- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- 2YT-13891-1032/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06802-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.4Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktu skundu nesutinka ir prašo panaikinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-24-75-27755 ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti (atidėti) vykdymo veiksmus dėl savavališkos statybos akte Nr. SSA- 30-180125-00005 nurodytų pasekmių šalinimo iki kol bus gauti paminėti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnyje numatyti Valstybės turto valdytojo sprendimai ir iki kol bus sudarytas dokumentas dėl vykdomajame dokumente nurodytos II (antros) grupės statinio (tvoros) dalies vietos trijų dalių statinyje ir daiktą charakterizuojančių duomenų identifikavimo arba įpareigoti antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymus dėl dokumentų pateikimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis savo prašyme prašo nurodytų dokumentų todėl, kad vykdomojoje byloje jų nėra, nors tokie turėtų būti. Todėl pareiškėjas ir paprašė, kad antstolė tokius dokumentus, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyti sprendimai ir kompetentingo asmens sudarytą dokumentą kuriame būtų aiškia identifikuota II grupės statinio dalis dėl kurios atliekami vykdymo veiksmai ir kita statinio dalis – I (pirmos) grupės, dėl kurios nėra nei vykdomojo dokumento nei teismo leidimo griauti, pateiktų. Antstolė skundžiamu patvarkymu nurodė su prašomais dokumentais susipažinti vykdomojoje byloje, tačiau jų ten nėra. Todėl akivaizdu, kad antstolės siūlymas yra neteisėtas, o pareiškėjo prašymas liko iš esmės neišspręstas. Pareiškėjas pažymi, kad antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl statinio dalies kuri – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, tačiau vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį. Pareiškėjas teigia, kad pagal 2003 m. reglamentavimą I grupės statinių statyba buvo priskiriam prie žemės sklypo sutvarkymo darbų. Šiems gerbūvio elementams įrengti atskiras leidimas nebuvo reikalingas, nes infrastruktūra buvo vystoma ir žemės plotas statybai buvo perduotas pagal civilinę 2003 m. sutartį. Pagal 2003 m. galiojusį statybos techninį reglamentą I grupės statiniams nebuvo reikalingi leidimai, nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, nebuvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros ir tokie statiniai atskirai nebuvo registruojami Registrų centre. Todėl Valstybei 2016 m. atliekant daikto (žemės sklypo su jame pastatyta infrastruktūra) suformavimą I grupės statinys daikto suformavimo dokumentuose buvo įformintas, kaip naudmena – I grupės statiniu užstatyta teritorija. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnį, 4.40 straipsnio l dalį nuo 2016 m. statinio (tvoros) dalis – I grupės statinys priklauso Valstybei, kaip ir visos kitos žemės naudmenos. Pareiškėjas pažymi, kad dėl I grupės statinio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nėra surašiusi jokio privalomojo nurodymo ir net nesikreipė į teismą dėl tokio statinio griovimo, teismas jokio leidimo nėra išdavęs. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnyje nurodyta institucija galimai nėra priėmusi įstatyme numatytų sprendimų dėl žemės sklypo naudmenų (I grupės statinio). Nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas ir dėl II grupės statinio, juolab, kad tokia statinio dalis iki šiol dar nėra identifikuota. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ir pareikalavo pateikti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo numatytus sprendimus bei statinio identifikavimo dokumentą. Kadangi tokių dokumentų vykdomojoje byloje nėra, todėl akivaizdu, kad antstolė veikia akivaizdžiai viršydama įgaliojimus ir piktnaudžiauja atlikdama vykdymo veiksmus dėl Valstybei priklausančio turto ir dar būtent apimant ir I grupės statinį (tvorą), dėl kurios griovimo antstolė vykdomojo dokumento neturi. Kadangi antstolės paminėti veiksmai nepateikiant prašomų Valstybės turto valdytojo sprendimų, I grupės ir II grupės statinio dalių identifikavimo dokumentų bei kadangi antstolė viršija vykdomojo dokumento ribas, antstolės veiksmai yra pripažintini neteisėtais. Atsižvelgiant į tai antstolės atsisakymas stabdyti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolė turėdama duomenis apie akivaizdžias kliūtis (nėra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnyje numatytų sprendimų, esant vykdomajam dokumentui tik dėl statinio dalies (II grupės), ji nėra identifikuota, kai Inspekcija nustatė, jog yra trys dalys, o dėl I grupės statinio jokie priverstiniai veiksmai negali būti atliekami), tiesiog pasyviai elgiasi biurokratiškai siūlydama su nurodytais dokumentais susipažinti vykdomojoje byloje, nors antstolė pati aiškiai žino, jog tokių dokumentų neturi, nors jie pagal įstatymus yra privalomi. Pareiškėjo nuomone, antstolė neturėdama dokumentų, kurie būtini vykdymo veiksmams atlikti dėl tvoros dalies – grupės statinio, bei neturėdama dokumentų identifikuojančių kuri tvoros dalis yra II grupės statiniu dėl kurio išduotas vykdomasis dokumentas, negali vykdymo veiksmų atlikti ir privalo vykdomąją byli sustabdyti iki kol dokumentai bus gauti ir privalo savo iniciatyva tokius dokumentus gauti, kad su jais būtų galima susipažinti kitiems proceso dalyviams vykdomojoje byloje. Teigia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antstolė nepagrįstai ignoruoja vykdymo veiksmams objektyviai egzistuojančias kliūtis ir nepagrįstai atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus, todėl antstolės priimtas dokumentas, įforminantis tokius veiksmus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
3. Antstolė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-75-29674 pareiškėjo 2024 m. spalio 10 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Antstolė nurodė, kad skundu pareiškėjas iš esmės ginčija vykdomojo dokumento turinį, manydamas, kad neteisingai grupei priskirta savavališkai pastatyta tvora. 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas. Pažymėjo, kad antstolis nesprendžia ir jam nesuteikta teisė spręsti vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniuose pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada byla privalo ar gali būti sustabdyta, ar atidėti vykdymo veiksmai. Skolininko abejonės dėl privalomojo nurodymo turinio teisingumo nėra juridinis pagrindas, numatytas CPK, stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl naikinti 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo Nr. S-24-75-27755 nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-2084 (14.13.134 E.), apie tai, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nelegalus statinys – tvora. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad statytojas R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą, dėl to 2018 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010. Be to, nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. surašyto privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė šią civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu statybos Inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu. Inspekcija pažymi, kad R. C. net penkis kartus siekė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pateikti prašymai nebuvo patenkinti. Institucija nurodo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 jau buvo nustatyta, kad būtent R. C., neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas išimtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančią valstybinę žemę ir tokiu būdu fiziškai ją prisijungiant prie savo sklypo. Institucijos nuomone, pareiškėjo argumentas, jog 2016 metais suformuojant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvora tapo valstybės nuosavybė yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas. Šis statinys nėra valstybės nuosavybė, o valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybės niekaip neįtakoja savavališkai pastatyto statinio statuso – statybos neteisėtumas nėra ir nebuvo kildinamas iš žemės formavimo teisinių santykių ir yra grįstas išimtinai statybos teisės normų pažeidimais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta įrodyta Inspekcijos savavališkos statybos akte nustatyta aplinkybė, kad pats R. C. pastatė tvorą, todėl nėra jokių kitų asmenų (savininkų, valdytojų ir pan.), kurie varžytų ieškovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Institucija atkreipia dėmesį, kad savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad R. C. valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą. Ieškovo savavališkai pastatyta tvora juosia valstybinės žemės sklypą iš trijų pusių, todėl savavališkos statybos akto surašymo metu taip pat buvo parengta situacijos schema, vizualiai detalizuojant visas tris tvoros dalis ir nurodant jų ilgius (7,53 m; 33,23 m; 20,34 m), tvoros stulpų kiekį (17 vnt.), aukštį (aukščiausioje tvoros vietoje tvoros aukštis siekė 2.30 m.), bei padarytos fotonuotraukos, parengtas jų aprašymas, fiksuoti kiti faktiniai duomenys. Pažymi, kad tvora, susidedanti iš trijų dalių, visa apimtimi buvo identifikuota kaip vienas II grupės nesudėtingosios kategorijos statinys, būtent tokią statinio grupę ir nurodant savavališkos statybos akte. Vadovaujantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 3 lentelės 3.1 punktu, tvoros, kurių aukštis > 2 iki ? 5 m buvo priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ginčo tvora nebuvo vienodo aukščio, todėl galutinė tvoros kaip nesudėtingojo statinio II grupė savavališkos statybos akte buvo nustatyta vertinant tvoros aukštį nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio tvoros taško. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 teismas nustatė ir teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl faktinio tvoros aukščio, konstatuodamas, kad ieškovo pastatytos tvoros aukštis ,,aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m“, o tvoros aukščio parametras būtent ir laikytinas tvoros priskyrimą konkrečiai statinio kategorijai lemiančiu požymiu. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytą matyti, kad visi pareiškėjo subjektyvūs išvedžiojimai bei interpretavimai apie neva egzistuojančius skirtingų kategorijų statinius yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad inspekcija 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d.
7. Pareiškėjas R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra teisėtas bei pagrįstas ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 nenugriauta. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta.
10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 tenkintas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Taip pat teismas minėta nutartimi paskyrė skolininkui 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.
11. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-20706 ir kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl periodinės baudos iki 300 Eur dydžio paskyrimo skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo neįvykdymą valstybės naudai nuo 2021 m. kovo 2 d.
12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-88-1048/2024 atmestas pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės pareiškimas dėl baudos skyrimo, konstatuojant, jog R. C. po teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.) jam baudos paskyrimo privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo beveik trejus metus, teismas sprendė, kad baudos paskyrimas R. C. nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismas sprendė, kad po teismo nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio – tvoros griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.
13. Pareiškėjas antstolei 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė iš vykdomosios bylos pateikti susipažinimui: 1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą dėl Valstybės turto – užstatytame žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0053ha plote esančio I grupės nesudėtingo statinio (tvoros) pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti; 2) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą dėl savavališkos statybos akte Nr.SSA-30-180125-00005 nurodytos Valstybės turto – žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai esančio II grupės nesudėtingo statinio (tvoros) pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti; 3) Pateikti kompetentingo asmens sudarytą dokumentą iš kurio būtų galima aiškiai matyti, kuri konkrečiai (identifikuojant statinį vietovėje ir jo parametrus) Valstybės turto (tvoros) dalis žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytame 0,0053ha plote yra II grupės nesudėti statinių; Jeigu prašomų dokumentų vykdomoje byloje nėra, tai prašo sustabdyti (atidėti) vykdymo veiksmus savavališkos statybos akte Nr.SSA-30-180125-00005 nurodytų pasekmių šalinimo iki kol bus gauti paminėti Valstybės turto valdytojo sprendimai ir kol bus sudarytas dokumentas dėl akte nurodyto statinio vietos duomenų identifikavimo.
14. Antstolė 2024 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S-24-75-27755 išaiškino skolininkui, kad su visais vykdomosios bylos dokumentais, įskaitant ir su vykdomuoju dokumentu, pagal kurį užvesta vykdomoji byla, gali bet kuriuo metu susipažinti prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos bei nusprendė nestabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl skundo padavimo termino
15. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
16. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į antstolę 2024 m. spalio 10 d. su skundu dėl antstolės veiksmų, kurio antstolė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu netenkino, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Skundas atmestinas
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.
19. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks kitoks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę. Kartu buvo pateiktas 2020 m. birželio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200609-00063, kuriame konstatuota, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė, savavališkai pastatytas statinys nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta.
21. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. sausio 26 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtu. Teismas nurodė, kad Statybos inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą R. C. per nustatytą terminą (iki 2018 m. liepos 26 d.) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti šiame sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (tvorą), dėl kurios surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Be to, teismas pažymėjo, kad privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas taip kaip nurodyta – turi būti nugriauta visa savavališkai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, viršijančių tam tikrą aukštį).
22. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180126-00010 yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas, ką patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kurį apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą. Todėl pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolei pateiktas prašymas pateikti susipažinimui duomenis, nurodytus nutarties 13 punkte yra aiškiai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjas prašyme nurodydamas jog antstolė turėdama vykdymui vykdomąjį dokumentą tik dėl statinio dalies kuri – neidentifikuotos II grupės statinio dalies, tačiau vykdymo veiksmus atlieka dėl viso statinio, t. y. ir dėl I grupės, dėl kurio antstolė neturi vykdomojo dokumento, nes dėl I grupės statinio nėra surašytas joks privalomasis nurodymas, nėra ir teismo leidimo griauti tokį I grupės statinį, iš esmės ginčija vykdomojo dokumento, t. y. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 pašalinti savavališkos statybos padarinius, turinį. Tačiau kaip ir minėta aukščiau, privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 9 d. sprendime konstatavo, jog R. C. pastatyta tvora, kurios aukštis aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m, statybos vykdymo metu dėl viršijamų ribinių techninių parametrų nebuvo priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Ir tuo metu vadovaujantis STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Ginčo dėl to, kad kurios grupės statinio kategorijai priklauso tvora ar jos dalys, byloje nebuvo.
24. Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje, kuria paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018) pasisakė, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tvora pastatyta ne tik be statybos leidimo, bet ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas (R. C.) neteisėtai tvorą pastatė dar 2005 metais, tačiau iki pat privalomojo nurodymo nugriauti tvorą atitverto valstybinio žemės sklypo paskirtis ir nuosavybė nebuvo pasikeitusi. Vien ketinimai perimti valstybinę žemę privačion nuosavybėn nėra pagrindas statyti statinį – tvorą – tokiame sklype. Taip pat pažymėjo, kad tvoros nugriovimas iki tokio aukščio, kai nereikalingas statybos leidimas, nepaneigia fakto, kad tvora pastatyta valstybinės žemės sklype, siekiant padidinti ieškovo (R. C.) gyvenamąją teritoriją, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį, nes iš neteisės teisė atsirasti negali. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas (R. C.) tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatavo, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnį, 4.40 straipsnio l dalį nuo 2016 m. statinio (tvoros) dalis – I grupės statinys priklauso Valstybei, kaip ir visos kitos žemės naudmenos atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.