- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- I-1009-609/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00455-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo
- Trečiasis asmuo
- R. E. V., J. S. E. M.
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., pareiškėjo atstovui P. M., atsakovės valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. E. V., J. S. E. M. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau- VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, teritorinis registratorius) 2014-03-17 sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-291, 2014-03-18 sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-300 ir atsakovę įpareigoti priimti naują sprendimą- vadovaujantis 2014-03-13 pareiškėjo prašymu nekilnojamąjį daiktą-karvidę duomenys neskelbtini, esančią duomenys neskelbtini, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo vardu.
Skunde, kurį patikslino (b.l. 3-6, 72-79) pareiškėjas nurodė, jog 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš R. E. V. jis įsigijo nekilnojamąjį daiktą- karvidę duomenys neskelbtini, esančią duomenys neskelbtini. Teigia, kad minėtą nekilnojamąjį daiktą R. E. V. buvo įsigijęs iš žemės ūkio bendrovės „Girininkai“, ką patvirtina 1997-09-29 įrašas kadastrinių matavimo byloje. Teigia, kad nurodytam nekilnojamam daiktui buvo suteiktas unikalus duomenys neskelbtini, o 2012-05-18 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo suteiktas adresas. Pažymi, kad ginčo nekilnojamasis daiktas yra žemės sklype duomenys neskelbtini, esančiame duomenys neskelbtini kadastrinėje vietovėje, adresu duomenys neskelbtini. 2014-03-18 jis kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas nekilnojamąjį daiktą-karvidę duomenys neskelbtini, esančią duomenys neskelbtini, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jo vardu. Teigia, jog teritorinio registratoriaus 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291, 2014-03-18 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-300 jo prašymą tenkinti atsisakyta, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teritorinio rrgistratoriaus sprendimus paliko nepakeistus. Mano, kad 2014-03-17 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes ginčo nekilnojamam daiktui yra suteiktas unikalus numeris duomenys neskelbtini, 2002-02-27 pastatas buvo kartografuotas žemės sklype, kurio kadastrinis duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, prie jo yra servitutinis kelias. Pažymėjo, kad R. E. V. teritoriniam registratoriui buvo pateikęs visus dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šį pastatą. Nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendimu Nr. Nr. (4.6.10.)RS-300 „Dėl daiktinių teisų registravimo nekilnojamojo turto registre“, pareiškėjas nurodė, kad 2014-02-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo statinys įregistruotas 1997-09-29, tik neaišku, kodėl nenurodytas jo savininkas R. E. V.. Teigia, kad priimdamas sprendimą, teritorinis registratorius nepagrįstai rėmėsi Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 420, kurių 31 punktas numatė, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepime į skundą (b.l. 46-49) nurodyta, kad atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 priimtas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio, 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei nustačius, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Teigia, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-300 priimtas, atsižvelgus į tai, jog nekilnojamojo daikto duomenys nėra įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. E. V. atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 86-89) nurodė, jog su skundu sutinka ir prašo jį patenkinti visiškai. Teigia, jog 1998-03-30 jis pareiškėjui A. Š. pardavė nekilnojamąjį daiktą – karvidę, duomenys neskelbtini, esančią duomenys neskelbtini, kurią buvo įsigijęs iš žemės ūkio bendrovės "Girininkai". Aplinkybę, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas, patvirtina 1997-09-29 užsakymas Nr. 1637, nekilnojamajam daiktui suteiktas unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir suteiktas adresas. Be to teigia, kad jo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį daiktą patvirtina 2014-01-24 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštas Nr. (4.4.2.)KLS-111. Mano, kad priimdamas skundu ginčijamus sprendimus, teritorinis registratorius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1,2 dalių nuostatas, nes administracinės procedūros nesustabdė, siekiant informuoti visus suinteresuotus asmenis. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 pagal jo 2014-12-01 teismui pateiktą prašymą. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-921-903/2014 dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, todėl mano, kad dėl nurodytos aplinkybės šios bylos nagrinėjimas turėtų būti stabdomas. Mano, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendime Nr. (4.6.10.)RS-300 nurodyta aplinkybė, jog pagal pareiškėjo pateiktų dokumentų išdavimo metu galiojusių Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 420 31 punktą patvirtinusi aukciono rezultatus, rajono privatizavimo komisija ne vėliau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui nuosavybės teisės dokumentus, jeigu per šį laikotarpį pasirašomasobjekto turto, teisių bei pareigų perdavimo-priėmimo aktas, pranešant šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką, yra nepagrįsta, nes nuo 1995-11-16 Klaipėdos rajono privatizavimo tarnybos veikla buvo nutraukta. Teigia, kad 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartis atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. E. M. atsiliepime į skundą (b.l. 91-100) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad pareiškėjas siekia nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruoti savavališkai rekonstruotą statinį, kuris nėra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Mano, kad pareiškėjo skunde ir jo patikslinime nurodytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 buvo konstatuota, kad pareiškėjui buvo parduotas ne nekilnojamojo turto objektas, o statybinės medžiagos- plytos. Pareiškėjas A. Š. nepateikė įrodymų, kad įsigijo suformuotą nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą viešajame registre, sudarydamas notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, jog mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą, nes jam yra žinoma, kas statinys yra savališka statyba.
Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo J. S. E. M. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-291 ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-300 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2014 03 13 pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė prašymą dėl nekilnojamojo daikto- karvidės duomenys neskelbtini, esančios duomenys neskelbtini, kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.
Teritorinio registratoriaus 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291 ir 2014-03-18 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-300 pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti, motyvuojant tuo, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, be to, pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą.
Išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-291 ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-300 panaikinimo, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-04-23 sprendimu Nr. cspr1-92 juos paliko nepakeistus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą tvarko, registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, pateikdamas prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo nekilnojamojo turto registratoriui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą ir šie dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys. Dokumentai, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, yra konkretizuoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi priimti vieną iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje numatytų sprendimų. Šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šio straipsnio 1-9 punktuose nurodytų aplinkybių. Prie tokių aplinkybių priskirtas dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitikimas šio įstatymo reikalavimų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas).
Nekilnojamojo turto registro dokumentų byloje Nr. 55/10252 esantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-03-19 sprendimas Nr. (4.7.11.)-KS-115 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų b.l. 6) patvirtina, jog nekilnojamojo daikto- karvidės pastato duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, kadastriniai duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, o iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-03-22 sprendimo Nr. (4.6.10.) RS-235 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų b.l. 4) matyti, jog juo jau buvo atsisakyta tenkinti prašymą nurodytą daiktą įregistruoti pareiškėjo vardu. Nors pareiškėjas A. Š. teigia, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą- karvidę duomenys neskelbtini, esančią duomenys neskelbtini, jis įgijo 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nurodytą teiginį paneigia Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas (b.l. 108-115), iš kurio turinio matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kurioje pareiškėjas A. Š. prašė nustatyti faktą, kad nuosavybės teises į bulidę (karvidę), inventorinėje byloje registro Nr. duomenys neskelbtini, žymimą duomenys neskelbtini, esančią J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini, jis įgijo pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatavo, kad atlikdamas pastato rekonstrukciją, pareiškėjas sufomavo naują statinį, kurio statyba nėra įteisinta, o faktiniai statinio duomenys nesutampa su statinio inventorinėje byloje nurodytais duomenimis. Aplinkybę, jog pareiškėjas yra nekilnojamojo daikto- karvidės pastato duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, savininkas, paneigia ir pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatytas faktas, kad 2014-03-14 tretysis suinteresuotas asmuo R. E. V. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir civilinė byla Nr. 2-921-903/2014 dar nėra išnagrinėta.
Kadangi nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenis prašoma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nėra suformuotas, 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291 atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Nustatyta, jog pareiškėjo pateiktos 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu buvo prašoma atlikti teisinę registraciją, forma neatitinka sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytos formos, todėl nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog nebūdamas nekilnojamojo daikto-karvidės duomenys neskelbtini, (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini, savininku, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teritorinį registratorių dėl nurodyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo. Kadangi įregistravus daiktinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, būtų pažeista Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-30, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą-karvidę duomenys neskelbtini, (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančią duomenys neskelbtini, laikytinas teisėtu.
Konstatavus, kad atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 ir 2014-03-18 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-300 yra teisėti, reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą- vadovaujantis 2014-03-13 pareiškėjo prašymu nekilnojamąjį daiktą-karvidę duomenys neskelbtini (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančią duomenys neskelbtini, įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo vardu, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.