Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. D. ieškinį atsakovui N. Š. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu (CBP-9486) prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. Š., gim. 2014 m. birželio 18 d., išlaikymui po 435 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos pradžios (2020 m. gegužės 28 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 148 Eur neišmokėtą išlaikymo sumą, kuri susidarė laiku nepradėjus indeksuoti periodinių išmokų; nustatyti atsakovo ir dukros S. Š. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. Š., gimusi 2014 m. birželio 18 d., yra ieškovės S. D. ir atsakovo N. Š. dukra.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 2 metams nuo išlaikymo priteisimo. Išlaikymo priteisimo momentu 2018 m. šalių vaikas buvo gana mažo amžiaus (ketverių metų). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, didėja jo poreikiai. Be to, vaiko poreikių didėjimui įtakos turi ir ekonominiai veiksniai, kaip antai, infliacija, augančios prekių ir paslaugų kainos. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai, kad vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 200 Eur kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukrai jau yra 7 metai, ji lanko Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro dainavimo, šokių ir keramikos būrelius, taip pat privačias anglų kalbos pamokas, be to, per 3 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Be to, šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, dėl to ieškovė taip pat patiria papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis po 200 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiginiai, kad ieškovė netinkamai naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas, kad mergaitė gal net nelanko tiek būrelių, laikytini deklaratyviais, jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, iš pateiktos išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad šalių dukra S. Š. lanko Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro dainavimo, šokių ir keramikos būrelius, taip pat privačias anglų kalbos pamokas. Institucijos pateiktos išvados teiginius patvirtina ir ieškovės pateiktos sutartys sudarytos su ugdymo institucijomis. Šie pateikti įrodymai, paneigia atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Be to, vaiko teisų apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šeima vaiko teisėms dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. D. dirba Lietuvos kariuomenėje. Jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 1543,08 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti AB „Swedbank“ ieškovei suteikė kreditą, mėnesinė kredito grąžinimo įmoka yra 267,45 Eur. Ieškovė turi transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė yra sudariusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. gyvybės draudimo sutartį su Compensa Life Vienna I. G. SE, pagal kurią kas mėnesį moka 30 Eur įmokas. Atsakovas dirba Danijoje GASA Group Denmark A/S įmonėje darbuotoju, jo mėnesinis darbo užmokestis yra atlyginimas po mokesčių yra 17 268,87 DKK/mėn. (2 322,33 Eur/mėn.). Taip pat gauna mėnesines išmokas už butą – 997 DKK/mėn. (134,07 Eur/mėn.). Nuosavybės teise priklausančio turto Lietuvoje atsakovas neturi. Atsakovas turi lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz E 2,1 136 HK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti SANTANDER CONSUMER BANK atsakovui suteikė kreditą. Atsakovas gyvena nuomojamame būste. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė gavo mažesnes pajamas nei atsakovas, tačiau atsakovas gyvena Danijoje, kur pragyvenimo lygis ir kaštai yra didesni.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad atsakovas gyvena Danijoje, kuri pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nėra pagrindo šalių turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės skirtingą, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė prie vaiko poreikių turi prisidėti lygiomis dalimis. Taigi, teismui priimant sprendimą, būtina nustatyti, kokie yra padidėję vaiko poreikiai kas mėnesį.

Ieškovė pateikė dukrai reikalingo išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 870 Eur suma. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės atsakovas, nors ir nurodo, kad ne visos ieškovės išlaidos yra pagrįstos, tačiau sutinka, kad jis galėtų teikti didesnį išlaikymą vaikui ir prašė nustatyti, kad vaikui kas mėnesį reikalingas 468,08 Eur išlaikymas (1 MMA), jį mažinant 70 Eur vaiko pinigų suma, todėl kiekvienas iš tėvų vaikui turėtų prisidėti po 234,04 Eur suma.

Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus teismų praktikoje pripažįstamas tik orientaciniu ir naudojamas būtiniesiems vaiko poreikiams nustatyti. Šiuo atveju tėvų turtinė padėtis leidžia ir tuo pačiu įpareigoja tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, nes, kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, kad prie vaiko išlaikymo prisideda papildomai, tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių kokia apimtimi jis papildomai materialiai aprūpina vaiką, atsakovas nepateikė, o ieškovė nurodė, kad atsakovo siųsti rūbai nebuvo tinkamo dydžio. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė dėl papildomo atsakovo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo laikytina neįrodyta CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pabrėžtina, kad skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų savanoriškai prisiimamos išlaidos daiktams, dovanoms vaikui pirkti, laisvalaikiui su vaiku praleisti, nepaneigia šio vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurios būtų tokio dydžio, kad patenkintų vaiko poreikius.

