- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-615-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14472-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-25206-1168/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Julianus Inkaso“ 2025 m. gegužės 2 d. pateikė antstoliui R. V. (toliau – ir antstolis) skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-179-12939 (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) bei antstolio išankstinę sąskaitą Nr. 9030.
2. Nesutikdama su antstolio priimtu skundžiamu patvarkymu, pareiškėja nurodė, jog pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo sumokėtos 28 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Į būtinąsias vykdymo išlaidas turėtų įeiti tokie antstolio veiksmai kaip skolininko duomenų patikrinimas, antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimas, akto ar patvarkymo surašymas. Tuo tarpu antstolis tokias išlaidas priskiria papildomoms administravimo vykdymo išlaidoms ir šiuo konkrečiu atveju prašo padengti 60,57 Eur. Pareiškėjos nuomone, tokie antstolio veiksmai pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi kreditorius, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, sumoka būtinąsias vykdymo išlaidas bei tikisi atgauti skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų, tuo tarpu antstolis, vykdydamas tuos pačius veiksmus, vėl apmokestina kreditorių, taip dar labiau sunkindamas kreditoriaus padėtį. Kreditorius tokioje situacijoje ne tik neatgauna priteistos skolos, sumoka antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau antstolis dar prašo padengti susidariusias papildomas vykdymo išlaidas. Antstolio reikalavimas apmokėti papildomas vykdymo išlaidas bei finansinės naštos perkėlimas kreditoriui neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
3. Tvirtino, jog antstolis nedetalizavo, kas sudaro 60,57 Eur sumą. Visiškai nėra aišku, kokius tiksliai veiksmus atliko antstolis, pavyzdžiui, kur tikrino skolininko duomenis, kiek kartų tikrino ir pan. Be to, nėra įrodymų, jog antstolis realiai patyrė būtent tokias išlaidas bei kad tokios išlaidos buvo apmokėtos. Pareiškėjos vertinimu, antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų ir nepateikė įrodymų, kad prašomos apmokėti papildomos vykdymo išlaidos buvo realiai patirtos.
4. Taip pat nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas gali būti suprantamas tokiu būdu, jog jeigu išieškotojas savo iniciatyva paprašo antstolio atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių yra patiriamos išlaidos, tuomet tokiu atveju išieškotojas privalo jas padengti, antstoliui pareikalavus. Pabrėžė, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neturėjo jokios įtakos antstolio veiksmams, visus veiksmus antstolis juos atliko savo nuožiūra. Pareiškėja neturi galimybės patikrinti, ar antstolis nepiktnaudžiauja savo veiksmais ir jų neatlieka per dažnai, tokiu būdu didindamas vykdymo išlaidas, todėl pareiškėjos vertinimu, nėra proporcinga prašyti susidariusių papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 straipsnio 1 dalyje taip pat nėra imperatyviai nurodyta, jog išieškotojas privalo padengti antstoliui papildomas vykdymo išlaidas, susidariusias iki skolininko mirties. Minėtoje normoje aiškiai nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Antstolis šiuo atveju abi teisės aktų nuostatas interpretuoja savo naudai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai apmokėti antstolio pateiktą sąskaitą.
5. Pažymėjo, kad antstolis yra išrašęs viso aštuonias sąskaitas per 2025 m. kovo – balandžio mėnesius (PVM sąskaitas – faktūras Nr. RV-09396, RV-09426, RV 09399 ir RV 09400, išankstines sąskaitas Nr. 9030, 9031, 9034, 9040). Pareiškėjos vertinimu, tai rodo, kad antstolis turi tam tikrą sistemą, kuria vadovaujantis siekia nepagrįstai apmokestinti kreditorius. Akcentavo, jog pareiškėja bendradarbiauja su visais antstoliais ir nei vienas antstolis nėra pateikęs analogiškų sąskaitų. Tik vienas antstolis iš visų teikia sąskaitas dėl papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimų, todėl kyla pagrįstos abejonės, jog antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog pareiškėja nesutinka su tokio pobūdžio sąskaitomis ir jeigu ankstesniais laikotarpiais kuri nors antstolio sąskaita dėl papildomų išlaidų buvo apmokėta, tai įvyko per klaidą.
