Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-31-236/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: 2A-31-236/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02666-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“
Ieškovas: R. G., I. V.
Trečiasis asmuo: Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.30Banko indėlis
2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
2.9Teisiniai santykiai, kylantys iš bankų veiklos ir investicinių paslaugų santykių
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. 2A-31-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02666-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.30; 2.6.39.2.13; 2.9; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir I. V. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. G., I. V. ir kiti, t. y. asmenys su AB banku SNORAS pasirašę obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų sutartis, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BAB bankui SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pradiniu ieškiniu ieškovai (įskaitant R. G. bei I. V.) prašė:

1.1. pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, pagal ieškinio priedą Nr. 2 ( ieškovui R. G. – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) ir 59,18 Lt (17,14 Eur) palūkanų; I. V. – 11 000 Lt (3 185,82 Eur) bei 8,14 Lt (2,36 Eur) palūkanų);

1.2. tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur, pagal ieškinio priedą Nr. 2;

1.3. jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko SNORAS obligacijos nėra draustos ar AB banko SNORAS bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieškovų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, nurodytas priede Nr. 1, negaliojančiomis ab initio, t. y. nuo jų sudarymo momento, CK 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko SNORAS einamosiose sąskaitose laikytos lėšos;

1.4. pripažinus ieškovų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, pagal ieškinio priedą Nr. 2;

1.5. priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš BAB banko SNORAS šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos;

1.6. priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš BAB banko SNORAS šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos (civilinės bylos Nr. 2-412-577/2017).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė civilinės bylos pagal ieškovų R. G. ir I. V. ieškinio reikalavimus atsakovams BAB bankui SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių (R. G. su AB banku SNORAS sudarytos 2011 m. lapkričio 13 d. obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); I. V. su AB banku Snoras 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytos obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-8-701/2016; išskirti ieškovų R. G. ir I. V. ieškinius dėl draudimo išmokų priteisimo ir sandorių (R. G. su AB banku SNORAS sudarytos 2011 m. lapkričio 13 d. obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); I. V. su AB banku SNORAS 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytos obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais į atskirą bylą (civilinės bylos Nr. 2-2708-577/2018).

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-2708-577/2018.

Šalies argumentai

4. Ieškovai 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. spalio 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, prašydami:

4.1. tenkinti pareikštą ieškinį, pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal IĮIDĮ ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur;

4.2. tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta IĮIDĮ, priteisti iš atsakovės VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmoką, neviršijant 22 000 Eur;

4.3. priteisti iš atsakovų, ieškovų naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4.4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovai ieškinyje ir 2018 m. liepos 10 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog jų pareikštiems reikalavimams prašo taikyti indėlininkų apsaugos sistemą, o jei dėl kokių nors priežasčių pastaroji negalėtų būti taikoma – investuotojų apsaugos sistemą. Teigė, kad ieškovai neturi papildomai kreiptis į atsakovą dėl draudimo sistemos pasirinkimo, nes tinkamai įgyvendino šią teisę. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakovei raštą, kuriame papildomai nurodė, kad jų reikalavimams prašo taikyti indėlininkų apsaugos sistemą, o jei dėl kokių nors priežasčių pastaroji negalėtų būti taikoma – investuotojų apsaugos sistemą. Kadangi atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo (draudimo išmokos išmokėjimo terminą), ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų turėtų būti tenkinamas.

6. Ieškovė I. V. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsisakymo. Ieškovė prašė priimti ieškovės ieškinio pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokos už neįsigaliojusias BAB banko SNORAS obligacijas priteisimo atsisakymą ta apimtimi, kuria šis reikalavimas patenkintas ieškovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (CPK140 straipsnio1 dalis), priteisti iš atsakovų ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo VĮ „Indėlių ir investuotojų draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei dienos, t. y. iki 2018-10-08, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018-10-08 išmokėjo ieškovei priklausančią draudimo išmoką už neįsigaliojusias BAB bankas SNORAS obligacijas. Ieškovei suprantamos aptariamo ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės. Ieškovė palaikė reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Ieškovas R. G. pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. sudarytą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo R. G. bei atsakovų BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prašė patvirtinti šią sutartį ir bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų nutraukti.

