Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ir atsakovo N. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-725-1030/2021 pagal S. D. ieškinį atsakovui N. Š. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 435 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos pradžios (2020 m. gegužės 28 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 148 Eur neišmokėtą išlaikymo sumą, kuri susidarė laiku nepradėjus indeksuoti periodinių išmokų; nustatyti atsakovo ir dukros S. Š. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-4944-838/2018 dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, kuriuo buvo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šiuo sprendimu iš atsakovo N. Š. nepilnametės dukros S. Š. išlaikymui buvo priteista po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, susitarta dėl atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos. Nuo teismo sprendimo, kuriuo vaiko išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 200 Eur kas mėnesį, praėjo daugiau nei du metai, o per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai: dukra nuolat auga, visi kasdieniai vaiko priežiūros, auklėjimo, ugdymo rūpesčiai tenka vien ieškovei, ženkliai pasikeitė ir šalių turtinė padėtis, todėl iš atsakovo priteista išlaikymo suma turi būti didinama. Šiuo metu atsakovo skiriamo 200 Eur dydžio išlaikymo negalima patenkinti būtinųjų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dukra lanko privačias anglų kalbos pamokas, šokių, dainavimo, keramikos būrelius. Nuo 2021 m. S. Š. pradės lankyti pradinę mokyklą, pasiruošimas mokyklai ir mokyklos bei papildomų ugdymo užsiėmimų lankymas padidins vaiko išlaikymo išlaidas. Vidutiniškai dukros poreikiams patenkinti šiuo metu ir artimiausioje ateityje reikia apie 900 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė iš atsakovo N. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. spalio 29 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo N. Š. nepilnametei dukrai S. Š. 148 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė neindeksavus vaiko išlaikymo; priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai S. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę S. D.; taip pat nustatė tokią atsakovo N. Š. bendravimo su vaiku S. Š. tvarką: 1) atsakovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 2) atsakovas bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 30 d.; 3) atsakovas bendrauja su dukra nelyginiais metais dukros rudens atostogų metu, lyginiais metais dukros žiemos ir pavasario atostogų metu; 4) tuo atveju, jeigu atsakovas neturi galimybės bendrauti su dukra jam paskirtu dukros atostogų laiku, jis turi organizuoti dukros priežiūrą tuo laikotarpiu; 5) atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie grįžimą į Lietuvą ir bendravimo su dukra laiką ne vėliau nei prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios; 6) šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje; 7) bendravimo su dukra laikotarpiais atsakovas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo N. Š. 27 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660; taip pat priteisė iš ieškovės S. D. atsakovui N. Š. 500,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad vaiko poreikių padidėjimo faktas yra nustatytas, kadangi nepilnametė šalių dukra lanko lopšelio-darželio priešmokyklinę grupę, vaikų laisvalaikio centro dainavimo, šokių ir keramikos būrelius, taip pat privačias anglų kalbos pamokas, be to turi sveikatos sutrikimų, o šalies ekonominė situacija yra ženkliai pasikeitusi. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė S. D. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 1543,08 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuriam įsigyti AB „Swedbank“ ieškovei suteikė kreditą, mėnesinė kredito grąžinimo įmoka yra 267,45 Eur. Ieškovė turi transporto priemonę, yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 30 Eur įmokas. Atsakovas dirba Danijoje, jo mėnesinis darbo užmokestis yra 2 322,33 Eur/mėn. atlyginimas, atskaičius mokesčių. Atsakovas taip pat gauna mėnesines išmokas už butą –134,07 Eur/mėn. Nuosavybės teise priklausančio turto Lietuvoje atsakovas neturi, turi lengvąjį automobilį, kurio įsigijimui buvo suteiktas kreditas; atsakovas gyvena nuomojamame būste. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė gavo mažesnes pajamas nei atsakovas, tačiau atsakovas gyvena Danijoje, kur pragyvenimo lygis ir kaštai yra didesni, todėl nėra pagrindo šalių turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės skirtingą, dėl ko tiek ieškovas, tiek atsakovė prie vaiko poreikių turi prisidėti lygiomis dalimis.

