavimas pareikštas tik atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, t. y. būtent iš šios atsakovės reikalavo priteisti draudimo išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš banko procesines palūkanas.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nuo bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti prioriteto tvarka indėlių garantijų sistema, prašė priteisti draudimo išmoką bei procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, konstatavo, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgijęs asmuo, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, tenkinus reikalavimus (išmokėjus draudimo išmokas), turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos (8 297,61 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 2 d.) iki draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo dienos (iki 2018 m. spalio 8 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė procesines palūkanas. Draudimo apsaugos taikymas asmenims, sudariusiems su banku obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias lėšos, skirtos vertybiniams popieriams įsigyti, buvo pervestos į banko vardu atidarytas sąskaitas, tačiau dėl banko nemokumo šie asmenys netapo obligacijų savininkais. Šis klausimas buvo neaiškus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris priėmė sprendimą kreiptis į ESTT. Kasacinis teismas pateikė išaiškinimus tik po ESTT 2018 m. kovo 22 d. priimto prejudicinio sprendimo.
8.2. Atsakovė negalėjo savarankiškai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas. Atsakovei pagal įstatymą nebuvo suteikta teisė modifikuoti šalių teisinius santykius. Remiantis ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimais, aktualiais šiai bylai, ieškovas tik 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme suformulavo galutinę valią dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sistemos pasirinkimo. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovė nepraleido prievolės ieškovui įvykdymo termino. Iki nurodytų teismų procesinių sprendimų ir atitinkamų išaiškinimų priėmimo atsakovė neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl draudiminės apsaugos taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017. Nurodytoje byloje išnagrinėtas procesinių palūkanų klausimas, susijęs su indėlio sertifikato turėtoju, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su neįsigaliojusiomis obligacijomis.
8.4. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo spręsti vadovaudamasis priežasties teorija, įvertinęs šalių procesinį elgesį. Teismas turėjo įvertinti tai, kad iki ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimų atsakovė negalėjo ieškovui išmokėti draudimo išmokos, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Be to, ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė. Ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas R. P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė privalo ieškovų naudai sumokėti procesines palūkanas. Įvertinus palūkanų kompensacinę funkciją, ieškovo patirti nuostoliai turi būti atlyginti.
9.2. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos dėl indėlininkų draudiminės apsaugos taikymo.
9.3. Teismas pagrįstai ieškovo naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Ieškovas R. P. K. 2019 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo aplinkybes dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstumo vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, kaip suformuotu teismo precedentu, analogiškose bylose.
13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, ieškovas iš esmės savo rašytiniuose paaiškinimuose pakartoja aplinkybes, susijusias su procesinių palūkanų priteisimo pagrįstumu ir nurodytas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų rašytinių paaiškinimų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl apeliantės pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo dienos.
16. Atsakovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodė, kad ji negalėjo išmokėti ieškovui draudimo išmokos anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau kasacinio teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles, t. y. iki ieškovas neišreiškė valios (nepateikė prašymo) dėl draudimo išmokos (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) sistemos pasirinkimo. Atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino bei nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, ieškovas tik 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme suformulavo galutinę valią dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sistemos pasirinkimo, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovui priteisti procesines palūkanas nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovo lėšos, pervestos į BAB banko SNORAS sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, yra draudimo objektas IĮIDĮ prasme, kaip ir dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė BAB banko SNORAS veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d., iškėlė šiam bankui bankroto bylą.
18. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal IĮIDĮ Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).
19. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas). Byloje nustačius, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė AB banko SNORAS veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), ieškovas įgijo teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad ji negalėjo ieškovui draudimo išmokos išmokėti anksčiau nei ESTT ir kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės nuostatų taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, kurios esminės faktinės aplinkybės labai artimos analizuojamai situacijai, suformulavo teisiškai reikšmingą išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmokas ieškovui, o aplinkybė, jog atsakovė nežinojo, pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 24 punktą).
20. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko SNORAS klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokų termino, nes šios išmokos negalėjo būti išmokėtos anksčiau nei buvo suformuota teismų praktika dėl draudimo išmokų neįsigaliojusių obligacijų turėtojams mokėjimo, ir todėl ji neturi mokėti procesinių palūkanų. Analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020, VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei suformuotiems kasacinio teismo išaiškinimams, teisėjų kolegija apeliantės poziciją, kad iki galutinės ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos tokiose bylose suformavimo neturėjo piniginių prievolių ieškovui ir dėl to iš jos palūkanos negali būti priteisiamos, pripažįsta nepagrįsta. Šie argumentai negali paneigti apeliantės, kaip draudikės, pareigos išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, nes prejudiciniais teismų sprendimais buvo tik patvirtintas jos egzistuojančios piniginės prievolės (išmokėti draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas) ieškovui faktas, o ne sukurta nauja prievolė.
22. Draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko SNORAS veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), taigi, ieškovas nuo šios dienos įgijo teisę į draudimo išmoką (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą tokią piniginę prievolę įvykdyti – išmokėti ieškovui draudimo išmokas. Kadangi ieškovui priklausančią draudimo išmoką apeliantė išmokėjo pavėluotai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji neabejotinai yra praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
23. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokia pati pareiga tenka ir apeliantei.