6. Pažymėjo ir tai, kad susiklosčius situacijai, jog skolininkui vykdymo procese mirus bei nesant paveldėtojo, kreditorius savaime atsiduria prastesnėje padėtyje – skola nebus atgauta, sumokėtos išlaidos (žyminis mokestis, advokato paslaugos, būtinosios vykdymo išlaidos) nebus padengtos. Tuo tarpu, antstolis tokioje situacijoje pareikalauja iš kreditoriaus papildomų vykdymo išlaidų atlyginimo, susidariusių iki skolininko mirties, taip užtikrindamas tik savo interesus, o kreditoriaus interesai yra pažeidžiami. Skolininko mirtis ir aplinkybė, kad nėra paveldėtojų, negali būti vertinama kaip kreditoriaus kaltė, dėl kurios jis turėtų padengti susidariusias papildomas vykdymo išlaidas. Skolininko mirtis bei paveldėtojų nebuvimas – objektyvi aplinkybė, dėl kurios vykdymo procesas tampa neįmanomas. Tokiu būdu nėra sąžininga ir proporcinga perkelti likusias neapmokėtas vykdymo išlaidas kreditoriui.
7. Antstolis R. V. 2025 m. gegužės 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Antstolis nurodė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis Testamentų registro duomenimis, po skolininko mirties palikimo niekas nepriėmė, todėl nesant teisių ir pareigų perėmėjo vykdomoji byla buvo nutraukta. 2025 m. balandžio 9 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-179-11843. Byloje apskaičiuota 28 Eur bylos administravimo išlaidų, 60,57 Eur papildomų vykdymo išlaidų (vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 ir 130 punktais). Kadangi šios išlaidos iš skolininko nebuvo išieškotos, jų neapmokėta suma siekia 60,57 Eur. Teisinis pagrindas antstoliui reikalauti išieškotojo apmokėti vykdomojoje byloje patirtas vykdymo išlaidas nurodytas patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, o apskaičiuotų vykdymo išlaidų detalizacija pateikta vykdymo išlaidų apskaičiavime. Su elektroniniais vykdomųjų bylų dokumentais proceso šalys gali susipažinti prisijungę prie antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) portale www.antstoliai.lt.
9. Nesutiko su išieškotojos teigimu, kad būtinosios vykdymo išlaidos prilyginamos papildomoms bylos administravimo išlaidoms, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją, galiojusią iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., numatyta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos už kiekvieną Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą antstolio atliktą veiksmą. Byloje paskaičiuotų papildomų vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti ir atitinka galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nustatytus dydžius. Iki 2019 m. liepos 31 d. galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje numatyta papildomų vykdymo išlaidų rūšis, pvz. antstolio akto arba patvarkymo parengimas, skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas ir kt., tačiau nereikalaujama, jog antstolis detalizuotų, koks konkretus registras kurią dieną buvo užklaustas, ar nurodyti kiekvieno patvarkymo pavadinimo. Pažymėjo, kad vykdymo išlaidos, už kurias prašoma apmokėti, yra patirtos iki 2019 m. liepos 31 d. Už vėlesniu laikotarpiu atliktus veiksmus, skolininko duomenų patikrinimą ar patvarkymų parengimą jokios išlaidos neskaičiuotos.
10. Taip pat nurodė, kad vykdymo proceso metu, siekiant įvykdyti sprendimą ir užtikrinti skolos išieškojimą, antstolis vykdė vykdymo veiksmus, įskaitant dokumentų rengimą, periodinį duomenų apie skolininko turtinę padėtį tikrinimą valstybės registruose bei informacinėse sistemose (byloje vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis popierinės vykdomosios bylos bei AIS duomenimis). Pareiškėja nėra valstybės įmonė, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktu, antstoliui pareikalavus, išieškotojas instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra imperatyvios, todėl antstolis ne tik turi teisę, bet ir privalo pareikalauti apmokėti bylos vykdymo išlaidas. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, yra pagrindas reikalauti, kad išieškotojas padengtų vykdymo procese faktiškai patirtas, bet neišieškotas papildomas vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad antstolio atlygio apmokėti antstolis nereikalauja. Tai, kad išieškotojas patyrė nuostolį dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iki skolininko mirties, nesudaro pagrindo neapmokėti vykdymo išlaidų antstoliui, kuris vykdė vykdomąją bylą.
