Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaikui skirtų lėšų tvarkytojo paskyrimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei E. P. ir tretiesiems asmenims Z. B., J. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1) Pripažinti, kad 2018 m. vasario 27 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei padovanotas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas (garažas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai (malkinė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini g.)), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tuo tikslu prašo teismo priimti sprendimą, įpareigojantį Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4. 256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas);

2) Priteisti ieškovei E. P., 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2 125 Eur;

3) Priteisti atsakovui G. P., 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2 125 Eur;

4) Priteisti ieškovei E. P. 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 9 800 Eur;

5) Priteisti atsakovui G. P. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 9800 Eur;

6) Priteisti ieškovei E. P. negyvenamąją patalpą - garažo boksą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 1 310 Eur, transporto priemonę VOLVO XC90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur;

7) Priteisti atsakovui G. P. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 4 600 Eur;

8) Priteisti ieškovei E. P., 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vertė 680 Eur;

9) Priteisti atsakovui G. P. 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vertė 680 Eur;

10) Priteisti ieškovei E. P., 1/2 piniginių lėšų, esančių atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kredito unijos banko sąskaitoje, priteistinų lėšų suma 6 650,29 Eur;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (El. byla t. 1, b. l. 21). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus P. P. (El. byla t. 1, b. 22). Vaikas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini), kur lanko mokyklą. Byloje nustatyta, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

25. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 4 d. išrašo nustatyta, kad šalys 2008 m. balandžio 10 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo garažo boksą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla. t. 1, b. l. 25). Nuo 2013 m. gegužės 21 d. E. P. vardu registruota transporto priemonė VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (El. byla t. 1, b. l. 19).

26. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 10 d. išrašo nustatyta, kad ieškovei E. P. pagal 2018 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise registruoti: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas įvardija garažu); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas įvardija malkine), adresu (duomenys neskelbtini) (El. byla, t. 2, b. l. 51– 55).

27. Šalims pradėjus faktiškai atskirai gyventi 2022 m. rugpjūčio 1 d., ieškovės vardu sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini), AB buvo 1 102,01 Eur lėšų (El. byla t. 4, b. l. 123); ieškovės vardu atidarytos II pakopos pensijų kaupimo sąskaitoje (fonde) piniginių lėšų buvo sukaupta 1 357,73 Eur (El. byla t. 4, b. l. 124–125). Atsakovo vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje piniginių lėšų likutis buvo 211,10 Eur (El. byla, t. 4, b. l. 91); atsakovo vardu sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kredito unijos buvo 13 300,57 Eur lėšų (El. byla t. 4, b. l. 96–98); atsakovo vardu atidarytoje pensijų fondo sąskaitoje „(duomenys neskelbtini) kredito unijos ” sukauptų santaupų likutis buvo 74 573,43 NOK (6414,37 Eur) (El. byla t. 4, b. l. 92–95, 141–142).

28. Atsakovui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas dėl peties traumos (El. byla t. 4, b. l. 100–102). Atsakovo vardu nėra registruoto turto (duomenys neskelbtini) (El. byla t. 4, b. l. 106–109).

Dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus

29. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, bet ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; kt.).

30. Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią ar padidėjusią pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. CPK 312 straipsnyje pateikiamas reikalavimų sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

31. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto apelianto 2023 m. spalio 16 d. priešieškinio patikslinimo nustatyta, kad apeliantas, be kita ko, prašė padalinti santuokoje įgytą turtą iš esmės nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. 3/4 turto tenka apeliantui, o ieškovei – 1/4 dalis turto, išmokant jai kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį. Taip apeliantas prašė jam priteisti natūra nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 34 010 Eur, o ieškovei priteisti natūra – garažo boksą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 310 Eur, ir transporto priemonę VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3 000 Eur, bei ieškovei priteisti iš atsakovo 9 252,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę dalį turto.

