Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. P. ir J. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys –J. P., J. U., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

23. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 3, 5 ir 6 susirinkimo darbotvarkės klausimais. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimas, nemokumo administratorės (ne)atstatydinimas ir kreditorių finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

25. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

26. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

27. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. U. pateikė elektroninio laiško Šiaulių VPK vyriausiajai tyrėjai kopiją. Šiame laiške nurodyta, kad nemokumo administratorės įgaliotas asmuo P. B. iš buvusios BUAB „OSA“ vadovės perėmė segtuvą su nesunumeruotais lapais, dalis dokumentų buvo nesusegti; administratorės įgaliotas asmuo nesurašė dokumentų priėmimo–perdavimo akto. Kartu nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui buvo perduoti 500 Eur, tačiau apie tai nebuvo surašytas pinigų priėmimo orderis. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nepagrindė šio papildomo rašytinio įrodymo priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme būtinybės.

28. J. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra pagrindas priimti į bylą apeliantės naujai pateiktus duomenis, pažymi, kad J. P. pirmosios instancijos teismui nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo dalies nutarimų panaikinimo, o pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti apeliantės teisę būti išklausytai, mano, kad yra pagrindas konstatuoti, jog kreditorei įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl yra pagrindas svarstyti jos kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą klausimą.

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais papildomais rašytiniais duomenimis, nurodo, kad yra pagrindas priimti į bylą AVNT atsakymą J. P. dėl nemokumo administratorės veiksmų, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties priedus, susitarimus dėl numerio prijungimo ir dėl mobiliojo elektroninio parašo paslaugų teikimo, PVM sąskaitas faktūras už mobilaus ryšio paslaugas, J. P. akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank banko sąskaitos išrašus, pranešimą dėl 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo ir balsavimo raštu šiame susirinkime biuletenį. Su šiais rašytiniais įrodymais proceso šalys turėjo galimybę susipažinti, kadangi jie pateikti kartu su atskiruoju skundu, todėl jų priėmimas bylos proceso neapsunkins.

30. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl atsisako priimti į bylą J. U. raštą ir elektroninį laišką Šiaulių VPK tyrėjai, J. U. ir J. P. skundus AVNT dėl P. B. veiksmų, J. P. raštu pateiktą nuomonę 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimui, elektroninį susirašinėjimą. Šiuose dokumentuose išdėstyta nuomonė, susijusi su BUAB „OSA“ bankroto procesu, savaime, jos nepagrindus kitais įrodymais, negali būti vertinama teikiamais duomenimis.

31. Teisėjų kolegija nemato pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl nepriima į bylą J. P. pateiktų pranešimų apie 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. liepos 7 d. ir 21 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimus, 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenių, 2023 m. gegužės 3 d. J. P. prašymo patikslinti pirmosios eilės finansinį reikalavimą (susijusį su darbo teisiniais santykiais), pastabų dėl 2023 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo ir šio susirinkimo nutarimo projektų, dokumentų susijusių su UAB „Mados sodas“ bankroto procesu, AVNT pranešimo apie sprendimą atlikti neplaninį UAB „Bankrovinga“ veiklos patikrinimą, kreditorės atsiliepimą į BUAB „OSA“ nemokumo administratorės skundą dėl 2023 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, 2023 m. balandžio 27 d. dokumentų perdavimo priėmimo akto. Šiuose dokumentuose esanti informacija iš esmės nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Aplinkybė, kad šie dokumentai plačiąja prasme yra susiję su BUAB „OSA“ bankroto procesu, savaime nepatvirtina jų sąsajos su nagrinėjamos bylos dalyku.

32. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Todėl teisėjų kolegija nepriima į bylą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3525-854/2022, 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1436-854/2023, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2663-866/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-313-798/2023. Su šiais teismų procesiniais sprendimais teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

33. Byloje su pareiškėjos skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo yra pateikti kartu su J. P. atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai: 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. liepos 7 d. ir liepos 21 d. kreditorių susirinkimų protokolai, 2022 m. lapkričio 28 d. J. P. (L.) pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir jo priedai, todėl jų priėmimo į bylą klausimas nesvarstomas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

34. Byloje nustatyta, kad BUAB „OSA“ kreditoriai 2022 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkime nutarė bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. 2023 m. balandžio 6 d. BUAB „OSA“ kreditorių susirinkime nutarta iš nemokumo administratoriaus pareigų atstatydinti I. Š. ir nemokumo administratore paskirti UAB „Bankrovinga“; patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai: J. P. 5 472,43 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, J. U. 148,34 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, VSDFV Vilniaus skyriaus 92,46 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas ir J. P. 5 130 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas.

35. 2023 m. gegužės 19 d. BUAB „OSA“ kreditorių susirinkime patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai: J. P. 3 310,81 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, J. U. 148,34 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 92,23 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas.

36. 2023 m. liepos 21 d. BUAB „OSA“ kreditorių susirinkime patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai: J. U. 58,59 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, VSDFV Vilniaus skyrius 92,46 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, VSDFV Kauno skyriaus 3 400,556 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas ir J. P. 5 130 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2663/2023 panaikino 2023 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus ir perdavė kreditorių susirinkimui iš naujo spręsti klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo.

37. 2024 m. gegužės 16 d. įvykusiame BUAB „OSA“ kreditorių susirinkime, be kitų nutarimų, kreditoriai 3 darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus: J. U. 58,59 Eur pirmosios eilės finansinį reikalavimą, VSDFV Kauno skyriaus 3 400,556 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą ir J. P. 5 130 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą; 5 darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė sprendimą atstatydinti pareiškėją iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, o 6 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nemokumo administratore paskirti UAB „Audmina“.

Dėl J. P. finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo

38. Pareiškėja, BUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“, skundu dėl 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai (J. U. 58,59 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, VSDFV Kauno skyriaus 3 400,56 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas ir J. P. 5 130 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas), prašė kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl kreditorės J. P. 5 130 Eur antrosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti. Skunde nurodė, kad šis kreditorės finansinis reikalavimas nepagrįstas rašytiniais dokumentais.

39. Nagrinėjamu atveju BUAB „OSA“ bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) 12 straipsnio 1 dalis). Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis JANĮ 12, 41 straipsniais, sprendimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo šiuo atveju priima kreditorių susirinkimas.

40. Kreditorės J. P. 5 130 Eur antrąja eile tenkinamas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2023 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkime, kaip neginčijamas. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadijos svarba. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

41. Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-241/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022). Vadovaujantis pateiktu teismų praktikos išaiškinimu, naujai į bankroto procesą įstojusi nemokumo administratorė turėjo teisę tikrinti kreditorių susirinkime patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą (taip pat ir J. P.).

42. BUAB „OSA“ nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“, atsižvelgdama į tai, kad BUAB „OSA“ pirmosios eilės kreditoriams 2023 m. birželio 7 d. buvo išmokėtos Garantinio fondo išmokos, patikslinusi antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kreditorių susirinkimui pasiūlė tvirtinti patikslintus BUAB „OSA“ kreditorių finansinius reikalavimus, netvirtinant kreditorės J. P. 5 130 Eur finansinio reikalavimo, tenkinamo antrąja eile. Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorės pateikti dokumentai, nemokumo administratorei neperdavus BUAB „OSA“ apskaitos ir kitų dokumentų, nepagrindžia jos finansinio reikalavimo.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad 2021 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymas dėl 118 Eur pervedimo, 2021 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymas dėl 57 Eur pervedimo, 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas dėl 865 Eur pervedimo patvirtina, kad J. P. į bendrovės sąskaitą BUAB „OSA“ reikmėms pervedė mokėjimo nurodymuose nurodytas pinigų sumas, iš viso 1 040 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad nemokumo administratorė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė kreditorės pateiktų rašytinių įrodymų dėl šios finansinio reikalavimo dalies (CPK 178 straipsnis).

44. Kreditorė J. P. pareiškime dėl finansinio reikalavimo nurodė, kad ji už BUAB „OSA“ suteiktas mobilaus ryšio paslaugas sumokėjo iš viso 1 428,81 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino tik dalį – 152,32 Eur – kreditorės finansinio reikalavimo, kurį patvirtino bankroto byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

45. Kartu su atskiruoju skundu kreditorė J. P. pateikė asmeninės banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, išrašus ir UAB „Teledema“ sąskaitas, išrašytas už BUAB „OSA“ suteiktas mobilaus ryšio paslaugas (2 t., b. l. 187–301, 309–428, 429–433). Kreditorės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. kreditorė mobilaus ryšio paslaugos tiekėjai UAB „Teledema“ už BUAB „OSA“ suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso 1 325,43 Eur (182,38 + 379,98 + 359,29 + 244,17 + 159,61). BUAB „OSA“ išrašytose ir pateiktose apmokėti sąskaitose nurodytas mokėtojo kodas I3057383 sutampa su kreditorės J. P. sąskaitos išrašuose skiltyje „Paaiškinimai“ nurodytais įrašais; sąskaitos išrašuose nurodyta, kad aptariamų mokėjimų gavėjas (mokėtojas) yra UAB „Teledema“ / UAB „OSA“. Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Teledema“ su 2023 m. liepos 19 d. raštu nemokumo administratorei pateikė ne visą informaciją apie sąskaitas, iš kurių jai buvo atlikti mokėjimai už suteiktas paslaugas (1 t. b. l. 62, 66–68). Pažymėtina, kad UAB „Teledema“ pateiktoje BUAB „OSA“ balansų lentelėje (1 t., b. l. 63–65) skiltyje „Mokėjimai“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atliktų mokėjimų suma sudaro iš viso 1 570,94 Eur, tačiau mobilaus ryšio operatorė duomenų apie visus atliktus mokėjimus nepateikė.

46. Atsižvelgdama į papildomais rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje pakeisti ir kreditorės J. P. 152,32 Eur finansinį reikalavimą padidinti iki 1 325,43 Eur dydžio (CPK 178, 185 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

47. Kreditorė J. P. 2 656,66 Eur finansinį reikalavimą grindė 2018 m. gegužės 1 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr. 2018/05-1 ir Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimis. Nurodė, kad šį finansinį reikalavimą sudaro 1 000 Eur skola už automobilio nuomą pagal 2018 m. gegužės 1 d. automobilio nuomos sutartį, 665,66 Eur automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidos bei 1 000 Eur bauda už neatsiskaitymą laiku pagal automobilio nuomos sutartį, iš viso – 2 665,66 Eur.

48. Automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad J. P. bendrovei išnuomoja jai priklausantį automobilį BMW x1 drive23D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 150 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Nuomos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad bendrovė apmoka kreditorei automobilio privalomojo draudimo išlaidas. Transporto priemonės valdytojo privalomojo draudimo sutartimis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. buvo apdrausta automobilio valdytojo civilinė atsakomybė.

49. Pirmosios instancijos teismas automobilio nuomos sutartį ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pripažino nepakankamais įrodymais pagrįsti šią kreditorės finansinio reikalavimo dalį. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog nuomos sutartis buvo realiai vykdoma.

50. Nurodytina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas (pareiškėja) privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo (pareiškėjos) reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kita šalis ginčijanti tokias aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3608-701/2015). Taigi, būtent pareiškėja, siekianti jos, kaip kreditorės, šios reikalavimo dalies (skolos už automobilio nuomos mokestį pagal sutartį bei privalomojo draudimo įmokų) likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek šio reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su kreditorės reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).

51. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. BUAB „OSA“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktu J. U. nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ įgaliotam asmeniui P. B. perdavė jo žinioje buvusius bendrovės dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo aktu perduoti dokumentai apima laikotarpį iki automobilio nuomos sutarties sudarymo. 2023 m. balandžio 18 d. atstatydintas BUAB „OSA“ nemokumo administratorius paskirtai nemokumo administratorei UAB „Bankrovinga“ perdavė jo žinioje buvusį vieną BUAB „OSA“ bankroto bylos dokumentų segtuvą. Byloje nėra detalizuota, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti šiame segtuve. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie nemokumo administratorei perduotus dokumentus, susijusius su automobilio nuomos sutarties vykdymu.

52. Kreditorė duomenų apie sutarties vykdymą (automobilio perdavimą nuomai, bendrovės patirtas kuro sąnaudas ir išlaidas jį eksploatuojant, sąskaitų išrašų, kasos išlaidų orderių, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokų ir kita) teismui ir nemokumo administratorei nepateikė. Nurodytina ir tai, kad byloje nepateikti duomenys bei nepaaiškinta, kokiu būdu šalys susitarė vykdyti automobilio nuomos mokesčio apmokėjimą, kaip apeliantei nuomos mokesčio pinigai turėjo būti perduodami, nėra įrodymų, jog kreditorė kokių tai nuomos mokesčio ar privalomojo draudimo įmokų pagal sutartis būtų reikalavusi iš BUAB „OSA“. Kaip jau nurodyta nutarties 50 punkte, finansinį reikalavimą reiškianti kreditorė turi pareigą pagrįsti pareikštą finansinį reikalavimą (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad J. P. tik labai trumpą laiką užėmė bendrovės vadovės pareigas ir buvo atsakinga už dokumentų nemokumo administratorei perdavimą, vertintina teisiškai nereikšminga kreditorės pareigos pagrįsti pareikštą finansinį reikalavimą aspektu. Buvusios bendrovės vadovės pareigos neįvykdymas (dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei) reikšmingas tik dėl to, kad neliko galimybės kreditorės nurodytų aplinkybių apie sutarties vykdymą patikrinti bendrovės apskaitos ir kituose dokumentuose.

54. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog J. P. nepagrindė 2 665,66 Eur dalies pareikšto finansinio reikalavimo.

55. Apibendrindama išsakytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria panaikintas BUAB „OSA“ 2024 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu dėl kreditorės J. P. 5 160 Eur antrąja eile tenkinamo finansinio reikalavimo dydžio ir sumažinti BUAB „OSA“ neteisminio bankroto procese kreditorės J. P. finansinį reikalavimą iki 2 365,43 Eur, tenkinamą antrąja eile.

Dėl nemokumo administratorės (ne)atstatydinimo

56. 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą atstatydinti pareiškėją UAB „Bankrovinga“ iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, o 6 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Audmina“.

57. Suinteresuotas asmuo J. U. atskirajame skunde teigia, kad nemokumo administratorės įgaliotas asmuo P. B. suklaidino pirmosios instancijos teismą, neatskleidė visų aplinkybių apie asmeninius finansinius interesus dėl atlygio šiame bankroto procese. Prasidėjo nesutarimai su didžiausia kreditore, vilkinamas neteisminis bankrotas, nemokumo administratorė padarė daug pažeidimų. Pažymėjo, kad yra suformuota teisminė praktika dėl nepasitikėjimo nemokumo administratoriumi.

58. Apeliantė J. P. kreditorių susirinkimui pateikė tokias pareiškėjos atstatydinimo priežastis: AVNT atliko pareiškėjos veiklos, administruojant bendrovės nemokumo procesą, vertinimą; nemokumo administratorė ginčija J. P. finansinį reikalavimą; interneto tinklapyje https://nemokumas.avnt.lt nėra suvesta bendrovės bankroto bylos medžiaga. Tais pačiais argumentais apeliantė grindžia ir atskirąjį skundą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Mano, kad pagrįstas kreditorių nepasitikėjimas bendrovės nemokumo administratore turi esminę reikšmę sprendžiant dėl JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo.

59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų pripažinti pagrįstais bei leidžiančiais pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai atstatydinti nemokumo administratorę UAB „Bankrovinga“ bei paskirti kitą nemokumo administratorę.

60. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas. Nutartis, kuria atstatydinamas nemokumo administratorius, gali būti skundžiama, išskyrus, kai nemokumo administratorius atstatydinamas pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023).

61. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nemokumo (bankroto) administratoriaus atstatydinimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į toje bankroto byloje susiklosčiusias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018). Teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022).

62. Bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus. Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas. Teismas nekeičia administratoriaus dėl formalių, nedidelių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018).

63. Nemokumo administratorius (ir kreditoriai) turi įstatyminę teisę reikšti prieštaravimus dėl atitinkamų kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir (ar) jų dydžių bei jų naudojimasis tokiomis teisėmis negali būti traktuojamas kaip nekompetencija. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

64. Nagrinėjamu atveju apeliantė J. P. kaip pagrindą atstatydinti nemokumo administratorę be kitų aplinkybių, grindžia ir argumentu, kad pareiškėja ginčija jos finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nemokumo administratorė aktyviai naudojasi teise ginčyti J. P. pareikštą 5 130 Eur antrąja eile tenkinamą finansinį reikalavimą.

65. Aptariamas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2023 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkime, vėliau patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 2023 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkime, kuriame šis nemokumo administratorės ginčijamas kreditorės finansinis reikalavimas taip pat buvo patvirtintas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2663/2023 panaikino 2023 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti kreditorių reikalavimus ir perdavė BUAB „OSA“ kreditorių susirinkimui iš naujo spręsti klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

66. 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkime be kitų sprendimų, 3 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus, o būtent: J. U. 58,59 Eur pirmąja eile tenkinamą finansinį reikalavimą, VSDFV Kauno skyriaus 3 400,556 Eur antrąja eile tenkinamą finansinį reikalavimą ir J. P. 5 130 Eur antrąja eile tenkinamą finansinį reikalavimą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi konstatuota, kad yra pagrindas palikti kreditorių susirinkime patvirtintą 1 192,32 Eur antrąja eile tenkinamą kreditorės J. P. finansinį reikalavimą. Kaip jau nurodyta nutarties 55 punkte, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pagrįstu pripažinti 2 365,43 Eur dydžio kreditorės J. P. antrąja eile tenkinamą finansinio reikalavimo dalį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nemokumo administratorė ne tik turėjo teisę ir pareigą revizuoti kreditorių susirinkime priimtą sprendimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo (ir dydžio), bet šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratorės skundą iš dalies pripažino pagrįstu. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad nemokumo administratorė piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis teisėmis, dėl ko kilo pagrindas jai reikšti nepasitikėjimą.

67. Apeliantė J. P. teigia, kad AVNT, atlikusi pareiškėjos veiklos administruojant BUAB „OSA“ nemokumo procesą vertinimą, nemokumo administratorei paskyrė nurodymus, kuriuos apeliantė vertina kaip poveikio priemonę nemokumo administratorei dėl netinkamai administruojamo nemokumo proceso.

68. Nustatyta, kad AVNT atsakymu į J. P. 2023 m. liepos 4 d. ir 31 d. skundus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. skundo papildymą, 2023 m. rugsėjo 5 d. ir spalio 17 d. skundus, konstatavo, jog įvertino skundžiamus nemokumo administratorės veiksmus dėl skunduose keliamų klausimų ir nustatė šiuos nemokumo administratorės padarytus pažeidimus: 1) nemokumo administratorė ne laiku išsiuntė pranešimą apie šaukiamą pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, kartu su pranešimu iškart nepateikė JANĮ numatytos medžiagos ir pilnos informacijos, skirtos pirmajam kreditorių susirinkimui, siųsdama įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą ir pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą nepridėjo arba vėliau pridėjo (persiuntė) prie protokolo skirtą medžiagą; 2) nemokumo procesų informaciniame portale pateikė ne visus duomenis apie BUAB „OSA“ bankroto procesą; 3) nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2663-866/2023, neinformavo kreditorių apie gautą skundą bei paskirtą teismo posėdį, kartu nepateikė teismo nutarties.

69. AVNT konstatavo, kad, įvertinusi visas aplinkybes, pažeidimų reikšmingumą, trukmę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, nemokumo administratorei ir nemokumo administratorės atsakingam asmeniui P. B. už proceso administravimą poveikio priemonių netaikė, skyrė nurodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakymas į apeliantės skundus dėl nemokumo administratorės veiklos nėra panaikintas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo juo nesivadovauti. Tai, kad nemokumo administratorei AVNT paskirtus nurodymus apeliantė J. P. traktuoja kitaip nei tai nurodyta pačios AVNT atsakyme (poveikio priemone nemokumo administratorei), nesudaro pagrindo jų kvalifikuoti kitaip nei tai nustatyta JANĮ 136 straipsnyje.

70. JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija gali skirti nurodymą pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą (JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju būtent toks nurodymas ir buvo taikytas nemokumo administratorei UAB „Bankrovinga“.

71. Nurodytina, kad galimos taikyti poveikio priemonės aptartos JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje: 1) įspėjimas, 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie šių poveikio priemonių taikymą nemokumo administratorei.

72. Apeliantė J. P. teigia, kad interneto tinklapyje https://nemokumas.avnt.lt nėra suvesta bendrovės bankroto bylos medžiaga. Tačiau detaliau šios informacijos nekomentavo ir neargumentavo, neteikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui kompiuterio monitoriaus ekrano vaizdo, duomenų apie pateiktos užklausos rezultatus. Per viešą prieigą https://nemokumas.avnt.lt patikrinus BUAB „OSA“ bankroto bylos duomenis, nustatyta, kad šiuo metu aktuali bankroto bylos informacija yra suvesta.

73. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo protokole 5 darbotvarkės klausimu nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja buvo atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja iš esmės netinkamai administruoja bendrovės bankroto procesą, taip trukdydama bankroto proceso eigą ir apribodama bendrovės kreditorių ar bendrovės teises ir interesus. Jokių pasekmių apeliantės išvardintos aplinkybės, kuriomis ji grindė nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindus, tiek pačiai apeliantei, tiek bendrovei nesukėlė. AVNT nurodymai įvykdyti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus 5 ir 6 darbotvarkės klausimais.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos, susijusios su kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimu, kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimu (išskyrus finansinio reikalavimo dydį dėl kreditorės apmokėtų mobilaus ryšio paslaugų tiekėjai UAB „Teledema“ už BUAB „OSA“ suteiktas paslaugas) ir nemokumo administratorės (ne)atstatydinimu aplinkybes ir teisingai pritaikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens ne teismo tvarka procese patvirtinimas ir nemokumo administratorės (ne)atstatydinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeičiama, nustatant, kad patvirtinamas kreditorės J. P. 2 365,43 Eur antrąja eile tenkinamas finansinis reikalavimas.

75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiami kreditorių susirinkimo sprendimai buvo priimti 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkime, kurio protokolas surašytas 2024 m. gegužės 21 d. (1 t., b. l. 41–45). Dėl to patikslinama pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta 2024 m. gegužės 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo data.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti iš dalies ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimu 3 darbotvarkės klausimu patvirtinto patikslinto kreditorių sąrašo dalį, kuria patvirtintas 5 160 Eur kreditorės J. P. antrosios eilės finansinis reikalavimas, ir patvirtinti kreditorės J. P. 2 365,43 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ 2024 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimus 5 ir 6 darbotvarkės klausimais.“