- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 2YT-9918-1032/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03086-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.4Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, mažoji bendrija „4U LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. S-25-75-6557 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-75-6556 ir antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2025 m. kovo 6 d. patvarkyme dėl statinio griovimo (toliau – Patvarkymas) antstolė nurodė, kad pareiškėjas neva nurodymo pagal 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neva savavališkai pastatytą II gr. nesudėtingą statinį - tvorą (toliau – Statinys), dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 neįvykdė, tačiau antstolės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti Statinį dėl kurio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025. Pareiškėjas neturi jokios nuosavybės teisės į Statinį, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise nepriklausantį Statinį. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir valstybės kilo ginčas dėl nuosavybės, t. y. pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 reikalauja šio žemės sklypo išformavimo ir nurodyto Statinio restitucijos natūra. t. y. pareiškėjas reikalauja paimti iš valstybės I grupės nesudėtingą Statinį ir perduoti pareiškėjui valdyti nuosavybės teise, todėl yra akivaizdu, kad kol nėra išspręstas nuosavybės teisės ir restitucijos klausimas, antstolė apskritai negalėjo daryti jokių patvarkymų, nes dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo yra iškeltas ginčas teisme. Pareiškėjo teigimu, svarbu ir tai, kad dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarytos Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimas įsiteisės tik 2025 m. kovo 25 d., todėl antstolės išankstiniai patvarkymai iš esmės yra nepagrįsti ir naikintini. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl Statinio dalies – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Nurodo, kad pagal 2003 m. reglamentavimą I grupės statinių statyba buvo priskiriama prie žemės sklypo sutvarkymo darbų. Šiems gerbūvio elementams įrengti atskiras leidimas nebuvo reikalingas, nes infrastruktūra buvo vystoma ir žemės plotas statybai buvo perduotas pagal civilinę 2003 m. sutartį. Pagal 2003 m. galiojusį statybos techninį reglamentą I grupės statiniams nebuvo reikalingi leidimai, nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, nebuvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros ir tokie statiniai atskirai nebuvo registruojami Registrų centre. Todėl Valstybei 2016 m. atliekant daikto (žemės sklypo su jame pastatyta infrastruktūra) suformavimą I grupės statinys daikto suformavimo dokumentuose buvo įformintas, kaip naudmena – I grupės statiniu užstatyta teritorija. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnį, 4.40 straipsnio 1 dalį nuo 2016 m. statinio (tvoros) dalis – I grupės statinys priklauso Valstybei, kaip ir visos kitos žemės naudmenos. Dėl I grupės statinio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra surašiusi jokio privalomojo nurodymo ir net nesikreipė į teismą dėl tokio statinio griovimo, teismas jokio leidimo nėra išdavęs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis jau anksčiau buvo pateikęs skundą antstolei, tačiau jo antstolė teismui neperdavė, apie skundo nagrinėjimo rezultatus neinformavo iki pat šios dienas, ko pasėkoje antstolė akivaizdžiai nusižengė įstatymui. Toks antstolės elgesys tik patvirtina jos piktnaudžiavimą imperatyviomis įstatymo normomis bei tai, kad antstolė visais įmanomais būdais siekia, jog Statinys būtų nugriautas nepaisant to, kad teismas nėra išdavęs jokio leidimo griauti I grupės Statinį. Pareiškėjo vertinimu, iš pateiktų aplinkybių matyti, kad antstolė savavališkai, nesulaukus teismo sprendimo dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teismui už akių, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė nepagrįstą ir naikintiną patvarkymą. Negana to, antstolė visiškai nevertino, kad civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 yra nagrinėjamas Statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo klausimas, ko pasėkoje Statinio griovimas sukeltų grėsmę, galimai palankaus pareiškėjui, teismo sprendimo įvykdymui, todėl nekvestionuotina, kad antstolės veiksmai ir patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti ir naikintini.
3. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-75-6556 pareiškėjas paaiškino, kad antstolė nurodė, jog šiai dienai vykdymo išlaidų suma siekia 8 155,32 Eur. Iki 2025 m. kovo 6 d. buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų, o likusi išieškotina vykdymo išlaidų suma – 7 067,53 Eur, tačiau su tokia antstolės pozicija sutikti negalima, kadangi iš pateikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo rašto Nr. S-25-75-6556 nėra aišku, kokias tiksliai išlaidas antstolė yra paskaičiavusi ir apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu Statinys griaunamas būtent pareiškėjo lėšomis, kuomet kitoje civilinėje byloje Valstybę tvoros (Statinio) dalyje atstovauja turto bankas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad negana to, kad Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta byla dėl Statinio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo, Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido, t. y. dėl I grupės Valstybei priklausančio legalaus Statinio žemės sklypo užstatytoje teritorijoje, todėl antstolės argumentai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų yra visiškai nepagrįsti, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu Statinys turi būti griaunamas pareiškėjo lėšomis, kuomet jis net nėra to Statinio savininkas. Klaipėdos apygardos teismui nustačius Statinio savininką, Statinys nebegali būti griaunamas pareiškėjo lėšomis. Be to, savininkas (Valstybė, kurią tvoros dalyje atstovauja Turto bankas) nedalyvavo ankstesniuose teisminiuose procesuose dėl ko jie neturi prejudicinės galios savininkui, kuris laisvai naudoja, disponuoja nuosavybe. Pažymi, kad byloje nėra Valstybės atstovų, ko pasėkoje neabejotina, kad Valstybės vardu negalėjo būti priimtas sprendimas. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nėra jokio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyto kompetentingo subjekto sprendimo, todėl neabejotina, kad apskritai negalėjo būti inicijuojama Valstybės turto naikinimo procedūra ne teisminės ar teisminės, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą sprendimus kompetentinga priimti visai kita institucija. Pareiškėjo teigimu, nurodomos aplinkybės patvirtina, kad antstolė nepagrįstai ir neteisėtai, nesulaukus teismų sprendimų, t. y. teismams už akių priėmė patvarkymus, kas tik patvirtina, kad antstolės patvarkymai yra naikintini. Kitu atveju kils reali grėsmė, kad galimai pareiškėjo naudai priimti teismo sprendimai gali tapti neįmanomi įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolė 2025 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S-25-75-8779 pareiškėjo 2025 m. kovo 24 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Antstolė nurodė, kad skundu skolininkas vėl iš esmės ginčija vykdomojo dokumento turinį, manydamas, kad neteisingai grupei priskirta savavališkai pastatyta tvora. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas. Antstolis nesprendžia ir jam nesuteikta teisė spręsti vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 buvo tenkintas antstolės pareiškimas ir leista taikyti 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytos pasekmes, t. y. leista išieškotojai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Išieškotoja, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 42-45 punktais ir atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2786-640/2024, kuriuo atmestas skolininko R. C. ieškinys dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir MB „4U LT“ sudarytos griovimo darbų rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d. griovimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais bei prašė tęsti privalomojo nurodymo vykdymą bei organizuoti priverstinius neteisėtai pastatytos tvoros griovimo bei statybvietės sutvarkymo darbus. Antstolė taip pat nurodo, kad pagal SVI 43 punktą antstolis, gavęs preliminarią darbų ar teismo nurodytų veiksmų atlikimo sąmatą, surašo vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, informaciją apie sprendimo priverstinio vykdymo datą, laiką, po statinio nugriovimo ar jo dalies (-ių) išardymo likusių konstrukcijų ir jų dalių tvarkymą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), skolininko turto saugotoją, kitą svarbią informaciją apie konkretaus sprendimo vykdymą antstolis siunčia vykdymo proceso šalims. Toks apskaičiavimas, gavus iš išieškotojo SVI numatytus dokumentus, ir buvo surašytas 2025 m. kovo 6 d. Nr. S-25-75-6556 bei patvarkymas, kuriuo nustatyta griovimo darbų pradžia. Apskaičiavime nurodyti du atlygiai. Šio procesinio dokumento 3 punkte nurodytas atlygis skaičiuojamas pagal SVI 120.13 punktą, tai yra 24,00 Eur už vieną antstolio darbo valandą, ir indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atlygio įkainis nepiniginio pobūdžio vykdomosiose bylose numatytas valandinis. Tai reiškia, kiek antstolis sugaišo laiko vykdydamas vykdomąją bylą, tiek ir apskaičiuojamas atlygis. Atlygis, nurodytas 3 apskaičiavimo punkte, paskaičiuotas už sugaištą laiką vykdant bylą nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2025 m. kovo 6 d. Nugriovimo darbams reikalingos lėšos ir su jomis susijusios vykdymo išlaidos, nurodytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo 5 punkte ir jo papunkčiuose. Jokiame teisės akte, nei privalomajame nurodyme, nei jokioje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad vykdymo išlaidos turėtų būti išieškomos iš kokių nors trečiųjų asmenų. Pagal privalomąjį nurodymą atsakovas R. C. buvo įpareigotas atlikti veiksmus, bet šios pareigos neįvykdė. Maža to, atliko įvairius aktyvius veiksmus, kad vykdymo procesas užsitęstų. Naikinti ginčijamų procesinių dokumentų nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nes vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas, privalo būti vykdomas. Antstolė pažymi ir tai, kad analogiškas skolininko skundas su tais pačiais motyvais jau yra išnagrinėtas ir priimta įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-192-1092/2025. Pažymi, kad vykdomoji byla pradėta dar 2020 m. birželio 22 d., tačiau dėl nuolatinių skolininko skundų neįvykdyta iki šiol. Antstolė teigia, kad nepagrįsta ir skolininko pretenzija dėl neva neišnagrinėto jo skundo. Visi skolininko pateikti skundai išnagrinėti CPK nustatyta tvarka ir terminais. Visi procesiniai dokumentai publikuojami Antstolių informacinėje sistemoje www.antstoliai.lt ir skolininkas bet kuriuo paros metu gali su jais susipažinti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-2084 (14.13.134 E.) apie tai, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nelegalus statinys – tvora. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad statytojas R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą, dėl to 2018 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010. Be to, nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. surašyto privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė šią civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu statybos Inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu. Inspekcija pažymi, kad R. C. net penkis kartus siekė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pateikti prašymai nebuvo patenkinti. Institucija nurodo, kad pasibaigus teisminiams procesams dėl privalomojo nurodymo teisėtumo 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D-8160 Inspekcija, kreipėsi į antstolę prašydama pradėti priverstinį privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą. Užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. civilinėje byloje 2VP-375-911/2021 nutartimi, kuria taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytos pasekmės, 2024 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu savavališkai valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbams nupirkti. Įvertinus gautus tiekėjų pasiūlymus, laimėjusiu pripažintas MB ,,4ULT“ pasiūlymas. 2024 m. rugsėjo 4 d. Inspekcija su nurodytu juridiniu asmeniu sudarė griovimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Inspekcija pažymi, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent R. C., neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Institucijos nuomone, šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės, kurios neva sprendžiamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025, niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso – statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Institucijos teigimu, taip pat teisiškai nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Inspekcija pabrėžia, kad priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis. Taip pat Inspekcija atkreipia dėmesį, kad savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą. Ieškovo savavališkai pastatyta tvora juosia valstybinės žemės sklypą iš trijų pusių, todėl savavališkos statybos akto surašymo metu taip pat buvo parengta situacijos schema, vizualiai detalizuojant visas tris tvoros dalis ir nurodant jų ilgius (7,53 m; 33,23 m; 20,34 m), tvoros stulpų kiekį (17 vnt.), aukštį (aukščiausioje tvoros vietoje tvoros aukštis siekė 2.30 m.), bei padarytos fotonuotraukos, parengtas jų aprašymas, fiksuoti kiti faktiniai duomenys. Pažymi, kad tvora, susidedanti iš trijų dalių, visa apimtimi buvo identifikuota kaip vienas II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, būtent tokią statinio grupę ir nurodant savavališkos statybos akte. Vadovaujantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 3 lentelės 3.1 punktu, tvoros, kurių aukštis > 2 iki ? 5 m buvo priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ginčo tvora nebuvo vienodo aukščio, todėl galutinė tvoros kaip nesudėtingojo statinio II grupė savavališkos statybos akte buvo nustatyta vertinant tvoros aukštį nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio tvoros taško. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Inspekcija nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje buvo atliktas 2025 m. kovo 6 d. surašius patvarkymą Nr. S-25-75-6556. Pareiškėjas nenurodė, kokios sumos yra paskaičiuotos blogai ar neteisingai, tuo tarpu apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą ginčija tik per tai, jog jis neturi nuosavybės teisės į prašomą nugriauti statinį, todėl negali būti atsakingas už statinio nugriovimo išlaidas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
8. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip ar taip nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas. CPK V dalyje nėra numatyta išimčių nagrinėjant skundus dėl antstolių ar notarų veiksmų, tai yra nėra numatyta, kad tokios bylos tūri būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
9. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimams išnagrinėti byloje surinkta pakankamai rašytinės medžiagos, todėl pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas ir civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 185 straipsnis, 442 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d.
12. Pareiškėjas R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra teisėtas bei pagrįstas ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 nenugriauta. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta.
15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 tenkintas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytos pasekmės – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Taip pat teismas minėta nutartimi paskyrė skolininkui 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.
16. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-20706 ir kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl periodinės baudos iki 300 Eur dydžio paskyrimo skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo neįvykdymą valstybės naudai nuo 2021 m. kovo 2 d.
17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-88-1048/2024 atmestas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės pareiškimas dėl baudos skyrimo, konstatuojant, jog R. C. po teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.) jam baudos paskyrimo privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo beveik trejus metus, teismas sprendė, kad baudos paskyrimas R. C. nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas sprendė, kad po teismo nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio – tvoros griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo R. C. prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13SK-193-(14.13.111.), taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur; ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo atnaujinti terminą reikalavimui ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 pareikšti.
19. Antstolė 2025 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. S-25-75-6557, kuriame nurodė: 1) 2025 m. kovo 31 d. 11.00 val. pradėti vykdyti savavališkos statybos pašalinimo darbus, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę. <...>; 2) Pavesti savavališko statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atlikti išieškotojos nurodytam rangovui MB „4U LT; <...>.
20. Antstolė 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-75-6556 iš viso paskaičiavo 8 155,32 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat nurodė, kad iki 2025 m. kovo 6 d. iš skolininko buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 7 067,53 Eur.
Dėl skundo padavimo termino
21. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
22. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolę 2025 m. kovo 24 d. su skundu dėl antstolės veiksmų, kurio antstolė 2025 m. kovo 31 d. patvarkymu netenkino, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Skundas atmestinas
23. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
24. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.
25. Pareiškėjas pateiktu skundu teigia, kad tarp pareiškėjo ir valstybės kilo ginčas dėl nuosavybės, t. y. pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 reikalauja šio žemės sklypo išformavimo ir nurodyto Statinio restitucijos natūra. t. y. pareiškėjas reikalauja paimti iš valstybės I grupės nesudėtingą Statinį ir perduoti pareiškėjui valdyti nuosavybės teise, todėl yra akivaizdu, kad kol nėra išspręstas nuosavybės teisės ir restitucijos klausimas, antstolė apskritai negalėjo daryti jokių patvarkymų, nes dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo yra iškeltas ginčas teisme.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-305-513/2024), spręsdamas pareiškėjo R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatavo, kad kaip matyti iš ieškovo prašymo ir prie jo pridėtų priedų, jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl tvoros statybos teisėtumo, todėl šioje proceso stadijoje nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo teiginiams, kad jis turi teisę disponuoti ginčo objektu. R. C. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-305-513/2024), tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi R. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad vienu iš reikalavimų ieškovas prašo taikyti restituciją ir reiškia alternatyvų reikalavimą, t. y. grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur. Teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors ieškovas nurodė, kad palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti nepatogumų, tačiau ieškovui neatmetama galimybė ginti savo pažeistas teises teisėtomis priemonėmis, kreipiantis dėl nuostolių atlyginimo ir, ar kitomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliko nepakeistas (civilinės bylos Nr. e2-743-516/2024 ir Nr. e2-776-516/2024). Teismas konstatavo, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Taip pat konstatuota, kad atsakovė savavališkos statybos pašalinimo (demontavimo) darbus atlieka teisėtai, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), kuris jai yra privalomas ir tokie veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Priešingai, patenkinus ieškovo prašymus ir pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės Inspekcijai būtų uždrausta vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taip būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas.
27. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) konstatavo, kad Rangos sutartis sudaryta siekiant įvykdyti įsiteisėjusią Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, kurios vykdymas nėra sustabdytas, ji nėra pakeista ar panaikinta, todėl vien tai, kad apeliantas yra inicijavęs civilinę bylą dėl nuosavybės teisių gynimo, savaime nepaneigia savavališkai pastatyto statinio statuso ir negali būti pateisinama priežastimi Inspekcijai nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, atitinkamai sudaryti Rangos sutartį.
28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t.y. teismų nustatytus prejudinius faktus, darytina išvada, kad antstolė turėjo teisę priimti 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl statinio griovimo Nr. S-25-75-6557, nors Klaipėdos apygardos teisme ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo, nes atliekami vykdymo veiksmai yra susiję su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolė apskritai negalėjo priimti jokių patvarkymų, nes dėl statinio nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo yra iškeltas ginčas teisme atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
29. Pareiškėjas teigia, kad antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl Statinio dalies – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį.
30. Dėl šių pareiškėjo argumentų jau pasisakyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13891-1032/2024, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 9 d. sprendime konstatavo, jog R. C. pastatyta tvora, kurios aukštis aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m, statybos vykdymo metu dėl viršijamų ribinių techninių parametrų nebuvo priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Ir tuo metu vadovaujantis STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Ginčo dėl to, kad kurios grupės statinio kategorijai priklauso tvora ar jos dalys, byloje nebuvo.
31. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Inspekcijos savavališkai pastatytos tvoros faktinių duomenų apibūdinimas, išskiriant dvi vieno statinio grupes, nepaneigia fakto, kad visa tvora, susidedanti iš trijų dalių, identifikuota kaip II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, todėl privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, o ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį).
32. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).
33. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę ir jas išsamiai išnagrinėję, t. y. tiek dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl to, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, tiek dėl to, jog šis Statinys yra valstybės nuosavybė. Kaip ir minėta aukščiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) konstatavo, kad siekiama įvykdyti įsiteisėjusią Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, kurios vykdymas nėra sustabdytas, ji nėra pakeista ar panaikinta (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
34. Pareiškėjas taip pat nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Nurodo, jog negana to, kad Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta byla dėl Statinio nuosavybės teisės bei restitucijos taikymo, Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido, t. y. dėl I grupės Valstybei priklausančio legalaus Statinio žemės sklypo užstatytoje teritorijoje, todėl antstolės argumentai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų yra visiškai nepagrįsti, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu Statinys turi būti griaunamas pareiškėjo lėšomis, kuomet jis net nėra to Statinio savininkas. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
35. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).
36. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
37. Nagrinėjamu atveju antstolė 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-75-6556 iš viso paskaičiavo 8 155,32 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat nurodė, kad iki 2025 m. kovo 6 d. iš skolininko buvo išieškota 1 087,79 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 7 067,53 Eur. Iš vykdomojoje byloje esančio 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 109 ir 120 punktuose sudaro 26,95 Eur, papildomos vykdymo išlaidos pagal Instrukcijos 124 punktą – 55,47 Eur, atlygis antstoliui – 1 448,94 Eur, atlygis antstoliui pagal Instrukcijos 109, 145, 152 punktus sudaro 824,21 Eur, pašto išlaidos – 6,00 Eur, griovimo išlaidos – 5 784,75 Eur, pašto išlaidos (registruotas laiškas) – 9,00 Eur, viso 8 155,32 Eur.
38. Pagal Instrukcijos 42 punktą, teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę arba atlikti kitus teismo nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys šiuos darbus arba atliks teismo nurodytus veiksmus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo arba teismo nurodytų veiksmų atlikimo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) šių darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją. Vykdydamas Instrukcijos 42 punkte nurodytą vykdomąjį dokumentą antstolis, gavęs preliminarią darbų ar teismo nurodytų veiksmų atlikimo sąmatą, surašo vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą, informaciją apie sprendimo priverstinio vykdymo datą, laiką, po statinio nugriovimo ar jo dalies (-ių) išardymo likusių konstrukcijų ir jų dalių tvarkymą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), skolininko turto saugotoją, kitą svarbią informaciją apie konkretaus sprendimo vykdymą antstolis siunčia vykdymo proceso šalims. Sprendimo priverstinio vykdymo data gali būti antstolio skiriama ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šiame punkte nurodytų dokumentų išsiuntimo skolininkui dienos (Instrukcijos 43 punktas).
39. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 tenkintas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018) nustatė, kad ieškovas (R. C.) tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatavo, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Dėl pareiškėjo argumentų apie Klaipėdos apygardos teisme iškeltą civilinę bylą ir dėl I grupės statinio teismas pasisakė šios nutarties 26-31 punktuose, todėl teismas pakartotinai dėl jų nepasisako. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Statinio neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas ir Statinio griauti niekas neleido atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
40. Iš vykdomojoje byloje esančios 2024 m. rugsėjo 4 d. Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir MB „4U LT“, 3.1. punkto matyti, kad pradinė sutarties vertė yra 5 784,75 Eur, kaip ir įrašyta antstolės 2025 m. kovo 6 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2786-640/2024) atmetė R. C. ieškinį dėl Inspekcijos ir MB „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarytos Griovimo darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-207-934/2025) sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovo (R. C.) išieškotinų griovimo išlaidų apimtis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo (R. C.).
41. Nagrinėjamu atveju antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais įkainiais, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių ir jų apskaičiavimo tvarkos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos nepagrįstai.
42. Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip nepagrįstą. CPK 629 straipsnis nurodo atvejus, kai antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą, tokio pagrindo nenurodo ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nesant nei vieno iš ankščiau nurodytų pagrindų, antstolė pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
43. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
44. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Atsižvelgiant į tai, dėl kitų pareiškėjo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų skundo išsprendimui teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. C. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinti.
Pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.