Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-642/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-31
Bylos Nr.: 2-642/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis

Civilinė byla Nr. 2-642/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 124.1.; 124.2.7. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė UAB „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atmesti, atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, įpareigojant šį turtą priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimą 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Šiaulių technika“ ir restruktūrizuojama UAB „Armigerus“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje RUAB „Armigerus“ ir priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ pareiškimą dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieškinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinys būtų patenkintas. Nurodė, kad RUAB „Armigerus“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, byloje priėmęs sprendimą teismas nusprendė dėl RUAB „Armigerus“ materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su RUAB „Armigerus” priklausančia viešbutyje esančia įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo sutarties dalyku buvusio turto. UAB „Armigerus“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, negalėjo pasisakyti ir nurodyti byloje aplinkybių dėl savo turto. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ iš RUAB „Armigerus“ bei UAB „Šiaulių technika“ po 9 375 Lt atstovavimo išlaidų, į valstybės biudžetą iš RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2 000 Lt baudos už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, tenkino trečiojo asmens prašymą informuoti Turto arešto aktų registrą, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi yra panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi leista 2012 m. liepos 26 d. nutartį vykdyti skubiai, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. ir 2012 m. liepos 31 d. nutartys yra apskųstos ir neįsiteisėjusios.

Teismas nurodė, jog CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią ją pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dalyvavo ir buvo ieškovu; teismui priėmus jam nepalankų sprendimą šis pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, tai yra buvo ir ieškovu, ir apeliantu civilinėje byloje. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo priimtas 2010 m. birželio 30 d., įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 21 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2012 m. gegužės 7 d., todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas UAB „Šiaulių technika“ yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikti.

RUAB „Armigerus“ nebuvo bylos šalimi civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, tačiau jos vadovai (valdymo organai) teikė procesinius dokumentus į bylą Nr. 2-252-154/2010. Ir byloje dalyvavusiam UAB „Technikos grupė“ vadovui E. V. (dirbo vadovu nuo 2009 m. balandžio 24 d.) ir UAB „Šiaulių technika“, kurios vadovas yra V. V., apie priimtą užbaigtoje byloje teismo sprendimą buvo gerai žinoma, nes abu jie dalyvavo byloje priimant 2010 m. birželio 30 d. sprendimą. Teismas, remdamasis šiais duomenimis, sprendė, jog apie priimtą teismo sprendimą UAB „Armigerus“ vadovams ? valdymo organams buvo žinoma nuo 2010 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas RUAB „Armigerus“ sužinojimą apie bylą sieja su skelbimu laikraštyje apie lizingo bendrovės UAB „Swedbank lizingas“ viešbučio pardavimą kitam savininkui. Minėtame skelbime yra žinia, kad pasikeitė viešbučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, savininkas. Į naują viešbučio savininką pareiškėjas bet kada gali pareikšti pretenzijas dėl įrangos grąžinimo ar įrangos nuomos pratęsimo, arba inicijuoti ieškinius savininkui. Tai pareiškėjas gali atlikti atskirais naujais ieškiniais naujam savininkui ir tam nėra reikalo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, kurioje išspręstas klausimas tik dėl teisėto ar neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo fakto pripažinimo. Skelbimas apie savininko pasikeitimą neturi priežastinio ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 išspręstais klausimais, nes dėl viešbutyje esančios RUAB „Armigerus“ nurodomos įrangos buvimo fakto, jos demontavimo, iškeldinimo, išvežimo ar įrangos nuomos pratęsimo teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendime visiškai nepasisakyta ir nespręsta. Tai rodo, jog teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu nepasisakyta dėl jokių RUAB „Armigerus“ materialiųjų teisių.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog pareiškėjas RUAB „Armigerus“ (buvusi UAB „Langvirus“) yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Šis pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti. UAB „Šiaulių technika“ dalyvavo byloje ir buvo joje ieškovu, naudojosi šalies teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, todėl jos prašymas pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, jis negali būti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes UAB „Šiaulių technika“ negali būti laikoma nedalyvavusiu byloje asmeniu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas UAB „Šiaulių technika“ dalyvavo byloje Nr. 2-252-154/2012 ir buvo bylos šalis, tai jis negali būti pripažintas nedalyvavusiu byloje asmeniu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjo nurodomas interesas, kurio jis siekia per proceso atnaujinimą – pareikšti ieškinį dėl viešbučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, pirkimo- pardavimo sutarties panaikinimo. Šį interesą pareiškėjas UAB „Šiaulių technika“ gali įgyvendinti pareikšdamas atskirą naują ieškinį, nes ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 baigties, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymu negali būti pateisinamas proceso atnaujinimo instituto naudojimas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo UAB „Šiaulių technika“ naudojimasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu yra neteisėtas, nes toks pagrindas neegzistuoja.