Šalies argumentai

8. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. spalio 9 d. pateiktame prašyme dėl bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėtu, nurodė, kad nelikus ginčo dėl pagrindinio reikalavimo (draudimo išmokos priteisimo), negali būti tenkinami reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė bylą nutraukti arba ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtus, o jei nurodytas prašymas netenkinamas – ieškinio reikalavimus atmesti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teigė, kad nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Kai tik ieškovė išreiškė valią atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kokia apsauga nori pasinaudoti, pateikiant prašymą, atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nedelsdama išmokėjo ieškovei draudimo išmoką. Tol, kol byla buvo sustabdyta, kol Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu buvo nagrinėjami teisiniai klausimai dėl BAB banko SNORAS neįsigaliojusių obligacijų turėtojams taikytinos apsaugos, negalima teigti, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nevykdė prievolės.

10. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat prašė patvirtinti ieškovo R. G. ir atsakovų sudarytą sutartį ir šią bylos dalį nutraukti.

Atsiliepimas

11. Atsakovas BAB bankas SNORAS 2018 m. spalio 10 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas BAB bankas SNORAS neturėjo neįvykdytos piniginės prievolės ieškovei, atsakovo BAB banko SNORA atžvilgiu buvo reiškiamas nepiniginis ieškinys dėl pripažinimo. Be to, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų prieštarauja Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms, todėl yra netenkintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu nusprendė:

12.1. patvirtinti ieškovo R. G. bei atsakovių BAB banko SNORAS bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. lapkričio 14 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis;

12.2. civilinės bylos Nr. 2-2708-577/2018 dalį pagal ieškovo R. G. ieškinio reikalavimus atsakovėms BAB bankui SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nutraukti;

12.3. priimti ieškovės I. V. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl draudimo išmokos už neįsigaliojusias BAB bankas SNORAS obligacijas priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti;

12.4. likusią ieškovės I. V. ieškinio dalį tenkinti iš dalies;

12.5. priteisti iš atsakovės VĮ Indėlių ir investicijų draudimas ieškovei I. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 185,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 2 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. spalio 8 d.);

12.6. kitą ieškinio dalį atmesti;

12.7. priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. V..

13. Teismas dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo sprendė, kad ieškovo R. G. ir atsakovų BAB banko SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl ji tvirtintina, o civilinės bylos dalis pagal šio ieškovo reikalavimus nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

14. Teismas nurodė, kad Taikos sutarties 3.3 punkte sutarties šalys pareiškė, kad supranta taikos sutarties sudarymo teisines pasekmes, t. y. tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atlygins ieškovui patirtas 145 Eur bylinėjimosi išlaidas (taikos sutarties 2.1 punktas), o visas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padengia šalys lygiomis dalimis (taikos sutarties 2.2 punktas).

15. Teismas dėl ieškovės I. V. atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dėl draudimo išmokos už neįsigaliojusias obligacijas priteisimo, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. liepos 11 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018, šioje byloje iš esmės neliko ginčo dėl to, kad ieškovė I. V. turi teisę reikalauti draudimo išmokos už neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovė „VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. spalio 8 d., t. y. bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovei pervedė 3 185,21 Eur draudimo išmoką už neįsigaliojusias obligacijas, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, pažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų, nėra, sprendė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Teismas dėl procesinių palūkanų priteisimo nustatė, kad ieškovė I. V. palaikė reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei dienos, t. y. 2018 m. spalio 8 d. priteisimo.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė procesines palūkanas prašė priteisti tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tačiau teismas pažymėjo, kad turtinis reikalavimas pareikštas tik atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, t. y. iš šios atsakovės ieškovė reikalavo priteisti draudimo išmokas.

19. Teismas pažymėjo, kad BAB bankui SNORAS ieškovų pareikšti reikalavimai nebuvo susiję su piniginių prievolių vykdymu. Dėl to teismas sutiko su atsakovu BAB banku SNORAS, kad nėra pagrindo skaičiuoti ir priteisti iš banko procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad atsakovo BAB banko SNORAS atžvilgiu ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

20. Teismas nurodė, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovės teigimu, ji draudimo išmoką sumokėjo ne tenkindama ieškinio reikalavimą, o atsižvelgdama į ESTT išaiškinimą, ieškovei pateikus galutinę valią dėl apsaugos sistemos pasirinkimo. Pasak atsakovės, jos prievolė mokėti draudimo išmoką iki ieškovės papildomo prašymo pateikimo nebuvo kilusi.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, sprendė, kad nėra pagrindo pritarti tokiai atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicijai.

22. Teismas pažymėjo, kad kreipdamasi į teismą ieškovė dar 2013 m. lapkričio 22 d. ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti, kad ieškovės pagal obligacijų pasirašymo sutartį AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, ir tik netenkinus tokio reikalavimo – priteisti iš atsakovės draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur.