5. Vertindamas konkretų vaiko poreikių padidėjimo dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių argumentus, byloje esančius įrodymus bei sprendė, kad yra pagrindas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį, padidinti vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

6. Kartu teismas pažymėjo, jog pagal šalių paaiškinimus ir bylos duomenis ieškovas teikia vaikui Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintą išlaikymą (neskaitant 148 Eur skolos, susidariusios šio išlaikymo neindeksavus), taigi išlaikymo įsiskolinimo vaikui iš esmės nėra susidarę, o šiuo sprendimu priteistas didesnis išlaikymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu ir teismų praktika, priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo teisminės mediacijos dienos.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir tai, kad iš atsakovo N. Š. priteistina 148 Eur neišmokėta išlaikymo suma, susidariusi dėl išlaikymo neindeksavimo, o nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgė bei įvertino tai, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo išmokti bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu atsakovui N. Š. iš ieškovės S. D. priteistos bylinėjimosi išlaidos už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas N. Š. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) ir priteisti iš atsakovo N. Š. nepilnametei dukrai S. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2020-10-29 (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisti iš ieškovės S. D. atsakovo N. Š. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių dukros S. Š. poreikiai sudaro 670 Eur per mėnesį. Pažymi, jog dėl papildomo dukters ugdymo būrelių lankymo ieškovė visiškai nesitarė su atsakovu; net keturių skirtingo pobūdžio būrelių lankymas kenkia dukters ugdymui, nes dėl tokio krūvio 6 metų dukra galimai neišsiugdys nei vieno papildomo dalyko, todėl pagal amžių dukra galėtų lankyti ne daugiau dviejų papildomo ugdymo būrelių; anglų kalbos papildomas mokymas yra visiškai neaktualus, nes pradinėse mokyklos klasėse užsienio kalbos pamokų lankymas bus privalomas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu papildomam ugdymui skirtina suma turi būti ne didesnė nei 360 Eur per metus.

9.2. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, kadangi dalies būrelių lankymo sutartys yra pasibaigusios, dėl dalies būrelių jokių jų lankymo įrodymų nebuvo pateikta, o už dalį būrelių mokėtos sumos nėra tokio dydžio, kokį nurodo ieškovė. Šiuo atveju ieškovė papildomam dukros ugdymui išleido 309 Eur per laikotarpį nuo 2019-09-16 iki 2021-03-01, t. y. per 17,5 mėnesio arba vidutiniškai po 17,66 Eur per mėnesį. Dėl to ieškovės ieškinyje nurodyta 1 200 Eur suma per metus arba po 100 Eur per mėnesį dukros S. papildomam ugdymui yra nepagrįsta. Atsakovo vertinimu dukters papildomam ugdymui skirtina suma turi būti ne didesnė nei 30 Eur per mėnesį arba 360 Eur per metus ir ši suma beveik dvigubai didesnė, nei ieškovės pateikti įrodymai dėl išlaidų papildomam dukros ugdymui. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame sprendime nurodyta 2 167 Eur per metus išlaidų vaiko ugdymui suma turi būti sumažinta 840 Eur ir dukros išlaidos ugdymui sudarytų 1 327 Eur per metus arba vidutiniškai po 110,58 Eur per mėnesį, o ne 2 167 Eur per metus, kaip be pagrindo nurodyta skundžiamame sprendime.

9.3. Atsakovas taip pat nurodo, kad visiškai nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad dukters pramogos per metus sudaro 840 Eur. Nesant jokių objektyvių įrodymų dėl tokio išlaidų dydžio 70 Eur išlaidų suma per mėnesį pakankamai nedidelio amžiaus vaikui yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįstai nuspręsta, jog per metus 300 Eur yra skiriama dukters atostogoms, kadangi šalys dukterimi jos atostogų metu rūpinasi iš esmės po lygiai, todėl išlaidos dukters atostogoms šalys taip pat pasidalins po lygiai, juo labiau kad dukros maitinimo išlaidos, išlaidos pramogoms, draugų gimtadieniams ir kt. jos atostogų metu nėra išskaičiuojamos iš bendrų dukters poreikių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame sprendime nurodyta 900 Eur papildomų išlaidų per metus suma turi būti sumažinta 60 Eur per metus pramogoms mieste ir draugų gimtadieniams bei 300 Eur suma per metus dukros atostogoms, viso 360 Eur. Tokiu būdu dukros papildomos išlaidos sudarytų 540 Eur per metus arba vidutiniškai po 45 Eur per mėnesį, o ne 900 Eur per metus, kaip be pagrindo nurodyta skundžiamame sprendime.

9.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesumažino ieškovės nurodytų 250 Eur išlaidų dukters gimtadieniui, juo labiau kad į bylą pateikti įrodymai patvirtino tik 140 Eur dydžio patirtas išlaidas, o nedidelio amžiaus vaiko gimtadienio šventes galima surengti ir be specialių vedančiųjų ar programos.

9.5. Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad dukros poreikių per metus sumą turėtų sudaryti: 747 Eur drabužiams ir avalynei, 199 Eur higienos reikmenims, 1 327 Eur ugdymui, 225 Eur sveikatai, 540 Eur papildomoms išlaidoms, 3 670 Eur kitoms išlaidoms, viso 6 708 Eur. Tokiu būdu dukros poreikiai per mėnesį sudaro 559 Eur (suapvalinus 560 Eur). Ši suma mažintina 70 Eur ieškovės gaunama išmoka vaikui, todėl kiekvienas iš tėvų prie dukros poreikių tekinimo turėtų prisidėti po 245 Eur (suapvalinus po 250 Eur). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 300 Eur periodinių išmokų per mėnesį sumą dukros išlaikymui, todėl apeliacinės instancijos teismas šią skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) turėtų pakeisti, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

3. Apeliaciniu skundu ieškovė S. D. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti dukrai iš atsakovo 347 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos pradžios (2020 m. gegužės 28 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą atitinkamai paskirstant patirtas bylinėjimosi išlaidas už vertinimo paslaugas; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kas mėnesį gauna po 94 Eur išmokų už vaiką. Sprendimu nustačius, kad vaiką faktiškai išlaiko abu tėvai, spręstina, kad atsakovo gaunama išmoka turi palengvinti vaiko išlaikymo naštą abiem tėvams. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog išlaikymo vaikui dalyje nukrypsta nuo tėvų lygių pareigų vaikams principo, tačiau sprendime nuo vaikui skirtų būtinų išlaidų ieškovės gaunamus vaiko pinigus (70 Eur) išskaičiavo, o atsakovo pinigai liko neįvertinti. Darytina išvada, kad atsakovas savo dalį išmokos panaudoja teikdamas išlaikymą vaikui, tačiau išmoka lygia dalimi turi palengvinti vaiko išlaikymo naštą ir ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas turi pareigą pusę gaunamos vaiko išmokos sumos, t.y. 47 Eur, perduoti ieškovei, juos pridedant prie išlaikymo sumos.

10.3. Dėl išlaikymo priteisimo momento apeliantė nurodo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu mediacija privalomai taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Privalomoji neteisminė mediacija taikoma ginčuose dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio (-ių) kaltei, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvystės (motinystės) nustatymo/nuginčijimo ir kt. klausimai susiję su šeimyninei teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju, mediacija buvo privaloma prieš kreipiantis į teismą. Jei mediacijos procesas būtų neprivalomas, ieškovė būtų teikusi ieškinį teismui, o ne prašiusi taikyti privalomąją mediaciją, tokiu atveju ieškinio pateikimas sutaptų su mediacijos pradžia. Ieškovė pažymi, kad kreipimosi dėl privalomosios mediacijos metu, teisės į išlaikymą prielaidos jau egzistavo, o teismo sprendimu buvo tik patvirtintas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos siekiant padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai 2020 m. gegužės 28 d., todėl ši diena turėtų būti laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena ir nuo jos priteisiamas padidintas išlaikymas.

10.4. Dėl papildomo sprendimo ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jei ieškovės apeliacinis skundas bus tenkintas ar tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turi būti taip pat perskaičiuotos, todėl papildomas sprendimas taip pat turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į tai.

4. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti jį, kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.2. Nurodo, kad ieškovė pateikė visus rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad dukra lanko būrelius, pateikė sudarytas sutartis. Tik dėl susidariusios nepalankios situacijos Lietuvoje buvo ribojamas kontaktinis būrelių lankymas, tačiau individualūs užsiėmimai vyko ir tai nepatvirtina fakto, kad pasibaigus visiems ribojimams ir pasidėjus naujiems mokslo metams, dukra nelankys užklasinio ugdymo būrelių, galimai lankys net ir kitus užsiėmimus.

11.3. Kartu ieškovė nurodo, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad išlaidas, susijusias su vaiko pramogomis bei poilsiu reikia dar sumažinti, nes vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

11.4. Papildomai ieškovė nurodo, kad jau šį rudenį pradės lankyti pirmą klasę ir, kad bus patiriamos papildomos išlaidos, kurių teismas nevertino, o vertino tik esamą situaciją bylos nagrinėjimo metu, kuomet vaikas lankė priešmokyklinę grupę. Ieškovė, skaičiuodama išlaidas, nevertino mokyklai skirtų išlaidų: mokyklinė uniforma 38 Eur, pratybos apie 60 Eur, mokyklinė spintelė 50 Eur.

11.5. Ieškovė mano, kad nuo 2018 m. balandžio 25 d. pakilus prekių ir paslaugų kainoms, minimalaus darbo užmokesčiui ir pragyvenimo lygiui, pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, gerokai padidėjus nepilnamečio vaiko poreikiams, kas buvo konstatuota ir pirmosios instancijos teisme, atsakovo nurodomiems apeliacinio skundo argumentams dėl nepagrįstai didelių išlaidų esant visiškai nepagrįstiems jokiais faktais ir įrodymais, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas N. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.2. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniu skundu reiškia naują reikalavimą dėl pusės atsakovo gaunamų Danijoje vaiko išmokos priteisimo, šį reikalavimą „paslėpdama“ materialinio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai sumoje, nors apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų dukros poreikių sumos, neginčija dukros išlaikymo šalims paskirstymo naštos, t. y. apeliantė apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo sumos padidinimo neargumetuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai būtų nustatęs dukros poreikius ar netinkamai paskirstęs tarp šalių poreikių tenkinimo naštą.

12.3. Kartu atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo padidinimo pradžios momentą, tinkamai taikė materialiosios teisės ir proceso normas, tinkamai nustatė to klausimo sprendimui būtinus faktus, tinkamai juos įvertino byloje esančių įrodymų visumoje, todėl apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymą dukrai nuo 2020-05-28, t.y. nuo kreipimosi dėl mediacijos vykdymo dienos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje atsakovas N. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu dukters poreikių dydžiu bei priteisto kasmėnesinio išlaikymo po 300 Eur dydžiu, prašydamas jį sumažinti iki 250 Eur. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu vertina, jog iš atsakovo turi būti priteisiama papildomai 47 Eur, kadangi jis gauna išmoką Danijoje, o taip pat išlaikymo momentas turi būti nustatytas nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos momento, o ne nuo ieškinio pareiškimo momento. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių apeliacinių skundų dalyką, šią civilinę bylą nagrinėja pareiktų apeliacinių skundų ribose ir nepasisako dėl aplinkybių, kurios nėra šalių skundžiamos bei dėl kurių pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai pasisakė skundžiamame sprendime.

8. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių dukters kasmėnesinių poreikių sumą, pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečią sumą, atsižvelgė bei įvertino, jog šalių dukrai yra 7 metai, ji lanko lopšelio-darželio priešmokyklinę grupę, vaikų laisvalaikio centro dainavimo, šokių ir keramikos būrelius, taip pat privačias anglų kalbos pamokas, be to, per 3 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos padidėjo; šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų; o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino šalių gaunamas pajamas bei turtinę padėtį.

12. Nors apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog dalis dukters papildomo ugdymo išlaidų nėra pagrįstos, o be to per didelis papildomo ugdymo krūvis gali sukelti neigiamas pasekmes dukrai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą pateiktos sutartys patvirtina, jog šalių dukra lanko priešmokyklinę grupę, dainavimo, šokių ir keramikos būrelius, taip pat privačias anglų kalbos pamokas. Vertinti, kad tokia papildomo ugdymo apimtis nėra tinkama šalių dukrai, nėra pagrindo, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog šalių dukra nenori lankyti kurių nors būrelių ar papildomų pamokų. Kita vertus, visuotinai žinomas faktas, jog vaikai yra imlesni, todėl užsienio kalbos mokymasis jauname amžiuje yra efektyvus. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad lankomi papildomo ugdymo užsiėmimai daro neigiamą įtaką šalių dukrai ar, kad ieškovės nurodomi užsiėmimai išvis nėra lankomi, nepaisant susiklosčiusios pandeminės situacijos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaidų dydis papildomam ugdymui yra pernelyg didelis ar nepagrįstas. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, plėtodamas šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė įrodymus, susijusius su dukters papildomu ugdymu, bei nurodė išsamias aplinkybes pirmosios instancijos teismui, kuriomis nėra pagrindo abejoti, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės neginčijo dukters ugdymo išlaidų dydžio.

13. Kita vertus, byloje nėra paneigti ieškovės nurodomi argumentai, kad šalių dukra yra aktyvus ir žingeidus vaikas, būrelių lankymas formuoja jos asmenybę ir įgūdžius, dalis atsiskaitymų už dukters lankytus būrelius buvo atliekami grynaisiais, dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos dalis būrelių nevyko, o dalis buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovė pateiktame atsiliepime, Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nenustatė, kad šalių dukters interesai būtų pažeisti. Vien tai, kad dalis

14. Vertinant atsakovo argumentus, dėl dukrai susidarančių išlaidų pramogoms ir atostogoms, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog 600 Eur ir 300 Eur dydžio išlaidos per metus atitinkamai dukters pramogoms ir kelionėms išties nėra būtinieji dukters poreikiai, tačiau, kaip jau buvo minėta pirmiau, esant atitinkamai tėvų turtinei padėčiai gali didėti ir nebūtinųjų vaiko poreikių apimtis. Šiuo atveju ieškovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad šalių dukra yra pratusi prie papildomų pramogų bei turiningo laisvalaikio, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyti dukters poreikiai neturėtų būti tenkinami, kai tai nėra neadekvatu nustatytai šalių turtinei padėčiai, juo labiau kad atsakovas šiuo metu iš Danijos Karalystės gauna 94 Eur dydžio vaiko išmoką.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės pareikštą apeliacinį skundą bei juo formuluojamą reikalavimą priteisti pusę atsakovo iš Danijos Karalystės gaunamos išmokos už dukrą, pažymi, jog reikalavimas priteisti atsakovo gaunamos išmokos dalį nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ar nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, byloje nėra paneigti atsakovo nurodyti argumentai, jog iki 2019 m. būtent ieškovei buvo mokama Danijos Karalystės skiriama išmoka vaikui, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pajamas, iš esmės įvertino ir šios gaunamos išmokos faktą, kadangi išmokos už vaiką gavimo išrašas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, nėra paneigti ir atsakovo argumentai, jog šios išmokos dydis kasmet mažėja, dėl ko pastovaus dydžio nustatymas ir išskyrimas, siejamas išimtinai su gaunama išmoka, galėtų sąlygoti naujų civilinių procesų pradėjimą.

16. Teisėjų kolegija, taip pat atmeta ir kitą esminį ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas išlaikymo priteisimo momentą turėjo nustatyti nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos taikymo dienos. Tačiau pabrėžtina, kad pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti išlaikymą nuo kreipimosi dėl mediacijos dienos.

17. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmetami, tačiau abi šalys pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, dėl ko šios jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti įvertinamos ir atlyginamos. Pagal į bylą pateiktus dokumentus ieškovė patyrė viso 242 Eur, o atsakovas – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų parengimą. Šios šalių išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, nėra neproporcingos ar akivaizdžiai per didelės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), todėl priteisiamos kiekvienai iš šalių.

19. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – sąskaitas bei mokėjimo pavedimus už dukters ugdymą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju ieškovės pateikiami įrodymai nedaro įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių dukters poreikius bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktus įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. Š. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) ieškovei S. D. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. D. atsakovui N. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.