32. Apeliantas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti šalims po 1/2 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, malkinės, esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 25 240 Eur, o minėtu adresu esantį garažą, kurio vertė 4 600 Eur, priteisti atsakovui. Taip pat prašo priteisti šalims po 1/2 dalį piniginių lėšų, t. y. kiekvienai šaliai po 6 650,29 Eur, esančių apelianto vardu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kredito unijos banko sąskaitoje; priteisti šalims po 1/2 dalį piniginių lėšų, t. y. kiekvienai šaliai po 105,55 Eur, esančių atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) kredito unijos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje; priteisti šalims po 1/2 dalį piniginių lėšų, t. y. kiekvienai šaliai po 677,59 Eur, esančių ieškovės vardu AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Be to, įvertinęs, kad ieškovei priteistino turto vertė sudaro 24 348,43 Eur, o apeliantui – 24 638,43 Eur, prašo ieškovei priteisti iš atsakovo 290 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto patikslintame priešieškinyje ir apeliaciniams skunde formuojami reikalavimai dėl turto padalijimo skiriasi. Patikslintame priešieškinyje apeliantas prašė padalinti santuokoje įgytą turtą iš esmės nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. 3/4 turto tenka apeliantui, o ieškovei – 1/4 dalis turto, išmokant jai kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį, kai apeliaciniame skunde prašo turtą padalinti kiekvienam po 1/2 dalį. Taip pat apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė jam priteisti natūrą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 34 010 Eur, kai tuo tarpu apeliaciniame skunde formuoja kitokį reikalavimą – prašo priteisti šalims po 1/2 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, malkinės, esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 25 240 Eur, o minėtu adresu, esantį garažą, kurio vertė 4 600 Eur, priteisti atsakovui. Atsižvelgiant į turto padalijimo būdus, apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė iš jo priteisti ieškovei 9 252,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę dalį turto, kai apeliaciniame skunde prašo iš jo ieškovei priteisti 290 Eur kompensaciją tenkančią mažesnę turto vertės dalį. Tai gi, apeliaciniame skunde, lyginant su patikslintu priešieškiniu, apeliantui suformavus pakeistus reikalavimus dėl šalims tenkančio turto sudėties, priklausomai nuo šio pokyčio apeliaciniame skunde, lyginant su patikslintu priešieškiniu, keičiasi šalims atitenkančio turto sudėtis ir ieškovei mokėtinos kompensacijos suma.

34. Pabrėžtina, kad apeliantas patikslintame priešieškinyje aiškiai suformulavo savo reikalavimus, tame tarpe ir dėl dalintino turto, taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, būtent tokius reikalavimus, kokius buvo priešieškinyje suformavęs atsakovas, bei patikslintame ieškinyje suformavo ieškovė, nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde prašo naujo turto padalijimo būdo.

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto pareikšto patikslinto priešieškinio reikalavimo turinį bei apeliacinio skundo reikalavimo turinį, kiek tai siejasi su santuokoje įgyto turto padalijimu, konstatuoja, kad šis naujas reikalavimas dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdo, nėra galimas paduodant apeliacinį skundą (CPK 312 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismas nenagrinės naujo apelianto pasiūlyti turto padalijimo būdo (dėl ½ dalies turto tenkančio sutuoktiniams po santuokos nutraukimo, dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo šalims natūra; dėl apeliaciniame skunde nurodyto priteistinos kompensacijos ieškovei dydžio už jai atitenkančią mažesnę dalintino turto dalį).

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigia, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad ieškovė nebuvo lojali šeimai, neveikė šeimos interesais už šeimos ribų, supriešino savo asmeninius interesus su sutuoktinio interesais, nerodė moralinės ir tarpusavio pagalbos ir paramos šeimai, nebuvo ištikima, šeimos tarpusavio santykių nesprendė abipusiu sutarimu, sudarydavo psichologinį diskomfortą šeimoje, siekė materialinės naudos savo interesais, piktnaudžiavo pasitikėjimu, žemino atsakovą, savivaldžiavo, be to nuolat bendravo su draugu E. S., su juo kartu leido laiką renginiuose.

37. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sunkiomis akimirkomis sutuoktinio nebūdavo šalia, jis emociškai nepalaikė ieškovės, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog iškilus problemoms, būtų sustiprinti sutuoktinių santykiai ir būtų atkurtas sutuoktinių ryšys.

38. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

39. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

40. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

41. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

42. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

44. Apeliantas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėja aplinkybėmis matytomis renginių metu (kovo 11 d., liepos 6 d. ir pan.), kai jo teigimu ieškovė vaikščiojo kartu su draugu, bei mirusio vyresnio šalių sūnaus paaiškinimais, išsakytais jam esant gyvam, kad ieškovė bendrauja su kitu vyru.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

46. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

47. Pažymėtina, jog byloje ginčo nėra dėl to, kad šalių faktinis bendras gyvenimas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie sutuoktinės neištikimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesat byloje jokių objektyvių duomenų, išskyrus apelianto paaiškinimus, įrodančių ieškovės neištikimybę sutuoktiniui, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė buvo neištikima. Taip pat apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovė būtų jį žeminusi, išskirtinai savo veiksmais sudariusį psichologinį diskomfortą šeimoje.

48. Apeliacinės instancijos vertinimu, tai, kad ieškovė, esant apelianto įgaliojimui, pardavė šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savo tėvams, o vėliau tėvai ieškovei asmeninės nuosavybės teise padovanojo minėtą turtą, nesant jokių duomenų, jog minėti sandoriai būtų nuginčyti, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog tokiais veiksmais ieškovė nebuvo lojali šeimai, neveikė šeimos interesais už šeimos ribų, supriešino savo asmeninius interesus su sutuoktinio interesais, nerodė moralinės ir tarpusavio pagalbos ir paramos šeimai, siekė materialinės naudos savo interesais, piktnaudžiavo pasitikėjimu, savivaldžiavo.

49. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jis taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai neaptarė aplinkybių pagrindžiančių jo kaltę, tačiau iš skundžiame sprendime teismo aptartų šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuokiniams santykiams žlungant nei viena iš šalių nebandė taikytis ir santuokos išsaugoti, abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu buvo nepakankamai pagarbūs, trūko tolerancijos, vienas kito atžvilgiu buvo neigiamai nusistatę.

50. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas, kaip ir ieškovė, pažeidė sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos pareigas, nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem truko tarpusavio supratimo. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovės kaltės, apeliantas nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga ir nagrinėjamu atveju neturi būti nustatinėjama. Nustačius ir apelianto kaltę, t. y. CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių pareigų – būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti – pažeidimą, atmestini apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba.

51. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog tiek apeliantas, tiek ieškovė yra kalti dėl iširusios santuokos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandorių

52. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nevertino, kad ieškovė su tėvais nesiekė sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet siekė pakeisti turto teisinį rėžimą, nurodytą 2002 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, šalims įsigyjant minėtą turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pagal 2002 m. liepos 12 d. žemės sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir 2002 m. liepos 11 d. perdavimo–priėmimo aktą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini)) (El. bylos t. 2, b. l. 26–29). 2003 m. gruodžio 15 d. apeliantui išduotas leidimas rekonstruoti. 2005 m. balandžio 4 d. įgaliojimu apeliantas įgaliojo sutuoktinę E. P. parduoti už kainą ir sąlygas įgaliotinės nuožiūra dalį apeliantui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (El. bylos t. 3, b. l. 171). Ieškovė ir apeliantas, atstovaujamas įgaliotinės ieškovės, 2005 m. birželio 10 d. sudarė su ieškovės tėvu Z. B. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sandorį, pagal kurį šalys pardavė tretiesiems asmenims nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (El. bylos t. 2, b. l. 30–34). Trečiasis asmuo statytojas Z. B. 2017 m. vasario 24 d. pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, kurioje nurodyta, kad rekonstruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėta deklaracija užregistruota 2017 m. gegužės 4 d. (El. bylos t. 2, b. l. 47–52). Tretieji asmenys ieškovės tėvai J. B. ir Z. B. bei ieškovė E. P. 2018 m. vasario 27 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tretieji asmenys padovanojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (El. byla, t. 2, b. l. 35– 46).

54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš apelianto procesinių dokumentų turinio pateiktų tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, kad apeliantas teigia, jog 2005 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sandoris ir 2018 m. vasario 27 d. dovanojimo sandoris neatspindi tikrosios sandorių šalių valios ir mano, kad šie sandoriai turi būtų pripažinti negaliojantys, tačiau šių sandorių neginčija.

55. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 44 punktas).

56. Pažymėtina, priešieškinio pareiškimui taikomos CPK nustatytos taisyklės ieškiniui pareikšti (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą apibrėžia ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) ribos, nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai reiškia, kad faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo reikalavimą ieškovui, t. y. faktinį priešieškinio pagrindą, atsakovas privalo nurodyti priešieškinio pareiškime.

57. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio (priešieškinio) dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio (priešieškinio) pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė). Įstatymas atsakovui nenustato įpareigojimo priešieškinio pareiškime nurodyti teisinį priešieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį priešieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes, tiriant priešieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir ieškovės atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas.

58. Nagrinėjamu atveju apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesuformulavo priešieškinyje (patikslintame priešieškinyje) reikalavimo dėl 2005 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sandorio ir 2018 m. vasario 27 d. dovanojimo sandorio nuginčijimo, todėl priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių sandorių šalių valios, jų sudarymo aplinkybių, sandorių šalių veiksmų iki sandorių sudarymo. Minėti sandoriai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat plačiau dėl jų sudarymo aplinkybių nepasisako.

Dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

59. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.

60. Nagrinėjamu atveju ieškovės tėvai J. B. ir Z. B. 2018 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartyje, aiškiai nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise dovanoja šioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) (El. byla, t. 2, b. l. 35–46). Pažymėtina, kad po to, kai trečiasis asmuo statytojas Z. B. 2017 m. vasario 24 d. pateikė deklaraciją, jog yra užbaigta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija (El. bylos t. 2, b. l. 47–52), minėtu adresu esantis turtas niekada nepriklausė apeliantui nuosavybės teise.

61. Kaip jau minėta, apelianto tvirtinimas, kad dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovei jos tėvai padovanojo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris, grindžiamas niekuo nepagrįsta prielaida, o ne patikimais ir objektyviais duomenimis. Byloje nėra įrodymų, kad šis sandoris būtų ginčijamas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, kokiu nors sandorių negaliojimo pagrindu. Minėta dovanojimo sutartis patvirtinta notarine tvarka, todėl ji laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos tokiuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal galiojančią dovanojimo sutartį ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo padovanotas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas. Apeliantas siekia, kad ieškovei padovanotas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

62. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

63. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

64. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad jis prisidėjo prie šio turto pagerinimo, tačiau ne po dovanojimo sandorio, kai jau gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo pabaigta, o laikotarpiu, kai nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims J. B. ir Z. B.. Tai, kad tretieji asmenys J. B. ir Z. B. yra ieškovės tėvai ir tai, kad apeliantas prisidėjo prie nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo savo darbu ir lėšomis, kurios, nesant kitokių duomenų, laikytinos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantas pagerino iš esmės ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai, kad apeliantas gera valia padėjo ieškovės tėvams priklausantį turtą pagerinti iš esmės, ši aplinkybė nekeičia nuosavybės formos. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio turto nuosavybės iki dovanojimo sandorio, atsižvelgė tiek į Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, tiek į galiojančius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir padarė teisingą išvadą, jog tuo metu nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė tretiesiems asmenims J. B. ir Z. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o ne ieškovei ir apeliantui.

65. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgdama, kad apeliantas prisidėjo prie šio turto pagerinimo jam priklausančių santuokos metu įgytų lėšų dalimi ir savo darbu, prašė apeliantui už šio turto pagerinimą, kuris nuo 2018 m. vasario 27 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsižvelgiant, kad apeliantas investavo 59 886,70 Eur sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, priteisti apeliantui 29 943,35 Eur kompensaciją (2024 m. kovo 27 d. patikslinto ieškinio 30–31 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad apeliantas yra netekęs (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, su juo palieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, ir yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliantui priteisiant 55 procentus santuokoje įgyto turto, o ieškovei 45 procentus, pagrįstai sprendė, apeliantui iš ieškovės priteisti už minėto turto pagenimą 32 937,68 Eur kompensaciją. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas sutiko su ieškovės paskaičiuota investuotų sutuoktinių lėšų į nekilnojamojo turto pagerinimą suma, tačiau apeliaciniame skunde kelia ginčo nekilnojamojo turto vertės klausimą ir teigia, kad teismas turėjo priteisti kompensaciją, atsižvelgdamas į turto rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus bei į pateiktus atsilipimus, buvo sprendžiama dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimui panaudotas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, be ne dėl kompensacijos dydžio, susijusio su turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu.

66. Apeliaciniame skunde apeliantas savo iš darbo santykių gautas lėšas šalims gyvenant kartu faktinėje santuokoje, vertina kaip savo asmenines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo minėtą išaiškinimą, apelianto gautos iš darbo santykių lėšos santuokos metu, yra pripažįstamos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne vieno sutuoktinio (šiuo atveju apelianto) asmenines nuosavybe.

67. Nepripažinus turto, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra pagrindo spręsti dėl šio turto rinkos vertės ir jo įtraukimo į bendrą sutuoktinių turto balansą.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sudarytą bendro sutuoktinių turto balansą iš esmės tik dėl į jį neįtraukto ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, jog yra pagrindas šį turtą pripažinti šalims priklausančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir šis turtas nėra įtrauktinas į bendro sutuoktinių turto balansą, apeliantui skundu neginčijant kito turto įtraukto į sutuoktinių turto balansą sudėties ir jo verčių, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl skundžiamame sprendime sudaryto sutuoktinių turto balanso nepasisako.

69. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei asmeninė nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe pagrindų ir dėl santuokos metu įgyto dalintino turto padalinimo, nepažeidė šiems ginčo klausimams išspręsti taikytinų aktualių materialiosios teisės normų ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, ir sprendimą priėmė, atsižvelgęs į patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje šalių formuojamus reikalavimus.

Dėl įgaliojimo tinkamumo

70. Apeliantas skunde teigia, kad jis neišdavė ieškovei 2005 m. balandžio 4 d. įgaliojimą ir, kad įgaliojimo nepasirašė, argumentuoja, jog skiriasi iš notarų rūmų archyvo gautoje įgaliojimo kopijoje ir ieškovės pateiktoje įgaliojimo kopijoje esantis apelianto parašas.

71. Pažymėtina, kad byloje pirmosios instancijos teismas, tenkinęs apelianto prašymus, 2023 m. liepos 12 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę bei 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patikslino paskirtos rašysenos ekspertizės klausimą ekspertui. Ekspertizę atlikę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2023 m. spalio 5 d. ekspertizės akte pateikė išvadą, jog Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarės J. P. 2005 m. notarinio registro 81 lapo reversinėje pusėje, notarinio veiksmo registro numerio (duomenys neskelbtini) skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, pasirašė G. P..

72. Apeliantas skunde nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl eksperto išvados ydingumo ir aplinkybę, jog nepasirašė įgaliojimo parduoti jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), įrodinėja tik savo subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (pvz., jog jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl suklastoto dokumento ir teismo nuosprendžiu buvo pripažintas šis faktas, ar yra kito eksperto išvada, kuri patvirtintu, jog notarinio registro knygoje ar ant įgaliojimo yra ne apelianto parašas). Apelianto iškelta versija, kad notarės neatidumo, nustatant įgaliojimą pasirašiusio asmens tapatybę, laikytina subjektyvia apelianto nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ekspertizė buvo atlikta tenkinus apelianto prašymą ir pagal apelianto papildomame prašyme suformuluotą klausimą ekspertui. Apeliantas pirmosios instancijos teisme, susipažinęs su ekspertizės aktu, naujos ekspertizės paskirti neprašė, pats savarankiškai taip pat nesikreipė į nepriklausomą ekspertą dėl dokumente, esančio parašo tikrumo nustatymo. Nesant objektyvių duomenų paneigiančių eksperto išvadą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nerealu, jog apeliantas nuo 2005 m. nebūtų pasidomėjęs turtu, juo labiau, kad jam buvo išduotas leidimais pastato rekonstrukcijai dar iki turto pardavimo sandorio sudarymo. Esant šioms aptartoms aplinkybėms atmestini apelianto argumentai dėl įgaliojimo tinkamumo.

Dėl teismo šališkumo

73. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai vertino įrodymus, priėmė neteisingą sprendimą.

74. Pažymėtina, kad apeliantas savo teisės į teisingą teismą pažeidimą pirmiausia sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais – netinkamu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).

75. Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje.

76. Taigi, vien apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan. kitaip nei norėjo apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Tai, kad teismas teisiškai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes kitaip nei norėjo apeliantas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

78. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantui neatlygintinos.

79. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

80. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

81. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 161,60 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 60 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.