11. Nurodė, jog išieškotoja yra apmokėjusi kitas anksčiau analogišku pagrindu išrašytas antstolio sąskaitas už vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, be to, išieškotoja teikė antstoliui prašymą ateityje išrašinėti PVM sąskaitas – faktūras vietoje išankstinių sąskaitų apmokėjimui, todėl neaišku kodėl išieškotojo nuomonė šiuo klausimu pasikeitė. Išieškotoja yra pelno siekianti įmonė, kurios veikla yra ikiteisminis skolų išieškojimas, reikalavimo teisių pirkimas. Įmonė veikia savo rizika ir turi būti nusimačiusi kaštus, kurie susiję tiek su reikalavimo teisų įsigijimu, tiek su jų vėlesniu administravimu. Įmonė jau daugelį metų veikia rinkoje, todėl įstatymo nuostatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo jai yra žinomos bei suprantamos. Antstolio veikla nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, o veiklos kaštai (tiek patalpų nuoma, tiek darbuotojų darbo užmokestis, tiek kitos sąnaudos) apmokami iš surenkamų vykdymo išlaidų.
12. Nesutiko su išieškotojos pozicija kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas gali būti suprantamas tokiu būdu, jog tik, jeigu išieškotojas savo iniciatyva paprašo antstolio atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių yra patiriamos išlaidos, tik tokiu atveju išieškotojas privalo jas padengti antstoliui pareikalavus. Pagal tokią logiką antstolis tariamai galėtų neatlikti jokių veiksmų, kol išieškotojas nepaprašo, o tai iš esmės prieštarautų CPK įtvirtintai nuostatai, kuri numato, kad antstolis privalo imtis visų veiksmų, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas. Antstolio nuomone, išieškotoja, nurodydama tokius argumentus, realiai prieštarauja savo pačios elgesiui procese, nes niekada nėra detaliai nurodinėjusi antstoliui kokius veiksmus atlikti. Antstolio vertinimu, tokie argumentai yra absoliučiai nepagrįsti.
13. Nesutiko su išieškotojos pozicija, kad nepagrįstai rėmėsi CPK 610 straipsnio 1 dalies nuostata. Priešingai nei traktuoja išieškotoja, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nenumatyta išimčių dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kai jas privalo apmokėti išieškotojas juridinis asmuo, kuris nėra iš valstybės biudžeto finansuojama įmonė ar įstaiga. CPK įtvirtintas principas, kad išlaidos išieškomos iš skolininko, nepaneigia išieškotojos pareigos jas apmokėti, jeigu jų apmokėjimas negali būti ilgiau atidedamas.
14. Tai, kad išieškotoja, siekdama atgauti skolą, savo veikloje patiria ir kitų sąnaudų, susijusių tiek su skolos priteisimu teisme, tiek su kitų dokumentų rengimu, pranešimų skolininkui siuntimu, nepaneigia jos pareigos apmokėti vykdymo išlaidas antstoliui sprendimo vykdymo procese. Remiantis tokia išieškotojos logika išieškotoja galėtų reikalauti ją atleisti ir tarkime nuo žyminio mokesčio ar kitų bylinėjimosi išlaidų, jeigu jos jam atrodytų per didelės dėl jos veiklos masto. Didžiąją dalį sumokėtų išlaidų išieškotojui pavyksta atgauti iš skolininkų, o nemokių skolininkų išieškojimo kaštus užsiimdamas tokia veikla išieškotojas natūraliai privalo prisiimti kaip verslo riziką ir verslo kaštus. Teismui sumokėtas žyminis mokestis taip pat nėra grąžinamas, jeigu sprendimo įvykdyti nepavyksta. Antstolio nuomone, tokių išieškotojos nurodomų aplinkybių nėra pagrindo traktuoti kaip jos teisių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pažymėjo ir tai, kad papildomos administravimo išlaidos nėra didelės. Antstolis ne tik privalo išlaikyti kontorą iš gaunamų lėšų, bet papildomai nuo gaunamų sumų moka tiek PVM, tiek GPM, tiek mokesčius Valstybinio socialinio draudimo valdybai (atskaičius mokesčius reali suma, kuri lieka kontoros sąnaudoms apmokėti sudaro apytiksliai 40 proc. mažiau. Antstolio vertinimu, vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos teisingai ir atitinka vykdomojoje byloje atliktus veiksmus bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius. Antstolio pareikštas reikalavimas apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas yra pagrįstas tiek galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatomis, tiek jau anksčiau suformuota teismų praktika analogiškuose ginčuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Julianus Inkaso“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
17. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0179/23/17941 teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-705-457/2017 dėl 401,18 Eur skolos, 100,35 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. P. pareiškėjos naudai. Vykdomojoje byloje 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-17-174-13431 buvo pakeistas pradinis išieškotojas Lindorff Oy nauju išieškotoju UAB ,,Lindorff Lietuva“. 2024 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. S-24-179-16475 pakeistas išieškotojas į naująjį išieškotoją UAB ,,Julianus Inkaso“.
18. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po skolininko mirties palikimo priėmimo faktų registruotų nėra. 2023 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-10 „Dėl D. K. atleidimo iš antstolių ir nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo“ antstolis R. V., be kita ko, perėmė pirmiau minėtos vykdomosios bylos vykdymą. Antstolis 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12939 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdomąją bylą nutraukė mirus skolininkui bei išieškotoją įpareigojo per 7 dienas nuo skundžiamo patvarkymo įteikimo dienos apmokėti 60,57 Eur administravimo išlaidų sumą vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/17941.
19. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis D. K. 2017 m. spalio 10 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-174-11048, kuriame nurodyta vykdymo išlaidų suma yra 36,40 Eur. 2017 m. lapkričio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-17-174-13019 vykdymo išlaidų suma nurodyta 155,52 Eur.
20. Antstolis R. V., atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas mirė, o palikimo priėmimo faktų po skolininko mirties registruota nebuvo, 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu (skundžiamu patvarkymu) vykdomąją bylą nutraukė ir įpareigojo pareiškėją (išieškotoją) apmokėti vykdymo procese neapmokėtą bylos administravimo išlaidų likutį – 60,57 Eur. Antstolis, atsiliepdamas į pareiškėjos skundą, nurodė, jog prašomos apmokėti vykdymo išlaidos buvo patirtos iki 2019 m. liepos 31 d., už vėlesniu laikotarpiu atliktus veiksmus bei dokumentų rengimą, išlaidos į prašomą apmokėti sumą neskaičiuotos.
21. Teismas pažymėjo, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. balandžio 9 d. antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-179-11843, kuriame bendra vykdymo išlaidų suma sudaro 217,75 Eur. Prašoma apmokėti vykdymo išlaidų suma (60,57 Eur) yra 3,5 karto mažesnė už paskutiniame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą sumą (217,75 Eur), kas teismo vertinimu, iš esmės patvirtina antstolio nurodytą aplinkybę, jog į nurodomą sumą nebuvo įtrauktos jokios vykdymo išlaidos už antstolio atliktus vykdymo veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų ginčijusi antstolio D. K. pirmiau nurodytus vykdymo išlaidų apskaičiavimus.
22. Teismas vertino, kad antstolio D. K. priimti vykdymo išlaidų apskaičiavimai, kurių pagrindu antstolis R. V. priėmė skundžiamą patvarkymą ir paprašė sumokėti pareiškėjos neapmokėto vykdymo išlaidų likučio, iš esmės atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos (galiojusios procesinių veiksmų atlikimo metu) 3 lentelėje nurodytus vykdymo išlaidų apskaičiavimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Vykdymo išlaidų apskaičiavimuose visos nurodytos vykdymo išlaidos išskirtos detaliai, konkrečiai nurodant datą, kada jos buvo patirtos, kokie jų įkainiai. Vykdomosios bylos duomenys pagrindžia, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodyti vykdymo veiksmai, už kuriuos buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos, realiai buvo atlikti, o nurodytos išlaidos buvo faktiškai patirtos. Apskaičiuotos vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nurodytų dydžių. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos, atmestini. Išieškotojos prašoma apmokėti tik antstolio faktiškai patirtas susidariusias neišieškotas papildomas vykdymo išlaidas, atlygio antstoliui apmokėti nereikalaujama.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog antstolis nepateikė įrodymų, kad visi vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodyti veiksmai buvo faktiškai atlikti, o išlaidos faktiškai patirtos, taip pat nelaikytini objektyviai pagrįstais ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus dokumentus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neprivalo šalis informuoti apie kiekvieno tokio atliekamo veiksmo įkainį. Įrodymai apie patirtas vykdymo išlaidas laikomi vykdomojoje byloje, su kuria gali susipažinti ir gauti jos kopijas vykdymo proceso šalys. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodyti veiksmai buvo atlikti, t. y. parengtas raginimas vykdyti sprendimą, patvarkymas areštuoti lėšas, rinkta informacija apie skolininko mokumą, turimą turtą ir kt. Vykdymo proceso metu, be CPK 639 straipsnio 2 – 3 punktuose numatytos išieškotojo teisės susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ir gauti pažymas apie vykdymo eigą, CPK 640 straipsnio 1-2 punktai numato ir pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga. Išieškotoja, turėdama abejonių dėl veiksmų faktiško atlikimo, išlaidų apskaičiavimo, galėjo kreiptis į antstolį ir gauti išieškotojai reikiamą medžiagą. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad išieškotoja kreipėsi dėl papildomos informacijos suteikimo ir antstolis jos nepateikė, nėra. Be to, CPK 596 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui. Pareiškėja iš pradinio išieškotojo įgijo reikalavimo teisę į skolininką, todėl pareiškėjai, vykdomojoje byloje įstojus vietoje pradinio išieškotojo, pereina ir pareiga apmokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas.
24. Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėja turėjo pareigą nurodyti ir įrodyti, kurios konkrečios išlaidos apskaičiuotos neteisingai ir kokios turėjo būti teisingos išlaidos. Pareiškėja to nepadarė, o apsiribojo nurodydama vien tik aplinkybes, jog skolininkui vykdymo procese mirus ir nesant jo teisių perėmėjų, ji nebeatgaus skolos ir nukentės jos interesai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, jog skundo argumentai ir reikalavimai neįrodyti ir vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos teisingai ir atitinka vykdomojoje byloje atliktus veiksmus bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nurodytus dydžius. Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su antstolio nurodytomis aplinkybės, jog pareiškėja yra pelno siekianti įmonė, kurios veikla yra ikiteisminis skolų išieškojimas, reikalavimo teisių pirkimas, todėl įmonė veikia savo rizika ir turi būti nusimačiusi kaštus, kurie susiję teik su reikalavimo teisų įsigijimu, tiek su jų vėlesniu administravimu. Įmonė jau daugelį metų veikia rinkoje, todėl įstatymo nuostatos dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo jai turi būti žinomos bei suprantamos. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl skolos neatgavimo mirus skolininkui, nesudaro jokio pagrindo neapmokėti vykdymo procese patirtų išlaidų ir naikinti skundžiamą patvarkymą. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad ir išieškotojos teises pareiškėja perėmė jau mirus skolininkui.
25. Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad 2025 m. birželio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2025 m. birželio 12 d. 9.00 val. bei pareiškėja įpareigota iki numatyto teismo posėdžio pateikti teismui ginčijamą antstolio išankstinę sąskaitą Nr. 9030, tačiau iki numatyto termino pareiškėja teismo įpareigojimo neįvykdė. Kadangi pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo, nenurodė priežasčių, kodėl negali pateikti ginčijamos išankstinės sąskaitos Nr. 9030, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su antstolio nurodytomis aplinkybėmis, kad sąskaita yra išrašyta pagrįstai, joje nurodytos sumos už antstolio veiksmus, faktiškai atliktus iki skolininko mirties.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdomoje byloje Nr. 0179/23/17941, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB ,,Julianus Inkaso“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti.
28. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi kreditorius pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti sumoka būtinąsias vykdymo išlaidas bei tikisi atgauti skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų, tuo tarpu, antstolis, vykdydamas tuos pačius veiksmus, vėl apmokestina kreditorių, taip dar labiau sunkindamas kreditoriaus padėtį. Tokie antstolio veiksmai, reikalavimas apmokėti papildomas vykdymo išlaidas bei finansinės naštos perkėlimas kreditoriui neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Antstolis 2024 m. liepos 29 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją iš UAB „Julianus portfolio“ į pareiškėją pagal pareiškėjos pašymą, už kurį pareiškėja sumokėjo antstoliui. Skolininko mirties data – (duomenys neskelbtini), taigi antstolis galėjo nevilkinti proceso ir, gavęs pareiškėjos prašymą dėl šalies pakeitimo, jau 2024 m. liepos 29 d. užbaigti šią vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. Tokie antstolio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir veikia paisydamas savo interesų, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjos interesus.
29. Tvirtina, kad antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktą bei CPK 610 straipsnio 1 dalį interpretuoja savo naudai. Pareiškėja neturėjo jokios įtakos antstolio veiksmams, antstolis juos atliko savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi galimybės patikrinti ar, pavyzdžiui, antstolis nepiktnaudžiauja savo veiksmais ir jų neatlieka per dažnai, tokiu būdu didindamas vykdymo išlaidas, nėra proporcinga prašyti susidariusių papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo iš pareiškėjos. Nėra imperatyviai nurodyta, jog išieškotojas privalo padengti antstoliui papildomas vykdymo išlaidas, susidariusias iki skolininko mirties. Nėra teisinio pagrindo, pagal kurį pareiškėja privalo padengti antstolio sąskaitą. Susiklosčius situacijai, jog skolininkui vykdymo procese mirus bei nesant paveldėtojo, kreditorius savaime atsiduria prastesnėje padėtyje – skola nebus atgauta, sumokėtos išlaidos (žyminis mokestis, advokato paslaugos, būtinosios vykdymo išlaidos) nebus padengtos. Tuo tarpu, antstolis tokioje situacijoje pareikalauja iš kreditoriaus papildomų vykdymo išlaidų atlyginimo, susidariusių iki skolininko mirties, taip užtikrindamas tik savo interesus, o kreditoriaus interesai yra pažeidžiami.
Atsiliepimas
30. Antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
31. Antstolis nurodo kad Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos už kiekvieną Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą antstolio atlikta veiksmą. Vykdymo išlaidos, už kurias prašoma apmokėti, yra patirtos iki 2019 m. liepos 31 d. Už vėlesniu laikotarpiu atliktus veiksmus, skolininko duomenų patikrinimą ar patvarkymų parengimą jokios išlaidos neskaičiuotos. Nėra aišku, kokiomis įstatymo nuostatomis remiantis išieškotoja turi pagrindo tikėtis, kad atgaus skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų byloje. Antstolis veikia privačiai, nėra finansuojamas iš valstybes biudžeto ir neprivalo kompensuoti privataus išieškotojo išieškojimo kaštų, kurių nepavyksta išieškoti iš skolininko. Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina išieškotojo pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, kurios esant galimybei vėliau išieškomos iš skolininko. Taigi, išieškotojas gali tikėtis, kad jam patirtos vykdymo išlaidos bus atlygintos, tik jeigu yra galimybė jas išieškoti iš skolininko.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
32. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos UAB „Julianus Inkaso“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
33. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
34. Pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio R. V. išankstinę sąskaitą Nr. 9030, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismui ji nebuvo pateikta per nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios – dėl didelio pranešimų srauto Elektroninių paslaugų platformoje (EPP) pareiškėja teismo nutarties pranešimo negavo arba jo nepastebėjo.
35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomos prijungti išankstinės sąskaitos surašymo datą, pareiškėjos procesinį elgesį pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog šio dokumento objektyviai nebuvo galima pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde nurodomos šio dokumento savalaikio nepateikimo priežastys nepateisina netinkamo pareiškėjos procesinio elgesio. Be to, prašomas priimti naujas įrodymas neturės esminės įtakos sprendžiant byloje kilusį ginčą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 9030, kuri teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
38. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad apeliantė, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, sumokėjo antstoliui R. V. būtinąsias vykdymo išlaidas, o skolininkui A. P. mirus ir ne dėl kreditorės kaltės nesant galimybės išieškoti iš jo kitų papildomų vykdymo išlaidų, antstoliui nėra teisinio pagrindo reikalauti šias papildomas vykdymo išlaidas apmokėti iš kreditorės. Apeliantės įsitikinimu, toks finansinės naštos perkėlimas kreditorei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
39. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
41. Pagal ginčui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2020 m. birželio 30 d., CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šios redakcijos CPK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.
42. Pagal ginčui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2019 m. liepos 31 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Šios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkte įtvirtinta, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytus atvejus. Šios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkte įtvirtinta vykdymo išlaidų struktūra, analogiška CPK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui. Šios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas šios instrukcijos ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Šios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 72 punkte nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad mirus skolininkui reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių ar pareigų perėmėjui, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo pritarti apeliantės dėstomai pozicijai, jog skolininkui mirus ir ne dėl kreditorės kaltės nesant galimybės išieškoti iš jo kitų papildomų vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų perkėlimas kreditorei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apeliantė teisingai nurodo, kad skolininko mirties atveju ir niekam neperėmus jo palikimo, nebėra galimybės išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas ne dėl kreditorės kaltės, tačiau dėl tokios susiklosčiusios situacijos nėra ir antstolio kaltės. Antstolis nėra ir nebuvo kreditorės bei skolininko teisinių santykių dalyviu, jis atliko tik vykdymo veiksmus pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nepaaiškina, kokiomis teisės normomis ir kokiais principais remiantis antstolis turėtų dengti kreditorės iniciatyva pradėto išieškojimo iš skolininko išlaidas, kai kreditorė nėra atleista nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, jos nėra sumažintos, taip pat nėra atidėtas šių išlaidų mokėjimas.
44. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju skolininkui mirus ir esant neapmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, antstolis vadovavosi ir neviršijo įstatymo leidėjo jam suteikta prerogatyva reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas vykdomosios bylos administravimo išlaidas iš išieškotojos. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjos tiek skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo argumentai, kad ji ir taip patyrė nuostolių dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iš skolininko iki jo mirties ir nesant paveldėtojų, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Nurodytos teisės normos nenumato išimties, kad tokiu atveju išieškotoja yra atleidžiama nuo pareigos apmokėti antstoliui šio turėtas vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas taip pat negali būti suprantamas tokiu būdu, jog tik, jeigu išieškotojas savo iniciatyva paprašo antstolio atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių yra patiriamos išlaidos, tik tokiu atveju išieškotojas privalo jas padengti antstoliui pareikalavus.
45. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pradinė išieškotoja būtų ginčijusi antstolio D. K. vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus ir vykdymo išlaidų apskaičiavimus. Turėdama abejonių dėl veiksmų faktinio atlikimo, jų būtinumo, išlaidų apskaičiavimo, pareiškėja galėjo kreiptis į antstolį R. V. ir gauti reikiamą medžiagą, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi dėl papildomos informacijos suteikimo ir antstolis jos nepateikė, nėra. Pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, kad suskaičiuotos ir pareikalautos apmokėti vykdymo išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų ar yra suskaičiuotos neteisingai. Pareiškėja tik nurodo, kad antstolis galėjo nevilkinti proceso ir gavęs pareiškėjos prašymą dėl šalies pakeitimo, jau 2024 m. liepos 29 d. užbaigti šią vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad laikotarpis nuo 2024 m. liepos 29 d. nagrinėjamu atveju iš esmės neturėjo jokios įtakos vykdomojoje byloje susidariusioms vykdymo išlaidoms. Vykdymo išlaidoms esant neišieškotoms, antstolis pagrįstai pareikalavo šias vykdymo išlaidas apmokėti iš išieškotojos.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės UAB „Julianus Inkaso“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. birželio 12 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.