23. Teismas nustatė, kad pradiniame ieškinyje ieškovai išskyrė argumentus, kuriais grindžiamas prašymas ieškovus, įsigijusius obligacijas, kurios neįsigaliojo, pripažinti indėlininkais pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalis. Ieškovė, teikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, jog neturi pareigos pakartotinai nurodyti, kokią draudimo sistemą pageidauja taikyti, ir tik elgdamasi geranoriškai atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė raštą. Dėl to teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jos pagal obligacijų sutartį BAB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėlis.

24. Teismas nurodė, kad BAB banko SNORAS sąskaitos rekvizitai taip pat buvo pateikti į bylą. Ieškovės 2018 m. rugsėjo 26 d. pašymo, su kuriuo atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ siejo išmokos mokėjimo pagrindą, formuluotė nesiskyrė nuo teismui pateiktų reikalavimų (argumentų). Priešingai, jame nurodoma, kad klientai teismui teiktuose ieškiniuose jau yra pasirinkę taikytiną draudimo išmokų mokėjimo sistemą, t. y. indėlininkų draudimo sistemą, o jeigu pastaroji dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti taikoma – investuotojų apsaugos sistemą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad byloje buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą, nacionalinėje teisėje įtvirtintą įgyvendinant Direktyvą 94/19/EB. Dėl to teismas laikė nepagrįstais atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teiginius, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas bei nurodytos aplinkybės dėl draudimo sistemos pasirinkimo nebuvo pakankamas pagrindas draudimo išmokos mokėjimui.

26. Teismas pažymėjo, kad ir kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-214-701/2018, 3K-3-232-969/2018, 3K-3-233-219/2018, nustatęs, jog byloje yra aiškiai išreikšta ieškovo (ieškovų) valia dėl draudimo sistemos pasirinkimo, teisiškai nepagrįstomis pripažino VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ keliamas abejones dėl ieškovų jiems taikytinos kompensacijų sistemos nepasirinkimo ir, laikydamas ieškovų reikalavimus pripažinti jiems teisę į indėlių draudimo išmoką pagrįstais, jokių įpareigojimų ieškovams dar kartą kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nenustatė. Tokią praktiką taip pat formuoja Lietuvos apeliacinis teismas (2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3-516/2018).

27. Teismas nurodė, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą (IĮIDĮ redakcijos 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1, 3 dalis, Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos Valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4, 13 punktą), indėlininkas teisę į draudimo išmoką įgyja nuo draudžiamojo įvykio dienos, o pareiga apskaičiuoti bei išmokėti tokią išmoką nustatyta draudimo įmonei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas sprendė, kad atsakovės minimi ESTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai tik patvirtino ieškovės teisę į draudimo išmoką, dėl kurios priteisimo ji kreipėsi į teismą.

28. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nuo pat bylos iškėlimo aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti prioriteto tvarka indėlių garantijų sistema, prašė priteisti draudimo išmoką bei procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, konstatavo, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgijęs asmuo, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, tenkinus jų reikalavimus (išmokėjus draudimo išmokas), turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą. Dėl to teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos (3 185,21 Eur ), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. gruodžio 2 d. iki draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

29. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2013 m. rugpjūčio 7 d. 7 500 Lt sumos (144,81 Eur) PVM sąskaitą faktūrą Nr. SNO018, taip pat 2013 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 690 Lt (199,84 Eur) sumos apmokėjimą už teisines paslaugas Advokato I. N. ir partnerių kontorai „Raidla Lejins &Norcous“.

30. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio dalies reikalavimų atsisakė, nes jos pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Be to, pradiniame ieškinyje ieškovė I. V. reiškė reikalavimus ir dėl išmokų pagal kitą, t. y. 2011 m. kovo 18 d. obligacijų pasirašymo sutartį, kurie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-577/2017 buvo atmesti.

31. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes (pareikšti reikalavimai tenkinti iš dalies), taip pat nustatęs, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo, kadangi jis buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu, o reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas šiuos sprendimu, sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovei 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

33. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei procesines palūkanas, kadangi atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles.

33.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei procesine palūkanas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 suformuota praktika. Minėtoje byloje buvo išnagrinėtas procesinių palūkanų klausimas indėlio sertifikato turėtojo byloje, kurioje egzistavo kitokios aplinkybės, tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjamas teisės gauti draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas klausimas ir pateikti visai kitokie tiek ESTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Šios civilinės bylos racio decidendi skiriasi nuo kasacinio teismo išnagrinėtos bylos.