Kita vertus, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos išlaidos per mėnesį vaikui (vaiko poreikiai) mažintinos, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad priešmokyklinio amžiaus vaikui 5 kepurių ir 2 porų sportinių batelių (kai kartu perkamos 4 poros sezoninės avalynės) poreikiai nėra įrodyti, todėl sutinka, kad vaiko poreikius patenkina 747 Eur (775-8-20) suma drabužiams ir avalynei per metus.

Konkrečių ir svarių argumentų, kodėl mažintina ir kodėl viršija net suaugusio žmogaus poreikius ieškovės nurodyta 199 Eur suma vaiko higienai per metus, atsakovas, teismo nuomone, nepateikė, todėl ši suma pripažįstama pagrįsta.

Dėl 2 167 Eur išlaidų vaiko ugdymui per metus tarp šalių ginčo nėra.

Mažintinos ieškovės nurodytos metinės išlaidos vaiko sveikatai. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikas iš nuolat papildomų išlaidų sukeliančių sveikatos problemų turi alerginį rinitą, lėtinį tonzilitą, dėl kurių iki 3 kartų per metus konsultuojasi su gydytojais Kaune ir perka vaistus, kurių kainos nėra didelės. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovas, vaikui medicininės paslaugos gali būti teikiamos nemokamai, ypač esant nustatytiems ir patvirtintiems susirgimams. Todėl teismas vaiko poreikius atitinkančia laiko 225 Eur sumą per metus išlaidoms susijusioms su vaiko sveikata.

Taip pat pažymėtina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra skirtas einamosioms išlaidoms dengti ir einamiesiems poreikiams tenkinti, periodinio išlaikymo mokėjimas neatlieka taupymo ir kaupimo būsimiems vaiko poreikiams funkcijos, dėl vaiko poreikių (kaip antai, studijoms, atsitikus nelaimingam atsitikimui ir pan.) tenkinimo kiekvieno iš tėvų lėšomis turi būti sprendžiama, kai šie poreikiai realiai atsiranda, t. y. sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ar papildomų, be kita ko, gydymo, vaiko priežiūros išlaidų priteisimo (CK 3.192¹, 3.210 straipsniai). Taigi tokios išlaidos kaip investicinis gyvybės draudimas, kaupimas vaiko mokslams, vienkartiniai pirkiniai į vaiko poreikius neįtrauktini periodinių vaiko išlaikymo įmokų dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina, kad vaikas turi poreikį pramogoms, atostogoms, tačiau teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad prie šių poreikių, nustačius bendravimo tvarką prisidės ir atsakovas, leisdamas su vaiku savaitgalius ir atostogaudamas vasaros metu, todėl metinės išlaidos pramogoms mažintinos iki 600 Eur (50 Eur/mėn.), o atostogoms – iki 300 Eur. Todėl bendra papildomų išlaidų suma mažintina, konstatuojant, kad ieškovė pagrindė 900 Eur papildomų išlaidų per metus (pramogoms, atostogoms).

Dėl kitų išlaidų (maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui) teismas sutinka, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalių vaikas iš dalies maitinamas daželyje, atsakovo pasiūlyta 6 Eur per dieną suma yra racionali, o ieškovės nurodoma būtinybė vaiką maitinti ne namie gaminamu ir atitinkamai brangesniu maistu neįrodyta. Su transportavimo išlaidomis teismas sutinka, nes, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo galimybė savarankiškai naudotis visuomeniniu transportu yra ribota ir vaiko nuvežimas į mokyklą ir būrelius automobiliu atitinka vaiko poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kitų išlaidų vaikui per metus suma, teismo skaičiavimais, sudaro 3 820 Eur (2190+250+720+660). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių vaiko poreikiams per metus patenkinti reikalinga 8 058 Eur (747+199+2 167+225+900+3 820), t. y. apie 670 Eur per mėnesį.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna išmoką vaikui 70 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai yra 670 Eur, iš kurių 70 Eur padengiama išmokomis vaikui, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 300 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį, padidinti vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo kreipimosi dėl teisminės mediacijos dienos (2020 m. gegužės 28 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Pažymėtina, kad pagal šalių paaiškinimus ir bylos duomenis ieškovas teikia vaikui Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintą išlaikymą (neskaitant 148 Eur skolos, susidariusios šio išlaikymo neindeksavus), taigi išlaikymo įsiskolinimo vaikui iš esmės nėra susidarę, o šiuo sprendimu priteistas didesnis išlaikymas, vadovaujantis CK 3.200 straipsnio ir teismų praktika, priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. spalio 29 d.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 148 Eur neišmokėtą išlaikymo sumą, kuri susidarė laiku nepradėjus indeksuoti periodinių išmokų. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti 148 Eur neišmokėtos išlaikymo sumos, todėl iš atsakovo N. Š. priteistina 148 Eur neišmokėta išlaikymo suma, susidariusi dėl išlaikymo neindeksavimo (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. Š. tvarką:

1) atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu birželio 20 d. – liepos 31 d. vaikas leidžia su tėvu, birželio 1-20 d. ir rugpjūčio 1-31 d. su motina; dukra rudens atostogas leidžia nelyginiais metais su tėvu, o lyginiais – su motina; dukra žiemos atostogas lyginiais metais leidžia su tėvu, nelyginiais metais – su motina; dukra pavasario atostogas leidžia nelyginiais metais su motina, o lyginiais – su tėvu; jei kažkuris iš tėvų negali fiziškai pasirūpinti dukra atostogų metu, tėvai turi organizuoti vaiko priežiūrą ar užimtumą kitais būdais (vaiko stovyklos, auklės paslaugos ir pan.); tėvas prieš grįždamas iš užsienio privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų apie planuojamą grįžimą ir vaiko lankymą.

Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atsiliepimu sutiko iš dalies, nurodė, kad iš esmės atsakovui nekildavo jokių ginčų su ieškove dėl jo bendravimo su dukra Saule. Atsakovas nuolat gyvena Danijoje, tačiau stengiasi kuo dažniau aplankyti savo dukrą Saulę. Dėl Covid-19 ligos pasaulinės pandemijos šis jo bendravimas tapo ribotu, tačiau tai nesitęs nuolat. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės siūloma jo ir dukros Saulės bendravimo tvarka. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra koreguota tik dėl būtinų priežasčių, kurios atsiranda dėl to, kad atsakovas gyvena Danijoje, o dukra Lietuvoje. Dėl to, kad atsakovas dėl darbinių aplinkybių į Lietuvą iš Danijos gali išvykti tik penktadienį vakare, todėl jo savaitgalių bendravimo su dukra objektyviai negali prasidėti penktadieniais 18 val., toks bendravimas galėtų prasidėti šeštadieniais 11 val. ryte. Atsakovo darbovietėje atsakovui atostogos vasarą gali būti suteiktos tik nuo liepos 20 iki rugpjūčio 31 d. Be to, nepagrįstas Ieškovės reikalavimas, jog atsakovas informuotų ieškovę prieš 14 dienų apie numatytą dukros Saulės lankymą. Atsakovas sprendžia, jog pakankamas laikas pranešti apie Saulės lankymą būtų 7 kalendorinės dienos iki lankymo. Atsižvelgiant į šias pastabas, atsakovas sprendžia, jog jo ir dukros Saulės bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta sekančiai:

1) atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su dukra Saule bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) atsakovas bendrauja su dukra Saule jos vasaros atostogų metu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.;

3) atsakovas bendrauja su dukra Saule nelyginiais metais dukros Saulės rudens atostogų metu, lyginiais metais dukros Saulės žiemos atostogų metu, lyginiais metais dukros Saulės pavasario atostogų metu;

4) tuo atveju, jeigu Atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra Saule jam paskirtu laiku dukros Saulės atostogų metu, jis turi organizuoti dukros Saulės priežiūrą;

5) atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie bendravimo su dukra Saulę laikotarpius ne vėliau nei 7 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios;

6) šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje;

7) bendravimo su nepilnamete dukra laikotarpiais atsakovas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Nustatant bendravimo tvarką teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose e3K-3-82-687/2018, Nr. e3K-3-279-696/2019, Nr. 3K-3-412-916/2020 ir kt.).

Vaiko teisių apsaugos institucija 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškiniu prašoma nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4944-838/2018 patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šiuo sprendimu šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko bus išlaikomi ir materialiai aprūpinami abiejų tėvų. Mama betarpiškai rūpinsis vaiko kasdiene buitimi, sudarys tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas įgyvendins tėvo teises bei pareigas bendraudamas su vaiku ir dalyvaudamas jo auklėjime. Dėl to tarp šalių kilo nesutarimų. Pažymėtina, kad detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta.

Ieškovė prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką taip pat ir tuo laiku, kai tėvas negali bendrauti su vaiku. Atsakovas dėl darbo grafiko užsienyje, pageidauja bendrauti būnant Lietuvoje, su dukra Saule kiekvieną savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. ir savo atostogų metu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.

Pažymėtina, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik jo teisė, bet ir pareiga, todėl, nustatant bendravimo su vaiku tvarką, yra būtina atsižvelgti į tai, kad ši tvarka būtų realiai įgyvendinama. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gali grįžti į Lietuvą tik penktadienį vakare, vaikas būtų paimamas tik šeštadienį ryte ir tokio bendravimo savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio nevertino kaip pažeidžiančio vaiko interesus. Pažymėtina, kad dėl atsakovo prašomo nustatyti bendravimo vasaros metu ieškovė esminių prieštaravimų neišreiškė, todėl nustatytina, kad atsakovas su dukra bendraus, kai jam leidžia darbo įsipareigojimų vykdymas, t. y. nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.

Pažymėtina, kad būtinybė planuoti vaiko laisvalaikį įpareigoja atsakovą į tai atsižvelgti planuojant ir savo laiką, todėl ieškovės reikalavimas informuoti ją apie grįžimą į Lietuvą ir bendravimą su vaiku prieš 14 d. laikytinas protingu laikotarpiu ir nemažintinas.

Dėl bendravimo su vaiku rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu rotacijos principu prieštaravimų neišreikšta, todėl šiuo aspektu bendravimas nustatytinas kaip to prašė ieškovė.

Atsižvelgiant į šalių pozicijas, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaiko amžių, prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, nustatytina tokia atsakovo N. Š. bendravimo su vaiku S. Š. tvarka:

1) atsakovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) atsakovas bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.;

3) atsakovas bendrauja su dukra nelyginiais metais dukros rudens atostogų metu, lyginiais metais dukros žiemos ir pavasario atostogų metu;

4) tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra jam paskirtu dukros atostogų laiku, jis turi organizuoti dukros priežiūrą tuo laikotarpiu;

5) atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie grįžimą į Lietuvą ir bendravimo su dukra laiką ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios;

6) šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje;

7) bendravimo su dukra laikotarpiais atsakovas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais.

Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo išmokti bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

Bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkino iš dalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl išlaikymo padidinimo turėjo būti mokamas 63 Eur žyminis mokestis (laikant, kad ieškinio suma 2 820 Eur (235x12)). Proporcingai patenkintai reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo daliai iš atsakovo valstybei priteistina 27 Eur ((100x63)/235) žyminio mokesčio.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į proceso eigą ir rezultatus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovei iš atsakovo atlygintina 50 procentų, t. y. 37,50 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje duomenų apie ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas – 1 300 Eur; už dokumentų vertimo paslaugas – 208 Eur, iš viso 1 508 Eur (DOK-17387).

Byloje pareikšti trys materialieji reikalavimai – dėl išlaikymo padidinimo, dėl neindeksuoto išlaikymo susidariusios skolos priteisimo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo sprendimu ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo patenkintas iš dalies – 43 procentais ((100x100)/235), taigi atmesta 57 procentai šio reikalavimo, ieškovės reikalavimas dėl neindeksuoto išlaikymo susidariusios skolos priteisimo patenkintas visiškai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies – 50 procentų.

Proporcingai atmestų reikalavimų daliai ir kiekvienam reikalavimui tenkančiam atsakovo bylinėjimosi išlaidų trečdaliui, atsakovui iš ieškovės priteistina 537,86 Eur ((502,67x0,57)+(502,67x0,5)) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės priteistina 500,36 Eur (537,86-37,5) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš atsakovo N. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai 2014 m. birželio 18 d., dydį ir priteisti iš N. Š. nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai 2014 m. birželio 18 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. spalio 29 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. Š. nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai 2014 m. birželio 18 d., 148 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė neindeksavus vaiko išlaikymo.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai S. Š., gim. 2014 m. birželio 18 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. D..

Nustatyti tokią atsakovo N. Š. bendravimo su vaiku S. Š., gimusia 2014 m. birželio 18 d., tvarką:

1) atsakovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) atsakovas bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.;

3) atsakovas bendrauja su dukra nelyginiais metais dukros rudens atostogų metu, lyginiais metais dukros žiemos ir pavasario atostogų metu;

4) tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra jam paskirtu dukros atostogų laiku, jis turi organizuoti dukros priežiūrą tuo laikotarpiu;

5) atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie grįžimą į Lietuvą ir bendravimo su dukra laiką ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios;

6) šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje;

7) bendravimo su dukra laikotarpiais atsakovas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. Š. 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės S. D. atsakovui N. Š. 500,36 Eur (penkis šimtus eurų trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.