- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2-21-434/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01526-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Z. B., J. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaikui skirtų lėšų tvarkytojo paskyrimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei E. P. ir tretiesiems asmenims Z. B., J. B. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium ir nebeveda bendro ūkio, todėl ši data laikytina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Tai pat patvirtino, kad yra apsisprendusi išsituokti, nes dėl to, kad atsakovas nuolat dirbo užsienyje ir šeimoje įvykus nelaimei, t.y. žuvus sūnui, jie ėmė nebesutarti, vienas nuo kito atitolo, nes atsakovas ėmė be pagrindo ją įtarinėti neištikimybe, nors tam ji nesuteikė jokio pagrindo, tik tiek, kad ji lanko šokių būrelį ir šoka su partneriu, o su kolektyvu dalyvauja šventėse pasirodymuose, kuomet ją su šokių partneriu ir matė atsakovas. Tuo tarpu paskutinis taškas apsisprendimui gyventi skyrium buvo tai, kad atsakovas, su ja nesuderinęs ir negavęs leidimo, 2022 m. išsivežė jaunėlį sūnų į (duomenys neskelbtini), dėl ko visiškai nebeliko jokio tarpusavio pasitikėjimo. Mano, kad šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, todėl prašo ją nutraukti. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes visą tą laiką nuo 2022 m. rudens sūnui gyvenant su tėčiu duomenys neskelbtini), jis ten lanko mokyklą bei mokymosi kursą, skirtą vaikams, turintiems disleksijos sutrikimą, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Prašo nustatyti vaiko bendravimo su ja tvarką, kokia numatyta patikslintame ieškinyje, nes sūnus ne visada jai atsiliepia į skambučius, neatrašo į žinutes. Prašo iš jos priteisti sūnaus išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą. Lietuvoje ji gauna vaiko pinigus, kas šiuo metu yra virš 80 eurų, tačiau jų nei vaikui, nei atsakovui neperveda.
Nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakovu iš pradžių jie buvo pradėję statytis namus atsakovo motinai priklausančiame sklype duomenys neskelbtini) m., tačiau po kurio laiko įvykus su jo motina konfliktui, tų statybų nebetęsė. Tada su atsakovu susitarė ir įsigijo namelį duomenys neskelbtini) (dabartinė M. K. g.), duomenys neskelbtini) m. ir ten pradėjo šių namų rekonstrukciją. Po kurio laiko sutarė, kad siekiant, jog nebūtų skriaudos ateityje, jei kas šeimoje nepavyktų, jog pradėti statyti namai duomenys neskelbtini) g., nors jie registruoti jo motinos vardu, liks atsakovui, nes jis yra vienturtis sūnus, o (duomenys neskelbtini) esantys namai bus jos. Todėl atsakovas jai parašė įgaliojimą šiuos namus parduoti ir ji juos pardavė savo tėvams, o po to, kai rekonstrukcija buvo užbaigta, tėvai juos padovanojo jai. Sutinka, kad per tą laiką namai buvo rekonstruoti ir prie to tiek darbu, tiek lėšomis prisidėjo atsakovas, statybose dirbo ir ji pati bei jos tėtis, todėl dėl to, kad jie abu tiek savo darbu, tiek santuokoje gyvenant kartu lėšomis prisidėjo prie šių namų pagerinimo, sutinka sumokėti atsakovui kompensaciją už atliktus šios namų valdos pagerinimus, sumokant atsakovui 29943,35 eurų kompensaciją. Nurodo, kad ši suma paskaičiuota pagal paties atsakovo nurodytas šios namų valdos pagerinimui išleistas lėšas. Nesutinka, kad šis ginčo turtas būtų padalintas natūra, nes tokiu atveju ir ateityje kiltų ginčai tarp jų su atsakovu. Taip pat prašo jai priteisti garažo boksą su rūsiu ir automobilį duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant už jai tenkančią didesnę turto dalį komensaciją 2155 eur. Taip pat prašo lygiomis dalimis po ½ padalinti tiek jos banko ir pensijų fondo sąskaitose, tiek ir atsakovo bankų ir pensijų fondo sąskaitose esančias lėšas, buvusias 2022 m. rugpjūčio 1 d., nurodytas patikslintame ieškinyje. Sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašo palikti santuokinę pavardę. Nurodo, kad kreditorių neturi.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje su pateiktais vėlesniais patikslinimais ir rašytiniais paaiškinaimais bei teismo posėdyje parodė, kad iš tiesų sutinka, jog jų santuoka su ieškove yra iširusi, tačiau mano, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės, nes jam ilgą laiką dirbant užsienyje, paskutiniuosius metus draugai ir pažįstami bei vyresnysis sūnus, kuris yra miręs, ėmė jam sakyti, kad ieškovė turi draugą ir jis juos abu savo akimis matė šventėje, einančius įsikibus į parankę. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.
Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su juo, tačiau nesutinka, kad sūnus visas atstogas praleistų tik su mama, kaip tai nurodo ieškovė savo reikalavimuose. Be to, mano, jog turėtų būti atsižvelgta į vaiko, kuriam jau (duomenys neskelbtini) metų, nuomonę, nes jis jau ir pats turi teisę spręsti, kada ir su kuo praleisti savo atostogas, nes sūnus lanko būrelius ir užsiėmimus, kurie jam būtinai, kad jis galėtų išmokti tinkamai komunikuoti ir bendrauti tiek su savo amžiaus, tiek su vyresniais asmenimis. Mano, kad vaiko kelionės išlaidas į Lietuvą jie su ieškove turėtų apmokėti lygiomis dalimis. Pripažįsta, kad nėra gavęs ieškovės sutikimo dėl vaiko išvežimo į (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad teismas priteistų ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, nors toks dydis visiškai neatitinka vaiko poreikių, bet tą palieka ieškovės sąžinei. Nors tiek jis, tiek sūnus ne kartą ieškovės prašė pervesti jos Lietuvoje gaunamus vaiko pinigus, tačiau ji tą atsisako padaryti.
Pripažįsta, kad santuokos su ieškove pradžioje iš tiesų buvo pradėję statytis gyvenamąjį namą jo motinai priklausančiame sklype, tačiau kilus su ja konfliktui, statyba buvo užkonservuota. Po to jie sutarė bei įsigijo kitą gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) (dabartinė M. K. g.), kurį rekonstravo savo lėšomis ir darbu, padedant tiek jo krikštatėviui A. G., tiek ieškovės tėčiui. Kad būtų išdavęs ieškovei įgaliojimą parduoti šį namą ieškovės tėvams, nepamena. Apie tai, kad ši jų nuosavybė buvo parduota ieškovės tėvams, o po to padovanota ieškovei, sužinojo tik gavęs ieškinį. Jokio susitarimo, kad nebaigtas statyti gyvenamas namas duomenys neskelbtini) g. liks jam (nes ta namų valda registruota jo motinos vardu), o M. K. g. namų valda liks ieškovei, tarp jų nebuvo. Kadangi tiek savo darbu, tiek lėšomis nusipirko ir rekonstravo šį ginčo gyvenamą namą su ūkiniais pastatais, prašo juos pripažinti bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nustatant, kad jam tenka ¾ šio turto dalys, o ieškovei – 1/4, atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, jam šiuo metu yra nustatytas tik 40 procentų darbingumas ir su juo kartu gyvena šalių nepilnametis vaikas, jam priteisiant visą namų valdą, o ieškovei išmokant kompensaciją 11907,91 eurų.
3. VTAS išvadoje nurodoma, kurią teismo posėdyje palaikė ir institucijos atstovė, kad skyrius neturi jokių duomenų apie vaiko, kuris šiuo metu gyvena ir mokosi duomenys neskelbtini) karalystėje, gyvenimo, buities sąlyga, tačiau pritaria, šalims byloje sutariant, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu, tačiau turi būti ginami nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrinamos galimybės vaikui tinkamai vystytis, nes prašoma priteisti išlaikymo suma negali patenkinti vaiko net būtiniausių poreikių, todėl teismas turėtų priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Nurodo, kad skyrius, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, mano, kad prašoma patvirtinti tokia detali bendravimo tvarka, kai siūlomas vaiko bendravimas su motina per visas jo atostogas, netikslinga nustatyti, nes vaikas jau yra 16 metų amžiaus, todėl jau ir pats gali spręsti dėl savo bendravimo su mama laiko ir būdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinami iš dalies.
4. Bylos duomenys rodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jie yra kategoriškai apsisprendę išsituokti. Visa tai rodo, kad šalių santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokios galimybės, dėl ko ji nutrauktina. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, tuo tarpu atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nors atsakovas teigia, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, kurią ieškovė neigia, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti, be savo paties paaiškinimų, jokių įrodymų teismui nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės (LR CK 3.61 str.).
5. Šalims po santuokos nutraukimo paliekamos santuokinės pavardės.
6. Šalys viena iš kitos išlaikymo sau nereikalauja.
7. Byloje pateikti dokumentai rodo, kad šalys yra vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas šiuo metu nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena kartu su tėčiu (duomenys neskelbtini), kur lanko mokyklą, todėl ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo laikytinas pagrįstu, dėl ko tenkinamas, nes tai atitinka vaiko interesus, tokiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja ir atsakovas. Tam teismo posėdyje pritarė ir VTAS atstovė. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėčiu (LR CK 3.174 str.).
8. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodo, kad sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, kad neprieštarauja, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui mokėtų ieškovė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikalingos žymiai didesnės sumos, nes sūnus lanko treniruotes, papildomus užsiėmimus, kurie reikalingi dėl jo sveikatos būklės pagerinimo. Tai, kad sūnus turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalingi papildomi užsiėmimai, sutinka ir ieškovė. Institucijos atstovės nuomone, turi būti priteisiamas vaikui tokio dydžio išlaikymas, kuris patenkintų bent būtinuosius vaiko poreikius.
9. LR CK 3.192 str. 2 d. reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, automobilį, dirba. Duomenų, kad ji turėtų neįgalumą, dėl ko jos galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo būtų ribotos, nėra.
11. Atsakovas šiuo metu dirba pagal savo galimybes, yra 40 procentų darbingas, gauna neįgalumo pašalpą.
12. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Tuo tarpu pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Be to, netinkamas tėvų pareigos vykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sutiktina tiek su institucijos atstovės, tiek su atsakovo atstovo argumentais, kad nors atsakovas ir neprieštarauja dėl ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo vaikui priteisimo, nurodydamas tai paliekantis ieškovės sąžinei, tačiau teismas privalo vadovautis prioritetiniais vaiko interesais ir nustatyti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kuris patenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovė yra darbinga, duomenų, kad ji būtų nedarbinga, pateikta nėra. Ji turi nekilnojamojo turto, automobilį, Lietuvoje gauna vaiko pinigus. Atsakovas šiuo metu dirba pagal galimybes, nes turi tik 40 procentų darbingumą, gauna neįgalumo pašalpą, gauna N. mokamus vaiko pinigus. Šalių paaiškinimais ir pateiktais duomenimis nustatyta, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, suformuotą praktiką šios kategorijos bylose dėl išlaikymo dydžio vienam vaikui, teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui pakankama išlaikymo per mėnesį suma yra 700 eurų. Todėl, atsižvelgiant į abiejų šalių nustatytą turtinę padėtį, vaiko amžių, jo sveikatos būklę bei jam mokamus vaiko pinigus (Lietuvoje vaiko pinigus gauna ieškovė 86 eurus, o N. atsakovas nurodo gaunantis 400 N. kronų vaiko pinigų), į tai, kad atsakovui dar tenka ir vaiko kasdienė priežiūra, rūpinimasis juo, taip pat ir į tai, kad jis vienasmeniškai nusprendė vaiką išsivežti gyventi į N., kurioje ženkliai aukštesnis pragyvenimo lygis, kas įtakoja didesnes išlaidas), iš ieškovės priteistina po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2022-12-05 d., nes tokio dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikui leis tenkinti būtinuosius jo poreikius (atsižvelgiant į tai, kad prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai). Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju skirtinas vaiko tėvas.
13. Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).
14. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad prašo nustatyti jos bendravimo su vaiku ieškinyje nurodytą tvarką. Atsakovas prieštaravimų dėl tokios ieškovės nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė, tačiau nurodė, kad vaikas jau yra tokio amžiaus, kai pats nusprendžia, kada ir kaip jis bendraus su mama. Jis skatina sūnų bendrauti su mama. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad prašoma patvirtinti tokia detali bendravimo tvarka, kai vaikas jau pats gali nuspręsti, kada ir kaip jis nori bendrauti su mama, gali sukelti sprendimo vykdymo problemų.
15. Įstatymas (LR CK 3.175 str.) reglamentuoja, jog atskirai nuo vaiko gyvenantys tėvai turi teisę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
16. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei į šalių teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad vaikas jau yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir gali aiškiai išreikšti savo pageidavimus dėl bendravimo su mama būdo ir laiko, ieškovės reikalavimus dėl jos bendravimo su vaiku tvarką tiek nuotolinio ryšio priemonėmis ir jo atostogų bei šventinėmis dienomis tenkinamas iš dalies, nustatant, kad dėl vykymo į Lietuvą atostogų ir šventinėmis dienomis turi būti atsižvelgta į raštu išreikštą vaiko nuomonę bei jo užimtumą ugdymo ir lavinimosi procese. Nors ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad visas su vaiko atvykimu į Lietuvą išlaidas apmoka vienas atsakovas, tačiau toks jos prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad vaiko vykymo į Lietuvą išlaidas apmoka atsakovas, o vaiko grįžimo į N. išlaidas apmoka ieškovė (atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą).
17. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
18. Šalys tiek patikslintu ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu prašo padalinti jų santuokoje įgytą turtą, turėtą faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios datai – 2022-08-01 d. ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo ir dėl negyvenamos patalpos – garažo bokso su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją, taip pat tai dienai abiejų sutuoktinių banko sąskaitose turėtų lėšų padalijimo jų nurodytomis dalimis. Ieškovė prašo lygiomis dalimis padalinti ir pensijų fonduose abiejų šalių sukauptas lėšas, su kuo atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad tai kiekvieno iš jų asmeniškai kaupiamos lėšos pensijai gauti, o pagal pensijų fonde sukauptas lėšas yra apskaičiuojamos išmokos tik turint nustatytą amžių ir stažą.
19. Esminis ginčas tarp šalių šioje byloje kyla dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo už šių jai nuosavybės teise priklausančių pastatų pagerinimą priteisti atsakovui kompensaciją – jo paties nurodytą pagerinimui išleistą sumą – patikslinto ieškinio 26-31 p. nurodytą ir apskaičiuotą jam tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – iš viso 29943,35 Eur. Tuo tarpu atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašo šią namų valdą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti, kad jo dalis visoje santuokos metu įgytoje jungtinėje nuosavybėje, atsižvelgiant į jo neįgalumą, įdėtas lėšas ir darbą, į tai, kad su juo gyvena nepilnametis sūnus, yra 3/4 dalis, o atsakovės – ¼ dalis, priteisiant jam visą šią namų valdą, o ieškovei kompensaciją 11907,91 Eur.
20. Byloje nustatyta, kad šalys 2022-08-01 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo įregistruotus garažo boksą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), dėl kurių vertės ginčas tarp šalių nekyla. Faktinio gyvenimo skyrium pradžios datai (2022 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovės vardu banko sąskaitoje AB „Swedbank“ piniginių lėšų likutis buvo iš viso 1355,17 Eur.; ieškovės vardu atidarytos II pakopos pensijų kaupimo sąskaitoje (fonde) piniginių lėšų buvo sukaupta 1357,73 Eur.; atsakovo vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) kredito unijos KREDA sąskaitoje piniginių lėšų likutis buvo 211,10 Eur.; atsakovo vardu Norvegijoje atidarytoje DNB Bank ASA banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis buvo 13 300,57 Eur.; atsakovo vardu atidarytoje pensijų fondo sąskaitoje „DNB Livsforsikring AS” sukauptų santaupų likutis buvo 74 573,43 NOK (6414,37 Eur).
21. Byloje nustatyta, kad šalys 2002-07-12 už 40 000,00 Lt (dabartine valiuta - 11 584,80 Eur) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ginčo žemės sklypą su pastatais (adresu: (duomenys neskelbtini)). 2003-12-15 atsakovui buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti statinį. 2017-05-04 buvo pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. 2005-04-04 atsakovas išdavė ieškovei įgaliojimą parduoti už kainą ir sąlygas įgaliotinės nuožiūra jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) m., dalį. 2005-06-10 ieškovė, veikdama jai suteiktu įgaliojimu, sudarė ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sandorį su savo tėvais ir pardavė už 5000 litų. 2018-02-27 ieškovės tėvai sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo žemės sklypą ir ginčo pastatus padovanojo ieškovei.
22. Ieškovė teismo posėdyje parodė, kad dėl to, kad atsakovo motinai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) m. jie buvo pradėję statytis ir dėl vėliau kilusio konflikto su jo motina paliko užkonservuotą namą, t.y. prarado tuo metu į jį investuotas visas šeimos lėšas, todėl sutarė, kad ginčo pastatus parduos jos tėvams, kad būtų užtikrintos jos teisės. Atsakovas neneigia, kad iš tiesų jo motinai priklausančiame žemės sklype jie buvo pradėję statytis namus, tačiau juos dėl kilusio su motina konflikto užkonservavo, o vėliau nusipirko ginčo pastatus, kuriuos rekonstravo. Tačiau atsakovas teigia nebuvus tarp jų jokio susitarimo dėl šių pastatų perleidimo ieškovės tėvams ir to nežinojęs iki tol, kol negavo ieškovės ieškinio. Jis taip pat teigia, kad jokio įgaliojimo parduoti šiuos pastatus ieškovei nebuvo išdavęs. Tačiau aplinkybę, kad jis nebuvo išdavęs įgaliojimo sutuoktinei parduoti ginčo pastatus, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nors įgaliojimo orginalo nei viena iš šalių teismui nepateikė, tačiau ekspertizės metu buvo nustatyta, kad notarinėje knygoje 2005-04-04, ties notariniu įrašu Nr.BJP-1582, pasirašė atsakovas, kas patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad būtent atsakovas jai išdavė įgaliojimą parduoti ginčo pastatus už kainą ir sąlygas įgaliotinės nuožiūra. Todėl, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, labiau tikėtina ieškovės paaiškinimais apie tai, kad tarp šalių buvo būtent jos nurodytas susitarimas. Be to, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad per tiek laiko, jau ir pabaigus namo rekonstrukciją, atsakovas nebūtų domėjęsis namo rekonstrukcijos užbaigimo ir jo teisinio įregistravimo reikalais. Todėl dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatyti, kad ginčo žemės sklypas bei pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
23. Atsakovo nurodomas argumentas, kad jam turi būti priteisti visi ginčo pastatai, o ieškovei – jo nurodyto dydžio konpensacija, nes jis Lietuvoje su vaiku neturi kur gyventi, šiuo atveju negali būti laikomi pagrįstais, nes pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jis kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena N. ir ten gyvens visą laiką, iki vaikas baigs mokslus ir taps pilnamečiu. Be to, atsižvelgiant į jam iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį, jis turės galimybę įsigyti kitą būstą (duomenys neskelbtini).
24. Tuo tarpu byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prie ginčo pastatų rekonstrukcijos savo darbu ir lėšomis prisidėjo abi šalys bei jų artimieji, ką patvirtina tiek pačių šalių paaiškinimai byloje, tiek liudytojų D. Z. ir A. G. parodymai. Ieškovas savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis į ginčo pastatus investavo iš viso 49750 eurų, su kuo sutinka ir ieškovė, kuri, atsižvelgdama į tai, už kiek namų valda buvo įsigyta, po to parduota, o juos rekonstruojant įdėta lėšų, prašo iš jos priteisti atsakovui jam tenkančią dalį santuokos metu investuotų lėšų – 29943,35 Eur. Su tokiu ieškovės pateiktu skaičiavimu sutinktina, tačiau atsižvelgtina į teismo nustatytą atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant atsakovui 32937,68 eurų kompensaciją.
25. CK 3.117 str. 1 d. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 str. 1 d. nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
26. Atsakovas priešieškiniu prašė jam nustatyti po ½ dalį nuosavybės į ginčo žemės sklypą ir pastatus, po to jį tikslindamas ir prašydamas nukrypti nuo lygių dalių dėl to, kad ginčo pastatai buvo iš esmės pagerinti jo uždirbtomis lėšomis ir darbu, bei atsižvelgiant į jo netektą 60 procentų darbingumą bei tai, kad su juo gyvena nepilnametis vaikas, prašo jam priteisti ¾ santuokoje įgyto turto, o ieškovei – ¼.
27. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu yra netekęs 60 procentų darbingumo, su juo gyvena nepilnametis vaikas, tačiau atsakovo nurodytų dalių dydis negali būti vertinamas teisingu ir sąžiningu. Teismo vertinimu, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteistina 45 procentai, o atsakovui – 55 procentai santuokoje įgyto turto.
28. Ieškovei priteisiant garažo boksą su rūsiu ir automobilį, kurių vertės šalys neginčija – iš viso 4310 eurų, atsakovui, atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, iš ieškovės priteistina kompensacija - 2370,50 eurų.
29. Tomis pačiomis proporcijomis tarp šalių padalintinos ir gyvenimo skyrium dienai šalių turėtos pinigų sumos, t.y. ieškovės banko sąskaitoje turėta suma – 1355,17 eurų, iš kurios ieškovei tenkanti suma – 609,83 eurų, atsakovui – 745,34 eurų; atsakovo banko sąskaitose turėta suma – 13511,67, iš kurios ieškovei tektų 6080,25 eurų, atsakovui – 7431,42 eurų. Iš bendros 14866,84 šalių turimos piniginių lėšų sumos ieškovei tektų 6690,08 eurų, atsakovui – 8176,76 eurų, padarius tarpusavio įskaitymus, atsakovas turi sumokėti ieškovei 5334,91 eurų kompensaciją.
30. Ieškovė ieškiniu prašo padalinti ir šalių pensijų fonduose sukauptas lėšas gyvenimo skyrium datai. Teismas pažymi, kad šalių nurodytos pensijų fonduose sukauptos lėšos (apskaitos vnt.) nėra realiai gautos ir negali būti gautos artimiausiu metu. Teisė jas gauti atsiranda sulaukus pensijinio amžiaus, kuomet pagal dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas arba atinkamai pensijų anuitetą įsigyjančio dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną nuo prašymo kaupimo bendrovėje gavimo dienos (Pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas lėšas pensijai gauti kaupia N. bendrovėje, o teismui nėra pateikti normatyviniai aktai, reglamentuojantys tos valstybės pensijų fondų veiklą. Tuo tarpu šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad abi šalys santuokos metu kaupė lėšas jų pasirinktuose pensijų fonduose, todėl šiuo konkrečiu atveju kiekvienai iš šalių jos ir paliktinos.
31. Taigi byloje nustatyta, kad abiejų šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant turimą registuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, abiejų lėšas banko sąskaitose, taip pat santuokoje išleistas lėšas namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) m., yra 68926,84 eurai, kuris tarp šalių padalintinas virš nurodytu būdu.
32. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalims paliktinos kiekvieno iš jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis po 51,38 eurus (LR CPK 96, 99 str.). Atsižvelgiant į byloje padalinto santuokoje įgyto turto vertę, tenkančią kiekvienai iš šalių, turi būti sumokėtas 1139 eurų dydžio žyminis mokestis, kai tuo tarpu byloje sumokėtas žyminis mokestis iš viso abiejų šalių yra 697 eurai, todėl atsižvelgiant į priteisto turto vertę, tenkančią kiekvienai iš šalių, išspręstą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaikui priteisto išlaikymo dydį ir jų sumokėto šioje byloje žyminio mokesčio dydį: ieškovė sumokėjo iš viso 420 eurų (visą jai tenkančią žyminio mokesčio dalį), o atsakovas – 277 eurus, iš atsakovo priteistina likusi trūkstama dalis - 442 eurai žyminio mokesčio valstybei.
33. Teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 2023-03-17 taikytą areštą turtui bei 2023-07-05 taikytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (LR CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką tarp G. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokines pavardes.
Nustatyti vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. P., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės E. P., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2022-12-06 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti tėvą G. P., a.k(duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią ieškovės E. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tvarką:
- E. P. su nepilnamečiu sūnumi P. P. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis: mobiliojo ryšio telefono skambučiais, interneto platformomis ir programėlėmis kiekvieną dieną po sūnaus ugdymo įstaigos nustatyto pamokų laiko, o G. P. užtikrina, kad P. P. turėtų veikiantį bendravimui skirtą įrenginį.
- E. P. su nepilnamečiu sūnumi P. P. bendrauja visą vaiko P. P. ugdymo įstaigos numatytų mokyklinių atostogų laiką, įskaitant vasaros atostogas, jam atvykstant į Lietuvą. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites (ar anksčiau) iki vaiko atostogų pradžios šalys suderina raštu (el.paštu, SMS žinutėmis ir pan.) ir atsižvelgiant į vaiko P. raštu išreikštą pageidavimą.
- E. P. su nepilnamečiu sūnumi P. P. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną.
Sūnaus P. P. atvykimą į Lietuvą užtikrina ir apmoka kelionės išlaidas G. P., o jo parvykimą į N.ir kelionės išlaidas apmoka E. P..
1. Po santuokos nutraukimo E. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą - garažo boksą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 1310 eurų vertės; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 eurų vertės, atsakovui priteisiant kompensaciją 2370,50 eurų;
2. už E. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo su statiniais, esančių adresu: (duomenys neskelbtini)) pagerinimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančiomis lėšomis G. P. iš E. P. priteisti 32937,68 Eur kompensaciją;
3. pinigines lėšas, esančias Ieškovės ir Atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose, iš viso 14866,84 Eurų, padalinti priteisiant ieškovei 6690,08 eur, o atsakovui – 8176,76 eur, padarius įskaitymus, iš atsakovo ieškovei priteisiant 5334,91 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę šių lėšų dalį;
4. Atlikus tarpusavio galutinius įskaitymus, iš ieškovės E. P., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 29973,27 eurų kompensaciją.
5. Šalių vardu atidarytuose pensijų fonduose sukauptas lėšas palikti tai šaliai, kurios vardu yra pensijų fondo sąskaita.
Priteisti iš atsakovo G. P., a.k(duomenys neskelbtini) 442 eurus žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 51,38 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovės E. P., a.k(duomenys neskelbtini) 51,38 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2023-03-17 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), (2023-03-20 turto arešto registro Nr.TA2-23-027998), taip pat 2023-07-05 teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.