- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-17-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00976-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- A. E.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-02 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. E. ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių 2015-08-21 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo A. E. kaltės; 2) palikti iki santuokos šalių turėtas pavardes „J.“, „E.“; 3) nepilnamečio sūnaus L. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su motina; 4) nustatyti ieškovės ir vaiko L. E. teisę į uzufruktą iki jo pilnametystės gyventi atsakovui priklausančiose šeimos gyvenamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo vaikui 500 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-01 iki jo pilnametystės indeksuojant šią sumą nustatyta tvarka, uzufrukto teise vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. E. už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01; 7) nustatyti ieškiniu siūlomą bendravimo tvarką; 8) priteisti jai iš atsakovo 16 500 Eur kompensaciją (4 500 Eur už transporto priemones, 500 Eur už UAB „J.s.“ akcijas už jai netenkančio kilnojamojo turto dalį ir 11 500 Eur už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą); 9) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 4 500 Eur vertės automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) registruotą A. E. vardu, ir 1 000 Eur vertės UAB „J.s.“ akcijas; 10) prievoles kreditoriams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir VMI pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 11) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko L. E. nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su jo mama L. E.; 3) netenkinti ieškovės reikalavimų – dėl uzufrukto, dėl ieškovės prašomo dydžio kasmėnesinio išlaikymo vaikui (po 500 Eur) priteisimo ir dėl 2 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl 16 500 Eur kompensacijos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo; bei 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu sutiko su periodine mėnesine 180 Eur išmoka nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki L. E. pilnametystės priteisimo, paskiriant L. E. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis bei prašė nustatyti kitą nei ieškiniu nurodytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
3. Ieškovė teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. E., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą – nuo 2024-07-01 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos – po 600 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą ir ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023-11-01 iki 2024-07-01 atsakovo išlaikymas vaikui buvo nepakankamas. Atsakovas išlaikymo nebeteikia, todėl ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-10-02 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo A. E. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. E. mokant kas mėnesį po 400 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-01 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Vaiko laikinam išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. E.. Kitos prašymo dalies netenkino.
Šalies argumentai
6. Teismas pasisakė, kad iš L. E. ieškinio, kitų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku L. E. gyvena viename iš atsakovui priklausančių butų – adresu (duomenys neskelbtini), į kurį ieškiniu prašoma nustatyti uzufrukto teisę. Atsakovas turi ir daugiau nekilnojamo turto, o ieškovė turi tik ¼ dalį 2 kambarių buto, adresu J. J. g. (duomenys neskelbtini). Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir Sodra) duomenų nustatė, kad ieškovė dirba UAB „F. F.“, jos mėnesio pajamas sudaro apie 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių), o atsakovas dirba UAB „V. s.“ ir MB „L. S.“, jo mėnesio pajamas sudaro apie 900 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat atsakovas gauna pajamų iš individualios veiklos kasmet apie 9 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Sutuoktiniai su jų nepilnamečiu vaiku kartu tebegyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį mokesčių už butą (už dujas, internetą, komunalines paslaugas, vandenį) moka atsakovo motina D. E., mokesčius už elektrą moka atsakovas. Kaip sutuoktiniai moka kitus mokesčius, kam tenka pagrindinė našta teikiant vaikui išlaikymą (perkant rūbus, avalynę, maistą, higienos priemones, vaistus, vitaminus ir t.t.) neišklausius šalių paaiškinimų, nesurinkus visų įrodymų, teismo vertinimu sudėtinga nustatyti, tačiau iš to, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos su motina nustatymo, galima spręsti, kad pagrindinė visų išlaidų vaikui suma tenka ieškovei.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas mokėdavo už sūnaus mokslus tik 2023 m. Iš VšĮ „K. V. mokykla“ pranešimo dėl 913,80 Eur skolos priedo matyti, kad šiai įstaigai mokesčiai nemokami nuo 2024 m. liepos mėn. Mėnesio įmokos šiai įstaigai yra apie 300 Eur.
9. Įvertinęs ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas visai neteikia vaikui išlaikymo nuo 2024-07-01, skola už vaiko mokslus atsirado būtent nuo tos datos, o esant šalių konfliktiniams santykiams, mokėti mokesčius ir ieškovei vienai išlaikyti vaiką finansiškai sunku, teismas sprendė, kad siekiant laikinai teisiškai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo pripažintinas pagrįstas, todėl tenkintinas.
10. Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę vaiko poreikiai mėnesiui sudaro 1 200 Eur sumą. Teismas pasisakė, kad ar visos šios išlaidos būtinos bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė laikino išlaikymo prašo didesnio nei ieškiniu, savo prašyme tokio skirtumo iš esmės niekuo nepagrindžia.
11. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovo, jis pats ar su motinos pagalba apmoka didžiąją dalį mokesčių būsto, kuriame gyvena ginčo šalys ir jų nepilnametis vaikas.
12. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju tiek šalių, tiek jų nepilnamečio vaiko interesus atitiks 400 Eur dydžio per mėnesį atsakovo mokamas laikinas materialinis išlaikymas, kuris priteistinas nuo 2024-07-01 (kai faktiškai reguliarus išlaikymas vaikui nebeteikiamas) iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2024-10-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje dalyje, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas, kaip nepagrįstą ir pažeidžiančią teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusią situaciją vertino ieškovės naudai, nurodydamas, kad visų išlaidų vaikui suma tenka ieškovei, nes nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su mama. Tačiau teismas neįvertino to, jog faktiškai vaikas gyvena kartu ir su atsakovu ir jo bute nemokamai naudojasi visomis komunalinėmis paslaugomis, kurias apmoka atsakovas ir jo mama. Atsakovas dėl to niekada jokių pretenzijų ar priekaištų ieškovei nereiškė ir tai prisiima kaip savo atsakomybę dėl vaiko gerbūvio užtikrinimo. Taip pat, ieškovė nutylėjo faktą, jog ne mažiau kaip pusę maisto dalies vaikui perka ir maistą gamina atsakovo mama.
15. Apelianto nuomone, teismas vertino, jog vienintelė priežastis 400 Eur dydžio išlaikymo sumos nustatymui yra susidariusi skola mokymo įstaigai, kurią lanko šalių vaikas. Atsakovas pažymi, kad būtent dėl šios mokyklos ir tokios įmokos sprendimą priėmė vienašališkai ieškovė, be jo sutikimo ir tai patvirtina faktas, jog atsakovas šios mokymo sutarties nėra patvirtinęs savo parašu. Šios įmokos sumos ir susidariusios skolos atsakomybę labiau turėtų prisiimti pati ieškovė.
16. Apelianto teigimu, tokia mokoma mokykla nėra būtinybė, o buvo tik ieškovės noras pasipuikuoti prieš kitus, o vaikas tinkamas ir pilnavertes švietimo paslaugas gali gauti ir valstybės finansuojamoje ugdymo įstaigoje. Kadangi sutartis su mokykla galioja visus šiuos mokslo metus, todėl atsakovas sutinka prisidėti prie šio mokesčio, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio turėtų atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, kad būtent tokių išlaidų siekė ir norėjo išimtinai tik ieškovė.
17. Teismas priteisė didesnę išlaikymo sumą nei pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis, nors nurodė, kad ieškovė nepagrindė šio kriterijaus viršijimo poreikio. Pažymi, kad būtent ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, o išlaidos vaikui, pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę šioje stadijoje nebuvo ir nėra vertinamos.
18. Nurodo, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, teismas nagrinėdamas prašymą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, privalėjo atsižvelgti į atsakovo gaunamas mažesnes nei ieškovė pajamas, kurių dalis (iš individualios veiklos) yra nepastovios.
19. Teismas pasisakęs, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti įvertinti realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymo sumą.
20. Pažymi, kad ginčo šalys ir iki 2024-07-01 ir po 2024-07-01 veda bendrą ūkį, gyvena kartu, bendrai perka maistą, bendrai rūpinasi buitimi ir vaiku, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2024-07-01.
21. Mano, kad teismas nepagrįstai tariamo išlaikymo įsiskolinimo datą siejo su skolos atsiradimu švietimo įstaigai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kodėl būtent išlaikymo skola atsirado nuo 2024-07-01.
Atsiliepimas
22. Atsakovas atsižvelgdamas į ieškovės veiksmus ir tikslus, kurių aplinkybes nurodė 2024-10-01 atsiliepime į prašymą, bei siekdamas sureguliuoti ginčo situaciją ir išvengti galimų nesutarimų ateityje, sutinka mokėti laikiną materialinį išlaikymą sūnui, mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2024-10-01 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl įrodymų priėmimo
24. Ieškovės atstovas pateikė atskirąjį skundą nagrinėjančiam teismui prašymą prijungti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus – sąskaitas už elektros energiją, kurie jo vertinimu, patvirtina atsakovo prisidėjimo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo mastą aktualiuoju laikotarpiu.
25. Pažymėtina, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje.
26. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
27. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovo pateikti įrodymai apie atsakovo atliekamus mokėjimus už šalių gyvenamajai vietai teikiamą elektros energiją, prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
28. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Sykiu primintina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia vieno iš šalių ginčo klausimų – dėl išlaikymo priteisimo iš esmės.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.
32. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) nutartis 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
33. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
34. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, atsižvelgus į tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslą – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nesutiktina su apeliantu, kad teismui pasisakius, jog tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti įvertinti realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, šis nepagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymo sumą.
35. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl šalių bendros buities, gyvenimo tame pačiame bute, atsakovo ar jo motinos prisidėjimo prie nepilnamečio sūnaus aprūpinimo maistu, būstu, lėšų skyrimu būsto išlaikymui, dėl ieškovės geresnės (atsakovo nuomone) finansinės padėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas laikiną išlaikymą L. E. priteisė nepagrįstai, ar neatsižvelgęs į šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės.
37. Tik po išsamaus teisminio nagrinėjimo bus įvertinta kokios yra tėvų faktinės pajamos, turimos išlaidos, turtinė padėtis, įskaitant ir asmenine nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ar yra gaunamos kokios nors valstybės išmokos vaikui, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai.
38. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas spręsdamas dėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pozicijas šiuo klausimu ir pateiktus įrodymus dėl pirmiau paminėtų reikšmingų duomenų. Tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą prioritetas teikiamas būtent vaiko interesų apsaugai ir tėvų teikiamas išlaikymas jam turi atitikti bent minimalius jo poreikius jo normaliam vystymuisi.
39. Nors ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip priteistiną laikiną išlaikymą, nurodė 600 Eur sumą, t. y. pusę sumos, kurią ji prie prašymo pateikta detalizuota išlaikymo vaikui sąmata, grindė vaiko poreikius per mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas pastebėjęs, kad ši suma viršija ieškiniu reikalaujamą išlaikymo sumą 100 Eur ir ieškovė tokio skirtumo nepagrindė, preliminariai įvertinęs duomenis apie ginčo šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, faktinį prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, visiškai pagrįstai vertino, jog 400 Eur per mėnesį yra pakankama laikino išlaikymo suma priteistina iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje patenkinti.
40. Tai, kad ši suma nežymiai viršija pusę minimalios algos, kuri ginčijamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 708,42 Eur, t. y. po 354,21 Eur, o šiai dienai (nuo 2025-01-01) yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur sumą, t. y. po 388,65 Eur, nesudaro pagrindo vertini, kad teismas nustatydamas laikino išlaikymo dydį nesivadovavo aktualia šiam klausimui teismų praktiką ar teisinių reguliavimu.
41. Sutiktina, kad pagal teismų praktiką kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad šis kriterijus yra tik orientacinis. O šiuo atveju iš į bylą pateiktų šalių turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų matyti, kad nors atsakovo mėnesio pajamos iš darbinės veiklos yra mažesnės nei ieškovės, tačiau jis gauna pajamų ir iš individualios veiklos, be to, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso trys žemės sklypai/jų dalys, du butai, ir dar trys nekilnojamojo turto objektai (1 t., el.bl.16-141), o ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso ¼ dviejų kambarių buto (1 t., el. b. l. 43). Tad šie duomenys, neleidžia spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nors jos gaunamas atlyginimas iš darbovietės yra didesnis nei atsakovo, tačiau šiuo aspektu negalima ignoruoti fakto, kad atsakovas turi verslą, gauna pajamų ir iš individualios veiklos, tad jo bendrų pajamų dydis, visgi, nepagrindžia prastesnės finansinės padėties nei ieškovės.
42. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vaikas su ieškove gyvena atsakovui priklausančiame bute, jog prie tam tikrų poreikių, pavyzdžiui aprūpinimo maistu, mokesčių už būsto komunalines paslaugas prisideda ir atsakovo mama. Teismas ginčijamoje nutartyje tokias aplinkybes yra aptaręs, tad spręsti, kad jos nėra įvertintos, visgi, nėra pagrindo. Primintina apeliantui, kad trečiųjų asmenų, kad ir susijusių giminystės ryšiais su viena ar kita ginčo šalimi, teikiama parama, savaime negali būti vertinama kaip šalinanti ar mažinanti (finansine prasme) tėvų pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui visą būtiną jo poreikių patenkinimui išlaikymą. O vaiko aprūpinimas būstu, jo išlaikymu, ką akcentuoja apeliantas, taip pat yra viena iš pamatinių tėvų pareigų. Kita vertus, minimas būstas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip šeimos turtas (1 t., el. b. l. 41-42).
43. Pabrėžtina ir tai, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu, o būtent tikėtina nepakankamas atsakovo prisidėjimas prie sūnaus kasdieninių poreikių tenkinimo.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl maisto pirkimo ir mokesčių mokėjimo, nepagrindžia, kad taip yra užtikrinami visi kasdieniai vaiko poreikiai. Vaiko būtinieji poreikiai yra maistas, apranga, higienos prekės, vaistai, ugdymas, lavinimas, laisvalaikis ir panašiai. Tai, kad atsakovas ar jo mama, prisideda prie vaiko kasdieninių poreikių savo nuožiūra savaime nepatvirtina, jog jis nepertraukiamai skiria konkrečias pinigines lėšas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui.
45. Į bylą pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas ieškovei į jos sąskaitą 2024-01-02 yra pervedęs du kartus po 100 Eur, 2024-01-25 – 300 Eur, 2024-02-05 – 100 Eur, 2024-03-18 – 500 Eur, 2024-04-08 – 400 Eur (3t., el. b. l. 134), taip pat atlieka mokėjimus už komunalines paslaugas (3 t., el. b. l. 135), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, iš sąskaitos negalima identifikuoti už kurį nekilnojamojo turto objektą jis atlieka šiuos mokėjimus. Tačiau gretinant su ieškovės pateiktais papildomais įrodymais galima spręsti, kad už šalių gyvenamojoje vietoje elektros sunaudojimą už 2024 m. kovo mėnesį yra apmokėta 63,9 Eur, už balandį – 31,72 Eur, už gegužę – 32,06 Eur, už birželį – 32,06 Eur, rugpjūtį – 49,73 Eur. Tad akivaizdu, kad šios išlaidos nėra didelės ir toks prisidėjimas prie vaiko išlaikymo negali būti vertinamas pakankamu. Juolab, kad atsakovas deklaruoja, kad ir pats gyvena tame bute.
46. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, konstatuoti, kaip sutuoktiniai moka visus mokesčius, kam tenka pagrindinė našta teikiant vaikui išlaikymą (perkant rūbus, avalynę, maistą, higienos priemones, vaistus, vitaminus ir t.t.) neišklausius šalių paaiškinimų, nesurinkus visų įrodymų buvo sudėtinga. Tad teismo išvada, kad byloje nesant ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos su motina nustatymo, galima spręsti, kad pagrindinė visų išlaidų vaikui suma tenka ieškovei yra logiška ir sekanti iš preliminaraus bylos duomenų, šiuo klausimu, vertinimo.
47. Tai, kad teismas reguliaraus išlaikymo vaikui neteikimo iš atsakovo pusės datą susiejo su įsiskolinimo šalių nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigai data, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrindžia netinkamo bylos duomenų vertinimo. Visgi, įsiskolinimo susidarymo laikotarpis, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, nesant duomenų apie atsakovo teikiamas lėšas sūnaus išlaikymui, leidžia spręsti, kad ieškovei trūko lėšų atsiskaitymui su ugdymo įstaiga, o duomenų, kad atsakovas gera valia būtų tuo metu tokiu būdu prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, byloje nėra.
48. Teiginiai, kad nesant jo parašo ant sutarties su šia įstaiga, rodo jo nepritarimą tokiam ugdymo įstaigos pasirinkimui, ir, kad vaiko interesus atitiktų ir mokymasis valstybinėje mokymosi įstaigoje, kai atsakovas kartu nurodo, jog sutinka prisidėti prie šio mokesčio, nesudaro pagrindo spręsti, kad neteikiamo išlaikymo data nustatyta nesivadovaujant bylos duomenimis. Akivaizdu, jog rūpestingam tėvui turėjo būti žinoma kokią mokyklą vaikas lanko, kokie yra nustatyti finansiniai įsipareigojimai dėl ugdymo paslaugų teikimo, ir, kad prie šių išlaidų privalo prisidėti abu tėvai, arba bendru sutarimu spręsti dėl įstaigos keitimo, tačiau tokie duomenys byloje nėra nustatyti.
49. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, bei aukščiau nurodytas aplinkybes, spendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje, priešingai nei vertina atsakovas, 400 Eur per mėnesį laikino išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovo turtinę padėtį bei šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
50. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Šalių procesinės pozicijos keitimas po ginčijamos nutarties priėmimo dėl išlaikymo klausimo (ieškinio patikslinimas), neturi reikšmės nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kartu pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą – 400 Eur iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. E., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, preliminariai tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
52. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-02 nutartį palikti nepakeistą.