Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „4U LT“ 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarytą griovimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangos sutartis, Pirkimo sutartis), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė pirkimą „Savavališkai valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Atsakovės sudarė Rangos sutartį, kurios 2.1 papunkčiu susitarė atlikti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pastatyto II (antros) grupės nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus. Ieškovo įsitikinimu, Pirkimo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 87 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsniui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 26 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui bei skaidrumo, sąžiningumo principams.

3. Ieškovas nurodė, kad Pirkimo sutarties dalykas yra žemės sklype esantis statinys, priklausantis I (pirmai) ir II (antrai) nesudėtingųjų statinių grupei bei susidedantis iš trijų dalių: 1) 7,53 m; 2) 33,23 m; 3) 20,34 m (iš viso 61,1 m). Nei Pirkimo dokumentuose, nei Pirkimo sutartyje nėra aiškiai ir tiksliai identifikuotos bei atskirtos statinio dalys, kurios yra Pirkimo objektu, t. y. kuri iš trijų statinio dalių yra I (pirmos) grupės ar II (antros) grupės. Ieškovo įsitikinimu, neidentifikavus skirtingų grupių statinio dalių, neįmanoma skaidriai įvykdyti Pirkimą ir teisėtai sudaryti Pirkimo sutartį. Inspekcija Pirkimą organizavo ir Pirkimo sutartį su rangovu sudarė išimtinai tik dėl II (antros) grupės nesudėtingo statinio griovimo darbų, tačiau Pirkimo sutartis buvo neteisėtai sudaryta dėl viso statinio griovimo darbų, t. y. ne tik dėl II (antros) grupės, bet ir dėl I (pirmos) grupės statinio, kuris net nebuvo Pirkimo procedūrų objektu. Pirkimo sutartis dėl jos objekto akivaizdžiai prieštarauja jos priedams, specifikacijoms ir darbų kiekių žiniaraščiui bei pačiai Pirkimo dokumentacijai. Ieškovo vertinimu, Pirkimo sutarties sąlygos neatitinka tikrovės bei yra esmingai klaidinančio pobūdžio, todėl Pirkimo sutartis neatitinka imperatyvaus VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, t. y. prieštarauja įstatymui (CK 1.80 straipsnis) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

4. Ieškovas paaiškino, kad iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų matyti, jog žemės sklypas, kaip ir visos jo naudmenos ir antraeiliai daiktai, nuosavybės teise priklauso valstybei. Tarp ieškovo ir valstybės civilinėje byloje Nr.e2-305-440/2024 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025) kilo ginčas dėl nuosavybės. Minėtoje byloje ieškovas reikalauja paimti iš valstybės I (pirmos) grupės nesudėtingą statinį ir perduoti ieškovui valdyti nuosavybės teise. Taigi, kol nėra išspręstas restitucijos klausimas, negalėjo būti sudaryta Pirkimo sutartis.

5. Ieškovas pažymėjo, kad nei prie Pirkimo dokumentų, nei prie Pirkimo sutarties nėra pateiktas VSTVNDĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatytas kompetentingo subjekto sprendimas dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Nėra duomenų apie tai, kad toks sprendimas buvo priimtas. Nesant šio sprendimo, disponavimas valstybės turtu yra imperatyviai draudžiamas. Atsakovės, neturėdamos šio sprendimo, sudarė įstatymo imperatyvioms nuostatoms prieštaraujančią Pirkimo sutartį.

6. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 buvo leista nugriauti statinį būtent ieškovo lėšomis. Jeigu būtų laikomasi šios nutarties rezoliucinės dalies, būtų griaunamas tik II (antrai) nesudėtingų statinių grupei priklausantis statinys, o ne visas, dėl to išlaidos tokiam griovimui atitinkamai būtų mažesnės.

7. Ieškovas pažymėjo, kad ginčija ne Pirkimą, o Rangos sutartį, kuri neteisėtai sudaryta dėl teisėtai pastatyto I (pirmos) grupės statinio griovimo, nes nėra nei privalomojo nurodymo, nei savavališkos statybos akto, nei teismo nutarties tokį statinį griauti. Ieškovo vertinimu, Inspekcija neidentifikavo Pirkimo objekto, t. y. nenustatė, kuri dalis yra I (pirmos) grupės, o kuri II (antros) grupės nesudėtingasis statinys, kurį reikia nugriauti.

8. Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nėra nurodyta, jog turi būti griaunamas I (pirmos) grupės statinys ir tai, kad I (pirmos) grupės statinys yra taip pat savavališkas. Toks Inspekcijos teikiamas plečiamasis Privalomojo nurodymo aiškinimas ne tik neteisėtai išplečia Privalomojo nurodymo turinį, bet ir keičia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje e2-4206-901/2018, turinį bei esmę, nes minėtoje byloje nagrinėjimo dalyku nebuvo I (pirmos) grupės statinio legalumas. Visas procesas vyko tik dėl II (antros) grupės statinio.