Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei J. V., atsakovui R. E. V., trečiajam asmeniui A. Š., jo atstovams P. M. ir advokatei Domicelei Baltrušaitienei, trečiajam asmeniui J. S. E. M., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. E. V. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tretieji asmenys UAB „Jonvita“, A. Š., J. S. E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-25 teismo nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas A. Š.. Jis nurodo, jog turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas nutylėjo aplinkybę, kad teismuose yra išnagrinėta ne viena byla, kuriose jis taip pat reiškė pretenzijas į šios bylos ginčo objektą.

2016-02-10 bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas J. S. E. M., kuris prašyme ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės prašomas padalyti statinys stovėjo dabar jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau atsakovas 1996 m. buvo įgijęs ne statinį, bet statybines medžiagas. Tai yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad E. V. transporto paslaugų įmonė įregistruota 1994-05-03, jai 2004-06-14 iškelta bankroto byla. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu. Ištuokos metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-10 duomenimis, karvidės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kadangi bankroto byla yra iškelta įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas sprendžiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Šioje byloje iš esmės kilo ginčas, ar 1996 m. atsakovas R. E. V. iš Girininkų žemės ūkio bendrovės įsigijo nekilnojamąjį turtą (statinį), ar šis turtas yra išlikęs ir ar jis gali būti padalytas tarp buvusių sutuoktinių.

Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas, nutraukdamas santuoką, šį nekilnojamąjį turtą nuslėpė nuo jos, tačiau byloje esanti 1998-03-30 pirkimo–pardavimo sutartis ir pinigų gavimo raštelis (ir jame esantis ieškovės parašas apie pinigų gavimą) (t. 1, b. l. 87–88) paneigia šiuos ieškovės teiginius.

Remiantis bylos medžiaga ir „Liteko“ duomenimis (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1204-867/2010, Nr. 2-92-903/2015, Nr. A2-316-729/2015, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-480-513/2011,Nr. 2A-884-826/2015, Nr. 2S-660-538/2015), nustatyta, kad ieškovas 1996 m. iš Girininkų žemės ūkio bendrovės įsigijo statinį – karvidę (bulidę). Tačiau nei ieškovė, nei atsakovas šio statinio nuosavybę patvirtinančių (įsigijimo) dokumentų nepateikė. Atsakovas paaiškino, kad karvidę, esančią (duomenys neskelbtini), jis iš bendrovės nusipirko pagal notariškai nepatvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tuo metu galiojusias Civilinio kodekso 225 straipsnio nuostatas, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turėjo būti sudaroma notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl sutartis, kuri neatitiko formos reikalavimų, nepatvirtina atsakovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kurio ½ dalį prašo priteisti ieškovė. Atsakovas R. E. V. savo nuosavybės teisių į ieškovės prašomą padalyti nekilnojamąjį turtą nėra ir nebuvo įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Įvertinus į bylą pateiktą 1997-09-29 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą (t. 2, b. l. 28–34), kuria kaip jo nuosavybę patvirtinančiu dokumentu argumentuoja atsakovas, kurioje užfiksuotas 67 proc. statinio nusidėvėjimas, teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. S. E. M. paaiškinimus, darytina išvada, kad 1996 m. ginčo objektą atsakovas R. E. V. įsigijo ne kaip nekilnojamąjį turtą, o kaip statinį nugriovimui (statybines medžiagas). Tokia išvada yra padaryta ir anksčiau nurodytose civilinėse bylose. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad nurodytas ginčo nekilnojamasis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas, ir tai patvirtina 1997-09-29 užsakymas Nr. 1637, nekilnojamajam daiktui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteiktas adresas, kadangi kadastriniai duomenys apie ginčo pastatą, kuriuos atlikti užsakė R. E. V., ir kadastro bylos sudarymas yra tik pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre, kartu pateikiant vieną iš dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Atsižvelgiant į šioje kadastro byloje nurodytą faktą, jog karvidės buvo išlikusi tik maža dalis, jos nusidėvėjimas – 67 proc., dar kartą patvirtinamas faktas, jog ginčo objektas buvo parduotas tik kaip statybinės medžiagos. Kartu pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jokie statiniai nėra registruoti (t. 1, b. l. 72–73).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji prašo jai priteisti ½ dalį karvidės, įskaitant ir tą dalį, kurią 1998-03-30 pirkimo–pardavimo sutartimi R. E. V. pardavė A. Š..

2014-05-19 sudarytoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (t. 1, b. l. 74–79) užfiksuota išlikusi statinio dalis ir punktyrine linija pažymėta neišlikusi statinio dalis, fotografijose matyti šviežiai sukastas plotas su akmenimis, pratęsiantis išlikusios pastato dalies pamatų linijas. Tačiau išlikusia statinio dalimi (12 m. ilgio fermos dalis) naudojasi trečiasis asmuo A. Š.. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo pastatas nėra išlikęs. Pastato dalis, kurią R. E. V. pardavė A. Š., kuris tą dalį rekonstravo bei tokiu būdu suformavo naują statinį, įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 pripažinta suformuota savavališkai (sumūrytos sienos, sutvirtinti pamatai), o toks statinys pagal CK 4.103 str. negali būti naudojamas.

Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pastatas, kurio ½ dalį prašo priteisti ieškovė, nėra ir niekada nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teisės į jį atsakovui R. E. V. niekada nebuvo įregistruotos, ieškovė ir atsakovas teismui nepateikė duomenų apie išlikusį nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, esančią (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo A. Š. pateikė įrodymus, kad patyrė teisinės pagalbos išlaidų – advokatei D. Baltrušaitienei sumokėjo 50 Eur (t. 1, b. l. 190, 188), atstovui pagal 2013-11-21 įgaliojimą P. M. (notarinio registro Nr. 3213) (t. 1, b. l. 182–184) – 130 Eur (t. 1, b. l. 195–198). Trečiasis asmuo J. S. E. M. pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 2–4).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tretiesiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje trečiųjų asmenų advokatams sumokėtos sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojamo maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės trečiajam asmeniui A. Š. priteistina 50 Eur, trečiajam asmeniui J. S. E. M. – 600 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015-05-29 nutartis Nr. 3K-7-334-687/2015). Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y., kaip minėta, – išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl šiuo atveju už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui – P. M. – trečiojo asmens A. Š. sumokėtas atlyginimas už paslaugas negali būti vertinamas kaip atstovavimo išlaidos ar kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl šiam asmeniui sumokėta 130 Eur suma trečiajam asmeniui A. Š. nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. V. trečiajam asmeniui A. Š. 50 Eur, trečiajam asmeniui J. S. E. M. 600 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.