Šalies argumentai

Pareiškėjas RUAB „Armigerus“ kaip pagrindą atnaujinti procesą taip pat nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Savo tariamų teisių pažeidimą teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu motyvuoja 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartimi su UAB „Technikos grupė“, taip pat 2008 m. rugsėjo 20 d. jungtinės veiklos sutartimi su UAB „Šiaulių technika“ numatytais įsipareigojimais bei su 2008 m. rugpjūčio 18 d. iš UAB „Medicinos bankas“ gautu 737 232,36 eurų dydžio kreditu. Visos šios sutartys buvo sudarytos iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo bei buvo žinomos ieškovu byloje dalyvavusiam UAB „Šiaulių technika“ ir byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“. Ginčo sprendimu teismas nusprendė dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir joje priimtu 2010 m. birželio 30 d. sprendimu teismas nepasisakė ir nieko nesprendė dėl viešbutyje esančios įrangos nuomos nutraukimo ar tos įrangos demontavimo ar tos įrangos priklausymo fakto. Teismas nesprendė ir nevertino įrangos nuomos sutarties pasibaigimo ar jos pratęsimo, todėl minėtu teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl jokių UAB „Armigerus“ esančios viešbutyje įrangos nuomos teisinių santykių, todėl nepasisakė ir neapsprendė jokių UAB „Armigerus“ materialių teisių, susijusių su įrangos nuoma. Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu taip pat nesprendė klausimo, kur ir kaip buvo panaudotos UAB „Šiaulių technika“ iš UAB „Armigerus“ pagal jungtinės veiklos sutartį ar kitų partnerių pagal kitas sutartis, o taip pat iš UAB „Medicinos bankas“ gautos investicijos. Ginčo sprendimu yra konstatuotas faktas, jog UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ? nebemokėjo įmokų atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, todėl pagal tose sutartyse nustatytas sąlygas atsakovas turėjo teisę ir teisėtai nutraukė lizingo sutartis. Dėl UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Technikos grupė“ su kitais ūkio subjektais prisiimtų įsipareigojimų ginčijamu teismo sprendimu nespręsta. Jungtinės veiklos sutartimi ir paskola iš UAB „Medicinos bankas“ yra numatyti kiti įsipareigojimai pagal kitas sutartis ir nėra susiję su išnagrinėta byla.

Žemesnės instancijos teismas

RUAB „Armigerus“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2011 m. liepos 22 d., yra restruktūrizuojama įmonė, tai yra įmonė, turinti finansinių sunkumų. UAB „Medicinos bankas“ yra įtrauktas į šios įmonės kreditorių sąrašą, o tai reiškia, jog UAB „Armigerus“ neįvykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nenupirko iš UAB „Swedbank lizingas“ viešbučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje. Tolesnis lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ vykdymas yra negalimas. Taigi UAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į dalį viešbučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, kaip jungtinės veiklos buvęs dalyvis, todėl nėra jo teisių pažeidimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. Be to, UAB „Armigerus“ nebuvo lizingo sutarties tarp UAB „Šiaulių technika“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ šalimi. Pati UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kalbėti apie kitų ūkio subjektų, įskaitant ir pažeidimą teisių nedalyvavus byloje, nėra teisinio pagrindo. RUAB „Armigerus“ restruktūrizavimo procese įgyvendina savo veiklą tik pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. RUAB „Armigerus“ restruktūrizavimo plane, kuris patvirtintas teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, tai yra iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, nėra numatyta tokia šio ūkio subjekto veikla –

įsigyti (pirkti) viešbutį, esantį Taikos g. 18, Neringoje, ir nėra įregistruota bei papildyta veiklos rūšis – viešbučių verslas ar apgyvendinimo paslaugų teikimo verslas. Restruktūrizuojama UAB „Armigerus“ gali ir privalo išspręsti savo įrangos viešbutyje atsiėmimo ar nuomos pratęsimo klausimus su to viešbučio savininku UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ gera valia tarpusavyje ar nauju ieškiniu, kuris niekaip nebūtų susijęs su išnagrinėta civiline byla Nr. 2-252-154/2010 ir joje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog pareiškėjo restruktūrizuojamos UAB „Armigerus“ nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų pareiškėjų vadovai - vienasmeniai valdymo organai betarpiškai dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjime ir naudojosi kvalifikuota teisininkų (advokatų) pagalba, todėl apie priimtus sprendimus akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti, sprendė, jog prašymu dėl proceso atnaujinimo yra nesąžiningai naudojamasi procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti priimto byloje sprendimo įvykdymą. Už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis teismas abiejų pareiškėjų vadovams paskyrė po 2 000 Lt baudą.

Nesant teisinio pagrindo atnaujinti procesą, teismas tenkino trečiojo asmens UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą priteisti jo patirtas byloje teisinės pagalbos išlaidas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252/2010 tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjus civilinės bylos Nr. 2-252/2010 nagrinėjime atstovavo advokatai, todėl apie priimtus sprendimus jie akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti. Faktas, kad bendrovę tam tikru civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, savaime neleidžia daryti išvados, jog kita, visiškai skirtinga, nors ir vadovaujama to paties asmens bendrovė apie priimtus procesinius sprendimus akivaizdžiai žinojo. Civilinėje byloje Nr. 2- 252/2010 buvo nagrinėjami visai kiti faktiniai bei teisiniai pagrindai, tai yra lizingo sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumas. Šioje civilinėje byloje dalyvavo kiti juridiniai asmenys, byloje nebuvo vertintos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teisės į poilsio pastatą dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“, ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymą. Akivaizdu, kad kitais, su civiline byla Nr. 2-252/2010 nesusijusiais klausimais, teisininkai savo iniciatyva bendrovių nekonsultavo, juo labiau byloje nedalyvavusios RUAB „Armigerus“. Todėl teismo argumentas, neva pareiškėjai privalėjo žinoti apie priimtus sprendimus dėl to, kad juos atstovavo advokatai, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas.Teismas nepaneigė pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog RUAB „Armigerus“ apie lizinguoto turto pardavimą sužinojo tik 2012 m. balandžio 16 d., susipažinęs su straipsniu „Verslo žinios“ internetiniame tinklapyje. Iki viešai paskelbto straipsnio apie poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje, pardavimą pareiškėjas RUAB „Armigerus“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtus teismo sprendimus, turėjusius įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylos nagrinėjimą RUAB „Armigerus“ nebuvo įtraukta.Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl pareiškėjo RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į poilsio pastate esantį įvairų kilnojamąjį turtą, nurodydamas, kad dėl šio turto atsiėmimo pareiškėjas turi galimybes tartis su naujuoju poilsio pastato savininku, tačiau visiškai nepasisakė dėl bendrovės teisių į paties poilsio pastato dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų UAB „Šiaulių technika“ naudai dydžiui. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dalyje, kuria atmestas UAB „Šiaulių technika“ ieškinys dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu bei 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu, buvo patvirtinta, neva UAB „Swedank lizingas“, vienašališkai nutraukdamas lizingo sutartį Nr. LT043794, veikė teisėtai. Šioje dalyje pasisakyta ir dėl RUAB „Armigerus“ teisių ir teisėtų interesų, susijusių su RUAB „Armigerus“ priklausančia viešbutyje sumontuota įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo dalyku buvusio turto. Nors lizingo sutartis Nr. LT043794, kurios vienašališką nutraukimą ginčijo UAB „Šiaulių technika“, buvo sudaryta tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, šios lizingo sutarties pagrindu UAB „Šiaulių technika“ išpirkinėjo poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje. 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ susitarė, kad RUAB „Armigerus“ įgyja teisę reikalauti perduoti jam nuosavybės teises į viešbučio dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžio vertei. Tokiu būdu civilinę bylą Nr. 2-252/2010 išnagrinėjus nedalyvaujant RUAB „Armigerus“, neįvertinus 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatų, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į poilsio pastato dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“ ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus įsipareigojus tęsti lizingo sutarčių vykdymą, buvo priimtas teismo sprendimas, turintis įtakos RUAB „Armigerus“ teisėms bei interesams. Be to, įvertinus tai, kad RUAB „Armigerus“, siekdama, jog ginčo poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, būtų išpirktas ir bendrovė įgytų nuosavybės teises į pastato dalį, lygią 737 232,36 eurų vertei, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymą. Šios aplinkybės buvo itin reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo.Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteistinų išlaidų dydį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus koeficientus, nevertino bylos sudėtingumo, į bylą pateiktų dokumentų kiekio bei apimties, egzistavusios būtinybės pateikti tokius dokumentus, todėl nepagrįstai visiškai tenkino atsakovo prašymą ir iš pareiškėjų priteisė po 9 375 Lt (iš viso 18 750 Lt) atstovavimo išlaidų. Kreipimasis į teismą su prašymu pats savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o skundžiama nutartimi teismas atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų prašymą, todėl teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas.

Atsiliepimas

UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Šiaulių apygardos teismas, nustatydamas, kada RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sužinojo apie civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimą ir byloje priimtą galutinį sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kada šias aplinkybes sužinojo RUAB „Armigerus‘ ir UAB „Šiaulių technika“ vienasmeniai valdymo organai ? E. V. ir V. V.. Pagal CK 2.81 straipsnį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, todėl bet kokios aplinkybės, žinomos juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, yra žinomos iš pačiam juridiniam asmeniui. CPK 123 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens vadovo informavimas apie vykstantį civilinį procesą yra laikomas tinkamu juridinio asmens informavimu, todėl akivaizdu, jog RUAB „Armigerus“ žinojo arba negalėjo nežinoti apie civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimą bei apie šioje byloje priimtus sprendimus nuo to momento, kai šios aplinkybės tapo žinomos bendrovės vadovui E. V.. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagristas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Į bylą pateikti raštai artimų giminaičių (tėvo ir sūnaus) buvo sukurti tik siekiant pateisinti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą. E. V. ir V. V. vienu ar kitu civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimo metu kaip vienasmeniai valdymo organai atstovavo atitinkamai UAB „Technikos grupė“ ir UAB „Šiaulių technika“ interesus, todėl tiek E. V., tiek ir V. V. laikytini byloje dalyvavusiais asmenimis. Dėl to šie asmenys turėjo procesinę pareigą pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (CPK 226 str.). E. V. ir V. V. žinojo apie 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutarties sudarymą, nes šie asmenys pasirašė sutartis kaip RUAB „Armigerus“, UAB „Technikos grupė“ ir UAB „Šiaulių technika“ atstovai. Be to, minimi asmenys žinojo ir apie tariamą RUAB „Armigerus“ suinteresuotumą civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 baigtimi. Tačiau nei E. V., nei V. V. neįvykdė procesinės pareigos informuoti teismą apie visas žinomas aplinkybes, kurios, jų nuomone, gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą, informaciją apie sudarytus sandorius nuslėpė, o sulaukę UAB „Šiaulių technika“ nepalankių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų pateikė bendrą prašymą dėl proceso atnaujinimo, grindžiamą tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias E. V. ir V. V. nuslėpė nuo Šiaulių apygardos teismo. Apeliantus atstovavęs advokatas tinkamai vykdė savo pareigas ir visas nurodytas aplinkybes apeliantams išaiškino, todėl galima pagristai teigti, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantai, atstovaujami E. V. ir V. V., pateikė žinodami apie jo nepagrįstumą. Prašymas atnaujinti procesą ne tik buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, bet ir yra visiškai nepagrįstas. Į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pastate yra RUAB „Armigerus“ nuosavybės teise priklausančio turto. Net ir jei būtų įrodyta, kad ginčo įranga nuosavybės teise priklauso RUAB Armigerus“, reikėtų konstatuoti, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 neturėjo ir neturi jokios įtakos RUAB „Armigerus“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Šią aplinkybę akivaizdžiai įrodo faktas, jog RUAB „Armigerus“ nereiškia absoliučiai jokių reikalavimų byloje. Net ir tenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, būtų nagrinėjami tie patys UAB „Šiaulių technika“ pareikšti reikalavimai, kurių nepagrįstumas jau buvo nustatytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais. Šiaulių apygardos teismui išsprendus vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimą, nebuvo apribotos RUAB „Armigerus“ galimybės reikšti pretenzijas dėl nuosavybės teise valdomo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ar reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šie reikalavimai yra atskiros civilinės bylos, kuri galėtų būti pradėta RUAB „Armigerus“ iniciatyva, nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai neva RUAB „Armigerus“ galėjo perimti UAB „Šiaulių technika“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“. CK nenumato galimybės perkelti skolą teismo sprendimu, priešingai – CK 6.116 straipsnis imperatyviai numato, jog esminė skolos perkėlimo sąlyga yra kreditoriaus sutikimas, nes tik kreditorius turi diskrecijos teisę spręsti dėl skolininko pasikeitimo priimtinumo. UAB „Swedbank lizingas“ buvo prieš skolos perkėlimą RUAB „Armigerus“, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl RUAB „Armigerus“ galimybių perimti UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį negalėjo ir negali būti nagrinėjamos bei neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, CK 6.50 straipsnis suteikia teisę tretiesiems asmenims vykdyti prievolę už skolininką ir be kreditoriaus sutikimo. Taigi RUAB „Armigerus“ turėjo visas galimybes vykdyti prievoles pagal lizingo sutartis už UAB „Šiaulių technika“, tačiau to nedarė. Šios aplinkybės liudija, jog RUAB „Armigerus“ neturėjo finansinių galimybių ar rimtų ketinimų perimti UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-252-154/2010 buvo ir turėjo būti vertinami tik lizingo sutarčių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“. Apeliantų nurodoma RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo ir nenustatė UAB „Swedbank lizingas“ jokių papildomų pareigų bei neapribojo ir negalėjo apriboti UAB „Swedbank lizingas“ teisės ginti pažeistus interesus vienašališkai nutraukiant su UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog Šiaulių apygardos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, pasisakė ir dėl RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į pastato dalį. RUAB „Armigerus“ niekuomet nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į pastatą. Ne pagal paskirtį bandydama pasinaudoti proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutais RUAB „Armigerus“ siekė gauti pajamas iš svetimo turto, nemokėdama šio turto savininkui jokio atlyginimo.

UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog apie civilinę bylą pareiškėjams buvo žinoma dar jos nagrinėjimo metu ir apie joje priimtą sprendimą pareiškėjams turėjo žinoti nuo jo priėmimo dienos, todėl su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi akivaizdžiai praleidę CPK 368 straipnsio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Nebuvo nei vienos iš sąlygų, jog teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Dar prieš kreipiantis į teismą pareiškėjams buvo žinoma, jog jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnio 2.1 punkto nuostatose numatyta išankstinė sąlyga niekada neįvyko: UAB „Šiauliu technika” neišsipirko viešbučio iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas”. Priešingai, civilinėje byloje buvo aiškiai konstatuota, kad pati UAB „Šiauliu technika” nevykdė lizingo sutarčių, todėl lizingo sutarčių nutraukimas yra teisėtas. Civilinėje byloje teismas sprendė klausimą tik dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo. Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl viešbutyje esančio kilnojamojo turto nuosavybės teisių perdavimo UAB „Swedbank lizingas”. Teismas nesprendė įrangos nuomos sutarties nutraukimo, pasibaigimo, pakeitimo, tos įrangos demontavimo ar jos priklausymo klausimų, todėl minėtu teismo sprendimu dėl RUAB „Armigerus” materialinių teisių, kurios susijusios su viešbutyje esančios įrangos nuoma, apskritai nebuvo pasisakyta. Apeliantai prašomoje atnaujinti byloje net neketino reikšti jokių naujų reikalavimų, kurie būtų susiję su RUAB „Armigerus”. Vienintelis dalykas, ko pareiškėjai prašė atnaujintinoje byloje – tai pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 26 d. UAB “Swedbank lizingas” ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania” sutarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau po bylos pasibaigimo įvykęs nuosavybės perėjimo faktas, neturintis jokio tiesioginio ryšio su pasibaigusia byla, negali būti pagrindas procesui atnaujinti. UAB „Šiaulių technika” civilinėje byloje dalyvavo ieškovu, todėl apskritai neturi teisės reikalauti atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pareiškimu buvo siekiama proceso atnaujinimo institutui priešingų tikslų ir toks elgesys yra piktnaudžiavimas procesine teise. Byla buvo pakankamai sudėtinga. Joje buvo sprendžiamas ne tik klausimas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, bet taip pat ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania” turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo klausimas, kuris UAB „Ektornet Commercial Lithuania” buvo ne mažiau svarbus nei pati bylos esmė. Vien tam, kad būtų panaikintos nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo įdėta nemažai teisininkų pastangų (praktiškai visi UAB „Ektornet Commercial Lithuania” atstovų parengti dokumentai yra sudėtingi ir didelės apimties, todėl natūralu, kad juos rengiant teko sugaišti nemažai laiko). Byloje vyko du teismo posėdžiai, į kuriuos UAB „Ektornet Commercial Lithuania” atstovams teko vykti iš Vilniaus. Dėl šių priežasčių UAB „Ektornet Commercial Lithuania” patirtos išlaidos yra pagrįstos. Kadangi šios išlaidos buvo patirtos dėl apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant visiškai nepagrįstą pareiškimą ir prisidengiant laikinosiomis apsaugos priemonėmis bandant perimti viešbučio pastato valdymą, manytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti išlaidų atlyginimą visa apimtimi iš pareiškėjų yra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi pareiškėjų atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, išanalizavusi bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dėl pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, o res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su įsiteisėjusio sprendimo daugkartinio peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo to dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo sprendimas priimtas 2010 m. birželio 30 d. ir įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 21 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo gautas Šiaulių apygardos teisme 2012 m. gegužės 7 d. Pareiškėjai prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abu pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Teismas taip pat nurodė, jog RUAB „Armigerus“ nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, o UAB ‚Šiaulių technika“ dalyvavo byloje ir buvo byloje ieškovu, naudojosi šalies teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, todėl UAB „Šiaulių technika“ pateiktas prašymas ne tik yra paduotas praleidus trijų mėnesių terminą, tačiau apskritai negali būti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino termino atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.

Skunde teigiama, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjus civilinės bylos Nr. 2-252/2010 nagrinėjime atstovavo advokatai, todėl apie priimtus sprendimus jie akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti, tačiau faktas, jog bendrovę tam tikru civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, savaime neleidžia daryti išvados, kad kita, visiškai skirtinga, nors ir vadovaujama to paties asmens bendrovė apie priimtus procesinius sprendimus akivaizdžiai žinojo. Pasak pareiškėjų, civilinėje byloje Nr. 2-252/2010 buvo nagrinėjami visai kiti faktiniai bei teisiniai pagrindai, tai yra lizingo sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumas. Pareiškėjai akcentuoja, kad šioje civilinėje byloje dalyvavo kiti juridiniai asmenys, byloje nebuvo vertintos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į poilsio pastato dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“, ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymą.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų argumentais sutikti neturi pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje dalyvavo ieškovo procesiniu statusu, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, todėl konstatuotina, kad UAB „Šiaulių technika“ apie civilinę bylą ir joje priimtą sprendimą buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su teismo nustatyta aplinkybe, jog apie civilinę bylą nuo pat jos pradžios buvo žinoma ir RUAB „Armigerus“, nors ji civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. RUAB „Armigerus“ (buvęs pavadinimas ? UAB „Langvirus“) direktorius yra E. V. (nuo 2001 m. gegužės 7 d.) (1 t., 50 b. l.). Į bylą taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB „Technikos grupė“ direktoriumi nuo 2009 m. balandžio 24 d. taip pat buvo E. V. (3 t., 112-114). Tai yra civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimo metu UAB „Armigerus“ ir UAB „Technikos grupė“ direktoriumi buvo tas pats asmuo. 2009 m. lapkričio 5 d. UAB „Technikos grupė“ civilinę bylą nagrinėjusiam teismui pateikė prašymą įtraukti UAB „Technikos grupė“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t. 33-35 b. l.). UAB „Technikos grupė“ vardu prašymą pasirašė direktorius E. V.. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą tenkino ir įtraukė UAB „Technikos grupė“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, nustatęs, jog UAB „Technikos grupė“ interesas bylos baigtimi egzistuoja, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, ginčo pastate yra jo turto, kurio dalis yra kaip ginčo pastate esanti įranga (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t. 69 b. l.). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad RUAB „Armigerus“ direktorius E. V. jau 2009 m. žinojo apie civilinę bylą Nr. 2-252-154/2010, jos aplinkybes, o nuo 2009 m. lapkričio 11 d. UAB „Technikos grupė, kurios direktoriumi buvo E. V., dalyvavo bylos nagrinėjime. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis loginiu-sisteminiu teisės aiškinimo metodu, įmonės vadovo sužinojimas apie civilinę bylą prilyginamas juridinio asmens sužinojimui apie bylą, todėl tai, jog RUAB „Armigerus“ direktorius E. V. byloje dalyvavo byloje kaip kitos įmonės vadovas, nepaneigia aplinkybės, kad tuo metu apie nagrinėjamą bylą tapo žinoma ir RUAB „Armigerus“, kuri, manydama, jog civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, privalėjo naudotis civilinio proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis ir stoti į bylą trečiuoju asmeniu.

Skunde pareiškėjai taip pat nurodo, jog teismas nepaneigė pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog RUAB „Armigerus“ apie lizinguoto turto pardavimą sužinojo tik 2012 m. balandžio 16 d., susipažinęs su straipsniu leidinyje „Verslo žinios, kad straipsnis apie nekilnojamojo turto pardavimą internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 16 d., kad iki viešai paskelbto straipsnio dėl poilsio pastato pardavimo pareiškėjas RUAB „Armigerus“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtus teismo sprendimus, turėjusius įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylos nagrinėjimą teisme pareiškėjas nebuvo įtrauktas. Tačiau šie pareiškėjų argumentai paneigti pirmiau šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas RUAB „Armigerus“ prašymo minėtą terminą atnaujinti neprašė, nenurodė aplinkybių, dėl kurių terminas turi būti atnaujintas.

Nors įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.), tačiau atižvelgiant į apeliantų atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atmetė ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, tenkino iš dalies atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė iškeldinti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių Daukanto g. 4, Šiauliuose, bei pastato, esančio Taikos g. 4, Neringoje, įpareigojant šiuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“, tai yra teismas įpareigojo ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (tai yra iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, įpareigojant šį turtą priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank“ lizingas“, o kitą priešieškinio dalį teismas atmetė (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t., 146-156 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 3 t., 27-40 b. l.). Byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo: UAB „Šiaulių technika“ (ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį), UAB „Swedbank lizingas“ (atsakovas pagal ieškinį ir ieškovas pagal priešieškinį), UAB „Technikos grupė“ (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje). Pareiškėjai UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje RUAB „Armigerus“, atnaujinus procesą priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ pareiškimą dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieškinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinys būtų patenkintas (1 t., 64-71 b. l.). Pareiškėjai į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydami, kad teismas esą nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų. RUAB „Armigerus”, nurodydama, kad teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl jos materialiųjų teisių ir teisėtų interesų, remiasi 2008 m. rugpjūčio 20 d. tarp UAB „Armigerus” ir UAB „Šiaulių technika” sudaryta jungtinės veiklos sutartimi bei 2009 m. birželio 1 d. UAB „Armigerus” ir UAB „Technikos grupė“ sudaryta įrangos nuomos sutartimi Nr. 2009/06/01. Pasak pareiškėjų, 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika” susitarė, kad UAB „Šiaulių technika” iš lizingo davėjo UAB „Swedbank lizingas” visiškai išpirkus viešbutį, RUAB „Armigerus” įgis nuosavybės teisę į viešbučio dalį, lygią 737 232,36 eurų vertei. Be to, pareiškėjai tvirtina, kad pagal 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartį Nr. 2009/06/01 UAB „Armigerus” nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo UAB „Technikos grupė” viešbučio įrangą, kurios vertė 230 000 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjai daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, nuspręsdamas, jog UAB „Swedbank lizingas” lizingo sutartis su UAB „Šiaulių technika” nutraukė pagrįstai, civilinėje byloje nusprendė ir dėl RUAB „Armigerus” teisių ir teisėtų interesų, susijusių su RUAB „Armigerus” priklausančia viešbutyje esančia įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo dalyku buvusio turto.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ginčas tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl atnaujinus bylos procesą nebūtų iš naujo nagrinėjami UAB „Šiaulių technika“ reikalavimai, įskaitant dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. UAB „Armigerus“ jokių materialiųjų reikalavimų byloje nereiškia, o tik prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Be to, kaip jau minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad lizingo nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“, nutraukimas yra teisėtas, o klausimo dėl viešbučio grąžinimo UAB „Swedbank“ teismas nesprendė, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad turto grąžinimo-perdavimo aktu pastato saugotojas UAB „Irec LT“ grąžino pastatą UAB „Swedbank lizingas“. Teismo sprendimu buvo tik pripažintas teisėtu lizingo sutarties, kurios pagrindu UAB „Šiaulių technika“ valdė ir naudojo pastatą, vienašalis nutraukimas. Iš pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad šios sutarties šalimis buvo tik apeliantai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ ((1 t., 23-24 b. l.). Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, todėl lizingo sutarties vienašalis nutraukimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos RUAB „Armigerus“ teisėms ir pareigoms, nes ji nebuvo lizingo sutarties šalis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, o pareiškėjai šios aplinkybės skunde neginčija, kad UAB „Šiaulių technika“ prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu apskritai negali, nes UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo ieškovas, o pagal priešieškinį – atsakovas, todėl, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, UAB „Šiaulių technika“ negali reikšti naujų reikalavimų byloje, tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami iš naujo. Tačiau pareiškėjai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į poilsio pastate esantį įvairų kilnojamąjį turtą, nurodydami, kad dėl šio turto atsiėmimo pareiškėjas turi galimybę tartis su naujuoju poilsio pastato savininku, tačiau nepasisakė dėl bendrovės teisių į paties poilsio pastato dalį, lygią RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų UAB „Šiaulių technika“ vertei. Su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra pagrindo, nes teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į dalį viešbučio kaip jungtinės veiklos dalyvis, todėl nėra jo teisių pažeidimo jungtinės sutarties pagrindu ir sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Iš 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnio 2.1 punkto matyti, jog jame numatyta sąlyga „iš lizingo davėjo visiškai išpirkus viešbutį, ir UAB „Langvirus“ (UAB „Armigerus“) pareikalavus, UAB „Šiaulių technika“ įsipareigoja perleisti jam nuosavybės teises į viešbučio dalį, sutarties 1.1 punkte nurodytų UAB „Langvirus“ prisiimtų įsipareigojimų vertei“. Tačiau pažymėtina, jog civilinėje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo konstatuota, kad UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutarčių, todėl lizingo sutarčių nutraukimas yra teisėtas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog RUAB „Armigerus“ būtų įgijusi nuosavybės teisę į dalį pastato. UAB „Šiaulių technika“, norėdama įgyti pastatą nuosavybės teise, privalėjo tinkamai įvykdyti su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą lizingo sutartį, tačiau civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas įsiteisėjęs sprendimas patvirtina, jog šios savo pareigos UAB „Šiaulių technika“ tinkamai nevykdė, todėl nuosavybės teisių į pastatą neįgijo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodyta neva pažeista RUAB „Armigerus“ materialioji teisė niekada neegzistavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįtraukus UAB „Armigerus“ į civilinę bylą, buvo pažeistos RUAB „Armigerus“ teisės. RUAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į viešbučio dalį kaip jungtinės veiklos dalyvis, be to, UAB „Armigerus“ nebuvo lizingo sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ šalimi, todėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, RUAB „Armigerus“ teisių nepažeidė. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė UAB „Swedbank lizingas“, tarp RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo ir nenustatė UAB „Swedbank lizingas“ jokių papildomų pareigų bei neapribojo ir negalėjo apriboti UAB „Swedbank lizingas“ teisės ginti pažeistus interesus vienašališkai nutraukiant su UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas ne tik pateiktas praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą, bet ir nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjų atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą.