24. Kasacinis teismas precedento galią turinčioje byloje pažymėjo, kad šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, jau buvo išaiškinta, jog indėlių garantijų sistema apima ir reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).
25. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovo lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovas pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investiciniai sandoriai nebuvo užbaigti, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovas išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 31 punktas).
26. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovo lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi iškėlimo, ši aplinkybė nepaneigia jos pareigos vykdyti piniginę prievolę ir sumokėti draudimo išmoką, taip pat neeliminuoja pareigos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovo lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovo lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovas atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovas dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).
27. Nagrinėjamu atveju 2013 m. lapkričio 22 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovas tvirtino, kad jo lėšos, sumokėtos BAB bankui SNORAS pagal neįsigaliojusias obligacijų sutartis, laikytinos indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme, be to, ieškinyje tuo atveju, jei lėšos negalėtų būti laikomos indėliais, suformuluotas ir konkretus reikalavimas įpareigoti apeliantę sumokėti ieškovui draudimo išmoką bei procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Tačiau po ieškinio pareiškimo apeliantė ieškovui priklausiusių draudimo išmokų neišmokėjo, o pateikusi atsiliepimą į ieškinį su tokiu reikalavimu nesutiko.
28. Darytina išvada, kad ieškovas nuo pat bylos iškėlimo momento aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti būtent indėlių garantijų sistema, o apeliantei apie ieškovo lėšas banko sąskaitoje tapo žinoma iš pradinio ieškinio turinio bei jame suformuluotų reikalavimų. Sužinojusi apie ieškovo lėšas banko sąskaitoje apeliantė nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų, nors jokių objektyvių kliūčių tai padaryti anksčiau, nei jos buvo išmokėtos, nebuvo. Vadinasi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, neišmokėdama ieškovui draudimo išmokų IĮIDĮ nustatytais terminais ji praleido piniginės prievolės ieškovui įvykdymo terminą.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentas. Vadovaujantis šia norma, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinės bylos iškėlimu laikoma ieškinio priėmimo klausimo rezoliucija išsprendimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, kita vertus, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
30. Nagrinėjamu atveju savo pradiniame ieškinyje ieškovas suformulavo reikalavimus dėl konkrečią piniginę išraišką turinčių sandorių pripažinimo negaliojančiais, jo BAB bankui SNORAS sumokėtų piniginių lėšų pripažinimo indėliais, BAB bankas SNORAS nepranešus apeliantei apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmokos priteisimo bei procesinių palūkanų priteisimo. Tokiu ieškiniu ieškovas siekė įgyvendinti savo teisę gauti draudimo išmoką už jo bankui sumokėtas pinigines lėšas ir taip šias lėšas susigrąžinti. Taigi ieškovo tikslas buvo gauti turtinę naudą, o jo ieškinys kaip buvo nuo pat pradžių, taip ir liko turtiniu reikalavimu (ieškiniu).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. spalio 9 d. teismui pateikė prašymą nutraukti bylos dalį dėl draudimo išmokos pagal neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantė, savaime nereiškia, kad ieškovas, atsisakęs pagrindinio savo materialiojo reikalavimo, praranda teisę į išvestinio iš jo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą. Pažymėtina, kad reikalavimas šioje nutartyje aptariamų teisės normų pagrindu dėl įstatyminių palūkanų, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, priteisimo gali būti reiškiamas ir po piniginės prievolės įvykdymo atskiroje byloje. Taigi situacija, kai reikalavimo dėl piniginės prievolės įvykdymo teisme atsisakoma tik todėl, kad ji yra įvykdoma skolininko gera valia, negali būti aiškinama kaip paneigianti kreditoriaus teisę ir toliau reikalauti priteisti procesines palūkanas.
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui procesines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę ieškovui (sumokėti jam draudimo išmoką) praleidimą, bei spręsdamas, kad jos skaičiuotinos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos faktinio ieškovui išmokėjimo, procesinių palūkanų institutą taikė teisingai.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Apeliantė taip pat nesutinka ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo išlaidų, kadangi ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų – nėra praleidusi termino draudimo išmokai išmokėti ar pažeidusi jos mokėjimo tvarkos.
34. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
35. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, kadangi apeliantė ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, todėl pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmoką pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis.
36. Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, aktualus yra CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).
38. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų, susijusių su draudimo išmoka pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis tik todėl, kad bylos nagrinėjimo metu šis reikalavimas buvo iš esmės patenkintas, dėl kurio išmokėjimo, be kitų reikalavimų, ir buvo inicijuotas šis teisminis ginčas.
39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad jai nekyla pareiga atlyginti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad apeliantė netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas, nes laiku neįvykdė prievolės išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką, o ieškovas ieškinio dalies dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsisakė tik dėl to, kad apeliantė ją bylos nagrinėjimo metu sumokėjo. Akivaizdu, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė inicijuodamas nagrinėjamą civilinę bylą ir tokiu būdu gindamas savo teisėtus interesus.
40. Ieškovas yra laimėjusi ginčą šalis. Pagrindinis jo reikalavimas buvo patenkintas, o jo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmė apeliantės atsisakymas tenkinti jo reikalavimą, t. y. iš pradžių reikalavimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, o vėliau ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės taikymo sąlygų ir nesudaro prielaidų nepriteisti arba sumažinti ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
45. Ieškovas R. P. K. bei atsakovas BAB bankas SNORAS nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.