Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

3. Teisme gautas VMI atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė L. E. ir atsakovas A. E. valstybės biudžetui neskolingi. Nurodo, jog susipažinusi su ieškovės patikslintu ieškiniu, neprieštarauja, kad atsakovo A. E. prievolės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-03-31 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4979-1198/2023, kuriuo iš atsakovo priteista 11,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, būtų priskirtos jo asmeninėms prievolėms ir mano, kad jos visų pirma turi būti tenkinamos iš A. E. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą. Pažymi, kad byla nebus vedama per advokatą. Prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

4. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių prašymų teismui nereiškė.

5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje pritaria, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su jo motina. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad L. E. išklausant jo nuomonę buvo labai susijaudinęs, kad net negalėjo pasakyti kiek jam metų, negalėjo įvardinti kada jo gimtadienis. VTAT specialistai pakartotinai mažamečio nuomonės dėl 50:50 bendravimo su tėvu tvarkos principo neišklausė. Pažymima, kad ypatingai tokio amžiaus vaikų vienas iš poreikių yra turėti stabilią namų aplinką, todėl pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas, neatitiktų šio vaiko poreikio. Taip pat VTAT nori, kad šalys atkreiptų dėmesį į tai, jog yra būtina išlaikyti, kurti sveikus ir artimus, atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų šeimyninius ryšius, nes vaikų raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikams jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais, todėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą kas labiau atitiktų į ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. VTAT nuomone, kad nepilnametis vaikas turi teisę nekliudomai keliauti, atostogauti kaip su ieškove taip ir su atsakovu ir kitose užsienio valstybėse. Jei teismas tenkintų atsakovo reikalavimą patikslintame priešieškinyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo 50:50 principu, 180 Eur siūloma suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti, galėtų būti pakankama minimaliems, kasdieniniams vaiko poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovės palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau turi pastebėjimų, kad 7 dalies b punkte nėra nurodyta, kurią dieną tėtis vaiką pasiima, taip pat bendravimo tvarkoje nėra numatyta dėl vaiko gimimo dienos, su kuriuo rotacijos būdu galėtų švęsti. Taip pat nėra numatyta dėl vaiko atostogų, nėra numatyta bendravimas nuotoliniu būdu, kai tėvas būna užsienyje. 600 Eur suma išlaikymui yra pakankama maksimaliam išlaikymui, tačiau vertinti ar toks būtent išlaikymo dydis yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šiuo metu išvykimas mokytis į užsienį neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas mokosi ir gyvena Lietuvoje.

8. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (atsakovui iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, atsakovui žiauriai su ja elgiantis – smurtaujant tiek psichologiškai, tiek fiziškai, tiek naudojant finansinį smurtą), atsakovas prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. E..

10. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sutuoktinių gyvenimo pradžioje viskas vyko sklandžiai, ginčo šalys siekė bendrų tikslų, gyveno taupiai, siekdami įsigyti šeimos būstą Klaipėdos mieste. Puoselėjo bendrą verslą atsakovo įkurtoje UAB „V.S.“, siekė atgaivinti UAB „J.S.“ komercinę veiklą. Tačiau, dėl atsakovo egoistiško požiūrio į ieškovės pastangas sukurti šeimos gerbūvį, ji tapo pažeidžiama tiek šeimoje tiek artimųjų rate. Atsakovo siekis nieko neveikti šeimos labui peržengė visas ribas, kai atsakovas paliko šeimą ir savarankiškai gyveno atskirai nuo šeimos Ispanijoje, kai nuo to laiko užblokavo šeimos kortelę ir nieko neprisidėjo prie vaiko išlaikymo (nuo 2023-11-01 (2024-11-25 teismo posėdžio 00.14.36, 00.15.20). Be to, atsakovo motina nuolat kišosi į šeimos santykius. Ieškovė ir atsakovas turi skirtingus tikslus dėl jų bendro vaiko ugdymo, gyvenamosios vietos, aplinkos, karjeros, laisvalaikio ir kt. Atsakovas ieškovę nuolat kaltino, kad ji yra jam skolinga materialiai, kad ji neprisideda prie šeimos gerovės. Tačiau, nepaisant nuolatinių kaltinimų, ieškovė nuolat aktyviai rūpinosi vaiku ir šeima, teikė visokeriopą pagalbą vyrui jo darbuose ir projektuose, atsisakydama asmeninės naudos. Atsakovas nuosekliai teisina nepilnamečio vaiko netinkamus veiksmus ir palaiko mintį, kad vaikas visada teisus, tuo tarpu ieškovę, kaip motiną nuolat kritikuoja, vykdo konkurenciją vaiko tėvų atžvilgiu, nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, pamynė jos kaip motinos autoritetą. Toks atsakovo elgesys sukuria disbalansą auklėjant vaiką ir gali turėti neigiamų pasekmių jam. Ginčo šalys ilgą laiką gyveno bute, (duomenys neskelbtini), tačiau šeimyninių santykių kurį laiką jau nebepalaikė. Šeimoje tvyrojo didelė psichologinė įtampa dėl atsakovo nepagarbos ieškovei, dėl atsakovo naudojamo nuolatinio psichologinio ir kitokio smurto ieškovės atžvilgiu, dėl atsakovo naudojamos įtaigos jų vaikui.

11. Atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus ieškovė atsiliepime nurodė, kad patikslintame ieškovės ieškinyje yra išdėstytas optimaliausias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos variantas, o vaiko vykimas į užsienį su vienu iš tėvų turi atitikti galiojantį teisinį reglamentavimą, išdėstytą specialiuose teisės aktuose, kuriuose aiškiai nurodyta, kaip šie klausimai turėtų būti sprendžiami. Atsakovas negali rūpintis vaiku savarankiškai, nes turi psichikos sutrikimų ir Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankosi daugiau nei 10 metų. Ieškovės žiniomis jam diagnozuota depresija, bet nėra tikra ir dėl kitų sutrikimų. Be to atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su savo mama (motina gyvena tame pačiame name bute priešais, ateina kada panorėjus, atsakovas eina pas ją valgyti, ji tvarko namus, yra atsakovo įmonės finansininkė). Atsakovė nesutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad pastaruoju metu iš atsakovo pusės pasireiškia ne tik psichologinio smurto, bet ir fizinio smurto ieškovės atžvilgiu požymiai. Šie ištirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje, kuris 2024-09-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu pagal 2024-08-27 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, konstatavus, kad 2024-08-03 dienos vakare atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu ir nepilnamečių (sūnaus L. ir dukterėčios A.) vaikų akivaizdoje buvo nederamas ir jis oficialiai įspėtas dėl neleistino ir priešingo šeimos interesams elgesio. Atitinkamai, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažintinas būtent atsakovas. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad bandė santuoką nutraukti bendru sutarimu, atsisakė moralinės kompensacijos. Pirmi atsakovo išpuoliai prasidėjo, kai ieškovė dar laukėsi vaiko. Dėl atsakovo ieškovei taikyto psichologinio, fizinio ir ekonominio smurto padarytas neigiamas poveikis vaikui. Smurtas vykdavo ir vaiko akivaizdoje. Atsakovo motina girdėdavo jo smurto protrūkius. Atsakovas, jei jam kas nepatikdavo, pradėdavo šaukti. Apėmus didesnei atsakovo emocijai, jis imdavo stumdyti, kratyti ieškovę, mėtydavo į ją daiktus. Kartais jo mama ateidavo pasidomėti, ar viskas gerai. Tuo pačiu išbardavo, kad ieškovė yra netinkama, kad išprovokuoja atsakovą. Ieškovė nenutraukė iš karto santuokos, nes jai šeima yra vertybė, be to buvo mažas vaikas. Su atsakovu prieš porą metų jie kreipėsi dėl psichologinės pagalbos, bandė spręsti jo psichines problemas. Į policiją dėl atsakovo smurto ieškovė pradžiai nesikreipė. Pirmiausia ji kreipėsi pagalbos pas psichologą. Sustiprėjusi emociškai, gavusi šeimos palaikymą, išdrįso kalbėtis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo. Kalbėjo apie tai daugiau kaip prieš metus. Pati ieškovė nuo 2024 m. rudenio lankosi moterų krizių centre, kur gauna palaikymą, keletą metų lanko asmeninę terapiją. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai kaltina ją tiek dėl tariamo jos smurto ir dėl to, kad dėl su vaiku susijusių klausimų ji nesitarė su atsakovu. Teigia, kad dėl vaiko mokyklos (V.) sprendė abu dar vaikui būnant darželyje. Taip pat melas, kad UAB „V.S.“ ji buvo įdarbinta fiktyviai. Atsakovas ją kvietė prisijungti prie darbų, kurti šeimos verslą, šeimą. Prie veiklos tikrai prisidėjo, prie projektų valdymo, tačiau akcijų neturėjo. Atsakovas yra įmonės direktorius ir algą susimoka, kokią nori. Atsakovas prieštaravo, kad ieškovė mokytųsi po darbo. Po vaiko priežiūros atostogų Klaipėdos mieste su savo specialybe ieškovė nelabai turėjo kompetencijų sugrįžti į rinką, kadangi prieš tai buvusias darbo pozicijas prarado. Teko persikvalifikuoti, o atsakovas griežtai draudė, vadindamas ją „socialine kirmėle“, teigdamas, kad ji neturi teisės mokytis, nes jau yra baigusi universitetą (2024-11-25 teismo posėdžio 33.05). Finansinis smurtas taip pat pasireikšdavo kai atsakovas vaikui gimus duodavo nepakankamai pinigų, o ieškovė neišdirbo pakankamą laiką, kad gautų motinystės išmoką, be to jis pykdavo, jei ieškovė vaiką užrašydavo į būrelius, stovyklas. Šiuo metu dėl atsakovo psichologinio spaudimo po bylos nagrinėjimo metu pateiktų ieškovės garso įrašų ieškovė su vaiku išsikėlė iš namų (2024 m. gruodžio pirmąjį savaitgalį). Ji leidžia atsakovui bendrauti su vaiku, kas antrą dieną, savaitgaliais. Šiuo metu yra išsinuomojusi butą iš giminaičių, tai nuomos kol vyksta skyrybų procesas jiems nemoka, tik mokesčius apie 100 Eur. Gyvens, kol pasibaigs teismo procesas. Be to, paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė pradėjo kalbėti, kad atsakovas galimai vartoja narkotikus.

12. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti jo patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad pusė iš to, ką sakė ieškovė, yra visiška netiesa. O kita pusė yra „išsukta ir pritempta“. Ieškovės tikslas yra gauti, ko nori. Jei jis būtų toks žmogus, kokį jį apibūdino, ji iki šiol su juo negyventų. Ieškovė gauna gerą atlyginimą, gauna alimentus, todėl jai išsikraustyti būtų lengva. Pats stengėsi gerai sutarti su ieškovės šeima ir gerai sutarė iki pat konfliktų su policija. Stengėsi daryti, kad viskas ieškovei tiktų. Su ieškovės mama bendraudavo telefonu kartą per mėnesį. Santuokos pradžioje turėjo karjeros ambicijų, norėjo tapti kino kūrėju. Turėjo projektą ir ieškovė prie projekto prisidėjo. Visada ieškovę vertino ir veiksmais, ir žodžiais. Per visą santuokos laikotarpį ieškovė teigiamo įvertinimo ar žodžio nėra jam pasakiusi, o priekaištų būdavo kiekvieną dieną. Atsakovas dalyvauja šeimyniniame gyvenime ir išsako savo nuomonę, požiūrį, teikia pasiūlymus bei diskutuoja su ieškove. Tai kad šalių nuomonės ir požiūriai skiriasi, nereiškia, kad dėl to kaltas yra atsakovas. Ieškovė kitų aplinkybių, leidžiančių svarstyti ar atsakovas galėjo pažeisti sutuoktinio pareigas, nenurodė. Atsakovo teigimu ieškovė tik deklaratyviai ir subjektyviai išreiškė savo požiūrį į atsakovo planus, siūlymus, jo bendravimą su mama, vaiko auklėjimą, ieškovės išgyvenimus, charakterių ir požiūrių nesutapimus. UAB „V.S.“ yra ta įmonė, iš kurios jis uždirba pragyvenimui. UAB „J.S.“ bus likviduojama. Ieškovę atsakovas išlaikė apie penkis metus, kai ji tapo nėščia iki kol ji pradėjo dirbti, nes ji negaudavo vaiko priežiūros išmokos. Prašė prisidėti prie verslo, bet ieškovė kažką nežymaus padarė, paskui atsisakė, nes jai nepatiko. Pripažįsta, kad atsakovas turi depresiją (2024-11-25 teismo posėdžio 01:24:37). Tai yra liga, kurią reikia suvaldyti, kuri išlieka visam gyvenimui. Reguliariai lankosi pas gydytojus ir sėkmingai ligą suvaldo. Buvo momentas, kai sunkiau sekėsi suvaldyti, kol vyko projekto filmo filmavimas. Tada buvo irzlus, dirglus, ir buvo keli momentai, kai pakeldavo balsą, kai neturėdavo jo pakelti. Metė puoduką, tačiau ne į ieškovę, o į sieną (2024-11-25 teismo posėdžio 01:25:50). Ieškovei taip pat po gimdymo buvo sunkus etapas, ji irgi būdavo irzli. Abu tada tokie buvo ir kildavo konfliktų. Tada nusprendė atsisakyti savo kino karjeros, kad nebūtų irzlus. Po to laiko dar kažkokie ginčai, konfliktai vyko, bet jie vyko labai retai. Buvo etapų, kai iš vis nevykdavo. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad buvo kilęs konfliktas Ispanijoje 2022 metais, žmonės iškvietė policiją, bet policija liepė nusiraminti ir išvažiavo. Mano, kad skyrybų priežastis yra, jog ieškovė jo nemyli ir negerbia. Tiesiog abudu po vaiko gimimo pamiršo vienas kitą. Neliko intymaus gyvenimo ieškovės iniciatyva, ieškovė nebegamino maisto, nėjo į kompromisus. Ėjo pas psichologę konsultacijos. Atrodo, kad tą darė jo iniciatyva. Jaučiasi lyg būtų ieškovei „resursas“, o jis nori, kad jie būtų partneriai. Todėl ir būdavo konfliktai. Pats didžiausias konfliktas buvo 2024 m. vasaros pabaigoje, kai jis buvo pakėlęs balsą, paėmė ieškovę už rankos, bet tai tikrai nebuvo smurtas. Tada išėjo į kitą kambarį, bet ieškovė atėjo pas jį, įrašinėjo viską, provokavo. Jam buvo užėjęs stiprus astmos priepuolis, buvo išsigandęs dėl savo sveikatos, bėgo į šiukšlių dėžę ieškoti vaistų, o ieškovė pasišaipė iš jo. Ir tada tikrai pratrūko, bet jokio smurto nebuvo. Visi kiti konfliktai buvo, kai abu pakeldavo balsą. Buvo nesutarimas dėl mokyklos. Buvo sutarę, kad eis į vieną mokyklą, bet paskutinę savaitę prieš rugsėjį, ieškovė sugalvojo, kad eis į V. mokyklą. Niekada neturėjo jokių priėjimų prie ieškovės asmeninių sąskaitų, o ieškovė galėjo prieiti prie jo ir įmonės sąskaitų. Uždarė jai priėjimą prie savo sąskaitos. O uždarė dėl to, kad sužinojo, jog ta mokykla kainavo ne 200, o 400 Eur. Ir už pirmą pusmetį ji pervedė pinigus iš jo sąskaitos. Per jį ieškovė pradėjo mokytis programavimo. Tikslas buvo, kad ieškovė galėtų dirbti per atstumą ir užsidirbti pinigų. Visada ją palaikė visų kursų metu, nors jam tuo metu buvo sunku. Tuo metu ieškovė buvo labai šiurkšti. Atsakovo teigimu jis visada ieškovę išklausydavo, o ji nėra net paklaususi, kaip jam sekasi. Ispanijoje jų santykiai buvo žymiai geresni. Paskui išvažiavo į Ispaniją su tikslu, kad jis sudarys sąlygas bendram šeimos verslui, sūnaus edukacijai, kuri yra labai normali. Ieškovei nepatiko, kad išvažiavo. Pirko vieną bilietą, bet ieškovė nevažiavo, tada kitą pirko ir atvažiavo. Bet jai nepatiko ir jis viską metė ir grįžo. Kol jis buvo išvažiavęs, ieškovė gyveno jo bute, o jis mokėjo visus mokesčius bei kelis tūkstančius pervedė pinigų ir dar kažkiek davė grynais. Be to visą laiko mokėjo telefonų išlaidas. Atsakovas neneigia, kad ieškovė perka šeimai produktus, paaiškina dėl ko į parduotuvę maisto neidavo pirkti kartu su ieškove, nes ji per ilgai rinkdavosi prekes ir jie susipykdavo, bet už maistą sumokėdavo. Nesutinka su uzufrukto ieškovei nustatymu, nes dabartinis gyvenimas yra košmaras. Ieškovė dabar labai smarkiai priekaištauja, yra konfliktiška. Negali taip gyventi, tačiau jis neturi noro kitur išsikraustyti. Yra kitas butas (duomenys neskelbtini), kur nėra vandentiekio, nuotekų, šildymo, be to yra išnuomotas (2024-11-25 teismo posėdžio 02:00:36). Atsakovas norėtų gyventi kartu su sūnumi bute (duomenys neskelbtini), o ieškovė galėtų nuomotis būstą, arba galbūt jis leistų gyventi jai (duomenys neskelbtini). Atsakovas komunalinius moka už abu butus. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovė nuo 2024 m. gruodžio pradžios išsikrausčiusi su vaiku iš namų, o jis pats šiuo metu yra išvykęs į Ispaniją, planuoja grįžti į Lietuvą šių metų kovo pabaigoje.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. (ieškovės sesuo) nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo ginčo šalių draugystės pradžios (2013 m.). Ieškovė visais būdais stengėsi išlaikyti šeimą, tačiau nepavyko. Liudytoja gali patvirtinti, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė buvo žeminama, užgauliojama vaiko akivaizdoje. Tokią bendravimo su mama manierą perėmė ir vaikas. Jam supykus, kažko negavus, ne kartą matė, kaip jis pradėdavo šaukti, skriausti mamą, negražiai ją vadinti. Tokiais atvejais atsakovas nereaguodavo, kartais net reaguodavo palankiai. Apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą (šaukimas, prasivardžiavimas, papurtymas, stūmimas, baksnojimas pirštu į kūną, sukeliant fizinį skausmą ir mėlynes) liudytojai papasakojo jos 14 metų nepilnametė dukra, kuri kartais savaitgaliais svečiuodavosi pas juos namuose. Buvo situacija, kai dukra paskambino, būdama pas juos svečiuose, ir paprašė, kad ją pasiimtų, nes ji išsigando, kai atsakovas puolė jos tetą. Pati atsakovo netinkamo elgesio nematė, jis prie giminių taip nesielgdavo. Paklausus sesers, kas vyksta jų šeimoje, prieš keletą metų tai buvo, ji atsivėrė ir papasakojo, kad nėra viskas iš tikrųjų gerai. Tačiau ji mylėjo savo vyrą, norėjo išsaugoti šeimą. Atsakovas jos atsiprašinėdavo, sakydavo, kad pasitaisys, kad nori gyventi šeimoje dėl vaiko, nes jie abu be galo myli vaiką, ieškovė jam atleisdavo. Tačiau situacija nesikeitė, vis blogėjo. Sesuo buvo vis labiau emociškai „sunkiama“, ko pasekoje tapo jautri, nuslinko pusė plaukų, išsivystė antro laipsnio mažakraujystė. Nori pabrėžti, kad ieškovė yra taiki, kalba visada ramiai, nėra girdėjusi jos šaukiant, visada leidžiasi į dialogą, neįsivaizduoja, kaip galima ant jos šaukti. Ji yra potenciali auka, niekada nešaukia „ant viršaus“, neatsako atgal. Yra pastebėjusi mėlynių ant rankų nuo baksnojimo prieš keletą metų. Paklausė sesers, kas atsitiko, pasakė, kad atsakovas mėgsta baksnoti įtūžio metu. Butas (duomenys neskelbtini), į kurį atsikraustė ieškovė, buvo visiškai neįrengtas. Prieš atsikraustant teko pačiai jį apžiūrėti. Liudytoja buvo atvykusi su vyru, jos vyras dar prisidėjo prie įrengimo (klijavo plyteles). Ten nebuvo nei kriauklės, nei vonios, nei tualeto, net durų viduje nebuvo. Viskas buvo daroma „nuo pagrindo“. Kiek kainavo remontas, nežino. Iki vaiko gimimo atsakovas gražiai bendravo, ieškovė buvo gerbiama ir mylima, gaudavo gėlių, saulele vadindavo. Pasikeitė santykiai, kai jie persikraustė (2016 m. rudenį), pradėjo savarankiškai gyventi, šalia atsakovo mamos. Pradžioj buvo gerai, po to vaikas augo, sesei nepatiko netikėti anytos apsilankymai, norėjo daugiau privatumo. Ji nežinojo nieko, atrodė viskas gerai, įtampa buvo tarp anytos, ypač kai gimė vaikas. Tų įtampų buvo, bet sesuo nieko nesakė. Apie nepagarbą ir smurtą sužinojo prieš keletą metų, iki to buvo šeima kaip šeima, ieškovė nesiskundė. Ieškovė neturi galimybės gyventi kitur su vaiku, apie ieškovės turtinę padėtį nesidomėjo. Pastebėjo nepriteklių pas ieškovę. Auginant vaiką viskas buvo iš dėvėtų rūbų, žaislai perpirkti, nes pinigų trūko. Iš paskutiniųjų ieškovė ugdė vaiką, pirko žaislus, priemones, naujų rūbų nebuvo. Gyveno sunkiai. Ieškovė su vaiku ant rankų, kiek ji žino, dirbo. Atsakovas kaip tik buvo susilaužęs koją, ji visur jį vežiodavo, ieškovė tikrai stengėsi ir palaikė jį kiek galėjo. Ieškovė iš sesers pagalbos neprašė. Finansinė situacija paskui gerėjo kai sesuo įsidarbino. Kiek žino ieškovės anyta užeidavo kada norėdavo į namus, o jauna šeima vis tiek nori privatumo. Sesuo netgi pasakojo, jog atsakovas eidavo valgyti pas mamą, nors ji jo laukdavo namie su vakariene, todėl ir nebenorėjo toliau jam gaminti. Taip pat šalys nesutarė dėl vaiko auklėjimo. Sesuo vaikui atsidavė pilnai, investavo į vaiką. O atsakovo požiūris buvo šiek tiek kitoks. Kildavo konfliktai dėl medijų. Kad anyta elgtųsi netinkamai ar nepagarbiai su ieškove, pati nėra mačiusi. Ieškovė sakė, jog atsakovas įsivaizduoja šeimą kaip motina, žmona ir vaikas. Ieškovė minėjo, kad nesutarimai daugiausiai kildavo dėl vaiko auklėjimo. Yra minėjusi, kad užduotis, kurias ji pavedė atsakovui (pvz. nuvežti vaiką į darželį, kt.), atlikdavo jo mama. Apie konfliktą dėl mokyklos nežino. Tik žino, kad atsakovas minėjo, kad nereikia mokyklos, kad jis kitaip įsivaizduoja vaiko ugdymą – ne mokykloje. Atsakovas išvažiavo į Ispaniją, paliko šeimą, ieškovė kartu važiuoti nenorėjo, todėl, kad vaikui reikėjo eiti į pirmą klasę. Ieškovė matė, kad šeima byra, dėl to padavė dokumentus skyrybom. Ieškovė kalbėjo su atsakovu apie skyrybas, bet jis ignoravo. Atsakovas prieš vaikus nesmurtaudavo. Pati šalių vaiko nėra paklaususi dėl konfliktų. Atsakovas neriboja vaiko laiko „prie ekrano“. Vasaros stovyklų metu, kai būdavo ir jos dukra, dukra sakydavo, kad dalį laiko praleisdavo lauke, bet didelę dalį praleisdavo ir „prie ekrano“.

14. 2024-12-11 vykusio teismo posėdžio metu buvo išklausyti visi ieškovės į bylą pateikti garso įrašai, daryti pastarųjų kelių metų laikotarpyje, taip pat demonstruotos ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Atsakovas neneigė, kad tai jo balsas užfiksuotas, tačiau jo teigimu šie įrašai nėra pilni, iškirpti, ieškovė užfiksavo tik jai palankias akimirkas, negirdėti tokių įrašų priešistorė. Atsakovo teigimu, jis buvo išprovokuotas ieškovės taip kalbėti, be to ir ieškovė prieš jį vartojo psichologinį smurtą.

15. Išklausius įrašus, konstatuotina, kad visuose garso įrašuose, ypač 1, 2, 3, 5 ir 9 įrašuose girdėti daugybė atsakovo angliškų, rusiškų ir lietuviškų keiksmažodžių, įžeidinėjimų, skirtų ieškovei, tokių kaip „s., s. bejausmė, b.“, „beširdė n.“, „k.“, „valink n. iš mano gyvenimo, s., b.“, <...>, „p., dvi baidyklės“ (fone girdėti vaiko balsas „einam, mam“)<...>, „f. you, b.“, <...>, „kam iš vis tokia boba namie reikalinga“, „kiaulė“, <...> po to galiausiai „mes esame šeima b., ar supranti kas yra šeima b.?“, išsakytų prie nepilnamečio jų vaiko (jo balsas girdisi faktiškai visuose įrašuose), vos ne kas penktas – septintas žodis „b.“. Atsakovas neginčija, kad visuose garso įrašuose girdėti jo balsas, tačiau teigia, kad visos šios situacijos paimtos iš konteksto, ieškovė, žinodama, kad įrašinėja, valdėsi, prieš tai, atsakovo teigimu, jį provokavo.

16. Išklausęs ginčo šalių paaiškinimus, liudytojos R. A. parodymus, kurie buvo nuoseklūs, o juose nurodytų aplinkybių atsakovas iš esmės neginčijo, ištyręs ieškovės į bylą pateiktus garso įrašus, taip pat fotonuotraukas, kuriose matosi ieškovės mėlynės, kitą byloje esančią medžiagą (įskaitant policijos nutarimus, atsakovo ir jo pasitelkto specialisto rašytinius paaiškinimus dėl garso įrašų, iš kurių negalima spręsti, kad garso įrašai būtų suklastoti ar sumontuoti ir kad ne atsakovas būtų kalbėjęs ieškovei), teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, rodė nepagarbą jai kaip moteriai, kaip motinai, kuris yra prieš ją smurtavęs ir fiziškai (stumdydamas, sugriebdamas, baksnodamas, taip sukeldamas nežymų fizinį skausmą). Atsakovas smurtavo prieš ieškovę jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, taip rodydamas netinkamą pavyzdį, pažeisdamas ne tik ieškovės, bet ir vaiko teisę į saugią aplinką, normalų vystymąsi. Be to, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (būti lojaliam, gerbti ieškovę, remti ją moraliai bei materialiai, tinkamai auklėti savo sūnų ir tinkamai rūpintis jo švietimu ir ugdymu), leido savo motinai kištis į sutuoktinių gyvenimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taip pat jau antrus metus iš eilės paliko šeimą ir išvyko kuriam laikui gyventi į Ispaniją neturėdamas tam sutuoktinės pritarimo, palikdamas jai visus su vaiko auklėjimu, ugdymu ir sveikata susijusius reikalus (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kad atsakovas piktnaudžiautų narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje nenustatyta.

17. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos ikisantuokinė pavardė J., o atsakovui jo santuokinė pavardė E. (CK 3.60 str. 3 d., 3.69 str.).

18. Ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus, atsisakė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos jai iš atsakovo priteisimo. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą, jo ir neprašo (CK 3.72 straipsnio 4 d.).

19. Ieškovė ieškinio prašo nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su ja (motina), nes visais gyvenimo atvejais ryšys su ja yra glaudesnis ir patikimesnis tiek šeimoje, tiek jo švietimo ir ugdymo įstaigose. Atsakovo elgesys negali būti pavyzdžiu nepilnamečiui vaikui, todėl motinos psichologinė pusiausvyra visais gyvenimo atvejais labiau priimtina nepilnamečiui vaikui. Ieškovės nuomone, nepilnamečiui vaikui gyvenant su motina, jam abiejų tėvų sąskaita turi būti suteiktos visos gerbūvio sąlygos jo tobulėjimui ir vystymuisi. Tėvo bendravimas su sūnumi visais atvejais turėtų vykti abiem tėvam objektyviai įvertinus jo prioritetus, norus, sveikatos būklę bei jo pageidavimus. Pažymima, kad atsakovas neriboja vaiko ekrano laiko, nesirūpina, kokį turinį vaikas mato medijose, prieštarauja vaiko ugdymui. Atsakovas nori nevesti vaiko į mokyklą - paimti namų mokymą, išvažiuoti į užsienį ir neva „mokyti namuose“. Ieškovės teigimu atsakovas negebėtų vaiko mokyti namuose, nes neturi reikiamo edukacinio išsilavinimo, visai neturi reikalingų savybių ir kompetencijų, nieko neišmano apie švietimą ir pedagogiką, pats dirba kiekvieną dieną, todėl vaikas paprasčiausiai laiką „praleistų ekranuose“. Pažymima, kad iniciatyvas, kurias jis organizuoja Ispanijoje neturi jokio pedagoginio pagrindimo. Ten nevykdoma edukacija, negalima vaiko išvežti į šitas abejotinas iniciatyvas. Vaiko tėvas turi akivaizdų nusistatymą prieš švietimą, mokslą ir edukaciją. Ieškovė turi pagrįstų abejonių, ar jis palydėtų vaiką į mokyklą ir ar pagelbėtų su namų darbais, ar paskatintų ir palaikytų susidūrus su iššūkiais mokykloje. Atsakovas prieštarauja vaiko papildomam neformaliam ugdymui. Keikiasi, smurtauja prieš motiną vaiko akivaizdoje ir net nemano, kad rodo nederamą elgesį, neturi jokio noro keisti savo elgesio.

20. Atsakovas pradžiai atsiliepime į ieškinį nesutiko su tokiu atsakovės reikalavimu, pradžiai vaiko gyvenamą vietą prašė nustatyti su juo, tačiau priešieškinyje ir jo patikslinime, bylos nagrinėjimo metu sutinka, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su ieškove, siūlo savo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas save mato rūpestingu ir atsidavusiu tėvu. Teigia, kad visa jo energija ir laikas visada buvo skirtas šeimai ir sūnui. Abu su ieškove propagavo prieraišiąją tėvystę. Visą gyvenimą buvo šalia sūnaus, stengėsi išlaikyti ryšį. Ir dabar viskas yra taip pat. Dabar didžiąją dienos dalį skiria sūnui. Ne tik parsiveda vaiką iš breiko, bet ir eina į breiką ir žiūri, kaip jis šoka. Vedėsi sūnų į savo ofisą, kur jis galėtų tėvą pamokyti šokti breiką. Žaidžia su vaiku monopolį. Yra buvęs mokykloje ne viename susirinkime. Yra buvęs eilėje žygių, kur padėdavo mokytojoms susitvarkyti su vaikais. Yra buvęs ir šventėse, taip pat ėjo pažiūrėti, kaip vyksta pamokos. Ieškovė visada priekaištavo, kad jis blogas tėvas. Su sūnumi žaidžia vaikiškus kompiuterinius žaidimus, kad sukurtų su sūnumi ryšį. Žaidžia ne daugiau dvi valandas per dieną. Gal ir buvo koks vienas sykis, kai vaikas prie ekrano praleido 6 valandas, ir tai buvo dėl jų konfliktų ir dėl prastos atsakovo sveikatos. Pats jokių kompiuterinių žaidimų nežaidžia nuo studijų metų. Atsakovas teigia, kad 2023 m. ir 2024 m. vasarą jis buvo su sūnumi, o ieškovė buvo labai mažai, nes jis organizavo sūnui skirtą stovyklą. Vaikas namo grįždavo tik vakarais, ieškovė su juo ir savaitgaliais pabūdavo. Į Ispaniją atsakovas neplanuoja išvykti gyventi nuolat. Lietuvoje yra įteisintas ugdymas namuose. Atsakovas pripažįsta, kad į darželį, vėliau į mokyklą vaiko jis neveždavo, nes ieškovė anksti važiuodavo į darbą ir nuveždavo jį, o atsakovas pradėdavo dirbti vėliau. Tačiau atsakovo teigimu jis dažnai parsiveždavo vaiką iš darželio/mokyklos. Yra gaminęs vaikui valgyti ir tą daro beveik kiekvieną dieną. Rimtesnio maisto gaminti nemoka, bet papjausto vaikui vaisių, iškepa bulvyčių ir pan. Pusryčių nėra daręs, nes ieškovė anksti keliasi, o jis keliasi vėliau. Ieškovė kliūčių bendravimui su vaiku nesudaro. Mano, kad tinkamai prižiūrimas sūnus. Kartu su vaiku piešia, daro namų darbus, domisi vaiko ugdymu. Pripažįsta, kad ieškovė gera motina.

21. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

22. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų nepilnametį sūnų, yra atsidavusi ir rūpestinga motina, to neneigia ir atsakovas, o atsakovas, priešingai, ne kartą naudojo psichologinį ir net fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu prie savo sūnaus, rodė vaiko motinai nepagarbą, taip rodydamas netinkamą pavyzdį sūnui, be to daugiausiai vaiko motina, o ne tėvas kasdien užsiima vaiko ugdymu, esminių jo poreikių tenkinimu, sudaro jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, turi pastovų darbą, neturi žalingų įpročių, jai nenustatyti psichikos, kiti sveikatos sutrikimai (atsakovui diagnozuota depresija, astma), todėl atsižvelgiant į tai, įvertinus vaiko L. E. 2024-08-21 VTAT išsakytą jo nuomonę, kad jis nori gyventi su motina, 2024-09-06 raštu pateiktą ir 2025-01-22 teismo posėdžio metu žodžiu pateiktą VTAT išvadą, 2024-08-28 vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje aprašytos ir vaiko gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini), bei įvertinus tai, kad atsakovas nebeprieštarauja dėl vaiko gyvenamos vietos su L. E. nustatymo, teismas nusprendžia šio nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, kas atitiktų geriausius vaiko interesus (CK 3.169 str.).

23. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią nepilnamečio vaiko L. E. bendravimo su tėvu tvarką: darbo dienomis: A. E. turi teisę bendrauti su sūnumi L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; savaitgaliais: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno einamojo mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant jį kitą dieną, tai yra sekmadienį iki 20:00 val. į jo gyvenamąją vietą; per šventes: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaiko gimtadienius, o ieškovė L. E. (J.) su sūnumi švenčia aukščiau nurodytas šventes neporiniais metais; nustatoma, kad atsakovas sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžina jį kitą dieną iki 20:30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse; tėvo dieną: atsakovas kartu su sūnumi švenčia kiekvienais metais, 17:00 val., pasiėmęs vaiką ir jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžindamas į jį gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; per tėvo atostogas: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi atsakovo atostogų metu, informavęs sūnaus mamą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios - iki 14 kalendorinių dienų iš eilės, pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu: gali būti suderinamas ir kitas (tai pat papildomas) atsakovo bendravimo su vaiku laikas; susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis). Ieškovė prašo neleisti vaiko išsivežti į užsienį, nes jis liktų be išsilavinimo, pažymima, kad Ispanijoje atsakovo organizuojama ne mokykla, o stovykla.

24. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka nesutinka ir patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. E. tvarką: 1) A. E. turi teisę būti su sūnumi kas antrą mėnesio savaitę, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadieniais nuo 19:00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą sekmadienį iki 19:00 val. Kiekviena iš šalių, ieškovė ir atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad sūnui būnant pas vieną iš tėvų, sūnus būtų aprūpintas apranga, higienos priemonėmis bei ugdymui ir poilsiui reikalingu inventoriumi ar priemonėmis. Pirmosios savaitės pradžia skaičiuojama nuo pirmojo pirmadienio, einančio po bendravimo tvarkos įsigaliojimo ir tą savaitę sūnus būna su mama; A. E. turi teisę, tą savaitę kai nebūna kartu su sūnumi, atsižvelgiant į sūnaus poilsio, mokslų, namų ruošos ir kitą būtiną užimtumą, kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo programomis, tame tarpe ir žaisti bendrus kompiuterinius žaidimus; A. E. turi teisę būti su sūnumi poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir vaiko gimtadienius, o ieškovė su sūnumi švenčia nurodytas šventes neporiniais metais; Naujuosius metus A. E. turi teisę švęsti kartu su sūnumi neporiniais metais, o ieškovė - poriniais metais; nustatoma, kad A. E. sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 19:00 val. dieną, einančią prieš oficialią šventinę dieną ir grąžina jį iki 20:30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse; kiekvienais metais, šventinę tėvo dieną A. E. švenčia kartu su sūnumi jį pasiimdamas šeštadienį 20:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.; A. E. turi teisę būti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, prieš tai informavęs ieškovę apie savo kasmetines atostogas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kasmetinių atostogų pradžios; kasmetinių atostogų praleidimui kartu, A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., dieną einančią prieš atostogų pradžios dieną ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; A. E. turi teisę būti su sūnumi jo mokslo atostogų: moksleivių rudens atostogų; moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų; moksleivių žiemos atostogų; moksleivių pavasario (Velykų) atostogų ir moksleivių vasaros atostogų metu, ne ilgiau kaip puse tų atostogų laikotarpio; A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos vietos su ieškove sutartu iš anksto ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą, su ieškove sutartą vietą ir sutartu laiku, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; A. E. organizuojant ir vykdant vaikų vasaros stovyklas, ieškovė įsipareigoja leisti sūnui dalyvauti A. E. stovykloje ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, iš kurių 15 kalendorinių dienų iš eilės; į šį laikotarpį įskaičiuojamas nurodytas moksleivių vasaros atostogų laikotarpis; A. E. dirbant ir gyvenant kitoje šalyje, A. E. turi teisę būti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ir dirba, nurodytų sūnaus atostogų metu, tuo laikotarpiu kuris priklauso būti sūnui su A. E., o ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių ir leisti sūnui išvykti į kitą šalį kurioje gyvena ir dirba A. E.; šiame punkte numatytas sūnaus kelionės, gyvenimo ir kitas išlaidas įsipareigoja apmokėti A. E. ir sūnaus buvimas kitoje šalyje su A. E. neturi prieštarauti bendravimo tvarkos sąlygoms ir neturi trukdyti vaiko mokymuisi, užklasinei veiklai, vystymuisi, saugumui, sveikatai ar poilsiui; bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (tai pat papildomas) atsakovo bendravimo ir buvimo su sūnumi laikas bei sąlygos; toks susitarimas galioja tik užfiksuotas raštu (el. paštu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ir aiškiai išreikštas kitos šalies sutikimu. Faktiškai tokia siūloma bendravimo tvarka priešieškiniu siūloma nustatyti 50:50 proc. bendravimo tvarką. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir sūnaus L. E. yra susiformavęs ir nusistovėję labai artimas ryšys, grįstas abipusiu pasitikėjimu, draugyste ir emociniu prieraišumu, atsakovas ir jo sūnus turi bendrų ir juos artimai vienijančių interesų. Sūnui yra žinomi, suprantami bei priimtini tėčio ugdymo ir bendravimo metodai. L. E. ilgesnis laikas nebuvimo kartu ar nebendravimas su tėčiu, gali „atšaldyti“ tėčio ir sūnaus santykius, atitolinti vienas nuo kito ir sugriauti taip ilgai kurtą pasitikėjimą bei draugystę. Kad šis bendravimas bei emocinis ryšys nenutrūktų ir nepilnametis vaikas pajustų kuo mažesnius neigiamus emocinius išgyvenimus, taip pat, kad būtų užtikrintas nepilnamečio vaiko psichologinis stabilumas ir užtikrintumas, reikalingas dažnesnis atsakovo bendravimas su sūnumi.

25. Ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka. Pažymi, kad atsakovas nori gyventi užsienyje, mokyti vaiką namuose, gyventi socialinėje atskirtyje. O ieškovei svarbu, kad vaikas augtų saugioje aplinkoje, gautų tinkamą išsilavinimą, ieškovė nori su vaiku gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad atsakovui vėl išvykus gyventi į Ispaniją ji neriboja vaiko bendravimo su tėvu telefonu ir/ar nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo programomis, grįžus jam į Lietuvą ji netrukdytų jam susitikti su sūnumi suderinti laiku. Ji nesutinka su vaiko išvežimu ilgam į užsienį, ypač vaiko mokslų metu.

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai atsakovas ir ieškovė su sūnumi bendrauja kas savaitę, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, geriausiai atitinka šalių vaiko interesus. Ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi „kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20:00 val., o savaitgaliais atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno einamojo mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant jį kitą dieną, tai yra sekmadienį iki 20:00 val. į jo gyvenamąją vietą“, leis užtikrinti stabilią šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją ir socialinę aplinką, atsakovo ir sūnaus bendravimą ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, taip sudarant galimybę bendrauti faktiškai kiekvieną savaitę, išlaikant ir plėtojant atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšius. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas nutaria nustatyti ieškovės ieškiniu siūlomą bendravimo tvarką.

32. Dėl bendravimo per šventes ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaiko gimtadienius, o ieškovė su sūnumi švenčia aukščiau nurodytas šventes neporiniais metais, taip pat kad turi būti nustatoma, kad atsakovas sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžina jį kitą dieną iki 20:30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse. Ieškovė ieškiniu siūlo nustatyti, kad tėvo dieną atsakovas kartu su sūnumi švenčia kiekvienais metais, 17:00 val., pasiėmęs vaiką ir jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžindamas į jį gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Atsakovas priešieškiniu iš esmės siūlo panašią bendravimo tvarką, tik siūlo į šventines dienas taip pat įtraukti ir Naujų Metų šventę. Siūloma nustatyti, kad „A. E. turi teisę būti su sūnumi poriniais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir vaiko gimtadienius, o ieškovė su sūnumi švenčia nurodytas šventes neporiniais metais; Naujuosius metus A. E. turi teisę švęsti kartu su sūnumi neporiniais metais, o ieškovė - poriniais metais; nustatoma, kad A. E. sūnų šventiniu laikotarpiu pasiima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 19:00 val. dieną, einančią prieš oficialią šventinę dieną ir grąžina jį iki 20:30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse; kiekvienais metais, šventinę tėvo dieną A. E. švenčia kartu su sūnumi jį pasiimdamas šeštadienį 20:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.“ Nesant ginčo (dėl dienų) dėl atsakovo bendravimo su vaiku per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaiko gimtadienius ir tėvo dieną, nustatytina ieškovės ieškiniu siūloma bendravimo tvarka, kuri atitinka ir priešieškinio reikalavimus ir kuri yra racionali ir atitinkanti vaiko interesus. Nesutiktina su atsakovo siūlymu leisti jam bendrauti šventiniu laikotarpiu dar prieš šventinę dieną „vaiką jam pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 19:00 val. dieną, einančią prieš oficialią šventinę dieną“, iš esmės atsakovui numatant dar vieną papildomą bendravimo dieną iki šventės, kurio būtinumo atsakovas niekuo nepagrindė. Todėl nustatytina ieškovės ieškiniu siūloma bendrauti su tėvu tvarka jos nurodytomis valandomis savaitgaliais ir per šventes, kurios yra apgalvotos (nuo 10.00 val. iki 20:30 val.), kad vaikas būtų išsimiegojęs ir pailsėjęs. Nors atsakovas siūlo nustatyti ir jo bendravimą su vaiku per Naujų Metų šventę, tačiau įvertinant dar mažą vaiko amžių, kai vaikas turi anksti eiti miegoti (apie 21:00 val.), o iki to reikia dar susiruošti, ir tai, kad pagrindinis šios šventės akcentas yra 12.00 val. nakties sutikimas, todėl pagal atsakovo siūlymą toks buvimas su vaiku jokios racionalios prasmės neturėtų (paimt vaiką dieną prieš šventęs ir grąžinti šventinės dienos išvakarėse iki 20:30 val.) ir todėl nėra nustatytinas.

33. Reikia pastebėti, kad nei ieškovė ieškiniu prašė nei atsakovas priešieškiniu siūlė nustatyti dėl vaiko bendravimo su vaiku per motinos dieną, kas atitiktų abiejų tėvų lygiateisiškumo principą, bet ieškovė ir jos atstovas siūlė teismo išeiti iš ginčo šalių reikalavimų ribų ir nustatyti optimaliausią bendravimo su vaiku variantą. Todėl teismui nustačius vaiko teisę bendrauti su tėvu per tėvo dieną, nustatytina ir vaiko motinai teisė bendrauti su vaiku per motinos dieną (kiekvienų metų pirmą gegužės sekmadienį), jei tuo metu vaiko tėvui priklausytų bendrauti su vaiku, vaiką A. E. pristatant į jo gyvenamą vietą motinai bendrauti nuo 10:00 val. iki 20:30 val.

34. Iškilus poreikiui vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, ypač jo išvykimo į užsienį laikotarpiu, kad nebūtų piktnaudžiaujama galimybe trukdyti susisiekti ryšio priemonėmis su atsakovu, nustatytina ir atsakovo priešieškiniu siūlymas, jį atitinkamai pakoreguojant ir apribojant laiku, kad nepažeisti ne tik ieškovės, bet ir vaiko geriausių interesų, nustatant, kad A. E. turi teisę tomis dienomis, kai pagal nustatytą tvarką nebūna kartu su sūnumi, atsižvelgiant į vaiko poilsio, mokslų, namų ruošos ir kitą užimtumą, kiekvieną tą darbo dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ar kitu suderintu su ieškove laiku, bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo programomis, tame tarpe ir žaisti bendrus kompiuterinius žaidimus.

35. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo vaiko su tėvu per atostogas tvarką - atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi atsakovo atostogų metu, informavęs sūnaus mamą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios - iki 14 kalendorinių dienų iš eilės, pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu: gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) atsakovo bendravimo su vaiku laikas; susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis). Ieškovė prašo neleisti vaiko išsivežti į užsienį, nes jos teigimu vaikas liktų be išsilavinimo, ten nėra mokykla, o stovykla. Atsakovas su ieškovės siūlymu nesutinka ir priešieškiniu prašo nustatyti, kad „A. E. turi teisę būti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, prieš tai informavęs ieškovę apie savo kasmetines atostogas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kasmetinių atostogų pradžios; kasmetinių atostogų praleidimui kartu, A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., dieną einančią prieš atostogų pradžios dieną ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; A. E. turi teisę būti su sūnumi jo mokslo atostogų: moksleivių rudens atostogų; moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų; moksleivių žiemos atostogų; moksleivių pavasario (Velykų) atostogų ir moksleivių vasaros atostogų metu, ne ilgiau kaip puse tų atostogų laikotarpio; A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos vietos su ieškove sutartu iš anksto ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją ar kitą, su ieškove sutartą vietą ir sutartu laiku, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; A. E. organizuojant ir vykdant vaikų vasaros stovyklas, ieškovė įsipareigoja leisti sūnui dalyvauti A. E. stovykloje ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, iš kurių 15 kalendorinių dienų iš eilės; į šį laikotarpį įskaičiuojamas nurodytas moksleivių vasaros atostogų laikotarpis; A. E. dirbant ir gyvenant kitoje šalyje, A. E. turi teisę būti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ir dirba, nurodytų sūnaus atostogų metu, tuo laikotarpiu kuris priklauso būti sūnui su A. E., o ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių ir leisti sūnui išvykti į kitą šalį kurioje gyvena ir dirba A. E.; šiame punkte numatytas sūnaus kelionės, gyvenimo ir kitas išlaidas įsipareigoja apmokėti A. E. ir sūnaus buvimas kitoje šalyje su A. E. neturi prieštarauti bendravimo tvarkos sąlygoms ir neturi trukdyti vaiko mokymuisi, užklasinei veiklai, vystymuisi, saugumui, sveikatai ar poilsiui; bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (tai pat papildomas) atsakovo bendravimo ir buvimo su sūnumi laikas bei sąlygos; toks susitarimas galioja tik užfiksuotas raštu (el. paštu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ir aiškiai išreikštas kitos šalies sutikimu.

36. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Taigi sutinkamai su formuojama kasacinio teismo praktika atitinkamai į sprendimą nėra įrašytinas ieškovės prašomas nustatyti draudimas vaiką tėvui nuolat išsivežti į užsienį.

37. Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Prieš tai teismo sprendime nurodytos aplinkybės (vaiko amžius, jo tėvų konfliktiškumas, vaiko tėvo naudojamas smurtas motinos atžvilgiu, nesiskaitymas su jos nuomone, nepagarba, vaiko psichologinė būsena (vaiko apklausoje atsispindi jo pergyvenimas dėl matomo smurto ir konfliktų), atsakovo išvykimas ilgam (kasmet apie 3 mėn.) Ispaniją) yra pagrindas nustatyti būtent ieškovės ieškiniu siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku per atostogas tvarką, kuriai pritaria ir VTAT atstovė, o ne tiek maksimaliai kiek siūlo priešieškiniu atsakovas. Tačiau kadangi ieškovė nenurodo tikslesnės paėmimo ir grąžinimo vaiko tvarkos, palikdama viską sutarimui, kuris esant konfliktiniams tėvų santykiams gali būti sunkiai pasiektas, todėl vis tik nustatytina atsakovo priešieškiniu siūloma dalis dėl bendravimo per atostogas skyrium gyvenančio tėvo, t.y. nustatytina, kad A. E. turi teisę būti su sūnumi savo kasmetinių atostogų metu, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, prieš tai informavęs ieškovę apie savo kasmetines atostogas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kasmetinių atostogų pradžios; kasmetinių atostogų praleidimui kartu, A. E. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., dieną einančią prieš atostogų pradžios dieną ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, su vaiko mama sutartą dieną ir valandą, papildomai įrašant, kad grąžina vaiką ne vėliau kaip iki tos dienos 20.30 val., tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą. Šiuo atveju vaiko paėmimas atostogų išvakarėse pateisinamas siekiant susiruošti galimam išvykimui vaikui su tėvu į numatytą jų atostogų vietą. Nesant šalių ginčo (tiek ieškovė tiek atsakovas to prašo), papildomai nustatytina, kad bendru atsakovo ir ieškovės susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) atsakovo bendravimo su vaiku laikas; susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kt. teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

38. Reikia pastebėti, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014).

39. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. E. išlaikymui kas mėnesį mokamomis 600,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, jų mokėjimą pradedant nuo 2024-07-01 dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teisėmis vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant mamą L. E.. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 2 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. E. už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01. Ieškovės teigimu atsakovas nebeteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui nuo 2023 metų lapkričio mėnesio ir visus vaiko poreikius tenkina išskirtinai ieškovė iš savo lėšų. Pagal išlaikymo vaikui sąmatą, vienam mėnesiui tenkanti išlaikymo dalis yra 1 200 Eur, todėl išlaikymo periodinė išmoka, priteistina iš atsakovo, yra 600 Eur. Įvertinus atsakovo, turinčio dvi veikiančias komercines įmones ir 8 vienetus nekilnojamojo turto, turtinę padėtį, jis gali teikti nepilnamečiui vaikui 600 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Taip pat iš atsakovo priteistinas 2800 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01, kai atsakovo išlaikymas vaikui buvo nepakankamas, pervedė 1 200 Eur (500 Eur x 8 mėn.-1200 Eur). Ieškovės teigimu išlaikymo įsiskolinimas susidarė, nes atsakovas 2023 m. lapkričio mėnesį išvažiavo į Ispaniją ir užblokavo šeimos banko kortelę.

40. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu ir prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma, priešieškiniu prašydamas nustatyti L. E. išlaikymą iš atsakovo A. E., mokant periodinę mėnesinę 180 Eur išmoką, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki L. E. pilnametystės, paskiriant L. E. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu jis turi įmonę (UAB „V.S.“), kur jo pajamos nėra didelės (minimumas). Ieškosi papildomų pajamų šaltinių. Planuoja naują verslą Ispanijoje, kur galima nebrangiai išsinuomoti turtą ir jį pernuomoti. Pajamos prasidės tik žiemą, nes yra sezoninis verslas. Ispanijoje turto neturi. Pedagoginio išsilavinimo neturi. Pasiruošęs vaikui mokėti 300 - 350 Eur išlaikymą ir pilnai jį išlaikyti, kai vaikas bus su atsakovu. 600 Eur yra per daug, nes nėra tokių poreikių ir pagal atsakovo pajamas neišeina. Atsakovo teigimu ieškovė gauna nuo 2024 m. vasaros pradžios iš jo 400 Eur mėnesiui (2024-11-25 teismo posėdžio 01:16:38). Atsakovas paaiškina, kad jis 2023 metų lapkričio mėn. panaikino ieškovei prieigos galimybę prie jo banko sąskaitų, kai atsakovas sužinojo, kad sūnaus mokykla kainuoja ne 200 Eur/mėn, kaip teigė ieškovė, o 400 Eur/mėn. Ieškovė šį mokestį už du pirmus mėnesius persivedė iš atsakovo sąskaitos. Nuo 2023 metų lapkričio mėnesio atsakovo teigimu jis ieškovei bankiniu pavedimu pervedė 1500 Eur ir grynais davė 250 Eur. Be to visą tą laiką atsakovas ir jo mama mokėjo mokesčius už ieškovės ir šalių sūnaus gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas. Atsakovas vien už šį laikotarpį teiktas elektros paslaugas sumokėjo 979,47 Eur. Atsakovui 2024-01-22 grįžus iš Ispanijos, pastarasis taip pat gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šeima, todėl pirkdavo maistą šeimai, o ne sau vienam ir patyrė kitų bendrų ūkio išlaidų tiek vaikui, tiek šeimai, tokiu būdu prisidėjo tiesiogiai prie vaiko išlaikymo. Be to, atsakovas būna su sūnumi ir jo draugais vasaros stovykloje, esančioje Melnragėje, kurią suorganizavo ir joje su vaikais užsiiminėja pats atsakovas. Tokiu būdu atsakovas pilnai išlaiko savo sūnų. Sūnus grįžta pas mamą tik pernakvoti ir kartais leidžia su mama savaitgalius. Todėl ieškovės reikalaujama 2 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma yra nepagrįsta ir nesąžininga.

42. Iš ieškovės ieškinio ir kitų procesinių dokumentų ir į bylą pateiktų dokumentų, taip pat ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku L. E. iki pat 2024 m. gruodžio mėn. pradžios gyveno viename iš atsakovui priklausančių butų – adresu (duomenys neskelbtini), į kurį ieškiniu prašoma nustatyti uzufrukto teisę. Šiuo metu ir atsakovas yra išvykęs nuo 2024 m. gruodžio mėn. iš šio buto, ketina grįžti 2025 m. kovo mėn. pabaigoje. Atsakovas turi ir daugiau nekilnojamo turto, o ieškovė turi tik ¼ dalį 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų dokumentų ir Sodros duomenų matyti, kad ieškovė dirba UAB „F.F.“, jos mėnesio pajamas gautas sudaro apie 1300 Eur („į rankas“, t.y. atskaičius mokesčius). Atsakovas dirba UAB „V.S.“ ir MB „L.S.“, jo mėnesio pajamas sudaro minimalus atlyginimas apie 709 Eur („į rankas“, t.y. atskaičius mokesčius), taip pat atsakovas gauna pajamų iš individualios veiklos kasmet apie 9000 Eur, t.y. kas mėnesį maždaug po 750 Eur (VMI pažymos, 2022 m. 8427,97 Eur, 2023 m. 10 041,06 Eur). Taigi atsakovas faktiškai viso pajamų kas mėnesį gauna panašiai ar kiek daugiau nei ieškovė. Atsakovas iš jo kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pridedamų pažymų, kurias pasirašo atsakovo motina D. E. kaip bendrovių vyr. finansininkė ir buhalterė, matyti, kad iš UAB „V.S.“ jis dividendų negauna, kad iš nuostolingai dirbusios UAB „J.S.“ pajamų jis negavo, dar yra likusi skolinga atsakovui kaip akcininkui. Pastebėtina, kad atsakovas - šių bendrovių vadovas, akcininkas, todėl kritiškai vertintina jo motinos, kuri visada sūnų palaikė, pateikta informacija, kad jis iš bendrovių faktiškai nieko neuždirba, nes iš viešai prieinamų duomenų((duomenys neskelbtini)) bent jau UAB „V.S.“ dirba pelningai. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis taip pat nenustatyta, kad iš bendrovių būtų priteistos skolos. Iš atsakovo anksčiau su atsiliepimu į ieškinį ir papildomai su atsiliepimu dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų dokumentų ir sąskaitų išrašų matyti, kad didžiąją dalį mokesčių už butą (už dujas, internetą, komunalines paslaugas, vandenį) moka atsakovo motina D. E., mokesčius už elektrą moka atsakovas. Iš pateiktų į bylą duomenų ir ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad mokesčius už turimą nekilnojamą turtą susimoka kam jis priklauso, o nuo 2023-11-01 pagrindinė našta išlaikant nepilnametį jų vaiką (perkant rūbus, avalynę, maistą, higienos priemones, vaistus, vitaminus ir t.t.) tame tarpe ir mokant už vaiko privačią mokyklą (2023-11-16 339,44 Eur, 2023-12-12 279,58 Eur, 2024-02-12 327,76 Eur, 2024-03-13 321,40 Eur, 2024-04-18 317,70 Eur, 2024-05-29 318,02 Eur, 2024-06-10 318,76 Eur ir t.t.), šokių pamokas (2023-11-06 30 Eur MB Šokių studija Intenso 2 pamokos, 2024-01-25 60 Eur Klaipėdos žuvėdra, kt.) tenka būtent ieškovei. Atsakovas pateikę į bylą įrodymus, kad už vaiko mokyklą mokėjo laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki 2023-10-18. Už vaiko mokyklą net buvo susidaręs kurį laiką įsiskolinimas (913,80 Eur skola, mokesčiai šią įstaigai nemokėti nuo 2024 m. liepos mėn.), dėl to ieškovei neužtenkant pakankamai lėšų ji kreipėsi į teismą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Iš paties atsakovo pateikto sąskaitos išrašo, taip pat ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2023 metų lapkričio mėnesio jis ieškovei bankiniu pavedimu pervedė 1500 Eur, kada ir kokiomis aplinkybėmis grynais davė ieškovei 250 Eur atsakovas nenurodė, kad šią sumą ieškovė gavo nepatvirtino.

43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013) Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje be to yra pažymima, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kadangi išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

44. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad būtent į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (kas mėnesį po 96,25 Eur, nuo 2025-01-01 122,50 Eur). Atsakovo oficialiai nurodomos darbinės pajamos yra panašios kaip ieškovės, todėl sutinkamai su prieš tai minėta teismine praktika, įvertinus tai, kad su ieškove jau kurį laiką gyvena nepilnametis vaikas, be to faktiškai nuo 2023-11-01 faktiškai jai vienai teko pagrindinės vaiko išlaikymo išlaidos, todėl sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį nėra pagrindo mažinti jo išmokos dalimi pagal Išmokų vaikams įstatymą.

45. Ieškovė pradiniu ir patikslintu ieškiniu (2024-07-12) nurodė, kad vaikui reikalinga kas mėnesį 1000 Eur suma (500 Eur/mėn. kiekvienam iš tėvų tenkanti suma). Prie patikslinto ieškinio yra pridėjusi paskaičiavimus metams/mėnesiui kiek išlaidos vaikui sudaro: apranga 54,60 Eur, buitinės prekės 8,30 Eur, higiena 4,20 Eur, komunaliniai 0,00 Eur, laisvalaikis 167,80 Eur, laisvalaikis/hobiai 18,90 Eur, maistas 160,00 Eur, medicinos 11,30 Eur, mokykla 476,60 Eur, mokymosi priemonės 20,00 Eur, šventės 58,30 Eur, transportas 11,40 Eur, viso 991,30 Eur. Ieškovė su patikslintu ieškiniu (2024-10-23) nurodė, kad vaikui reikalinga kas mėnesį 1200 Eur suma (600 Eur/mėn. kiekvienam iš tėvų tenkanti suma), tačiau papildomų didesnes vaikui reikalingų išlaidų paskaičiavimų nepateikė nei raštu nei papildomai motyvavo žodžiu teikdama paaiškinimus.

47. Jau nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo 2024 m. gautos pajamos buvo panašios (apie 1200 – 1300 Eur kas mėnesį „į rankas“). Atsakovo iš UAB „V.S.“ gaunamas atlyginimas siejamas su minimalia alga, kuri nuo 2025 m. pradžios padidėjo iki 1038 Eur mėn. (777 Eur „į rankas“), taigi atsakovas nuo 2025 m. pradžios gaus kartu su pajamomis iš individualios veiklos apie 1500 Eur mėn. (į „rankas“), o kad ieškovės atlyginimas būtų iš esmės padidėjęs nenustatyta (gauna apie 1300 Eur į „rankas“), be to teismo sprendimo metu paaiškėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė, kurioje dirba ieškovė - UAB „F.F.“, šiuo metu yra likviduojama, todėl ieškovės darbinės perspektyvos ir gautinos pajamos nėra aiškios. Pritartina ieškovės teismo posėdžių metu išsakytoms pastaboms, kad atsakovas kaip bendrovės direktorius (kurių viena dirba pelningai) turėtų gauti didesnį nei minimalus atlyginimas. Nenustatyta, kad atsakovas ar ieškovė turėtų daugiau išlaikytinių, kad jie ar jų nepilnametis vaikas turėtų didelių sveikatos problemų, reikalaujančių papildomų išlaidų sveikatinimuisi. Atsakovui darbingumas nėra apribotas, jis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, be to turi daug nekilnojamo turto, iš kurio gali gauti atitinkamas pajamas (nuomodamas kitus turimus butus ar parduodamas dalį nereikalingo turto). Reikia įvertinti ir tai, kad ginčo šalių vaikas eina į privačią mokyklą, už kurią kas mėnesį reikia mokėti virš 300 Eur, ir kurios parinkimui kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu pritarė ir vaiko tėvas. Šios mokymo įstaigos neketinama keisti artimiausiu metu. Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų vaikui paskaičiavimų neginčijo, savo nenurodė. Vaikui neužilgo bus devyneri metai, su metais vaiko poreikiai tik didės. Nepaisant nurodyto reikia pastebėti, kad ieškovė nenurodė, kodėl bylos nagrinėjimo metu (2024 m. spalio mėn., kai ji dar su vaiku gyveno kartu su vaiko tėvu) ji prašo 100 Eur mėnesiui daugiau periodinio išlaikymo nei pateikdama ieškinį, nors jį už pusmečio (2024 m. liepos mėn.) tikslindama reikalavimo nedidino. Taip pat teismas nori priminti, kad atsakovė vis tik turi galimybę gyventi turimo buto dalyje. Kad konfliktuotų ir nesugyventų su šio buto bendrasavininkėmis, kurios yra jos artimos giminaitės (mama, sesuo), nenurodė nei ieškovė nei jos sesuo. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė ir pagrindė 500 Eur mėnesiui periodinio išlaikymo vaikui būtinumą, kuris priteistinas vaikui iš atsakovo nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vy­riausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis)

48. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir šalių pateiktus dokumentus, kad nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01 (8 mėn.) atsakovas praktiškai neteikė vaikui išlaikymo (įrodyta, kad sumokėta tik 1500 Eur) ir kurį laiką (apie 3 mėn.) gyveno užsienyje atskirai nuo šeimos, įvertinant tai, kad teismas priteisdamas laikino išlaikymo dydį atsižvelgė į tai, kad sutuoktiniai ir jų vaikas tuo metu gyveno kartu atsakovui priklausančiame bute, taip pat kadangi nenustatyta, kad ieškovė tuo metu ir iki ji išsikraustė iš šio buto (2024 m. gruodžio mėn. pradžioje) būtų prisidėjusi prie komunalinių mokesčių už butą mokėjimą, pripažintina, kad ieškovė turėjo teisę tikėtis gauti ne mažesnį kaip 400 Eur / mėn. vaikui išlaikymą, kokį laikinai teismas priteisė iki bus priimtas sprendimas byloje, kuri iš esmės nežymiai viršija rekomenduojamą priteisti minimalią vaikui sumą.

53. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 4500 Eur vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra registruotą A. E. vardu, ir 1000 Eur vertės UAB „J.S.“ akcijas. Kodėl prašo ne padalinti šį santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu, bet pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe (pvz., kad toks turtas įgytas iš jo asmeninių lėšų) ieškovė neįrodinėjo, atsakovas taip pat dėl to nepasisakė. Prideda VšĮ „Emprekis“ 2024 m. vasario mėn. tokios transporto priemonės vertinimą, pagal kurį tokių gamybos metų (2008 m.) transporto priemonė su PVM kainuoja 5360 Eur. Be to pateikiama 2007-03-07 UAB „V.S.“ steigimo sutartis, pagal kurią A. E. kartu D. R. įsteigė šią bendrovę, kurios 10 000 Lt (2896 Eur) įstatinis kapitalas padalytas į 100 vnt. akcijų po 100 Lt, taip pat akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią D. R. pardavė 45 vnt. šios bendrovės akcijų A. E. už tą pačią sumą (po 100 Lt (28,96 Eur)). Nenustatyta, kad akcijų vertė būtų pasikeitusi. Iš viešai prieinamų duomenų UAB „J.S.“ įsteigta tik 2023-09-19, jos įstatinis kapitalas 1000 Eur, 100 vnt. akcijų (tokiu būdu vienos akcijos vertė 10 Eur), jos valdyme dalyvauja du asmenys, direktorius A. E. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė, teikdama paaiškinimus pripažino, kad akcijų nei šioje bendrovėje nei UAB „V.S.“ ji neturi, visos akcijos registruotos atsakovo vardu. UAB „J.S.“ veikloje ieškovė beveik nedalyvavo po jos skaudžios patirties UAB „V.S.“, kurioje ji daug prisidėjo darbu tiek iki vaiko gimimo tiek jam gimus, o atsakovas jos indėlio visai nevertino. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo 4500 Eur kompensaciją už VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 500 Eur už UAB „J.S.“ akcijas, tai yra už jai netenkančio santuokos metu įgyto kilnojamojo turto dalį. Teikdama pradinį ieškinį ieškovė be to buvo reiškusi reikalavimą dėl dar vieno automobilio – 4500 Eur vertės šešiaviečio karavano Fleetwood, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra registruoto UAB „V.S.“ vardu, tačiau šalindama ieškinio trūkumus patikslintu ieškiniu šio reikalavimo atsisakė. Pradžiai ieškovės vardu buvo registruotas automobilis Opel Astra, tačiau VĮ Regitra duomenimis teismo sprendimo priėmimo metu nei šio automobilio nei minėto automobilio VW Passat jau ginčo šalių vardu nėra likę, jie išregistruoti. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų šioje dalyje nebetikslino.

54. Atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad ieškovė reikalauja UAB "J.S." 1000 Eur akcijų vertės, kai tuo tarpu visa šios bendrovės akcijų vertė sudaro 1000 Eur. Be to ieškovė nepateikė duomenų, kaip ir kokiu būdu apskaičiavo šios bendrovės akcijų vertę. Teigia, kad UAB „J.S.“ neturi jokio turto išskyrus tik 4 490,00 Eur įsiskolinimą, todėl bendrovės akcijų vertė yra minusinė, t.y. vienos akcijos vertė - 44,90 Eur. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą į UAB „J.S.“ akcijų vertės dalį, atsakovas sutiktų neatlygintinai perleisti savo akcijų dalį ieškovei. Kalbėdamas apie ieškovės indėlį į jo vadovaujamų bendrovių veiklą atsakovas teigia, kad ieškovė ne tik, kad niekada nepuoselėjo bendro verslo bendrovėje UAB „V.S.“, tačiau net nerodė iniciatyvos bei neturėjo noro ir gebėjimų jo sukurto verslo puoselėjimui. Ieškovė buvo tik įdarbinta bendrovėje būdama nėščia, kad gautų nors minimalių pajamų ir turėtų socialines garantijas, nes tuo metu ieškovė studijavo (magistro studijos) ir jau daugiau kaip pusę metų niekur nebuvo dirbusi. Ji buvo įdarbinta nuo 2015 m. 09 mėn., o nuo 2016 m. 01 mėn. ieškovė išėjo į motinystės atostogas. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog neva ji siekė atgaivinti UAB „J.S.“ komercinę veiklą. Pažymi, jog ieškovė niekada jokios veiklos bendrovėje UAB „J.S.“ nevykdė, savo know-how, darbu, finansais ar kitokiais resursais neprisidėjo ir šios bendrovės veikloje niekaip nedalyvavo. Šios bendrovės komercinė veikla iš esmės buvo orientuota vykdyti Ispanijoje. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta automobilio verte, už kurį ji reikalauja kompensacijos. Nurodo, kad šios transporto priemonės likutinė vertė jo atsiliepimo teikimo dienai yra 1 Eur. Be to automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai jau nebėra, jis priduotas utilizavimui 2024-04-11 Ispanijoje, o ieškovei atsakovas pervedė 250 Eur kompensaciją už šią transporto priemonę (2024-09-09). Pridedamas transporto priemonės sunaikinimo Ispanijoje sertifikatas (vertimas į lietuvių kalbą).

55. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninę nuosavybe esatį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

56. Santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas. Be to turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti atitinkamą turtą asmeninės nuosavybės teise, taip pat reikia pažymėti, kad panaudojus tik dalį lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

62. Ieškovė nurodo, kad kai ji atėjo gyventi į atsakovo butą, jie darė grindis, sienas, virtuvinį, buitinę techniką, lubas, baldus, spintas, lovas. Viskas buvo padaryta santuokos metu. Ekspertas kainą įvertino su nusidėvėjimu (2024-11-25 teismo posėdžio 00:41:00). Remontai buvo atliekami nuo tada, kai jų šeima atsikėlė į butą gyventi 2016 metais. Grindis restauravo, samdė ekspertą, samdė baldams daryti stalius, elektrą atsakovas vedžiojo, santechniką samdė, plyteles gal atsakovas dėjo. Sienas ir kas įmontuota, stalius darė. Baldus, buitinę techniką pirko. Sienas, lubas patys darė. Tuo metu pati augino vaiką ir atsakovui gelbėdavo su projektais UAB „V.S.“.

63. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, prideda savo remontų, išleistų šiam butui sąmatą. Pagal jo nurodomą sąmatą viso remontams (dažams, tinkui, staktoms, durims, grindims, elektrai, kt. smulkmenoms), naujų baldų (spintų, virtuvinio, stalų, kėdžių, komodų ir t.t.), buitinės technikos (šaldytuvo, orkaitės, kaitlentės, gartraukio, indaplovės ir kt.), kriauklių, maišytuvo, klozeto, skalbimo mašinos, įv. santechnikos įsigijimo, įvairių kitų daiktų įsigijimui (daugiausia 2016 m.) per visus tuo metus sutuoktinių išleista viso 6856 Eur, o dabartinė jų vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą yra 3352 Eur. Taip pat pažymi, kad visu šio būsto pagerinimu visą laiką, nepertraukiamai naudojosi savo ir šeimos reikmėms pati ieškovė. Be to atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė teismo prašo nustatyti uzufruktą, kurio pagrindu ji kartu su nepilnamečiu vaiku galėtų ir turėtų teisę ir toliau naudotis minėtu butu, kuriame ir yra atliktos investicijos. Atsakovas teigia, kad butas buvo senos statybos name, bet jis buvo gyvenamas tuo metu, kai atsikraustė. Tik nebuvo modernus, buvo senoviškas. Didžiąją dalį viso buto remonto padarė pats savo rankomis, džiaugėsi, kad už remontą išėjo mokėti tik 3000 Eur (2024-11-25 teismo posėdžio 02:15:20). Atsakovas teigia, kad ieškovė tuo metu buvo su mažu vaiku ir ji nieko nedarė. Teigia, kad ieškovė ateidavo ir parodydavo pirštu, kur padažyti. O vertintojas atėjęs apsižvalgė tik ir kokias kelias minutes bute pabuvo ir išėjo. Todėl reikalaujama kompensacija už investicijas į pagerintą šeimos būstą yra nepagrįsta ir jokiais objektyviais įrodymais neįrodyta.

65. Pažymėtina, kad byloje nebuvo atlikta buto (duomenys neskelbtini), ekspertizė. Atsakovui nesutinkant su konsultacinėje išvadoje eksperto pateiktu įvertinimu kiek buto vertė galimai padidėjusi šį butą kapitališkai suremontavus, o tokios apimties darbų atsakovas neginčijo, teismas siūlė atsakovui teikti prašymą dėl šio buto ekspertizės, tuo pačiu siekiant tiksliai išsiaiškinti kokia galėjo būti bute atliktų darbų vertė, kiek šeimai naudojantis buto pagerinimais ir įsigytais naujais baldais, technika, šie yra nusidėvėję ir kokia dabartinė jų vertė. Atsakovas ekspertizės teismo neprašė, pats specialistų paskaičiavimų neteikė, o jo atstovo prašymu į bylą teikti parodymus atvykusiam eksperto paklausęs, ar savo konsultacinės išvados pagrindu šis gali teigti, kad buto kainos padidėjimas lemtas tik atliktų remontų darbų sąskaita, ar jis sudarinėja sąmatas, ką ekspertas paneigė, nurodydamas, kad remonto darbų sąmatas sudaro kiti specialistai (2025-01-22 teismo posėdžio 00:10:20), atstovas nurodė, kad negalima remtis tokia eksperto konsultacija, o šiuo atveju reikėtų vadovautis atsakovo pateikta remonto darbų sąmata ir jos paaiškinimais. Su tokiais teiginiais nesutinka ieškovės atstovas, atkreipdamas teismo dėmesį, kad pagal teismų praktiką sprendžiant dėl dalijamo turto, kompensacijų, atsižvelgiama į turto vertę, kuri galimai padidėjusi dėl atliktų remontų, o ne į remonto darbų sąmatas.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimu.

68. Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti ieškovės L. E. ir nepilnamečio sūnaus L. E. teisę iki jo pilnametystės į uzufruktą gyventi atsakovui A. E. priklausančiose šeimos gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiame bute ji su vaiku iki šiol visą laiką gyveno, kitos gyvenamos patalpos, kur galėtų gyventi su vaiku neturi, jos nuosavybe turimoje ¼ buto dalyje būtų sudėtinga gyventi, nes ten gyvena jos motina, o be to atsakovas turi ir daugiau butų, kur galėtų gyventi ir tai nepažeis jo turtinių teisių. Dėl gyvenimo kartu po skyrybų, jei būtų nustatytas uzufruktas, kalbėjo su atsakovu, kad jis išeitų gyventi į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini). Jei nepavyktų susitarti, ieškovė eitų gyventi su vaiku į savo turimą turto dalį.

69. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo. Pažymi, kad ieškovė gauna stabilias ir dideles pajamas, be to turi nekilnojamojo turto, todėl ieškovė turi visas finansines ir kitas galimybes nuomotis būstą ar gauti paskolą ir įsigyti savo nuosavybe, ar gyventi savo nuosavybės teise priklausančio turto dalyje. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas uzufruktas tik į dalį atsakovui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad jam išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t. y. atitinkamomis būsto dalimis šalys turės naudotis bendrai. Ši aplinkybė, susidarius priešiškiems santykiams, gali tapti tarpusavio nesutarimų priežastimi ir sukeltų konfliktų ateityje. Tokiu atveju, nustačius uzufruktą, šalių nepilnametis vaikas bus priverstas augti konfliktiškoje aplinkoje. Todėl šis ieškovės reikalavimas neturėtų būti tenkintinas.

71. Visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta kaip negrįstą šį ieškovės reikalavimą ir jo netenkina.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

72. Ieškovė ieškiniu prašo teismo prievoles kreditoriams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir VMI pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nurodė, kad patikslinto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienai ieškovė kreditorių neturi. Apie kitus atsakovo kreditorius taip pat nėra žinoma. Atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais iš esmės sutinka. Kreditorius VMI pateiktame atsiliepime tokiam ieškovės reikalavimui irgi pritarė. Kitas kreditorius Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nustatytu terminu atsiliepimo ar prieštaravimų nereiškė