Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.2.; 2.1.4.11.3.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.

2024 m. gegužės 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį kitos paskirtos bausmės, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino M. Č., panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: UAB „V.“ direktoriui M. Č. su E. K. ir A. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarius nuomos sutartį su teise nupirkti turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), A. K. vengiant sutartinių turtinių įsipareigojimų, UAB „V.“ direktorius M. Č. dėl vengimo mokėti įmokas už namą 2021 m. sausio 29 d. perdavė namo sutarties įmokų administravimą advokatų profesinės bendrijos „C.“ advokatui K. K., po to A. K. 2021 m. kovo 15 d. Messenger grupėje „(duomenys neskelbtini)“, viešai, matant kitiems žmonėms, siuntė įžeidžiančias, grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio žinutes, adresuotas M. Č.: – „C. gaidys is didziosiso raides G“; „Atpisiu kai gaidi“; „Zertva gaidys urodas pyderastas nukirsiu as ji“; „Uzmusiu gaidy“; „Tuoj mesios į hata as uzpiso gaidys“; „Suspardisiu sutikes“; kurių turinys tapo žinomas M. Č.; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, telefoninio pokalbio su UAB „V.“ atstovaujančiu advokatu K. K. dėl susidariusios skolos už namą, išsakė grasinimą M. Č. atžvilgiu, nurodydamas, jog „tą velnią versiu“, po ko advokatas K. K. apie išsakytus grasinimus informavo M. Č.; toliau jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 16 d. atvykęs į M. Č. namų teritoriją (duomenys neskelbtini) demonstratyviai prie M. Č. laikė suspaudęs kumščius bei grasino fiziškai su juo susidoroti, nurodydamas, jog „gausi į dantis“, „tu išvažiuosi su savo automobiliu ir nebegrįši“, „ras tave sulaužytą miške“. 2021 m. spalio 5 d. A. K. iš advokatų bendrijos „C.“ elektroniniu paštu gavęs pranešimą apie vienašalį 2019 m. rugsėjo 27 d. sutarties nutraukimą, 2021 m. spalio 15 d., apie 19 val., atvyko automobiliu prie M. Č. namų (duomenys neskelbtini), kur signalizavo šviesomis, skambinėjo į namo duris, skambinėjo M. Č. ir jo žmonai K. Č. į mobiliojo ryšio telefoną, o M. Č. išėjus į lauką, nurodė jam sėstis į automobilį, kuriame buvo du su tiriama nusikalstama veika nesusiję asmenys bei nurodė M. Č. nutraukti skolos išieškojimą už namą bei atsisakyti advokato paslaugų, taip panaudodamas psichinę prievartą baugino M. Č.; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 4 d. iš Raseinių apylinkės teismo gavęs procesinius dokumentus, dėl atsiliepimo į advokatų profesinės bendrijos „C.“ parengtą civilinį ieškinį pateikimo, kuriuo prašoma priteisti skolą, delspinigius ir nuostolius už nemokamas įmokas bei iškeldinti gyventojus, (duomenys neskelbtini) miesto bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), susitikęs su M. Č., grasino jį užmušti sakydamas „išmalsiu dantis“, „užmušiu“, „gaidį ateik čia, išmalsiu snukį" ir užsimojęs nemažiau 7 kartus abejomis rankomis taikydamas į galvos sritį, siekė sužaloti M. Č.. Tokiais savo tęstiniais veiksmai A. K. sistemingai baugino M. Č..

2. Be to, A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. lapkričio 4 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), po pokalbio su M. Č. dėl gautų iš Raseinių apylinkės teismo procesinių dokumentų, vieną kartą spyrė M. Č. į kairės pusės šlaunį ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas adv. Raimundas Jurka prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-05-03 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. K. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas padarė esminius duomenų vertinimo pažeidimus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.

3.2. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad teismas kriminalizuodamas A. K. veiksmus teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes konfliktiniai A. K. ir M. Č., atstovaujančio UAB „V.“, santykiai dirbtinai buvo paversti baudžiamaisiais teisiniais ir atitinkamai inkriminuoti A. K., nes tik įstatymas gali apibrėžti nusikalstamą veiką ir nustatyti bausmę, baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas kaltinamojo nenaudai (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai, EŽTT sprendimai: 2008 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą, peticiją Nr. 74357/01, 26764/02 ir 27434/ 02; Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35343/05).

3.3. Gynėjas skunde teigia, kad A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo M. Č. turi būti išteisintas, nes pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti ir lakoniški, be to, M. Č. parodymai apie tai, kad 2021-11-04 jam buvo spirta į koją kurią vėliau skaudėjo, yra prieštaringi. Gynėjas skunde pacitavęs policijos suvestinės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenis apie M. Č. 2021-11-04 pranešimą telefonu, M. Č. 2021-11-04 protokolo-pareiškimo turinį bei 2021-11-04, 2021-11-10 ir 2021-11-22 vykusių apklausų metu M. Č. duotus parodymus, apibendrinęs M. Č. parodymus apie fizinio skausmo sukėlimą, teigia, kad svarbu vertinti tai, kaip formavosi šio nukentėjusiojo parodymai, ar jie kito ir t. t. Nurodo, kad 2021-11-04 M. Č. parodymai yra pirminiai, tačiau laikui bėgant ir ypač įsibėgėjant civilinės bylos procesui (ieškinys teisme buvo priimtas dar 2021-10-12) dėl A. K. piniginių prievolių nevykdymo, M. Č. parodymai tapo vis labiau ir labiau detalesni. Dėl to gynėjas neatmeta, jog tokiam parodymų formavimuisi įtakos turėjo siekis įrodyti, kad UAB „V.“ ieškinys yra pagrįstas, o A. K. teiginiai, kad jis nusipirko nekokybiškos statybos nekilnojamąjį daiktą yra tik pramanai. Teigia, kad 2022-03-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti policijos pareigūnų 2021-11-04 kūno kameromis padaryti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti M. Č. pokalbiai su pareigūnais, iliustruoja, kad 2021-11-04 nukentėjusiajam nebuvo sukeltas joks skausmas kojos srityje, ką nukentėjusysis ir patvirtina.

3.4. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad byloje nebuvo pašalintos abejonės dėl to, ar išties A. K. 2021-11-04 spyrė nukentėjusiajam į koją ir ar apskritai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymi, kad įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, kad to paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio motyvavimas kontrastuoja su tuo, kad savo ruožtu teismas nukentėjusiojo M. Č. parodymų apskritai nevertino ir nebuvo jiems kritiškas. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-212/2012, 2A.-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

3.5. Apibendrindamas išdėstytą, gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių ir nenustatė, ar M. Č. buvo spirta ir ar faktiškai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo atveju, jeigu teismas neginčytinai nustatytų, kad nuteistasis spyrė M. Č., tokiu atveju fizinio skausmo sukėlimo fakto nustatymui svarbu tai, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis aiškina buvusią situaciją, taip pat ir visas kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. reikia remtis konkretaus nukentėjusiojo suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi), fizinio poveikio gebėjimu paveikti vidutinį žmogų (objektyviuoju kriterijumi) ir kitomis aplinkybėmis. Tokiomis aplinkybėmis laikytinos: 1) įvykio aplinkybės: ar taip įprasta elgtis, ar toks elgesys yra pateisinamas, kaip jis gali būti paaiškintas atsižvelgiant į situacijos specifiką, ar naudotas smurtas kitų asmenų atžvilgiu ir pan.; 2) nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, vietą: ar kaltininkas turėjo kokių nors daiktų, skirtų kūnui sužaloti, ar fizinis poveikis buvo nukreiptas į gyvybei svarbius organus; 3) nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis; 4) kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.; 5) kaip nukentėjusysis suvokė kaltininko veiksmus ir kaip jis elgėsi; 6) kaltininko tyčios kryptingumą, ko kaltininkas siekė tokiais veiksmais ir pan. Šios aplinkybės ir leidžia daryti išvadą apie fizinio skausmo konkrečioje situacijoje buvimą, o visą veiką pripažinti fizinio skausmo sukėlimu. Skundžiamame nuosprendyje tokios aplinkybės nebuvo tiriamos ir analizuojamos, todėl laikytina, kad abejonės nebuvo pašalintos, dėl to A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintinas.

3.6. Gynėjas skunde taip pat teigia, kad A. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes A. K. dėl šios jam inkriminuojamos veikos kaltės nepripažino, teigė, kad negrasino M. Č., neigė išsakęs grasinimus M. Č. atžvilgiu advokatui, nors ir neneigė, kad su juo kelis kartus kalbėjo telefonu dėl namo. A. K. mano, kad tai M. Č. siekė A. K. „iškrapštyti“ iš namo. Nurodo, kad A. K. patvirtino, jog jis iš UAB „V.“ išperkamąja nuoma pirko namą, kai įsikėlė į namą, pastebėjo broką, neneigė, kad laiku įmokų nemokėjo, nes į namą dar investavo, kad jis su M. Č. draugiškai sutardavęs, kad įmokas galima atidėti, tačiau A. K. nepripažino, kad „Messenger“ programėlėje, grupėje „B. R.“ 2021-03-15 jis rašė SMS, o kas rašė, jis nežino. Kadangi pas M. Č. būdavęs dažnai, tai negalėjo pasakyti, ar 2021-04-16 automobiliu buvo nuvykęs pas M. Č. į namus, tačiau neigia buvus konfliktą, taip pat neneigė, kad 2021-10-15 buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus, bet nežino, su kuo važiavo; važiavo, nes taip buvo susitaręs dieną, o signalizavo šviesomis, skambino į duris ir jo žmonai, nes pats M. Č. neatsiliepė į skambutį, be to, neneigė, kad 2021-11-04 buvo susitikę, jis M. Č. rodęs gautus procesinius dokumentus, tačiau M. Č. liepęs dėl to skambinti ant lapų nurodytu telefonu ir nuėjęs, tuo jų susitikimas ir baigėsi, jis nepripažino, kad siekė suduoti ar spyrė M. Č..

3.7. Gynėjas skunde nesutinka su teismo motyvais, kad A. K. kaltę padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodo 2021-03-15 „Messenger“ programėlėje, grupėje „B. R.“ (jos narys buvo ir M. Č.), siųstos įžeidžiančio, grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutės M. Č. atžvilgiu. Nurodo, kad liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad jis turėjo su savimi A. K. telefoną, kurį jam jis davė ir būdamas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre per A. K. gimtadienį tų žinučių ir prirašė, nes žinojo, kad A. K. piktas ant žmogaus pardavusio namą, kad jis rašęs visokias nesąmones, gąsdino. Taip pat nurodo, kad teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad švenčiant A. K. gimtadienį, jam, A. K. ir R. (t. y. S.) išėjus parūkyti pradėjo eiti žinutės iš „A.“ profilio „B. R.“ grupėje, o tuo metu A. K. telefono neturėjo. Teisme apklaustas R. S. taip pat nurodė, kad A. K. gimtadienį šventė kelias dienas nuo šeštadienio iki antradienio, kad pirmadienį jiems rūkant ėjo žinutės iš „B. R.“ grupės, kur iš A. K. „Messenger“ rašyta ant M. Č.. Gynėjas teigia, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Taip pat nurodo, kad teisme liudytojas K. K. patvirtino, kad A. K. išsakė tiesioginius grasinimus M. Č., kurie vėliau įvykdyti, kad jam A. K. prisistatė esantis „bachūras“, o liudytojas, žinodamas nusikalstamo pasaulio žargoną, suprato, kad M. Č. gali būti negerai. Nukentėjusiojo M. Č. parodymai apie tai, kad 2021-04-16 A. K. buvo atvykęs pas M. Č. į jo namų teritoriją ir demonstratyviai prie M. Č. stovėjo suspaudęs kumščius, grasino fiziškai su juo susidoroti. Pasak teismo, A. K. pripažino ne kartą buvęs M. Č. namuose, tačiau neigė atlikęs grasinimo veiksmus. Tai, kad pas M. Č. nurodytą dieną buvo atvykęs A. K. patvirtina ir liudytojų T. K. ir V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. T. K. paaiškino, kad M. Č. sėdint minikrautuve prie jo priėjo atvažiavęs A. K., laikė sugniaužtus iškeltus kumščius ir plūdosi žodžiais, o jis suprato, kad M. Č. gali būti blogai. V. T. taip pat tą kartą girdėjo A. K. ir suprato, kad vyksta konfliktas. Nukentėjusiojo M. Č. parodymai apie tai, kad 2021-04-15, apie 19 val., A. K. atvyko automobiliu prie M. Č. namų, kur signalizavo šviesomis, skambinėjo į namo duris, skambinėjo M. Č. ir jo žmonai K. Č. į mobiliojo ryšio telefoną, M. Č. išėjus į lauką, nurodė sėstis į automobilį, šiam įsėdus nurodė atsisakyti advokatų paslaugų ir nutraukti skolos išieškojimą. Pasak teismo, šios aplinkybės neneigia ir A. K., kuris teigia, kad buvo atvykęs pas M. Č., pripažino ir tai, kad skambino, signalizavo šviesomis, nes M. Č. neatsiliepė į jo skambutį. Teismas nurodė, kad, kai M. Č. nuėjo į kiemą jam buvo nurodyta sėstis į automobilį, o kai jis grįžo į namus, pasak liudytojos K. Č., M. Č. buvo labai susinervinęs ir sakė, kad jam grasino, sakė pamiršti, kad jam yra A. K. skoloje. Nukentėjusiojo M. Č. parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėje, A. K. 2021-11-04 susitikus su M. Č., A. K. grasino užmušti M. Č., buvo užsimojęs ne mažiau 7 kartus kumščiais suduoti M. Č. į galvos sritį, bet šiam pavyko smūgių išvengti. Pasak teismo, A. K. neneigė, kad buvo susitikęs su M. Č., rodė gautus procesinius dokumentus, bet jam buvo liepta skambinti lape nurodytais telefonais. Tuo tarpu M. Č. pastarąsias aplinkybes aiškino priešingai. Po šio įvykio M. Č. ir kreipėsi į policiją, nes nusprendė, kad toliau taip viskas vykti negali. Be to, ir liudytojas K. K. parodė, kad žinojo, jog tą dieną prieš M. Č. buvo panaudotas smurtas, kad buvo grasinta. Liudytoja K. Č. parodė, kad grįžęs iš miesto jai vyras papasakojo kas įvyko, sakė, kad jam buvo grasinta, kad spyrė į koją ir pataikė, taip sukėlė fizinį skausmą. Liudytojas E. M. patvirtino, kad M. Č. jam guodėsi, kad A. K. siekė su juo fiziškai susidoroti. Po įvykio prie miesto bibliotekos M. Č. kreipėsi į BPC. Policijoje pateikė pareiškimą, kur išdėstė visas aplinkybes dėl grasinimų, bauginimų ir siųstų įžeidžiančio pobūdžio žinučių.

3.8. Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog A. K. aktyviais ir tęstiniais veiksmais, t. y. rašydamas grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutes, įvardindamas gresiančias neigiamas pasekmes ir smurtinius veiksmus, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip realų pavojų sau ir jo šeimai, sukėlė nukentėjusiajam baimę, nerimą, įtampą, stresą, kitus neigiamus išgyvenimus, jog įvardinti ketinimai gali būti įvykdyti ir tai turėjo realios įtakos nukentėjusiojo pablogėjusiai gyvenimo kokybei, kadangi teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp A. K. ir nukentėjusiojo susiklostė įtempti santykiai, kurie, įvertinus šiuos santykius sąlygojusias priežastis, neigiamas emocijas ir išgyvenimus kėlė tiek nukentėjusiajam, tiek A. K., jo šeimai. Įvertinus faktinę situaciją, duomenis apie A. K. ir M. Č., jų tarpusavio santykius, pokalbių, kurių metu buvo išsakytos atitinkamos frazės, turinį, jie šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomi kaip nukentėjusiojo sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą ir pan. Be to, M. Č. į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik po 2021-11-04 susitikimo su A. K., nors, kaip matyti iš 2022-03-01 daiktų apžiūros protokolo, apžiūrėjus policijos pareigūnų 2021-11-04 kūno kameromis padarytus garso ir vaizdo įrašus, nustatyta, kad M. Č. policijos pareigūnams nedviprasmiškai nurodė, kad į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik paragintas advokato K. K.. Be to, teismas nevertino M. Č. sprendimo kreiptis į teisėsaugos institucijas motyvacijos tuo požiūriu, jog UAB „V.“, atstovaujama M. Č., jau teismui buvo pateikusi ieškinį dėl to, kad A. K. nevykdo sutartinių prievolių. Apelianto manymu, tai yra kone esminis momentas, galintis paaiškinti, kodėl praėjus bene dešimčiai mėnesių M. Č. nutarė pranešti policijai apie tai, kad esą jo atžvilgiu A. K. atliko bauginančio pobūdžio veiksmus. Iš tiesų tokio kreipimosi paskata buvo kitokia - siekiant sustiprinti teismo vidinį įsitikinimą dėl UAB „V.“ pateikto ieškinio pagrįstumo, dėl to, kad A. K. piktybiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir pan. Be to, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K- 423-303/2016, 2K-172-788/2017). Teigia, kad M. Č. sprendimas apie A. K. neva nusikalstamus veiksmus pranešti tik 2021-11-04, t. y. kone beveik po ne pilnų metų, M. Č. suteikta pirminė informacija policijos pareigūnams apie tai, kad tai buvo padaryta paraginus jo advokatui, kad jau tuo metu vyko civilinis ginčas tarp A. K. ir M. Č. atstovaujamos UAB „V.“, kad M. Č. buvo materialiai suinteresuotas šio civilinio ginčo baigtimi, kad dėl esą neteisėtų A. K. veiksmų M. Č. į jokius medikus nesikreipė, jokios žalos atlyginti neprašė, verčia abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, ar nuosprendyje aprašyti A. K. veiksmai laikytini atitinkančiais BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius.

3.9. Gynėjas taip pat skunde teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų ir abejonių, ar tikrai M. Č. atžvilgiu A. K. veiksmuose yra BK 145 straipsnyje numatytos veikos požymių. Gynėjas skunde pacitavęs telefonu policijoje gautą M. Č. 2021-11-04 pranešimą (ROIK (duomenys neskelbtini)), M. Č. 2021-11-04 protokolo-pareiškimo duomenis, M. Č. 2021-11-10 ir 2021-11-22 apklausos metu duotus parodymus, teigia, kad analizuojant M. Č. pirminius – 2021-11-04 parodymus, juos sugretinus su kitais bylos duomenimis kyla klausimas, kodėl tik 2021-11-04 policijai buvo praneša apie tai, kad jau kuris laikas konfliktuoja su A. K., kiek tai susiję su namo pirkimo-pardavimo santykiais, kad esą jam grasinama ir t. t. Nukentėjusiojo 2021-11-10 parodymų analizė leidžia teigti, kad M. Č. šioje apklausoje gana abstrakčiai užsimena apie esą netinkamą A. K. elgesį 2020-2021 metais, apie tai, kad jis jautė įtampą, grėsmę ir pan., tačiau M. Č. negalėjo detalizuoti ir konkrečiai nurodyti, kada tai vyko, kur, kokios buvo konkrečiai šių įvykių faktinės aplinkybės. Vertinant 2021-11-22 M. Č. parodymus matyti, kad nors šie parodymai yra bene gausiausi, tačiau juose M. Č. nedetalizavo A. K. inkriminuojamų 2021-04-16 įvykių, neatskleidė visų 2021-10-15 įvykio aplinkybių ir pan. Apie šias ir kitas aplinkybes M. Č. parodymus davė dar po kelių mėnesių, t. y. 2022-01-21 papildomos apklausos metu. Visumoje apibendrinęs M. Č. parodymus, gynėjas skunde teigia, kad iškyla „paradoksalus“ šio asmens parodymų formavimosi procesas – kuo laiko prasme toliau nuo įvykių (pagal kaltinimo formuluotes - viskas prasideda 2021-03-15 ir baigiasi 2021-11-04), tuo geriau nukentėjusysis šių įvykių detales pamena. Paprastai teismų praktikoje būna atvirkščiai. Deja, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino. Nurodo, kad 2021-11-04 M. Č. parodymai yra pirminiai, tačiau laikui bėgant ir ypač įsibėgėjant civilinės bylos procesui (ieškinys teisme buvo priimtas dar 2021-10-12) dėl A. K., kaip atsakovo, piniginių prievolių nevykdymo, M. Č. parodymai tapo labiau detalesni, išsamesni. Dėl to gynėjas neatmeta, kad tokiam parodymų formavimuisi nemažos įtakos turėjo siekis įrodyti, kad UAB „V.“ ieškinys yra pagrįstas, o A. K. teiginiai, kad jis nusipirko nekokybiškos statybos nekilnojamąjį daiktą yra tik pramanai. Be to, gynėjas skunde teigia, nukentėjusiojo M. Č. parodymus paneigia 2022-03-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys matyti, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų 2021-11-04 kūno kameromis padarytus garso ir vaizdo įrašus, M. Č. pokalbiai su pareigūnais apie jo santykius su A. K. liudija apie nesutarimus dėl parduoto namo kokybės, tačiau M. Č. pasakojimai apie tai, kaip jis jaučiasi, kai A. K. jam reiškia priekaištus neturi nieko bendro su bauginimais, stresu, baime ar terorizavimo aplinka. Mano, kad 2021-11-04 konfliktas su A. K. netgi paskatino M. Č. surinkti apie A. K. kuo daugiau kompromituojančių duomenų, nes jam taip patarė advokatas. Pažymi, kad iki atvažiuojant pareigūnams M. Č. dar nebuvo parašęs pareiškimo policijai ir tai padarė tik po to, kai jam tai patarė padaryti advokatas ir tai patvirtina paties M. Č. žodžiai „turim bylą ir mums prie bylos reikės pareiškimo“. Nurodo, kad liudytojų K. K. (pažeidžiant BPK 80 straipsnio 3 punktą, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalį), K. Č., E. M., N. S., T. K., V. T. ir kiti byloje esantys duomenys tik fragmentiškai patvirtina tam tikras nuosprendyje A. K. dėl asmens terorizavimo (BK 145 straipsnis) nurodomas aplinkybes.

3.10. Gynėjas skunde teigia, kad advokatas K. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio teisiniame procese jis dalyvavo – civiliniame ar baudžiamajame ir pan. Ši advokato veiklos garantija atsispindi ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kliento paslapties neatskleidimą taip pat numato Advokatų etikos kodeksas, kuris įtvirtina, jog advokatas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta ir vykdant kliento pavedimą gauta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis. Dėl to gynėjas teigia, kad liudytojas K. K. šioje byloje negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas.

3.11. Be to, gynėjas skunde teigia, kad A. K. neatliko veiksmų, kurie jam inkriminuojami 2021-03-15 (A. K. 2021-03-15 Messenger grupėje „B. R.“ matant kitiems žmonėms siuntė įžeidžiančias, grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio žinutes, adresuotas M. Č. - „C. gaidys is didzosiso raides G“; „Atpisiu kai gaidi“, „Zertva gaidys urodas pyderastas nukirsiu as ji“; „Uzmušiu gaidy“;„Tuoj mesios į bata as uzpiso gaidys“; „Suspardisiu sutikes“, kurių turinys tapo žinomas M. Č.) paliudijo liudytojai D. M. ir R. S.. Teigia, kad šių liudytojų parodymais nepaneigta versija, kad A. K. gimimo dieną – 2021 m. kovo 13 - 15 dienų laikotarpiu A. K. namuose lankėsi draugai, kiti svečiai. A. K. apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad 2021-03-15 jam nebuvo žinoma, kas per jo „Messenger“ paskyrą rašė kaltinime nurodytus žodžius, kuriuos matė ir M. Č.. Taigi nuosprendyje nepaneigta versija, kad tai galėjo padaryti būtent D. M., kuris būdamas (duomenys neskelbtini) centre slaptai įsinešė mobilųjį telefoną, iš kurio ir parašė. Nurodo, kad nors iš (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro buvo gautas 2022-10-10 raštas „Dėl informacijos pateikimo apie D. M.“, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atvykusio į centrą D. M. daiktai buvo patikrinti, tarp daiktų nebuvo jokio telefono aparato, tačiau tokie patikrinimai nėra fiksuojami. Tuo tarpu 2022-11-14 teisme D. M. nurodė, kad jis telefoną prasinešė, nes buvo įsikišęs jį už kelnių. Be to, iš minėto Centro teismui pateiktuose dokumentuose, pavyzdžiui, Vidaus tvarkos taisyklėse, Apgyvendinto vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą teisių, pareigų ir elgesio taisyklėse, galiausiai viešai skelbiamose (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro bendrabučio vidaus tvarkos taisyklėse, nenumatyta, kad tokia patikra, apie kurią rašyta Centro 2022-10-10 rašte, apskritai atliekama. Šie ir kiti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepaneigta gynybos versija, jog 2021-03-15 žinutes minėtoje „Messenger“ grupėje galėjo rašyti ir kiti asmenys, galėję prisijungti prie minėtos „Messenger“ grupės naudotojo paskyros.

3.12. Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, gynėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymų vertinimo argumentais, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neargumentavo ir neindividualizavo atskirų M. Č. neva sistemingo bauginimo atvejų, o priešingai - juos suabsoliutino, netikrino nukentėjusiojo nurodytų įvykių versijų ir paliko nepašalintas abejones, kaip tai nurodoma skunde. Dėl to teigia, kad skundžiamas nuosprendis savo turiniu iš esmės atitinka kaltinamojo akto turinį ir išdėstymą. Be to, teismo nuosprendyje įrodymai turi būti dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas 2023-05-03 nuosprendyje įrodymus išdėstė netinkamai, ne taip, kaip nurodyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o perrašė kaltinamąjį aktą, nurodydamas duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas), nenurodė motyvų, kodėl teismas netiki ir nesivadovauja A. K. parodymais.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas adv. R. Jurka prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jo ginamąjį A. K. išteisinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai)

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas prašo nuteistąjį A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai A. K. kaltę grindė nukentėjusiojo M. Č., liudytojų K. Č., E. M., N. S., T. K., V. T., K. K. parodymais, kurie tik fragmentiškai patvirtina tam tikras nuosprendyje dėl A. K. pagal BK 145 straipsnį nurodytas aplinkybes, kad liudytojas K. K. apklaustas pažeidžiant BPK 80 straipsnio 3 punkto, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų D. M. R. S., A. B. parodymais, jog A. K. „Messenger“ programėlė nerašė grasinančio turinio žinučių nukentėjusiajam, dėl to A. K. nepagrįstai pripažino kaltu, o tarp nukentėjusiojo ir A. K. susiklosčiusius civilinius santykius kriminalizavo. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, jog A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3, 4 dalimis, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6.1 Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys).

6.2 Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

6.3 Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

6.4 Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine (kasacine) tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

6.5 Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, grindė būtent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, juos gretino tarpusavyje ir su kitais duomenimis, pateikė įrodymų vertinimo motyvus bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas bei motyvus, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

8. A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 4 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėje, po pokalbio su M. Č. dėl gautų iš Raseinių apylinkės teismo procesinių dokumentų, vieną kartą spyrė M. Č. į kairės pusės šlaunį ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

8.1 Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas, nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

8.2. Apeliantas skunde teigia, jog byloje surinkti įrodymai nepagrindžia A. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką grindė nenuosekliais nukentėjusiojo M. Č. parodymais apie jam sukeltą fizinį skausmą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

8.3. Nuteistasis A. K. pirmosios instancijos teisme kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino (4 t., b. l. 164), teigė, kad jau yra davęs parodymus ir viską paaiškinęs, kad neturi daugiau ką pasakyti bei parodymų nedavė (5 t., b. l. 47). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad su M. Č. visada gerai sutarė, jokių pykčių nėra buvę, kartu leisdavo laisvalaikį, kad iš M. Č. išperkamąja nuoma įsigijo M. Č. statomą namą (duomenys neskelbtini) kaime, kad apsigyvenęs tame name pastebėjo, jog namas turi broko, pripažino, kad laiku įmokų už namą nemokėdavo, nes į jį dar investavo, o su M. Č. žodžiu draugiškai sutardavo, jog įmokas galima atidėti, M. Č. žodžiu ne kartą jam leido vėliau sumokėti įmoką, nes žinojo, kad jis (A. K.) tvarkosi jo parduotą namą. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, kokiu tikslu 2021 m. lapkričio 4 d. jis kvietė M. Č. susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie bibliotekos (duomenys neskelbtini) mieste, A. K. parodė, jog gavęs ieškinį iš teismo, paskambino M. Č. ir pastarasis jam pasiūlė ten susitikti, nuvažiavo savo „BMW“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame sėdėjo, kai prie jo priėjo M. Č., jis pastarajam rodė teismo dokumentus ir sakė ,,M., ką tu čia darai“, bet M. Č. jam atsakė skambinti ant lapų nurodytu telefonu ir nuėjo. A. K. tvirtino, kad taip jų susitikimas baigėsi, jis iš automobilio išlipęs nebuvo, jokių veiksmų rankomis ar kojomis neatliko, M. Č. aikštelėje nesivijo ir jam į koją nespyrė bei nebandė suduoti rankomis, ir iš aikštelės išvažiavo po pokalbio su advokatu (3 t., b. l. 117-120, 121, 122). Iš tokių A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo susitikęs su nukentėjusiuoju M. Č., tačiau neigė buvus bet kokį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, t. y. kad jam nesudavė nei vieno smūgio, nebuvo užsimojęs smūgiuoti. Tokių A. K. duotų paaiškinimų byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, priešingai, tokius nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo M. Č. parodymai.

8.4. Nukentėjusysis M. Č. pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 164-168) parodė, kad A. K. iš jo pirko namą išperkamąją nuoma ir liko skolingas, prašė mokėjimus atidėti, tačiau žadėta savaitė virto mėnesiais, todėl jis pagal sutartį skolą perdavė administruoti advokatų bendrijai, kuri siuntė raginimus kai nieko nevyko, ėmėsi kitokių veiksmų, kreipėsi dėl iškeldinimo ir sutarties nutraukimo. Taip pat parodė, kad su A. K. buvo susitikęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie bibliotekos, tada A. K. jo laukė išlipęs iš automobilio, ėjo link jo, klausė ko siuntinėja laiškus, grasino keiksmažodžiais ,,grįši sulaužytas“, ,,miške tave ras pakastą“, jis stengėsi nuo A. K. būti atokiau, bet A. K. mojavo rankomis į galvos sritį ir įspyrė į koją (šlaunies kairę pusę), tuo metu jautė skausmą, koją skaudėjo iki vakaro, skausmą vertina 5 balais iš 10. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad, kai A. K. jam įspyrė į koją, apsiramino ir mojavosi rankomis, po to išvažiavo. M. Č. nurodė, kad jis po įvykio aikštelėje jis grįžo namo po 15-20 minučių, koją skaudėjo iki vakaro, tada nusiraminęs kreipėsi į policiją, nenurodė, kad koja buvo sužalota, nes jam buvo stresas, bet minėjo, kad buvo fizinis skausmas. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis M. Č. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2021-11-04 pareiškime-protokole nukentėjusysis M. Č. nurodė, kad susitikus su A. K. automobilių stovėjimo aikštelėje, pastarasis sėdėjo savo automobilyje „BMW“ ir prasidaręs langą pradėjo šaukti, kodėl siuntinėja advokatus, todėl jis A. K. atsakė, kad visus piniginius reikalus dėl nemokamų įmokų tvarko teisininkai, tada A. K. agresyviai išlipo iš automobilio ir rankomis bandė jam suduoti, tačiau jis smūgių išvengė ir apsigynė, kad A. K. pradėjo šaukti, jog „išmuš dantis“ ir artinosi link jo, bandė vėl jam suduoti, tačiau ir vėl jis smūgių išvengė, kad po to A. K. jam spyrė ir pataikė į kairės kojos šlaunį, smūgį juto, bet didelio fizinio skausmo nebuvo, kad tada A. K. vėl pradėjo ant jo rėkti, sakė „padės į pavėsį“, kad „susidoros ir jis liks plikas basas“ (1 t., b. l. 34-35). Apie tai, kad šio susitikimo su A. K. metu pastarasis spyrė nukentėjusiajam į koją, kad po šio spyrio į koją nukentėjusysis jautė skausmą, kurį vertino 3 balais iš 10, nukentėjusysis M. Č. nurodė ir vėlesnių apklausų metu (1 t., b. l. 62-63, 68-69, 74-78, 92-93). Įvertinus visumą nukentėjusiojo M. Č. parodymų teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo parodymai, apie tai, kad A. K. susitikimo metu jam vieną kartą koja įspyrė į koją, yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo. Nors nukentėjusiojo apklausų metu užfiksuotuose parodymuose, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde ir prokuroras nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą, yra tam tikrų aplinkybių, kurios pirminėje nukentėjusiojo apklausoje ar pareiškime-protokole nebuvo nurodytos, tačiau šie neatitikimai nėra esminiai, priešingai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes ir nukentėjusiajam užduodant patikslinančius klausimus, nukentėjusysis M. Č. tik patikslindavo nurodytas įvykio aplinkybės, todėl šių parodymuose esančių netikslumų negalima vertinti kaip iš esmės paneigiančių nukentėjusiojo parodymus.

8.5. Be to, nukentėjusiojo M. Č. parodymai apie tai, kad susitikimo metu A. K. ne tik grasinimo ir rankomis mojuodamas bandė suduoti smūgius, bet ir įspyrė į koją, patvirtina policijoje registruoto įvykio suvestinė (1 t. b. l. 30–33), kurioje nurodyta, kad vyras paaiškino, kad aikštelėje jį užsipuolė ir mušė A. K., su kuriuo jau ne pirmą kartą vyksta konfliktas, kad apsistumdė miesto centre prie bibliotekos, nukentėjusiojo telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore garso įrašo apžiūros protokole nurodyti duomenys (2 t., b. l. 119-122). Iš šio garso įrašo stenogramos matyti, kad nukentėjusysis nurodė, jog prieš pusvalandį su A. K. aikštelėje vyko apsistumdymas, kurio metu nukentėjusysis A. K. neprisileido artyn, kad A. K. jam įspyrė, bet medikų nereikia. Iš pas nukentėjusįjį į namus atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad A. K. ant jo pradėjo pulti, šaukti „ko advokatus siuntinėja“, užpuolė iš mašinos pradėjo kumščiuotis, kad jis laikėsi atstumo nuo A. K. („nedasileido“), kad sugebėjo į koją įspirti, atsakydamas į pareigūno klausimą, ar jo nesužalojo, nukentėjusysis nurodė, kad jo nesužalojo, „nu taip kad kažką...‘, įspyrė į koją ir viskas, bei patikslinęs nurodė, kad sužalojimų nėra (1 t., b. l. 192-198). Taip pat nukentėjusiojo M. Č. parodymus, jog susitikimo metu A. K. jam įspyrė į koją, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti liudytojos K. Č. parodymai. Liudytoja K. Č. parodė, jog 2021 m. lapkričio 4 d., apie 11:30 val., namo sugrįžęs vyras buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs, vėl uždarė ir užrakino vartus, o paklausus, kas atsitiko, papasakojo, kad A. K. pradėjo mojuoti rankomis, bandė sumušti bei grasino, kad įspyrė į koją, kad vyrui koją skaudėjo, bet jis į medikus nesikreipė, kad po įvykio vyras savo advokatui pranešė, pasitarė su advokatu ir tada kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 102-103; 4 t., b. l. 191-197). Taip pat liudytojas E. M. parodė, kad M. Č. jam pasakojęs, jog A. K. spyrė jam į koją , kėsinosi ir rankomis sukelti fizinį skausmą (1 t., b. l. 131-132; 4 t., b. l. 195-197).

8.6. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytoju apklausto K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Liudytojas K. K. parodė, kad M. Č. jam pasakojo, jog A. K. jį apstumdė, lygtais spyrė, todėl jis M. Č. patarė rašyti pareiškimą policijai ir liudytojas patvirtino, kad toks pokalbis su M. Č. vyko tą pačią dieną, kaip ir įvykis automobilių aikštelėje (1 t., b. l. 139-141; 5 t., b. l. 16-18). Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad K. K. liudytoju apklaustas pažeidžiant BPK 80 straipsnio 3 punkto ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatas, draudžiančias liudytoju apklausti įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovą dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, tačiau iš bylos matyti, kad advokatas D. K. nebuvo nei A. K. ar nukentėjusiojo M. Č., kaip fizinio asmens, gynėjas ar atstovas, jis teisines paslaugas, konsultacijas pagal 2021-01-29 atstovavimo sutartį teikė juridiniam asmeniui - UAB „V.“, kurios direktorius yra nukentėjusysis M. Č., be to, duodamas parodymus apie tai, ką jam papasakojo M. Č. apie įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje, K. K., apklausiamas kaip liudytojas, neatskleidė kliento paslapties pagal minėtą 201-01-29 atstovavimo sutartį, nedavė parodymų prieš savo klientą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apklausiant kaip liudytoją advokatą K. K. apie nukentėjusiojo M. Č. jam suteiktą informaciją – apie susitikimą su A. K., pastarojo agresyvų elgesį, spyrį į koją ir kt., BPK 80 straipsnio 3 punkte, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, taip pat nebuvo pažeista ir nuteistojo A. K. teisė į gynybą. Dėl to liudytojo K. K. parodymai, apie tai, ką jis sužinojo iš nukentėjusiojo M. Č., yra teisėtas įrodymų šaltinis, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, pasisakydamas dėl A. K. kaltės.

9. Įvertinus tai, kad nuteistojo A. K. paaiškinimų, jog jis nukentėjusiajam į koją nespyrė, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys, o nukentėjusiojo M. Č. parodymai, jog A. K. susitikimo metu vieną kartą jam įspyrė į koją, dėl to jis jautė skausmą, yra nuoseklūs ir juos patvirtina liudytojų K. Č., E. M., K. K. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, daroma išvada, kad nuoseklūs nukentėjusiojo M. Č. parodymai ir juos patvirtinantys byloje esantys įrodymai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę tyčia sukėlus nukentėjusiajam M. Č. fizinį skausmą. Taigi, tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra priežastinis ryšys. Šią veiką nuteistasis A. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veikos pavojingumą, t. y. suprasdamas, kad dėl jo valingo veiksmo (spyrio nukentėjusiajam į koją), nukentėjusiajam bus sukeltas bent jau fizinis skausmas, kurį nukentėjusysis teigė jautęs iki vakaro. Nors nukentėjusiajam jokie realūs sužalojimai nebuvo padaryti (mėlynės nebuvo), tačiau atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta ne tik už sužalojimų padarymą, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą, kurį nukentėjusysis aiškiai išreiškė – nurodė, kad po smūgio į koją jautė skausmą, kurį vertino net 3-5 balais iš 10, kad skausmą jautė iki vakaro (įvykis įvyko apie 10.30 val.), t. y. skausmą kentė net keletą valandų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti įrodymai papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tad išteisinti nuteistąjį dėl jam inkriminuotos veikos, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

11. Taip pat nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad A. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo M. Č. parodymais ir juos patvirtinančių liudytojų parodymais, kad tarp nukentėjusiojo ir A. K. susiklosčiusius išimtinai civilinius santykius kriminalizavo.

11.1. A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino M. Č., panaudodamas psichinę prievartą, po to, kai A. K., vengė sutartinių turtinių įsipareigojimų pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. nuomos sutartį ir UAB „V.“ direktorius M. Č. dėl vengimo mokėti įmokas už namą 2021 m. sausio 29 d. perdavė namo sutarties įmokų administravimą advokatų profesinės bendrijos „C.“ advokatui K. K., A. K. 1) 2021 m. kovo 15 d. „Messenger“ grupėje „B. R.“, viešai, matant kitiems žmonėms, siuntė įžeidžiančias, grasinančio ir bauginančio pobūdžio turinio žinutes, adresuotas M. Č.; 2) 2021 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, telefoninio pokalbio su UAB „V.“ atstovaujančiu advokatu K. K. dėl susidariusios skolos už namą, išsakė grasinimą M. Č. atžvilgiu; 3) 2021 m. balandžio 16 d. atvykęs į M. Č. namų teritoriją demonstratyviai prie M. Č. laikė suspaudęs kumščius bei grasino fiziškai su juo susidoroti; 4) 2021 m. spalio 15 d., apie 19 val., atvykęs automobiliu prie M. Č. namų signalizavo šviesomis, skambinėjo į namo duris, skambinėjo M. Č. ir jo žmonai K. Č. į mobiliojo ryšio telefoną, o M. Č. išėjus į lauką, nurodė jam sėstis į automobilį, kuriame buvo du su tiriama nusikalstama veika nesusiję asmenys bei nurodė M. Č. nutraukti skolos išieškojimą už namą bei atsisakyti advokato paslaugų, taip panaudodamas psichinę prievartą baugino M. Č.; 5) 2021 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) miesto bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelėje susitikęs su M. Č., grasino jį užmušti ir užsimojęs nemažiau 7 kartus abejomis rankomis taikydamas į galvos sritį, siekė sužaloti M. Č., tokiais savo tęstiniais veiksmai A. K. sistemingai baugino M. Č..

11.2. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) žmogaus terorizavimas sistemingai jį bauginant, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Sprendžiant, ar šio straipsnio prasme yra žmogaus terorizavimas, būtina nustatyti, jog nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti dėl šio asmens ketinimų, ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.).

11.3. Taip pat kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip žmogaus terorizavimą, pasireiškusį žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, reikia nustatyti ir sistemingumo požymį. Teismų praktikoje sistemingumas BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtyje apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-121-677/2015). Sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677/2015, 2K-327-326/2016).

11.4. Nuteistasis A. K. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme A. K. duoti parodymus atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis pykčių ir nesutarimų su M. Č. neturi, kad „Messenger“ grupėje „B. R.“ jis žinučių nerašė, nes šiai „B. R.“ grupei nepriklauso, kad maždaug puse metų atgal buvo nulaužtas jo elektroninis paštas, kad jokių grasinimų M. Č. atžvilgiu advokatui neišreiškė, kad pirmą kartą su advokatu bendravo šių metų spalio mėnesį, bet tikrai ne balandžio mėnesį, kad su advokatu bendravo 2-3 kartus. Taip pat A. K. parodė, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. automobiliu buvo nuvykęs pas M. Č. į namus, tačiau neprisimena, kokius žodžius sakė ir veiksmus atliko, nes dažnai ten būdavo, kad tą dieną jokių konfliktų nebuvo, jokių veiksmų M. Č. atžvilgiu nedarė, nebuvo suspaudęs kumščių ir negrasino nurodytu būdu. Taip pat A. K. pripažino, kad 2021 m. spalio 15 d., apie 19 val., automobiliu „BMW“ buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus ne vienas, tačiau su kuo, nežino, kad dieną telefonu buvo susitaręs su M. Č., jog atvažiuos, o vakare ten nuvykęs M. Č. paskambino, tačiau niekas neatsiliepė, todėl perjunginėjo automobilio šviesas, kad M. Č. išeitų, dar skambino jam į duris, o kai M. Č. išėjo, nukentėjusysis atsisėdo į jo automobilį, pakalbėjo su juo, kad iškart gali pervesti pinigus, rodė jam grynuosius, į tai M. Č., sėdėdamas automobilio gale, sakė „gerai, pervesk“ bei sutarė, jog dalį pinigų perves ir M. Č. palauks likusių apie 3 500 Eur, kuriuos jis padengs iki Naujų metų, kad jis tą pačią dieną ar kitos dienos ryte įnešė grynuosius į savo žmonos sąskaitą ir juos pervedė į M. Č. įmonės sąskaitą (3 t., b. l. 117-120, 121, 122). Nors nuteistasis teigia, kad jis nieko neteisėto neatliko, tačiau tokius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei byloje surinkti objektyvūs duomenys.

11.5. Nukentėjusysis M. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po to, kai A. K. iš jo pirko namą išperkamąja nuoma ir nebemokėjo įmokų, jis teisinius reikalus dėl tos sutarties vykdymo perdavė advokatų kontorai, tada A. K. pradėjo jį persekioti: grasindavo, atvažiuodavo į namus, keikė visokiais žodžiais, baugino, mojavo kumščiais, skambindavo ne tik jam, bet ir jo žmonai vėlyvą vakarą, sakydavo, kad reikia susitikti, pakalbėti, kad atvažiavęs ilgai signalizavo automobilio šviesomis, buvo atvažiavęs ne vienas – su dviem draugais, kurie sakė ,,ką darai su tais advokatais, atsiimk tuos pareiškimus“, „atsisakyk advokatų“, kad kėlė įtampą. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad, kai jis vienas savo namuose valė krautuvą, atvažiavęs A. K. jį keikė visokiais žodžiais, baugino, kumščiais mojavo, ragino išlipti iš krautuvo, rėkė ,,išmalsiu dantis“, bet tada nieko neįvyko, tik tokį bauginimą atliko, kad po to „Messenger“ programėlėje prasidėjo rašinėjimai, įžeidinėjimai „gaidys“, buvo grasinama susidoroti, jį „užversti“, kad susitikus su A. K. prie bibliotekos aikštelėje A. K. ne tik jam įspyrė į koją, bet ir grasino keiksmažodžiais „grįši sulaužytas“, „miške tave ras pakastą“, rankomis mojavo į galvos sritį, taip pat jis žino, kad A. K. buvo susiekęs su advokatu, kuris jam (t. y. nukentėjusiajam) paskambinęs pranešė apie grėsmę iš A. K., kuris žadėjo susidoroti su juo (t. y. su nukentėjusiuoju). M. Č. tvirtino, kad tokie A. K. grasinimai yra realūs, nes grasinimai vis didėjo, jo šeima jautėsi nesaugi, jis pats jautė ir finansinę, ir psichologinę įtampą, po įvykio jo gyvenimo kokybė labai pasikeitė, jaučia pastovią įtampą, nerimą, stresą, kad užblokavus A. K. skambučius, jis skambindavo iš kitų, įsirengė teritorijoje vaizdo kameras, vartus vakarais pradėjo darinėti ir rakinti, vaikus saugojo ir jų neleisdavo į kiemą sutemus, iki tol tokių priemonių nereikėjo, kad visiems šeimos nariams buvo įtampa ir stresas, kadangi buvo nuolatiniai A. K. naktiniai važinėjimai ir grasinimai, kad visi A. K. grasinimai, bauginimai būdavo po to, kai A. K. gaudavo skambutį iš advokato. Nukentėjusysis tvirtino, kad po visų tokių A. K. grasinimų, bauginimų, skambučių, važinėjimų ir pan., kad po smurto panaudojimas jo atžvilgiu toje aikštelėje, jis suprato, kad toliau nebegali taip gyventi, kad nueita į kraštutinumus ir niekas nesusitvarkys, jis kreipėsi į policiją ir viską papasakojo., kad po to, kai A. K. namą pardavė ir su juo atsiskaitė, daugiau jokių susidūrimų su A. K. nebuvo, šiuo metu jis stengiasi psichologišką tai pamiršti.

11.6. Iš esmės tokias pačias įvykio – terorizavimo, sistemingo bauginimo aplinkybes nukentėjusysis M. Č. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu (1 t., b. l. 34-41, 62-64, 65, 68-70, 71, 74-79, 80, 92-95, 96). Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų, duotų skirtingu laiku ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nuo pat pradžių nurodė, jog konfliktas su A. K. vyksta ne pirmą kartą, kad A. K. dažnai atvyksta su draugais pas jį į namus, kviečiasi pasikalbėti į lauką, kad grasino susidoroti, kad konfliktas vyksta dėl namo, už kurį A. K. nenori mokėti. Tokius nukentėjusiojo nuo pat pradžių nurodytas aplinkybes dėl besitęsiančio konflikto ir grasinimų patvirtina policijos įvykio suvestinėje nurodyti duomenys (1 t., b. l. 30-33), į nukentėjusiojo pranešimą apie neteisėtus A. K. veiksmus reagavusių policijos pareigūnų „Body” kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 192-198), nukentėjusiojo pokalbio telefonu su Bendrojo pagalbos centro operatore duomenys (2 t., b. l. 119-121). Tai, kad nukentėjusysis kitų apklausų metu patikslindamas savo pirminius parodymus nurodydavo papildomas aplinkybes, nelaikytina, kad nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra nenuoseklūs, prieštaringi ir jais netikėti nėra pagrindo. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi dėl jo atžvilgiu 2021-11-04 A. K. panaudoto fizinio smurto, išsakytų grasinimų ir tik vėlesnių apklausų metu tikslinant pirminius nukentėjusiojo parodymus apie išsakytus grasinimus, tebevykstantį konfliktą, paaiškėjo, kad neteisėti A. K. veiksmai tęsėsi jau senokai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėję ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, surinko šį kaltinimą pagrindžiančius faktinius duomenis. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo duotus parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo M. Č. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai duomenys.

11.7. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona K. Č. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. buvo nemokus, atsisakė mokti ir pradėjo grasinti jos vyrui žodžiais, plūdosi necenzūriniais žodžiais, atvažiuodavo į vyro darbą, kad po vyro ir A. K. susitikimų, jie pradėjo daryti vartus, vyras jai pasakojo, kad mieste A. K. pradėjo mojuotis kumščiais ir jam taip sukėlė fizinį skausmą, kad vakarais A. K. skambindavo apie 21-22 val. per ,,Viber“ ir vieną vakarą atvažiavęs prie jų namų, mirgino šviesomis, signalizavo automobiliu, žino, kad tą kartą A. K. buvo su dviem draugais , kad vyras išėjęs į kiemą pasikalbėti, buvo įsėdęs į A. K. automobilį , o po 20 minučių sugrįžęs buvo labai susinervinęs, jai sakė, kad jam grasino, sakė pamiršti, kad A. K. jam yra skolingas. Liudytoja parodė, kad jų šeima jautėsi nesaugiai, pradėjo uždaryti vartus, pranešė policijai, kad pravažiuotų pro namus vakarais, daugiau dėl saugumo kamerų pastatė, ji pati jaučiasi nesaugiai, vaikus bijo išleisti, ji girdėjo, kad A. K. priklauso nusikalstamai ,, (duomenys neskelbtini)“ grupuotei (1 t., b. l. 102-105; 4 t., b. l. 193-195). Tokius liudytojos K. Č., o taip pat ir nukentėjusiojo M. Č. parodymus apie tai, kad A. K. skambindavo vėlai vakare, kad su draugais vėlai vakare buvo atvažiavęs į nukentėjusiojo namus ir signalizavo automobilio šviesomis, buvo įsisodinęs nukentėjusįjį į automobilį, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos K. Č. mobiliųjų ryšio telefonų apžiūros metu užfiksuoti duomenys bei K. Č. savanoriškai pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 77-78, 85-114). Taip pat nukentėjusiojo ir liudytojos K. Č. parodymus, jog 2021-10-15 nuteistasis A. K. pas nukentėjusįjį vakare buvo atvažiavęs ne vienas, o su dviem draugais, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, jog D. G. ir A. L., kuriems taikoma intensyvi priežiūra, t. y. jie nuolat dėvi elektroninio stebėjimo įtaisą, 2021-10-15 apie 19 val. buvo užfiksuoti judantys nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo, kur 2021-10-15 19.08 val. buvo (duomenys neskelbtini) kieme, t. y. nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, ir apie 19.28 val. pagal stebėjimo programos duomenis judėjo atgal tuo pačiu keliu link (duomenys neskelbtini) miesto (1 t., b. l. 163–168, 180-184). Taip pat kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. G. ir A. L. patvirtino kartu su A. K. važiavę pas M. Č., nes A. K. norėjo pakalbėti dėl namo, girdėjo , jog A. K. automobilyje siūlė M. Č. pinigų, juos pervesti į sąskaitą, bet A. K. ir M. Č. pokalbio turinio abu liudytojai tvirtino nepamenantys (1 t., b. l. 176-177, 18š-187). Be to, nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką iš jam atpažinti pateiktų fotonuotraukų atpažino fotonuotraukoje Nr. 1 buvusį asmenį – D. G., kaip asmenį, kuris su A. K. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir buvo A. K. automobilyje (1 t., b. l. 81-84). Atsižvelgiant į tai, kad tiek D. G., tiek ir A. L. nuteistojo ir nukentėjusiojo pokalbio metu buvo automobilyje, akivaizdu, kad jie pokalbį girdėjo, o netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad ir automobilyje buvę A. K. draugai reikalavo „atšaukti advokatus“, nebereikalauti skolos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks nuteistojo atvažiavimas pas nukentėjusįjį vėlai vakare su draugais nukentėjusiajam kėlė didesnę baimę ir stresą, nesaugumo jausmą. Dėl to paminėti duomenys patvirtina nukentėjusiojo M. Č. parodymus, kad A. K. 2021-10-15 atvažiavęs automobiliu su draugais, signalizuodamas automobilio šviesomis bei vėlai vakare skambindamas ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo sutuoktinei K. Č., nukentėjusiajam išėjus į lauką pasikalbėti ir įsėdus į nuteistojo automobilį, grasino nukentėjusiajam susidorojimu.

11.8. Taip pat nukentėjusiojo parodymus, jog jam paskambinęs adv. K. K. jį perspėjo būti atsargiam dėl A. K., kad A. K. jam grasina, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojo apklausto advokato K. K. parodymai. Liudytojas parodė, kad jis atstovavo UAB ,,V.“, bendravo su direktoriumi M. Č. dėl įsiskolinimo padengimo ir telefonu bendravo su A. K., kuris pokalbio telefonu prisistatė „bachūru”, o tai jam žinoma kaip nuteistųjų žargonas ir supratęs, kad A. K. yra aukščiau už kitus ir nesileidžia būti stumdomas, kad to pokalbio metu A. K. išsakė tiesioginius grasinimus jo klientui, t. y. kad M. Č. bus negerai, ir po to jis juos įgyvendino, nes prieš M. Č. buvo panaudotas fizinis smurtas ir jis M. Č. patarė rašyti pareiškimą policijai (1 t., b. l. 139-142, 143). Nors advokatas R. Jurka apeliaciniame skunde teigia, kad adv. K. K. kaip liudytojas šioje byloje negalėjo būti apklaustas, nes pagal BPK 80 straipsnio 3 punktą ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatas draudžiama liudytoju apklausti tariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovus dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, tačiau adv. K. K. pagal 2021-01-29 atstovavimo sutartį buvo ne nukentėjusiojo M. Č., kaip fizinio asmens, atstovas, o UAB “V.” atstovas ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme apklausiamas kaip liudytojas jis nedavė parodymų prieš savo klientą (UAB “V.”), o papasakojo apie telefoninio pokalbio metu A. K. išsakytą grasinimą nukentėjusiajam M. Č. (2 t., b. l. 161, 172). Taigi, šiuo atveju adv. K. K. apklausa liudytoju šioje byloje, kurioje tiriama ir nagrinėjama A. K., kuris nėra adv. K. K. klientas, veika BPK 80 straipsnio 3 punkto ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos ir nuteistojo A. K. teisė į gynybą taip pat nebuvo pažeista. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo K. K. parodymais vadovavosi spręsdamas A. K. kaltės klausimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

11.8. Taip pat nukentėjusiojo parodymus, kad į įmonės bei į jo namų teritoriją ir jam dirbant minikrautuve atvažiavęs A. K. priėjęs jam grasino, buvo sugniaužęs kumščius ir pasiruošęs smūgiuoti, patvirtina liudytojų T. K. ir V. T. parodymai. Šie liudytojai parodė žinantys, jog M. Č. konfliktuoja su A. K. dėl nemokamų pinigų už namą, kad 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje jiems būnant pas M. Č. kieme, matė kaip tamsios spalvos automobiliu „Toyota“ atvažiavo A. K. ir priėjęs prie minikrautuve sėdėjusio M. Č., pradėjo plūstis žodžiais. Liudytojas T. K. parodė girdėjęs kaip A. K. puolė M. Č. sakyti, kodėl jis perdavė išieškoti skolą už namą, bei girdėjo kaip M. Č. A. K. atsakė „susimokėk ir viskas bus gerai“, matė, kad po šių M. Č. žodžių, A. K. sugniaužė kumštį ir iškėlęs laikė prie M. Č. galvos ir sakė „Man taip a taip, vistiek sėsiu“, „ar žinai kas aš toks esu“. Iš to liudytojas T. K. teigė supratęs, kad pokalbis nebuvo paprastas, kad buvo rimtas konfliktas, manė, kad M. Č. „gaus į galvą“ ir nukentės fiziškai, girdėjo tik šūkavimus, t. y. A. K. balsą bei matė kaip A. K. išvažiavo savo automobiliu. Liudytojai T. K. ir V. T. parodė, kad išvažiavus A. K. jie garaže matė M. Č., jis buvo nuliūdęs, kažkiek išsigandęs, susinervinęs, buvo tylus ir po maždaug po 15 min. prie garažo vėl atvažiavo A. K., kuris rankose nešėsi viskio buteli, kitoje rankoje lyg ir sultis, M. Č. pasakė „einam pasikalbėti“, o po 15-20 min. išvažiavus A. K., M. Č. jiems sakė, jog „B.“ (t. y. A. K.) norėjo taikytis, siūlė išgerti, bet jis atsisakė (1 t., b. l. 115-120, 125-128). Netikėti šiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jie sutampa su nukentėjusiojo M. Č. parodymais bei iš dalies su paties nuteistojo paaiškinimais, jog jis dažnais atvažiuodavo pas nukentėjusįjį M. Č.. Taigi, įvertinus liudytojų T. K. ir V. T. parodymus, juos sugretinus su nukentėjusiojo parodymais, akivaizdu, kad nuteistojo A. K. agresyvus elgesys - šaukimas, sugniaužti kumščiai, pakelti prie nukentėjusiojo galvos, pasakymai „ar žinai kas aš toks”, kad jam „taip a taip, vistiek sėsiu”, o po to nukentėjusiojo būsena (nuliūdęs, išsigandęs, susinervinęs, tylus) ir po to antras A. K. atvažiavimas pasikalbėti patvirtina, kad nuteistojo elgesys buvo neteisėtas, sukėlęs nukentėjusiajam nesaugumo jausmą, baimę ir tokie nuteistojo veiksmai atitinka asmens sistemingą bauginimą baudžiamąja prasme.

11.9. Taip pat liudytojai E. M. ir N. S. parodė, jog jiems yra žinoma, kad tarp K. ir M. Č. dėl įsigyto namo, dėl atsiskaitymų už namą yra įvykęs konfliktas, nesutarimai, kad M. Č. jiems guodėsi, jog jam grasinama, rodė siųstas SMS, kad vadina negražiais žodžiais, kad tarp jų buvo fizinis kontaktas – A. K. spyrė į koją, kėsinosi ir rankomis sukelti fizinį skausmą. Liudytojas E. M. parodė pastebėjęs, jog daug mašinų atvažiuoja, policija sukiotis aplinkui dažnai pradėjo, matė važinėjant įtartinus automobilius, bei tvirtino, kad dar tokio M. Č. nebuvo matęs - po konfliktų būdavo įsitempęs, kaip nesavas, buvo pasikeitęs, atrodė įsigandęs, jautė baimę, kad neramu dėl šeimos, vaikų, dėl savęs, buvo pastovūs grasinimai, keiksmažodžiai iš A. K. (1 t., b. l. 131-133, 146-148). Liudytojo E. M., o taip pat ir nukentėjusiojo ir liudytojos K. Č. parodymus, jog po įvykių su A. K., jie ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – įsirengė kameras, policijos ekipažai dažniau patruliavo gyvenamojoje vietoje patvirtina 2022 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP ONTV 2-ojo skyriaus viršininko D. G. tarnybiniame pranešime bei 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog vykdant M. Č. apklausas ir su juo bendraujant, buvo akivaizdžiai matyti, jog pastarasis jaučia baimę, nerimauja dėl savo ir šeimos saugumo, bijo dėl galimo turto sugadinimo, jaučia įtampą bei stresą, todėl, siekiant užkardyti galimas nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš M. Č. bei jo šeimą, turtą, sutrukdyti tolimesniems grasinimams ir bauginimams nukreiptiems prieš nukentėjusįjį, buvo bendrauta su atsakingais (duomenys neskelbtini) raj. PK pareigūnais dėl sistemingo patruliavimo (duomenys neskelbtini) ir M. Č. gyvenamojoje bei darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kad PK pareigūnai patikino, jog šis maršrutas buvo įtrauktas į jų patruliavimą, kad pareigūnai, dirbantys teritorijoje, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. 61 kartą patikrino M. Č. gyvenamosios ir darbo vietos adresą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metu pažeidimų neužfiksuota (4 t., b. l. 35-37, 40-42).

11.10. Taip pat nukentėjusiojo parodymus, jog jam buvo grasinama susidorojimu ir viešai siunčiamos grasinančios, bauginančios žinutės, patvirtina liudytojo N. S. pateikto mobiliojo ryšio telefono „CAT” apžiūra (1 t., b. l. 153-155), kurios metu nustatyta, kad telefone yra įdiegta programa „Messenger”, kurioje sukurta susirašinėjimo grupė „B. R.“, kuriai priklauso 13 asmenų, kurių vienas pasivadinęs „A. A.“, minėtas asmuo prie savo profilio įkėlęs nuotrauką, kurioje fiksuotas vyriškis, moteris ir vaikas, kad vyriškis atpažįstamas kaip A. K.. Taip pat šios apžiūros metu susirašinėjimo grupėje „B. R.“ rastos vartotojo „A.“ 2021 m. kovo 15 d., nuo 21 val., rašytos žinutės - minėtas asmuo pradžioje įkelia ekrano vaizdo nuotraukas, kuriose fiksuoti asmens, vardu „M.“ praleisti skambučiai, po to nuotrauka su gaidžiu ir toliau rašo grasinančio pobūdžio žinutes: „C. Gaidys is didziosios raides G!!!!“ „Atpisiu kai gaidi“ „Panaturiai pasakau prie visu“, „Urodas zertva tirpyla piderastas mano akyse“, o paklaustas kitų grupės narių kas nutiko, toliau rašo žinutes „Zertva gaifys urodas pyderas nukirsiu as ji“, „Dapiso urodas mane“, „Skambinu bijo nekelia ragelio…“, „Apgavo su namu ka tik vejas vos stogo nenunese“ ,“Uzmusiu gaidy“, „A taip a taip man lageris bet tam pizda“, „Skambinu nekelia jam pize“, „Tuoj mesios į hata as uzpiso gaidys“, „Viskas px butu bet vaikas isigando“, „Varstu gailo buvo gaidziui db susuksiu as jam varstus“, „Zertva dar karta pasikartosiu tirpyla gaidys urodas ir t.t…“, „Negaliu“ „Perpisiu gaidy“, „C. zertva yra ziuri visada kas jam palankiau ilgai ne tems tokiu ritmu“, „Gaidyyyyyyssss“ „Ir seip tuoj grupiai yra velniu babauziu urodu linkusiu c. lysi į bybi pvz @N. S. @T. S. ir t.t. Urodai visi jus!!!!!! Suspardisiu Sutikes, Kausai padelnikai c. statybu esat piskites i sikan Negaliu atvaziuokit iki manes visi suvalgysiu as jumis su sudai velniai jus!!!!!! C. padelninkai Jokio konkretumo pas jus tik zvaizdes mentu ant britkelniu pas jus urodai Pasikvieskit visus savo sajanus peldunus gaidzius nukirpsiu nx as jos Atvaziuokit laukiu babauziai jus!!!!!!!!! Dyodu puse valandos nebusit pars pradesiu lekt Kvieskites ka galit suksiu visus ant mahrukos“ (1 t., b. l. 153-156, 157-162; 2 t., b. l. 85-114).

11.11. Kaip byloje nustatyta, šį susirašinėjimą matęs nurodė ne tik pats nukentėjusysis M. Č., bet ir liudytojas N. S., kuris apklaustas kaip liudytojas parodė, jog minėtoje grupėje žinutes rašė A. K., nes A. K. pyko ant M. Č. dėl nekokybiškai atliktų namo statybos darbų, be to, po kelių dienų po tų žinučių rašymo, jis susitiko su A. K., kuris jam sakė, jog susinervino dėl namo, ir kadangi tose žinutėse buvo ir ant jo „prirašyta”, t. y. žinutėse buvo minimas ir N. S., tai A. K. jo asmeniškai atsiprašė, sakė, kad buvo išgėręs ir parašė. Liudytojas N. S. taip pat parodė, kad M. Č. reagavo į tas žinutes - pergyveno, patyrė stresą, jautė nerimą, buvo liūdnas, minėjo, kad savo turtą perduoda agentūrai, sakė, kad turėjo konfliktą su A. K., bei pastebėjo, kad M. Č. pradėjo uždarinėti vartus, ko anksčiau nedarydavo, nes atvažiavęs pas M. Č. pasiimti savo keturračio skambino M. Č., kad pastarasis atidarytų vartus, (1 t., b. l. 146-148, 149; 4 t., b. l. 191-193).

11.12. Nors nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis grupėje „B. R.” grasinančių žinučių M. Č. nerašė, nes šiai grupei nepriklauso, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia duomenys apie šią grupę, iš kurių matyti, kad A. K. priklauso šiai grupei, yra aktyvus šios grupės dalyvis (2 t., b. l. 85-114), duomenų apie šią grupę buvo rasta ir A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-12-22 kratos metu paimtame mobiliojo ryšio telefone „Iphone 11 Pro“ (2 t., b. l. 16–39). Be to, pats nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad šią grupę „B. R.“ socialiniame tinkle įkūrė A. K.. Iš A. K. mobiliojo ryšio telefono „Iphone 11 Pro“ apžiūros protokolo matyti, kad šiame telefone įjungus skrydžio režimą, nuotraukų ir video įrašų galerijoje rasta automobilių bei keturračių nuotraukų, aprangos su B. R. ir ATV B. R. logotipais, kad telefone įdiegtos socialinio bendravimo programos „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“, programoje „Viber“ fiksuoti susirašinėjimai su kontaktais „C.“ ir „C. brokeriai“, be susirašinėjimo istorijos, o „Messenger“ programoje rastos grupės „B. R. ATV“ ir „ATV (duomenys neskelbtini)“. „B. R. ATV“ kuriai priklauso 14 narių, tarp jų ir grupės kūrėjas „A. A.“ (A. K.), o grupei „ATV (duomenys neskelbtini)“ priklausė 31 narys, tarp jų ir grupės kūrėjas „A. A.“ (A. K.), kad prisijungus prie socialinio tinklo Facebook, jame rasti 2 profiliai: 1. „A. A.“ - minėtas asmuo prie savo profilio įkėlęs nuotrauką, kurioje fiksuotas vyriškis, moteris ir vaikas, vyriškis atpažįstamas kaip A. K.,pastarasis grupės „(duomenys neskelbtini)“ nariu patapo nuo 2019-11-06, kurią pats ir administruoja; 2 „B. R. ATV“, kurio profilyje įkeltos dvi nuotraukos: viena su užrašu B. R., kita B. R. ATV (2 t., b. l. 16-18, 19-39).

11.13. Taip pat nors nuteistasis teigė, kad prieš pusmetį buvo nulaužtas jo elektroninis paštas, o ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas D. M. tvirtino, kad tai jis minėtoje grupėje rašė grasinančias žinutes M. Č., o liudytojas A. B. bei R. S. paliudijo, jog švenčiant A. K. gimtadienį matė gaunamas neva tai nuo A. K. grupėje siunčiamas žinutes apie M. Č., nors tuo metu A. K. stovėjo šalia jų ir telefonu nesinaudojo, tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus ir liudytojų D. M., A. B. bei R. S. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

11.14. Pirmiausia pažymėtina, kad grasinančio turinio žinutės M. Č. buvo siunčiamos grupėje „B. R.”, kuriai priklausė ir pats A. K., susirašinėjimas šioje grupėje vyko ne tik 2021-03-15, bet ir kitomis dienomis, o siųstų žinučių turinys, pavartoti žodžiai, sutampa su nuteistojo A. K. ne vieną kartą nukentėjusiajam M. Č. asmeniškai ar per advokatą K. K. išsakytus grasinimus. Be to, liudytojo N. S. parodymai, jog po kelių dienų po grupėje rašytų žinučių, kadangi žinutėse ir jis buvo paminėtas, jis buvo susitikęs A. K., kuris jo asmeniškai atsiprašė, pasakė, kad buvo išgėręs ir parašė. Iš 2021-03-16 grupėje vykusio susirašinėjimo matyti, kad nario „A.” atrašo „Blet trys dienos gerimo daro savo“, Nx negersiu db jau ilgai“, o paklaustas vieno iš narių, ar šiandien jau nieko nelaužys, atsako „Tai galiu jei reikia ka ir palauzyti“, „vienas pasilikes siautejau namie“ (2 t., b. l. 85-114). Taip pat pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo pateikto naudoto mobiliojo ryšio telefono „Samsung S21“ apžiūros protokolo matyti, kad „B. R.“ Messenger grupėje, 2021 m. kovo 13 d. (šeštadienis) 20 val. 25 min. iš profilio „A. A.“, kuris priklauso A. K., buvo pasidalinta nuotrauka iš šventės, nuotraukoje užfiksuotas A. K. sėdintis prie stalo, už jo sėdi žmona E. K., R. S., A. B., Ž. R., šalia jo R. Ž., D. D. su žmona J. D., A. K. pusseserė L. (L. P.) su vyru (A. P.), ši nuotrauka buvo daryta 2021-03-13 (2 t., b. l. 85-114, 4 t., b. l. 91-99). Minėtoje grupėje komentarus A. K. rašė ir 2021-03-14 bei kitomis dienomis (2 t., b. l. 85-114). Be to, nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tarp M. Č. „M. M.“ ir A. K. „A. A.“ Messenger vyko susirašinėjimai, kuriuose yra užfiksuoti praleisti skambučiai nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. balandžio 4 d.; kad 2021 m. kovo 15 d. 20:59 val. A. K. iš profilio ,,A.“ siunčia M. Č. trumpą video su per stogą einančiu ir vėliau nukrintančiu gaidžiu, po to rašo „Gaidys!!!“, 2021 m. kovo 15 d. 21:46 val. A. K. rašo „Esi Tirpyla“, 2021 m. kovo 17 d. 12:10 val. praleistas skambutis iš „A.“ ir žinutė „Busi vakare vietoj ? reikia susitikti“, 2021 m. kovo 17 d. 12:37 val. praleistas skambutis iš ,,A.“, 2021 m. kovo 17 d. 13:04 val. ,,A.“ rašo „Sakai tiek prihalturines net geda rageli pakelti jau M.?“, 2021 m. balandžio 4 d. 00.01 val. praleistas skambutis nuo ,,A.“ (2 t., b. l. 85-115). Šie paminėti duomenys – fotonuotraukos įkėlimas į „B. R.“ grupę 2021-03-13, nuteistojo skambučiai nukentėjusiajam bei siųstų žinučių grupėje „B. R.“ turinys, siųstų žinučių rašymo stilius, taip pat liudytojo N. S. parodymai, patvirtina, kad 2021-03-15, kai grupėje „B. R.“ buvo išsiųstos grasinančio turinio žinutės M. Č. atžvilgiu, nuteistasis A. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir savo paskyra socialiniame puslapyje „Facebok“ ir „Mesenger“ programėle.

11.15. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas D. M. tvirtino, jog tai jis 2021-03-15, būdamas (duomenys neskelbtini), socializacijos centre turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kurį jam išvažiuojant į šį centrą davė A. K., telefoną, kai tikrino daiktus, buvo užsikišęs „į klyną“, ir grupėje „B. R.“ prirašė žinučių apie M. Č., nes žinojo, kad A. K. yra piktas ant žmogaus, kuris jam pardavė namą, kad prirašė, jog susidoros per Facebook, kad bus blogai. Liudytojas pripažino, kad jis rašė tik tam vienam asmeniui, nes sunervino jo draugą A. K., kad su kitu telefonu prie tos grupės negalėjo prisijungti, o jam duotame telefone slaptažodžių nereikėjo suvesti, viskas buvo išsisaugoję (4 t., b. l. 51–53; 5 t., b. l. 5-7). Pažymėtina, kad vertinant tokius liudytojo D. M. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas šioje byloje buvo apklaustas nuteistojo A. K. gynėjo iniciatyva prašant papildyti ikiteisminį tyrimą(4 t., b. l. 7-8, 9-11). Be to, iš liudytojas negalėjo įvardinti ne tik asmens, apie kurį rašė žinutes, tik kad iš to paties kaimo, kur gyvena jo močiutė, bet ir kitų duomenų – telefono numerio, kuriuo naudojosi, taip pat nurodė, kad telefonu ilgai nesinaudojo, nes telefonas nukrito ir sudužo, todėl jis telefoną išmetė, kad rašė tik toje vienoje grupėje ir tik tam vienam asmeniui, nors kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog susirašinėjimas A. K. vardu vyko ne tik šioje grupėje „B. R.“ 2021-03-15, bet ir kitomis dienomis, taip pat A. K. tomis dienomis skambino nukentėjusiajam, o tai jau nesutampa su liudytojo D. M. parodymais, jog jis rašė tik vienam asmeniui ir tik toje vienoje grupėje. Be to, liudytojo D. M. parodymus, jog jis (duomenys neskelbtini) socializacijos centre turėjo mobiliojo ryšio telefoną, paneigia šio centro pateikti duomenys – 2022-06-03, 2022-10-10 atsakymuose nurodyta, jog pagal centre nustatytas vidaus taisykles vaikams neleidžiama turėti mobiliojo ryšio telefonų, kad pirmą kartą atvykusio į centrą D. M. daiktai buvo patikrinti, tarp jų nerasta jokių neleistinų daiktų, D. M. nėra baustas už draudžiamų daiktų turėjimą, kad būdamas centre D. mažintas telefonu bendravo tik su tėvais, draugams ir pažįstamiems neskambindavo, kad pagal centro dienos struktūrą nuo 20.00 iki 21.00 val. yra fizinio aktyvumo įgūdžių formavimas ir aktyvi fizinė veikla (4 t., b. l. 57-60, 171-183). Nors į centrą atvykusio D. M. daiktai buvo tikrinami ir pas jį nebuvo rasta draudžiamų daiktų, o tai advokato teigimu, nepaneigia D. M. parodymų, jog jis būdamas centre turėjo slapta įsineštą telefoną, tačiau pažymėtina, kad pagal centro pateiktą D. M. charakteristiką, jis gali meluoti, stebimos manipuliacijos situacijomis, gali pasiduoti kitų įtakai, jaučiasi priklausomas nuo suaugusiųjų (4 t., b. l. 57-59). Pagal (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pateiktą pažymą, nepilnametis D. M. turi psichikos ir priklausomybės sutrikimų – jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichikos ir elgesio sutrikimas dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, socializuoto elgesio sutrikimas (4 t., b. l. 100-102). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgusi į liudytojo D. M. esamą psichinę būklę ir nustatytas ligos diagnozes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojo D. M. parodymai, jog jis 2021-03-15 grupėje „B. R.“ rašė grasinančio turinio žinutes M. Č. atžvilgiu, yra nepatikimi, jai tikėti nėra pagrindo, be to, juos paneigia byloje surinkti objektyvūs duomenys. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo D. M. parodymais, kaip A. K. teisinančiais, nesivadovavo, juos atmetė.

11.16. Taip pat tikėti liudytojų A. B. ir R. S. parodymais, jog jie, švęsdami A. K. gimtadienį, matė grupėje B. R.“ siunčiamas, neva A. K. žinutes M. Č. atžvilgiu, nors tuo metu A. K. stovėjo šalia jų ir mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, nėra pagrindo, nes jų parodymai yra nenuoseklūs, juos paneigia byloje surinkti duomenys. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. B. nurodė, kad A. K. gimtadienį šventė ir tai buvo savaitgalis (byloje nustatyta, kad A. K. gimęs (duomenys neskelbtini), o savaitgalis buvo kovo 13-14 d.) (4 t., b. l. 66-68, 5 t., b. l. 8). Kadangi žinutės buvo siunčiamos ne kovo 3 d, o kovo 15 d., tai liudytojas A. B. švęsdamas A. K. gimtadienį savaitgalį – kovo 13 d. (byloje nustatyta, kad gimtadienio nuotrauka buvo pasidalinta 2021-03-13) siųstų žinučių nematė, o kovo 15 d. kartu su A. K. nebuvo. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme taipogi tvirtino matęs, kad per A. K. gimtadienį, kurį jis pasiliko pas A. K. švęsti iki antradienio, matė grupėje „B. R.“ siunčiamas žinutes ir tvirtino, kad tas žinutes rašė ne A. K. (5 t., b. l. 44-47). Tokie R. S. parodymai prieštarauja liudytojo A. B. parodymams, nes liudytojas A. B. po A. K. gimtadienio, po savaitgalio nepasiliko, o liudytojas R. S. tvirtino, kad grupėje „B. R.“ siųstas žinutes rodė A. B. jiems visiems trims būnant A. K. gimtadienyje garaže. Be to, pažymėtina, kad liudytojai R. S. ir A. B. yra nuteistojo A. K. draugai, todėl suinteresuoti jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų R. S. ir A. B. parodymai nepatvirtina nuteistojo A. K. paaiškinimų, jog jis 2021-03-15 grupėje „B. R.“ nerašė grasinančių žinučių M. Č. atžvilgiu, todėl jais vadovautis ir A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti nėra pagrindo.

12. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad 2021-03-15 grupėje “B. R.” grasinančio turinio žinutes M. Č. atžvilgiu rašė būtent nuteistasis A. K..

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. Č. parodymai, apie tai, kad A. K. jį sistemingai baugino, persekiojo, terorizavo, dėl to jis ir jo šeima jautėsi nesaugiai, jautė baimę, stresą, ir tokis nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo M. Č. parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

14. Nors iš bylos matyti, kad tarp nukentėjusiojo M. Č. ir nuteistojo A. K. vyko nesutarimai dėl A. K. pagal 2019-09-27 nuomos sutartį įsigyto namo, nemokėtų įmokų, tačiau A. K. atlikti veiksmai negali būti vertinami išimtinai civiliniais jų tarpusavio santykiais, nes nukentėjusysis, kaip įmonės direktorius, dėl pasekmių, atsiradusių iš minėtos nuomos sutarties, administravimo perdavė vykdyti teisininkams, o nuteistojo A. K. veiksmai net ir po to, kai skolos administravimas buvo perduotas teisininkams, savo neteisėt veiksmų nukentėjusiojo M. Č. atžvilgiu nenutraukė, bet priešingai, tęsė, kol nukentėjusysis dėl jam sukelto fizinio skausmo ir besitęsiančių grasinimų, bauginimų kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Taigi, nuteistojo A. K. veiksmai nuo žodžiu išsakytų grasinimų, tapo vis pavojingesni – jis ne tik grasino žodžiu, bet ir atliko aktyvius veiksmus, keliančius nukentėjusiajam stresą, baimę, nesaugumo jausmą, galiausiai nuteistasis panaudojo fizinį smurtą – spyrė nukentėjusiajam į koją ir sukėlė fizinį skausmą. Tokių A. K. veiksmų dinamika ir jų sistemiškumas rodo nuteistojo veiksmų didėjantį pavojingumą ir kryptingumą, siekį kenkti nukentėjusiajam, jam sukelti vis didesnį nesaugumo, baimės jausmą.

15. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog nuteistojo A. K. nuo 2021-03-15 iki 2021-11-04 atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis M. Č. kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo pavojingi, peržengiantys elementariomis elgesio taisyklėmis pagrįstą bendravimą, sistemingi, nes tai buvo ne vienkartinis veikimas, o net pusmetį besitęsiantys veiksmai, kurie buvo kryptingi, t. y. buvo nukreipti į nukentėjusįjį M. Č., turint bendrą sumanymą įbauginti asmenį, siekiant jam sukelti nuolatinę baimę, išgąstį, neigiamas emocijas, priversti jį jaustis nesaugiai. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. K. atliktų veiksmų apimtis ir jų kiekis rodo, kad tai nebuvo vienkartinis pykčio protrūkis, o, priešingai, tai buvo sistemingi ir suplanuoti veiksmai, kuriems atlikti reikėjo nemažai laiko. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. K., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. K. dėl šios veikos išteisinti, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Kaip minėta, nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo jo ginamąjį A. K. išteisinti, t. y. prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos apeliacinės instancijos teismą įpareigoja patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Šiuo atveju teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą subendrintą bausmę.

16.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

16.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16.3. Nuteistasis A. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis), o kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Šias nusikalstamas veikas nuteistasis A. K. padarė veikdamas tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis A. K. vedęs, dirba UAB „A.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 170 b. l.). Pažymėtina, kad nors darbdavys nuteistąjį A. K. charakterizuoja kaip sėkmingai įmonėje dirbantį vadybininką, kuris pagal įmonės direktorės suteiktą įgaliojimą, esant reikalui, atskiru įmonės įsakymu, vykdo įmonės direktoriaus pareigas daugiau kaip penkerius metus, kad A. K. nuo darbo pradžios buvo įvertintas už atkaklumą ir darbštumą, puikius socialinius įgūdžius bendraujant su įmonės klientais ir partneriais, ypač naujų klientų paieškoje, kad dabar dėl A. K. nuoširdaus darbo ir kruopštumo, įmonei plečiant savo veiklą ir steigiant mėsos pardavimo mažmenines prekybos vietas įvairiuose Lietuvos miestuose, A. K. aktyviai organizuoja visus darbus, sudaro naujas sutartis su tiekėjais užsienyje, A. K. darbo pasekoje įmonė turi galimybę plėstis, be to, įmonės duomenis, A. K. paskolos pagrindu pats stato nuosavą namą (duomenys neskelbtini), todėl esant didesniam piniginių lėšų poreikiui, A. K. dar daugiau dirba, todėl jei nutiktų taip, kad A. K. būtų nuteistas realia bausme ir negalėtų dirbti įmonėje, realu, kad įmonė turėtų nutraukti savo veiklą, kas skaudžiai paliestų daugelį žmonių. Pažymėtina, kad šią itin teigiamą nuteistojo A. K. charakteristiką pateikė nuteistajam artimas žmogus – motina. Iš prokuroro pateiktų duomenų apie minėtos įminės 2022 m. pelningumą, matyti, kad įmonė 2022 metais dirbo nuostolingai (patyrė 18 729 Eur nuostolį, o ne pelną), o pagal internetinės svetainės https://rekvizitai.vz.lt/imone/artmedis duomenis, įmonėje dirba du darbuotojai, įmonė turi skolų Sodrai. Dėl paminėtų duomenų, pagrįstai manoma, kad pateikta nuteistojo A. K. charakteristika neatitinka tikrovės, pateikta siekiant padėti nuteistajam sušvelninti jo teisinę padėtį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. siejamas su organizuotu nusikalstamumu, priskiriamas „(duomenys neskelbtini)“ grupuotei, jam 2020-12-02 (duomenys neskelbtini) AVPK buvo pareikštas oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu (3 t., b. l. 16-22, 4 t., b. l. 16), jis baustas administracine tvarka 22 kartus, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 6 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. K. padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad A. K. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2022 m. kovo 3 d. padarytą nusikalstamą veiką, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už 2021 m. lapkričio gruodžio mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir atsižvelgusi į tai, jog nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. K. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes nuteistasis iš ankstesnių teistumų, išvadų nepadarė, savo neteisėto elgesio nekeičia. Nuteistajam A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, yra artimos BK 145 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Dėl to švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra pagrindo.

16.4. Iš skundžia nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, ir paskirtas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes, nes iš bylos matyti, kad nuteistojo tyčia apėmė ne tik nukentėjusiojo terorizavimą, sistemingą bauginimą, bet ir tokių veiksmų kulminacija buvo nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas dėl vieno nuteistojo spyrio į koją. Be to, nuteistojo veiksmai buvo atlikti tuo pačiu metu – 2021-11-04 nuteistasis ne tik grasino nukentėjusiajam, kas inkriminuota kaip sistemingas bauginimas, bet ir panaudojo fizinį smurtą ir buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. K. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos ne iš dalies sudedant, o taikant bausmių apėmimo būdą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

16.5. Taikyti nuteistojo A. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes nuteistasis jau ne kartą buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be to, jam net keturis kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Šie duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą leidžia pagrįstai manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atliko. Tai, kad nuteistasis vedęs, turi vaikų, dirba neduoda pagrindo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymo, nes šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo ir jos nesulaikė nuteistojo nuo neteisėtų, nusikalstamų veiksmų. Dėl to nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, ir A. K. iš naujo subendrinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.