Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo Ž. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2025 m. gruodžio 9 d. teisme gautas pareiškėjos V. A. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo 3 punkto (periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas) ir 8 punkto (kompensacijos pareiškėjai V. A. mokėjimas). Pareiškėja grindė savo prašymą tuo, kad nuo 2025 m. rugsėjo vidurio suinteresuotas asmuo Ž. J. nevykdo savo įsipareigojimų pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 ir 8 punktus ir yra susidaręs 7400 Eur įskolinimas už tris mėnesius.

5. 2026 m. sausio 6 d. rezoliucija teismas nutarė informuoti suinteresuotą asmenį, kad teismo posėdis vyks rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, kad suinteresuotas asmuo turi teisę nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus apie sutarties sąlygų nevykdymą ar tinkamą vykdymą iki 2026 m. sausio 9 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo Ž. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo; įvertinti suinteresuoto asmens finansinę padėtį ir peržiūrėti vaikų išlaikymo dydį, sumažinant jį iki minimalios įstatymų nustatytos išmokos kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino suinteresuoto asmens tikros finansinės padėties ir mokumo, nors tai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio vykdymo taikymo. Šiuo metu suinteresuotas asmuo neturi nuolatinių pajamų ir daugiau nei du metus iš esmės negauna darbo užmokesčio. Dėl šios priežasties jis objektyviai neturi galimybių mokėti teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatytų išmokų po 1000 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį bei vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

8.2. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas mažintinas iki minimalios įstatymų leidžiamos sumos, kuri būtų proporcinga suinteresuoto asmens galimybėms ir atitiktų teisingumo bei protingumo principus. Šiuo metu nustatytas vaikų išlaikymo dydis (po 1000 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) akivaizdžiai neatitinka suinteresuoto asmens finansinių galimybių.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nepaisė to, kad suinteresuotas asmuo buvo išreiškęs norą dalyvauti teismo posėdyje, ir išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nesuteikdamas suinteresuotam asmeniui galimybės išsamiai paaiškinti savo situaciją, pateikti papildomus argumentus ar prašyti terminų įrodymams pateikti. Tokiu būdu buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam bei rungimosi principas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-12849-1006/2024, patenkino pareiškėjų V. A. ir Ž. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukė santuoką bei patvirtino pareiškėjų 2024 m. gegužės 28 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3 punkte, pareiškėjai, be kita ko, nustatė, kad Ž. J. teikia išlaikymą vaikams P. J. ir E. M. J. periodinėmis išmokomis po 1000 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kol vaikai mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, vaikams teikiamą išlaikymą pervedant į V. A. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos, mokėjimus pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teikiamą išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties 8 punkte įtvirtinta, kad už Ž. J. po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės turtą, turtines teises bei parduotas santuokos metu įsigytas transporto priemones Ž. J. sumoka V. A. 100 000 Eur dydžio kompensaciją iki 2036 m. birželio 1 d., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. birželio 1 d. sumokėdamas 6400 Eur, kiekvieną mėnesį mokėdamas ne mažiau kaip po 250 Eur; nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2036 m. birželio 1 d. sumokėdamas 93 600 Eur, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 780 Eur.

16. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

17. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

19. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

20. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis; (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-464/2023; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-481-407/2024), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-271-450/2022).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 21 punktas).

23. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021, 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024, 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025, 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-413/2025; 2026 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-360-924/2026).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalies (dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kompensacijos mokėjimo) vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

25. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, jį aiškinančios teismų praktikos (žr. šios nutarties 18-23 punktus) darytina išvada, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta teismo sprendimu pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra vykdomojo rašto išdavimo taisykle. Įsiteisėjus 2025 m. birželio 18 d. teismo sprendimui, pareiškėjai vykdomasis raštas turėjo būti išduotas pagal jos rašytinį pareiškimą be atskiros procedūros, vykdytinos rašytinio proceso tvarka pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nėra nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis.

26. Šiuo atveju svarbu tai, kad nutartimi, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė nutartyje jos apskundimo atskiruoju skundu galimybę, nekeičia šios nutarties teisinės prigimties ir nesukuria suinteresuotam asmeniui teisės skųsti ją, nes tokia jo teisė nenumatyta įstatyme.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad suinteresuoto asmens skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas, pradėtas pagal Ž. J. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismui nutarus nutraukti apeliacinį procesą, inicijuotą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, neturi reikšmės šioje byloje su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai (akcinės bendrovės „Citadelė“ banko ir AB „SEB bankas“ išrašai). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl minėtų dokumento (ne)prijungimo prie bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

29. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

30. Pareiškėja V. A. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji turėjo dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, atlyginimo priteisimo, bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu. Pirmosios instancijos teismui priėmus tokį atskirąjį skundą bei nustačius pareiškėjai terminą atsiliepimui į šį skundą pateikti, ši pasinaudojo jai suteikta teise pateikti atsikirtimus į suinteresuoto asmens skundą, dėl to turėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties buvo pradėtas suinteresuoto asmens Ž. J. iniciatyva, sprendžia, kad būtent jam kyla pareiga atlyginti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą suponuoja tai, kad suinteresuotam asmeniui nepareiškus atskirojo skundo dėl neskundžiamos nutarties, pareiškėja neturėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į minėtą atskirąjį skundą parengimu.

32. Pareiškėjos prašomos atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, advokatui teikiant paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Todėl, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš apelianto pareiškėjai priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 (trijų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.