Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. (A. G.) gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. P. (A. P.) atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P., asmens, kurio turtas konfiskuotas, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukta; A. G. perduotas L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (estiški), ir jo užvedimo raktelį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas); A. G. įspėtas, kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (272 Eur dydžio advokato užmokestis) priteisimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis) netenkintas; daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta: automobilį „Mercedes Benz E 250 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški), ir jo užvedimo raktelį – konfiskuoti; automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (estiškas) - perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, esančią prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. A. P., asmuo, kurio turtas konfiskuotas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. P. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Apeliantas skunde kelia A. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (transporto priemonės) konfiskavimo pagrįstumo klausimą, prašydamas panaikinti šią A. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto (transporto priemonės) konfiskavimo

7. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

8. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikė BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis) bei turto (automobilio) konfiskavimą (BK 72 straipsnis), todėl nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

9. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu A. P. nesutinka su atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, ir prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtas jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz E250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad prieš nusikaltimo padarymą A. P. ir A. G. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, automobilio savininkas A. P. matė, kad A. G. vartoja alkoholį, vėliau leido jam vairuoti transporto priemonę tam, kad būtų galima dar nusipirkti alkoholio, todėl tiek A. G., nusprendęs svetimą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, tiek A. P., leisdamas girtam asmeniui vairuoti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų - ir šios transporto priemonės konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytais argumentais.

11. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-195-788/2019, 2K-64-511/2019, 2K-86-895/2019, 2K-110-489/2019). Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. G. vairavo A. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz E250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,82 promilių girtumas). Šios aplinkybės patvirtina, kad jis minėtą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

14. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-104-1073/2019).

15. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. apie tai, kad A. G. naudosis jam priklausančiu automobiliu, būdamas neblaivus, žinojo. Pirmosios instancijos teisme tiek A. G., tiek pats A. P. nurodė, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jie kartu vartojo alkoholį, paskui A. P. pasiūlė A. G. pavairuoti jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz E250 CDI“ ir kartu nuvažiuoti į barą. A. P. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo neblaivus ir jam atrodė, jog jis yra girtesnis už A. G., todėl savo automobilį vairuoti pasiūlė A. G. (1 t., b. l. 104-105). Taigi A. P., žinodamas, kad A. G. yra neblaivus, tačiau, manydamas, kad A. G. yra galimai blaivesnis nei jis, pats pasiūlė A. G. vairuoti jo automobilį ir kartu su juo važiavo, tai yra A. P. laisva valia pasiūlė ir leido A. G., kuris buvo neblaivus, vairuoti jam priklausantį automobilį. Todėl darytina išvada, kad A. P. žinojo, jog A. G., būdamas neblaivus, vairuos jam priklausantį automobilį, tai yra žinojo, kad jo turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek A. G., nusprendęs svetimą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, tiek A. P., leisdamas girtam asmeniui vairuoti jam priklausantį automobilį, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų - ir šios transporto priemonės konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-104-1073/2019).

16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti A. P. priklausančią transporto priemonę, kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos priemonę, tinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadas pagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas tinkamai. A. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant A. P. priklausantį automobilį, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) padarytam nusikaltimui. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kurio turtas buvo konfiskuotas, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – tai, kad automobilis „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas, išimtinai skirtas naudoti pagal esamus darbo teisinius santykius darbinių funkcijų vykdymui, taip pat lankyti ir prižiūrėti neįgalų asmenį – A. P. mamą, kuriai reikalinga specializuota priežiūra ir rūpestis, ir kitus šeimos narius (močiutę), vežti mamą ir močiutę į ligoninę, vežti sesers K. P. vaikus į būrelius ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kad automobilio vertė (11 500 eurų) yra labai didelė, piniginių lėšų naujos transporto priemonės įsigijimui A. P. (taip pat kiti šeimos nariai) šiuo metu neturi, kad A. P. ir jo sesuo K. P. charakterizuojami teigiamai, – nesudaro galimybės A. G. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. A. P. priklausantis A. G. vairuotas automobilis turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, automobilis „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo konfiskuotas buvo visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, yra tinkamai individualizuota, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja proporcingumo principui, atitinka teismų praktiką, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

18. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo, be to, toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonių, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Dėl proceso išlaidų

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. G. valstybės naudai priteisti 126 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. P. apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais – tai yra prašant panaikinti A. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. P. apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 2K-231-489/2020, 2K-218-1073/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

asmens, kurio turtas konfiskuotas, A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. (A. G.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.