33.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kadangi atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą.

35. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

35.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 procentų procesines palūkanas nuo 3 185,21 Eur sumokėtos draudimo išmokos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo. Faktas, kad atsakovė draudimo išmokas sumokėjo (įvykdė prievolę) ne pagal teismo sprendimą, o bylos nagrinėjimo metu, nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų palūkanų pobūdžio, t. y. palūkanos ir toliau atlieka savo kompensacinį vaidmenį ir jų pagrindu atlyginama už neteisėtą naudojimąsi ieškovų pinigais draudimo išmokos neišmokėjimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

35.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 ir 94 straipsnių normas ir pagrįstai priteisė iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovei 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 7 d. gauti ieškovės I. V. papildomi paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

38. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 7 d. gauti ieškovės I. V. papildomi paaiškinimai. Nurodė, kad vadovaudamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi, teikia papildomus paaiškinimus kaip įrodymą.

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą naują įrodymą ir jį vertina.

Dėl atsakovės VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

40. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei procesines palūkanas, kadangi atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

41. Apeliantei kvestionuojant palūkanų mokėjimo prievolės atsakovei buvimą, teisėjų kolegija visų pirma įvertina apeliantės pozicijos, kad jai prievolė mokėti ieškovei procesinėmis vadinamas palūkanas apskritai nekyla, pagrįstumą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko SNORAS klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, argumentų pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, ir teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokėjimo termino, atitinkamai, neturinti prievolės mokėti procesines palūkanas. Kadangi analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl tokių klausimų jau pasisakė 2020 m. kovo 12 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 priimtoje nutartyje, teisėjų kolegija šiais precedentiniais išaiškinimais, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, remiasi (CPK 4 straipsnis).

43. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

44. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas).

45. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

47. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

48. Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko SNORAS veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Ieškovė I. V. įgijo teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką. Tačiau 3 185,21 Eur draudimo išmoka pagal ieškovės ir banko sudarytą 2011 m. lapkričio 11 d. obligacijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sumokėta tik 2018 m. spalio 8 d. Dėl to darytina išvada, kad apeliantė yra praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

49. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles, tokio pobūdžio skundo argumentai patys savaime nepaneigia nei apeliantės nuo draudžiamojo įvykio dienos atsiradusios pareigos įvykdyti piniginę prievolę (išmokėti draudimo išmoką įstatyme nustatytais terminais), nei jos pareigos sumokėti procesines palūkanas, pavėlavus tokią prievolę įvykdyti. Tokią aplinkybę, kad apeliantė nežinojusi pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – analogiškose situacijose turėjo būti mokama draudimo išmoka, savo faktinėmis aplinkybėmis identiškoje byloje jau yra teisiškai įvertinęs ir kasacinis teismas, konstatavęs, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visgi negalėjo atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 24 punktas).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovė yra aiškiai išreiškusi savo valią dėl konkrečios apsaugos sistemos (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) pasirinkimo ir kada ji tai padarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreipdamasi į teismą ieškovė dar 2013 m. lapkričio 22 d. ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti, kad ieškovės pagal obligacijų pasirašymo sutartį AB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, ir tik netenkinus tokio reikalavimo – priteisti iš atsakovės draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pradiniame ieškinyje ieškovai išskyrė argumentus, kuriame grindžiamas prašymas ieškovus, įsigijusius obligacijas, kurios neįsigaliojo, pripažinti indėlininkais pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalis. Ieškovė, teikdama papildomus paaiškinimus, nurodė, jog neturi pareigos pakartotinai nurodyti, kokią draudimo sistemą pageidauja taikyti, ir tik elgdamasi geranoriškai atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė raštą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jos pagal Obligacijų sutartį BAB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėlis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pasirinkta draudimo sistema buvo žinoma nuo pat bylos pradžios.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė I. V. kartu su kitais ieškovais su ieškiniu, nurodydami atsakovėmis BAB bankas SNORAS ir VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, kreipėsi 2013 m. lapkričio 22 d. Ieškinys buvo priimtas 2013 m. gruodžio 2 d. Vėliau ieškovės I. V. reikalavimai išskirti į atskirą civilinę bylą, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė išskirti ieškovų R. G. ir I. V. ieškinius dėl draudimo išmokų priteisimo ir sandorių (R. G. su AB banku SNORAS sudarytos 2011 m. lapkričio 13 d. obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); I. V. su AB banku SNORAS 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytos obligacijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais į atskirą bylą (civilinės bylos Nr. 2-2708-577/2018). Ieškovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat prašė pripažinti ieškovės lėšas, sumokėtas pagal obligacijų pasirašymo sutartis BAB bankui SNORAS, ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, įpareigoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovei draudimo išmoką, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 yra pažymėjęs ir tai, kad jau šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, buvo išaiškinta tai, jog indėlių garantijų sistema, be kita ko, apima reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).

