Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-660-538/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-09
Bylos Nr.: 2S-660-538/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00859-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Almantas Padvelskis
Pareiškėjas: A. Š., R. E. V.
Suinteresuotas asmuo: Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, J. S. E. M.

Kategorijos

122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
124.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-660-538/2015

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00859-2010-6) Procesinio sprendimo kategorijos:

122.3; 124.3(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. Š. ir R. E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir R. E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 pagal A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir J. S. E. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl to, kad jau išnagrinėjus bylą paaiškėjo esminių jos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos A. Š. bylos nagrinėjimo metu, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, o R. E. V. nebuvo įtrauktas į šios bylos procesą, sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, ir priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti procese asmens teisių ir pareigų. Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 nepagrįstai nepripažino, kad A. Š. įgijo nuosavybės teisę į pastatą – bulidę (karvidę) įgyjamosios senaties būdu, nepagrįstai pripažino, kad jis savavališkai rekonstravo šį pastatą ir tokiu būdu padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Taip pat prašė atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai yra, kad dar 2002-02-27 karvidė 1Ž1p buvo pažymėta kartografiniame J. S. E. M. žemės sklypo plane, o 2014-02-12 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiam statiniui yra suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. E. V. prašė atnaujinti procesą šioje byloje, kadangi jis nebuvo į ją įtrauktas, tuo tarpu, jis pirmasis 1997-09-29 buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p ( unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančią.(duomenys neskelbtini) , iš ŽŪB „Girininkai“. Šis pareiškėjas mano, kad turėjo būti įtrauktas dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu, tokiu būdu suteikiant jam galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu. Neįtraukus jo dalyvauti byloje, jis nežinojo nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie joje priimtą sprendimą iki pat 2014-10-13, kai nagrinėjant Klaipėdos rajono apylinkės teisme kitą civilinę bylą pagal jo ir A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susipažino su prijungta prie jos civiline byla Nr. 2-1204-867/2010. Papildomai 2015-01-21 pateiktame prašyme pareiškėjai nurodė, jog 2014-12-09 jiems paaiškėjo dar viena nauja aplinkybė, nebuvusi žinoma prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu – tai, kad 2014-05-19 buvo sudaryta nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančios .(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, kurioje 2014-12-09 Registrų centro vyresn. specialistės R. K. antspaudu patvirtinta, kad byla parengta teisingai, o joje nurodyta, kad pastato dalis yra fiziškai suirusi, bet nerekonstruota. Taip pat A. Š. nurodė, kad jis 2010-10-06 teismo posėdžio metu nedavė parodymų, buvo juos davęs po prisaikdinimo 2010-09-07, todėl 2010-10-06 protokole nurodytus jo paaiškinimus prašė laikyti melagingais, neatitinkančiais tikrosios jo pozicijos ir atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje taip pat ir šiuo pagrindu. Detaliai su posėdžių protokolu susipažino tik 2014 m. spalio mėn., kai tai tapo būtina rengiantis kitos civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimui, todėl termino prašyti atnaujinti procesą nėra praleidę. R. E. V. taip pat papildomai nurodė buvęs žodžiu informuotas apie 2010-10-19 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtą sprendimą, tačiau kadangi jis nebuvo įtrauktas dalyvauti šioje byloje, neturėjo pagrindo manyti, kad teismo priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, ir nesiekė susipažinti su byla bei ginti savo teisių iki 2014-10-13, kuomet susipažino su visa šios bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-03 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų R. E. V. ir A. Š. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Priteisė pareiškėjui J. S. E. M. 300 eurų advokato pagalbos išlaidų, priteisiant jam iš pareiškėjų R. E. V. ir A. Š. po 150 eurų. Paskyrė pareiškėjui R. E. V. 400 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 150 eurų dydžio šios baudos dalį paskyrė J. S. E. M., o 250 eurų dalį valstybei. Paskyrė pareiškėjui A. Š. 600 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 200 eurų dydžio šios baudos dalį paskyrė J. S. E. M., o 400 eurų dalį valstybei. Nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija šiuo klausimu, kad abu pareiškėjai yra praleidę trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jie apie savo įrodinėjamus pagrindus procesui atnaujinti sužinojo gerokai anksčiau nei 2014-10-13. Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 9 p. pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 2 d. prašymui tuo pagrindu paduoti nustatytas naikinamasis vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo terminas, kuris suėjo 2012-06-28, be to, šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Dėl šių priežasčių prašymas nepriimtinas ir nenagrinėtinas. Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 3 p. pagrindu pažymėjo, kad toks teismo nuosprendis nėra priimtas, o civilinės bylos proceso atnaujinimo procese teismui nenumatyta teisė aiškintis tokias aplinkybes, kurioms nustatyti reikalingas baudžiamasis procesas ir galutinis jo rezultatas – įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Paties pareiškėjo A. Š. abejonės savo parodymų, duotų teismo posėdyje, teisingumu nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ir suteikti jam galimybę iš naujo duoti kitokius parodymus. Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 7 p. pagrindu pažymėjo, kad dėl pareiškėjo R. E. V., kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti tame procese, materialiųjų teisių ir pareigų, teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio jam pačiam ginti savo teises ir teisėtus interesus, ką jis ir daro 2014-03-14 pareiškęs pareiškimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo, kuris nagrinėjamas Klaipėdos rajono apylinkės teisme, ir jokio papildomo jo teisių gynimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje joks įstatymas nebenumato. Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu nurodė, kad įvairios įrodomosios galios pažymomis ir dokumentais, pateiktais prašant atnaujinti bylos procesą, pareiškėjas A. Š. nėra įrodęs, jog jau po bylos išnagrinėjimo jam paaiškėjo tokių esminių bylos aplinkybių, kurios jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos. Taip pat teismas sutiko su J. S. E. M. prašymu skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi iš teismo šiam prašymui nagrinėti surinktų ir šalių pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai sąmoningai nesąžiningai pareiškė prašymą atnaujinti procesą, melagingai nurodydami, kada jiems tapo žinomi tokio atnaujinimo pagrindai, nuslėpdami savo pozicijų pasikeitimus, rodančius, kad jie toli gražu nėra tikri savo reikalavimų pagrįstumu, ir dar visiškai be jokio pagrindo abejodami teismo protokolų teisingumu, taip netiesiogiai kaltindami juos surašiusį ir jų teisingumą parašu patvirtinusius valstybės pareigūnus šių svarbių dokumentų klastojimu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas ir R. E. V. prašo panaikinti 2015-02-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-316-729/2015; atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui; prijungti rašytinį įrodymą 2015-02-09 Registro centro atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad priimta ginčijama nutartis yra be motyvų, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, taip pat dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą ( CPK 365- 371 straipsnių), aiškinimo ir taikymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių ( CPK 177 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 179 straipsnio 2 dalies, 180, 183, 185 straipsnių) pažeidimo. Ginčijamojoje nutartyje teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius pareiškėjų įrodymus, t.y. 2014-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija RC Nr.2336180. VĮ Registro centro vyresniosios specialistės R. K. antspaudas ant kadastro duomenų bylos viršelio patvirtina, kad ji pateikta A. M. VĮ Registrų centro (kuris neįtrauktas dalyvauti šiame procese ir nedalyvavo šiame veiksme, iki šiems rašytiniams įrodymams pateikiant teismui) išankstinei patikrai. Kadangi teismas nevertino 1997-09-29 inventorizacinėje byloje ir atnaujintos 2014-05-19 Nekilnojamojo daikto-karvidės lŽlp (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).), esančios (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų kaip nekilnojamojo turto duomenų, pareiškėjai padarė išvadą, kad teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 straipsnių bei CK 4.262 straipsnio nuostatas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai yra vienas iš pagrindų atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010, į šį argumentą teismas ginčijamojoje nutartyje nurodė, kad vis dėlto daromos raštvedybos techninės klaidos, tai patvirtina ginčijama nutartis, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėjo, jog 2014-05-19 pastato karvidės kadastro duomenų bylą patvirtina, jog nebuvo atliekama jokia rekonstrukcija, tai patvirtina suinteresuoto asmens J. S. E. M. žodžius, jog pareiškėjas A. Š. neatliko jokių darbų, susijusių su karvide. Pažymėjo, jog 2010-10-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 privalu buvo įtraukti R. E. V., nes šis pastatas karvidė pagal pirkimo pardavimo sutartį buvo įgytas iš ŽŪB „Girininkai“, o vėliau parduotas A. Š. už 4000 litų, kuriuos privalės A. Š. grąžinti dėl prarastos galimybės laisvai disponuoti, valdyti, naudotis teisėtai įgytu pastatu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo šioje proceso atnaujinimo stadijoje privalėjo patikrinti, ar yra aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas abejonei, jog galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, ir dėl to reikėtų atnaujinti procesą byloje. Šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pažymėjo, jog 2015-01-20 pinigų priėmimo kvite Nr. 718187 nenurodyta atstovavimo sutarties Nr., be to kvite nepabraukta, už ką sumokami pinigai, ar už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, ko pasėkoje iš šių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atstovas neįrodė, jog pinigai sumokėti būtent už atsiliepimo surašymą šioje byloje, nes paslaugos momentas nesutampa su pinigų perdavimo momentu, nenurodytas atstovavimo sutarties Nr., bei nenurodytas bylos Nr., ko pasėkoje teismas netinkamai taikė LR CPK 98 straipsnio l d., nes toks prašymas nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. S. E. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai yra praleidę prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Pareiškėjų motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje. Mano, kad pareiškėjų prašymai dėl proceso atnaujinimo yra grindžiami melagingais pareiškėjų parodymais. Teigia, kad teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, prašymo surašymo data nebūtinai turi sutapti su faktiniu pinigų gavimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės išsprendė teisingai.

Nustatyta, kad 2014-02-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 1997-09-29 (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti statiniai (registro Nr. 50/156247) (b. l. 7). 1998-03-30 sutartyje nurodyta, kad E. R. V. pardavė A. Š. 12 metrų ilgio fermos dalį, esančią .(duomenys neskelbtini) (b. l.9). 2014-01-24 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu A. Š. ir R. E. V. buvo pranešta, kad pagal jų pateiktoje pastato (karvidės), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje esančius duomenis pastatas yra išsidėstęs žemės sklype, kadastriniu Nr. .(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresu Šio pastato inventorizaciją 1997-09-29 buvo užsakęs R. E. V. (b.l.10). 2014-05-19 sudarytoje (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuota likusi statinio dalis ir punktyrine linija pažymėta neišlikusi statinio dalis, fotografijose aiškiai matyti šviežiai sukastas plotas su akmenimis, pratęsiantis išlikusios pastato dalies pamatų linijas (b. l. 11-22). Iš papildomai jo pateiktos 2014-12-09 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ji pateikta A. M. VĮ Registrų centro už išankstinę kadastro duomenų bylos, kadastrinis. Nr. 50/156347, patikrą, byla priimta patikrai 2014-12-09, spaudu tai patvirtinant vyresn. kadastro specialistei R. K.. Iš .(duomenys neskelbtini)atsakovo J. S. E. M. pateikto ieškinio Klaipėdos rajono apylinkės teismui matyti, kad jis pareiškė šį ieškinį A. Š., reikalaudamas iškeldinti jam priklausančius kilnojamus daiktus iš J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.(duomenys neskelbtini) Į šį ieškinį A. Š. 2013-08-20 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ketina ir sutinka nugriauti statinio dalį, esančią J. S. E. M. žemės sklype. 2014-01-08 A. Š. pateikė prašymą Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-146-903/2014 įtraukti šioje byloje trečiuoju asmeniu R. E. V. ir pats prašė prijungti civilinę bylą Nr. 2-1204-867/2010 dėl joje surinktų įrodymų ir prejudicinių faktų panaudojimo. Iš 2014-05-15 pranešimo Klaipėdos r. PK ir priimto nutarimo (teikimo) matyti, kad J. S. E. M. skundėsi dėl pamatų atnaujinimo darbų atlikimo jo žemės sklype .(duomenys neskelbtini), o A. Š. tyrėjams nurodė pastatų savininko R. E. V. nurodymu vykdęs pamatų atnaujinimo darbus. Iš R. E. V. pareiškimo Klaipėdos rajono PK 2014-05-12 matyti, kad jis įvardija save bulidės (karvidės), esančios , .(duomenys neskelbtini) savininku ir prašo užtikrinti jo įgaliotam asmeniui A. Š. apsaugą atliekant žemės kasimo darbus, kadangi sklypas, ant kurio stovi statiniai, priklauso J. S. E. M..

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-642/2013). Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai apie savo įrodinėjamus pagrindus procesui atnaujinti sužinojo gerokai anksčiau nei 2014-10-13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. Š. dalyvavo visame civilinės bylos procese, pats pateikė apeliacinį skundą, užkertantį kelią prašyti atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 9 p. pagrindu, gavo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą 2011-06-28, turėjo teisę kaip proceso dalyvis susipažinti su teismo posėdžių protokolais, todėl darytina išvada, kad dar iki 2011-06-28 jam buvo žinomos visos su bylos nagrinėjimu teisme susijusios aplinkybės. R. E. V. prašyti atnaujinti procesą gali tik tuo pagrindu, kad teismo sprendimu nuspręsta ir dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų, jo į šį procesą neįtraukus, tačiau sužinoti šias aplinkybes realiai ir netrukdomai galėjo vėliausiai 2014 pradžioje, kai buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-146-903/2013 (2-24-903/2014), nes 2014-03-14 pats kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į tą patį statinį pripažinimo. Duomenys iš VĮ Registrų centro pareiškėjams pateikti 2014-01-24 ir 2014-02-12, matavimai nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje atlikti 2014-05-19. Nuo visų šių datų iki 2014-12-01, kada pareiškėjai kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą, praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Taigi įvertinus nurodytas bylos faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai yra praleidę terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje pateikti ir tai laikytina teisėtu pagrindu atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Be to, CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį gali būti taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp A. Š. ir E. R. V. 1998-03-30 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyje nurodyta, kad E. R. V. pardavė A. Š. 12 metrų ilgio fermos dalį, esančią .(duomenys neskelbtini) (b. l. 9), taigi jau yra kitas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatomas.

Atsakant į apeliantų atskirojo skundo argumentą dėl nepagrįstai jiems paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jie, naudodamiesi CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą atnaujinti procesą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. CPK 366 straipsnyje nurodyti galimi proceso atnaujinimo pagrindai, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys gali remtis, pareikšdami prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjai, naudodamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. Nenustačius pareiškėjų nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjams baudą.

Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatyta, kad suinteresuotų asmenų atsiliepimas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2015-01-21, taigi iki prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK normos nenustato, kad kvito išrašymo diena turi sutapti su pinigų perdavimo diena, todėl darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų priteistos pagrįstai.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, naikintina nutarties dalis dėl baudos skyrimo pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis), kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjui R. E. V. paskirta 400,00 Eur bauda ir pareiškėjui A. Š. paskirta 600,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis