Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-197/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-03-10
Bylos Nr.: 2A-197/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas: I. B., I.
Advokatai: Marius Tamošiūnas

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-197/2011Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 35.3.6.; 42.5.52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui,atsakovo atstovei advokatei A. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2750-232/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vandesta“ ieškinį atsakovui I. B. (I. B. ), tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės namai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rumsta“, R. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Gamapolis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vandesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui I. B. , tretiesiems asmenims UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“, R. J. , UAB „Gamapolis“, prašydamas priteisti iš atsakovo 463 040,31 Lt pagrindinės skolos, 20 714,30 Lt delspinigių, viso 483 754,61 Lt, 11,84 procentų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutartimi gretimų sklypų savininkai atsakovas ir tretieji asmenys UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“, R. J. , susitarė kooperuodami savo turtą, pajėgas ir žinias suprojektuoti inžinerinius tinklus žemės sklypų masyve Didžiųjų Gulbinų kaime, Vilniaus rajone. Ieškovas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties šalys (užsakovai) kreipėsi į ieškovą dėl dalies suprojektuotų inžinerinių tinklų įrengimo. Ieškovo teigimu, 2008 m. sausio mėnesį įvykusio susitikimo metu su užsakovais buvo sutarta dėl visos inžinerinių tinklų įrengimo darbų kainos, bei jos paskirstymo tarp visų trijų užsakovų proporcijų. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtą susitarimą ieškovas vykdė inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir pateikdavo užsakovams pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktus, tretieji asmenys UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Rumsta“ darbus priimdavo, pažymas pasirašydavo, o atsakovas darbus priimti ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktų neatvykdavo, todėl būdavo daroma žyma apie vienašalį darbų perdavimą ir išrašomos sąskaitos faktūros. Ieškovas pažymėjo, kad užsakovams vykdytų ginčo objektu tapusių darbų negalima buvo atskirti ir suskaidyti dalimis sklypų savininkams atskirai, todėl ieškovas darbus tęsė ir yra atlikęs didžiąją dalį darbų. Ieškovo teigimu, ieškovas tinkamai darbus atliko, juos vienašališkai perdavė atsakovui, o atsakovas privalo už juos atsiskaityti. Ieškovas pažymėjo kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. – užsakovų pasiūlymas vykdyti konkrečius projekte numatytus statybos rangos darbus laikytina oferta, ieškovas šią ofertą akceptavo, 2008 m. sausio mėnesį įvykusio susitikimo metu šalys galutinai susitarė dėl visų esminių statybos rangos sutarties sąlygų, įskaitant ir visų statybos darbų kainos, tarpusavio susitarimu nustatė konkrečias kiekvieno užsakovo mokėtinas kainos dalis ir šias dalis nurodė ieškovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pateiktos detalizuotos statybos darbų sąmatos, neprieštaravo didelės apimties statybos darbų vykdymui jam priklausančiuose žemės sklypuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš I. B. ieškovui BUAB „Vandesta“ 463 040,31 Lt skolos, 20 714,30 Lt delspinigių, 11,84 procentų dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 8 837,5,5 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutartis patvirtina, o ir pats atsakovas neneigia, kad prisidėjo prie paruošiamųjų komunikacijų įrengimo darbų: leidimų gavimo, projektavimo, projektų derinimo darbų. Teismo teigimu, minėta sutartis rodo sklypų savininkų, atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Rumsta“ ketinimus suprojektuoti ir įrengti komunikacijas jiems priklausančiuose sklypuose.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nieko nežinojo apie jo sklypuose atliekamus darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neigdamas ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pateikė teismui du rašytinės rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektų variantus, kurie, jo teigimu, nebuvo pasirašyti tarp užsakovų kilus ginčams dėl atsiskaitymų proporcijų, dėl naujų vartotojų (UAB „Gamapolio“) užsakovams mokėtino prisijungimo mokesčio dydžio ir kiekvienam iš užsakovų atitenkančios kainos dalies ir kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš vienos pusės atsakovas neigia žinojęs apie per jo sklypus tiesiamus inžinerinius tinklus, tačiau iš kitos pusės patvirtina, kad prisidėjo prie jų projektavimo, dalyvavo derybose dėl darbų apmokėjimo, naujų vartotojų prisijungimo kaštų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nurodė, jog UAB „Rumsta“ ir UAB „Sostinės namai“ ruošėsi pirkti visus jam Gulbinų kaime priklausiusius sklypus gyvenamųjų namų statyboms, bet dėl lėšų stygiaus iš pradžių įsigijo tik jų dalį, o pardavę juose pastatytus namus ruošėsi įsigyti likusius 13 sklypų, atsakovo teigimu, tik dėl šios perspektyvos jis sutiko, kad komunikacijos būtų tiesiamos per jo sklypus, tačiau jokio konkretaus susitarimo (preliminarių sutarčių, ketinimų protokolų ar bent jų projektų) dėl būsimų sandorių sudarymo atsakovas teismui pateikti negalėjo ir pats pripažino, kad tokių ir nebuvo. Teismo teigimu, iš liudytojų parodymų ir šalių pasisakymų galima daryti tikėtiną išvadą, kad tretieji asmenys Gulbinų kaime jau pastatę vieną gyvenvietę iš tikrųjų turėjo planų ateityje pirkti ir likusius atsakovo sklypus ir tokie jų planai atitiko atsakovo planus ir lūkesčius, tačiau konkrečių įsipareigojimų nebuvo prisiimta nei iš vienos pusės, o tai, kad tokių planų tretiesiems asmenims teko atsisakyti, tikėtina, lėmė pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir ekonominiai sunkumai.

Teismo teigimu, kad jungtinės veiklos tikslas buvo pasiektas, toks projektas buvo atliktas UAB NIT (projekto vadovas T. K. ), galima spręsti iš į bylą pateikto statybos leidimo, techninių sąlygų, planų, pagal šį projektą buvo sudarytos ginčo sąmatos, o kad suplanuoti darbai buvo atlikti, ginčo tinklai patiesti įrodo atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalai, paslėptų darbų aktai ir įrašai apie paslėptų darbų priėmimą, aktai apie vamzdyno išbandymus, vienašališkai pasirašyti rangovo, bei liudytojų pasirašiusių šiuos aktus parodymai teisme. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį neneigė atsisakęs pasirašyti pateiktus aktus, teismo posėdyje teigė iš viso apie atliekamus darbus nežinojęs. Teismo nuomone, ieškovas įrodė, kad atsakovas vengė šių savo pareigų ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai ir sąmatos, kuriuose be projekto vadovo D. Česnulevičiaus pasirašė dar du asmenys.

Teismas atmetė ir atsakovo argumentą, kad jis neprivalo mokėti už tinklus, nes jie nebuvo prijungti prie Vilniaus miesto tinklų. Teismas nurodė, kad pateiktos sąskaitos faktūros ir sąmatos patvirtina, jog prijungimo prie miesto tinklų darbų kaina neįtraukta į šiuos dokumentus, o pagal paties atsakovo į bylą pateiktą sutarties projektą matyti, kad prijungimo prie miesto tinklų darbus turėjo atlikti ne tik ieškovas, bet ir tretieji asmenys.

Teismo teigimu, atsakovo veiksmai pasirašant jungtinės veiklos sutartį dėl inžinerinių tinklų projektavimo darbų aiškiai rodo jo ketinimus dalyvauti tinklų statyboje.

Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių atliktų darbų trūkumų, dėl kurių atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti aktus. Teismo nuomone, aplinkybė, kad UAB „Gamapolis“ pakeitė planus ir neprisidėjo prie inžinerinių tinklų statybos, tokiu pagrindu nelaikytina, juolab, kad liudytojas A. Ž. parodė, tiek atsakovas, tiek kiti tinklų statytojai pagal nusistovėjusią tvarką ateityje įgyja teisę reikalauti prisijungimo prie jų tinklų mokesčio ir taip kompensuoti dalį tinklų statybos išlaidų per naujų vartotojų prisijungimo mokestį.

Teismas aplinkybę, kad inžinerinių tinklų nutiesimas per atsakovui priklausančius sklypus, juos pagerino ir pakėlė jų vertę, laikė akivaizdžia ir pripažino neįrodinėtina arba visiems žinoma. Teismas pažymėjo, kad išlaidos inžinerinių tinklų nutiesimui, priskirtinos prie CK 4.10 straipsnio 3 dalyje numatytų daikto ypatingųjų išlaidų pačiam daiktui pagerinti ir gaunamų iš daikto pajamoms padidinti bei priteistinos iš atsakovo kaip sklypų savininko. Teismo nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pateiktos sąmatos yra neteisingos ar neproporcingos atsakovo turimų sklypų skaičiui, atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas.

Teismo nuomone, ieškinio dalis dėl delspinigių ir procesinių palūkanų gali būti tenkinamas visiškai. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovui taikytinos procesinės palūkanos pagal Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą, nes bylos medžiaga ir paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog jis versliškai prekiavo nekilnojamuoju turtu, skaidydamas savo turimą žemės sklypą į atskirus gyvenamiesiems namams statyti pritaikytus sklypus, keisdamas jų paskirtį, gaudavo pelną ir buvo PVM mokėtojas. Dėl to teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistinos atitinkamos procesinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas I. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai pasirašant jungtinės veiklos sutartį dėl inžinerinių tinklų projektavimo darbų aiškiai rodo jo ketinimus dalyvauti tinklų statyboje. Teismas, vertindamas atsakovo poziciją, eliminavo aplinkybes, jog apelianto atsisakymas pasirašyti statybos rangos sutartį, t. y. dalyvauti statybos rangos santykiuose tam tikromis sąlygomis, gali būti grindžiamas jam labai svariais argumentais, objektyviai paaiškinamais remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsakovo atsisakymas pasirašyti statybos rangos sutartį buvo grindžiamas tuo, jog pasirašydamas rangos sutartį, rangos sutartiniuose santykiuose veiktų prieš patį save, t.y., sulygtų dėl aiškiai nepalankių sau sąlygų. Dėl to atsakovo valia buvo nedalyvauti statybos rangos santykiuose – nepasirašant siūlomos statybos rangos sutarties projekto.

2. Teismas nepagrįstai pripažino, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė inžinerinių tinklų įrengimo 1 827 313 Lt vertės sutartis, kurios šalys – UAB „Vandesta“, UAB „Rumsta“ UAB „Sostinės namai“ ir atsakovas I. B. . Į bylą atsakovo pateiktas rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektas ir ginčo šalys vienareikšmiškai patvirtino, jog atsakovas atsisakė pasirašyti šį projektą. Tai reiškia, jog šalių susitarimas numatė būtent rašytinę inžinerinių tinklų įrengimo sutarties formą. Be to, teismas net ir nelaikydamas šios aplinkybės esmine privalėjo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pasisakyti, jog pagal teisinių santykių objekto kilmę (inžineriniai tinklai), vertę , darbų atlikimo specifiką (požeminiai, paslėpti darbai), susitariančiąsias šalis, tarp šalių turėjo būti sudaryta išimtinai rašytinė sutartis.

3. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti užmokesčio pagal proporcijas, kurios grindžiamos žodiniu sandoriu.

4. Atsakovui I. B. buvo paskaičiuotos ne palūkanos, o delspinigiai, o CK įsakmiai numatyta, jog susitarimas dėl tokių delspinigių turi būti rašytinis. Nesant rašytinio susitarimo, teismas turėjo atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 714, 30 Lt delspinigių. Be to, nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas I. B. yra išregistruotas iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, todėl jo atžvilgiu netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes apeliantas nelaikytinas ūkio subjektu minėto įstatymo nustatyta prasme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vandesta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, teismas, visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į atsakovo siekius įsirengti jam priklausančiuose sklypuose inžinerinius tinklus, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo bei trečiųjų asmenų buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Ieškovas nurodo, kad tarp ieškovo UAB „Vandesta“ ir atsakovo I. B. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl inžinerinių tinklų įrengimo projekte numatytų inžinerinių tinklų įrengimo už 579 440,95 Lt sumą, kurią ieškovas didžiąja dalimi įvykdė ir žodinės sutarties sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų yra pakankamai. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės buvo visapusiškai ir tinkamai įvertintos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad jos neturi įtakos šio ginčo išsprendimui bei nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog šalys susitarė dėl privalomos inžinerinių tinklų sutarties rašytinės formos, todėl ginčo šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis yra teisėta, galiojanti ir jos šalims privaloma. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog žodinės sutarties pagrindu atsakovas yra skolingas ieškovui 463 040,31 Lt už atliktus darbus, taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisės priteisti iš atsakovo 20 714,30 Lt delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

Byloje nustatytos aplinkybės

Į bylą pateikta 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutartis, pasirašyta keturių partnerių, turinčių nuosavybės teisėmis sklypus viename masyve, esančiame Didžiųjų Gulbinų kaime, Vilniaus rajone, savininkų UAB „Sostinės namai“ 16 sklypų savininko, R. J. dalies sklypo savininko, I. B. 13 sklypų savininko, ir UAB Rumsta“ 14 sklypų savininko. Šia sutartimi partneriai susitarė kooperuodami savo turtą, pajėgas ir žinias bendrai veikti siekdami išimti sąlygas projektavimui, suprojektuoti inžinerinius tinklus žemės sklypuose bei suderinti projektus su visomis atsakingomis institucijomis įskaitant dujotiekio inžinerinius tinklus, elektros inžinerinius tinklus, vandens inžinerinius tinklus, lietaus kanalizaciją, gatvių apšvietimą, kelius, ryšių kanalizaciją. Pagal sutarties 2.2. punktą sutarties tikslas laikomas pasiektu kai nustatyta, tvarka parengiamas ir suderinamas inžinerinių tinklų projektas žemės sklypams bei gaunamas statybos leidimas kloti tinklus ir kelius.

UAB „Sostinės namai“ 2007 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2007 m. birželio 13 d. išdavė statytojui UAB „Sostinės namai“ statybos leidimą Nr. 0579 (unikalus statinio Nr. 5379), kuriame nurodyta, kad statybos objektas yra gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniai tinklai ir keliai, kad statybos adresas yra Didžiųjų Gulbinų kaimas, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas, kad projekto Nr. 2007-20-TP-BD ir projektą parengė UAB NIT projektai. Užsakovas UAB „Sostinės namai“ ir vykdytojas A. Ž. 2007 m. liepos 1 d. sudarė sutartį, kurią užsakovas pavedė vykdytojui vykdyti objekto „Gulbinų gyvenvietė“ statybos techninę priežiūrą nuo 2007 m. liepos 1 d. iki pastatų pripažinimo tinkamais naudoti valstybinės komisijos akto įregistravimo dienos. Statybos žurnaluose V-1, V-2 nurodyta, kad statytojas (užsakovas) yra UAB „Sostinės namai“, kad subrangovas yra UAB „Vandesta“ ir kad statinio statybos techninės priežiūros vykdytoju yra UAB „Sostinės namai“ atstovas A. Ž. . Rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo. UAB „Vandesta“ 2008 m. surašė atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašė UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“, išrašė sąskaitos apmokėjimui už darbus UAB „Sostinės namai“, UAB „Remsta“ ir I. B. . UAB „Vandesta“ pastatyti inžineriniai tinklai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti valstybinės komisijos aktu, nebuvo prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, inžineriniams tinklams neįregistruota nuosavybės teisė. Bylos duomenys patvirtina, kad minėti inžineriniai tinklai nėra įrengti I. B. priklausančiuose žemės sklypuose ir nėra prijungti prie I. B. priklausančių žemės sklypų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Sostinės namai“ ir 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „Sostinės namai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Rumsta“ ir 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Rumsta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

Dėl sutarties

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.162 str. 2 d.).

CK 162 straipsnio 1 dalis pakartoja UNIDROIT principų 2.1 straipsnį. Nusistovėjusi sutarčių sudarymo praktika patvirtina, kad sutartis sudaroma šalims apsikeičiant oferta (CK 6.167 str.) ir akceptu (CK 6.173 str.). Šią nusistovėjusią bendrąją taisyklę nurodyta norma ir įtvirtina. Tačiau kartu ši norma numato, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu - sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Pavyzdžiui, kai šalys ilgai derasi dėl sutarties sudarymo, gali būti sunku nustatyti, kada sutartis buvo sudaryta, nes ofertos ir akcepto stadija gali ir nebūti aiškiai išreikšta (tarkim, abiejų šalių atstovai bendrai parengtą sutarties tekstą pasirašo tuo pat metu). Antai šalys gali pradėti vykdyti sutartį dar derėdamosi, net ir nesusitarusios dėl visų jos sąlygų. Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, bet konkliudentiniams šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas.

CK 162 straipsnio 2 dalis papildo to paties straipsnio 1 dalį. Sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Todėl nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Be to, jos tokias sąlygas gali pavesti nustatyti trečiajam asmeniui. Antraeiles sąlygas, dėl kurių jos vėliau negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu gali nustatyti teismas atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, dispozityvias teisės normas, papročius, teisės principus, šalių tarpusavio santykius ir panašiai. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios - ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių valios ir įstatymo. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka, kad šalys būtų susitarusios dėl sutarties dalyko. Net jeigu jos nesusitarė dėl sutarties kainos, sutartis gali būti pripažinta sudaryta, jeigu jos kainą galima nustatyti pagal CK 6.313 straipsnį. Kokios sąlygos yra esminės, gali lemti ne tik sutarties rūšis ir pobūdis, bet ir įstatymas arba pačių šalių susitarimas. Pavyzdžiui, CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastato pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negalioja. Taigi tai yra esminė tokios sutarties sąlyga. Kartais įstatyme yra išvardyta, kas turi būti nurodyta vienoje ar kitoje sutartyje. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju visos įstatyme išvardytos sąlygos yra esminės tam tikros sutarties sąlygos. Pavyzdžiui, CK 6.749 straipsnio 1 dalyje išvardyta, kas turi būti nurodyta turizmo paslaugų sutartyje. Tačiau ne visos šios sąlygos yra esminės. Pavyzdžiui, turizmo paslaugų sutartis galios, nors joje nebus nurodytas sutarties numeris ar pretenzijų pareiškimo terminas.

Minėtos normos nustatytų taisyklių išimtis tėra atvejai, kai viena šalis ar abi šalys buvo pareiškusios, kad sutartis bus laikoma nesudaryta, kol bus susitarta dėl tam tikrų sąlygų (pvz., viena šalis per derybas pareiškia, kad sutartis bus laikoma sudaryta tik susitarus dėl kainos). Pavyzdžiui, tokia išimtis numatyta CK 6.181 straipsnio 3 dalyje. Šios taisyklės išimtį gali nustatyti ir įstatymas, numatydamas, kad sutartis galioja tik jeigu šalių susitarimas sudarytas tam tikra forma (CK 6.181 str. 4 d.). Nurodyta norma taip pat netaikoma realinėms sutartims, nes, be šalių susitarimo, būtinas ir turto perdavimas (CK 6.181 str. 5 d.).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str.). Statybos rangos sutartis turi savų ypatumų, išskiriančių šią sutartį iš kitų rangos rūšių ir lemiančių jos atskirą reglamentavimą: darbai šios sutarties pagrindu atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis šios sutarties dalykas, subjektinė sudėtis (sutarties šalys - investicinės veiklos dalyviai, statybinės organizacijos ir kt.); sutartinių santykių tarp užsakovo ir rangovo tęstinumas; aktyvus šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį; dažnai pasitaikantis generalinių rangovų ir subrangovų dalyvavimas; specialių norminių aktų, reguliuojančių statybos rangos teisinius santykius, sistema (Lietuvoje statybos rangą reglamentuoja galiojantis CK, Statybos įstatymas, 2002 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“, kiti poįstatyminiai aktai). Statybos rangos sutarties pagrindu atliekami statybos darbai yra vienas pagrindinių nekilnojamojo turto sukūrimo ir gerinimo priemonių. Be to, statybų metu sukurti objektai yra individualaus pobūdžio, paprastai skirti ilgalaikiam naudojimui (eksploatacijai). Objektų statyba yra techniškai sudėtingas, ilgai trunkantis, nemažai lėšų kainuojantis ir su šalių rizika susijęs procesas. Todėl šalis turi atidžiai pasirinkti kontrahentą ir aiškiai, išsamiai sureguliuoti tarpusavio teises bei pareigas sudaromoje statybos rangos sutartyje.

Statybos rangos sutarties dalykas - įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba arba rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas arba kitokie darbai.

Statybos rangos sutarties šalys yra užsakovas ir rangovas. Įgyvendinant konkrečius statybos projektus, be užsakovo ir statybos organizacijų (rangovo), paprastai dalyvauja ir kiti asmenys (projektuotojai, architektai, inžinieriai ir kt.). Užsakovu statybos rangos sutartyje gali būti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, galintis įgyvendinti savo statytojo teisę: pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo žemės sklypą, yra parengtas ir suderintas statybos projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statybai. Jei pagal statybos rangos sutartį užsakovas yra fizinis asmuo - vartotojas ir statybos darbai atliekami siekiant patenkinti asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius, nesusijusius su jo verslu ar profesija, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties nuostatos.

Rangovu gali būti Lietuvoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos rūšis, taip pat fizinis asmuo, turintis statybos darbų patentą, bei užsienio valstybės statybos įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus atestavimo dokumentus (Statybos įstatymo 15 str.). Kai visi arba ne visi statybos darbai atliekami ne rangovo asmeniškai, o pasitelkiant kitus asmenis (subrangovus), užsakovas sudaro statybos rangos sutartį su generaliniu rangovu, kuris atskirus statybos darbus paveda atlikti subrangovams, jei to nedraudžia statybos rangos sutartis. Už subrangovams pavestus atlikti darbus užsakovui atsakingas generalinis rangovas.

Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai.

Statybos rangą reglamentuojantys teisės aktai nustato specifinės užsakovo teises bei rangovo pareigas.

Abi sutarties šalys privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Sąžiningas šalių bendradarbiavimas reiškia padėjimą viena kitai įgyvendinti teises ir pareigas, taigi kontrahentui užtikrinama galimybė vykdyti įsipareigojimus. Pagal CK 6.694 straipsnį gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą užsakovas privalo nedelsdamas paprastai savo lėšomis pradėti priimti darbus. Atsižvelgiant į statybos rangos darbų pobūdį prieš priimant rezultatą turi būti atliekami bandymai ir kontroliniai matavimai (CK 6.694 str. 5 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame rašoma atsisakymo žyma ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Jei statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio arba įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Už netinkamos kokybės atliktus darbus rangovui kyla atsakomybė taikant mutatis mutandis CK 6.665 straipsnio taisykles. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Dėl tų nukrypimų kilus ginčui, įrodinėjimo našta, kad nukrypimai neturėjo įtakos darbų kokybei, tenka rangovui (6.695 str. 3 d.). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, pagal CK 6.682 straipsnį tenka rangovui. Nuo atskirų darbų etapų priėmimo momento užsakovui pereina tos darbų dalies žuvimo arba sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai atsitinka dėl rangovo kaltės. Rangovas neatsako už statybos objekto arba jo dalies žuvimą (sugedimą) vieninteliu atveju - esant užsakovo kaltei, kai tai atsitinka dėl užsakovo medžiagų netinkamos kokybės ar dėl užsakovo netinkamų nurodymų - tuomet rangovas turi teisę reikalauti sumokėti sutartyje numatytą darbų kainą avansu. Statybos rangos sutartis gal numatyti šalies, kuriai tenka objekto atsitiktinio žuvimo (sugedimo) rizika, pareigą apdrausti statybos objektą arba pačią sutarties šalį civilinės atsakomybės draudimu už kitiems asmenims padarytą žalą (CK 6.683 str. 1 d.). Statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu visais atvejais (Statybos įstatymo 37 str. 1 d.).

Už statinio sugriuvimą ir dėl to padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos broko arba dėl netinkamo žemės grunto. Rangovas, projektuotojas arba statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo arba defektai buvo nustatyti per šiuos įstatyme (CK 6.698 str.) numatytus ir įvardytus garantinius terminus nuo darbų perdavimo momento: per penkerius metus; per dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); per dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų trūkumų. Nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens UAB „Sostinės namai“ (pirmasis partneris), trečiojo asmens R. J. (antrasis partneris), atsakovo I. B. (trečiasis partneris) ir trečiojo asmens UAB „Rumsta“ (ketvirtasis partneris) 2007 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties 2.1. punktu minėti partneriai, kooperuodami savo turtą, pajėgas ir žinias, įsipareigojo bendrai veikti, siekdami išimti sąlygas projektavimui, suprojektuoti inžinerinius tinklus žemės sklypuose bei suderinti projektus su visomis atsakingomis institucijomis, numatytomis sutarties 2.1.1.-2.1.8. punktuose. Pagal sutarties 2.2. punktą buvo laikoma, jog jungtinės veiklos rezultatas tinkamai pasiektas, kai teisės aktų nustatyta tvarka parengiamas ir suderinamas inžinerinių tinklų projektas žemės sklypams ir gaunamas statybos leidimas kloti tinklus ir kelius (sutarties 2.2.1. punktas). Taigi, sutarties sąlygos patvirtina, kad ji buvo sudaryta tarp partnerių tik reikiamos inžinerinių tinklų projektavimo dokumentacijos parengimui. Sutarties 8.1 punktu partneriai susitarė, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol bus pasiektas jungtinės veiklos rezultatas. Ši nuostata reiškia, jog pasiekus baigtinio pobūdžio tikslą sutarties galiojimas baigėsi. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius statybos leidimą Nr. 0579 išdavė 2007 m. birželio 13 d., todėl laikytina, jog jungtinės veiklos sutarties galiojimas baigėsi 2007 m. birželio 13 d. Minėta jungtinės veiklos sutartis neįpareigojo šalių sudaryti inžinerinių tinklų statybos rangos sutartį.

Dėl statybos rangos sutartinių santykių

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė - šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu.

Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, bet paneigia ieškovo BUAB „Vandesta“ ieškinio teiginius, kad tarp atsakovo I. B. ir ieškovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Bylos duomenys patvirtina tarp ieškovo BUAB „Vandesta“ ir atsakovo I. B. neatsirado statybos rangos ar kitokio pobūdžio teisiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas įgytų teisę reikalauti ieškinyje nurodytos sumos, t.y. 483 754, 61 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad pasiekus jungtinės veiklos sutartyje nustatytą tikslą, UAB „Sostinės namai“ kreipėsi į I. B. , pateikdama rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektą. Tai reikšminga tuo, jog oferta I. B. buvo pateikta rašytinė, dėl ko preziumuojama, jog sandoris turėjo būti rašytine forma, jeigu I. B. būtų šią ofertą priėmęs, t.y. jeigu šalių derybos būtų pasibaigusios susitarimu dėl visų esminių sutarties sąlygų bei sandorio pasirašymu. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalies nuostatas šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

UAB „Sostinės namai“ I. B. pateiktame rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projekte darbų kaina numatyta tokia, kokią ieškovas nurodė ir ieškinyje, - 1 827 313 Lt. Atsakovas I. B. , susipažinęs su pateikto rangos sutarties projekto sąlygomis (projekte yra atsakovo ranka padarytos atžymos bei pastabos), nesutiko pasirašyti tokio turinio sutarties, t.y. iš esmės nesutiko su sutarties sąlygomis. Toks atsakovo nesutikimas buvo paremtas tuo, jog į rangos sutarties projektą buvo įtraukta UAB „Gamapolis“, kuri 2007 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2394 įsigijo iš UAB „Sostinės namai“ žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4117-0400-0510. Objektyviai suprantama bei paaiškinama, jog atsiradus dar vienam žemės sklypo savininkui, faktinė padėtis pasikeitė, o tai įtakojo atitinkamų sąlygų dėl inžinerinių tinklų įrengimo koregavimą.

Byloje nustatyta, kad pagal rangos sutarties projektą papildomai UAB „Gamapolis“ įgijus teisių bei pareigų, atsakovas I. B. iškėlė klausimą dėl apmokėjimų proporcingumo, t.y. apmokėjimų dydžių tarp šalių pasiskirstymo bei realiai rangos sutartimi prisiimtinų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kad mokėjimų dydis kiekvienai būsimai sandorio šaliai atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), kad neprieštarautų sąžiningo verslo bei sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kad rangos sutarties tikslas būtų pasiektas. Esminė pagal rangos sutartį sąlyga buvo statomų inžinierinių tinklų darbų pabaigimas iki pilno pajungimo prie į miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų (pirmojo rangos sutarties projekto 1.5.4. punktas, antrojo rangos sutarties projekto 1.5.6. punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo pastabų pagrindu, buvo parengtas antrasis rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektas, kuriame 1.4.-1.5.6. punktai buvo papildyti ar pakeisti, tačiau esminiai klausimai dėl darbų apimties bei jų kainos nebuvo išspręsti, nes UAB „Sostinės namai“ derybų metu pareiškė, jog UAB „Gamapolis“ įsigytame sklype reikės perprojektuoti darbus, tuo tarpu UAB „Gamapolis“ atstovai derybose niekada nedalyvavo. Siekdamas ateityje išvengti ginčų, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pasirašyti siūlomomis sąlygomis rangos sutartį, o tai reiškia, jog bendras šalių sutarimas dėl esminių sutarties sąlygų nebuvo pasiektas. Po šio rangos sutarties projekto svarstymo bei atsakovo I. B. atsisakymo jį pasirašyti, į derybas atsakovas daugiau nebuvo kviečiamas. Bylos duomenys patvirtina, kad vėliau UAB „Sostinės namai“ atstovai pamėgino įteikti atsakovui darbų priėmimo aktą, tačiau atsakovas atsisakė šį dokumentą priimti, nes tokio dokumento parengimui atsakovo atžvilgiu nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys derybose nurodytais veiksmais nustatė, jog rangos sandoris turi būti sudarytas rašytine forma, todėl nesant visų šalių pasirašytos rangos sutarties, kitokia forma (žodine, konkliudentiniais veiksmais) deklaruojamas šalių susitarimas neturi teisinės reikšmės, o pats sandoris laikomas nesudarytu (CK 1.77 straipsnio 1 dalis). Didelės darbų apimtis bei 1 827 313 Lt kainos statybos rangos sandorio nesudarymas rašytine forma neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), juo labiau, kai statybos rangos objektas inžineriniai tinklai. Tai taip pat neatitinka sąžiningai dalykinei praktikai, kai šalys yra verslu užsiimantys juridiniai asmenys.

Ieškovo teigimu, žodinės rangos sutarties sudarymo faktą patvirtina inžinerinių tinklų sąmata, pažymos apie atliktų darbų išlaidų vertę bei atliktų darbų aktai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal suformuotą teismų praktiką tokie rašytiniai įrodymai galėtų netiesiogiai patvirtinti sandorio sudarymo faktą, kai šiuose dokumentuose yra abiejų sandorio šalių parašai arba vienos šalies, kuri nepripažįsta sandorio fakto, parašai. Nei viename iš ieškovo pateiktų į bylą dokumentų apie inžinerinių tinklų, statybos darbus nėra atsakovo I. B. parašo. Toks atsakovo parašas negali ir neturi būti ant pateiktų dokumentų, kadangi atsakovas neišreiškė valios sudaryti rangos ar kitą sutartį. Vienas iš pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.). Atsisakydamas pasirašyti rangos sutartį UAB „Sostinės namai“ pateiktomis sąlygomis, atsakovas nesudarė rangos sutarties, dėl to tarp atsakovo ir ieškovo neatsirado rangos sutartiniai teisiniai santykiai.

Pažymėtinos ieškinio faktinių aplinkybių dėstymo ypatybės, sudarančios pagrindą konstatuoti apie ieškinio nepagrįstumą.

Ieškinyje ieškovas nurodo: „Jungtinės veiklos sutarties pagrindu parengus projektą, UAB „Sostinės namai“, I. B. ir UAB „Rumsta“ kreipėsi į ieškovą UAB „Vandesta“ dėl dalies suprojektuotų inžinerinių tinklų <...> įrengimo“; vėliau ieškinyje nurodoma: „todėl ieškovas darbus tęsė ir šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį darbų“; galiausiai nurodoma: „atsižvelgiant į tai, kad visus sutartus rangos darbus ieškovas yra tinkamai atlikęs“. Byloje nustatyta, jog atsakovas niekada nėra kreipęsis į UAB „Vandesta“ dėl kokių nors darbų atlikimo. Pažymėtina, kad nei iš ieškinio teiginių, nei iš pateiktų į bylą dokumentų dėl inžinerinių tinklų darbų nėra aišku, dėl kokios darbų dalies kreipėsi kitos šalys, t.y. tretieji asmenys. Ieškinio teiginiai rodo, kad bendra inžinerinių tinklų įrengimo kaina yra 1 827 313 Lt, be to, iš atsakovo reikalaujama priteisti pagal bendrą inžinerinių tinklų įrengimo kainą, nors, paties ieškovo teigimu, ne visi darbai yra atlikti.

Ieškovo teigimu, tarp ieškovo BUAB „Vandesta“ ir atsakovo I. B. susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, nes pagal užsakovų pateiktą projektą ieškovas įsipareigojo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovams, o užsakovai įsipareigojo sumokėti sąmatoje nurodytą kainą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo vienu iš užsakovų, nes atsakovas neigia faktą, kad kreipėsi į UAB „Vandesta“ dėl inžinerinių tinklų įrengimo, be to, byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad statybos rangos sutartis nebuvo pasirašyta. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas, statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Byloje yra pateikta vienašališkai sudaryta ieškovo sąmata, kurioje nėra atsakovo parašo, kas reiškia, jog atsakovas nepatvirtino sąmatos. Atsakovas nebuvo užsakovu pagal Statybos įstatymo reikalavimus, t.y. rangos sutarties nesudarė, į inžinerinių tinklų įrengimą neinvestavo, ir taip pat neatitiko CK numatytų sąlygų, - sąmatos parašu netvirtino. Todėl ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais remiantis jį galima būtų laikyti užsakovu.

Ieškovo teigimu, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas bei CK rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas didelės darbų apimties ir kainos statybos rangos sutartis (juo labiau, kai tokios sutarties dalykas yra inžineriniai tinklai) neprivalo, tačiau turėtų būti sudaryta raštu, kadangi tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami konkretūs darbai, jų atlikimo terminai, šalių atsakomybė ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalies nuostatas šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai, jog ieškovas derybas su atsakovu siekia pateikti kaip atsakovo valią, patvirtinančią esminį susitarimą dėl inžinerinių tinklų įrengimo, parodo ieškovo netinkamą teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą. Tai, jog ieškovas gali būti atlikęs tam tikrus darbus, turi būti vertinama kaip paties ieškovo rizika atlikti darbai.

Ieškovas BUAB „Vandesta“ atsakovo valią dėl inžinerinių tinklų įrengimo sutarties sudarymo grindžia jungtinės veiklos sutartimi, tačiau jungtinės veiklos sutartis pasibaigia, kai yra pasiekiamas jungtinės veiklos sutartyje nustatytas tikslas (jungtinės veiklos sutarties 2.2., 8.1. punktai). Parengtas inžinerinių tinklų projektas nepatvirtina fakto, jog tie patys asmenys, kurie sudarė jungtinės veiklos sutartį, įrenginės inžinerinius tinklus. Be to, byloje nustatyta, jog I. B. savo sklypus pardavinėjo UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“, todėl šioms įmonėms įsigijus didžiąją dalį sklypų, atsakovas buvo turėjo teisėtų lūkesčių, jog iš jo bus nupirkti ir likusieji žemės sklypai. Byloje nustatyta, kad UAB Sostinės namai“, UAB „Rumsta“ iškilus finansiniams sunkumams buvo nuspręsta žemės sklypų iš atsakovo I. B. daugiau nebeįsigyti.

Ieškovas vienu iš motyvų nurodo, jog atsakovas I. B. neprieštaravo dėl žemės kasimo darbų jam priklausančiuose žemės sklypuose. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nepateikė į bylą nei vieno objektyvaus ir leistino įrodymo, jog būtent atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo vykdomi kokie nors inžinerinių tinklų statybos darbai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tinkamai pagal projektą žemės kasimo darbai buvo vykdomi būtent kelio ribose, o ne atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose. Būtent dėl to, jog sutarties dalykas inžineriniai tinklai, rangos sutarties projekte, kurį į bylą pateikė atsakovas I. B. , 8.11. punktu šalys derėjosi, jog pateikdamas užsakovui priimti darbus, rangovas kartu pateikia tinklų išpildomąsias nuotraukas. Į bylą nėra pateikta nei viena inžinierinių tinklų išpildomoji nuotrauka, todėl į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima konstatuoti, jog inžineriniai tinklai yra įrengti tinkamai pagal projektą. Atsakovas pateikė į bylą UAB „Vilniaus vandenys“ 2009 m. sausio 12 d. raštą „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų pridavimo“ Nr. 690(1.20-34), kuriame pažymima, jog prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus objektas nėra prijungtas.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką, atsakovas I. B. turėtų reikšti priešieškinį ginčydamas atliktų darbų aktus. Ieškovas netinkamai kvalifikuoja ginčo dalyką. Paminėta teismų praktika remiamasi tuomet, kai nėra ginčo dėl statybos rangos sutarties sudarymo, t.y. kuomet šalys nesutinka su atliktų darbų apimtimi arba kokybe. Šioje civilinėje byloje iš esmės nesutinkama su statybos rangos sutarties sudarymo faktu, todėl negalima remtis atsakovo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis.

Atkreiptinas dėmesys į ieškovo argumentus pateiktuose į bylą 2009 m. rugsėjo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose: „Pabrėžtina tai, kad atsakovo į bylą pateiktuose rašytiniuose rangos sutarties projektuose UAB „Vandesta“ parašo nėra, todėl užsakovų tarpusavio derybos dėl ankstesnio susitarimo rašytinio įforminimo yra užsakovų tarpusavio reikalas ir neturi jokios įtakos šio ginčo tarp UAB „Vandesta“ bei I. B. sprendimui“. Pažymėtina, jog ieškovas prieštarauja pats sau, t.y. tvirtina ir sutinka, jog nesant rangos sutarties projekte UAB „Vandesta“ parašo, tai jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau nesant atsakovo parašo ant visų rangos santykiams reikšmingų dokumentų, ieškovo teigimu, tai jau patvirtina aiškią atsakovo I. B. valią sudarius sutartį dėl inžinerinių tinklų įrengimo bei yra pagrindas ieškiniu reikalauti iš atsakovo 463 040, 31 Lt skolos.

Į bylą nepateikti objektyvūs įrodymai, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis įmonėje yra susidariusi minėto dydžio skola. Iškėlus įmonei bankroto bylą, tokie duomenys yra reikšmingi tvirtinant kreditorių ir debitorių sąrašą, tačiau nepateikti į bylą dokumentai, pagrindžiantys I. B. įsiskolinimą.

Dėl 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sostinės namai“, R. J. , I. B. ir UAB „ Rumsta“, vertinimo

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutartis rodo, kad atsakovas I. B. prisidėjo prie paruošiamųjų komunikacijų įrengimo darbų: leidimo gavimo, projektavimo, projektų derinimo darbų. Be to, pirmosios instancijos teismo manymu, ši sutartis aiškiai liudija apie sklypų savininkų, atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Rumsta“ ketinimus suprojektuoti ir įrengti komunikacijas jiems priklausančiuose sklypuose.

Atsakovas neneigia, jog buvo 2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutarties šalimi ir neneigia, jog dalyvavo derybose dėl būsimųjų inžinerinių tinklų įrengimo sutarties pasirašymo. Tačiau atsakovas I. B. nesutinka su teismo išvada, kad jo dalyvavimas junginės veiklos sutartyje sukūrė rangos teisinius sutartinius santykius tarp jo kaip užsakovo ir UAB „Vandesta“ kaip rangovo.

2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol bus pasiektas jungtinės veiklos rezultatas (sutarties 8.1. punktas), sutartimi šalys susitarė, kad jungtinės veiklos rezultatas tinkamai pasiektas kai teisės aktų nustatyta tvarka parengiamas ir suderinamas inžinerinių tinklų projektas žemės sklypams bei gaunamas statybos leidimas kloti tinklus ir kelius (2.2 punktas, 2.2.1 punktas). Tai reiškia, jog pasiekus jungtinės veiklos sutartyje numatytą tikslą (rezultatą), ji pasibaigė. Toks sutarties pasibaigimas tuo pačiu reiškia ir tai, jog šios jungtinės veiklos sutarties dalyviams savaime nesukuriamos iš naujų rūšių sutarčių kylančios teisės ir pareigos, kol jie patys tinkamai, susitarta arba įstatyme numatyta forma išreikš tarpusavyje suderintą valią.

Negalima neskirti jungtinės veiklos ir statybos rangos institutų, kadangi jais reguliuojamos skirtingos civilinių santykių dalyvių teisės ir pareigos bei iš šių teisių ir pareigų kylančios teisinės pasekmės.

CK 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalių teisė laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsakyti už tai, jeigu nepasiekiamas šalių susitarimas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas versti asmenį sudaryti sutartį. Svarbu tai, jog asmuo sąžiningai dalyvautų derybose. Kad atsakovas nesąžiningai derėjosi, byloje nenustatyta ir šalys tokių aplinkybių neteigė. Tuo pačiu, apdairus ir rūpestingas elgesys reikalauja derybose siekti kiek įmanoma palankesnio rezultato abiems šalims, o tai reiškia, jog nei viena iš šalių neturi nukentėti nei finansiškai, nei kitų teisėtų interesų bei lūkesčių sąskaita.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo poziciją byloje, visiškai eliminavo aplinkybes, jog atsakovo atsisakymas pasirašyti statybos rangos sutartį, t.y. dalyvauti statybos rangos santykiuose tam tikromis sąlygomis, gali būti grindžiamas jam labai svariais argumentais, objektyviai paaiškinamais remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Byloje nustatyta aplinkybė, jog pagal jungtinės veiklos sutartį parengtas projektas turėjo būti koreguojamas pagal UAB „Gamapolis“ naujus poreikius. Be to, byloje vienareikšmiškai nustatyta (patvirtinta į bylą pateiktu UAB „Vilniaus vandenys“ 2009 m. sausio 12 d. raštu „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų pridavimo“), jog inžineriniai tinklai taip ir liko neprijungti prie Vilniaus miesto inžinerinių tinklų, nors tai buvo pagrindinis jų įrengimo tikslas. Atsakovo atsisakymas pasirašyti statybos rangos sutartį buvo grindžiamas tuo, jog pasirašydamas tokias sąlygas, rangos sutartiniuose santykiuose veiktų prieš patį save, t.y., sulygtų dėl aiškiai nepalankių sau sąlygų. Todėl atsakovo valia buvo nedalyvauti statybos rangos santykiuose ir nepasirašyti siūlomos statybos rangos sutarties projekto.

Dėl inžinerinių tinklų statybos rangos sutarties sudarymo žodžiu

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 1.72 straipsnio 1 dalį sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu, todėl atsakovo veiksmai pasirašant jungtinės veiklos sutartį dėl inžinerinių tinklų projektavimo darbų aiškiai rodo jo ketinimus dalyvauti tinklų statyboje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė inžinerinių tinklų įrengimo 1 827 313 Lt kainos sutartis, kurioje trys šalys juridiniai asmenys UAB „Vandesta“, UAB „Rumsta“ UAB „Sostinės namai“ ir fizinis asmuo I. B. .

Byloje yra atsakovo pateiktas rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektas (keli variantai parengti tarp šalių vykusių derybų metu). Ginčo šalys patvirtino, jog atsakovas atsisakė pasirašyti šį projektą. Tai reiškia, jog šalių susitarimas, ką įtvirtina ir CK 1.72 straipsnis, numatė ne kitokią, o būtent rašytinę inžinerinių tinklų įrengimo sutarties formą. Rašytinės rangos sutarties sudarymas šiuo atveju labiau atitinka sąžiningą dalykinę verslu užsiimančių asmenų praktiką.

Dėl apmokėjimo už inžinerinių tinklų statybos darbus

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas BU AB „Vandesta“ įrodė turįs iš žodinės sutarties kilusią reikalavimo teisę į atsakovą dėl 463 040, 31 Lt skolos už atliktus darbus, t.y. įrengtus inžinerinius tinklus. Tai reiškia, jog teismas pripažino ieškovo teisę reikalauti užmokesčio pagal proporcijas, kurios grindžiamos žodiniu sandoriu.

Pažymėtina, jog skola ne tik faktinė, tačiau ir teisinė kategorija, dėl to yra išsamaus įrodinėjimo reikalaujanti aplinkybė.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pinigų apskaitos dokumentas - popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Pagal to paties straipsnio 21 dalį, – ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo tik iš atsakovo I. B. , tuo pačiu patvirtindamas, kad neturi jokių savarankiškų reikalavimų tretiesiems asmenims BUAB „Sostinės namai“, BUAB „Rumsta“, kurie taip pat buvo įtraukti į rangos sutarties Nr. VAN/SN07/10 projektą kaip sutarties šalys, buvo darbų užsakovai. Pažymėtina, jog į bylą nepateikti tinkami pinigų apskaitos dokumentai, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurie patvirtintų, kokiomis proporcijomis (dalimis) UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“ sumokėjo už ieškovo atliktus darbus.

Dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių

Pateikti į bylą įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovui I. B. priklausančiuose žemės sklypuose nėra UAB „Vandesta“ pastatytų ir įrengtų inžinerinių tinklų, minėti inžineriniai tinklai nėra prijungti prie I. B. priklausančių žemės sklypų ir I. B. minėtais inžineriniais tinklais nesinaudoja. Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Vandesta“ pastatyti inžineriniai tinklai nutiesti per atsakovui priklausančius žemės sklypus ir kad inžinerinių tinklų nutiesimas per atsakovui priklausančius žemės sklypus juos pagerino ir padidino jų vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. priklausančiais žemės sklypais galima naudotis be UAB „Vandesta“ pastatytų inžinerinių tinklų, ir į bylą nepateikti įrodymai, kad I. B. priklausančiais žemės sklypais negalima naudotis be UAB „Vandesta“ pastatytų inžinerinių tinklų. I. B. priklausančiose žemės sklypuose įrengiant vandens, nuotekų šulinius bei kitus įrenginius ir statinius galima pastatyti autonominius inžinerinius tinklus, nesusijusius su UAB „Vandesta“ pastatytais inžineriniais tinklais. Todėl I. B. nebuvo būtinybės bei neišvengiamai privaloma statyti UAB „Vandesta“ pastatytus inžinierinius tinklus.

Pateikti į bylą įrodymai, įskaitant apklaustų liudytojais statinio statybos techninės priežiūros vykdytojo A. Ž. ir projekto vadovo T. K. parodymus, patvirtina, kad pagal jungtinės veiklos sutartimi parengtą projektą inžineriniai tinklai turėjo būti prijungti prie Vilniaus miesto inžinierinių tinklų, tačiau tai nėra padaryta, inžineriniai tinklai nėra priimti tinkamais naudoti Statybos įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka, inžineriniai tinklai kaip nekilnojamieji daiktai, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vandesta“ inžinieriniai tinklai pastatyti ne pagal projektą, dėl kurio parengimo buvo nutarta 2007 m. balandžio 16 d. rašytine jungtinės veiklos sutartimi.

2007 m. balandžio 16 d. jungtinės veiklos sutarties sąlygos neįpareigojo sutarties šalis sudaryti inžinerinių tinklų statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti rašytinės rangos sutarties projektai su pataisymais patvirtina, kad šalys tarėsi dėl rašytinės inžinerinių tinklų statybos rangos sutarties sudarymo, todėl rašytinės inžinerinių tinklų statybos rangos sutarties nepasirašymas ir nebuvimas patvirtina, kad I. B. su UAB „Sostinės namai“, UAB „Rumsta“ nesusitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų ir inžinerinių tinklų statybos rangos sutarties I. B. nesudarė.

Teisėjų kolegijos nuomone, apklaustų liudytojais buvusių UAB „Vandesta“, UAB „Sostinės namai“ ir UAB „Rumsta“ vadovų parodymai, kad I. B. sudarė žodinę inžinerinių tinklų statybos rangos sutartį, yra nepakankamai konkretūs, aiškūs bei informatyvūs įrodymai ir vertintini kritiškai, kadangi I. B. atsisakius pasirašyti siūlomus rašytinės rangos sutarties projektus minėtos įmonės bei jų vadovai savo rizika tarėsi dėl inžinerinių tinklų statybos ir atliko inžinerinių tinklų statybos darbus, nepagrįstai bei neapdairiai savo rizika manydami įpareigoti I. B. taip pat finansuoti inžinerinių tinklų statybą ir mokėti už inžinerinių tinklų statybą. Pažymėtina, kad minėtos įmonės po inžinerinių tinklų statybos bankrutavo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos įmonės nepagrįstai siekia šių įmonių finansines problemas ir šių įmonių buvusių vadovų rizikos pasekmes spręsti I. B. sąskaita.

Pažymėtina, kad ieškovas pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose nenurodė ir pateiktais į bylą įrodymais neįrodė kaip žodine statybos rangos sutartimi buvo susitarta dėl nuosavybės teisės inžineriniams tinklams. UAB „Vandesta“ pastatyti inžineriniai tinklai yra nekilnojamas daiktas, tačiau nuosavybės teisės minėtiems inžineriniams tinklams nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Nesusitarimas dėl nuosavybės teisės statomiems inžineriniams tinklams rodo nesusitarimą dėl esminių sutarties sąlygų.

Pažymėtina, kad statybos leidime ir kituose inžinerinių tinklų statybos dokumentuose statytoju ir užsakovu nurodoma tik UAB „Sostinės namai“.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovas I. B. turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti ir nesudarė inžinerinių tinklų statybos rangos sutarties, todėl neturi prievolės mokėti už UAB „Vandesta“ atliktus inžinerinių tinklų statybos darbus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra nepagrįstos.

Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 25,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, 6,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, viso 32,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad po ieškinio padavimo teismui ieškovui UAB „Vandesta“ iškelta bankroto byla. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu, sprendžia, kad grąžintina atsakovui 1000 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu, sprendžia, kad panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vandesta“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vandesta“ atsakovui I. B. (I. B. ) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vandesta“ į valstybės biudžetą 32,35 Lt (trisdešimt du litus trisdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovui I. B. (I. B. ) pagal AB „Swedbank“ 2010 m. balandžio 14 d. įmokos mokėjimo kvitą sumokėtą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) žyminį mokestį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vandesta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo I. B. (I. B. ) turtui ir turtinėms teisėms.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVytas Milius