Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei, Militai Balandienei, Jovitai Gečienei, Rimai Jašinskienei, Laimai Mažrimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei M. V., dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. Č. (toliau – ieškovas) iš atsakovės M. V. (toliau – atsakovė) prašo priteisti 16000 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. sausio 18 d. paskambino atsakovei dėl namo šildymo sistemos apžiūrėjimo. Ieškovui buvo svarbu kaip jis apšildys namą, kaip mokės elgtis su šildymo katilais. Atvažiavo į atsakovės namus 2021-01-18 maždaug po pietų. Abu V. buvo namuose. Kadangi namo rūsyje buvo daug vamzdžių, jis nebuvo gyvenime susidūręs su šildymo sistemomis, todėl nutarė, kad pokalbį dėl namo šildymo su atsakovės sutuoktiniu įsirašys telefonu (kaip reikia elgtis, kad viską prisimintų). Nei atsakovei, nei atsakovės sutuoktiniui nepasakė, kad pokalbį jų namuose įsirašinės telefonu. Pokalbis su V. prasidėjo viename iš kambarių, jie jam rodė sąskaitas, išrašytas už teikiamas komunalines paslaugas. Po kiek laiko jis su A. J. V. nuėjo į namo rūsį. Rūsyje yra daugiau patalpų- koridorius, pirtis, malkinė, katilinė. Nuėjo į kambarį, kur yra židinys, parodė kaip elgtis, kad neprieitų dūmų, tada nuėjo į katilinę. Toje pačioje patalpoje yra du šildymo katilai: malkinis ir dujinis. A.J. V. pasakojo apie šildymo katilų priežiūrą, kaip juos reikia junginėti; parodė vandentiekį, matėsi kad yra vamzdis, kuris eina palei sieną. Po to pradėjo pasakoti apie vandens gręžinį (adatą). Pasakė, kad pajungti neina, nes yra sugedusi rozetė. Parodė kaip ateina vamzdis, kaip atsukti, užsukti. Sakė, kad iš adatos galima ir dalį, iri visą namą aprūpinti vandeniu. Buvo parodyta vieta, kur įkalta adata. Ant tos vietos buvo užstatytas suolas.

Apžiūros metu jis paklausė A.J. V. apie vandens skaitiklius. Šis jam atsakė, kam reikia to skaitiklio, o nuotekoms skaitiklių nebūna, kadangi jos skaičiuojamos pagal sunaudotą vandens kiekį. Ieškovas paklausė A.J. V. ar nebus problemų. Šis atsakė, kad reikia gudrauti, kai ateis tikrinti iš vandentiekio, neleisti vandens ir tada nepasijungs siurblys. Jis sakė, kad kai atvažiuodavo daugiau žmonių tada ir pasijungdavo vandenį per tą vandens gręžinį (adatą).

Toje vietoje kur buvo vandens gręžinys (adata), buvo vandens čiaupai, kurie yra užsukami. Vienur užsukti, kiti atsukti naudojami. Ieškovas klausė ar galima aprūpinti visą namą vandeniu su tuo vandens gręžiniu (adata). V. jam atsakė, kad galima įdėti skaitiklius. Ieškovas A.J. V. pasakė, kad pasidomės, nes nėra susidūręs, nežinojo ar galima taip daryti kaip pasakojo V.. Jis pasakė V., kad jeigu nupirks jų namą, jausis kaip vagis. V. sakė, kad visi vagys, visi daugiau ar mažiau vagia. Jis pasakė, kad jauni baugūs. Ieškovas jam atsakė, kad baiminasi. Kol A. J. V. viską aprodinėjo, jis visą laiką darė vaizdo ir garso įrašą, tik vienu metu jam skambino ir įrašas nutrūko.

Apžiūrėjęs santechnikos mazgus, jis su nerimu išvažiavo iš atsakovės namų. Jo šeima turi sąžiningą požiūrį į mokesčių mokėjimą. Grįžęs į namus, žmonai parodė garso ir vaizdo įrašą. Pradėjo domėtis apie vandens gręžinius (adatas) ar yra kokios nors pasekmės, naudojant vandenį per juos be skaitiklių. Rado straipsnį, kad už šitai gresia nuo 3500 iki 10 000 eurų bauda. 2021 m. sausio 19 d. paskambino į UAB „Tauragės vandenys“. Pasakė, kad nori pirkti namą ir klausė ar jeigu name yra sumontuota vandens gręžinys (adata) ir prijungtas prie namo vandentiekio sistemos, vanduo naudojamas tualetui ir namo reikmėms, neįrengus apskaitos skaitiklio, gali kilti kokia tai atsakomybė. Jam nurodė tas pačias baudų sumas, kokias rado anksčiau straipsnyje. Jis klausė kaip nustatomos baudos. Jam buvo paaiškinta, kad patikrinimo metu yra nustatomas įrangos nusidėvėjimas ir pagal įrangos nusidėvėjimą skiriamos baudos. Pasakė, kad yra galimybė pastatyti skaitiklius, kai žmogus susimoka paskirtą baudą. Sužinoję tokią informaciją, pasitarė su žmona, kad gresia baudos, gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė, nutarė nepasitikėti pardavėjais ir neįsigyti būsto. 2021 m. sausio 19 d. paskambino atsakovei ir norėjo pranešti, kad apsisprendė nepirkti jos namo. Pokalbį su M. V. įrašinėjo mobiliuoju telefonu. M. V. telefono ragelį perdavė savo vyrui A. J. V.. Ieškovas V. pasakė, kad nori nutraukti sutartį, nebepirkti namo, kad nori susigrąžinti sumokėtus 8000 Eur. Tačiau V. nesutiko. Jis kategoriškai atsisakė nutraukti sutartį. Taikiai neišsprendus ginčo, ieškovas susisiekė su teisininku, kuris jam patarė ir pakonsultavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš V. 16000 Eur pagal sutartį. Ieškovas 2021 m. sausio 20 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo. Atsakovė ir jos sutuoktinis su ieškovu ir jo šeima nesusisiekė, nebendravo, nekontaktavo. Atsakovė parašė raštu, kad nemokės ieškovui, kad ieškovas išsigalvoja viską, kad ieškovas turės jiems sumokėti daugiau nei 8000 Eur. Raštą iš atsakovės gavo paštu. Gavo raštą iš M. V. su UAB „Tauragės vandenys“ raštu apie atsakovės namo vandentiekio sistemos patikrinimą, kad pažeidimų nerasta, tačiau gavęs šį raštą neapsigalvojo dėl sutarties nutraukimo.

Ieškovas sutinka, kad name yra įrengta legali vandentiekio sistema, bet pažymi, kad vandens gręžinys (adata) neturi apskaitos skaitiklio nuotekoms. 2021 m. kovo 9 d. ieškovas gavo pranešimą iš M. V. dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovas Notarų biurui ir V. pranešė, kad neatvyks, kad nutraukta sutartis ir, kad neįsigys atsakovės namo bei žemės sklypo; kaltas tas, kas nuslėpė tiesą. Jei sausio pradžioje būtų žinojęs visą tiesą, tai nebūtų sudaręs preliminarios sutarties. Kito būsto iki šiol nenusipirko dėl patirtų išlaidų bei dėl to, kad pavasarį kilo nekilnojamo turto rinkos kainos. Šiuo metu su šeima nuomojasi būstą Tauragės mieste.

Atsakovė M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus paprašė surasti turto brokerį, nes norėjo parduoti savo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Visus namo pardavimo klausimus derino su brokeriu, jis įkėlė į internetą namo pardavimo skelbimą, jis priimdavo žmones, kurie norėjo pirkti namą. Ieškovas apžiūrėjo nuodugniai namą, ūkinius pastatus su brokeriu, atsakovė su sutuoktiniu buvo namuose tuo metu. Kadangi, ieškovui namas patiko, jis nutarė pirkti namą ir davė atsakovei rankpinigius. Atsakovė iš ieškovo paėmė 8000 Eur avanso. Pirmo susitikimo metu buvo tartasi su ieškovu, kad namą parduos per 4 mėnesius. Ieškovas jai sakė, kad pardavinėja butą ir nežino kada parduos. Atsakovė nurodė, kad supranta situaciją, kadangi taip pat keliasi į naują būstą. Jie pasirašė preliminarią sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjas namą pirkėjui perleis 2021-04-31. Jau po kelių dienų ieškovas paskambino atsakovei ir pasakė, kad parduoda butą ir nori paskubėti įsikelti į namą. Atsakovė ieškovui nurodė, kad pasitars su sūnumi. Vėliau sutarė, kad atsakovės šeima iš namo išsikels iki 2021 m. kovo 9 d. Atsakovė įsitikinusi, kad tikrai vykdė šalių susitarimą ir ieškovo neapgavo. Ieškovui kilo visokių abejonių, įtarimų, pageidavo dar kartą apžiūrėti namą. Ji su vyru leido ieškovui apžiūrėti dar kartą namą. Namą antrą kartą namą apžiūrėjo 2021 m. sausio 18 d. Atsakovės sutuoktinis su ieškovu nuėjo į rūsį. Ji nebuvo su jais ir nežino ką jiedu kalbėjo. Sutuoktinis ieškovui aprodė visus mechanizmus, ji tuo tarpu kieme kasė sniegą.

Vandens gręžiniu (adata), dėl kurios pretenzijas kelia ieškovas, atsakovė ir jos sutuoktinis jau seniai nesinaudojo. Kai statėsi namą, vandens gręžiniu (adata namo rūsyje) buvo naudojamasi kaip šuliniu. Vanduo buvo naudojamas namo statybai. Ja naudojosi anksčiau, kol namas nebuvo prijungtas prie miesto vandentiekio. Prisijungus prie miesto vandentiekio tinklo, viskas buvo atjungta. Vienas vandens gręžinys (adata) yra lauke, kitas - namo rūsyje. Dėl vandentiekio sistemos, gali pasakyti, kad neturėjo jokių nusiskundimų iš valstybinių institucijų, namas švarus, tvarkingas, mokami mokesčiai tvarkingai. Buvo išsikvietę UAB „Tauragės vandenys“ atstovą, kad atliktų namo vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo patikrinimą. Atsakovės manymu, jei ieškovas būtų bandęs draugiškai bendrauti, būtų pasakęs motyvus, kodėl neperka namo, kodėl nutraukia sutartį būtų buvę viskas kitaip. Po antro karto namo apžiūrėjimo, ieškovas pradėjo jai skambinėti ir reikalauti grąžinti dvigubus pinigus, nes neva atsakovė ir jos sutuoktinis yra nusižengę. Ieškovas pradėjo siuntinėti raštus, juos spausti, gąsdinti. Atsakovė su sutuoktiniu elgėsi sąžiningai, neturėjo tikslo pasipelnyti. Po sutarties nutraukimo, atsakovė patyrė nuostolių dėl to, kad turėjo pagreitinti būsto įrengimo darbus kitame name, kuriame ketino įsikurti, kadangi jie stengėsi namą atiduoti ieškovui, kada buvo sutarta. Šiuo metu namas parduotas, nauji namo pirkėjai neturi jokių pretenzijų. Namą pardavė praėjus maždaug pusantros savaitės, skaičiuojant nuo 2021 -03-09 d., kai turėjo pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl slapta darytų vaizdo ir garso įrašų kaip įrodinėjimo priemonės

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).

Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo (pirkėjo) tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į pardavėjo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą, be to, tokiu būdu pirkėjas (ieškovas) siekė apginti savo teisėtus interesus, darytina išvada, kad atsakovės (šiuo atveju ir jos sutuoktinio) teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas. Iš byloje pateiktų vaizdo ir pokalbio garso įrašų turinio matyti, kad darant vaizdo įrašą ieškovas apžiūrinėjo kartu su atsakovės sutuoktiniu rūsio patalpas, kuriose buvo visa santechnikos sistema, tai yra konkrečiai susiję su perkamu turtu, o telefono skambučio įrašas taip pat susijęs su preliminariosios sutarties sąlygų sudarymu, todėl ieškovo byloje pateikti vaiso ir garso įrašai pripažintini leistinais įrodymais civilinėje byloje, nes ieškovas garso įrašus pateikė būtent tik siekdamas šioje byloje įrodyti ginčijamas aplinkybes.

Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo.

Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. sausio 6 d. sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį (I t. b. l. 23), kuria šalys sutarė, kad ieškovas iš atsakovės perka sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atsakovei priklausantį turtą – žemės sklypą ir namą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi sutarta, kad atsakovė perkamą turtą ieškovui perleis iki 2021 m. balandžio 31 d. Pasirašant šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 8000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju būtų įskaitoma į bendrą ieškovo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą nurodytą sutartyje.

Šalys taip pat nurodė, kad 2021 m. sausio 14 d. sudarė preliminariosios sutarties pakeitimą, kuriuo sutarė, kad atsakovė ieškovui namą įsipareigoja perleisti 2021 m. kovo 9 d. (I t. b. l. 56).

Po minėto susitarimo šalys susitarė, kad ieškovas galės dar kartą apžiūrėti namą, jame esančius santechnikos įrenginius, šildymo katilus. 2021 m. sausio 18 d. atvykus ieškovui apžiūrėti aukščiau paminėto, atsakovės M. V. sutuoktinis A. J. V. dar kartą ieškovui aprodė namą ir nusivedė atsakovą į rūsį parodyti, kaip veikia šildymo katilai ir visa kita santechnika.

Sekančią dieną po apžiūros, ty. 2021-01-19 ieškovas paskambino atsakovei ir pasiteiravo kodėl apie vandens gręžinį (adatą) rūsyje buvo papasakota tik po preliminarios sutarties pasirašymo. Šią aplinkybę jis laiko nesąžininga, todėl nori nutraukti preliminarią sutartį ir, kad atsakovė grąžintų tai, kas jam teisėtai priklauso.

2021 m. sausio 20 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę, kad 2021-01-14 pardavėja pirkėją informavo apie sutarties objekto trūkumus: statinys turi savavališką prisijungimą prie vandentiekio tinklų; kad nutraukia 2021 m. sausio 6 d. preliminarią sutartį, esant pardavėjos kaltei ir pareikalavo į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą vadovaujantis preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. - 6.2. punktais pervesti 16000 Eur sumą (I t. b. l. 24).

2021 m. sausio 27 d. atsakymu į ieškovo pranešimą, atsakovė nurodė, kad nesutinka nutraukti šalių sudarytą Sutartį, kadangi atsakovė niekada nėra informavusi ieškovo nei žodžiu, nei raštu apie savavališką statinių prijungimą prie vandentiekio tinklų ir tokia informacija neatitinka nei faktinės situacijos, nei kompetentingos už vandentiekio bei nuotekų tinklus atsakingos institucijos vertinimo, todėl paragino sąžiningai vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei pridėjo prie atsakymo 2021 m. sausio 27 d. UAB „Tauragės vandenys“ pažymą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų patikrinimo Nr. 8-52 (I t. b. l. 25-27).

Atsakovei negrąžinant ieškovo sumokėtos sumos, ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos į MB Teisės principas. Iš byloje pateikto minėtos įmonės atsakovei siųsto raginimo, matyti, kad atsakovės buvo reikalaujama sumokėti 16249,98 Eur sumą (I t. b. l. 61).

Atsakovės atstovas atsakymu į minėtą raginimą nurodė, kad raginime nurodyta skola neegzistuoja ir atsakovė nėra skolinga ieškovui, todėl reikalavimas sumokėti raininime nurodytą sumą, vykdomas nebus (I t. b. l. 59).

MB „Teisės principas“ pranešimu į atsakovės atsakymą nurodė, kad atsakovė galbūt savo atstovui nurodė ne visas aplinkybes, todėl ragina likviduoti skolą ieškovui, susidariusią pagal šalių preliminarią sutartį (I t. b. l. 60).

Ieškovas, reaguodamas į minėtą pranešimą, 2021 m. kovo 2 d. pranešimu atsakovei nurodė, kad preliminari pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta 2021 m. sausio 20 d., esant pardavėjos kaltei. Bet koks atsakovės siekis sudaryti pagrindinį sandorį vertintinas kaip piktybiškas ir priešingas teisei (I t. b. l. 90).

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Preliminariąja sutartimi šalys, joje aptartomis sąlygomis, įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (preliminarios sutarties objektas). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovė turėjo pagrindą negrąžinti ieškovo sumokėto avanso ir įskaityti jį kaip baudą pagal Preliminariąją sutartį, būtina vertinti, ar ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti ar atsakovė veiksmai visą derybų laikotarpį buvo sąžiningi. Ieškovas įrodinėja, kad turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (nutraukti Preliminariąją sutartį), nes namas turėjo trūkumą/pažeidimą. Atsakovė nurodo, kad namas trūkumų neturėjo, o ieškovui parodytas vandens gręžinys (adata) neveikė. Be to, byloje yra rašytiniai įrodymai, kad neteisėtų prijungimų prie namo vandentiekio sistemos nenustatyta.

Sudarius preliminariąją sutartį ir paaiškėjus paslėptiems trūkumams, kiekvienu atveju vertinama, ar pirkėjas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Vienas iš esminių sąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose pasireiškimo elementų yra šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principas. Civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų sąžiningo elgesio principas visa apimtimi taikytinas ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Teisminėje praktikoje suformuotos nuostatos, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.). Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas yra reikšmingas ta prasme, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos, tačiau laikantis Lietuvos Respublikos CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsnių nuostatų, kad derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip nurodyta aukščiau, privalo elgtis sąžiningai.

Teismas pažymi, kad šalių derybos dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikytinos buvusios pažengusiomis, kadangi šalys pasirašė preliminarią sutartį, ieškovas atsakovei pervedė 8000 Eur avansą, šalys sudarė preliminarios sutarties pakeitimą, ieškovas keletą kartų apžiūrinėjo atsakovės parduodamą nekilnojamą turtą. Visi šie šalių veiksmai patvirtina, ir šalių ketinimus sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį ir tai, kad derybos buvo gerokai pažengusios. Visgi, vertinant ieškovo veiksmus, teismas daro išvadą, kad ieškovui nusprendus atsisakyti sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalėjo įsitikinti, jog atsakovės parduodamo namo rūsyje iš tiesų yra nelegaliai įrengtas ir veikiantis vandens gręžinys (adata), kuris realiai prijungtas į vidinę namo vandentiekio sistemą, o paskui ir prie viešųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir yra visapusiškai veikiantis ginčo santykių metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po 2021 m. sausio 14 d. preliminarios sutarties pakeitimo, ieškovas kartu su atsakovės sutuoktiniu dar kartą apžiūrėjo namą. Pokalbio metu, atsakovės sutuoktinis ieškovui pasakė, kad yra sugedusi rozetė, todėl negali parodyti ar veikia. Atsakovės sutuoktinis taip pat paaiškino ieškovui kaip reikėtų ja naudotis, nurodė, kuriuos čiaupus reiktų atsukti/užsukti. Atsakovės vyras A. J. V. pokalbio metu taip pat paaiškino, kad vandens gręžinį (adatą) naudojo, kai būdavo gausesnė šeimyna (I t. b. l. 132). Iš ieškovo pateikto byloje slapta daryto garso ir vaizdo įrašo ir jo metu užfiksuoto pokalbio matosi, kad atsakovės namo rūsyje buvo įrengtas vandens gręžinys (adata) ir vandenį iš jo atsakovės šeima naudodavo anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui išreiškus susirūpinimą dėl vandens gręžinio (adatos) pajungimo atsakovės sutuoktinis nurodė, kad gali atjungti apskritai vandens gręžinį (adatą), tačiau ieškovas nuomonės šiuo klausimu neišreiškė (I t. b. l. 132) ir nuomonės nebepirkti atsakovės namo nepakeitė.

Iš teismui pateikto vaizdo ir garso įrašo, telefono skambučio atsakovei garso įrašo, ieškovo ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad ieškovui apie vandens adatos įrengimą tapo žinoma tik po preliminarios sutarties pasirašymo, todėl sutiktina su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad paaiškėjus tokiai naujienai jam galėjo pagrįstai kilti abejonės dėl pagrindinio sandorio sudarymo, juolab, kai išsiaiškino, kad už nelegalius prijungimus prie vandentiekio sistemos gresia baudos. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad esant rimtiems ketinimams sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį abi šalys turi būti suinteresuotos sandorio sudarymu, bendradarbiauti ir vesti derybas. Šiuo atveju ieškovas, sužinojęs apie įrengtą gręžinį (adatą) atsakovės name, turėjo pirmiausiai įsitikinti ar įrenginys iš tiesų yra prijungtas prie namo vidinės vandentiekio sistemos, prie viešųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų, eksploatuojamas ir veikiantis 2021 m. sausio mėn. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju buvo galima daryti tik prielaidą, kad vandens gręžinys (adata) atsakovės namo rūsyje buvo įrengtas nelegaliai, tačiau jokių šitai pagrindžiančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė ( kaip antai pvz. antstolio faktų konstatavimo protokolo, UAB „Tauragės vandenys“ patikrinimo akto ar kt. ), todėl teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad statinys (gyvenamasis namas) turi savavališką (nelegalų) prijungimą prie vandentiekio tinklų, laiko neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, byloje esanti 2021 m. sausio 27 d. UAB „Tauragės vandenys“ pažyma dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų patikrinimo Nr. 8-52, patvirtina, kad atsakovės namo vandens apskaitos mazgas ir įrengtas ir vandentiekio, nuotekų tinklai eksploatuojami tinkamai laikantis nustatytų reikalavimų (I t. b. l. 27), o liudytoja teismo posėdžio metu apklausta UAB „Tauragės vandenys“ specialistė V. G. nurodė, kad jokių pažeidimų tikrinimo metu nepastebėta.

Taigi darytina išvada, kad ieškovas, argumentuodamas preliminarios sutarties nutraukimą rėmėsi tik abejonėmis, kurios faktinėmis aplinkybėmis nebuvo konstatuotos (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu ieškovas nesilaikė sąžiningumo reikalavimo, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pažymėtina ir tai, kad iš įrašyto telefoninio pokalbio garso įrašo tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio matyti, kad atsakovės sutuoktinis pokalbio metu pasiūlė, kad gali viską atjungti, tačiau ieškovas toliau tęsė, kad nori nutraukti preliminarią sutartį ir, kad atsakovė sugrąžintų pinigus, kurie jiems teisiškai priklauso (16000 Eur). Atsakovės sutuoktinis nesutiko, sakė skambinti jo sūnui, kuris padėjo jiems pardavinėti namą, tačiau ieškovas nesutiko ir nurodė, kad atsiųs raštiškai atsakovei dėl sutarties nutraukimo. Taigi, kaip matyti ieškovo elgesys buvo kaip siekis visiškai nutraukti derybas, kaip vėliau teismo posėdžio metu jis nurodė, ieškovas nebepasitikėjo atsakove ir jos sutuoktiniu, kadangi jau sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį juos apgavo dėl galimybės anksčiau įsikelti, o paaiškėjus apie nelegaliai įrengtą vandens gręžinį jų pasitikėjimas pardavėjais dar labiau išnyko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodyta aplinkybe, neva atsakovė su sutuoktiniu nesutiko paankstinti įsikėlimo į namą datos, dėl ko jiems kilo nepatogumų, nepagrįsta jokiais įrodymais. Atvirkščiai, 2021 m. sausio 6 d. šalys sutarė, kad pagrindinę sutartį sudarys ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 31 d. Ieškovui radus buto pirkėją, šalys pasirašė preliminarios sutarties pakeitimą, kuriuo sutarė, kad pagrindinę sutartį sudarys iki 2021 m. kovo 9 d. Ieškovo nuogąstavimai, kad atsakovė parduodamas namas gali turėti dar daugiau neatskleistų paslapčių nepagrįsti jokiais kitais faktiniais duomenimis, o tik ieškovo abejone (CPK 185 straipsnis).

Be kita ko, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įsiskaitęs į sutartį, todėl atkreiptinas dėmesys, kad preliminarios sutarties 7.1. punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta abipusiu raštišku šalių sutarimu, todėl darytina išvada, kad ieškovas nors ir turėdamas pagrįstų abejonių dėl galimai nelegaliai įrengto (vandens gręžinio) prijungto prie ketinamo įsigyti namo vidinės vandentiekio sistemos, tačiau nevedė tinkamai derybų su pardavėjais, ko reikalauja tokiuose civiliniuose santykiuose sąžiningumo principas.

Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir atsakovės M. V. veiksmus, siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi jai taip pat taikomas sąžiningumo kriterijus. Teismo vertinimu, atsakovė (ir jos sutuoktinis) nagrinėjamu atveju, apie įrengtą vandens gręžinį (adatą) namo viduje (rūsyje) nepriklausomai nuo aplinkybės ar jis prijungtas prie vandentiekio sistemos, ar veikiantis, ar eksploatuojamas, turėjo pareigą pranešti apie įrenginį, kuris ieškovo nuomone, iš esmės lėmė tai, kad jis būtent dėl šito atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas laiko esant labiau tikėtina, kad atsakovės namo rūsyje esančiu vandens gręžiniu (adata) yra atsakovės šeimos pasinaudota tiekiant vandenį nuotekoms ne per skaitiklį anksčiau, t.y. iki 2021 m. sausio mėn., kas sudarė ieškovui pagrindą abejoti tuo, kad statinys (gyvenamasis namas) turi savavališką (nelegalų ) prisijungimą prie vandentiekio tinklų ir 2021 m. sausio mėn. Todėl laikytina, kad ir atsakovė sudarant preliminarią sutartį nebuvo visiškai sąžininga. Taip pat svarbu įvertinti atsakovės tolimesnius veiksmus po to, kai ieškovas pranešė apie preliminarios sutarties nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad ieškovas pranešė nutrauksiąs preliminarią sutartį, ji vis tiek rezervavo laiką pas notarą pagrindinei pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, nors iš ieškovo siųstų pranešimų galėjo aiškiai suprasti, kad ieškovas neketina sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovė nevedė jokių derybų su ieškovu, nebandė su juo susisiekti derinti pozicijų ar ieškoti kompromiso ir galimybių, kad visgi sandoris įvyktų.

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

Teismo vertinimu, abi preliminarios sutarties šalys elgėsi nepakankamai sąžiningai viena kitos atžvilgiu ir pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl abipusės šalių kaltės. Pirmiausia, atsakovė turėdama pareigą nurodyti visas jai žinomas aplinkybes apie parduodamą turtą (tame tarpe ir apie vandens gręžinį (adatą) namo rūsyje) iki preliminarios sutarties sudarymo, to nepadarė. Dėl ko sekė ieškovo abejonės dėl galimai nelegaliai prijungto vandens gręžinio prie miesto vandentiekio sistemos. Antra, ieškovas prieš atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį neįsitikino dėl nelegalaus vandens gręžinio (adatos) įrengimo, nereiškė pretenzijų ar reikalavimo dėl galimybės pašalinti ar įteisinti vandens gręžinio (adatos) prisijungimo prie viešųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų; nesitarė su atsakove dėl galimos sąlygos įrašymo į pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, kad po sandorio sudarymo paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovė gręžinį (adatą) rūsyje buvo nelegaliai pasijungusi prie viešųjų vandentiekio tinklų, kad tokiu atveju civiline, administracine, baudžiamąja atsakomybe atsako buvusi namo savininkė, t.y. atsakovė. Trečia, abi šalys savo tolimesniais veiksmais nesiekė bendradarbiavimo, kaip to reikalauja civilinės teisės principai.

Nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. nepasiekus preliminariosios sutarties tikslo, laikoma, kad avansu pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl juos perdavusi šalis gali reikalauti grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu, nes neatsiradus mokėjimo prievolei (pvz. nesudaroma pagrindinė sutartis), nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, remiantis šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostatomis bei CK 6.237 straipsnio pagrindu, ieškovo ieškinys dėl priteistinos 16000 Eur sumos tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 8000 Eur avansu sumokėta suma iš atsakovės, kadangi neatsiradus mokėjimo prievolei ieškovas įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansu sumą. Dėl likusios dalies teismas ieškovo ieškinį atmeta, kadangi, teismas nagrinėjamoje situacijoje nustatė abiejų šalių kaltes.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 8000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Buvo patenkinta 50 % ieškovo ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas A. Č. byloje sumokėjo 480 Eur žyminio mokesčio (I t. b. l. 2, 22). Taip pat ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 619,50 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos ir 600 Eur (I t. b. l. 141-142, II t. b. l. 13-16) dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (dalyvavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą). Ieškovo reikalavimas patenkintas 50 procentų, todėl jam iš atsakovės M. V. priteistina 849,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CK 93 str.2d.)

Atsakovė M. V. šioje byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1452 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą ( dalyvavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą) (II t. b. l. 4-6). Atmetus ieškovo reikalavimą 50 procentų, iš ieškovo A. Č. atsakovei M. V. priteistina 726 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą ( ieškovo atsakovei ir atsakovės ieškovui), galutinai iš atsakovės M. V. ieškovui A. Č. priteistina 123,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje valstybė patyrė 12,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (12.35 Eur) priteisiamos iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,75 Eur (šimtą dvidešimt tris eurus 75 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.