Minėta, jog skundžiama nutartimi teismas į valstybės biudžetą priteisė iš RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2 000 Lt baudos už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti visą nutartį, taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas. Tačiau teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. CPK X skyriaus „Teismo nuobaudos“ nuostatos numato, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti tesimą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nepaisant to, jog pareiškėjai, paduodami atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, prašo panaikinti visą nutartį. Atskirajame skunde jie nurodo, jog teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtų baudų panaikinimo, kurio Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino (t. 6, 72-75 b. l., 117-120 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjai dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2013 m. vasario 7 d. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjų vadovams paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.), todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai skunde taip pat nurodo, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteistinų išlaidų dydžio pagal Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus, nevertino bylos sudėtingumo, į bylą pateiktų dokumentų kiekio bei apimties, egzistavusios būtinybės pateikti tokius dokumentus, todėl nepagrįstai visiškai tenkino atsakovo prašymą ir iš apeliantų priteisė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ naudai po 9 375 Lt (iš viso 18 750 Lt) atstovavimo išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovavę advokatai iki skundžiamos nutarties priėmimo atliko šiuos veiksmus: pateikė prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (1 t., 137-144 b. l.), prieštaravimus dėl 2012 m. birželio 6 d. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo (2 t., 41-44 b. l.), patikslintą prašymą panaikinti 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (2 t., 58-61 b. l.), paaiškinimus (2 t., 130-131 b. l.), atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą (3 t., 91-94 b. l.), atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties (3 t., 117-126), prašymą dėl nuostolių užtikrinimo (4 t., 21-24 b. l.), prašymą leisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį vykdyti skubiai (4 t., 134-136 b. l.), atsiliepimą į pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. atskiruosius skundus dėl 2012 m. liepos 26 d. ir 2012 m. liepos 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčių (5 t., 61-81 b. l.), atsiliepimą į RUAB „Armigerus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties (5 t., 85-93 b. l.), prašymą informuoti Turto arešto aktų registrą apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (5 t., 163-165 b. l.), prašymą dėl civilinės bylos laikino grąžinimo Šiaulių apygardos teismui (5 t., 174-175 b. l.), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje priteisimo (6 t., 28-30 b. l.). Be to, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovas dalyvavo 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdyje (3 t., 147-148 b. l.), 2012 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (6 t., 45-51 b. l.). Iš duomenų byloje matyti, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turėjo 18 750,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ iš apeliantų priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje žymiai viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Teisėjų kolegija įvertinusi UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašomas priteisti sumas už suteiktas teisines paslaugas bylos nagrinėjimo metu pagal Rekomendacijų 8 punkte nurodytus dydžius, tai, jog dėl bylos nagrinėjimo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovavusiam advokatui buvo būtinybė vykti į Šiaulių apygardos teisme vykusius posėdžius, į teiktų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į pasiektą teisinį rezultatą, sprendžia, jog Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, suteikia pagrindą UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteistą 18 750 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (po 9 375 Lt iš kiekvieno pareiškėjo) sumažinti iki 12 000 Lt (po 6 000 Lt iš kiekvieno pareiškėjo).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalies, kuria į valstybės biudžetą iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ vadovo E. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ vadovo V. V. priteista po 2 000 Lt baudos už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tačiau sumažinti šia nutartimi iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ priteistą uždarosios akcinės bendrovės „Ektornet Commercial Lithuania“ naudai atstovavimo išlaidų sumą iki 12 000 Lt (išieškant po 6 000 Lt iš kiekvienos bendrovės).

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis