- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-884-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00521-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- Raimundo E, R. E. V., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, J. S. E. M.
- Kategorijos
- 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-884-826/2015
2015 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Raimundo E. V. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. E. V. ir A. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir J. S. E. M., dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti: 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. V. 1996 m. pabaigoje pirko karvidę iš Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės ir nuo 1996 m. pabaigos iki 1998-03-30 nuosavybės teise valdė 1423,92 kv. m ploto karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 50/156247, plane žymėjimas lŽlp, 1 aukšto, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., siekiant įregistruoti nekilnojamąjį daiktą R. E. V. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. 1998-03-30 pirko karvidę iš R. E. V. ir nuo 1998-03-30 iki šiol nuosavybės teise valdo buvusią 1423,92 kv. m ploto, dabar fiziškai pažeistą, išlikusią 221,66 kv. m karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 50/156247, plane žymėjimas lŽlp, 1 aukšto, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., siekiant įregistruoti nekilnojamąjį daiktą A. Š. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1992-06-17. Klaipėdos rajono Girininkų kolūkis 1992-07-01 turto perdavimo aktu perdavė savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovei, minėtos bendrovės valdyba posėdžio metu, ką patvirtina 1994-03-09 protokolas Nr. 3, nutarė bendrovei nereikalingą turtą parduoti aukcione už pajinius įnašus ir už pinigus, svarstė klausimą parduoti Antkopčio kaime buvusią nenaudojamą veršidę, kiaulidę ir kitą turtą. Posėdžio metu buvo nutarta šį klausimą perduoti svarstyti visuotiniame bendrovės narių susirinkime. Iš 1994-12-01 protokolo Nr. 10 2 punkto matyti, kad Klaipėdos Girininkų žemės ūkio bendrovės valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Antkopčio karvidės, pastato įvertinimas 15 000 Lt. Iš Girininkų žemės ūkio bendrovės 1998-01-23 visuotinio susirikimo protokolo Nr. 1 darbotvarkės numatyto 6 punkto matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl bendrovės turto pardavimo ir susirinkime buvo nutarta įgalioti likvidatorių Z. C. kontroliuoti parduodant turtą, atstovauti bendrovei, sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjas R. E. V. 1996 m. pabaigoje pirko karvidę iš Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės. Tarp R. E. V. ir Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės buvo sudaryta rašytinė minėto pastato pirkimo–pardavimo sutartis, kurios nei R. E. V., nei Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovė neišsaugojo, sutarties archyvuose taip pat nerasta. Pareiškėjas R. E. V. 1997-09-29 su užsakymu kreipėsi į tuometės VĮ „RTIPPB“ Klaipėdos filialą, prašydamas įregistruoti pirktą anksčiau minėtą pastatą. Remiantis užsakymu ir kitais pirkimo dokumentais 1997-09-29 buvo sudaryta VĮ „Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras“ namų valdybos techninės apskaitos byla, tačiau R. E. V. vardu nebuvo įregistruota jo nuosavybės teisė į karvidę. Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovė likviduota 1998 m. Pareiškėjas R. E. V. nuo 1996 m. pabaigos iki 1998-03-30 nuosavybės teise valdė karvidę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, kad karvidė buvo 1423,92 kv. m bendro ploto, pastatyta 1968 m. 1998-03-30 sutartimi R. E. V. pardavė, o A. Š. už 4000 Lt nupirko karvidę, pavadinę ją fermos dalimi, sutartis pasirašyta abiejų pareiškėjų, tačiau ji nepatvirtinta notarine tvarka. Todėl nors 1997-09-29 Nekilnojamojo turto registre minėta karvidė yra įregistruota, tačiau neįregistruota nei pareiškėjo R. E. V., nei vėliau A. Š. vardu. Pareiškėjai nurodo, kad nežinojo nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo dokumentų tvarkymo tvarkos, todėl nepasirūpino tinkamai ir laiku sutvarkyti minėto nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo dokumentus. Nuo 1998-03-30 iki šiol pareiškėjas A. Š., pirkęs iš pareiškėjo R. E. V. minėtą karvidę, valdo ją nuosavybės teise. Prieš kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Registrų centrą dėl anksčiau minėto pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau nė vieno iš pareiškėjų vardu Registrų centras minėto pastato neįregistravo. Pareiškėjai neturi kitos galimybės tik teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai pirko anksčiau minėtą pastatą, kurį R. E. V. valdė, o dabar valdo A. Š. nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš pareiškėjų R. E. V. ir A. Š. po 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui J. S. E. M.. Teismas nurodė, kad pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) – gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. 1996 m., kai pareiškėjas R. E. V. nurodė, jog pirko karvidę iš ŽŪB „Girininkai“, ir 1998-03-30, kai pareiškėjas R. E. V. teigia pardavęs pareiškėjui A. Š. dalį karvidės, galiojęs CK 225 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o to paties kodekso 47 str. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. ŽŪB „Girininkai“ turto registravimo įstaigoje nebuvo įregistravusi nei bulidės, pareiškėjų vadinamos karvide, nei nuosavybės teisės į ją. Kadangi ji bendrovei nebuvo reikalinga, ją bendrovė pareiškėjui R. E. V. pardavė ne aukcione, o pagal paprastą pirkimo–pardavimo sutartį pastatui nusigriauti (panaudoti kaip statybines medžiagas). Pareiškėjas R. E. V. patvirtino, kad ginčo karvidę nusipirko pagal notariškai nepatvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų matyti, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-11-20 duomenimis, daiktinės teisės į ginčo pastatą – karvidę neįregistruotos. Remdamasis šalių paaiškinimais dėl tarp pareiškėjų sudarytos 1998-03-30 ginčo pastato pirkimo–pardavimo sutarties teismas konstatavo, jog šiuo sandoriu buvo parduotas ne nekilnojamasis turtas, nes tokiam sandoriui turėjo būti sudaryta notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis pagal sudarymo metu galiojusias CK 225 str. nuostatas, o statinys nusigriovimui (statybinės medžiagos). Teismas taip pat pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo pastatas nėra išlikęs. Pastato dalis, kurią R. E. V. pardavė A. Š., kuris tą dalį rekonstravo bei tokiu būdu suformavo naują statinį, įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 pripažinta suformuota savavališkai (sumūrytos sienos, sutvirtinti pamatai), o toks statinys pagal CK 4.103 str. negali būti naudojamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. E. V. ir A. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turėjo įregistruoti įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes turto įregistravimas nesukuria nuosavybės, o tik atlieka išviešinimo funkciją. Vien tai, kad ginčo pastatas nebuvo įregistruotas, nereiškia, jog ŽŪB „Girininkai“ tokio turto neturėjo, nes nuo 1997 m. duomenys apie ginčo turtą yra sukaupti registro ir kadastro duomenų byloje, dėl to toks turtas turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas neįvertino inventorizacinėje ir kadastro bylose esančių duomenų apie turtą. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 nustatytais faktais kaip prejudiciniais faktais, nes šioje byloje dalyvavo ne tos pačios šalys, t. y. pareiškėjas R. E. V. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, o pareiškėjas A. Š. nebuvo apklaustas kaip liudytojas, nebuvo prisiekęs sakyti tiesą. Be to, pareiškėjai kreipėsi dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir nepagrįstai, remdamasis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu, konstatavo, jog karvidės rekonstrukcija buvo nelegali statyba, nes kitoje byloje buvo vertinama ne karvidės, o bulidės statyba. Teismas pažeidė pareiškėjų teisę į nuosavybę. Nurodo, kad ginčo pastato – karvidės statybos teisėtumo klausimas negalėjo būti nagrinėjamas, nes buvo suėjęs ieškinio senaties terminas. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidas, nes jos neįrodytos, nenurodytas atstovavimo sutarties numeris, nenurodyta, už kokias paslaugas buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai.
Pareiškėjai prašė pridėti kaip rašytinius įrodymus – 2015-02-09 VĮ Registrų centro atsakymą apie ginčo pastato kadastro bylą, ištrauką iš Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės preliminaraus projekto. 2015-05-25 pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – antstolės M. T. atsakymą apie jos žinioje esančias vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš skolininko A. Š., 2015-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo raštą dėl vykdomojo rašto dėl baudos išieškojimo iš A. Š. išsiuntimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. Š. raštą antstolei M. T..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. E. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjų reikalavimai negali būti tenkinami, nes statinys, į kurį pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisę, nėra išlikęs, yra likusi tik jo dalis, kuri pastatyta savavališkai. Nurodė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu nustatyta, kad pastatas buvo blogos būklės ir parduotas Plungės gyventojui nugriovimui. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad ginčo pastatas, kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Pažymėjo, kad pareiškėjui R. E. V. buvo parduotos tik statybinės medžiagos – statinio dalis nugriovimui. Pareiškėjas A. Š. ginčo pastatą savavališkai rekonstravo, o savavališka statyba negali būti pagrindas įgyti nuosavybės teisę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką – įsakymo pripažinimas negaliojančiu, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
CPK 314 str. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus: 2015-02-09 VĮ Registrų centro atsakymą apie ginčo pastato kadastro bylą, 2015-03-23 ištrauką iš Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės preliminaraus projekto. Nurodo, kad negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie gauti tik po bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, nors ir gauti jau po bylos išnagrinėjimo, tačiau susiję su byla, dėl to priimtini. Rašytiniai įrodymai, kuriuos apeliantai prašė priimti 2015-05-25 prašymu, nepriimtini kaip nesusiję su šia byla.
Byloje ginčas kilo dėl pastato – karvidės (bulidės) valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjai prašė nustatyti, kad R. E. V. 1996 m. pabaigoje pirko pastatą iš buvusios ŽUB „Girininkai“ ir 1998-03-30 pardavė A. Š.. Pareiškėjams šio fakto nustatymas būtinas tam, kad A. Š. galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
CPK 445 str. įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal CPK 447 str. pareiškime turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei pateikiami įrodymai, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (1 d. 2, 3 p.). Taigi, pareiškėjų pareiga – aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas: 1) kai pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t. y. neteismine, tvarka; 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą); 5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, pastatai pastatyti teisėtai. Todėl negalima nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai buvo pastatyti savavališkai. Be to, kasacinis teismas nurodė, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos būtinos sąlygos. Viena iš jų, kad pareiškėjai buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgiję nuosavybės teisę į pastatą – karvidę. Pareiškime dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjai privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjų nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjų teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti ar atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Ši sąlyga byloje nebuvo nustatyta. Pareiškėjas R. E. V., teigęs, jog ginčo pastatą – karvidę iš buvusios ŽŪB „Girininkai“ įsigijo dar 1996 m. pabaigoje, pateikė buvusiai ŽŪB „Girininkai“ perduoto turto perdavimo–priėmimo aktą, bendrovės posėdžių protokolus, duomenis apie tai, kad ginčo pastatas buvo inventorizuotas, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad ginčo pastatas – karvidė – būtų įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ŽŪB „Girininkai“ vardu, kuris, kaip atskiras objektas, galėjo būti parduotas R. E. V.. Priešingai – Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010, kurioje pareiškėjas A. Š. siekė nustatyti nuosavybės teisę į šios bylos ginčo pastatą įgyjamosios senaties būdu, buvo konstatuota, kad pastatas – karvidė (bulidė) buvo parduotas ne kaip atskiras objektas, o tik kaip statybinės medžiagos – plytos, nes kaip atskiras objektas jis neišlikęs. Kadangi ginčo pastatas – karvidė, kaip buvusios ŽUB „Girininkai“ turtas, nebuvo įregistruota, ji kaip objektas ir negalėjo būti parduota, o tai, kad kaip nekilnojamasis turtas nebuvo parduota, patvirtina ir pačios bendrovės vadovai (civilinė byla Nr. 2-1204-867/2010). Pareiškėjai nepateikė jokių jų nuosavybės teisę į pastatą – karvidę patvirtinančių duomenų, o jų pateikti duomenys yra nepakankami patvirtinti pastato valdymą nuosavybės teise (CPK 178 str.).
Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes šioje byloje dalyvavo ne tos pačios šalys, t. y. pareiškėjas R. E. V. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, o pareiškėjas A. Š. nebuvo apklaustas kaip liudytojas, nebuvo prisiekęs sakyti tiesą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 nustatytomis aplinkybėmis, nes paminėtoje byloje dalyvavo visos tos pačios šalys, išskyrus pareiškėją R. E. V., kuris šioje byloje jau yra pareiškėjas kartu su A. Š., ginčas vyko dėl to paties pastato. Tačiau pareiškėjas A. Š. paminėtoje byloje įrodinėjo, jog nuosavybės teisę į pastatą – karvidę įgyjamosios senaties būdu įgijo iš buvusios ŽŪB „Girininkai“, t. y. kai ši bendrovė paliko nenaudojamus pastatus. Atmetus A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąja senatimi, šioje byloje pareiškėjas A. Š. jau teigia, kad ginčo pastatą įgijo ne iš buvusios ŽŪB „Girininkai“, o iš pareiškėjo R. E. V.. Tokie prieštaringi A. Š. paaiškinimai vertintini kritiškai, o byloje nesant jokių kitų patikimų duomenų, kad egzistavo dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų nuosavybės teisę į ginčo pastatą, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybės, jog egzistavo dokumentai, patvirtinantys, kad jie valdė nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, o tuo labiau kad ginčo pastatas, kaip vienetas, niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Apeliantai ginčija sprendimo argumentą, jog ginčo pastato – karvidės statybos teisėtumo klausimas negalėjo būti nagrinėjamas, nes buvo suėjęs ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Visų pirma, byloje nebuvo sprendžiamas A. Š. atliktos rekonstrukcijos teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, pasirėmė kitoje civilinėje byloje nustatyta aplinkybe, jog A. Š. atlikta rekonstrukcija buvo neteisėta, o neteisėtai atsiradusių statinių teisėtas valdymas negali atsirasti. Kitoje byloje priimti sprendimai yra įsiteisėję, procesas jose nebuvo atnaujintas, priešingai, nei klaidingai teigia apeliantai, dėl to nėra jokio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 1997 m. duomenys apie turtą sukaupti kadastre ir registre. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visus pareiškėjų pateiktus duomenis, o tai, kad jie nebuvo įvertinti palankiai pareiškėjams, nereiškia, kad teismas jų nevertino apskritai. Be to, 1997 m. kadastriniai duomenys apie ginčo pastatą, kuriuos atlikti užsakė R. E. V., patvirtina tik faktą, jog karvidės buvo išlikusi tik maža dalis, jos nusidėvėjimas – 67 proc. Nurodyti duomenys tik patvirtina tai, kad labiau tikėtina, jog ginčo objektas buvo parduotas tik kaip statybinės medžiagos. Atsižvelgdama į tai, kad valdymo faktas į nekilnojamąjį turtą gali būti patvirtintas, tik jeigu toks turtas išlikęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant išlikusio turto negali būti nustatytas ir tokio neišlikusio objekto valdymas nuosavybės teise.
Apeliantai taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad J. S. E. M. pateikti dokumentai apie patirtas teisines išlaidas yra nemotyvuoti, nesutampa pinigų priėmimo kvito ir teiktų paslaugų datos, dėl to pirmosios instancijos teismas šias išlaidas jam nepagrįstai priteisė. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo pateikė 2015-02-03 300 EUR sumos pinigų priėmimo kvitą, kvite nurodyta, jog sumokėta už dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas, byloje pateiktas atsiliepimas į pareiškimą, atstovauta teismo posėdžiuose. Vien tai, kad teisinių paslaugų suteikimo (atsiliepimo surašymo, dalyvavimo teismo posėdžiuose) momentas yra ankstesnis / vėlesnis nei pinigų priėmimo kvito išrašymo momentas, nereiškia, kad asmuo tokių išlaidų nepatyrė. Šiuo atveju pinigų priėmimo kvitą suinteresuotas asmuo pateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, turėtos išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, dėl to priteistos pagrįstai (CPK 93, 98 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.
Atsisakyti priimti apeliantų su 2015-05-25 prašymu pateiktus rašytinius įrodymus.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.