Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-2693-1097/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: 2-2693-1097/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22882-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: Z. K.
Atsakovas: A. M., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Arūnas Kontrimavičius, Juozas Kunca

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. 2-2693-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22882-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingai Dildienei, Ingridai Žuraitei,dalyvaujant ieškovui Z. K. ir jo atstovui advokatui Juozui Kuncai,atsakovui A. M. ir jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. dėl pagal rangos sutartį sumokėtų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P., ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Z. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. M., prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš atsakovo A. M. 20 918,90 Eur pagal rangos sutartį sumokėtų lėšų bei nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 13/9, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus rekonstruojant viešąjį tualetą, esantį (duomenys neskelbtini) į kultūrinio poreikio su gyvenamąja patalpa statinį. Statybos leidimas, projektas ir kiti reikalingi dokumentai su preliminaria rekonstrukcijos sąmata buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui atsakovui A. M.. Už rekonstrukcijos darbus ieškovas sumokėjo atsakovui A. M. 71 400 Lt (20 695,65 Eur). Ieškovo teigimu, rekonstrukcijos darbai atlikti netinkamai ir nekokybiškai, o 2014 m. balandžio mėnesį dėl nenurodytų priežasčių darbai buvo nutraukti. Dėl nekokybiškai atliktų darbų ieškovas kreipėsi į statybos ekspertus. 2014 m. birželio 18 d. baigtos ekspertizės metu nustatyta, kad tinkamai atliktų darbų vertė yra 4830 Lt (1400 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turi grąžinti ieškovui 66 570 Lt (19 295,65 Eur) sumą, sumokėtą už netinkamai atliktus darbus (71 400 Lt – 4830 Lt). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų ekspertizės kainą (5600 Lt, 1623,19 Eur), nurodydamas, kad ši suma yra ieškovo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patirti nuostoliai.

3. Ieškovas nurodytą ieškinio sumą prašė priteisti subsidiariai iš atsakovo A. M., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo. Ieškovo teigimu, atsakovas darbams atlikti skirtas lėšas pasilikdavo savo asmeninėje sąskaitoje, neįnešdavo jų į įmonės sąskaitą, vykdytos veiklos neatspindėjo įmonės finansiniuose dokumentuose, t. y. veikė ne įmonės, kurios vardu buvo sudaryta rangos sutartis, bet savo asmeniniais interesais. Dėl to jis turi būti laikomas subsidiariai su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad statybos rangos santykiai tarp ieškovo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiklostę, ieškovas nepateikė statybos projekto ir statybos leidimo, jam buvo per brangu samdyti statybos įmonę, todėl ieškovas nusprendė pats rekonstruoti pastatą, o atsakovas A. M., kaip fizinis asmuo, teikė ieškovui konsultacijas, pirko statybines medžiagas. Dauguma objekte dirbusių darbuotojų buvo surasti pagal skelbimus laikraštyje ir dirbo pagal verslo liudijimus. Visiems atliekamiems darbams vadovavo ieškovas, kuris mokėjo ir darbo užmokestį darbuotojams. Atsakovas taip pat nurodė, kad visi ieškovo sumokėti pinigai buvo panaudoti statybinėms medžiagoms pirkti, sumokėti darbininkams, už elektrą objekte, kurą bei kitoms ūkinėms išlaidoms. Dalis darbų galėjo būti atlikti netinkamai vien dėl to, kad ieškovas stengėsi viską daryti kuo pigiau. Atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo T. P. ne kartą sakė ieškovui, kad reikia griauti visą statinį, įrengti naujus patikimus pamatus ir tik tada statyti naują pastatą, tačiau ieškovas į jų rekomendacijas neatsižvelgė. Supratęs, kad ieškovas dėl taupumo nesutinka, jog rekonstrukcija būtų vykdoma saugiai, atsakovas atsisakė toliau padėti ieškovui, t. y. darbai objekte nebuvo užbaigti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl paties ieškovo nenoro bendradarbiauti ir laikytis statybos bei saugumo reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Šalies argumentai

6. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovas A. M. pateikė priešieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) 2013 m. gruodžio 2 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Z. K. pasirašytą Statybos rangos sutartį Nr. 13/09 ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta ir nebuvo vykdoma. Sutarties dalykas neapibrėžtas ir aiškiai nesutartas, t. y. sutartyje nurodoma, kad sutarties dalykas yra rangovo įsipareigojimas gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo bei lauko inžinerinių tinklų, kurių detalizacija pateikiama prie sutarties pridedamoje sąmatoje, įrengimas, tačiau sutarties 2 punkte matyti įrašas ieškovo ranga, kad darbai turi būti atlikti pagal projektą įvardijant kitokius darbus: griovimą, stogo konstrukcijas ir dangą, balkoną, laiptus. Sutartyje projektą sutarta vykdyti atliekant konkrečius darbus, nurodytus sąmatoje (sutarties 1, 3, 12.1 punktai), tačiau sąmatos prie sutarties nėra, ji nebuvo sudaryta ir dėl konkrečių statybos-remonto darbų sutarta nebuvo. Be to, aplinkybę, kad sutartis nebuvo sudaryta ir dėl konkrečių darbų nebuvo susitarta, patvirtina konkliudentiniai šalių veiksmai: bendrovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos, nepriėmė į darbą darbuotojų; byloje pateikta 2014 m. balandžio 3 d. sąmata sudaryta po to, kai pagal rangos sutartį darbai jau turėjo būti baigti (2014 m. sausio 20 d.), o ją pasirašė T. P., kuris nebuvo bendrovės vadovas ar jos darbuotojas. Sąmatoje buvo įrašytos įmonės administravimo išlaidos ir pelnas, su kuo ieškovas nesutiko. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo pateikti skolos rašteliai rodo, kad paties ieškovo vykdyti statybos darbai buvo atlikti ne 30 000 Lt sumai, kaip nurodyta sutartyje, o 73 200 Lt sumai; be to, ne tokie, kokie nurodyti sutartyje. Nėra jokių duomenų, kad būtų pasirašyti sutarties 8, 9 punktuose nurodyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Tai, kad bendrovė nevykdė statybos darbų, patvirtinta ir 2014 m. birželio 18 d. statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovas ekspertams nepateikė Statybos darbų žurnalo, statybvietės priėmimo-perdavimo akto, medžiagų atitikties deklaracijų darbų priėmimo aktų ir kitų vykdant statybos darbus normatyviniais aktais nustatytų privalomų dokumentų; užsakovas nebuvo sudaręs sutarties su statybos techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu; statybos techninė priežiūra, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, dėl ieškovo kaltės nebuvo vykdoma. Ieškovo pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos, 2014 m. balandžio 3 d. T. P., ieškovo ir atsakovo A. M. pasirašytas raštelis patvirtina, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečios darbų kainos, pinigai bendrovei nebuvo mokami, juos gavo fiziniai asmenys; pinigai buvo sumokėti A. M., o ne bendrovei. Taigi, sutartis nėra skaidri ir aiški, neturi statybos rangos sutarčiai būdingų elementų – susitarimo dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, sutarties įvykdymo termino, konkrečių rangovo atliekamų darbų ir medžiagų kainų, ji faktiškai nebuvo vykdoma pagal sutarties sąlygas. Dėl to sutartis, nesant aiškios šalių valios išreikšimo formos, yra nesąžininga ir laikytina nesudaryta bei negaliojančia.

8. Atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prisidėjo prie atsakovo A. M. pareikšto priešieškinio, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. statybos rangos sutartis Nr. 13/09 laikytina negaliojančia, nes ji nebuvo sudaryta, neatitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Nesant aiškios šalių valios išreikšimo formos, sutartis laikytina nesudaryta ir yra negaliojanti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad rangos sutartis, nors ir blogai, bet buvo vykdoma. Tinkamai atlikta darbų už 4830 Lt (1400 Eur), kurių ieškovas neprašo priteisti. Argumentai dėl sutarties negaliojimo buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo, todėl priešieškiniu iš esmės siekiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl statybos rangos sutarties būtų revizuota. Be to, statybos rangos sutarties formos nesilaikymas, net jei ji ir nebūtų sudaryta raštu, nebūtų pagrindas pripažinti santykių ne sutartiniais. Sutartis atitinka būtinus CK 6.154–6.159 straipsnių keliamus reikalavimus, sudaryta laisva valia, joje numatytos sumos (papildomai ir 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje), darbų priėmimo tvarka, garantijos, kad įmonė yra tinkamai veikianti ir turinti visas technines-organizacines ir finansines galimybes vykdyti sutartį.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad rangos sutartyje, sudarytoje su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šalys susitarė dėl visų būtinų sutarties sąlygų, kurios aptartos pačioje sutartyje ir ją papildančioje 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje (pagal Sutarties 27 punktą). Taip pat nurodė, kad ekspertizės akte minimi darbai yra sutartyje nustatytų darbų detalizavimas ir jokie papildomi darbai, kurie nebuvo sutarti rangos sutartyje, atlikti nebuvo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. M. netinkamai vykdė sutartį, neįnešė sumokėtų pinigų į bendrovės kasą, neapdraudė bendrovės civilinės atsakomybės ir tuo padarė žalą ieškovui. Jis, kaip įmonės vadovas, netinkamai organizavo įmonės veiklą – įmonė nevedė buhalterinės apskaitos, neturėjo savo darbuotojų-specialistų, prisiėmė įsipareigojimus, kurių nevykdė. Įmonė veiklos nevykdė, o atsakovas, kaip įmonės vadovas, netinkamai organizavo statybos darbus, dėl to jie buvo atlikti blogai ir padaryti nuostoliai ieškovui. Todėl atsakovas A. M., kaip įmonės vadovas ir darbų organizatorius, atsako subsidiariai su įmone.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad rangos sutartyje nurodyta, kad turi būti sudaroma darbų sąmata, o nagrinėjamu atveju ji sudaryta nebuvo – 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje nurodyti kiti darbai, nei rangos sutartyje. Atsakovo teigimu, teisiniai santykiai klostėsi tarp ieškovo ir jo, kaip teikusio konsultacijas ir organizacines paslaugas ieškovui savarankiškai vykdant statybos darbus. Be to, visi ieškovo sumokėti pinigai buvo panaudoti medžiagoms pirkti, statybos išlaidoms padengti. Taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktas ekspertizės aktas yra sudarytas pagal ieškovo žodžiu pateiktą informaciją, į jį nėra įtraukti visi atlikti darbai ir neįvertinta visa reikšminga informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Piešieškinis atmestinas.

12. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes:

12.1. 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovas Z. K. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus atsakovo A. M., pasirašė Rangos sutartį Nr. 13/09 (toliau – ir Sutartis) (t. 1, b. l. 83–85). Sutarties 1 punkte susitarta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovė) įsipareigoja atlikti gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (vadinamus ,,rangos darbais“), kurių detalizacija pateikiama sąmatoje, pridedamoje prie Sutarties kaip Priedas Nr. 1, ir perduoti rangos darbų rezultatus ieškovui (užsakovui), o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti už juos nustatyto dydžio kainą. Sutarties 2 punkte ranka įrašyta, kad Sutarties objektu esantys rangos darbai atliekami žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą projektą (griovimas, stogo konstrukcija ir danga, balkonas, laiptai). Sutarties 3 punkte nustatyta, kad rangos darbų kaina yra 30 000 Lt, o rangos darbų, nurodytų sąmatoje, atlikimo terminas yra 2014 m. sausio 20 d. (Sutarties 7 punktas).

12.2. 2013 m. gruodžio 20 d. – 2014 m. kovo 7 d. ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas per banką pervedė atsakovui A. M. 34 500 Lt (t. 1, b. l. 38–33).

12.3. 2019 m. balandžio 3 d. ieškovas ir atsakovas A. M. pasirašė pažymą apie atsakovo iš ieškovo gautas sumas, patvirtindami, kad iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 62 200 Lt: 34 500 Lt pavedimais banke ir likusi dalis (27 700 Lt) grynais (mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. kovo 18 d.)(t. 1, b. l. 88).

12.4. 2014 m. balandžio 3 d. ieškovas, atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo T. P. pasirašė sąmatą namo (duomenys neskelbtini) statybai (t. 1, b. l. 130). Sąmatos 10 punkte įtrauktos įmonės administravimo išlaidos (3500 Lt), 11 punkte – pelnas (2150 Lt), 12 punkte – PVM (6000 Lt (nuo 300 000 Lt). Darbus įsipareigota atlikti iki 2014 m. balandžio 25 d. Ieškovas, pasirašydamas sąmatą, nurodė, kad ,,su sąmata sutinku, išskyrus 10 ir 11 punktus, t. y. administracinės išlaidos ir pelnas)“.

12.5. 2014 m. balandžio 7 d. ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas pervedė atsakovui A. M. 2000 Lt (t. 1, b. l. 34).

12.6. 2014 m. balandžio 17 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas A. M. įsipareigojo sumokėti ieškovui 5000 Lt (t. 1, b. l. 34).

12.7. 2014 m. balandžio 28 d. skolos rašteliu atsakovas A. M. patvirtino, kad gavo iš užsakovo Z. K. 4000 Lt statybos rangos darbams (duomenys neskelbtini), ir pasižadėjo, jog už nurodytus pinigus bus atlikti darbai iki 2014 m. gegužės 1 d. stogo dengimas skarda, lietvamzdžių sukabinimas ir šių medžiagų pirkimas. Taip pat nurodyta, kad stogo piramidei gaminti duodamas avansas 1800 Lt, o bendra kaina 3700 Lt. Atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo. Taip pat pažymima, kad raštelis bus grąžintas priimant darbus, o pinigai įskaityti į bendrą sumą už statybos darbus (t. 1, b. l. 87).

12.8. 2014 m. liepos 3 d. raštu atsakovas A. M. ieškovui nurodo, kad ,,aš iš jūsų jokių piniginių sumų neskolinau, nes pinigų sumą 2014 m. balandžio 17 d. man davėte jums priklausančio Palangos mieste namo statybai, nes šio namo statybą pagal susitarimą vykdau aš, o jūs ją finansuojate“ (t. 1, b. l. 137).

12.9. 2014 m. birželio 18 d. UAB ,,Baltų būstas“ atliktas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 14-13E (t. 1, b. l. 193–255) patvirtina, kad ieškovo užsakymu atlikta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog rangovo atlikti darbai pablogino iki rekonstrukcijos buvusią statinio būklę, dėl netinkamai atliktų stogo laikančiųjų konstrukcijų montavimo, statinio sienose atsirado trūkiai, jos yra skečiamos, įrengtos stogo konstrukcijos veikiamos vėjo apkrovų bet kuriuo momentu gali būti nuverstos nuo statinio ir tokiu būdu galima statinio griūtis. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad papildomų, 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje nenumatytų, objekte atliktų darbų vertė 2013 metų spalio mėnesio kainomis būtų 4551,01 Lt (įskaitant darbo užmokestį, medžiagas ir mechanizmus). Ekspertizės akte konstatuota, kad rangovas tinkamai atliko darbų už 4830 Lt.

12.10. 2014 m. liepos 2 d. ieškovas pateikė pretenziją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl nekokybiškai atliktų darbų ir apmokėtų sumą grąžinimo (t. 1, b. l. 11). Nurodoma, kad pagal statybos rangos sutartį Nr. 13/09 buvo sumokėta ne tik joje sutarta darbų kaina (30 000 Lt), tačiau sutartį pasirašiusiam direktoriui sumokėta 68 200 Lt. Darbai atlikti nekokybiškai, dėl ko statinys negali būti priimtas naudoti, o trūkumų neįmanoma pašalinti. Ieškovas informavo, kad nuo 2014 m. liepos 2 d. nutraukia Sutartį, ir paprašė iki 2014 m. liepos 10 d. į ieškovo banko sąskaitą pervesti už darbų atlikimą ieškovo sumokėtą 68 200 Lt sumą bei 5600 Lt ekspertizės išlaidas.

13. Šių aplinkybių kontekste, ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš atsakovo A. M., kaip nurodytos bendrovės vadovo, už nekokybiškus rekonstrukcijos darbus sumokėtas sumas bei nuostolių, turėtų ekspertizei atlikti, atlyginimą. Atsakovas A. M. prašo ieškinį atmesti, nurodydamas, kad statybos rangos teisinių santykių tarp šalių nebuvo, nes rekonstrukcijos darbus atliko ieškovas ūkio būdu, o atsakovas ir trečiasis asmuo tik jį konsultavo ir pirko medžiagas, surasdavo darbus atliksiančius asmenis. Atsižvelgdami į tai, atsakovai teikia priešieškinį, prašydami pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 2 d. statybos rangos sutartį Nr. 13/09 nuo jos sudarymo momento.

14. Taigi, byloje kilo šalių ginčas dėl to: 1) kokie teisiniai santykiai ir kurias ginčo šalis siejo; 2) keliamas klausimas dėl reikalavimo taikyti atsakovo A. M. subsidiarią atsakomybę kartu su atsakove UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo; 3) yra ginčas dėl reikalavimo grąžinti sumokėtus pinigus pagrįstumo; 4) keliamas klausimas dėl nuostoliams atlyginti būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl šalis siejusių tarpusavio teisinių santykių ir priešieškinio reikalavimo

15. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutarties pagrindu susiklostė jo, kaip užsakovo, ir atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip rangovo, statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovas A. M. yra subsidiariai atsakingas pagal šią sutartį, nes, veikdamas kaip įmonės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius, kad bendrovė gali neturėti galimybių atsiskaityti su ieškovu. Atsakovai teigė, kad nebuvo suderintos šalių valios dėl rangos teisinių santykių turinio, todėl 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta ir nebuvo vykdoma. Šalių statybos rangos teisiniai santykiai nesiejo, nes rekonstrukcijos darbu vykdė pats ieškovas, o atsakovas su trečiuoju asmeniu tik teikė konsultavimo bei organizacines paslaugas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Todėl nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-197/2011).

17. Nagrinėjamu atveju iš pirmiau aptartų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad šalis siejo statybos rangos santykiai, o šią išvadą patvirtina byloje esančių ir šalis siejusius teisinius santykius patvirtinančių rašytinių dokumentų visuma: 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartis Nr. 13/09, 2014 m. balandžio 3 d. sąmata, 2014 m. balandžio 28 d. skolos raštelis, kuriuose buvo sutarta dėl esminių statybos rangos sutarčiai būtinų sąlygų – dėl sutarties dalyko (objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai, sąmatoje ir skolos raštelyje išvardyti darbai), terminų (iki 2014 m. sausio 20 d., iki 2014 m. balandžio 25 d., iki 2014 m. gegužės 1 d.) ir kainos (30 000 Lt rangos sutartyje, sąmatoje ir raštelyje įvardytos kainos). Šalys elgėsi taip, lyg jas sietų statybos rangos santykiai, kuriose rangovo pareigas vykdė atsakovai (ar atsakovas A. M. – dėl to žr. žemiau sprendime), o ieškovas – užsakovo pareigą sumokėti. Šias aplinkybes patvirtina ne tik surašytų dokumentų turinys, tačiau ir šalių neginčijama aplinkybė, jog ieškovas mokėjo atsakovui A. M., o šalys visuose dokumentuose aptardamos gautus ar atliktinus mokėjimus, įvardija konkrečius atliktinus darbus. 2014 m. liepos 3 d. raštu atsakovas A. M. ieškovui tiesiogiai nurodo, kad ,,pinigų sumą 2014 m. balandžio 17 d. man davėte jums priklausančio Palangos mieste namo statybai, nes šio namo statybą pagal susitarimą vykdau aš, o jūs ją finansuojate“ (t. 1, b. l. 137). Ir priešingai, byloje nėra pateikta duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog atsakovas A. M. tik konsultavo ieškovą, savarankiškai atliekantį statybos darbus: nėra nė vieno mokėjimo ar pinigų gavimą patvirtinančio kitokio dokumento, kuriame mokėjimo paskirtyje būtų nurodyta, jog mokama už konsultavimą, darbuotojų suradimą ar kitokias panašias paslaugas (CPK 178 straipsnis).

18. Atsakovas pagrįstai teigia, kad 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje nurodyti darbai ir jų kaina tiksliai neatitinka vėliau šalių pasirašytuose dokumentuose nurodomų darbų ir jų kainų (2014 m. balandžio 3 d. pažymos, sąmatos, 2014 m. balandžio 28 d. skolos raštelio), tačiau tai nepaneigia buvus šalių statybos rangos santykius. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, bent dalis darbų, nurodytų Sutartyje ir sąmatoje ar raštelyje, sutampa, tik vėliau surašytuose dokumentuose yra detalizuojami rangos sutartyje apibendrintai nurodyti darbai: balkonas ir laiptai, stogelis, stogo dengimas skarda, lietvamzdžių sukabinimas, stogo piramidė ir pan. Dėl to nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad rangos sutartyje darbai apibrėžti labai apibendrintai, jų nedetalizuojant (griovimas, stogo konstrukcija ir danga, balkonas, laiptai), o 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje, 2014 m. balandžio 28 d. skolos raštelyje šie darbai konkretizuojami ir detalizuojami. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad iš šių dokumentų matyti, jog rangos sutartyje buvo sutarta dėl vienos kainos, o vėliau sumokėta kita kaina, kad sąmatoje, skolos raštelyje buvo aptariami ir papildomi darbai ir kt. Aplinkybė, jog buvo atlikti tam tikri papildomi, rangos sutartyje neįvardyti darbai, konstatuota ir 2014 m. birželio 18 d. ekspertizės akte, kartu nustatant ir papildomų darbų kainą – 4551,01 Lt. Ši papildomų, lyginant su apibrėžtais pačioje rangos sutartyje, darbų detalizacija pateikta lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (t. 3, b. l. 21-22). Iš šios sąmatos matyti, kad eksperto nurodyti papildomi darbai atitinka papildomus darbus, apibrėžtus šalių pasirašytoje 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje (pvz., silikatinių blokų pertvarų mūrijimas, sąramų montavimas, atraminė sienutė, pamatai) (t. 1, b. l. 130-131; t. 3, b. l. 21-22). Taigi, šie dokumentai ir jų atitiktis leidžia konstatuoti, kad šalis sieję rangos teisiniai santykiai įforminti ne tik pradinėje rangos sutartyje, tačiau modifikuoti, plėtoti, konkretinti vėliau pasirašytuose dokumentuose.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad rangą ir statybos rangą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenustato specialių reikalavimų šios sutarties formai, todėl, esant sudarytoms sutartims dėl atskirų statybos darbų atlikimo raštu, bet pagal teismui įrodytas kitas aplinkybes teismas gali pripažinti statybos rangos sutartį esant dėl viso objekto statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004), ir, nors sutarčių teksto kontekste ir nėra aiški tiksli šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtis, jei tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti, tai materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Taigi, net ir esant tam tikrų neatitikčių tarp rangos sutarties ir sąmatos ar kitų dokumentų turinio, taip pat esant sutartiems skirtingiems darbų atlikimo terminams, atsižvelgiant į statybos rangos teisinių santykių tęstinį pobūdį ir tam tikrą laiką vykstantį šių santykių procesą, natūraliai lemiantį būtinus pokyčius ir korekcijas, taip pat į tai, kad šalių teisiniai santykiai dėl ginčo objekto rekonstrukcijos tęsėsi gan ilgą laiką ir klausimų dėl jų vykdymo nekilo, laikytina įrodytu, jog šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Byloje pateiktas statybos leidimas (t. 1, b. l. 123), statinio rekonstrukcijos projektas (t. 1, b. l. 124-126), statinio techninės būklės iki rekonstrukcijos tyrimo aktas (t. 1, b. l. 129). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atmestini atsakovo teiginiai, jog rangos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, nes neatitiko visų rangos teisiniams santykiams keliamų reikalavimų.

20. Atsakovai pateikė priešieškinį, teigdami, kad statybos rangos teisiniai santykiai nesusiklostė, o statybos rangos sutartis laikytina nesudaryta, nes yra neaiški, nesutarta dėl esminių jos sąlygų, jos yra prieštaringos ir nebuvo šalių suderintos valios. Šių argumentų kontekste svarbu atsižvelgti į tai, jog kasacinis teismas yra suformulavęs sutarčių aiškinimo taisykles ir ne kartą pabrėžęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

21. Atsižvelgiant į šias sutarčių aiškinimo taisykles, reikšminga yra atsakovų neneigta ir neginčyta aplinkybė, kad ginčo rangos sutarties tekstą pasiūlė atsakovai, todėl jiems tenka rizika dėl galimų sutarties sąlygų neaiškumo. Be to, kaip minėta, nėra pagrindo spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios ir suderinusios valios dėl esminių sutarties sąlygų, kurios išdėstytos keliuose vienas kitą papildančiuose rašytiniuose dokumentuose (rangos sutartyje, sąmatoje, skolos raštelyje): penkis mėnesius statybos darbai buvo vykdomi, už juos mokėti pinigai, šalys vis suderindavo mokėtas-gautas sumas, atliktinus darbus. Taigi, realūs faktiniai šalių veiksmai patvirtina buvus jų suderintą valią dėl sutartinių teisinių santykių, o atsakovai priešieškinį grindžia iš esmės sutarties teksto ydingumu. Minėta, kad tokie argumentai negali savaime paneigti buvusių realiai vykdytų veiksmų. Dėl to nėra pagrindo spręsti dėl pareikšto priešieškinio teisėtumo ir jį tenkinti.

22. Pabrėžtina, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, priešieškinio reikalavimą pareiškė tik bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Bendrai toks reikalavimas gali būti keliamas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog statybos rangos sutarties galiojimas neginčijamas ir priešieškinis nereiškiamas, sutarties buvimo faktu grindė išvadas dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Reaguodamas į tai, atsakovas pasirinko ginčyti sutartį pareiškiant priešieškinį. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su faktiniais šalių santykiais, bei į tai, kad sutartis iš esmės ginčijama remiantis jos sąlygų, kurias pasiūlė patys atsakovai, neaiškumu ir neatitiktimi įstatymo reikalavimams, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti priešieškinio reikalavimus pagrįstais. Tokio reikalavimo reiškimas tik šioje proceso stadijoje leidžia spręsti, jog iš esmės šalims buvo aiškios jas siejusių susitarimų sąlygos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje nenustatė akivaizdaus Sutarties negaliojimo savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

23. Konstatavus, kad statybos rangos teisiniai santykiai buvo, svarbus klausimas – kas buvo rangovas pagal susiklosčiusius faktinius rangos santykius: ieškovo teigimu – rangovas buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atsakovų teigimu – bendrovė veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, pinigų negavo, o atsakovas veikė kaip fizinis asmuo, teikiantis konsultavimo paslaugas ieškovui. Minėta, kad teiginiai dėl konsultavimo paslaugų teikimo atmesti kaip neįrodyti ir neatitinkantys faktinių šalių santykių. Tuo tarpu sprendžiant dėl rangovo pagal susiklosčiusius rangos santykius ypatingai svarbu yra tai, kad atsakovas A. M. nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. sausio 17 d. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Ginčo statybos rangos sutartis 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovo buvo pasirašyta su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius atsakovas A. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas statybos rangos klausimais bendravo, pinigus mokėjo atsakovui A. M.. Tuo remdamiesi atsakovai teigia, kad ir teisinių santykių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Teismo vertinimu, tokia išvada prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Kaip bendrai žinoma ir suvokiama, juridiniai asmenys iš esmės yra asmens fikcija, galinti veikti tik per atstovus fizinius asmenis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. M. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, taigi – bendrovės valdymo organas ir atstovas. Dėl to, esant pasirašytai 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutarčiai, ieškovas turėjo pagrindą laikyti, kad atsakovas yra bendrovės atstovas. Aplinkybę, kad atsakovo elgesys leido manyti esant teisinius santykius su bendrove, patvirtina ir tai, kad atsakovo su ieškovu pasirašytoje 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje atsakovas taip pat įtraukė išlaidas, būdingas įmonės veiklai – įmonės administravimo išlaidos, pelnas, PVM (t. 1, b. l. 130). Aplinkybės, jog atsakovas gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, jog bendrovė neturėjo darbuotojų ir atsakovo surasti darbus atlikę asmenys nebuvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, jog kartu su atsakovu dalyvavo ir bendrovės darbuotoju nebuvęs trečiasis asmuo ir pan., negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms pagal rangos sutartį. Ne ieškovo, kaip užsakovo, atsakomybė ir rizika yra tikrinti, ar rangos sutartį pasirašiusiam bendrovės vadovui pagal rangos sutartį sumokėtus pinigus bendrovės vadovas įneša į bendrovės kasą, ar surasti darbus atliekantys asmenys yra įdarbinti rangovo įmonėje ir pan. Šios aplinkybės yra atsakovų tarpusavio santykių klausimas ir ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visas besiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekstas leidžia pripažinti, kad ieškovas turėjo pagrindą manyti sudaręs sutartį ir turintis santykius su vadovo atstovaujamu juridiniu asmeniu: su bendrove buvo pasirašyta sutartis, darbai vyko, juos vykdė bendrovės direktoriumi esantis asmuo, kuris priimdavo pinigus. Pastebėtina, kad ir paties atsakovo A. M. pozicija dėl ginčo santykių susiklostymo nenuosekli: 2017 m. lapkričio 28 d. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovas raštu paaiškino, kad ,,buvo parengta statybos rangos sutartis, kurią A. M. pasirašė kaip direktorius, tačiau po to paaiškėjo, kad teisiškai jis dar nebuvo pradėjęs eiti šias pareigas.“ (t. 1, b. l. 103). Argumentas, kad atsakovas sutarties pasirašymo metu nebuvo bendrovės vadovu, išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties 25 punkte ir šis klausimas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme nebekeltas. Atsakovai pagrįstai nurodė, kad ieškovas taip pat atliko veiksmų, kurie leistų kelti abejones dėl jo pozicijos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sutarties vykdymo metu: mokėjo pinigus į asmeninę atsakovo A. M. sąskaitą, priėmė vekselį iš jo, nereikalavo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir kt. Vis dėlto, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad atsakovas A. M. buvo bendrovės vadovas ir rangos sutartį, buvusią rangos teisinių santykių pagrindu, pasirašė bendrovės vardu, tai neduoda pagrindo abejoti išvada, jog iš ieškovo perspektyvos neturi teisinės reikšmės tai, kokie buvo atsakovų tarpusavio santykiai – ieškovas turėjo pagrindą teisėtai ir sąžiningai laikyti, kad rangos teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrovė. Atsakovai šios išvados nepaneigė ir priešingai neįrodė (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovo A. M. subsidiarios atsakomybės

24. Ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai ginčo teisinių santykių metu jos buvusiam vadovui atsakovui A. M..

25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodė, kad turi būti išsiaiškinta, ar ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui A. M. reiškiamas kaip įmonės valdymo organui (vadovui) (CK 2.87 straipsnis), ar kaip dalyviui (akcininkui) (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), ar kaip įmonės akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu. Be to, bet kuriuo atveju ieškovo ieškinio tenkinimui turėtų būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

26. Narinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, ieškovas patikslino, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas subsidiariai atsakovui A. M., kaip atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris atliko neteisėtus veiksmus: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal su bendrove sudarytą rangos sutartį vykdytos veiklos neatspindėjo įmonės finansiniuose dokumentuose, ieškovo už statybos darbus sumokėtų pinigų neįnešdavo į įmonės sąskaitą, pasilikdamas juos savo asmeninėje sąskaitoje, t. y. veikė ne įmonės, kurios vardu buvo sudaryta sutartis, bet savo asmeniniais interesais, nevedė įmonės buhalterijos ir neorganizavo jos veiklos, nesamdė darbuotojų, tačiau įmonės vardu prisiėmė įsipareigojimų, kurių, įmonei nevykdant realios veiklos, ši nebuvo pajėgi įvykdyti. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų susidarė situacija, kai įmonė, realiai nevykdanti jokios veiklos ir neturinti jokios apyvartos, negalės vykdyti įsipareigojimų pagal rangos sutartį ieškovui, o tai yra priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais susijusi ieškovo patirta žala.

27. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti esant atsakovo A. M. civilinės atsakomybės sąlygas. VĮ Registrų centro išrašas iš juridinių asmenų registro patvirtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas A. M. (t. 1, b. l. 46, 119). Būdamas įmonės vadovu jis, kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas, pasirašė su ieškovu 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartį.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, ieškovo pagal rangos sutartį ir kitus rangos darbus sumokėtų pinigų negavo. Ieškovo pateikta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės duomenų (t. 3, b. l. 126). Nepaisant to, kad įmonės veiklos neorganizavo, atsakovas A. M. įmonės vardu pasirašė rangos sutartį su ieškovu. Minėta, kad šis veiksmas sudarė ieškovui prielaidas pagrįstai manyti, jog darbus atlieka bendrovė, jog pinigus už darbus jis moka atsakovui, kaip bendrovės vadovui, ir kt. Atsakovas, veikdamas klaidinančiai ir sudarydamas prielaidas manyti, kad santykiuose dalyvauja bendrovė, taip pat atlikdamas kitus pirmiau nurodytus veiksmus, pažeidė bendrovės vadovo pareigas užtikrinti, kad įmonė veiktų laikydamasi teisės aktų reikalavimų, taip pat CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą bendrąją pareigą elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos. Šie pažeidimai sudarė prielaidas situacijai, kai kyla pagrįstų abejonių, ar veiklos nevykdanti bendrovė bus pajėgi atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytą rangos sutartį, todėl yra priežastiniu ryšiu susiję su galima ieškovo žala, jei bendrovė neatsiskaitytų. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas pagrįstu ieškovo reikalavimas laikyti atsakovą A. M. subsidiariu atsakovu šioje byloje (CK 2.50 straipsnio 3 dalis; 6.245 straipsnio 5 dalis).

29. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir tai, kad atsakovas A. M., veikė taip, lyg būtų tiesioginis faktinių rangos teisinių santykių su ieškovu dalyvis: nors buvo sudaryta ieškovo ir bendrovės rangos sutartis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas bendrovės veiklos neorganizavo, darbuotojų nepriėmė, buhalterinės apskaitos nevedė, gautų pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė ir kt., tačiau tarėsi su ieškovu dėl statybos darbų atlikimo, jų terminų, priėmė už tai mokamus pinigus ir pan. Tokioje situacijoje galėtų būti keliamas klausimas dėl savarankiškos atsakovo A. M. atsakomybės už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Ieškovas tokio reikalavimo nekelia, nes nuosekliai laikosi pozicijos, jog rangos teisiniai santykiai jį siejo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, veikė sutapatindamas save su bendrove. Situacijos specifika yra papildomas argumentas konstatuoti neteisėtus atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmus, kuriais klaidintas rangos teisinių santykių dalyvis ieškovas, ir kurie lėmė užsakovo apsunkintas galimybes atgauti sumokėtas lėšas nekokybiškai atlikus statybos rangos darbus. Dėl to subsidiarios atsakovo atsakomybės konstatavimas atitinka ir protingumo, proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Dėl reikalavimo grąžinti už nekokybiškai atliktus rangos darbus sumokėtas lėšas

30. Ieškovo teigimu, už rekonstrukcijos darbus jis sumokėjo atsakovui A. M., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui, iš viso 71 400 Lt (20 695,65 Eur) sumą: 36 500 Lt grynaisiais pinigais ir 36 700 Lt pavedimais per banką. Šias aplinkybes ieškovas grindžia byloje pateiktais išrašais iš sąskaitų banke (t. 1, b. l. 38–44), 2014 m. balandžio 3 d. pažyma apie gautas lėšas (t. 1, b. l. 88), 2014 m. balandžio 28 d. skolos rašteliu (t. 1, b. l. 87), 2014 m. balandžio 17 d. vekseliu (t. 1, b. l. 86). Pagal ekspertizės aktą, tinkamai atlikta darbų už 4830 Lt. Iš atsakovui už statybos rangos darbus sumokėtos sumos atimdamas sumą, kuria įvertinti tinkamai pagal Sutartį atlikti darbai, ieškovas apskaičiavo reikalaujamą priteisti sumą – 19 295,65 Eur.

31. Taigi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų sumą, kuri ieškovo buvo sumokėta rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje pateikė šio ieškinio reikalavimo teisinę kvalifikaciją, išaiškindamas, kad ieškovo reikalavimas grąžinti pagal statybos rangos sutartį iki sutarties nutraukimo sumokėtas sumas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl restitucijos taikymo pagal CK 6.222 straipsnį.

32. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal 2014 m. birželio 18 d. statinio ekspertizės išvadą tinkamai pagal sutartį atliktų darbų dalis pinigine išraiška yra 4830 Lt, tačiau ginčo šalys 2014 m. balandžio 3 d. buvo pasirašiusios sąmatą dėl papildomų statybos darbų atlikimo. Dėl to būtina įvertinti ir pasisakyti dėl papildomų, sutartyje neaptartų, atsakovės atliktų darbų apimties. 2014 m. birželio 18 d. statinio ekspertizės akte, be kita ko, buvo konstatuota, jog atsakovės (rangovės) atliktų papildomų darbų vertė – 4551,01 Lt (įskaitant darbo užmokestį, medžiagas ir mechanizmus). Šios aplinkybės yra svarbios įvertinti sprendžiant dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo gavęs iš ieškovo nurodytas sumas, byloje turėjo būti patikslinta, kokia atliktų darbų apimtis ir kiek iš tų darbų atlikti kokybiškai.

33. Sprendžiant šį klausimą, būtina pabrėžti, kad civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių įrodinėjimo pareiga reiškia, kad kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas reikalavimą grąžinti pagal rangos sutartį sumokėtas sumas, rėmėsi 2014 m. birželio 18 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 14-13E, iš bendros už rangos darbus sumokėtos sumos atimdamas kokybiškai atliktų darbų vertę ir prašydamas priteisti likusią dalį. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nurodymus, ieškovas paaiškino, kad, jo teigimu, papildomi darbai yra įvertinti ekspertizės akte ir įskaičiuoti į bendrą darbų kainą, t. y. ekspertizės akte atskirai išskirti papildomai atlikti darbai, kurie nebuvo nurodyti rangos sutartyje, tačiau, sudėjus visus atsakovų atliktus statybos rangos darbus, kokybiškų darbų atlikta už nurodytą 4830 Lt sumą. Dėl to ieškinio reikalavimas šioje dalyje nesikeičia.

35. Teismo vertinimu, šią ieškovo poziciją patvirtina 2014 m. birželio 18 d. ekspertizės aktas, kuriame tiesiogiai nurodyta, kad atliktų papildomų darbų vertė 2013 metų spalio mėnesio kainomis būtų 4551,01 Lt, tačiau iš eksperto pateikiamos lentelės matyti, jog šie papildomi darbai atlikti nekokybiškai arba nebuvo numatyti techniniame projekte (t. 1, b. l. 205). Ekspertas nustatė, kad rangovas tinkamai atliko darbų už 4830 Lt, o rangovo atlikti darbai pablogino iki rekonstrukcijos buvusią statinio būklę, dėl netinkamai atliktų stogo laikančiųjų konstrukcijų montavimo, statinio sienose atsirado trūkiai, jos yra skečiamos, įrengtos stogo konstrukcijos veikiamos vėjo apkrovų bet kuriuo momentu gali būti nuverstos nuo statinio ir tokiu būdu galima statinio griūtis. Statinys dėl rangovo netinkamai atliktų darbų yra avarinės būklės (t. 1, b. l. 211). Ieškovas taip pat paaiškino, koks yra 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje nurodytų darbų ir 2014 m. balandžio 3 d. sąmatoje išdėstytų darbų santykis: sąmatoje nurodyti darbai konkretina esančius sutartyje. Tokią išvadą patvirtina sisteminis rangos sutarties bei sąmatos aiškinimas: iš jų teksto formuluotės matyti, kad sąmata iš esmės tikslinami sutartyje labai bendrai apibrėžti darbai. Taip pat, kaip jau buvo nurodyta šiame sprendime, šalių rangos teisiniai santykiai klostėsi rangos sutarties pagrindu, ją modifikuojant papildomai pasirašomais dokumentais – sąmata, skolos rašteliu. Pastaruosiuose nurodyti atliktini papildomi darbai, kurie nebuvo tiesiogiai įvardijami sutartyje, atitinka eksperto nustatytus papildomai atliktus darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (t. 3, b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, pripažintina įrodyta aplinkybė, kad papildomų, lyginant su rangos sutartyje įvardintais, statybos rangos darbų apimtis ir vertė buvo įvertinta 2014 m. birželio 18 d. ekspertizės akte ir nustatyta, kad jų kaina 4551,01 Lt, tačiau konstatuota, jog šie darbai atlikti nekokybiškai. Sisteminis ekspertizės akto aiškinimas leidžia pripažinti įrodyta aplinkybę, kad, nustatant kokybiškai atliktus darbus, buvo įvertinti tiek rangos sutartyje tiesiogiai aptarti, tiek papildomi darbai, ir konstatuota, kad kokybiškų darbų atlikta iš viso už 4830 Lt (CPK 185 straipsnis).

36. Atsakovas aplinkybės, kad gavo nurodytas pinigų sumas, neginčijo, tačiau, nesutikdamas su ieškovo prašoma grąžinti suma, nurodė, kad ieškovas sumokėjo pinigus ne tik už darbus, bet ir už statybines medžiagas, elektrą, šiukšlių išvežimo paslaugas, atlygį darbus atlikusiems asmenims, jų apgyvendinimo išlaidas ir kt., todėl turi būti nustatyta, kiek iš atsakovui perduotų pinigų buvo panaudota šioms išlaidoms, o tik tada skaičiuojama, kiek sumokėta už darbus ir kiek darbų realiai buvo atlikta. Teismo vertinimu, šie argumentai iš esmės yra pagrįsti, tačiau nepaneigia atsakovo teisės ir pareigos įrodyti būtent šias, jo paties teigimu, reikšmingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pats atsakovas pripažįsta, kad pinigai jam perduoti buvo, todėl jam tenka pareiga įrodyti šių pinigų panaudojimą – kiek išleista statybinėms medžiagoms, elektrai, šiukšlių išvežimo paslaugoms, darbuotojų atlygiui ir kt. Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, tik kėlė abstrakčius klausimus ir dėstė bendro pobūdžio teiginius dėl tokių išlaidų buvimo, nepateikdamas jokių jas pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad atsakovui perduotų pinigų išleidimo ataskaitos duomenys iš esmės ir turėtų būti pas patį atsakovą, todėl jų nepateikimas vertintinas kaip atsisakymas įrodinėti reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą bendrastatybiniams darbams (t. 3, b. l. 37-38), tačiau nepaaiškino, koks šio duomenų santykis su ginčo statybos rangos sutartyje ar šalių papildomai pasirašytuose dokumentuose nurodytais darbais, nes, skirtingai nei ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. 1, šioje sąmatoje nurodyti darbai neatitinka šalių pasirašytuose dokumentuose įvardytų darbų. Be to, neaišku, kokiu pagrindu šią sąmatą sudarė ją patvirtinusi bendrovė, nėra įrodymais pagrįstų duomenų apie tai, kad nurodyti darbai būtų atlikti ir kad atsakovas būtų už juos sumokėjęs pinigus.

37. Atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą, nesutiko su ieškovo pateiktu ekspertizės aktu ir nurodė, kad ekspertams nebuvo pateikti duomenys ir jie neskaičiavo, kiek atsakovas išleido ieškovo perduotų pinigų statybinėms medžiagoms, už elektrą objekte, šiukšlių išvežimą, atlyginimus darbuotojams, gyvenamųjų patalpų nuomą ir kt. objektyviai atsiradusias išlaidas. Taip pat atsakovas teigė, kad ekspertizės aktu negali būti vadovaujamasi, nes jis sudarytas remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, nėra įtraukti visi atlikti darbai ir pan. Vis dėlto, atsakovas nepateikė jokių įstatymų reikalavimus atitinkančių įrodymų, kuriais grįstų šiuos savo teiginius ir leistų pagrįstai abejoti ekspertizės akto įrodomąja reikšme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, nesutikdamas su ekspertizės akto duomenimis, šio įrodymo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė alternatyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovams ne vieną kartą buvo išaiškinta ir pasiūlyta teisė prašyti atlikti byloje ekspertizę reikšmingiems su statybos rangos darbų apimtimis ar kainomis susijusiems klausimams ištirti – šalims teismas siūlė apsvarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą dar 2018 m. balandžio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 169), taip pat 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 188), klausimas keltas 2019 m. gruodžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 24). Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, savo teise ir pareiga įrodinėti reikšmingas aplinkybes nesinaudojo.

38. Taigi, atsakovas nepaneigė ekspertizės akto ir jame fiksuotų domenų apie tinkamai atliktų darbų apimtį ir vertę, todėl, nesant ginčo dėl už rangos darbus sumokėtos sumos, neįrodžius likusių sumokėtų sumų panaudojimo ieškovo interesais, tenkintinas reikalavimas priteisti ieškovui sumokėtos sumos ir tinkamai atliktų darbų skirtumą (CK 6.222 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, kad pastato defektams įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai, taip pat tai, kad jis nevykdė pareigos samdyti statybos darbų vadovą ir techninį prižiūrėtoją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas negali būti pagrindas rangovą atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų. <...> Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

40. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų teiginiams, kad nekokybiškus darbus iš dalies lėmė ieškovo siekis taupyti, naudoti pigiausias medžiagas, jo nurodymai netvirtinti konstrukcijų ir pan. Pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; <...> įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios (rangos) sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

41. Atsakovas prašė teismo posėdyje apklausti trečiąjį asmenį T. P., nurodydamas, kad pastarasis galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su 2014 m. balandžio 3 d. sąmatos pasirašymu, nes šį dokumentą pasirašė šalys ir trečiasis asmuo. Teismas buvo šį prašymą tenkinęs, tačiau trečiasis asmuo neatvyko į teismo posėdį, paaiškindamas, kad dėl darbo užsienio valstybėje ir karantino jo atvykimo galimybė apsunkinta, be to, jis negali paaiškinti ar nurodyti naujų aplinkybių, nei jau buvo nurodyta byloje. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir į tai, kad T. P. buvo apklaustas 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 187), byloje yra pateiktas jo atsiliepimas į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 5–6), o atsakovas prašymą jį apklausti grindė tuo, jog būtų aiškinamasi dėl dokumento, kurį pasirašė abi teismo posėdyje dalyvavusios proceso šalys, laikė, jog, vadovaujantis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, trečiojo asmens apklausa nebūtina ir lemtų nepagrįstą proceso vilkinimą.

42. Atsakovas teismui teikė duomenis apie tai, kad buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl patikrinimo, ar ginčo pastato rekonstrukcijos darbai atlikti nepažeidžiant statybos normų ir taisyklių (t. 3, b. l. 102-109). Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ir, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas atliekamas realiuoju laiku ir vertinama statinio būklė gerokai po to, kai nutrūko šalių statybos rangos teisiniai santykiai, nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui išspręsti. Atsakovas priešingai neįrodė, nes neteikė jokių įrodymų, susijusių su atsakovų atliktų statybos darbų kokybe, jų panaudojimu ieškovo interesais ir pan. (CPK 178 straipsnis).

43. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimu dėl rangos darbų atlikimo sumokėtas sumas atsakovams, taip pat pateikė duomenis apie tai, kokia apimtimi darbai atlikti kokybiškai. Tuo tarpu atsakovas, keldamas klausimą dėl darbų apimties bei kokybės, nesutinkamas su pateiktu ekspertizės aktu, nepateikė tokius prieštaravimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Hipotetiškai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

44. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5600 Lt (1623,19 Eur) ekspertizės, kuria buvo nustatyta atliktų rangos darbų apimtis ir vertė, išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje išaiškino, kad ieškovo prašomos priteisti ekspertizės išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme, todėl šis ieškinio reikalavimas kvalifikuotinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Prašydamas atlyginti nuostolius (patirtas ekspertizės išlaidas), ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – t. y. žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–249 straipsniai).

45. Ieškovas, grįsdamas šį reikalavimą, nurodė, kad yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nes ekspertizę ieškovas turėjo užsakyti dėl atliktų nekokybiškų statybos darbų, t. y. siekdamas nustatyti atliktų darbų apimtį, jų kokybę ir nekokybiškų darbų mastą. Prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl ekspertizės atlikimo, dydį ieškovas grindė pateikdamas 2014 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą BBD Nr. 00359, iš kurios matyti, kad ieškovas už pastato – tualeto, (duomenys neskelbtini), dalinės ekspertizės aktą Nr. 14-13E UAB ,,Baltų būstas“ sumokėjo 5600 Lt (t. 1, b. l. 10).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas 2014 m. birželio 18 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 14-13E yra pagrindinis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia savo teiginius dėl nekokybiškai atliktų darbų apimties, t. y. ieškinio reikalavimą formuluoja nustatydamas eksperto įvardintą kokybiškų darbų ir už rangos darbus sumokėtų sumų skirtumą. Ieškovas, pastebėjęs atsakovo atliktų darbų trūkumus, užsakė ekspertizę trūkumų apimčiai nustatyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005). Tai yra nuostoliai, kildinami iš darbų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Taigi, ekspertizės atlikimui patirtos išlaidos yra ieškovo patirti nuostoliai, priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais atliekant nekokybiškus statybos rangos darbus ar ydingai organizuojant darbus įsipareigojusios atlikti bendrovės veiklą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovų pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, o priešieškinis atmestas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė duomenis apie 300 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. 3, b. l. 16, 75). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovui iš atsakovų. Taip pat ieškovui iš atsakovų priteistina 627,75 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5). Iš viso ieškovui iš atsakovų priteisiama 927,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui iš atsakovų priteisiamas lygiomis dalimis, t. y. po 463,88 Eur iš kiekvieno atsakovo.

50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 51,40 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Dėl to valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas šių išlaidų atlyginimas, t. y. po 25,70 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. M. dėl pagal rangos sutartį sumokėtų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovui Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 918,90 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniolika eurų 90 ct) pagal rangos sutartį sumokėtų lėšų bei nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 918,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų lygiomis dalimis 927,75 Eur (devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 463,88 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 88 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Atmesti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. M. priešieškinį ieškovui Z. K. dėl statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 51,40 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 25,70 Eur (dvidešimt penkis eurus 70 ct) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė