- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-219-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05509-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Milda Skersienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. V., L. V., A. R.
- Atsakovas
- I. M. K., A. R., J. B., L. V., V. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Mildos Skersienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V. ir L. V., atsakovų I. M. K., A. R. (R.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir L. V. patikslintą ieškinį atsakovams I. M. K., A. R. ir J. B. dėl atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės I. M. K. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams A. R. ir J. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti savavališkos statybos įteisinimo, įskaitant ir projektavimo darbus be bendraturčių rašytinio sutikimo, pagal atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams A. R. ir I. M. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams I. M. K. ir J. B. dėl leidimo įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus be kitų bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams I. M. K., J. B., L. V., V. V. dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai V. Vir L. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. Suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią pastato-valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau tekste pastatas, pastatas-valgykla, ginčo pastatas), 179,59 kv. m dalį natūra, kuri nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pagal 2020 m. liepos 7 d. UAB „Gistamos projektai“ atliktus patikslintus kadastrinius matavimus pirmo aukšto patalpų plane pažymėta 6-1;
1.2. Po ieškovų dalies atidalijimo likusiems bendraturčiams priklausiančias tris dalis laikinai palikti nustatytas taip, kaip jos registruotos dabar, arba teismo sprendimu laikinai nustatyti likusias pastato dalis proporcingai bendraturčių valdomoms dalims iki tol, kol jos bus tiksliai nustatytos įteisinus savavališką statybą;
1.3. Pripažinti, kad ieškovų pastato-valgyklos dalyje (pažymėtoje MG (8A)) nelegalios statybos nėra. Pripažinti, kad savavališka statyba yra tik pastato-valgyklos dalyje (2020 m. sausio 17 d. topografiniame plane pažymėta 2MG), kuri nuosavybės teise priklauso ir kuriomis naudojasi I. M. K. ir A. R.. Pripažinti ieškovų teisę VĮ Registrų centre įregistruoti / patikslinti žymę, nurodančią, kad jiems priklausančioje pastato-valgyklos dalyje (MG 8A) savavališkos statybos nėra;
1.4. Pripažinti jų teisę įregistruoti VĮ Registrų centre jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios pastato-valgyklos dalies (2020 m. liepos 7 d. UAB „Gistamos projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pirmo aukšto patalpų plane pažymėtą 6‑1) atidalijimą natūra ir teisę šias patalpas įregistruoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą neatsižvelgiant į kitose pastato dalyse esančią savavališką statybą;
1.5. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsniu, priimti dalinį sprendimą dėl jų reikalavimų, nes tikėtina, kad ginčas dėl atsakovų reikalavimų ilgai užtruks, o dėl jų reikalavimo atidalyti jų pastato dalį ginčo byloje nėra. Prašo priimti dalinį sprendimą, kuris būtų galutinis sprendimas ginčo dalyje dėl jų patalpų atidalijimo natūra.
1.6. Priteisti iš atsakovų ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ginčo pastatas, neįskaitant vėliau įrengtų rūsio patalpų (dėl kurių byloje yra kilęs ginčas tarp A. R. ir I. M. K.), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 bendraturčiams tokiomis dalimis: I. M. K. 18/100, A. R. 11/100, V. V. 41/100 dalis ir J. B. 30/100 pastato dalių. Ieškovai naudojasi patalpų dalimi taip, kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte, topografiniame ir pastato planuose, t. y. pastato plane 1-1 pažymėtomis 184,12 kv. m patalpomis ir topografiniame plane numeriu 3 pažymėtomis 184,12 kv. m patalpomis.
2.2. Siekdami atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato dalį ir ją suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, ieškovai teikia 2020 m. liepos 7 d. UAB „Gistamos projektai“ parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su aiškinamuoju raštu, kuria remdamiesi prašo atidalyti jiems priklausančią patalpų dalį. Kadastrinių matavimų byloje norimos atidalyti patalpos pažymėtos 6-1, o topografiniame plane – MG 8A. Atkreipė dėmesį, jog aiškinamajame rašte nurodyta, kad ši pastato dalis yra visiškai atskirta nuo likusių pastato dalių, bendrų patalpų su kitais bendraturčiais nėra. Atidalijimo projekte pagal patikslintus kadastrinius matavimus naujai suformuoto nekilnojamojo daikto plotas – 179,59 kv. m. Plotas yra sumažėjęs palyginus su ankstesniais kadastriniais matavimais, nes naujuose kadastriniuose matavimuose pagal galiojančius teisės aktus nėra žymima 4,53 kv. m įėjimo aikštelė.
2.3. Teigia, jog pagal UAB „Gistamos projektai“ parengtą patalpų planą, kur atidalytinos patalpos, pažymėtos 6-1, atidalyti patalpas yra priimtiniausia, kadangi tokia naudojimosi patalpomis tvarka numatyta ne tik 2002 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir kadastro duomenyse, topografiniame plane. Akivaizdu, kad, atidalijus UAB „Gistamos projektai“ parengtame plane 6-1 pažymėtas patalpas, nebus pažeisti kitų bendraturčių interesai ir teisės, jokios neproporcingos žalos daiktui ar jo paskirčiai nebus padaryta, nes jie bei kiti bendraturčiai ir toliau valdys ir naudosis tomis patalpomis, kuriomis naudojosi iki šiol.
3. Atsakovė I. M. K. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
3.1. Atidalyti jai nuosavybės teise priklausančią 6703/18989 dalį pastato-valgyklos, iš viso 201,09 kv. m, iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą – patalpas rūsyje ir pirmajame aukšte, kurios VĮ Registrų centro (buvusi VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuras“) atliktuose pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose pažymėtos indeksais: 0-1 (10,99 kv. m), 0-2 (15,78 kv. m), 0-3 (8,75 kv. m), 0-4 (12,35 kv. m), 0-5 (9,70 kv. m), 0-6 (5,97 kv. m), 0-7 (4,31 kv. m), 0-8 (1,52 kv. m), 0-9 (33,86 kv. m), 0-10 (14,25 kv. m), 1-2 (6,02 kv. m), 1-3 (18,00 kv. m), 1-6 (42,97 kv. m) ir 1-7 (16,60 kv. m);
3.2. Atidalyti V. V. ir L. V. patalpą atliktuose pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose, pažymėtą indeksu 1-1, kurios plotas 184,12 kv. m;
3.3. Atidalyti A. R. patalpas atliktuose pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose, pažymėtas indeksais: 1-4 (12,22 kv. m), 1-5 (15,74 kv. m), 1-8 (7 kv. m), 1-9 (5,67 kv. m), 1-10 (3,65 kv. m) ir 1-11 (8,23 kv. m);
3.4. Atidalyti J. B. patalpas atliktuose pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose, pažymėtas indeksais: 1-12 (4,28 kv. m), 1-13 (3,74 kv. m), 1-14 (21,91 kv. m), 1-15 (14,75 kv. m), 1-16 (15,19 kv. m), 1-17 (15,42 kv. m), 1-18 (5,29 kv. m), 1-19 (7,60 kv. m), 1-20 (4,86 kv. m), 1-21 (23,24 kv. m), 1-22 (3,08 kv. m), 1-23 (4,66 kv. m) ir 1-24 (7,93 kv. m);
3.5. Leisti be bendraturčių sutikimo I. M. K. atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančios pastato-valgyklos dalies (6703/18989 pastato) atidalijimu, registravimu, kaip atskirojo nekilnojamojo daikto, unikalaus numerio ir adreso suteikimu ir kitus veiksmus, susijusius su minėtų patalpų atidalijimu;
3.6. Pripažinti I. M. K. teisę savo vardu be kitų pastato-valgyklos bendraturčių sutikimo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą (rekonstrukciją, statybos padarinių šalinimą) leidžiantį dokumentą bei atlikti statybos, rekonstrukcijos, savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, įteisinant patalpose pastate-valgykloje atliktus rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbus pagal architekto A. S. parengtus projektinius pasiūlymus.
4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog
4.1. Toks atidalijimo būdas visiškai atitinka dabartinių pastato bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos, kuri buvo įtvirtinta 1997‒1998 m. sudarytose notarinėse pastato dalių pirkimo‒pardavimo sutartyse. Akcentavo, kad toks atidalijimo būdas visiškai atitinka dabartinių pastato bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos, kuri buvo įtvirtinta ir 2005 m. gruodžio 1 d. susitarime dėl pastate esančių patalpų naudojimosi tvarkos, taip pat 2005 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro A. R. pateiktame prašyme. Pažymėjo, kad pastato rūsyje esančių patalpų nuosavybės teisių klausimas jau buvo daugybę kartų nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Klaipėdos apygardos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei konstatuota, jog ginčo rūsys nuosavybės teise priklauso I. M. K..
4.2. Atsakovė I. M. K. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą tai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, kuri priklauso jai nuosavybės teise, ir kuria ji turi teisę naudotis pagal sudarytas notarines pirkimo‒pardavimo sutartis ir bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, pvz. 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl pastate esančių patalpų naudojimosi tvarkos. Teigia, jog prašoma įteisinti savavališka statyba niekaip nepažeidžia kitų pastato bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kadangi rekonstrukcijos metu nepakeitė pastato-valgyklos užimamo ploto žemės sklype, tai yra rekonstravo esamas pastato sienas ir tik pastatė mansardinį aukštą. Pažymi, kad atlikta statyba atitinka jos valdomos žemės sklypo dalies suteikiamą teisę į užstatymo plotą ir į užstatymo intensyvumą.
5. Atsakovė J. B. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
5.1. Atidalyti jos dalį iš pastato-valgyklos ir suformuoti atskirą nekilnojamą daiktą, užimantį 104,68 kv. m ploto (nurodytą „ASD Project“ skaičiavimą projektiniame pasiūlyme), kurį sudaro patalpos 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23 ir 1-24 minėto pastato-valgyklos plane;
5.2. Kartu ir tik kartu atidalijimo metu pripažinti šias ieškovės teises: a) rekonstruoti naują nekilnojamąjį daiktą neperžengiant šių užstatymo tankio ir intensyvumo ribų (skaičiuojant kv. m) bei laikantis Statybos techninio reglamento ‒ užstatymo plotas 155 kv. m su + 4 kv. m paklaida (maksimaliai 159 kv. m); bendro ploto 302 kv. m su + 8 kv. m paklaida (maksimaliai 310 kv. m); b) teisę vienašališkai disponuoti, perleisti atliekamo užstatymo tankio ir intensyvumo panaudojimą iš valstybės nuomojamame sklype kitiems bendraturčiams; c) teisę vienašališkai disponuoti, perleisti atliekamo užstatymo tankio ir intensyvumo panaudojimą iš valstybės nuomojamame sklype kitiems bendraturčiams; d) teisę prijungti pastatą prie esamo galingumo elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų, įsirengiant savo skaitiklius ir apmokant įrengimo sąnaudas ir nepadarant žalos ar sutvarkant po darbų atlikimo bendraturčių patalpose.
6. Atsakovas A. R. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
6.1. Pripažinti jo teisę kartu su I. M. K. įteisinti atliktus pastato-valgyklos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, fiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto“ be kitų pastato-valgyklos bendraturčių sutikimo;
6.2. Leisti jam kartu su I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai;
6.3. nustatyti bendraturčių dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, kad jam priklauso 3 058/10 000 (225,07 kv. m) dalys pastato-valgyklos, V. V. ir L. Va. priklauso 2 458/10 000 (180,85 kv. m) dalys pastato-valgyklos, J. B. priklauso 1 278/10 000 (93,98 kv. m) dalys pastato-valgyklos, I. M. K. priklauso 3 206/10 000 (235,89 kv. m) dalys pastato-valgyklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams A. R. ir I. M. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą. Kitus ieškinius ir priešieškinius atmetė.
8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
8.1. Teigia, jog atsakovė J. B. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taip pat nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Ieškovai, atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių, prašė palikti J. B. priešieškinį nenagrinėtą, todėl teismas, vertindamas tai, jog atsakovė, pareiškusi priešieškinį ir žinodama apie paskirtą posėdį, elgėsi pasyviai neatvykdama į teismo posėdį, neinformavo apie neatvykimo priežastis, darė išvadą, jog yra pagrindas patikslintą priešieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8.2. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovų V. ir L. V. valdoma dalis, pagal UAB „Gistamos projektai“ duomenis, žymima 6-1, (plotas 179,59 kv. m) pastate-valgykloje yra nepakitusi nuo įsigijimo dienos ir sutampa su VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuro“ (šiuo metu – VĮ Registrų centras) atliktais ir šiuo metu aktualiais pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose pažymėtos indeksu 1-1 (plotas 184,12 kv. m) duomenimis, tikslinant duomenis dėl įėjimo aikštelės 4,53 kv. m naujuose kadastriniuose matavimuose pagal galiojančius teisės aktus nėra žymima įėjimo aikštelė, todėl naujai suformuojamo nekilnojamojo daikto plotas nurodytas 179,59 kv. m (184,12 kv. m – 4,53 kv. m). Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovų valdoma pastato dalis yra visiškai atskirta nuo kitų pastato dalių, bendrų patalpų su bendraturčiais. Šalių paaiškinimais, byloje nustatytos aplinkybės, jog iš esmės tarp šalių ginčo dėl ieškovų atsidalijimo nėra.
8.3. Teigia, kad ieškovams pareiškus reikalavimą atsidalyti, tokius reikalavimus priešieškiniais pareiškė ir atsakovė I. M. K., remdamasi ginčo dieną aktualiais kadastriniais matavimais ir jos teikiamu kadastriniu projektu, ir atsakovas A. R., remdamasis matininkės atliktais skaičiavimai, tačiau tinkamai įforminti procedūras, pasiekti susitarimą ne ginčo teisena trukdo visam pastatui-valgyklai įregistruota žyma „savavališka statyba“ bei pastato pakeitimai – patalpų pamažinimas, padidinimas, dėl kurių pagrindinis ginčas kyla tarp I. M. K. ir A. R. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog per Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021 pareiškėjai I. M. K. atidėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 8 d. buvo įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 nustatytas įpareigojimas atsakovams A. R. ir I. M. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
8.4. Nurodė, kad šios nagrinėjamos bylos atveju, pagal VĮ Registrų centro duomenis, sudėjus visų bendraturčių įregistruotas dalis (11/100 + 6703/189989 + 41/100 + 30/100), jos viršija 100 procentų, dalių skaičiavimus atliekant nuo skirtingo viso pastato ploto. Teigia, kad jau nuo 2001 m. vyko bendrą pastato plotą didinantys veiksniai (atsirado 2 pastato aukštas (mansarda) – neįteisintas, prasiplėtė rūsio ir 1 aukšto patalpos – dalis neįteisinta, keliamas ginčas dėl jų valdymo, iš teikiamų projektinių pasiūlymų matyti, jog dalis pastato J. B. sąskaita buvo nugriauta, tačiau A. R. pasididino savo valdomą dalį patalpų 1 aukšte ir po juo būtent J. B. nugriautų patalpų ribose, pastato plotą mažinantys veiksniai (nugriauta 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 patalpos), pakeista pastato 4M1p valdoma 6703/18989 dalis, kuri priklauso I. M. K., o kitų bendraturčių prašymai pakeisti valdomas dalis nepateikti, todėl konstatavo, jog tarp šalių kyla ginčas ir dėl idealiųjų dalių nustatymo, kurios tiesiogiai priklauso ir nuo savavališkos statybos įteisinimo padarinių, tai matyti iš A. R. ieškinio dėl bendraturčių dalių nustatymo bei I. M. K. ir J. B. atsiliepimų. Darė išvadą, kad pagal esamą realią ginčo pastato situaciją, nulemtą per ilgą laiką jį keitusių veiksnių, tiek didinančių pastato bendrą plotą, tiek jį mažinančių, nėra nustatyta, ar dėl tam tikrų veiksnių pasikeitė, o jei pasikeitė – kaip pasikeitė bendraturčių bendrosios nuosavybės dalys.
8.5. Nurodė, kad nors posėdžio metu atsakovo A. R. atstovas, grįsdamas ieškinį dėl bendraturčių dalių nustatymo, tvirtino, kad pagal teismų praktiką pirmiau turi būti nustatyta bendraturčiams priklausanti daikto dalis, o po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo, tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo pastato dalies statyba yra pripažinta nelegali ir savavališka, todėl joks bendraturčių dalių nustatymas yra negalimas (iš neteisės negali gimti teisė). Pažymėjo, kad atsakovas A. R. remiasi matininkės R. M.-P. kadastrinių matavimų skaičiavimais, iš jų matyti, kad pastato bendras plotas, pagal aktualius VĮ Registrų centro duomenis, padidėjo nuo 569,67 kv. m iki 735,79 kv. m. Darė išvadą, jog yra padidėjusi ir bendraturčių dalinė nuosavybė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateiktas kitų bendraturčių sutikimas dėl padidėjimo, o toks padidėjimas yra nelegalios statybos padarinys, tai visiškai prieštarauja Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatai.
8.6. Teigia, kad tik išsprendus ginčą dėl savavališkos statybos ir pašalinus teismo konstatuotus bendraturčių valdymo teisės pažeidimus, gali būti įgyvendinama bendraturčio nuosavybės teisė į dalių nustatymą ir atidalijimą. Remiantis išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų V. ir L. V. ieškinio, atsakovų A. R. ir atsakovės I. M. K. priešieškinių reikalavimų dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bei su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, leisti valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims atlikti visus veiksmus, susijusius su atidalijimu ir jo registravimu.
8.7. Nurodė, kad atsakovai I. M. K. ir A. R. priešieškiniais prašo teismo remtis A. S. parengtais projektiniais pasiūlymais, tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog sutartis su projektuotoju A. S. buvo nutraukta, šiam nevykdant pasirašytos sutarties, nebendradarbiaujant su Neringos vyriausiuoju architektu, ieškovų teigimu, esant duomenų, jog projektas jau kartą buvo svarstytas Neringos savivaldybės Architektūros skyriuje ir atmestas kaip neatitinkantis statinių rekonstrukcijai Neringos savivaldybėje taikomų reikalavimų. Teigia, kad iš pateiktų byloje įrodymų ir paaiškinimų nėra duomenų, jog atsakovai I. M. K. ir A. R. būtų šalims teikę derinti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, su Neringos savivaldybės Architektūros skyriumi suderintą projektą bei kad dėl tokio konkretaus projekto kiti bendraturčiai nebūtų davę sutikimų.
8.8. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi neteisėtų statybų vykdytojai ‒ atsakovai I. M. K. ir A. R. ‒ siekdami įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 8 d. Pažymėjo, jog teismas nevertina 2001 m. spalio 26 d. J. B. išduoto sutikimo I. M. K. sutuoktiniui R. K. ir A. K. (A. K.) (buvusi A. R. pavardė) atlikti rekonstrukciją, pakeičiant pastato paskirtį (iš valgyklos į gyvenamąjį namą) bei V. V. 2002 m. lapkričio 11 d. sutikimo R. K. ir A. K. atlikti rekonstrukciją, pakeičiant pastato paskirtį (iš valgyklos į gyvenamąjį namą), nes pagal tuo metu pasirašytus sutikimus buvo sutikta su rekonstrukcija valgyklos pastato paskirtį keisti į gyvenamojo namo, pagal tokį projektą ir sutikimus statyba nebuvo įteisinta, o šiuo metu siekiama pastato-valgyklos paskirtį keisti į poilsio paskirties, sutikimai derinami atsižvelgiant į aktualius statybos įteisinimo reikalavimus, patvirtintus detaliojo plano reikalavimus aktualiu ginčo laikotarpiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė I. M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas apeliantės I. M. K. patikslintas priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – I. M. K. patikslintą priešieškinį tenkinti visą.
10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Teigia, kad teismas nenurodė jokios įstatyminės ar poįstatyminės teisės normos, draudžiančios teismo sprendimu atidalyti nekilnojamąjį daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto tuo atveju, jeigu pastate, kuriame yra norimos atidalyti patalpos, yra įregistruota savavališka statyba ir (ar) pastato idealiosios dalys, tenkančios kiekvienam iš bendraturčių, nėra tvarkingai įregistruotos viešajame registre. Pažymi, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta norma, kuria rėmėsi teismas motyvuodamas aptariamą sprendimo dalį, imperatyviai draudžia tik tokiu savavališkai pastatytu statiniu ar jo dalimi naudotis bei disponuoti, t. y. parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan. Darė išvadą, kad nėra įtvirtinta jokio draudimo atidalyti tokį daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
10.2. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino idealiųjų dalių nesutapimus kaip trukdį atidalyti kiekvieno iš bendraturčių valdomas realiąsias dalis ir suabsoliutino idealiųjų dalių reikšmę nustatant realiąsias bendraturčių valdomas dalis, kurias jie nekeldami ginčo norėjo atsidalyti. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ypač reikšminga aplinkybė dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančių „idealiųjų dalių“ įregistravimo trūkumo VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašuose, kiek svarbu, kad bylos šalys, nuosavybės teises į patalpas įgijusios 1997–1998 m. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kartu šiose notarinėse sutartyje susitarė ir dėl realiųjų dalių nustatymo, tai yra, dėl to, kokiomis konkrečiai patalpomis, esančiomis pastate, naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Pažymi, kad dėl šių aplinkybių konstatavimo konkrečiai šiam pastatui yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio reikalingumo kelti klausimą dėl idealiųjų dalių nustatymo, kai yra aiškios ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendraturčių nuosavybės teise valdomos realiosios dalys, tai yra, konkrečios ir kiekvieno bendraturčio nuosavybėn priskirtos patalpos bendrame pastate. Kadangi tarp šalių ginčo dėl atsidalijimo nebuvo kilę ir nė vienas iš bendraturčių neginčijo kito valdomų realiųjų dalių, darė išvadą, jog teismas turėjo visas galimybes priimti sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
10.3. Teigia, kad šioje byloje nė vienas iš bendraturčių esmingai neginčijo apeliantės I. M. K. nuosavybės teisės į pastato-valgyklos konkrečias patalpas, įskaitant ir rūsio, be to, šie klausimai jau yra seniai išspręsti apeliantės cituotuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, todėl laikė, kad teismui nebuvo jokių kliūčių priimti sprendimo dėl patalpų atidalijimo.
10.4. Nurodė, kad nė vienas iš bendraturčių iš viso neginčijo apeliantės teisės vykdyti jau atliktos bendro daikto rekonstrukcijos įteisinimo, priešingai, sutiko, jog apeliantė tokią teisę turi. Atkreipė dėmesį, kad nė vienas iš bendraturčių nei procesiniame dokumente tai bylos nagrinėjimo metu neišdėstė ir neįrodinėjo, jog apeliantės pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas (savavališka rekonstrukcija ir jo įteisinimas) ar sąlygos kaip nors pažeistų bendraturčių teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Tokių argumentų iš viso nebuvo pareikšta – priešingu atveju apeliantė į juos būtų reagavusi ir pateikusi savo kontrargumentus. Nė vienas iš bylos dalyvių savo nesutikimo protingai nemotyvavo ir nepagrindė realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo. Tai yra, nė vienas iš bendraturčių neįrodinėjo, kaip pasikeis jų teisės ir interesai, gyvenimo kokybė ar pan., jeigu apeliantė įsiteisins jos atliktą rekonstrukciją.
Šalies argumentai
10.5. Apeliantė teigia, kad aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką statybą. Pažymėjo, jog apeliantės pastangomis buvo surastas architektas A. S., su kuriuo sutiko bendradarbiauti ir kiti pastato bendraturčiai. Šis architektas parengė priešprojektinius pasiūlymus, kurie dar 2019 m. sausio 9 d. buvo apsvarstyti su visuomene. Vėliau atsakovė sutiko dirbti su jau ieškovo V. V. surastu architektu E. S., dirbančiu UAB „ASD Project“, bei kartu su kitais bendraturčiais sudarė 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą dėl esminių projektavimo principų. Vėliau I. M. K. kreipėsi į V. V. ir J. B. su pasiūlymu sudaryti identiškus veidrodinius notarinius sutikimus, net nusiuntė jų projektus, kuriais leidžiama ir sutinkama, kad šių bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė būtų atidalyta ir kad kiekvienas iš bendraturčių projektuotųsi naujus statinius ar įsiteisintų jau atliktą statybą, aptartų kitus klausimus, kuriuos pasiūlytų notaras. Akcentavo, kad bendraturčiai atsisakė dėl tokių sutikimų davimo ne teismo tvarka. Darė išvadą, kad nespręsdamas klausimo dėl tokių sutikimų pakeitimo teismo sprendimu, pripažįstant apeliantės teisę vykdyti įteisinimą be bendraturčių sutikimo, pažeidžiamos esminės apeliantės teisės ir visiškai nevykdomas teisingumas.
10.6. Apeliantė nesupranta, dėl kokių motyvų ir kokiais argumentais teismas laikė, jog A. S. projektiniai pasiūlymai yra neatitinkantys įstatymų reikalavimų, kadangi jokio įrodinėjimo bylos metu dėl to nebuvo ir nė viena iš bylos šalių nepateikė jokio įrodymo šiuo klausimu. Teigia, kad iki projekto parengimo apeliantei ir reikia gauti bendraturčių sutikimus arba juos pakeičiantį teismo sprendimą bei tokius dokumentus pridėti prie projekto, jog Neringos savivaldybės darbuotojai turėtų duomenų, kad apeliantė yra gavusi leidimą projektuotis ir įsiteisinti jos atliktus rekonstrukcijos darbus. Mano, jog šis teismo argumentas parodo, kad teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę ir apeliantės pareikšto reikalavimo tikslus, dėl to bylą išnagrinėjo formaliai ir atmestinai.
10.7. Teigia, kad apeliantės I. M. K. atlikta ir prašoma įteisinti savavališka statyba niekaip nepažeidžia kitų pastato bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kadangi visų pirma apeliantė rekonstrukcijos metu nepakeitė pastato-valgyklos užimamo ploto žemės sklype, tai yra, rekonstravo esamas pastato sienas ir tik pastatė mansardinį aukštą. Pažymi, kad remiantis ieškovo V. V. surasto architekto E. S. skaičiavimų pagrindu parengtu ir 2019 m. rugsėjo 27 d. bendraturčių sudarytu susitarimu dėl esminių projektavimo principų arba 2019 m. rugsėjo 27 d. I. M. K. pranešimu dėl projektavimo principų, apeliantės atlikta statyba atitinka jos valdomos žemės sklypo dalies suteikiamą teisę į užstatymo plotą ir į užstatymo intensyvumą. Tai yra, apeliantė nėra nei užstačiusi daugiau žemės sklypo, nei jai yra leidžiama pagal valdomą žemės sklypo dalį, nei sukūrusi daugiau patalpų ploto, nei jai būtų galima pagal valdomą žemės sklypo dalį ir galiojančio detaliojo plano sprendinius. Darė išvadą, kad apeliantės atlikta pastato rekonstrukcija niekaip neigiamai nepaveiks bendraturčių V. V., L. V., A. R. ir J. B. teisių ir teisėtų interesų, o jų atsisakymai išduoti notarinius sutikimus, būtinus pridėti prie techninio projekto savavališkų statybos darbų įteisinimui, pripažintini neteisėtais ir paneigiančiais apeliantės teisę savo nuožiūra naudotis jai priklausančia pastato dalimi, ją pakeisti, rekonstruoti ir kt.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės I. M. K. apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
12.1. Nurodė, kad apeliantė tinkamai neišnaudojo 17 metų, kuriuos turėjo (jai teismų suteikta galimybe) panaudoti įsiteisinti neteisėtą statybą, fiksuotą 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, kadangi po daugelio teismo atidėjimų Klaipėdos apylinkės teismas galų gale 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos I. M. K. prašymo dar kartą atidėti sprendimo vykdymo terminą netenkino ir dėl to A. R. ir I. M. K. skirta po 14,48 Eur bauda kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pabaigos.
12.2. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai pažymi, jog A. S. projektiniai pasiūlymai teismo neteisingai atmesti ir neištirti. Mano, kad nėra ką tirti – sutartis nutraukta, Neringos administracija atmetė projektinius pasiūlymus. Pažymi, jog teismas teisingai nustatė, kad sutartis su A. S. buvo nutraukta, šiam nevykdant pasirašytos sutarties, nebendradarbiaujant su Neringos vyriausiuoju architektu, ieškovų teigimu, esant duomenų, jog projektas jau kartą buvo svarstytas Neringos savivaldybės Architektūros skyriuje ir atmestas kaip neatitinkantis statinių rekonstrukcijai Neringos savivaldybėje taikomų reikalavimų. Darė išvadą, kad apeliantės teiginiai, jog bendraturčiai turi sutikti su tokiais pasiūlymais, kurie jau pripažinti netinkamais Neringos architektūros skyriuje ir pateikti architekto, su kuriuo sutartis jau nutraukta, rodo nesiorientavimą laike ir erdvėje. Akcentavo, jog šiame etape sąžiningas ir protingas žmogus galvotų, kad pirmiausia reikia parengti naujus pasiūlymus su kitu architektu ir pateikti juos bendraturčių vertinimui, o ne paimti valstybinių institucijų jau atmestus pasiūlymus ir bandyti bendraturčius priversti su jais sutikti ir vėliau naudoti juos kituose neteisėtos statybos įteisinimo etapuose ir pateikti juos įvairioms institucijoms.
12.3. Nurodė, kad I. M. K. nepridėjo prie bylos griovimo leidimų (nors ir senų), dėl to buvo sumažinta J. B. dalis. Leidimų tiesiog nėra. Pažymi, jog tiek I. M. K., tiek A. R. yra įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir dalijasi šia teise bei pareiga, bet tarpusavyje niekaip nesusitaria. Teigia, kad buvo nugriauta ir užstatyta J. B. pastato dalis ir jie tarpusavyje ginčijasi dėl naujai sukurto rūsio. Mano, kad ginčas yra, ir teiginys „nepažeidžia kitų pastato bendraturčių teisių ir teisėtų interesų“ nėra teisingas.
Šalies argumentai
13. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-582-998/2023 ir tenkinti ieškovų ieškinį. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
14.1. Nurodė, kad teismas savo sprendime atsisakė išspręsti situaciją, kurioje ieškovai labai ilgą laiką negali disponuoti savo daiktu (dalimi bendrojoje nuosavybėje), nes tą padaryti trukdo bendraturčių atlikta savavališka statyba. Teigia, kad byloje visos šalys pripažino, jog ieškovų dalyje nėra savavališkos statybos. Ieškovai prašė šį faktą konstatuoti teismo, kad būtų galimybė įsiregistruoti atidalytą ieškovų dalį. Mano, kad teismas remdamasis tik CK 4.103 straipsnio 1 dalimi pažeidė ieškovų teisę, numatytą CK 4.103 straipsnio 2 dalyje, t. y. kreiptis į teismą dėl ieškovų interesų pažeidimų ir gauti sprendimą, leidžiantį įgyvendinti savo teises. Pažymėjo, kad net ir susitarę su bendraturčiais ieškovai kol kas neturi kitos galimybės atsidalyti savo dalį ir ja disponuoti. Ieškovai nesiekia disponuoti savavališkos statybos dalies daiktu, o tik siekia konstatuoti, jog jų dalyje savavališkos statybos nėra ir kad teismas atidalytų jų nepakitusią idealiąją dalį.
14.2. Teigia, kad teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendime formaliai nusprendė dėl kliūčių atidalyti ieškovų nuosavybės dalį. Mano, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti ir nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Nurodo, kad, įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad šiuo metu ieškovai negali disponuoti savo turtu ne dėl savo kaltės ir, anot teismo, negali įgyvendinti atidalijimo, t. y. teismas neteisingai pritaikęs įstatymą nusprendė, kad ieškovai ne dėl savo kaltės niekaip negali pasinaudoti savo teisėmis pagal CPK 4.37 straipsnio 1 dalį – savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, atsidalyti, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo ieškovų pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantai yra teisūs dėl to, jog jie yra situacijos įkaitai, kaip ir atsakovė J. B., tik jų atveju pastato dalis nebuvo nugriauta. Pažymėjo, kad teismas nustatė, jog minimas pastatas yra registruotas kaip vienas vienetas, ginčas yra, ir yra neįteisintos statybos, kurios keičia pastato konfigūraciją. Darė išvadą, kad dėl šios priežasties apeliantai negali atsidalyti, kol statybos status yra „vykdoma“. Mano, kad statyba bus baigta, kai neteisėtas statybas vykdę bendraturčiai atstatys pastatą arba įteisins neteisėtas statybas, o teismo sprendimas yra nulemtas šios aplinkybės, o ne neįteisintos statybos vykdymu ar nevykdymu kurioje nors pastato dalyje.
Šalies argumentai
16. Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. R. priešieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
17.1. Teigia, kad atsakovo A. R. ieškiniu suformuluotas dalykas ir jame nurodytas pagrindas nurodė aiškias bylos nagrinėjimo ribas, tirtinas ir vertintinas byloje aplinkybes, todėl nepaisant to, kad šalys nesutaria dėl faktinių joms priklausančių dalių, pirmiausia turėjo būti nustatytos idealiosios šalims priklausančios dalys. Mano, kad, nenustačius idealiųjų dalių, negali būti sprendžiama dėl realiųjų bendraturčių dalių nustatymo, atitinkamai negalima atlikti kitų veiksmų, būtinų siekiant atsidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, – neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios bendrosios nuosavybės dalies, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011). Todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bendraturčiams tenkančias idealiąsias ginčo turto dalis, t. y. kokią konkrečiai nekilnojamojo turto dalį bendraturčiai įgijo, kokia dalimi kiekvienas jų padidino / sumažino bendrąją dalinę nuosavybę.
17.2. Nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog visi pastato-valgyklos bendraturčiai ketino ir projektavo iš esmės pakeisti bendrą statinį, tačiau faktiškai statybos darbus atliko ir savo pastato dalį rekonstravo tik I. M. K. ir A. R. V. V. su L. V. savo projekto nerealizavo ir faktiškai naudojamos statinio dalies nerekonstravo. J. B. savo projekto dalį pradėjo realizuoti nugriaudama statinio dalį, kurios vietoje buvo pastatyta I. M. K. ir A. R. naudojama pastato dalis ir įrengtas bendras įvažiavimas. Darė išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo įvertinti teismui pateiktus rašytinius įrodymus apie bendrosios dalinės nuosavybės pasikeitimą, nustatyti idealiąsias bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau jokio įrodymų vertinimo neatliko ir, galima teigti, bylos esmės neatskleidė. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17.3. Pažymėjo, kad atsakovei registruojant savo dalis 2005 metais, ginčo turto duomenys buvo pakeisti atlikus rekonstrukciją ir jokie kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, t. y. savo dalį atsakovė I. M. K. padidino ir įregistravo pagal neaktualius faktinius duomenis. Teigia, jog šiuo metu bendraturčiai atliko ir teismui pateikė aktualius ginčo turto kadastrinius duomenis, kurie NTR neregistruoti, nes, kaip minėta, tarp bendraturčių yra ginčas dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybė ir atsakovas reikšdamas reikalavimus ne tik siekia pašalinti savavališkos statybos darbus, tačiau yra akivaizdu, kad siekia jo iniciatyva atlikto nekilnojamojo daikto pakeitimus įregistruoti viešajame registre be bendraturčių, kurie tam prieštarauja, sutikimo. Darė išvadą, kad atsakovas šia teise, t. y. teise įteisinti pasikeitusius nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis, negali pasinaudoti nesant kitų nekilnojamojo turto bendraturčių sutikimo, dėl to atsakovas ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Nagrinėjamu atveju bylos įrodinėjimo dalykas buvo anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. šalių nuosavybės teisės įgijimo, pagrindas, bendraturčių dalių padidėjimo faktas ir t.t., ir pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą dėl bendraturčio teisių apimties – nustatyti idealiąsias ginčo turto dalis ir sudaryti bendraturčiams sąlygas realizuoti savo teisę įteisinti savavališką statybą.
17.4. Nurodė, kad ginčo esmę sudaro būtent bendraturčių (atsakovų) atsisakymo duoti ieškovei sutikimą atliktiems statybos darbams įteisinti priežastys ir motyvai. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės šių aplinkybių netyrė, nevertino ir jokių motyvų nepateikė. Tačiau, atsakovo nuomone, jos vėlgi iš esmės yra susijusios su bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymu.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo atsakovo pateiktą apeliacinį skundą atmesti.
19. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
19.1. Nurodė, kad apeliantas savo skundu apsiima spręsti, kas yra svarbu kitiems bendraturčiams ir kažkodėl ignoruoja J. B. (tai yra labai patogu nugriovus jos dalį ir užstačius savąja). Teigia, kad iš tiesų viskas yra atvirkščiai. Ši dalis kaip tik yra labai aktuali apeliantui ir I. M. K., kadangi jie vykdė neteisėtas statybas. Pažymi, kad jeigu neteisėtų statybų nebūtų, tai būtų galima vykdyti atidalijimo procesą, kas yra logiška ir aišku. Atkreipia dėmesį, jog teismas konkrečiai jam išaiškino, kad nors posėdžio metu atsakovo A. R. atstovas, grįsdamas ieškinį dėl bendraturčių dalių nustatymo, tvirtino, kad pagal teismų praktiką pirmiau turi būti nustatyta bendraturčiams priklausanti daikto dalis, o po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo, tačiau šiuo atveju teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo pastato dalies statyba yra pripažinta nelegalia ir savavališka, todėl joks bendraturčių dalių nustatymas yra negalimas (iš neteisės negali gimti teisė). J. B. dalis negali sumažėti, nors ir apeliantas to labai norėtų teigdamas, kad J. B. priklauso 93,98 kv. m naudingo ploto (vietoje 131,95 kv. m).
19.2. Nurodo, kad iš teikiamų projektinių pasiūlymų matyti, jog dalis pastato J. B. sąskaita buvo nugriauta, tačiau A. R. pasididino savo valdomą dalį patalpų 1 aukšte, J. B. nugriautų patalpų ribose (pastato plotą mažinantys veiksniai: nugriauta 1‑12, 1-13, 1-14, 1-15 patalpos). Darė išvadą, kad A. R. nori pakeisti idealiąsias J. B. dalis: jas sumažinti ir padidindamas savo. Bando keisti J. B. teisių apimtis, remdamasis R. M. apskaičiavimais, kurie remiasi matavimais, atliktais po neteisėtų statybų nugriaunant ir sumažinant J. B. realiąją dalį.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovės I. M. K. apeliacinius skundus atsakovas A. R. prašo ieškovų ir atsakovės I. M. K. apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo A. R. priešieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
21.1. Nurodė, kad ieškovų ieškinys nebuvo tinkamai suformuluotas, t. y. pirmas ir trečias ieškinio reikalavimai pareikšti netinkamiems atsakovams, o kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, jie yra reiškiami dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų funkcijų statybos teisėtumo kontrolės srityje, bei reikalavimai VĮ Registrų centrui atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teigia, jog nors ieškovai pareikš reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėto asmens procesinė padėtis byloje buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o ne atsakovas. Mano, kad teismas, esant pareikštiems ieškovo reikalavimams VĮ Registrų centrui, minėto asmens procesinę padėtį turėjo pakeisti arba bent jau pasiūlyti ieškovui pakeisti VĮ Registrų centro procesinę padėtį.
21.2. Teigia, kad dėl ieškovo reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra iš esmės ginčo nėra, t. y. atsakovas A. R. iš esmės sutinka su ieškovų reikalavimu ir pageidavimu atsidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl mano, kad toks reikalavimas iš esmės apskritai nenagrinėtinas, nes bendraturčių ginčus nagrinėja teismas tuo atveju, kaip tarp bendraturčių yra ginčas, t. y. nesutariama dėl atidalijimo būdo. Tačiau akcentuoja, kad šiuo atveju atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti vykdomas tik nustačius idealiąsias ir realiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kt.
21.3. Nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog bendraturčiai ilguoju laikotarpiu iš esmės rekonstravo ginčo statinį, t. y. atsakovai A. R. ir I. M. K. sukūrė papildomas patalpas, o J. B. jai priklausančių patalpų dalį nugriovė, todėl teigia, kad bendraturčių realiosios dalys yra pasikeitusios ir jos neatitinka idealiųjų dalių, todėl atsakovas A. R. teikė prašymą teismui nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, siekiant, kad būtų nustatytos realiosios bendraturčių dalys, kurias, pašalinus savavališkos statybos darbus, t. y. gavus statybą leidžiantį dokumentą, būtų buvę galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Darė išvadą, kad tik teismui išsprendus jo pareikštą reikalavimą būtų nustatytos realiosios ir idealiosios bendraturčių dalys bei ieškovo reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėtumas ir pagrįstumas.
21.4. Teigia, kad byloje rašytiniais įrodymais nustatytas faktas, jog tik ieškovų realioji dalis nuo jų įgijimo nuosavybėn nėra pasikeitusi, tuo tarpu kitų bendraturčių dalys yra pasikeitusios, atsakovų A. R. ir I. M. K. padidėjusios, o J. B. sumažėjusi. Todėl mano, kad siekiant įspręsti ginčą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti nustatytos realiosios bendraturčių dalys.
Žemesnės instancijos teismas
21.5. Nurodė, kad jokio teismo sprendimo, kuriam būtų nustatyta, kad visos esamos rūsio patalpos priklauso I. M. K., nėra. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 buvo pateiktas tik 1997–1998 m. pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatų aiškinimas, kurį pateikęs teismas išaiškino, kad rūsio patalpos nebuvo pirkimo–pardavimo dalykas, t. y. teismas nepateikė jokių motyvų dėl bendraturčių teisių bei dalių pasikeitimų ir kt. Atkreipė dėmesį, jog kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismui bylą grąžino, konstatavęs, kad „nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai neištyrė ir neišnagrinėjo aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas A. R. naudojosi rūsio patalpomis ir atliko jų remontą“. Mano, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kadangi nors byloje konstatuota, jog R. K., perleisdamas J. B. dalį valgyklos patalpų, neperleido rūsio patalpų, tai nesudaro pagrindo teigti, jog vėliau šios ginčo patalpos negalėjo būti naudojamos atsakovo A. R. kitu (nei jo nurodytu) teisėtu pagrindu.
21.6. Teigia, jog pati apeliantė pripažįsta, kad jos ir A. R. turėtos pastato valgyklos dalys yra rekonstruotos, sukuriant visiškai naują daiktą, kuris buvo rekonstruotas iš esmės pagal UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtą projektą, tokiu būdu sukuriant dviejų butų namą, kurio patalpos, pažymėtos indeksais „1“, buvo A. R., o indeksu „2“ – I. M. K., atitinkamai buvo pertvarkytos / rekonstruotos rūsio patalpos, kurių dalis buvo prijungtos prie A. R. patalpų, o dalis prie I. M. K., tokiu būdu padidinant bendrąją dalinę nuosavybę. Atkreipė dėmesį, jog 2002 m. gruodžio 24 d. Neringos savivaldybė išdavė R. K. bei A. R. projektavimo sąlygų sąvadą. Šiuo savivaldybės išduotu dokumentu statinio bendraturčiai pradėjo statybos įteisinimo procedūrą, tačiau jo nepabaigė dėl panaikinto teritorijų planavimo dokumento. Atsakovo nuomone, priešingas aplinkybių aiškinimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Darė išvadą, kad apeliantė siekia neteisėtai užvaldyti didesnę dalį bendrosios dalinės nuosavybės ir, neišsprendus ginčo dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovės apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškovė prašo civilinę bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą bei departamento atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad, susipažinęs su apeliaciniais skundais, pagal departamento kompetenciją, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, ir kaip trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme.
23. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija prašo byloje pareikštus apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, nagrinėjant byloje pareikštus reikalavimus, susijusių su bendraturčių turto dalies atidalijimu natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei reikalavimus vykdyti savavališkos statybos padarinių įteisinimo klausimus, turėtų būti pirmiausia įvertinta, ar kontroliuojančios institucijos leido įteisinti Pastato savavališkos statybos padarinius, ar kiti bendraturčiai rekonstrukcijos projektui (įteisinančiam savavališką statybą) pritaria ar ne, jei bendraturčiai nepritaria, ar toks bendraturčių nepritarimas yra motyvuotai ir protingai pagrįstas, kitaip tariant, ar yra pagrindų teismo sprendimu leisti savavališką statybą įteisinti pagal parengtus projektinius pasiūlymus be kitų bendraturčių sutikimo, ir jei taip, tada atskirai įvertinti kiekvieno bendraturčio siūlomą atidalijimo būdą ir ar toks siūlomas atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
24. 2024 m. sausio 11 d. teisme gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriais nurodoma: 1) dėl atsakovų veiksmų (savavališkos statybos) ieškovai negali laisvai disponuoti savo turtu, ieškovų dalis bendrojoje nuosavybėje yra nepakitusi nuo jos registravimo dienos, todėl ji yra aiški ir nėra kliūčių atidalyti šią dalį natūra. Pažymėjo, kad ieškovai prašė teismo priimti dalinį sprendimą dėl jų reikalavimų, nes dėl jų reikalavimo ginčo nėra, o dėl kitų bendraturčių dalių atsidalijimo yra neišspręsti ginčai; 2) neprieštarauja atsakovų pateiktiems reikalavimams byloje, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tenkinant minėtus reikalavimus nesumažėtų ieškovams nuosavybės teise priklausanti patalpų ploto dalis ar ieškovams leistinas užstatymo plotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliaciniai skundai netenkintini.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
26. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti tiek ieškovų, tiek ir atsakovų reikalavimai dėl leidimo įteisinti statybą be bendraturčių sutikimo, nuosavybės idealiųjų ir realiųjų dalių nustatymo bei turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Faktinės bylos aplinkybės
29. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pastato-valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), registro sudarymo ir kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. balandžio 16 d., bendras plotas 569,67 kv. m, žymėjimas plane 4M1p (2.1 punktas). Atsakovui A. R. nuosavybės teise įregistruota 11/100 dalių pastato, įregistravimo pagrindas 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo‒pardavimo sutartis Nr. 2-1192, 2007 m. kovo 13 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-633-451/2007, 2009 m. gegužės 26 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-460-475/2009, 2009 m. spalio 13 d. apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1419-230/2009, įrašas galioja nuo 2019 m. liepos 18 d. (4.1 punktas). Atsakovei I. M. K. nuosavybės teise įregistruotos 6703/18989 dalys pastato, įregistravimo pagrindas – 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. MV7-116 ir 2012 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. MV7-1062, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (4.2 punktas). Ieškovui V. V. nuosavybės teise įregistruota 41/100 dalis pastato, įregistravimo pagrindas – 2002 m. kovo 1 d. pirkimo‒pardavimo sutartis Nr. 16RS-1323, 2002 m. kovo 1 d. priėmimo‒perdavimo aktas Nr. 16RS-1324, įrašas galioja nuo 2002 m. balandžio 24 d. (4.3 punktas). Atsakovei J. B. nuosavybės teise įregistruota 30/100 dalių pastato, įregistravimo pagrindas – 1997 m. liepos 29 m. pirkimo‒pardavimo sutartis Nr. 2-2286, įrašas galioja nuo 1998 m. gegužės 1 d. (4.4 punktas).
30. 2017 m. parengti architekto A. S. projektiniai pasiūlymai „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) e projektas“. 2019 m. sausio 9 d. surengtas viešas susirinkimas dėl minėtų projektinių pasiūlymų viešo svarstymo. 2019 m. balandžio 15 d. tarp V. V. ir architekto A. S. sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuria architektas A. S. įsipareigojo atlikti pastato-valgyklos paskirties keitimo į poilsio paskirtį, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus, pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimo ir parengto projekto suderinimo su atitinkamomis institucijomis darbus. 2019 m. liepos 16 d. pareiškimu J. B., A. R. ir V. V. nustatė architektui A. S. terminą iki 2019 m. liepos 31 d. pateikti antro etapo darbų paketą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. B., A. R. ir V. V. elektroniniu pranešimu susitarė pranešti architektui A. S., kad 2019 m. balandžio 15 d. sutartis yra nutraukiama, architektui neatlikus sutartimi numatytų darbų.
31. 2019 m. rugpjūčio 27 d. tarp V. V. ir UAB „ASD Project“ sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuria UAB „ASD Project“ įsipareigojo atlikti pastato pradinę analizę, plotų skaičiavimą ir padalijimą bendraturčiams. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp V. V., pareiškėjos I. M. K., A. R. ir J. B. sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė pasidalyti maksimalų leistiną žemės sklypo plotą pagal UAB „ASD Project“ atliktos analizės 1 principą; išsprendus galimo užstatymo kompensavimo / perleidimo klausimus, rengiant pastato-valgyklos paskirties keitimo į poilsio ir rekonstravimo projektą, pastate būtų formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos) susitarime nustatyta tvarka.
32. UAB „Gistamos projektai“ 2020 m. liepos 7 d. aiškinamuoju raštu nurodė, jog UAB „Gistamos projektai“ pagal V. V. ir L. V. užsakymą parengė pastato‑valgyklos dalies, kuri plane pažymėta 6-1, kadastrinių matavimų bylą, kuria vadovaujantis turėtų būti atidalijamas pastatas. 2020 m. liepos 7 d. patikslinus nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus plotas pažymėtoje patalpoje 6-1 yra 179,59 kv. m, senoje byloje 1996 m. vasario 26 d. plotas buvo 184,12 kv. m. Taip pat atsakovė I. M. K. bylai pateikė 2023 m. vasario 3 d. MB „Kasiukai“ pastato kadastrinių matavimų bylos projektą. A. R. pateikė pastato dalių apskaičiavimo tvarkos aprašą, kurį parengė matininkė R. M.-P., remdamasi 2023 m. vasario 3 d. MB „Kasiukai“ sudaryta kadastrinių matavimų byla ir 2023 m. gegužės 14 d. VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašu (reg. Nr. 50/170523). Minėtame pastato dalių apskaičiavimo tvarkos apraše nurodyta, kad A. R. priklauso 11/100 pastato 4M1/p, I. M. K. – 6 703/18 989 pastato 4M1/p, V. V. – 41/100 pastato 4M1/p, J. B. 30/100 pastato 4M1/p. Bendras pastato plotas: 735,79 kv. m. A. R. priklausytų 3058/10000 (225,07 kv. m); V. V. – 2458/10000 (180,85 kv. m); J. B. – 1 278/10 000 (93,98 kv. m), o I. M. K. – 3 206/10 000 (235,89 kv. m).
33. Svarbu akcentuoti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 įpareigojo atsakovus A. R. ir I. M. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę; teismas nurodė, kad atsakovams teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimų, atsakovams A. R. ir I. M. K. skirtina po 14,48 Eur bauda kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pabaigos.
34. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos I. M K. prašymo dar kartą atidėti sprendimo vykdymo terminą netenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos I. M. K. prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą 12 mėnesių terminui, t. y. iki 2022 m. balandžio 8 d., tenkino.
35. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-639/2018 atmetė ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. M. K., kuriuo ieškovas A. R. prašė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato statybai įteisinti pagal K. Š. firmos techninį projektą Nr. 12-0525 be atsakovės I. M. K. sutikimo, nustatyti, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 30/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad jis naudosis patalpomis UAB „Jungtinės pajėgos“ projekte, pažymėtomis indeksais 1, 1a, 1b, 1c, ir naujai sukurtomis rūsio patalpomis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-1092/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
36. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8735-386/2019 atmetė pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre apie pastato-valgyklos bendraturčių dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniais skundais bylos šalys iš esmės kelia kelis reikalavimus, t. y. prašo teismo nustatyti bendraturčiams tenkančias idealiąsias ginčo pastato-valgyklos dalis ir jas atidalyti, taip pat savavališkos statybos įregistravimo atsakovų I. M. K. ir A. R. dalyje, savavališkų statybų įteisinimo be bendraturčių sutikimo procedūrų ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
38. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
39. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ieškovai, tiek atsakovė I. M. K. kelia reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas (šių aplinkybių neginčija ir proceso dalyviai), byloje nėra ginčo, kad ieškovų valdoma dalis, pagal UAB „Gistamos projektai“ žymima 6-1 (plotas 179,59 kv. m) pastate-valgykloje, yra nepakitusi nuo įsigijimo dienos ir sutampa su VĮ Registrų centro atliktais ir šiuo metu aktualiais pastato-valgyklos kadastriniuose matavimuose, pažymėtos indeksu 1-1 (plotas 184,12 kv. m) duomenimis (tikslinant duomenis dėl įėjimo aikštelės 4,53 kv. m naujuose kadastriniuose matavimuose pagal galiojančius teisės aktus nėra žymima įėjimo aikštelė, todėl naujai suformuojamo nekilnojamojo daikto plotas nurodytas 179,59 kv. m (184,12 kv. m – 4,53 kv. m)). Tuo tarpu analogišką reikalavimą atsidalyti jai priklausančią dalį pareiškusi atsakovė I. M. K. remiasi ginčo dieną aktualiais kadastriniais matavimais ir jos teikiamu kadastriniu projektu. Nors ginčo tarp šalių dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo pastato-valgyklos atsidalijimo iš esmės nekyla, tačiau tinkamai įforminti procedūras, pasiekti susitarimą ne ginčo teisena trukdo visam pastatui-valgyklai įregistruota žyma „savavališka statyba“ bei pastato pakeitimai – patalpų pamažinimas, padidinimas, dėl kurių pagrindinis ginčas kyla tarp I. M. K. ir A. R.
41. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Remiantis šiame nutarties punkte išdėstytomis teisės normomis, konstatuotina, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
42. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimis, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).
44. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-695/2019).
45. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (1–3 punktai) šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas).
46. Akcentuotina, kad statiniai formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi ne tik šio įstatymo nuostatų, bet ir jo pagrindu patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
47. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, kurio pagrindu VĮ Registrų centre įregistruota žyma „savavališka statyba“. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant tiek į nurodytą teisinį reglamentavimą, tiek ir į formuojamą kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog ieškovams bei atsakovei I. M. K. priklausančios pastato dalys negali būti atidalytos, kadangi toks turto dalies atidalijimas prieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių statinių statybą, nuostatoms. Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį (ar jo dalį) nepripažinimas kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Plėtojant šiuos argumentus, pažymėtina, kad neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją), inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidalyti tiek ieškovų, tiek ir atsakovės I. M. K. ginčo pastato-valgyklos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
48. Apeliaciniais skundais atsakovai I. M. K. ir A. R., be kita ko, reiškė reikalavimus, susijusius su šalims priklausančių ginčo pastato‑valgyklos idealiųjų dalių nustatymu. Atsakovų teigimu, nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti ginčo pastato-valgyklos idealiąsias dalis, kadangi atsakovams atlikus rekonstrukcijos darbus iš esmės pasikeitė ginčo pastato-valgyklos faktinė padėtis (padidėjo pastato plotas). Įrodinėdama nurodytas aplinkybes atsakovė I. M. K. remiasi MB „Kasiukai“ pastato kadastrinių matavimų bylos projektu ir VĮ Registro centro aktualiais duomenimis, tuo tarpu atsakovas A. R. – matininkės R. M.-P. kadastrinių matavimų skaičiavimais.
49. CK 4.77 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (1 dalis). Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (2 dalis).
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Tačiau bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos šalys nekelia ginčo, jog jau nuo 2001 m. vyko bendram pastato plotui įtakos darantys veiksniai (atsirado 2 pastato aukštas (mansarda), prasiplėtė rūsio ir 1 aukšto patalpos, dalis pastato J. B sąskaita buvo nugriauta (nugriauta 1‑12, 1-13, 1-14, 1-15 patalpos). Šias aplinkybes, be šalių paaiškinimų, patvirtina projektuotojo A. S. 2005 m. gruodžio 1 d. projektinių pasiūlymų, I. M. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimo bendraturčiams dėl architektų biuro UAB „ASD Project“ parengto žemės sklypo užstatymo principo pasirinkimo bei šalių paaiškinimų lyginant su VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuro“ (šiuo metu – VĮ Registrų centras) atlikti ir šiuo metu aktualūs pastato-valgyklos kadastrinių matavimų duomenys, taip pat ir įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 nustatytos aplinkybės, kuriuo buvo nustatytas savavališkos statybos faktas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas A. R. remiasi matininkės R. M.-P. kadastrinių matavimų skaičiavimais, iš kurio matyti, kad pastato bendras plotas, pagal aktualius VĮ Registrų centro duomenis, padidėjo nuo 569,67 kv. m iki 735,79 kv. m. Tai reiškia, kad yra padidėjusi ir bendraturčių dalinė nuosavybė. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateiktas kitų bendraturčių sutikimas dėl ginčo pastato padidėjimo, o toks padidėjimas yra nelegalios statybos padarinys, tai visiškai prieštarauja CK 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turtas iš esmės yra pasikeitęs, o Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos. Dar daugiau, pastato-valgyklos rekonstrukcijai netgi nėra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, tai iš esmės reiškia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti šalims priklausančias idealiąsias dalis, kadangi šios nutarties priėmimo metu nėra aišku, kokiu būdu bus įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 (pašalinti savavališkos statybos padariniai, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, ar išardant statinio savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkant statybvietę). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, byloje esant egzistuojančiam savavališkos statybos faktui, valdomas šalių plotas gali keistis priklausomai nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo įvykdymo būdo, todėl laikytina, jog teismas neturi galimybės objektyviai nustatyti bylos šalims priklausančio ginčo pastato-valgyklos idealiųjų dalių.
53. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo tenkinti atsakovų A. R. ir atsakovės I. M. K. reikalavimų dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo.
54. Apeliantai I. M. K. ir A. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo leisti atlikti pastato-valgyklos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimo darbus, fiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, be kitų pastato-valgyklos bendraturčių sutikimo. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Pagal bendrąją taisyklę CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
55. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio normą, taip pat yra pažymėjęs, jog bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
56. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, spręsdamas klausimą dėl bendraturčio sutikimo atlikti statybos veiksmus su ginčo pastatu-valgykla, teismas nevertina 2001 m. spalio 26 d. J. B. išduoto sutikimo I. M. K. sutuoktiniui R. K. ir A. K. (buvusi A. R. pavardė) atlikti rekonstrukciją, pakeičiant pastato paskirtį (iš valgyklos į gyvenamąjį namą), bei V. V. 2002 m. lapkričio 11 d. sutikimo R. K. ir A. K. atlikti rekonstrukciją, pakeičiant pastato paskirtį (iš valgyklos į gyvenamąjį namą), nes pagal tuo metu pasirašytus sutikimus buvo sutikta su rekonstrukcija valgyklos pastato paskirtį keisti į gyvenamojo namo, pagal tokį projektą ir sutikimus statyba nebuvo įteisinta, o šiuo metu siekiama pastato-valgyklos paskirtį keisti į poilsio paskirties, sutikimai derinami atsižvelgiant į aktualius statybos įteisinimo reikalavimus, patvirtintus detaliojo plano reikalavimus aktualiu ginčo laikotarpiu.
57. Be to, atsakovai I. M. K. bei A. R. akivaizdžiai tarpusavyje nesutaria dėl atliktos rekonstrukcijos atitikties ne tik jų pačių interesams, tačiau tarp atsakovų, be kita ko, kyla ginčas dėl naujai sukurtų rūsio patalpų priklausomumo. Nors byloje esantis susirašinėjimas suponuoja išvadą, kad, nutraukus sutartį su projektuotoju A. S., bendraturčiai bandė derinti pozicijas, pasirašydami projektavimo darbų sutartį su UAB „ASD Project“, tačiau šiuo būdu šalims susitarti draugiškai nepavyko.
58. Svarbu akcentuoti, jog iš bylai pateiktų ieškovų bei atsakovės J. B. procesinių dokumentų matyti, kad atsakovai iš esmės neprieštarautų atsakovų I. M. K. ir A. R. neteisėtų statybų įteisinimui, jeigu būtų suderintos bendraturčių pozicijos dėl siekiamų įteisinti plotų įtakos viso sklypo užstatymo plotui, bendraturčiams V. ir L. V. ir J. B. nesumažinant galimo užstatymo ploto pagal detaliojo plano reikalavimus. Taip pat, atsakovės J. B. teigimu, pagal A. S. projektinius pasiūlymus yra nepagrįstai sumažinama jai tenkanti bendro pastato-valgyklos dalis nuo 131,95 kv. m iki 93,98 kv. m. Atsakovai I. M. K. bei A. R. iš esmės neneigia aplinkybių, jog jų atliktos rekonstrukcijos metu buvo padidintas ginčo pastato-valgyklos užstatymo plotas, o atsakovei J. B. priklausanti dalis buvo nugriauta, taip pat bylai nepateikta įrodymų, jog atsakovai I. M. K. ir A. R. būtų derinę galutinį ginčo statinio rekonstrukcijos projektą su kitais bendraturčiais, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju leisti atsakovams I. M. K. bei A. R. įsiteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo nėra teisinio pagrindo.
59. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su turto atidalijimu bei savavališkos statybos įteisinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
62. Atmetus ieškovų V. V. ir L. V., atsakovų I. M. K., A. R. apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
63. Atsakovė J. B. bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimus į apeliacinius skundus priteisti neprašė, įrodymų, patvirtinančių jos galbūt patirtų išlaidų pagrįstumą ir dydį bylai nepateikė, todėl atsakovės J. B. patirtos išlaidos nepriteistinos.
64. Kitų įrodymų apie šalių patirtas išlaidas bylai nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.