Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Dalios Bajerčiūtės, Gintaro Godos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje; pagal 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2007 m. sausio 29 d.), 145 straipsnio 2 dalį (dėl terorizavimų), 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo), 302 straipsnio 1 dalį (dėl medicininės kortelės pagrobimo) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteista iš V. B. nukentėjusiajai Ž. A. 150 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos bei 1500 Lt advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios Ž. A. apeliacinis skundas atmestas; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su nukentėjusiąja Ž. A., įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje; nustatytas kitas V. B. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pagrindas – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kita Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. birželio 25 d., apie 9 val., autobusų stotelėje, esančioje Šiauliuose, Tilžės g. 52, priešais restoraną „Milda“, spirdamas Ž. A. vieną kartą į kairiąją šlaunį, rankomis smaugdamas už kaklo, sugriebdamas ranka už smakro ir dešiniosios rankos, padarė jai kraujosruvas dešiniajame skruoste, žaste, kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 m. liepos 13 d., apie 1 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, ranka sugriebė Ž. A. už sprando ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, taip padarė nuke nukentėjusiajai kraujosruvą kairiosios akies apatiniame voke 2x4 cm, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. B. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, turėdamas vieningą tyčią, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą: 1) 2006 m. pavasarį, (tiksli data nenustatyta), apie 21.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, spardydamas sugadino buto Nr. 37 duris ir grasino suduoti ranka Ž. A.; 2) 2006 m. birželio 25 d., apie 9 val., Šiauliuose, autobusų stotelėje priešais restoraną „Milda“, Tilžės g. 52, keršydamas už tai, kad Ž. A. išlipo iš mikroautobuso ir atsisakė toliau su juo važiuoti, spyrė jai vieną kartą į kairiąją šlaunį, rankomis smaugė už kaklo, sugriebęs ranka už smakro ir dešiniosios rankos; 3) 2006 m. birželio 28 d., apie 8 val., Šiauliuose, prie Šiaurės Lietuvos kolegijos, Tilžės g. 22, sugriebdamas ir užsukdamas Ž. A. rankas, neleido jai eiti ir grasino, kad ji nenueis į paskaitas, nebaigs mokslų kolegijoje; 4) 2006 m. liepos 13 d., apie 1 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, versdamas Ž. A. eiti kartu, o šiai atsisakius, sugriebdamas ranka ją už sprando ir suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą sutrikdė Ž. A. sveikatą; 5) 2006 m. rugsėjo 13 d., apie 14 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, spardydamas (duomenys neskelbtini) buto duris, kviesdamas Ž. A. išeiti į laiptinę, o šiai išėjus, spyrė jai vieną kartą į koją, sugriebęs už rankos ir tempdamas laiptais, išsivedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, grasino dujų balionėliu ir sakė, kad neleis jai važiuoti gydytis į Kauno klinikas; 6) 2006 m. rugsėjo 18 d., 19.26 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono ir vietos į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiuntė SMS žinutę „Tau batai, tavo tėvui irgi, o man kalėjimas“; 7) 2006 m. rugsėjo 19 d., 15.06 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono ir vietos, į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiuntė SMS žinutę „Aš nemeluoju, apsiversit jūs katpėdėlėje“; 8) 2006 m. rugsėjo 27 d., 17 val., 17.02 val., 17.05 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. A. mobilųjį telefoną atsiuntė SMS žinutes „Aš dabar reguliuosiu eismą“, „Pasirinkimas tau vienas, aš labai rimtai“ ir „Ne gy“. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2007 m. sausio 29 d., apie 11.30 val., Šiauliuose, namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, naudodamas fizinį smurtą prieš Ž. A. – suduodamas tris kartus delnu per veidą, taip padarydamas jai kairiojo skruosto patinimą ir paraudimą, sukėlė fizinį skausmą. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. B. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2007 m. sausio 29 d., nuo 11.30 iki 13.30 val., tikslus laikas nenustatytas, Šiauliuose, autobusų stotelėje prie prekybos centro „Lyra“, Lyros g. 13, sugriebė Ž. A. už palto ir nutempė ją į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur tris keturis kartus, ikiteisminio tyrimo metu tikslus skaičius nenustatytas, užvažiavus liftu iki vieno iš paskutinių aukštų, jėga tempdamas ją prie lango ir grasindamas išstumti, sakydamas „tu negyvensi“, terorizavo Ž. A., grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. B. buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 30 d. 16 val. iki 2007 m. kovo 31 d. 9 val. viešbutyje „Salduvė“, esančiame Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, 312 B kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą – sudavė Ž. A. rankomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, veidą, krūtinę, rankas, sėdmenis, kairę koją, suimdamas ranka už kaklo, padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokų išoriniame kampe, dešinėje kaklo pusėje, dešinėje krūtyje, kairiajame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejuose sėdmenyse, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tris kartus lytiškai santykiavo su Ž. A. prieš jos valią. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. B. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir tuo, kad 2006 m. rugsėjo 13 d., apie 14.50 val., VšĮ „Gubernijos ambulatorija“ patalpose, esančiose Šiauliuose, Žemaitės g. 102, iš bendruomenės slaugytojos J. M. pagrobė fizinio asmens dokumentą – Ž. A. ambulatorinę kortelę. Dėl šio kaltinimo V. B. išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)

Kasaciniu skundu nukentėjusioji Ž. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde teigia, kad teismų sprendimai yra šališki, neteisėti ir nepagrįsti, byla išnagrinėta neišsamiai, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, įrodymai nelyginti tarpusavyje, netirti naujai pateikti dokumentai, teismas vertino tik V. B. teisinančius įrodymus. Taip pat buvo suvaržyta jos teisė teikti prašymus, taip pat teisė į teisingą teismą, pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normos, netinkamai suformuluotas kaltinimas, netiksliai buvo rašomi ir pasirašomi teismo posėdžių protokolai, pateikti neišsamūs motyvai dėl ekspertizių, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jai nebuvo priteistos advokato išlaidos. Kartu kasatorė pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo sunaikinta dalis su išžaginimu „Salduvės“ viešbutyje susijusių įrodymų (patalynė, daktiloskopinė medžiaga), todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie nebuvo apžiūrėti kaip to reikalauja BPK 289 straipsnis.

Pasak kasatorės, atliktos ekspertizės Nr. PEG 1097/11(04) ir Nr. EG 601/09(04) prieštarauja tarpusavyje bei ankstesnėms ekspertizėms Nr. G 1046/06(04), Nr. G 1169/06(04), Nr. G 212/07(04) ir Nr. G 627/07(04), tačiau teismo medicinos ekspertas nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kasatorė teigia, kad į ekspertizės aktą Nr. PEG 1097/11(04) nebuvo įtraukti duomenys apie fistulę ir žandikaulio lūžį, neanalizuotos diagnozės pagal ligų kodus, operacijų protokolai. Kadangi ji daugiau jokių kitų traumų nepatyrė, tai tarp V. B. veiksmų ir jos sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kasatorė pabrėžia, kad ankstesnės (1996 m.) informacijos apie jos sveikatos būklę naudojimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas medicininės informacijos rinkimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. yra turėjęs traumų, neatsimena įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl ekspertizės aktų vertinimo

Kasaciniu skundu nukentėjusioji Ž. A. prašo nuteistojo V. B. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, ginčija įrodymų patikimumo klausimus, abejoja teismo medicinos ekspertizių, kuriose nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas, išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, kad ši byla kasacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios skundą, nustatė, kad teismai formaliai ir nemotyvuotai atmetė jos prašymą iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertą H. Daujotą, surašiusį ekspertizės aktą Nr. EG 601/09(04), arba paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis, šių veiksmų atlikimas būtų turėjęs reikšmės išsamiam bylos aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajai padarytų sužalojimų dydžiu, priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios sužalojimo nustatymu, ištyrimui, kartu būtų užtikrinta nukentėjusio asmens teisių apsauga. Dėl to byla buvo grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (kasacinė nutartis Nr. 2K-499/2010). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šiuos trūkumus pašalino. Siekdamas ištirti esmines bylos aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajai padarytų sveikatos sutrikdymų masto nustatymu, bei pašalinti bet kokius galimus įrodymų prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas paskyrė naują medicinos ekspertizę. Buvo suformuluoti ir atitinkami klausimai: ar yra duomenų apie nukentėjusiajai padarytus žandikaulio sužalojimus (fistulė, egzostozė, cista); jei taip, tai kokie duomenys tai rodo, kada sužalojimai buvo konstatuoti, kokiu būdu jie buvo padaryti. Atlikus naują ekspertizę (ekspertas E. Sakalas), konstatuota, jog duomenų apie Ž. A. nurodytus žandikaulio sužalojimus nėra, o anksčiau diagnozuotos ir išoperuotos cistos neturi priežastinio ryšio su trauma, patirta dėl nuteistojo V. B. smurtinių veiksmų (ekspertizės aktas Nr. PEG 1097/11(04)). Pažymėtina, kad anksčiau atliktos ekspertizės akte Nr. EG 601/09(04) taip pat padaryta išvada, kad, pagal turimus medicininių dokumentų duomenis, Ž. A. dėl 2006 m. birželio 25 d., 2006 m. liepos 13 d., 2007 m. sausio 29 d., 2007 m. kovo 30-31 d. patirtų sužalojimų somatinėmis ligomis nesusirgo, o tos ligos, kuriomis ji sirgo prieš nurodytus įvykius, nepaūmėjo (T 4, b. l. 148-152).

Nors kasatorė abejoja teismo medicinos ekspertizių išvadomis ir siūlo remtis jos pateikta moksline literatūra, tačiau teismas savo išvadų dėl sveikatos sutrikdymo masto negali grįsti prielaidomis ir subjektyviais vertinimais. Dėl to, įvertinęs byloje esančių ekspertizių išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje iš tikrųjų nebuvo pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymo ir nuteistojo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš nežymių sveikatos sutrikdymų į nesunkius sveikatos sutrikdymus. Taigi buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, jo padarytos išvados dėl padarytų sveikatos sutrikdymų sunkumo pagrįstos ir teisingos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

Dėl išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

Kasaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad V. B. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nepagrįstai motyvuojant tuo, kad jis siekė su ja „bendrauti“ ir kad juos nuo 2005 m. siejo artimi santykiai. Anot kasatorės, tai negali būti išteisinimo pagrindas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas V. B. išteisinimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį motyvavo ne vien tuo, kad jis siekė „bendrauti“ su nukentėjusiąja ir kad juos siejo artimi santykiai. Iš tiesų, teismas, kruopščiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad kaltinamąjį V. B. ir nukentėjusiąją Ž. A. siejo artimi santykiai, bendra buitis, nukentėjusioji pati kaltinamąjį įvardydavo kaip „sugyventinį“, jie bendravo nuo 2005 metų vidurio, o pirmas rimtas konfliktas, kaip nurodo nukentėjusioji, įvyko 2006 m. pavasarį. Nuo to laiko V. B. ir Ž. A. santykiai tai pagerėdavo, tai vėl įvykdavo konfliktas su smurto veiksmais. Visų tiriamų įvykių chronologinė seka rodo, kad kiekvienas kaltinamojo V. B. netinkamas poelgis iššaukdavo priešišką Ž. A. reakciją – ji kreipdavosi į policiją, pas teismo medicinos specialistus, tačiau po to vėl bendraudavo su kaltinamuoju V. B. tiek tiesiogiai, tiek SMS žinutėmis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš teismui pateiktų telefonų išklotinių matyti, jog kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios Ž. A. bendravimas SMS žinutėmis vykdavo keliais telefonais iš abiejų pusių ir gana intensyviai. Iš tokio intensyvaus bendravimo konteksto paimtos ir kaltinamajame akte nurodytos grasinančios žinutės nėra pakankamas įrodymas, kad jomis norėta įbauginti nukentėjusiąją. Anot teismo, Ž. A. elgesys – tai, kad po patirto smurto ji toliau bendraudavo ir susitikinėdavo su V. B., nesinaudojo jai policijos pareigūnų išaiškinta galimybe kreiptis į teismą dėl sužalojimų privataus kaltinimo tvarka, bendravimo nenutraukė ir jau atliekant ikiteisminį tyrimą pagal jos 2006 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą, rodo, kad V. B. netinkamas elgesys nebuvo sistemingas jo siekis nukentėjusiąją įbauginti ar kerštauti. Todėl, anot teismo, visi smurtiniai veiksmai vertintini kiekvienas atskirai pagal tuo metu sukeltus neigiamus padarinius nukentėjusiosios sveikatai, bet ne kaip asmens terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tokiam vertinimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.

Iš tiesų baudžiamosios atsakomybės taikymas už sistemingą asmens bauginimą (terorizavimą) suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Teismų pabrėžtos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam V. B. tyčios kryptingumui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nenustatęs žmogaus terorizavimo požymių ir pagal šį kaltinimą išteisinęs kaltinamąjį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Kasaciniame skunde V. B. išteisinimas dėl išžaginimo tiesiogiai neginčijamas, kita vertus, nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo sunaikinta dalis su išžaginimu „Salduvės“ viešbutyje susijusių įrodymų (patalynė, daktiloskopinė medžiaga), todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie nebuvo apžiūrėti. Iš to galima suprasti, kad kasatorė nesutinka su teismo išvadomis ir dėl kaltinimo išžaginimu.

Pažymėtina, kad teismas išteisino V. B. dėl kaltinimo išžaginimu ne todėl, kad pritrūktų įrodymų buvus jo ir nukentėjusiosios lytiniam santykiavimui (šis faktas byloje nustatytas), bet dėl to, kad nenustatė, jog kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tokią teismo išvadą lėmė visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių: nukentėjusioji pripažino su V. B. viešbutyje „Salduvė“ buvusi dvi naktis; viešbučio „Salduvė“ darbuotojos parodė, kad jokių įtarimų apie galbūt vykstantį ar įvykusį nusikaltimą nebuvo – triukšmo ar pagalbos šauksmo jos negirdėjo, nukentėjusioji į jas nesikreipė, viešbučio gyventojai apie nieką įtartino nepranešė, be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji iš kambario išėjo kartu, atidavė kambario raktą, dar ilgokai buvo viešbučio kavinėje, vartojo alkoholį, išeidavo parūkyti. Teismas neturėjo galimybės neginčijamai nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti specialisto konstatuoti trauminiai poveikiai nukentėjusiajai, be to, viešbučio darbuotojos ryte mačiusios nukentėjusiąją, sužalojimų veide nepastebėjo. Teismas neatmetė ir galimo kerštavimo kaltinamajam galimybės, nes tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo iki šio įvykio būta konfliktų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Esant tokiai situacijai, teismas padarė išvadą, kad besąlygiškai remtis nukentėjusiosios parodymais negalima, nes jų nepatvirtina kiti įrodymai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Kasaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad daiktiniai įrodymai (patalynė ir daktiloskopinė medžiaga) nebuvo apžiūrėti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neturi nieko bendra su išteisinimo pagal kaltinimus išžaginimu pagrįstumu.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisimo

Nukentėjusioji kasaciniame skunde nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai turėjo būti priteistos advokato išlaidos, tačiau to nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009 ir kt). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisimas nelaikytinas BPK 106 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

Dėl kitų argumentų

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas dalykinio teismingumo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Anot kasatorės, byla turėjo būti perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka į kitą apygardos teismą. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji šio klausimo nekėlė, todėl apeliacinio proceso metu jie nebuvo nagrinėjami. Kasaciniame skunde kasatorė dalykinio teismingumo taisyklių pažeidimo nepagrindžia jokiais argumentais, todėl šis teiginys paliekamas nenagrinėtas. Kasatorės teiginiai dėl teismų šališkumo, nukentėjusiosios teisės reikšti prašymus suvaržymo, teisės į teisingą teismą pažeidimo, neteisingai surašytų kaltinamojo akto ir teismo posėdžių protokolų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų pažeidimų taip pat deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais.

Nukentėjusiosios skundo argumentai dėl neišsamaus jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo neatitinka bylos duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius apelianto argumentus nuosprendyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios Ž. A. kasacinį skundą atmesti.