53. Remiantis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovės lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovė pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investicinis sandoris (šiuo atveju 2011 m. lapkričio 11 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo užbaigtas, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovas išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga. Todėl darytina išvada, kad ieškinyje esant suformuluotam aiškiam prašymui sumokėti draudimo išmoką būtent kaip indėlio draudimo apsaugą, apeliantė neturėjo jokių objektyvių kliūčių sumokėti ieškovei draudimo išmoką anksčiau.

54. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tai, jog bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovų lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu iškėlimo, nepaneigia jos prievolės vykdyti piniginę prievolę sumokant draudimo išmoką, taip pat nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovai atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).

55. Tokiu atveju apeliantės įvardijamos priežastys nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovei. Neišmokėjusi ieškovei draudimo išmokos IĮIDĮ nustatytais terminais, apeliantė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą.

56. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

57. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, tačiau, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

58. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei procesine palūkanas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017, suformuota praktika, kadangi šios civilinės bylos racio decidendi (liet. turintis precedento galią) skiriasi nuo kasacinio teismo išnagrinėtos bylos, vertina ir kaip neaktualius, ir kaip nepagrįstus. Viena vertus, iš dalies sutiktina su apeliante, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo klausimas indėlio sertifikato, kuris pripažįstamas draudimo objektu pagal IĮIDĮ, turėtojo byloje, o nagrinėjamoje byloje aktualus ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį neįsigaliojusių obligacijų turėtojas, jo pasirinkimu, gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga – indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams. Kita vertus, nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuotos bendrosios nuostatos, susijusios su procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, taigi tokiais bendro pobūdžio išaiškinimais teismai gali remtis ir kitose, nebūtinai visiškai identiškose situacijose.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos (3 185,21 Eur ), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. gruodžio 2 d. iki draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kadangi atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles.

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas. Principo „pralaimėjęs moka“ taikymas ne kartą buvo aptartas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

62. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškinio dalies reikalavimų atsisakė, nes jos pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Be to, pradiniame ieškinyje ieškovė I. V. reiškė reikalavimus ir dėl išmokų pagal kitą, t. y. 2011 m. kovo 18 d. obligacijų pasirašymo sutartį, kurie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-577/2017 buvo atmesti. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės prašymas priteisti 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovei 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).

63. Kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimų nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, aktualus yra CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, susijusių su draudimo išmoka pagal neįsigaliojusią obligacijų pasirašymo sutartį, tik todėl, kad bylos nagrinėjimo metu šie reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, t. y. ieškovei buvo išmokėta 3 185,21 Eur draudimo išmoka, dėl kurios išmokėjimo, be kitų reikalavimų, ir buvo inicijuotas šis teisminis ginčas. Dėl to darytina išvada, kad buvo patenkinta pusė ieškinio reikalavimų. Tokią proporciją nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atlygintina tik dalis (pusė) ieškovės prašomų 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 72,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės ieškovei priteisė 72,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas ir laiku neišmokėjo ieškovei priklausančios draudimo išmokos, o ieškovė ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik todėl, kad atsakovė ją galiausiai sumokėjo. Ieškovė į teismą kreipėsi būtent siekdama įgyvendinti savo teisę į draudimo išmoką.

67. Kaip minėta, apeliantė turėjo pareigą įvykdyti piniginę prievolę – išmokėti draudimo išmoką, tačiau IĮIDĮ nustatytais terminais to nepadarė, nors iš teismui pateikto ieškinio buvo aišku apie ieškovės pasirinkimą bei prašymą taikyti indėlių draudimo sistemą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė ginčijo ieškovės teisę į draudimo išmoką, o vėliau nepagrįstai teigė negalėjusi išmokėti draudimo išmokos anksčiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką lėmė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atlyginti ieškovei turėtas jos bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

70. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

71. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

74. Ieškovė I. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė