- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-192-1092/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06802-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366. Pareiškėjas nesutinka ir prašo panaikinti antstolės A. R. Ž. 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-24-75-27755 ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti (atidėti) vykdymo veiksmus dėl savavališkos statybos akte Nr. SSA- 30-180125-00005 nurodytų pasekmių šalinimo iki kol bus gauti paminėti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnyje numatyti Valstybės turto valdytojo sprendimai ir iki kol bus sudarytas dokumentas dėl vykdomajame dokumente nurodytos II (antros) grupės statinio (tvoros) dalies vietos trijų dalių statinyje ir daiktą charakterizuojančių duomenų identifikavimo arba įpareigoti antstolę A. R. Ž. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymus dėl dokumentų pateikimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis savo prašyme prašo nurodytų dokumentų todėl, kad vykdomojoje byloje jų nėra, nors tokie turėtų būti. Todėl pareiškėjas ir paprašė, kad antstolė tokius dokumentus, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatytus sprendimus ir kompetentingo asmens sudarytą dokumentą, kuriame būtų aiškiai identifikuota II grupės statinio dalis, dėl kurios atliekami vykdymo veiksmai, ir kita statinio dalis – I (pirmos) grupės, dėl kurios nėra nei vykdomojo dokumento nei teismo leidimo griauti, pateiktų. Antstolė skundžiamu patvarkymu nurodė su prašomais dokumentais susipažinti vykdomojoje byloje, tačiau jų ten nėra. Todėl akivaizdu, kad antstolės siūlymas yra neteisėtas, o pareiškėjo prašymas liko iš esmės neišspręstas. Pareiškėjas pažymi, kad antstolė, turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl statinio dalies, vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Pareiškėjas teigia, kad pagal 2003 m. reglamentavimą I grupės statinių statyba buvo priskiriama prie žemės sklypo sutvarkymo darbų. Šiems gerbūvio elementams įrengti atskiras leidimas nebuvo reikalingas, nes infrastruktūra buvo vystoma ir žemės plotas statybai buvo perduotas pagal civilinę 2003 m. sutartį. Pareiškėjo nuomone, antstolė, neturėdama dokumentų, identifikuojančių, kuri tvoros dalis yra II grupės statinys, dėl kurio išduotas vykdomasis dokumentas, negali vykdymo veiksmų atlikti ir privalo vykdomąją byli sustabdyti, iki kol dokumentai bus gauti, ir privalo savo iniciatyva tokius dokumentus gauti, kad su jais būtų galima susipažinti kitiems proceso dalyviams vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antstolė nepagrįstai ignoruoja vykdymo veiksmams objektyviai egzistuojančias kliūtis ir nepagrįstai atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus, todėl antstolės priimtas dokumentas, įforminantis tokius veiksmus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
3. Antstolė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-75-29674 pareiškėjo 2024 m. spalio 10 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Antstolė nurodė, kad skundu pareiškėjas iš esmės ginčija vykdomojo dokumento turinį, manydamas, kad neteisingai grupei priskirta savavališkai pastatyta tvora. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. 2018 m. sausio 26 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas, tai patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kurį apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas iš esmės ginčija vykdomojo dokumento, t. y. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius, turinį, tačiau privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas.
5.3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje, konstatavo, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Nagrinėjamu atveju tvora pastatyta ne tik be statybos leidimo, bet ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. C. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 negalėjo būti vykdomas, kadangi yra ginčijamas pagrindinis dokumentas, t. y. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, o pasekmes, kurias antstolė nori vykdymo procese šalinti, yra teisminio ginčo objektas.
6.2. Savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškėjas nėra tinkamu subjektu savavališkos statybos aktui surašyti, kaip ir nėra pagrindo pačiam aktui, nes naudmenų sukūrimas nėra savavališkas ir kol nėra priimtas galutinis sprendimas, vykdymo veiksmai yra neteisėti.
6.3. Savavališkos statybos aktas, kaip neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo yra ex officio pripažintinas niekiniu nuo sudarymo momento.
6.4. Teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai vadovavosi STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1. punktu. Teismas turėjo remtis ne STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, o statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ įsakymu, kadangi būtent tuo metu (2003 m.) buvo pastatyta tvora.
6.5. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neįtraukė valstybės, kurią atstovautų tinkamas atstovas, todėl nutartis buvo priimta valstybei už akių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Pareiškėjo argumentai, jog 2016 metais suformuojant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora tapo valstybės nuosavybė ir antstolis vykdymo veiksmus atlieka dėl turto, kuris priklauso valstybei, yra absoliučiai nepagrįsti ir atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta ir įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
7.3. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl valstybės atstovo įtraukimo į bylą, nes pirmiausia savavališkai pastatyta tvora nėra civilinės apyvartos objektas ir juolab valstybės nuosavybė.
Šalies argumentai
7.4. Pareiškėjo nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl privalomojo nurodymo turinio teisingumo, negali būti laikomos teisiniu pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą.
7.5. Pareiškėjas sąmoningai nepripažįsta ir toliau ignoruoja jo atžvilgiu priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su ginčo tvora siekdamas vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo R. C. skundo dėl antstolės 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo Nr. S-24-75-27755 panaikinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo dėl savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nurodytų pasekmių šalinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 (toliau ir – Privalomasis nurodymas) negali būti vykdomas, kadangi yra ginčijamas pagrindinis dokumentas – 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 (toliau ir – Savavališkas statybos aktas), o pasekmes, kurias antstolė nori vykdymo procese šalinti, yra teisminio ginčo objektas. Be to, Savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiškėjas nėra tinkamu subjektu savavališkos statybos aktui surašyti, todėl pareiškėjas mano, kad Savavališkos statybos aktas, kaip neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo ex officio turėtų būti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo R. C. argumentai yra nepagrįsti.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigodama R. C. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (pareiškėjo R. C.) ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos akto ir 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 nutraukė bylos dalį, kuria ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl yra nelegali ir turi būti nugriauta. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu.
14. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas, 2024 m. vasario19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 36 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję su privalomojo nurodymo vykdymo negalimumu, nepagrįsti, kadangi Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. surašytas Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nepanaikintas ir dėl jo teisėtumo jau anksčiau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl turi būti nugriauta. Taigi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš esmės kvestionuoja teismų priimtus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalo būti vykdomi.
16. Pareiškėjas teigia, kad Privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, kadangi 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas yra teisminio ginčo objektu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 (buvęs bylos Nr. e2-305-404/2024) pagal ieškovo R. C. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieškovas, be kitų reikalavimų, prašo ex officio pripažinti ab initio neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nagrinėjama anksčiau paminėta byla, nesudaro pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymo.
17. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ieškovas (pareiškėjas R. C.) reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Savavališkos statybos akto galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento – Privalomojo nurodymo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, be kita ko, konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kita (ir kitomis) išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek ir vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
18. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės stabdyti vykdymo veiksmus, negali būti priskiriamos nei prie privalomųjų, nei prie fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Privalomasis nurodymas, kuriuo R. C. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, nepanaikintas, galiojantis ir antstolė privalo jį vykdyti. Vykdomosios bylos sustabdymo iki teisme bus išnagrinėta kita (susijusi) byla pagrindas nėra numatytas CPK 626 – 627 straipsniuose.
20. Pareiškėjas taip pat teigia, kad savavališkos statybos aktas, kaip neturintis nei faktinio, nei teisinio pagrindo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, turėtų būti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento. Tačiau pastebėtina, kad ginčo Savavališkos statybos akte tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, t. y. yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad pareiškėjas valstybinėje žemėje pastatė nesudėtingą II grupės statinį (tvorą), savavališkos statybos aktas nėra civilinis sandoris, todėl nurodomos civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios sandorių negaliojimą, nėra aktualios ir šiuo atveju yra netaikytinos. Be to, dokumentų, kurių pagrindu buvo surašytas vykdomojoje byloje vykdytinas dokumentas, teisėtumo klausimas nepatenka į vykdymo proceso metu spręstinų klausimų apimtį.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė lex retro non agit principą, kadangi neįžvelgė ne tik antstolės veiksmų, pažeidžiančių CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktą, bet ir toliau rėmėsi STR 1.01.03:2017 reglamentu, kuris net negaliojo tvoros pastatymo momentu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas, ginčydamas Inspekcijos priimtus sprendimus, su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą kreipėsi 2018 m. vasario 27 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistu). Inspekcija 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į antstolę prašydama priimti vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, o antstolė 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Inspekcijos privalomasis nurodymas nėra nei panaikintas, nei pakeistas ir yra galiojantis, todėl turi būti vykdomas (CPK 584 straipsnis). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad privalomojo nurodymo pateikimo antstolei metu egzistavo (ar šiuo metu egzistuoja) CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti būtų negalimas.
22. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, o statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ įsakymu, kadangi būtent tuo metu (2003 m.) buvo pastatyta tvora. Pareiškėjas šiuo argumentu iš esmės dar kartą kvestionuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus, pagal kokį STR turėjo būti surašyti Privalomasis nurodymas ir (arba) Savavališkos statybos aktas nėra vykdomosios bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
23. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neįtraukė valstybės bei jos atstovo (VĮ „Turto banko“), kuris atstovautų valstybės interesus, akcentuodamas, kad antstolis nagrinėjamu atveju atlieka vykdymo veiksmus dėl turto, kuris priklauso valstybei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems atskirojo skundo argumentams.
24. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 23 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje buvo konstatuota, kad tvora pastatyta ne tik be statybos leidimo, bet ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovas veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Vadinasi, ginčo statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats pareiškėjas pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą neįtraukė valstybės bei jos atstovo laikytini nepagrįstais.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
28. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.