Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui,

2015 m. rugsėjo 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. E. M. ir valstybės įmonės Registrų centrui dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-753, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-766 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-753 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-766 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą“.

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą pagal 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjo A. Š. prašymą (įrašo eilės Nr. 8828084) dėl nuosavybės teisės – nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjo vardu.

Akcentuoja, jog 1998 m. kovo 30 d. sutarties teisinis vertinimas yra atliktas Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015, o 2014 m. atsakovo nurodyti ankstesni teritorinio registratoriaus sprendimai ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1009-609/2014 yra kol kas neįsiteisėję, kadangi pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. ir jo atstovas Visvaldas Petryla skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Akcentuoja, jog pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015, kurioje buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nekilnojamojo daikto (karvidės 1Ž1p) suformavimo teisėtumo nepatvirtina ir A. Š. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-753 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“ ir 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-766, „Dėl daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą pagal 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjo A. Š. prašymą (įrašo eilės Nr. 8828084) dėl nuosavybės teisės – nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjo vardu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 24 d. teritoriniam registratoriui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir karvidė 1Ž1p) (b. l. 37A-38). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015, 1998 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 9 d. raštą Nr. (4.4.2.)KLS-200, 1997 m. rugsėjo 29 d. kadastro duomenų bylą Nr. 50/156247, 2014 m. gegužės 19 d. kadastro duomenų bylą Nr. 50/153247.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-753 netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p tuo pagrindu, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 11-12). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-766 netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, be to, pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (b. l. 13-14). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-753 priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, o 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-766 priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi.

Išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-753 ir 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-766, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. espr1-108 juos paliko nepakeistus (b. l. 18-19).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, pateikdamas prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo nekilnojamojo turto registratoriui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą ir šie dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys. Dokumentai, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, yra konkretizuoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

Registro tvarkytojas turi teisę ir pareigą atsisakyti vykdyti registravimą tik nustatęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurių sąrašas yra baigtinis. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 19 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisakyti registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį.

Prijungtos administracinės bylos Nr. I-1009-609/2014 medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės su analogišku prašymu dėl nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir pareiškėjo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą jau buvo kreipęsis anksčiau. Teritorinis registratorius 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291 ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-300 pareiškėjo prašymo netenkino tuo pagrindu, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, Nekilnojamojo turo registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, be to, pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtino pareiškėjo nuosavybės teisių į pašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (b. l. 11-12, 14-15). Pareiškėjas teritorinio registratoriaus sprendimus buvo apskundęs VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o jai pareiškėjo skundo netenkinus (b. l. 19-20) – ir Klaipėdos apygardos administraciniam, kuris 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 79-83). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. liepos 8 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą (b. l. 84-91).

Nagrinėjamos bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas iš naujo kreipdamasis į teritorinį registratorių VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą bei iš naujo prašydamas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015, kurią kartu su prašymu pateikė teritoriniam registratoriui. Pareiškėjo teigimu, minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad nekilnojamasis daiktas – karvidė 1Ž1p yra įregistruotas statinys; taip pat nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatomas, kadangi tarp A. Š. ir E. R. V. 1998 m. kovo 30 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria R. E. V. pardavė A. Š. 12 metrų ilgio fermos dalį, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog atsižvelgiant į minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, yra pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą-karvidę 1Ž1p.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015 (b. l. 21-26) turinys patvirtina, jog teismas rėmėsi 2014 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nurodydamas, kad 1997 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2014 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo data 1997 m. rugsėjo 29 d., registro tipas – statiniai, tačiau jame įrašų, jog būtų buvę įregistruoti kokie nors konkretūs statiniai, nėra (b. l. 16). Tai yra, 1997 m. rugsėjo 29 d. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas koks nors nekilnojamasis daiktas, tuo labiau karvidė 1Ž1p. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje dėl nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumo nėra pasisakęs, o abstraktus nurodymas apie statinių įregistravimą, tačiau nieko nepasisakant dėl konkrečių statinių (šiuo atveju karvidės 1Ž1p) įregistravimo, nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – karvidė 1Ž1p. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 12 d. išrašas kaip tik patvirtina faktą, kad jokių duomenų apie karvidės 1Ž1p įregistravimą nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo įregistruota. Prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-1009-609/2014 yra pateikta Nekilnojamojo turto registro dokumentų byla Nr. 55/10252, kurioje esantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (4.7.11.)-KS-115 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų byla Nr. 55/10252, psl. 6) patvirtinta, kad nekilnojamojo daikto – karvidės pastato 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, o iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-235 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų byla Nr. 55/10252, psl.. 4) matyti, kad šiuo sprendimu jau buvo atsisakyta tenkinti prašymą nurodytą daiktą įregistruoti pareiškėjo vardu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-903/2015 atmetė pareiškėjų R. E. V. ir A. Š. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R. V. 1996 m. pabaigoje pirko karvidę 1Ž1p iš Klaipėdos rajono Girininkų žemės ūkio bendrovės ir nuo 1996 m. pabaigos iki 1998 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdė bendro ploto 1423,92 kv. m. karvidę 1Ž1p bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. 1998 m. kovo 30 d. pirko karvidę iš R. E. V. ir nuo 1998 m. kovo 30 d. iki šiol nuosavybės teise valdo buvusią bendro ploto 1423,92 kv. m., dabar fiziškai pažeistą išlikusią 221,66 kv. m. karvidę 1Ž1p. Sprendime teismas konstatavo, kad pastatas, kurį pirko E. R. V., nebuvo išlikęs, todėl 1998 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ne nekilnojamasis turtas, o statinys sugriovimui (statybinės medžiagos). R. E. V. ir A. Š. šį sprendimą apeliacine tvarka skundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2015 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-884-826/2015 paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą (b. l. 92-97). Minėtos faktinės aplinkybės jau buvo iš esmės konstatuotos ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 (b. l. 70-74), kurio Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi nepakeitė (b. l. 75-78). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendime buvo konstatuota ir tai, kad pareiškėjas karvidę 1Ž1p rekonstravo, tuo būdu pareiškėjas suformavo naują statinį, t. y. atliko savavališką statybą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog duomenų apie išlikusį nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p nėra, ji niekada nebuvo įregistruota, o pareiškėjas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų teisėtai suformuotą statinį – karvidę 1Ž1p, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas teisėtai ir pagrįstai 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-753, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu (pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų), atsisakė įrašyti į Nekilnojamo turto kadastrą nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015 nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negali būti taikomas, kadangi tarp pareiškėjo A. Š. ir R. E. V. 1998 m. kovo 30 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl yra kitas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Pareiškėjo manymu, tai patvirtina jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties Nr. 2S-660-538/2015 turinio matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas nevertino tarp A. Š. ir E. R. V. 1998 m. kovo 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, o tik nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatomas, kadangi tarp pareiškėjo A. Š. ir R. E. V. 1998 m. kovo 30 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1009-609/2014 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1621-662/2015, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistu, konstatavo, kad 1998 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu buvo prašoma atlikti teisinę registraciją, forma neatitinka sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje numatytos formos, todėl ji nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, revizuodamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo ir tai, kad R. V. savo nuosavybės teisių nėra įregistravęs nekilnojamojo turto registre, todėl jis jų negali ir perleisti. Minėti teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Darytina išvada, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-766 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto pastato – karvidės 1Ž1p.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. sprendimai yra išsamiai motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą pagal 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjo A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisės – nekilnojamojo daikto – karvidės 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjo vardu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.