Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. E. M. ieškinį atsakovui A. Š., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui J. S. E. M. dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą bei ieškovo J. S. E. M. ieškinį atsakovui R. E. V., trečiajam asmeniui A. Š. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. S. E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą A. Š. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu išardyti ir nusikelti savavališkai pastatytą statinį (karvidę) 1Ž1p nuo ieškovui J. S. E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o to nepadarius, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo įvykdymo uždelsimo dieną po 20 Eur baudą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neįregistruotas savavališkos statybos statinys, kurį valdo atsakovas. Teigia, jog statinys yra užrakintas spyna, statinio viduje yra sudėti įvairūs kilnojamieji daiktai, ką patvirtina ieškovo pridedamos fotonuotraukos.Taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, suteikė jam protingus terminus pašalinti visus atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, tačiau atsakovas iki šios dienos iki galo nepašalino visų jam priklausančių kilnojamųjų daiktų, laiko juos užrakinęs savavališkai pastatytame pastate, dėl ko ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.Atsakovas A. Š. su pateiktu ieškiniu nesutinka bei pateiktu priešieškiniu prašo leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pastatui (karvidei), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išsidėstęs žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 1997-09-29 namų valdybos techninės apskaitos bylos duomenis (pastato statybos metai 1968, bendras plotas 1423,92 kv. m) ir 2014-05-19 atnaujintos statinio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) nurodė, kad statinys karvidė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra savavališkas statinys ir jis nepažeidžia ieškovo teisės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Teigia, jog statinys pastatytas nepažeidžiant statybos metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, t. y. esant išduotam statybos leidimui, kuris neišlikęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio statinio statybos neteisėtumo. Teigia, jog statinys nėra savavališkas, nes nėra surašytas savavališkos statybos aktas, ir nepažeidžia ieškovo teisės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Statinys yra įregistruotas, nes 1997 m. duomenys apie jį yra sukaupti duomenų kadastro ir registro byloje, kartografuoti, statiniui suteiktas unikalus numeris ir registro numeris. Priešieškiniu taip pat prašo atmesti ieškinį ir ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.Taip pat ieškovas J. S. E. M. 2017-03-15 patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą R. E. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu išardyti ir nusikelti savavališkai pastatytus pamatus prie statinio (karvidė) 1Ž1p nurodytus brūkšnine linija UAB „Matavimų sprendimai“ 2014-05-02 parengtame plane (geodezinėje nuotraukoje) nuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o to nepadarius, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo įvykdymo uždelsimo dieną po 20 Eur baudą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad atsakovas R. E. V. per savo įgaliotus asmenis A. Š. bei P. M. jam priklausančiame žemės sklype savavališkai įrengė akmeninius pamatus. Ieškovas sutikimo pamatų įrengimui nedavė, pamatai įrengti be jo žinios, savavališkai be jokio leidimo statybai, be projekto, todėl privalo būti pašalinti. Atsakovas R. E. V. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-11 sprendimu ieškinį tenkino, bei įpareigojo atsakovą A. Š. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu išardyti ir nusikelti savavališkai pastatytą statinį (karvidę) 1Ž1p nuo ieškovui J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui A. Š. po 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną ieškovo J. S. E. M. naudai. Taip pat įpareigojo atsakovą R. E. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu išardyti ir nusikelti savavališkai pastatytus pamatus prie statinio (karvidė) 1Ž1p nurodytus brūkšnine linija UAB „Matavimų sprendimai“ 2014-05-02 parengtame plane (geodezinėje nuotraukoje) nuo ieškovui J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą skirti atsakovui R. E. V. po 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną ieškovo J. S. E. M. naudai. Atsakovo A. Š. priešieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais ir prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais kitose civilinėse (Civilinės bylos Nr. 2-1204-897/2010; A2-316-729/2015; 2-92-903/2015; 2-750-253/2016) ir administracinėse bylose (Administracinių bylų Nr. I-1009-609/2014; I-1772-162/2015; Nr. A-1621-662/2015; Nr. A-1813-502/2016). Pažymėjo, kad teismas nerevizuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų kitose bylose. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia.Taip pat nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra neįregistruotas savavališkai rekonstruotas statinys (karvidė) – likusi nusigriovimui skirto statinio dalis. Jį, neturėdamas jokių teisių į žemę, ant kurios yra savavališkas statinys, valdo ir naudoja bei jame ūkinę veiklą vykdo atsakovas A. Š. ir jo sugyventinė. Teismas pažymėjo, jog ieškovo nuosavybės teisės į žemę pažeidimai trunka itin ilgą laiką – nuo 2005 m., atsakovas nuo 2007 m. raginamas pašalinti žemės nuosavybės teisės pažeidimus. Teigia, jog nors pirminiame 2013‑09‑04 pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad iš R. E. V. nusipirktą likusią fermos dalį seniai ruošiasi nugriauti, tačiau to, per trejus su puse metų trunkantį procesą nepadarė. Priešingai, inicijavo eilę naujų procesų, siekdamas įteisinti kaip statybines medžiagas įgytą ir savavališkai rekonstruotą statinį, taip pat inicijavo ir, veikdamas pagal R. E. V. išduotą įgaliojimą, pats atnaujino neišlikusios buvusio statinio dalies pamatus.Atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo poziciją grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-09 nutartyje, kuria atmestas skundas dėl nutarties atsisakyti atnaujinti procesą, esančiu sakiniu, kad 2014-02-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 1997-09-29 pastatas - karvidė yra įregistruotas, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu. Pažymėjo, kad šiuo iš esmės atsakovui nepalankiu procesiniu sprendimu šis juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo nustatytas. Atkreipė dėmesį, jog tai išaiškinta ir Vyriausiojo administracinio teismo minėtose nutartyse administracinėse bylose.Teismas taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad statinys, kuriuo naudojasi ir kurį nuo 2010 m. įvairiais būdais siekia įsiteisinti atsakovas, yra pastatytas savavališkai, todėl juo naudotis ar disponuoti draudžiama.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas R. E. V. atsiliepimo į ieškinį, kuriuo pareikšti jam reikalavimai pašalinti atnaujintus pamatus, nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jo pasyvumas procese rodo jo nesuinteresuotumą ir abejingumą bylos baigtimi.Be to, teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad fermos (statinio) dalis, kurios R. E. V. nepardavė A. Š., buvo nugriauta ir neišliko. Šios dalies pamatai A. Š. iniciatyva, veikiant pagal R. E. V. įgaliojimą, be jokio pagrindo savavališkai buvo atnaujinti 2014 m.Taip pat teismas spręsdamas klausimą dėl senaties termino nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas. Pažymėjo, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, todėl net ir bendrojo ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pagrindas atmesti ieškinį. Teigia, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (LR CK 1.127 str. 5 d.). Byloje esančiais, teismo posėdyje ištirtais ir anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teisė į žemę yra pažeidinėjama nuo pat jos įsigijimo iki baigiamųjų kalbų dienos. Nuosavybės teisės pažeidimai nėra nutrūkę. Neteisėti atsakovo veiksmai yra tęstinio pobūdžio nuosavybės teisės pažeidimas ir dėl to terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimą ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad teismas jo neinformavo apie vykstančius teismo posėdžius, tokiu būdu atimdamas iš apelianto visas proceso šalies teises.Taip pat nurodė, jog nagrinėdamas bylą teismas priimtame sprendime vadovavosi prieštaringais teiginiais: „buvo įrengti pamatai vežant gruntą ir akmenis“, tačiau teismas nenustatė, kas, kada, kiek ir ko vežė pamatų įrengimui. Taip pat pažymėjo, jog teismas vadovavosi teiginiu: „buvo nuvalyti seni pamatai“ bei nurodo, jog šis teiginys yra teisingas, bet teismas jo nenagrinėjo.Apeliantas be kitą ko nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, jog jis įsigijo karvidės pastatą iš Girininkų bendrovės. Teigia, jog šiam pastatui yra suteiktas ir adresas ir unikalus numeris, kas apelianto nuomone nėra suteikiama statybinių medžiagų krūvai.Apeliaciniu skundu pažymima, jog VĮ „Registrų centro“ rašte nurodoma, jog pateikus įsigijimo dokumentus, ar teismo sprendimu pripažinus nuosavybės teisę, galima šio karvidės pastato registracija. Apeliantas teigia, jog įvykdžius šį reikalavimą ir atsiradus šio karvidės pastato įsigijimo dokumentams, apeliantui bus padaryta ženkli materialinė žala.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. S. E. M. prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-941/2017 palikti nepakeistą, o R. E. V. apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad susipažinus su apelianto skundu darytina išvada, kad skundas yra abstraktus, apeliantas nenurodo, kokias konkrečias materialines ir procesines teisės normas civilinėje byloje netinkamai taikė ir aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nenurodyta nuo kokios teisminės praktikos yra nukrypta šioje civilinėje byloje, nepateikti jokie motyvai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, todėl darė išvadą, kad apelianto skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimo.Taip pat nurodė, jog apelianto skunde nurodyti motyvai ir teiginiai yra jau paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl ieškovas apelianto poziciją, užimtą teikiant apeliacinį skundą vertina tik kaip gynybinę apelianto poziciją, siekiant užvilkinti pašalinimą naudotų statybinių medžiagų, savavališkai rekonstruoto statinio, įvairaus statybinio laužo, senų naudotų pamatų iš ieškovui priklausančio žemės sklypo išvežimą.Pažymėjo, jog apeliantas klysta teigdamas, kad statiniui yra suteiktas unikalus numeris ir kad šį statinį yra galima registruoti nekilnojamojo turto registro įstaigoje šios dienos stovyje. Atkreiptė dėmesį, kad šioje civilinėje byloje buvo pateiktas atsakovo A. Š. atsiliepimas, kuriame jis nurodo, kad tai jis, o ne apeliantas turi teisę į statybines medžiagas, įvairų statybinį laužą ir jis pats ruošiasi šį laužą pašalinti iš ieškovo žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl teismo įpareigojimų išardyti ir nusikelti savavališkai pastatytus statinius teisėtumo ir pagrįstumo.CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015).Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. S. E. M. pagal 2005-04-25 pirkimo pardavimo sutartį įgytame ir nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su atsakovui A. Š. priklausančiu žemės sklypu, yra neįregistruotas statinys (karvidė) ir neišlikusio statinio dalies pamatai. Statinys (karvidė) yra likusi 221,66 kv. m ploto (13,61 m ilgio ir 18,55 m pločio) dalis Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovei priklausiusios bulidės (karvidės), kurią sudarė karvidė ir priestatas, bendras pastato plotas buvo 1423,92 kv. m, ilgis – 88,28 m. Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovei priklausiusią neinventorizuotą ir neįregistruotą bulidę (karvidę) nusigriovimui kaip statybines medžiagas buvo įsigijęs R. E. V.. Jo iniciatyva 1997-09-29 pastatas buvo inventorizuotas, sudaryta namų valdybos techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini), bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini). R. E. V. 1998-03-30 sutartimi 12 m pastato (fermos dalį) pardavė A. Š., likusią pastato dalį nusigriovė. Apeliantas nurodė, kad teismas jo neinformavo apie vykstančius teismo posėdžius, tokiu būdu atimdamas iš apelianto visas proceso šalies teises. Mano, jog teismo sprendime yra absoliutūs negaliojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog pareiškėjui buvo siunčiami šaukimai atvykti į teismo posėdį, taip pat nutarties kopija, kuria buvo sujungta ši civilinė byla su kita civiline byla Nr. e2-767-1025/2016. Teismo šaukimas ir nutartis apeliantui įteikta asmeniškai (T 2, b. l. 169). Apeliantas į teismo posėdžius nevyko, procesinių dokumentų neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog nagrinėdamas bylą teismas priimtame sprendime vadovavosi prieštaringais teiginiais: „buvo įrengti pamatai vežant gruntą ir akmenis“, tačiau teismas nenustatė, kas, kada, kiek ir ko vežė pamatų įrengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad asmuo yra turto savininkas bei jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, o jo teisės yra pažeidžiamos neteisėtai eksploatuojant neįregistruotą statinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bei esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (t. y. kas, kada kiek ir ko vežė pamatų įrengimui) neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju apeliantas privalėjo įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas jokių duomenų, jog elgiasi teisėtai nepateikė ir nenurodė. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog susipažinus su apelianto skundu darytina išvada, kad skundas yra abstraktus, apeliantas nenurodo, kokias konkrečias materialines ir procesines teisės normas civilinėje byloje netinkamai taikė ir aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nenurodyta nuo kokios teisminės praktikos yra nukrypta šioje civilinėje byloje, nepateikti jokie motyvai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu apelianto argumentai, jog teismas priimdamas sprendimą vadovavosi prieštaringais teiginiais laikytini nepagrįstais.Apeliaciniu skundu pažymima, jog VĮ „Registrų centro“ rašte nurodoma, jog pateikus įsigijimo dokumentus, ar teismo sprendimu pripažinus nuosavybės teisę, galima šio karvidės pastato registracija. Apelianto nuomone, įvykdžius reikalavimą nugriauti ginčo pamatus, tačiau vėliau atsiradus šios karvidės pastato įsigijimo dokumentams, apeliantui būtų padaryta didelė materialinė žala. Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuos detaliai išanalizavo ir sprendime aprašė Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nustatyta, jog statinys (karvidė) pastatytas savavališkai, todėl juo naudotis ar disponuoti draudžiama. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog statinys (karvidė) pastatytas ieškovui J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog ginčo statinys (karvidė) nuosavybės teise nepriklauso apeliantui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas būtų turėjęs, ar turi statybą leidžiantį dokumentą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomųjų reikalavimų apeliantas teisei įgyvendinti (LR Statybos įstatymo 3 str. 5 d.). Teisėjų kolegija be kitą ko pažymi, jog ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo teisme priimtas 2013-08-12. Iki šios dienos teismui nebuvo pateiktas pastato įsigijimo dokumentas, todėl atsižvelgdama į nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto nurodomi argumentai dėl galimos pastato registracijos yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako bei atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. S. E. M. prašo priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-09-08 sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (T 3, b. l. 56-57). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. E. V. ieškovo J. S. E. M. naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.