Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-1096/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-27
Bylos Nr.
1-164-1096/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36675-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis
D. L.
Nukentėjusysis
Z. N.
Advokatai
Stasys Zabita, Ridas Žemkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-164-1096/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36675-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam D. L., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,nukentėjusiajam Z. N., jo atstovui advokatui Ridui Žemkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 18.00 val., būdamas prie pastato namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju Z. N., paėmęs į ranką metalinį daiktą, tyčia sudavė vieną smūgį Z. N. į kairiosios rankos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam Z. N. atvirą kairiojo alkūnkaulio kūno lūžį kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad neslepia, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau kaltės ir atsakomybės negalu prisiimti, nes jo veiksmai atitiko būtinosios ginties visas ribas nuo neteisėto nusikalstamo pasikėsinimo. Įvykio diena važiavo su tėvu Nemenčinės plente į darbą, gavo skambutį iš Z. N.. Šį asmenį yra matęs iš matymo, yra įrenginėjęs santechnikos darbus jo vystomame nekilnojamojo turto objekte Nemenčinės plente, yra padėjęs su darbais, terasoje su plytelėmis. Kelias dienas atlikinėjo statybinius darbus. Nutraukė visus ryšius po 3-4 metų laikotarpio. Jis nebendradarbiavo su Z. N.. Tą dieną gavo iš Z. N. grasinantį skambutį, girdėjosi, jog šis visiškai girtas, liepė pristatyti kur yra, kad šis atvažiuoja su draugais. Tuo metu buvo Žirmūnuose, nesuprato ko šis norėjo. Pasiūlė Z. N. susitikti prie pastato, norėjo paklausti ko šis nori iš jo, dėl viso pikti pasiėmė lazdą nuo galimo užpuolimo. Lazda yra preso rankena, pailga, metalinė. Pasiėmė su savimi, pasidėjo prie automobilio. Mano, kad galėjo būti užpuolimas, nes Z. N. grasino telefonu. Telefoninio pokalbio metu šis pasakė jam „kur esi išsigimėli?“, „užmušiu“. Jis suprato, kad šis nepatenkintas jo atliktais darbais, kurių jis neatlikinėjo tame pastate. Minėta lazda 60 cm ilgio.

Pažymi, kad dažnai jaučia grėsmę, nepatenkintų būna pilna klientų, kviesti iš karto policija beprasmiška. Įvykiai tiriami po viso įvykio, o ne per įvykius. Susitarė susitikti prie statomo namo, (duomenys neskelbtini). Jis buvo kartu su tėvu, D. L.. Sėdėjo, laukė Z. N., norėjo paklausti, kodėl šis apgavo statybininkus, kurie tvarkė to pastato fasadą. Z. N. atvažiavo su draugu I. P.. Vos tik Z. N. išlipo iš automobilio, priėjo prie jo tėvo. Kai Z. N. išlipo, jo tėvas išlipinėjo iš automobilio, pastarasis priėjo ir šiam trenkė. Kai pirmą kartą trenkė tėvui nematė. Tada Z. N. priėjo prie jo pasisveikinti ir iš karto gavo smūgį į smilkinį, atšoko per gerą metrą ir turėjo suduoti jam vieną smūgį preso rankena. Preso rankena buvo atremta į automobilį, kadangi Z. N. garsiai rėkavo, necenzūriniais žodžiais. Jis buvo netoli automobilio. Minėtas presas buvo padėtas prie automobilio, atremtas, kai išlipinėjo iš automobilio, pasiėmė. Kuria ranka paėmė presą, neprisimena, tačiau laikė rankoje. Jo tėvas sėdėjo keleivio pusėje, kai lipo, jau girdėjo kaip nukentėjusysis rėkavo. Tuomet suprato, kad šis atvažiavo ne taikiu tikslu, todėl paėmė presą. Tik priėjęs prie Z. N., iš karto gavo smūgį, tuomet per gerą metrą atitilo. Vieną smūgį turėjo suduoti. Sudavė į dešinės pusės šoną, stovėdamas gavo į ranką. Tikriausia skilo kaulas. Mano, kad tikrai kaulas galėjo skilti. Smūgis buvo ganėtinai stiprus į šoną. Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio, tai mano, kad Z. N. turėtų pats už gydymą susimokėti. Jis mano, kad privalėjo trenkti nukentėjusiajam dėl nepaaiškinamų aplinkybių. Kaltės nepripažįsta, tačiau jei sakoma, kad reikia sumokėti ligonių kasai, tai sumokės. Dėl neturtinės žalos jis nesutinka. Be to, paaiškina, kad nukentėjusysis darė plėšimo nusikaltimą ir dėl pastarojo veiksmų patyrė sužalojimus. Jis po įvykio skambino policijai kitą dieną. Po skambučio jis laukė, neprivalėjo kreiptis į policiją, ikiteisminiai tyrimai pradedami nuo informavimo apie nusikaltimą. Jis informavo Nr. 112. Nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. jokių veiksmų neatliko.

Patvirtina, kad pas jį buvo hematomos. Ant nugaros daugybiniai sužalojimai. Alkūnę skaudėjo, kadangi daug smūgių buvo suduota, buvo nukritęs ant žemės, ant pilvo. Po to kai jis lazda sudavė, dar gavo smūgių. Ten buvo jau ne gynyba, ten buvo užpuolimas. Neįsivaizduoja ar tai buvo abipusė gynyba. Jis sužinojo visą tai dėl ko nukentėjusysis buvo atvažiavęs tik susipažinęs su byla. Iš nukentėjusiojo buvo daugybiniai smūgiai, iš pradžių jo šeimos nariui trenkė, o vėliau jam. Jis nematė kai trenkė jo šeimos nariui. Kai trenkė antrą kartą jo šeimos nariui, matė. Asmeniškai jam buvo suduota 10 smūgių. Pažymi, kad prieš jam suduodant smūgį lazda, nukentėjusysis jam asmeniškai sudavė vieną smūgį į kaktos sritį. Hematomos jam atsirado ne nuo smūgio, jam kakta prakirsta nuo smūgio. Hematomos jam atsirado nuo kitų daugybinių smūgių, buvo trenkta iš kojos. Daugybiniai smūgiai buvo po to, kai jis sudavė lazda. Buvo suduoti spyriai į šonkaulius, pakaušio sritį, buvo nukritęs ant žemės. Po sumušimų gydėsi namuose, nedarbingumo neėmė. Asmeniškai jis pats yra greitai užsiplieskiantis žmogus. Nelabai greitai jį galima išvesti iš pusiausvyros. Pradžioje jam paskambino Z. N. ir grasino. Nurodė apie šį grasinimą ikiteisminio tyrimo metu.

Į susitikimą važiavo kartu su tėvu. Tėvas sakė pasisaugoti, kad Z. N. gali įvykdyti užpuolimą, kadangi tėvas vyresnio amžiaus žmogus, jis klausosi jo patarimų. Jis turėjo nuojautą, kad gali kilti konfliktas. Važiavo į susitikimą, nes norėjo paklausti, kodėl šis neatsiskaitė su statybininkais ir iš jo pradėjo reikalauti pinigų. Z. N. stovėjo priešais jį, kai jam trenkė pirmą smūgį, tėvas stovėjo šone. Konflikto metu tėvas bandė stoti per vidurį, kad atsirauktų vienas nuo kito. Smūgį reikėjo suduoti Z. N., nes šis artėjo. Tėvas už Z. N. mažesnis, pastarasis buvo agresyvus ir reikėjo atitraukti. Konflikto metu buvo blaivas. Nukentėjusysis buvo iš viso nurodęs, kad jis buvo narkotikų apsivartojęs. Jis nebuvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Šito nenurodė gydymo įstaigoje, nes niekas neklausė. Jo ūgis yra 1,74 cm. Jo tėčio panašus ūgis – 1.76 cm. Jo svoris 60-70 kg. Z. N. ūgis ir svoris, o nuomone 2 metrai ir 100 kg. Įvertinus ūgio ir svorio skirtumus, neužpultų tokio žmogaus. Įvykio metu jis Z. N. bandė paaiškinti, kad šis už savo broką yra pats atsakingas. Su nukentėjusiuoju nebuvo sudaryta jokia sutartis, buvo tik žodinė sutartis už atliktus darbus. Konfliktas įvyko ne dėl jo atliktų darbų. Kažkas kitas buvo atlikęs, o jis tiesiog padėjo tuos darbus pabaigti. Jis dirba pagal individualios veiklos pažymą.

Patvirtina, kad įvyko konfliktas, Z. N. pradėjo reikšti pretenzija dėl pastato konstrukcijų. Jam pradėjo reikšti pretenzijas, nors jis nebuvo daręs tų konstrukcijų. Jis padėjo pabaigti apdailos plyteles. Pretenzijos buvo dėl pastato konstrukcinės dalies, perdangos plokščių, buvo neapšildytos, rinkosi drėgmė. Nukentėjusysis neprašė grąžinti pinigų, pastarasis jo partneriui nesumokėjo 1 800 Eur. Pas Z. N. dirbo apie savaitę. Pas nukentėjusįjį dirbo jo pažįstami, kurie šiam įrenginėjo fasadą. Dėl įvykusių statybų darbų buvo reiškiamos pretenzijos. Jis bandė prisiskambinti Z. N. dėl to, kad apgavo statybininkus. Jis važiavo paklausti dėl kitų asmenų. Pažymi, kad jam kiti asmenys reiškė pretenzijas dėl to, kad jis rekomendavo darbą pas Z. N., todėl jis važiavo aiškintis, kodėl Z. N. nesumoka pinigų.

Jis bandė Z. N. prisiskambinti, yra pateiktos išklotinės. Jis skambino, tačiau šis nekėlė ragelio. Važiavo, kad išsiaiškinti. Telefonu nepaklausė, nes norėjo vizualiai įvertinti ar nukentėjusysis tikrai galėjo tiems asmenims nesumokėti. Pažymi, kad tyčia nukentėjusiojo nežalojo. Su ligonių kasų pateiktu ieškiniu sutinka, o dėl neturtinės žalos nesutinka, Dėl 850 Eur, dėl masažų, mano, kad nepagrįstas prašymas. Nukentėjusiojo sužalojimų kiekis nebuvo toks, kad būtų įvertinta tokia suma. Be to, jis neslepia, kad nukentėjusiajam trenkė, tačiau tai buvo būtinosios ginties ribose, tyčinių paskatų neturėjo, kad sužaloti (2 t., b. l. 47-52).

Nukentėjusysis Z. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį jam rekomendavo bendras pažįstamas ir prisijungė prie jo namo statymo darbų. Tuo metu namas buvo pastatytas, tik reikėjo atlikti drėgmės izoliaciją balkone, užklijuoti plyteles ir dar kelis darbus atlikti. Šie asmenys padarė daug broko. Kaltinamasis ir jo kolega kartu dirbo. Skirtingiems darbams buvo sudaromos skirtingos sutartys. Su kaltinamuoju buvo sudaryta žodinė sutartis. Kaltinamasis turėjo atlikti balkono hidroizoliaciją. Šiuo darbus asmenys atliko prieš gerus metus laiko, vasaros pačiame gale, tačiau atėjo ruduo, pradėjo rinktis drėgmė, užpylė visą pirmą aukštą. Kaltinamasis ir jo kolega prie namo dirbo keletą metų ir darbus atliko blogai. Rugsėjo 5 d. įvyko taip, kad buvo susiskambinęs su kaltinamuoju, kalbėjo telefonu pakeltu tonu, tačiau pastarasis buvo labai sunervinęs ir sutarė susitikti prie namo (duomenys neskelbtini). Jis su I. P. buvo Nemenčinėje. Paskambino kaltinamajam, nežino ar šis buvo kažko pavartojęs, labai neaiškiai kalbėjo. Sutarė susitikti prie to namo. Jis vyko iš Nemenčinės prie to namo, šiek tiek vėlavo. Tuo metu paskambino kaltinamasis ir padėjo kalbėtis visokiais žodžiais. Jis jam pasakė, kad tuoj bus prie minėto namo. Atvažiavęs prie namo, išlipo iš automobilio, stovi kaltinamasis prie namo, vienoje rankoje laiko tą daiktą, ne viela, o pilnaviduris sunkus daiktas. Jis nežino koks tai buvo įrankis. Dar atsuktuvą užsikišęs už diržo, vyzdžiai išsiplėtę. Jis sutinka, kad išlipęs iš automobilio ėjo, kalbėjo pakeltu tonu, tačiau jo nei vienu pirštu nelietė, o šis iš karto užsimojo jam per galvą su tuo daiktu trenkė, jis spėjo pastatyti ranką ir atsimušė. Iškilo gumbai, pradėjo kraujas bėgti. Nelabai suprato kas įvyko, jo kolega I. P., pamatęs visą situaciją išlipo iš automobilio, nuėjo prie kaltinamojo. Kaltinamasis smogė I. P. su tuo pačiu daiktu, tai nubrozdino ir nuslydo. Tada dviese susuko kaltinamąjį ir paguldė ant žemės. Kadangi žemė ten yra skalda, kaltinamasis nusibrozdino kelį ir alkūnę, tačiau kaltinamojo nelietė pirštu ir nemušė. Kai paguldė kaltinamąjį ant žemės, atėmė iš jo įrankį ir viskas. Tiktai buvo noras trinktelėti, bet suprato, kad tada jis sėdės kaltinamojo vietoje, todėl nieko nepadarė ir paleido. Kaltinamasis iš karto pasakė „pasiduodu“ ir atidavė įrankį. Vėliau jam aptemo akyse, nenorėjo konfliktų ir išvažiavo, negalvojo kreiptis į ligoninę. Nuvažiavęs prie „Rimi“ parduotuvės, žiūri, kad jam nelabai gerai, nuvežė jį į ligoninę, pasakė, jog atviras lūžis, padarė operaciją. Jis asmeniškai policijos nekvietė, tačiau ar kaimynai kurie matė konfliktą, ar ligoninė pranešė policijai, Pažymi, kad kaltinamojo pirštu nelietė. Nei tėvui, nei jam asmeniškai jis netrenkė. Kaltinamajam nebuvo sudavęs jokių smūgių. Prieš įvykį kalbant telefonu su kaltinamuoju buvo suėmusi kažkokia emocija, tačiau tiksliai nepasakys kokiais žodžiais kalbėjo, nes labai daug laiko praėjo. Tačiau tai ką kaltinamasis pasakoja, kad jis sakė, jog atvažiuos su draugais ir susidoros, ar užmuš, tai tikrai nebuvo. Kai atvyko sutartu adresu, kaltinamasis buvo su tėvu, kurį taip pat pažįsta. Tėvas sėdėjo mašinoje, o kaltinamasis stovėjo prie namo. Kaip suprato tėvas buvo kaltinamąjį atvežęs, nes jam toks jausmas, kad šis buvo privartojęs kažko, nes akys stovėjo stulpu. Konflikto metu tėvas nebuvo išlipęs iš automobilio. Vienu metu tėvas bandė lipti iš automobilio, tačiau jis užrėkė, kad „sėdėk“, tai atgal sėdo, nedalyvavo konflikte. Po smūgio į ranką prasidėjo grumtynės. Pažymi, kad prieš įvykį nebuvo vartojęs alkoholio, o po to jis net negalvojo važiuoti į ligoninę, nemanė, jog tai bus rimtas sužeidimas. Vėliau po įvykio nuvažiavo į „Rimi“ nusipirko 0,35 l raudonų devynerių ir pavartojo gėrimo.

Dėl įvykio dar paaiškina, kad toje situacijoje viskas įvyko labai greitai, jis išlipo iš mašinos, ėjo prie kaltinamojo, buvo labai daug emocijų. O kitas dalykas iš kaltinamojo arba prašė, reikalavo grąžinti pinigus už nekokybiškai atliktą darbą, arba, kaip buvo sutarę, kad perdarytų, ištaisytų savo broką. Tokia kalba buvo ir telefoninio pokalbio metu. Su D. L. buvo kartu tėvas. Kaltinamasis nekokybiškai atliko savo darbą, balkono hidroizoliaciją, pasekmė to, kad drėgmė nutekėjo į apatinį aukštą, atsirado pelėsis. Siūlė kaltinamajam ištaisyti šį broką, arba sumokėti pinigus (2 t., b. l. 57-58).

Liudytojas I. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį mato kartą. Pirmą kartą kaltinamąjį matė per įvykį. Su nukentėjusiuoju pažįstami seniai. Su nukentėjusiuoju sieja darbiniai santykiai. Taip pat susiskambina dažnai su nukentėjusiuoju. Apie šį įvykį su nukentėjusiuoju kalbėjo jau seniai. Jis viską tyrėjai papasakojęs, ten viskas aiškiai surašyta. Atsimena, kad Z. N. važiavo, turėjo kažkokį reikalą. Vyko atskirais automobiliais, vieną automobilį reikėjo palikti Nemenčinėje remontuoti, o grįžo kitu automobiliu. Kiek supranta Z. N. paskambino šis pilietis, kaltinamasis ir pakeltu tonu pradėjo kalbėti. Ką tiksliai asmenys kalbėjo nieko neprisimena, ten jų reikalai, todėl nieko pasakyti negali. Kai atvažiavo prie namo, kaltinamasis stovėjo prie savo automobilio, buvo išlipęs. Nepamena ar automobilio durelės buvo uždarytos ar atidarytos. Kaltinamasis stovėjo keleivio pusėje. Kai Z. N. išlipo iš automobilio, jis tuo metu sėdėjo mašinoje. Sėdėjo vairuotojo pusėje, kadangi vairavo automobilį. Kai Z. N. išlipo iš automobilio, girdėjo, jog pakeltais tonais pradėjo aiškintis. Jis išlipinėjo iš automobilio ir pamatė, kad šie asmenys jau pradėjo muštis, kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, šis atšoko, jis surėkė „baikit“, ir kaltinamasis puolė jį su ta pačia lazda. Puolė, jis ranką ištiesė, jam nuslydo, pakliuvo į akinius nuo saulės ir praskilo lūpą. Jam pasisekė, kad tiesiai palaikė ranką ir lazda nuslydo. Akinių stikliukas išlėkė, o žmogus taikėsi į galvą. Tuomet jis stvėrė tą asmenį ir paguldė ant žemės, o Z. N. pribėgo, tuomet šiam pasakė „Atimk tą pagalį“. Šis atėmė tą strypą, tada kaltinamojo kūnas atsipalaidavo, paklausė „tu apsiraminai“, pasakė „jo, apsiraminau““, tuomet paleido. Z. N. nuėjo į mašiną atsisėdo, o jis ieškojo akinių stikliuko. Net kaltinamasis padėjo ieškoti. Viskas tuo ir pasibaigė. Paskui kai surado stikliuką, jis atsisėdo į mašiną, pribėgo kaltinamasis ir sako „atiduokite pagalį“. Z. N. nenorėjo atiduoti pagalio, tačiau atidavė. Tada jie išvažiavo, o po to važiavo į ligoninę. Į ligoninę vyko tą pačią dieną, dviejų valandų bėgyje. Nežino kodėl policijos nekvietė. Kaltinamasis buvo su kažkokiu asmeniu, kuris stovėjo šalia. Pamena tą epizodą, kai Z. N. priėjo prie kaltinamojo, pastarasis stovėjo pasislėpęs ranką. Kiek matė, kad kaltinamasis pirmas sudavė smūgį. Matė tą smūgį ir kaip tik išlipinėjo iš automobilio, atsisuko, matė smūgį ir tuomet jis surėkė „ką čia darai“, tuomet kaltinamasis puolė. Neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo. Ką matė – tą ir sako. Pažymi, kad nematė, jog su kaltinamuoju buvęs kitas asmuo imtųsi kažkokių veiksmų, viskas vyko akimirką, labai greitai. Buvo sutelkęs dėmesį į kaltinamąjį, kad šis puola jį, jis gynėsi, paguldė ant žemės, paskui atsirado Z. N., kuriam pasakė, kad „ištrauk lazdą iš jo rankos“. Kaltinamąjį paleido tada kai apsiramino konfliktas, Z. N. nuėjo į mašiną. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai su kaltinamuoju buvusiam asmeniui. Tas asmuo buvęs su kaltinamuoju buvo vyresnio amžiaus, stambus asmuo. Pažymi, kad nematė jokių veiksmų kito asmens, veiksmas vyko labai greitai, visas dėmesys buvo sutelktas gynybai. Z. N., prieidamas prie asmenų išlipusių iš kito automobilio, kažką sakė pakeltu tonu. Nematė, kad Z. N. būtų sugniaužęs kumščius ar elgtųsi agresyviai. Jis matė kaltinamojo suduotą smūgį. Ar Z. N. smūgiavo, nematė. Be to, kaltinamojo akys buvo didelės, išplėstos, atrodė kaip psichas. Tos lazdos pavadinimo kurią turėjo kaltinamasis, nežino, tačiau ji sunki, jeigu nuo vieno smūgio, ranką sulaužė tokiam vyrui. Pats kaltinamajam gal automatiškai sudavė smūgį, kažkaip viskas vyko labai greitai. Pats yra sportuojantis, ne kovinį sportą (2 t., b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Papildomai nurodo, kad nematė, kuris sudavė pirmą smūgį, sėdėjo mašinoje, matė kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nematė, ar D. L. buvo suduoti smūgiai. Jis patvirtina, kad nematė smūgio, kuris buvo suduotas iš Z. N.. Taip pat nematė, kad liudytojas D. L. konflikto metu asmenys išskirinėjo. Nematė, kad liudytojas D. L. būtų sukniubęs (2 t., b. l. 84).

Pažymėjo, kad gal sakė, kad sudavė vieną smūgį, smūgis su lazda, jis nuima smūgį, jam smūgiavo, šis atšoko. Smūgiavo į priekį, gal į krūtinę pataikė, kai kaltinamąjį nuvertė ant žemės. Z. N. pribėgo, atėmė lazdą ir viskas, kaltinamojo kūnas atsipalaidavo, suprato, kad šis pasiduoda. Jis daug kokiu sportu užsiima, šiuo metu fitnesą sportuoja, sunkumus kilnoja, anksčiau boksavo kriaušę, bet varžybose nedalyvavo. Po muštynių iš kaltinamojo jokių pinigų nereikalavo. Dar kartą pažymi, kad su kaltinamuoju nėra pažįstami, matosi antrą kartą (2 t., b. l. 87).

Liudytojas R. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nematė kas įvyko tarp D. L. ir Z. N.. D. L. – pažįsta seniai, o Z. N. buvo užsakovas, kuris dar skolingas pinigų. Z. N. skolingas, nes pas šį asmenį buvo padarytas namo priestatas, klijavo klinkerį iš savo pinigų pirko, medžiagas, vėliau tvarkė stogą, viršuje dangą, Z. N. likęs skoloje sakydavo „ryt, poryt, ryt, poryt“. Dėl darbų kalbėjo su Z. N.. Nežino kuo tai susiję su D. L.. Kaltinamasis sakė, kad apsistumdė, susimušė su nukentėjusiuoju. Jis paskambino Z. N., sako „Tu, važiuok pas D., pasiimsi pinigų, aš esu davęs“, jis pro šalį važiavo, sako „kokius pinigus, pirmą kartą girdžiu“. Z. N. pasakė, kad „aš D. padaviau pinigus, važiuok pas D. pasiimsi“. D. L. žinojo apie skolą. Su D. L. nebuvo kalbos, kad padėtų išieškoti pinigus. D. L. davė Z. N. jo numerį (2 t., b. l. 82).

Liudytojas D. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. L. – jo sūnus. Dirbo kartu su sūnumi viename objekte. Atvažiuoja pas juos darbininkai, prašo 4 500 Eur. Darbininkai tai čia kolega – R. J.. Jie patys nesikišo į tą objektą, bet rekomendavo. Objekte, Z. N. turėjo kažkokius apdailos darbus padaryti. D. L. susiskambino su Z. N., sako „kame reikalas, kodėl čia taip viskas vyksta?“, vėliau tie asmenys susitarė susitikti. Jis pažįsta Z. N. ilgai, žino kas tai per žmogus. Jis nukentėjusiajam, jo tėvams, įrenginėjo kavinę, todėl teko bendrauti. Vėliau įrenginėjo nukentėjusiojo namą, kur įvyko konfliktas, atlikinėjo santechnikos darbus, tačiau darbų vadovas buvo kitas asmuo. Su nukentėjusiuoju pažintis trunka apie 3-4 metus. Jis žino, kad nukentėjusysis šiek tiek mėgsta apgauti žmones. Esmė tokia, kad kas ten buvo toliau, jam visai nerūpi, jam yra svarbiausia, kodėl darbininkai iš jų reikalauja pinigų. Susitikimas įvyko2024 m. Susitiko Z. N. objekte, jis nežino kokia tai gatvė, kažkokia sodo bendrija. Susitiko išsiaiškinti, kodėl jie turi mokėti pinigus. Važiavo su sūnumi, turėjo važiuoti, nes nukentėjusysis galėjo draugų atsivežti, tačiau taip ir buvo, atsivežė ambalą. Važiavo aiškintis kodėl Z. N. pasakė, kad jie turi atiduoti pinigus už objektą. Vykimo metu, automobilį vairavo sūnus, jis sėdėjo keleivio pusėje. Atvažiavo į objektą, laukė Z. N.. Pastarasis atvyko su draugu, išlipo, pasisveikino, pradėjo kalbėtis. Buvo abu išlipę iš automobilio, stovėjo prie automobilio durelių. D. L. pradėjo ginčytis su Z. N.. Jau matė, kad gali kažkas įvykti, pradėjo atitraukinėti, kad tarp asmenų būtų atstumas. Tuo metu Z. N. jam kaip trenkė, jis nukrito ant žemės ir atsijungė. Trenkė į veidą su kumščiu, muštynes Z. N. pradėjo pirmas. Tada atsikėlęs pamatė, kad vienas Z. N. draugas laiko D. L. rankas pasiguldęs ant žemės, o Z. N. tąso veidą visą iki kraujų, buvo praskėlęs galvą. Šiaip ne taip rėkaudamas išskyrė. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Kai atsikėlė jis nematė kas ten, jam trenkė, gal sūnus užstojo jį, o gal jam sudavė, jis nesiginčija, nes nematė. Į medikus po įvykio nesikreipė, nes nematė tikslo. Pretenzijų neturi, tik muštis nereikia, buvo galima nesimušti, o normaliai pasikalbėti. Jis nematė, ar jo sūnus sudavė smūgius. Pas juos automobilyje daug įrankių, gal koks metalinis vamzdis buvo prie sūnaus. O ką prieš tuos kultūristus galima buvo padaryti. Įrankį turėjo su savimi dėl viso pikto. Jis pasakojo taip kaip buvo, gali skirtis parodymai. Z. N. visą gyvenimą buvo melagis. I. P. jis nepažįsta. Jis nežino koks I. P. tikslas būtų apkalbėti jo sūnų ar jį. Jis tik matė situaciją, kad I. P. laikė rankas pasiguldęs ant žemės, o kitas daužė. Pirmas smūgius sudavė Z. N..

Nuo smūgio buvo pargriuvęs, truputį smegenys susikratė, paskui atsikėlė ir žiūri jau pasiguldė jo vaiką ant žemės. Kai jam buvo suduotas smūgis, jo sūnus buvo tarp jo ir Z. N.. Sūnus matė kaip jam buvo suduotas smūgis. Matė, kad baigiantis konfliktui Z. N. buvo susiėmęs už rankos. Už kurios rankos nepamena. Akivaizdžių sužalojimų nematė. Kai D. L. gulėjo ant žemės, Z. N. talžė pastarąjį. Talžė rankomis. Z. N. buvo paėmęs vamzdį, daužė su tuo vamzdžiu. Jam atrodo, kad su tuo vamzdžiu daužė jo sūnų, nes taip kraują paleisti, kasteto tai jokio ant rankų nebuvo. Kraujas buvo paleistas iš kaktos.

Nežino kiek smūgių su tuo vamzdžiu buvo suduota jo sūnui. Matė, kad daužė. Nematė, kad Z. N. atiminėtų kažką. Jis nežino kurioje rankoje Z. N. laikė tą vamzdį, kai daužė jo sūnų. Jo sūnus gulėjo veidu į viršų. Sūnaus veidas buvo kraujuotas, daužė per veidą. Vamzdis sveria apie 1 kg. Padarytas iš plieno. Kai jau buvo išsiskirstę, nusiplovę kraujus, nukentėjusiojo draugas irgi kraujuotas, visas apsitaškęs, apsiplovė. Z. N. nuėjo į mašiną, už rankos pasiėmęs laikėsi, tik nepamena už kurios. Iki skambučio dėl susitikimo jie buvo objekte su sūnumi, dirbo. Nesiaiškino dėl skolų su tais, kurie jų reikalavo, nes pas juos atvažiavo žmonės, ne telefonu pasakė, o atvažiavo pas juos prašyti pinigų. Norėjo tiesiog išsiaiškinti kame tai reikalas. Nebuvo jokios kalbos, kad atsiskaitymas vyks per juos, jie tik rekomendavo. Pažymi, kad jo sūnus nevartoja alkoholio, nevartoja jokių vaistų.

Pažymi, kad neskaičiavo kiek smūgių Z. N. sudavė su turėtu vamzdžiu. Z. N. buvo atsiklaupęs ir vyko judėjimas, daužymas į veidą. Z. N. rankose buvo strypas. Be to, bandė atkalbėti sūnų dėl susitikimo su Z. N., kadangi žino, kad šis asmuo sportininkas, boksininkas. Žino, kad sūnus gautų į galvą nuo Z. N.. Jis nežino dėl ko galėjo prasidėti muštynės, kai susiginčiji tai visko galima tikėtis. Jo sūnus – yra degtukas. Po konflikto buvo paskambinęs darbininkas, pasirodo Z. N. pasakė, kad viską susitarė, bet nieko nesusitarė. Sūnus reikalavo atsiskaityti su statybininkais, nes iš jų prašo pinigų, bert jie nedirbo tame objekte (2 t., b. l. 82-86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. įtariamuoju apklaustas D. L. parodė, kad savo kaltę ir jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., jam telefonu paskambino Z. N., kuris jo klausė: „kur esi? jis atvažiuoju“, taip pat pokalbio telefonu metu Z. N. jį įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis buvo su savo tėvu D. prie parduotuvės Lukšio g. (Žirmūnuose), pirko sau statybines medžiagas. Tą dieną jie dirbo netoli Z. N.. Pokalbio metu jis Z. N. pasakė, jog jis yra netoliese ir pats pas jį užvažiuos. Kadangi jie su savo tėvu dirba kartu, todėl nutarė adresu (duomenys neskelbtini), važiuoti kartu su savo tėvu. Adresu (duomenys neskelbtini), jie su tėvu atvyko pirmi, tuo metu laukė atvažiuojančio Z. N., kol jo laukė jis apžiūrinėjo šio adresu buvusio namo fasadą. Kaip matė, visi darbai buvo padaryti ir užbaigti. Šiuos darbus atlikti planavo atlikti jis pats, tačiau kadangi jis tuo metu turėjo labai daug darbo, jis Z. N. rekomendavo šiuos darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės direktorius R. J., kuris ir sutiko šiuos darbus atlikti. D. L. žiniomis, dalį už atliktus darbus Z. N. šiai įmonei sumokėjo, tačiau už likusią dalį Z. N. pinigų taip ir nesumokėjo. Maždaug savaitę pieš 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykį, pas jį atvyko R. J., kuris jam ir jo tėvui girdinti sakė, kad Z. N. jam pasakė, jog jo įmonei už Z. N. atliktus darbus sumokės jis. Jis R. J. paaiškino, jog jis taip Z. N. tikrai nesakė ir, kad už šiuos atliktus darbus turi mokėti klientas, tai yra pats Z. N.. Po šio įvykio jis bandė su Z. N. susiekti telefonu ir išaiškinti visą tai, tačiau Z. N. į jo skambučius neatsiliepė. Po to, tai yra 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., jam paskambino Z. N. ir liepė susitikti. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val., atvykus į jam žinomą adresą, (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo atlikti darbai Z. N., todėl Z. N. pasiūlė susitikti būtent šiuo adresu. Z. N. su jo pasiūlymu sutiko. Minėtu adresu jis atvyko kartu su savo tėvu D.. Jis vienas apžiūrinėjo namo fasadą. Visi darbai buvo užbaigti. Dar prieš Z. N. atvykstant nurodytu adresu, jis iš savo darbinio automobilio "Ford Focus" bagažinės išėmė metalinę vamzdžių preso rankeną, kurią jis pasidėjo šalia savo automobilio, tam jei kartais jį užpultų. Po to, maždaug po 20 minučių atvyko Z. N. su savo draugu, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Iš automobilio „Audi“ tuo metu pirmas išlipo Z. N.. Jis iškarto piktas su keiksmažodžiais priėjo prie jo ir jis jam su savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, dėl kokios priežasties Z. N. jam sudavė į veidą, jis nežino, galbūt dėl to, kad jis atsisakė už jį sumokėti, nors apie tai nebuvo net jokios kalbos. Po šio jo jam suduoto smūgio D. L.pasiėmė šalia jo esančią metalinę vamzdžių preso rankeną ir sudavė Z. N. į kairę ranką, kadangi jis šia ranka dengėsi nuo jo smūgio. Po to iš automobilio išbėgo Z. N. draugas, kuris pradėjo bėgti link D. L., todėl jam pamačius, jog jis agresyviai artinais prie jo, jis (D. L.) užsimojęs su metalinę vamzdžių preso rankeną sudavė jam vieną smūgį į smakrą. Tuo momentu, po jo suduoto smūgio metaline rankena Z. N., jis matė kaip Z. N. vieną smūgį kumščiu sudavė jo tėvui į veido sritį, po ko su jam suduoto smūgio D. L.tėvas parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Tol, kol jis Z. N. draugą su metaline rankena atitraukė nuo savęs ir atsisukęs pastebėjo, kaip Z. N. užsimojęs su kumščiu jam trenkė į galvos sritį ir praskėlė jam galvą, po ko jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Po šio jam suduoto smūgio jis suklupo ant žemės, po ko Z. N. draugas jam spyrė koja ir jis parkrito ant žemės. Jam parkritus ant žemės, tiek Z. N., tiek su juo buvęs draugas, pradėjo juos spardyti kojomis ir smūgiuoti savo rankomis ir tuomet iš jo rankų Z. N. atėmė D. L. rankose turėtą metalinę rankeną. Po to nuo žemės atsikėlė jo tėvas ir pradėjo juos raminti bei skirstyti, po ko jie apsiramino ir jie išsiskirstė į automobilius bei išvažiavo. Dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo jis sutinka tik tame, kad pranešime apie įtarimą nuodytu metu šis konfliktas tarp jo ir Z. N. įvyko, tačiau jis nesutinka su tuo, kad jis paėmęs į savo ranką metalinį daiktą tyčia sudavė vieną smūgį Z. N. į kairę ranką, kadangi jis šį metalinį daiktą naudojo norėdamas apsigini save nuo Z. N. ir jo daugiau jam suduotų tolimesnių smūgių. Jokio keršto, tai yra tikslo atkeršyti Z. N. už jam į veidą suduotą smūgį jis neturėjo. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 109-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 9 d. papildomai įtariamuoju apklaustas D. L. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu jis su savo tėvu laukdamas Z. N., tuo metu metalinę vamzdžio preso rankeną, kuri iš pradžių buvo automobilio bagažinėje, buvo pasidėjęs — ją atrėmęs į automobilį tam, jei juos užpultų, kad galėtų apsiginti. Atrėmęs metalinę preso rankeną į automobilį, jis su tėvu atsisėdo į automobilį ir laukė atvykstančio Z. N.. Atvykus Z. N., iš automobilio visų pirma išlipo jo tėvas D., po kurio priėjo prie Z. N.. Ar tuo metu Z. N. kumščiu trenkė jo tėvui, jis nežino, kadangi dar sėdėjo automobilyje. Išgirdęs, kaip Z. N. rėkia ant jo tėvo, jis taip pat išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Po to Z. N. jam nieko nesakęs savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Tada tėvas rankomis bandė juos išskirti, tačiau Z. N. vis tiek artinosi prie jo, todėl, norėdamas išvengti antro smūgio, jis paėmė šalia automobilio atremtą metalinę preso rankeną ir tyčia vieną kartą trenkė Z. N., pataikydamas jam į kairę ranką. Po šio jam suduoto smūgio jis matė, kaip Z. N. vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė jo tėvui į galvos sritį, po ko tėvas nuo smūgio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Tuo pačiu metu jis pamatė, kaip prie jo, už nugaros, atbėgo Z. N. draugas I. P., kuris artinosi prie jo. Tai pastebėjęs jis vėl vieną kartą užsimojo savo rankose turėta metaline preso rankena ir tyčia trenkė jam vieną kartą, pataikydamas į smakrą. Po muštynių Z. N. ir kartu buvęs I. P. reikalavo iš jo grąžinti pinigus už remonto darbus, kuriuos Z. N. manymu jis atlikinėjo. Tačiau jis nurodė, jog jokio pinigų jam tikrai nemokės. Po to, kai I. P. iš jo rankų atėmė metalinę preso rankeną, nubėgo į automobilį ir kartu su Z. N. išvažiavo, o jie su tėvu liko ten. Po to jis su tėvu taip pat sėdo į automobilį ir grįžo atgal į statybų objektą toliau užbaigti savo darbus. Taip pat nori pasakyti, kad dėl 2024 m. rugsėjo 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio jis kitą dieną skambino į policiją, norėdamas pranešti apie šį įvykį. Į policiją skambino tik kitą dieną, kadangi tuo metu, kai įvyko šis įvykis, jau buvo vėlu, be to, po įvykio skubėjo su tėvu į darbą, kuris tuo metu buvo maždaug už vieno kilometro nuo tos vietos, kur įvyko incidentas. Telefonu jam paskambinus, policija nurodė kreiptis į gydymo įstaigą. Todėl kitą dieną kreipėsi į Lazdynų ligoninę dėl jam padarytų sužalojimų, nes, kaip minėjo anksčiau, tuo metu, kai įvyko šis įvykis, jau buvo vėlu, be to, su tėvu skubėjo į darbą. Dėl savo kaltės ir jam pareikšto įtarimo jis pripažįsta kaltę iš dalies. Sutinka su tuo, kad pranešime apie įvykį nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą tyčia trenkė Z. N. į kairės pusės ranką, taip pat vieną kartą metaline preso rankena trenkė I. P.. Tačiau nori pabrėžti, kad šiuos smūgius jis tuo metu sudavė norėdamas apsiginti nuo tolimesnių, tai yra nuo daugiau jam suduotų smūgių, kadangi prieš panaudojant metalinę rankeną Z. N. jam jau buvo sudavęs vieną smūgį, o taip pat artinosi prie jo su ketinimu suduoti dar smūgį. Todėl metalinę preso rankeną panaudojo norėdamas apsisaugoti nuo tolimesnių jam suduotų smūgių (1 t., b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 9 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis Z. N. parodė, kad prieš 1 metus laiko jam iš matymo pažįstamas asmuo, vardu D. (tikslių duomenų pasakyti negali, nežino) (L.) atliko statybos darbus jo namuose. Tą žmogų jis pažįsta nedaug. Atlikus minėtus darbus vėliau paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai bei atsirado brokas, pradėjo leisti per namų lubas vandenį. Pamatęs tokią situaciją, jis susisiekė su minėtu darbuotoju D. L. bei sutarė, kad susitiks adresu (duomenys neskelbtini), būtent tame objekte, kur jis ir atliko darbus. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 18.00 val., jie susitiko minėtu adresu. Tuomet jiems susitikus, jis pareikalavo, kad ištaisytų atliktus darbus arba grąžintų dalį pinigų. Su asmeniu bendravo pakeltu balso tonu. Ką jis jam atsakė, tiksliai pasakyti negali, tačiau kažką tai sakė, tiksliai neprisimena. Vos tik priėjęs prie jo pastebėjo, kad asmuo dešinėje savo rankoje laiko kažkokį tai daiktą, kuris buvo metalinis bei nieko nesakęs jis pakėlė jį, užsimojo bei smūgiavo vieną kartą į jį, t. y. į galvos sritį. Iškarto nieko nelaukęs jis savo kairiąja ranka blokavo smūgį užsidengdamas savo galvą. Pajautė, kad smūgis buvo stiprus į savo kairiąją ranką, t. y. dilbį. Tuomet labai greitai prasidėjo grumtynės, jis iš minėto asmens atėmė daiktą, kurį jis turėjo rankoje. Vėliau aistroms nurimus jis daiktą, su kuriuo jį sužalojo atidavė asmeniui bei po visko jie išsiskirstė. Nori paminėti, kad po sukelto jam fizinio skausmo jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje buvo diagnozuotas kairiosios rankos lūžimas. Įvykį galėtų paliudyti asmuo, kuris jį atvežė – I. P.. Taip pat įvykio metu buvo blaivus. Po įvykusio įvykio tik pavartojo alkoholinių gėrimų, kadangi galvojo, kad sužalojimas nėra rimtas, todėl iškart nevyko į gydymo įstaigą. Daugiau aplinkybių pasakyti negali (1 t., b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 23 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis Z. N. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykusio įvykio jam padaryta turtinė žala yra 300 Eur, kadangi dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, vartojo nuskausminamuosius vaistus, vitaminus, pirko tepalą. Jam padarytą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus pateiks vėliau prie ikiteisminio tyrimo. Įvykio metu jis niekur nedirbo yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl nedarbingumo pasiėmęs nebuvo. Civilinį ieškinį dėl moralinės žalos pateiks vėliau, jeigu byla pasieks teismą. Pretenzijų tam vyrui turi, kadangi dėl šio įvykio jis patyrė didelį skausmą, taip pat dėl šio įvykio 5 dienas teko gulėti ligoninėje. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 24 d. liudytoju apklaustas I. P. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. jis su savo pažįstamu Z. N. kartu važiavo automobiliu, savo reikalais. Jiems kartu grįžtant namo po pietų, Pakeliui jie užvažiavo prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kur jų laukė du jam nepažįstami vyrai, kaip jis suprato statybininkai, kurie atliko statybos darbus šiuo adresu. Vienas vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, stambesnio kūno sudėjimo, o kitas apie (duomenys neskelbtini) metų, smulkaus kūno sudėjimo, kuris savo rankose tuo metu jau laikė metalinį strypą. Z. N. išlipęs iš automobilio, iškarto priėjo prie liekno, tai yra to jaunesnio vyriškio ir jie dviese pakeltu balso tonu kažką tai aiškinosi, apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Tuo metu jis tiesiog stovėjo prie automobilio. Tuomet maždaug po kelių minučių jis pamatė, kai jaunesnis vyras užsimojęs metaliniu strypu vieną kartą trenkė Z. N. į galvos sritį, tačiau Z. N. spėjo ranka užsidengti savo galvą, todėl metalinis strypas pataikė jam į ranką. Po šio smūgio Z. N. atšoko toliau nuo šio vyro. Po to vyriškis su metaliniu strypu pradėjo eiti link jo, o jis liepė šiam vyrui ramintis ir po šių jo žodžių vyras iškarto užsimojo su metaliniu strypu ir užsimoję trenkė jam, tačiau ištiesus ir pakėlus savo kairę ranką šis strypas praslydo ir jis šio smūgio išvengė. Po to jis šį vyriškį iškarto paguldė ant žemės, po ko šis vyriškis apsiramino ir pasidavė, o Z. N. pribėgęs atėmė iš jo metalinį strypą. Z. N. iš jo rankų atėmus metalinį strypą, jis šį vyriškį paleido ir jis apsiramino. Po to jis šio vyriškio paklausė: „prie ko čia jis? Kodėl tu mane iš viso puolei?“, tačiau jis jam nieko neatsakė, vyriškis turbūt buvo šoke. Vėliau jis su šiuo vyriškiu ir su kitu buvusiu antru vyriškiu pradėjo ieškoti jo nulėkusio akinių stikliuko, kadangi po šio vyriškio jam suduoto smūgio metaliniu strypu, nulėkė ir I. P.akiniai. Z. N. tuo metu sėdėjo automobilyje. Beieškant jo akinių stikliuko, vyriškis, kuris prieš tai turėjo metalinį strypą, atrodė ramus. Suradus savo akinių stikliuką, jie visi išsiskirstė ir po to jis Z. N. nuvežė į Santariškių ligoninę. Dėl šio įvykio jam buvo padaryti keli nubrozdinimai, kurie po kiek laiko užgijo, o skausmas praėjo savaime, todėl dėl šio įvykio jis nenukentėjo. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad yra D. L. tėvas, kartu su savo sūnumi dirba (duomenys neskelbtini), MB, santechnikais, tai yra, gavus užsakymus, jie atlieka santechnikos darbus. Šių metų vasaros pradžioje jo sūnus D. L. bendravo su Z. N., kad jo sūnus atliktų Z. N. namų adresu (duomenys neskelbtini), namo apdailą. Jo sūnus pažadėjo Z. N., kad jis šiuos darbus atliks, tačiau jis savo sūnui liepė su Z. N. neprasidėti, nes jis pats Z. N. pažįsta – maždaug prieš 5–10 metų, jam atliekant kavinės darbus, Z. N. su juo tuo metu už atliktus darbus iki galo nesumokėjo ir iki šiol neatsikaitė. Todėl jis sūnui pasiūlė rekomenduoti kitą asmenį – R. J., kuris nuvažiavo į Z. N. namus apžiūrėti objekto ir nusprendė apsiimti šiuos remonto darbus atlikti. R. J. padarius darbus, Z. N. greičiausiai jam neatsiskaitė, todėl R. J. pradėjo skambinti jam ir prašyti pinigų, kadangi Z. N. liepė paimti juos iš jo. Po to jis apie tai pasakė savo sūnui, ir jis pasiuto. D. L. sūnus jam sakė, jog taip negali būti, nes jis Z. N. jokių darbų neatliko ir nieko nepadėjo, tai kodėl jis turi jam duoti pinigus. Po to, 2024 m. rugsėjo 5 d., D. L. sūnus paskambino Z. N. ir nusprendė su juo susitikti adresu (duomenys neskelbtini), ir viską išsiaiškinti. Tą dieną jis su savo sūnumi D. L. dirbo netoliese šio adreso, todėl nutarė važiuoti kartu ir susitikti su Z. N.. Nuvažiavus norėjo išspręsti klausimą, kodėl rangovas iš jų su sūnumi reikalauja pinigų arba nurodyti tikslų Z. N. gyvenamąjį adresą. Jis nujautė, kad atvykus pasikalbėti su Z. N., gali prasidėti konfliktas, nes jo sūnus labai greitai užsiplieskia. Jis bandė įkalbėti sūnų nevažiuoti, tačiau jis vis tiek nusprendė vykti. Nujautė, kad tarp jų gali prasidėti muštynės, nes viskas sukosi dėl pinigų, todėl nusprendė su sūnumi važiuoti kartu pas Z. N.. Kad Z. N. statosi namą šiame adresu, žinojo, nes jie su sūnumi jau anksčiau įrenginėjo santechniką ir už šiuos darbus jiems atsikaitė rangovai, kurie ir statė šį namą, t. y. juos samdė. Atvykus į šį adresą, jis liepė sūnui būti atsargiam, nes Z. N. gali atvykti su keliais žmonėmis. Todėl jo sūnus iš jų darbinio automobilio, kuriame buvo daug santechnikos įrankių, vamzdžių, detalių, paėmė metalinį vamzdį ir pasidėjo jį šalia savęs. Vėliau, po kurio laiko, į (duomenys neskelbtini), atvyko Z. N. ir dar vienas jam nepažįstamas vyras, kuris buvo plikas, šiek tiek žemesnis, ir kuris atvežė Z. N.. Kiek pamena, jie atvyko Audi Q7 automobiliu. Iš pradžių iš automobilio išlipo Z. N., jis priėjo prie jo sūnaus D. L. ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl darbų neatsiskaitymo, nors Z. N. teigė, jog dėl atsiskaitymo jau viską susitarė. Tarp jo sūnaus ir Z. N. prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau – susistumdymas, todėl jis nusprendė juos raminti, išskirti. Tačiau Z. N.savo kairės rankos kumščiu trenkė D. L. į veidą ir pataikė į dešinės pusės žandikaulį. D. L.parkrito ant žemės ir galbūt šiek tiek neteko sąmonės. Atsikėlęs nuo žemės, pamatė, kad jo sūnus D. L. buvo paguldytas ant žemės ir abu, prispaudę jį prie žemės, mušė rankomis. Tuo metu jo sūnaus veidas buvo visas kraujuotas. Jį mušė tiek Z. N., tiek su juo buvęs asmuo, tai yra vairuotojas. Metalinis vamzdis tuo metu jau buvo jau Z. N. rankose. Tuomet D. L.priėjo prie jų ir pradėjo rėkti, kad jie nustotų. Po šių jo žodžių visi išsiskirstė. Po to tiek jis, tiek su Z. N. buvęs vyras pradėjo ieškoti savo akinių, nes nuo jam suduoto smūgio nulėkė jo akiniai, o su Z. N. buvęs vyras ieškojo savo akinių nuo saulės. Taip pat matė, kad po įvykio Z. N. laikė savo kairiąją ranką, tačiau kas nutiko Z. N., jis nematė ir nežino. Ar su Z. N. buvęs vyras nukentėjo, jis nežino, nes to nematė. Vėliau šie asmenys jo sūnui davė butelį vandens, kad jis nusiplautų kraują nuo veido. Z. N. draugas taip pat kažką plovėsi, tačiau to, kad Z. N. draugas būtų sužalotas, jis nepastebėjo. Po to jis su sūnumi iš šio adreso išvažiavo dirbti toliau į kitą objektą. Jo sūnus ir jis dėl šio įvykio niekur nesikreipė. Šios muštynės vyko 2024 m. rugsėjo 5 d., tačiau tikslaus laiko jis tiksliai neprisimena. Viskas vyko antros dienos pusėje. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 17 d. liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2024 m., kovo mėnesį jam paskambino Z. N., kurio jis iš ankščiau nepažįsta. Telefonu jam Z. N. minėjo, jog jam jo telefono numerį nurodė D. L.. Z. N. paskambinęs jam telefonu jo paprašė, ar jis galėtų atlikti jo namo adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Iš pradžių Z. N. jam minėjo, jog už visus jo jam atliktus darbus jis jam atskaitys, po to kai jis visus šiuos darbus atliks, tačiau po darbų atlikimo Z. N. jam pinigų už atliktus darbus taip ir jam nesumokėjo. Po to Z. N. jam žadėjo, jog už šiuos jo atliktus remonto darbus jis jam atsiskaitys, kai parduos savo namą, kadangi šiuo metu jam sumokėti pinigų neturėjo. Z. N. pinigus jam už atliktus darbus vis dar iki šios negrąžino, todėl dėl pinigų grąžinimo jis ketina kreiptis į antstolius. Kad dėl šio įvykio tarp Z. N. ir D. L. įvyko kažkoks konfliktas, jis nežino, tačiau kažkada D. L. jam paskambinęs minėjo, kad jis ketina susitikti su Z. N., todėl jis tuo pačiu gali paklausti Z. N., kodėl jis negrąžina jam pinigų už jo atliktus darbus, tačiau kas vyko po to jis nežino. Taip pat, kad tarp jų kilo kažkoks konfliktas, jis taip pat nežinojo. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 60-62).

Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. Z. N. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 19.00 val., būnant adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui jam iš matymo pažįstamas asmuo vardu D. L. (daugiau duomenų nežinoma), paėmęs į ranką metalinį daiktą, sudavė vieną smūgį į kairiosios rankos sritį, ko pasakoje buvo sukeltas fizinis skausmas bei diagnozuotas kairiosios rankos lūžimas. Prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 1-5).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Į (duomenys neskelbtini) gatvę patenkama per Nemenčinės pl. staigių posūkiu į dešinę pusę ir pravažiavus maždaug 100 metrų kairėje pusėje matomas pilkos spalvos gyvenamasis dviejų aukštų namas. Šalia gyvenamojo namo yra matoma pusiau žvyro ir žolės aikštelė. Gyvenamasis namas neturi tvoros. Užėjus už namo yra matomi šalia namo pastatyti pastoliai. Ant gyvenamojo namo ar kaimyninių namų nėra matomų vaizdo stebėjimo kamerų. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 18-22).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis matyti, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – AVPK) Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi Z. N., kuriam iš matymo pažįstamas asmuo vardu D. L. (daugiau duomenų nežinoma), paėmęs į ranką metalinį daiktą sudavė Z. N. vieną smūgį į rankos sritį, ko pasakoje Z. N. buvo sukeltas fizinis skausmas bei diagnozuotas kairiosios rankos lūžimas (1 t., b. l. 24-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 302/2024(01) nurodoma, kad remiantis Z. N. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: Z. N. nustatytas atviras kairio alkūnkaulio kūno lūžis, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL SK 2024 m. rugsėjo 5 d., 18:14 val., galimai, tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Z. N. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Z. N. nustatytas atviras alkūnkaulio kūno lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimo, nustatymo Z. N., lokalizacija ir pobūdis nebūdingas griuvimui (1 t., b. l. 39-40).

Iš 2025 m. kovo 19 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusiajam Z. N. akistatos su įtariamuoju D. L. metu pateikus klausimą, ar jis pažįsta įtariamąjį D. L., nukentėjusysis parodė, kad priešais save sėdintį asmenį jis pažįsta tik iš matymo. Šį asmenį jis yra matęs, kadangi iki 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykio, kuomet šis asmuo kažkada ankščiau jau atliko jam namo remonto darbus. Taip pat šį asmenį jis matė 2024 m. rugsėjo 5 d., kuomet su šiuo asmeniu buvo susitikę adresu (duomenys neskelbtini), kuomet tarp jų ir įvyko konfliktas.

Akistatos metu įtariamajam D. L. pateikus klausimą ar jis pažįsta nukentėjusįjį Z. N., pastarasis parodė, kad priešais save sėdintį asmenį jis pažįsta tik iš matymo. Šį asmenį jis yra matęs kadangi iki 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykio, kadangi šiam asmeniui jis maždaug atliko santechnikos darbus maždaug prieš 3-4 metus. Taip pat šį asmenį jis matė 2024 m. rugsėjo 5 d., kuomet su šiuo asmeniu buvo susitikę adresu (duomenys neskelbtini), kuomet tarp jų ir įvyko konfliktas. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kuriomis išsiaiškinti jie suvesti, jie parodė, kad:

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Trumpai papasakokite apie 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio atliekamas esamas ikiteisminis tyrimas? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: 2024 m. rugsėjo 5 d. aš susitariau susitikti su D. L. adresu (duomenys neskelbtini), dėl nekokybiškai atliktų namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų, po ko man susitikus su D. L. ir su juo kartu buvusiu vyriškiu, aš D. L. paprašiau grąžinti pinigus už jo nekokybiškai atliktus namo remonto darbus arba atliktus darbus atlikti kokybiškai, po šio nesutarimo D. L. man vieną kartą metaliniu vamzdžiu trenkė man į kairę ranką.

Klausimas įtariamajam D. L.: Ar girdėjote nukentėjusiojo Z. N. atsakymą ar sutinkate su juo? Įtariamojo D. L. atsakymas: Ne, aš nesutinku, nes viskas buvo ne taip.

Klausimas įtariamajam D. L.: Trumpai papasakokite apie 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio atliekamas esamas ikiteisminis tyrimas? Įtariamojo D. L. atsakymas: 2024 m. rugsėjo 5 d. aš važiavau į parduotuvę, po ko telefonu man paskambino Z. N., kuris pradėjo man priekaištauti dėl nekokybiškai atliktų namo adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Man atvažiavus prie . N. namų aš pasiūliau Z. N. pasišnekėti dėl to ir išsiaiškinti, kodėl aš jam turiu sumokėti pinigus už atlikus namo remonto darbus, kadangi šiuos darbus atlikau ne aš, o R. J.. Dar prieš atvažiavus Z. N. aš jau savo rankose laikiau metalinę vamzdžio rankeną. Atvažiavus Z. N. adresu (duomenys neskelbtini), tarp mūsų prasidėjo žodinis konfliktas po kurio, Z. N. man kairės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į ranką, po ko aš šiek tiek atsitraukęs nuo Z. N.vieną kartą su savimi turėtu metaliniu vamzdžiu trenkiau ir pataikiau Z. N. į kairę ranką.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., kodėl nusprendėte paskambinti D. L. 2024 m. rugsėjo 5 d. ir pakviesti susitikti? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Kadangi aš norėjau išaiškinti situaciją dėl ankščiau minėtu adresu nekokybiškai atliktų namo remonto darbų, kuriuos, mano manymu, atliko D. L..

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., kodėl nusprendėte vykti į susitikimą su Z. N., nors žinojote apie galimą konfliktą? Įtariamojo D. L. atsakymas: Su Z. N. tuo metu aš nusprendžiau susitikti norėdamas išaiškinti, kodėl aš Z. N. turiu sumokėti pinigus už atliktus remonto darbus, kuriuos atliko R. J..

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., ar pripažįstate, kad neatsiskaitėte su R. J. už atliktus darbus? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: R. J. už atliktus namo remonto darbus aš esu atsiskaitęs ir jam nieko nesu skolingas.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., ar tiesa, kad siūlėte Z. N. samdyti UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darbus? Įtariamojo D. L. atsakymas: Taip, tiesa. Aš Z. N. jo namo remonto darbus siūliau samdyti UAB (duomenys neskelbtini), kurie ir Z. N.ir atliko remonto darbus.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., kodėl sakėte R. J., kad už darbus sumokės D. L.? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Aš jam taip nesakiau, kadangi su R. J. už jo atliktus darbus aš esu atsiskaitęs. Įvyko metu D. L. aš prašiau atsiskaityti būtent už D. L. nekokybiškai atliktus namo remonto darbus.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., kaip sužinojote, kad Z. N. nurodė jums sumokėti už darbus? Įtariamojo D. L. atsakymas: Kad man reikia sumokėti už namo remonto darbus aš sužinojau tik iš R. J., kuris buvo atvykęs pas mane.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., kodėl į susitikimą atvykote ne vienas, o su draugu? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Tą dieną aš tiesiog buvau susitikęs su savo draugu, su juo kartu važiavome automobiliu asmeniniais reikalais, o pakeliui kartu užsukome adresu (duomenys neskelbtini), man pasikalbėti su D. L., todėl mano draugas ten atsidūrė tiesiog atsitiktinai.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., kodėl prieš Z. N. atvykstant pasiėmėte metalinę preso rankeną? Įtariamojo D. L. atsakymas: Dėl galimo kilti konflikto aš tuo metu dar prieš Z. N. atvyksiant iš savo automobilio bagažinės pasiėmiau metalinę preso rankeną, tam kada atgrasyčiau Z. N. nuo galimai galinčio kilti konflikto tarp mūsų.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., ar žinojote, kad D. L. gali būti ginkluotas? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Ne, šito nežinojau. Kadangi susitikus su D. L., aš ketinau su juo tiesiog gražiai pakalbėti ir viską išaiškinti.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., ar buvote pasiruošęs gintis, jei konfliktas pereitų į fizinį lygmenį? Įtariamojo D. L. atsakymas: Taip, pasiimdamas metalinę preso rankeną aš buvau pasiruošęs gintis nuo Z. N., kadangi Z. N. paskambinęs man telefonu su manimi kalbėjo labai įžūliai, taip pat mane vadino visokiais negražiais žodžiais.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., ar pripažįstate, kad pirmasis sudavėte D. L. kumščiu į veidą? Jei taip, kodėl? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Ne, kadangi aš jo net nepriliečiau.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., ar galite tiksliai nurodyti, kokia buvo jūsų reakcija po pirmojo smūgio? Įtariamojo D. L. atsakymas: Po man suduoto smūgio, aš atitraukiau ir pamatęs kad Z. N. artinasi prie manęs aš jam trenkiau vieną kartą savo rankoje laikyta metaline preso rankena.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., ar pripažįstate, kad sudavėte Z. N. metaline preso rankena į ranką? (kiek smūgių?) Įtariamojo D. L. atsakymas: Taip, aš prisipažįstu, kad aš metaline preso rankena sudaviau vieną smūgį Z. N. į kairę ranką.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., ar patvirtinate, kad po smūgio ranka buvo sužalota? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Taip, nuo šio man suduoto smūgio buvo sužalota mano kairė ranka.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., kokiu tikslu paėmėte metalinę vamzdžio preso rankeną iš D. L. rankų? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Iš D. L. rankų metalinę preso rankeną aš atėmiau su tikslu, kad jis jos prieš manę daugiau nepanaudotų.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., ar Z. N. panaudojo metalinę preso rankeną prieš jus? Įtariamojo D. L. atsakymas: Ne, Z. N. prieš manęs metalinės preso rankenos nepanaudojo, tiesiog ją iš manęs atėmė.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., ar tiesa, kad jūs ir jūsų draugas mušėte D. L. po to, kai jis suklupo? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Ne, I. P. D. L. nemušė, jo net nebuvo prilietęs.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., kokius sužalojimus patyrėte per šį konfliktą? Įtariamojo D. L. atsakymas: Konflikto metu gavau vieną smūgį į galvą nuo Z. N., taip pat man nusisukus, su Z. N. buvęs draugas iš kojos man davė į galvą, tačiau tuo metu aš buvau užsidengęs savo galvą.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., kas buvo su jumis atvykęs asmuo ir kokį vaidmenį jis atliko konflikto metu? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Su manimi buvęs asmuo buvo mano draugas, tačiau jis tik stebėjo visą šią situaciją, taip pat jis padėjo man iš D. L. rankų atimti jo turėtą metalinę preso rankeną.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Z. N., nesikreipėte į policiją ar medikus iškart po konflikto? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Tą pačią dieną aš kreipiausi į Lazdynų polikliniką dėl man padarytų sužalojimų.

Klausimas įtariamajam D. L.: D. L., kodėl nesikreipėte į policiją ar medikus iškart po konflikto? Įtariamojo D. L. atsakymas: Dėl šio įvykio aš tik kitą dieną kreipiausi į lazdynų ligoninę dėl man padarytų sužalojimų, kadangi kai įvykio konfliktas tuo metu jau buvo vėlu.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Ar turite klausimų įtariamajam D. L. Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Ne, klausimų neturiu.

Klausimas įtariamajam D. L.: Ar turite klausimų nukentėjusiajam Z. N. Įtariamojo D. L. atsakymas: Taip turiu.

Klausimas nukentėjusiajam Z. N.: Kodėl man paskambinęs sakėte, jog norite su manimi susidoroti? Nukentėjusiojo Z. N. atsakymas: Taip, man paskambinus D. L. aš su juo kalbėjau pakeltu tonu, kadangi buvau piktas dėl blogai atliktų namo remonto darbų. Tačiau skambučio metu aš D. L. neįžeidinėjau ir jam susidoroti su juo negrasinau (1 t., b. l. 120-123).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

D. L. savo kaltės nepripažino viso proceso metu (1 t., b. l. 132-134, 2 t., b. l. 46-53). Teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, pripažino, kad sudavė su preso rankena nukentėjusiajam, tačiau paaiškino, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nurodė, kad jo veiksmai atitiko būtinosios ginties ribas, ir jam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai ( 2 t., b. l. 45, 46-53). Paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo, į susitikimą pasiėmė lazdą. Pasiėmė su savimi, pasidėjo prie automobilio dėl galimo užpuolimo. Lazda tai yra preso rankena. Lazda pailga, metalinė, apie 60 centimetrų ilgio. Nurodė, kad galėjo būti galimas užpuolimas, nes nukentėjusysis jam grasino telefonu. Susitarė susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo su savo tėvu D. L.. Sėdėjo, laukė Z. N., norėjo paklausti, kodėl jis apgavo statybininkus, kurie tvarkė to pastato fasadą. Atvažiavo Z. N. su draugu I. P., dviese. Vos tik išlipęs iš automobilio Z. N. trenkė jo tėvui į galvą, jam atrodo, jis iš pradžių to nematė. Tada priėjo jis prie jo, priėjo su juo pasisveikinti, iš karto gavo smūgį į smilkinį (rodo dešinės pusės kaktos ir smilkinio pusę), atšoko per gerą metrą ir turėjo suduoti Z. N. vieną smūgį preso rankena. Preso rankena buvo atremta į automobilį dėl viso pikto, kadangi nukentėjusysis rėkavo garsiai, necenzūriniais žodžiais. Privalėjo jam trenkti, kad toliau nebūtų suduoti smūgiai dėl nepaaiškinamų priežasčių. <...> Jo vienas smūgis buvo proporcingas nukentėjusiojo smūgiui. <...> Pas jį buvo hematomos. Ant nugaros daugybiniai sužalojimai. Alkūnę skaudėjo, nes daug smūgių buvo suduota, buvo ant žemės parkritęs ant pilvo <...>.

Nukentėjusysis Z. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną susiskambino su D. L., kalbėjo telefonu pakeltu balsu, nes jis jį buvo stipriai sunervinęs ir sutarė susitikti prie namo (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu su I. P. buvo Nemenčinėje. Telefoninio pokalbio metu D. L. pradėjo visokiais žodžiais vadinti. Jis atvažiavo prie namo, išlipo iš mašinos, D. L. stovėjo prie namo, vienoje rankoje laikė tą daiktą, pilnavidurį, sunkų daiktą. Jis, išlipęs iš mašinos, ėjo link D. L., pakeltu balsu kažką sakė, bet jo nelietė. D. L. iš karto užsimojo ir jam per galvą su tuo daiktu, tik jis spėjo pastatyti ranką ir atsimušė (rodo kairę ranką), jis atšoko, iškilo gumbai, pradėjo kraujas lašėti. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Jo draugas I. P., pamatęs visą situaciją, išlipo iš mašinos, ėjo prie jo irgi, tas I. P. smogė su tuo pačiu daiktu, kitaip kažkaip, sėkmingiau pastatė ranką, tai nubrozdino ir nuslydo. Tada dviese jį, iš viso nieko jam nedarė, tiesiog susuko ir paguldė ant žemės. Kadangi žemė ten skalda, jis nusibrozdino kelį, alkūnę. Jį paguldė ant žemės, nei vieno smūgio nesudavė, ir atėmė įrankį <...> (2 t., b. l. 56-60). Neneigė, kad po smūgio vyko grumtynės (2 t., b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. P. nurodė, kad su nukentėjusiuoju pažįstami seniai. Įvykio dieną Z. N. išlipus iš automobilio, girdėjo, kad aiškinosi pakeltais tonais. Jis išlipinėjo iš automobilio tuo metu ir žiūri jau ten mušasi, tas trenkė jam į ranką, tas atšoko, jis surėkė „baikit“, ir D. L. ant jo puolė su ta pačia lazda. Puolė, jis ranką ištiesė, ir nuslydo, pakliuvo į akinius nuo saulės ir truputį lūpa praskilo. Tuomet jis jį stvėrė, paguldė ant žemės, tada Z. N. pribėgo, Z. N. liepė „atimti tą pagalį“, o jis jį laikė prispaudęs prie žemės. D. L. ant pilvo ant žemės buvo. Z. N. atėmė pagalį (strypą) iš jo, tada kūnas atsipalaidavo ir paleidome. Z. N. nuėjo pas mane į mašiną, atsisėdo. Viskas tuo ir baigėsi. <...> atsakydamas š klausimus, paaiškino, kad kaltinamasis pirmas smūgiavo. Matė smūgį, nes kaip tik išlipinėjo iš automobilio. matė jo smūgį ir tada jam surėkė „ką čia darai?“, jis tada ant jo puolė. <...> Z. N. nesmūgiavo, nematė. (2 t., b. l. 79-88). Liudytojas I. P. į teisėjos klausimus atsakė, kad nematė smūgio, kad Z. N. suduotų. Nematė, kad liudytojas D. L. konflikto metu išskyrinėjo kaltinamąjį su nukentėjusiuoju. Išlipinėdamas iš mašinos matė smūgį, surėkė “baikit, ką čia darote“, tada į jį atsisuko. (2 t., b. l. 84).

Liudytojas D. L. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su sūnumi aiškintis, kodėl Z. N. pasakė, kad jie turi atiduoti pinigus už objektą. Atvažiavo į objektą ir laukė Z. N.. Z. N. atvažiavo su draugu, išlipo, pasisveikino, pradėjo kalbėtis. D. L. pradėjo ginčytis su Z. N., ginčijosi, ginčijosi, jis matė, kad jau ten kažkas gali įvykti, pradėjo atitraukinėti, kad būtų atstumas. Tuo momentu Z. N. jam trenkė, kad nukrito ant žemės, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Trenkė į veidą su kumščiu, Z. N. pradėjo muštynes. Tada atsikėlęs žiūri, kad vienas, jo draugas, laiko D. L. rankas pasiguldęs ant žemės, o Z. N. tąso veidą iki kraujų, praskėlęs galvą buvo. Išskyrė rėkdamas. Nesikreipė pagalbos, pretenzijų neturi. Jis nematė, ar jo sūnus sudavė smūgius.

Liudytojų parodymai yra vertinami kaip patvirtinantys su juo susijusio asmens parodymus: D. L. jo sūnaus, t. y. kaltinamojo versiją, I. P. jo draugo, t. y. nukentėjusiojo versiją. Teismo vertinimu, visi proceso dalyviai duodami parodymus pagražina situaciją, ją švelnina.

Kaltinamasis neneigia smūgio sudavimo įrankiu fakto, bet tvirtina, kad sužalojo nukentėjusįjį veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Tai, kad nukentėjusiajam Z. N. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 39-40).

BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-9-719/2018, 2K-124-719/2022 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-495/2023, 2K-116-387/2024, 2K-245-976/2024 ir kt.). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022, 2K-245-976/2024).

Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškintos kelios situacijos, kai teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla, – prie tokių priskirtini atvejai, kai tarp asmenų vyksta konfliktas, kuriame visos pusės aktyviai dalyvauja, taip pat atvejai, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui. Aptartais atvejais veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-231-489/2020, 2K-38-788/2020, 2K-3-648/2021, 2K-73-654/2024 ir kt.).

Pirmiausia, iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiška, kaltinamasis D. L. ir Z. N. ne vieną kartą bendravo telefonu ir aiškinosi santykius dėl darbų atlikimo, jų kokybės, finansinio atsiskaitymo ir kt. (1 t., b. l. 29-31, 56-58, 109-111, 120-123, kt.). Tai, kad vyko konfliktas dėl statybos darbų patvirtino ir liudytojas I. P. (1 t., b. l. 52-54), D. L. (1 t., b. l. 56-58), to neneigė kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu (2 t., 46-53, 56-60), tą patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 99-100), kiti dokumentai (1 t., b. l. 129).

Antra, pats įvykis ir D. L. veiksmai, sukėlę nežymų Z. N. sveikatos sutrikdymą, buvo įtakoti ir paties Z. N. ne visai korektiško elgesio įvykio metu. Nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad „jiems susitikus, jis pareikalavo ištaisyti atliktus darbus arba grąžinti dalį pinigų. Su asmeniu bendravo pakeltu balso tonu“ (1 t., b. l. 29-31), „išlipęs iš automobilio pakeltu tonu aiškinosi situaciją“ (1 t., b. l. 52-53). Kaltinamasis D. L. parodė, kad Z. N. „piktas su keiksmažodžiais priėjo prie jo“ (1 t., b. l. 109-111), tai, kad nukentėjusysis rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius nurodė ir teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 46-53). Liudytojas I. P. teigė, kad nukentėjusysis: „išlipęs iš automobilio, iš karto priėjo prie liekno jaunesnio vyriškio ir jie dviese pakeltu tonu kažką aiškinosi“ (1 t., b. l. 52-54), analogiškus parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 79-82). Liudytojas D. L. paaiškino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo „prasidėjo žodinis konfliktas, vėliau – susistumdymas“ (1 t., b. l. 56-57).

D. L. viso proceso metu nurodė, kad į susitikimo vietą pasiėmė įrankį – preso rankeną, nusprendęs, esant reikalui, jį prieš Z. N. panaudoti (1 t., b. l. 120-123, 132-134). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dar prieš atvykstant Z. N., iš bagažinės išėmė metalinę vamzdžių preso rankeną, kurią pasidėjo šalia automobilio, tam, jei kartais jį užpultų (1 t., b. l. 109-110, 132-134); dar prieš atvažiuojant Z. N., rankose laikė metalinę vamzdžio rankeną (1 t., b. l. 120-123). Akistatos metu, atsakydamas į klausimą, ar buvo pasiruošęs gintis, jei konfliktas pereitų į fizinį lygmenį?, D. L. atsakė, kad taip, pasiimdamas metalinę preso rankeną jis buvo pasiruošęs gintis nuo Z. N., kadangi Z. N. paskambinęs telefonu kalbėjo labai įžūliai, taip pat jį vadino visokiais negražiais žodžiais (1 t., b. l. 120-123). Apsiginklavimas sužalojimų padarymui objektyviai tinkamu įrankiu rodo, kad kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi iš anksto ir apėmė realią padarinių sveikatai sukėlimo galimybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgia į liudytojo D. L. parodymų turinį tiek, kiek jie reikšmingi vertinant kaltinamojo versiją, jog Z. N. pirmas smūgiavo. Vis dėlto liudytojo D. L.teiginiai, jog Z. N. jam sudavė pirmas ir jis nuo smūgio parkrito, nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis.

Kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodo, kad Z. N. jam sudavė į veidą <...> ir po šio smūgio jis preso rankena sudavė nukentėjusiajam per ranką <...> Po jo suduoto smūgio metaline ranka Z. N., jis matė kaip Z. N. vieną smūgį kumščiu sudavė jo tėvui (1 t., b. l. 109). Akistatos metu kaltinamasis nurodo, kad Z. N. jam sudavė kumščiu į ranką <...> ir po šio smūgio jis preso rankena sudavė nukentėjusiajam per ranką (1 t., b. l. 120). Papildomos apklausos metu nurodė, kad jis nežino, ar Z. N. trenkė jo tėvui <...>. Z. N. kumščiu jam sudavė į veidą <...> ir po šio smūgio jis preso rankena sudavė nukentėjusiajam per ranką (1 t., b. l. 132). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vos tik išlipęs iš automobilio Z. N. trenkė jo tėvui į galvą, jam atrodo, kad jis iš pradžių to nematė <...>. Kai Z. N. išlipo, jo tėvas išlipinėjo iš automobilio, ir priėjęs jam trenkė. Jis to nepastebėjo, tik matė iš parodymų <...> Tada priėjo prie jo ir trenkė ir iš karto gavo smūgį į smilkinį (parodė dešinės pusės kaktos ir smilkinio pusę) <...> (2 t., b. l. 48), <...> iš pradžių trenkė jo šeimos nariui, po to jam. Nematė kaip trenkė jo šeimos nariui <...> nukentėjusysis jam sudavė vieną smūgį į kaktos sritį <.... (2 t., b. l. 49-50).

Kaltinamasis yra pateikęs ambulatorinio apsilankymo išrašą, kur jam 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo, be kita ko, diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas (kaktos nubrozdinimas) ir diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (galvos ir veido sumušimas). Įvertinus būklę, užfiksuojamas kairės kaktos pusės nubrozdinimas, pasidengęs šašu, aktyviai nekraujuoja. Abiejų akių ryškiai violetinės periobitinės hematomos, K>D (2 t., b. l. 45). Objektyviai konstatuotas kairės kaktos pusės nubrozdinimas ir abiejų akių ryškiai violetinės periobitinės hematomos, neatitinka kaltinamojo nurodytą nukentėjusiojo pirmojo smūgio pobūdį ir lokalizaciją (smūgis kumščiu į veidą (teisiamojo posėdžio metu detalizavo ir parodė dešinės pusės kaktos ir smilkinio pusę). Tai objektyviai paneigia versiją, kad nukentėjusysis smūgiavo pirmas. Tai, kad po kaltinamojo sudavimo įrankiu per nukentėjusiojo ranką, buvo panaudotas fizinis poveikis iš nukentėjusiojo ir liudytojo I. P. pusės, byloje ginčo nebuvo ir konstatuoti sužalojimai, užfiksuoti ambulatorinio apsilankymo išraše galėjo atsirasti nuo šių veiksmų. Liudytojas I. P. nurodė, kad galėjo suduoti kaltinamajam, ten viskas vyko automatiškai, labai greitai, gynyba, tada sudavė smūgį, tada ant žemės paguldė ( 2 t., b. l. 82).

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu iš esmės nurodė tik, kad vyko konfliktas ir Z. N. pirmas jam sudavė kumščiu į galvą, o visų kitų įvykio aplinkybių nematė, nes buvo praradęs sąmonę. Dėl smurto ir / ar galimai patirtos galvos traumos į gydymo įstaigą nesikreipė ir byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog Z. N. pirmas sudavė smūgius jam. Liudytojo sūnus D. L. apie šią aplinkybę duoda parodymus taip pat tik po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ne kartą teigė, kad pats to nematė.

Nukentėjusysis Z. N. ir liudytojas I. P. davė parodymus, kuriuose prieštaravimų nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių parodymų derinimą ar išankstinį susitarimą dėl jų turinio. Priešingai, esminės aplinkybės nuo pat pradžių buvo nurodomos nuosekliai ir jas patvirtina objektyvūs duomenys.

Iš esmės abu konflikto dalyviai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis suvokdami būsimo konflikto grėsmę, abu demonstravo priešišką nusiteikimą ir prisidėjo prie konflikto eigos. Nors abi konflikto šalys buvo emocionalios, agresyvios, nėra pagrindo pripažinti, kad D. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Akcentuotina ir tai, kad proceso dalyviai iš pradžių tai laikė asmeniniu konfliktu, kaip antai, nukentėjusysis pirminiuose medicininiuose dokumentuose nurodo išgalvotas aplinkybes apie buitinę traumą, traumos metu buvo neblaivus (1 t., b. l. 6), kaltinamasis atsisako rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 26, 104, 2 t., b. l. 45),

Teismo įsitikinimu, D. L. neturėjo jokio realaus preteksto panaudoti smurtą, smurto panaudojimui ruošėsi iš anksto, pagautas impulso, panaudojo įrankį ir suprato, kad atlieka smurtinius veiksmus ir to norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas kaltinamajam D. L. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant D. L. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno, darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirbantis MB (duomenys neskelbtini), bei vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 143). Praeityje neteistas (1 t., b. l. 137-138). Per vienerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 139-142). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Prokuroras prašė nustatyti įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 mėnesius (2 t., b. l. 101). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio nuostatas vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Baudžiamosiose bylose vykdomasis raštas dėl priteistos žalos nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui išduodamas iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo, neatsižvelgiant į tai, ar nustatytas įpareigojimas atlyginti žalą ar ne, todėl netikslinga nustatyti prašomą įpareigojimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112-113).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje nukentėjusysis Z. N. pareiškė 850 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 42-44; 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 42-44). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl sužalojimo jis negalėjo sportuoti, vairuoti automobilio, patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Jis negalėjo dirbti pilna jėga.

Teisiamojo posėdžio metu Z. N. paaiškino, kad prašo turtinės žalos, yra pateikta sąskaita už gydomuosius masažus, o neturtinė žala – prarastas darbingumas. Jam buvo padarytas kairės rankos atviras lūžis. Darė operaciją, dabar rankoje stovi metalas. Ligoninėje gulėjo 4-5 dienas. Tuo metu registravosi Užimtumo tarnyboje, todėl nedarbingumo neėmė. Jį iš ligoninės išrašė, uždėjo įtvarą. Šį įtvarą nešiojo 3 mėnesius. Vėliau buvo skirta reabilitacija, masažai. Reabilitacija truko 2 savaites. Reabilitacijos buvo Antakalnio poliklinikoje. Masažų reikėjo, nes jam ir dabar ranką skauda, jėgos trūkumas. Masažai atstatė riešą, nes buvo sustingęs. Byloje yra pateikta 850 Eur sąskaita – faktūra. 5 000 Eur neturtinės žalos prašo, nes įvertino visas aplinkybes kurias išdėstė. Jis visą gyvenimą nešios rankoje metalą, tai nėra labai malonus dalykas. Kiek supranta ten įstatyta titaninė plokštelė, organizmui nekenkia. Jo darbai daugiausiai susiję su statybomis, todėl jėgos darbingumas sumažėjo. Nebuvo peržiūrėtas jo darbingumo lygis. Jis jaučia, kad yra sumažėjęs darbingumo lygis, tačiau oficialaus rašto ar patvirtinimo neturi. Šiuo metu jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš Užimtumo tarnybos išmokų negauna. Be to, šiuo metu individualia veikla nesiverčia. Turi nekilnojamojo turto, butą, patalpas. Turtą yra įsigijęs iš ankstesnių santaupų. Namui nėra paimtas kreditas, iš savo lėšų stato. Yra išsiskyręs, turi pilnametį vaiką. Savo transporto priemonės neturi, pasiskolina pas draugę ar draugą. Su drauge gyvena atskirai, bet bendrauja. Jo pajamos į mėnesį siekia minimumą (2 t., b. l. 59-60).

Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ligonių kasų pateiktu ieškiniu sutinka, o dėl neturtinės žalos nesutinka, Dėl 850 Eur, dėl masažų, mano, kad nepagrįstas prašymas. Nukentėjusiojo sužalojimų kiekis nebuvo toks, kad būtų įvertinta tokia suma (2 t., b. l. 52).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-699/2018). Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos šios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad D. L. savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. nukentėjusiajam nustatytas atviras kairio alkūnkaulio lūžis (1 t., b. l. 39-40). Dėl patirtos traumos buvo hospitalizuotas, taikytas chirurginis gydymas, po operacijos ranka buvo imobilizuota ortopediniu įtvaru, siųstas pradinei ir ambulatorinei reabilitacijai dėl judamojo-atramos aparato pažeidimo (1 t., b. l. 6-7).

Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis paaiškino, kad įtvarą nešiojo 3 mėnesius. Vėliau buvo skirta reabilitacija, masažai, vaško vyniojimai, pratimai. Reabilitacija truko 2 savaites. Reabilitacijos vyko Antakalnio poliklinikoje. Papildomai masažų reikėjo, nes jam skauda ranką, jėgos trūkumas. Masažai atstatė riešą, nes buvo sustingęs (2 t., b. l. 59). Kaip įrodymą patirtai turtinei žalai (850 Eur), pateikė sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 43). Sąskaitoje faktūroje, išrašytoje 2025 m. gegužės 23 d., nurodyta, kad suteikta paslauga – 10 vnt. terapinis individualiai parinktas masažas (45 min) ir 10 vnt. terapinis individualiai parinktas masažas (30 min). Nukentėjusysis nepateikė jokio kito dokumento, kad po pradinės ir ambulatorinės reabilitacijos liko sutrikimų, kad jo sveikatos būklė tuo metu (apie 2025 m. gegužės 23 d., t. y. daugiau nei po pusės metų po įvykio) blogėjo ir buvo poreikis atlikti 20 vnt. masažų. Be to, pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra duomenų, kad suteiktos paslaugos yra susiję su 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykusiu įvykiu ir kad buvo masažuojama sužalota ranka. Nepateikti jokie medicininiai dokumentai, kad tokia procedūra (masažas) buvo rekomenduota po traumos ir po tokio ilgo laiko tarpo. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirto sužalojimo laiką ir pobūdį, į tai, kad nėra medicininio pagrindimo apie poreikį atlikti tokias procedūras ir tokį procedūrų kiekį, prašomų išlaidų nepriteisia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir turi argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nėra pateikiama pagrįstų duomenų apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tik deklaratyviai teigiama, kad buvo patirtas skausmas ir emociniai išgyvenimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-813/2026). Nukentėjusysis nepateikė reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019, 2K-49-495/2022, 2K-80-942/2023 ir kt.).

Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.).

Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Atitinkamai tokia praktika vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz., byloje Nr. 1A-148-957/2023 priteista 600 Eur (nosies kaulų lūžis, mažinta atsižvelgiant į tai, kad abipusės muštynės); byloje Nr. 1A-550-468/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-21-309/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-524-908/2021 – 1 500 Eur (stuburo kryžkaulio slankstelio lūžis, pirmųjų apatinių dantų emalio nuskilimas ir kt. sužalojimai); byloje Nr. 1A-487-626/2019 – 1 700 Eur (šonkaulių lūžiai); byloje Nr. 1A-689-873/2019 – 2 000 Eur (šonkaulių lūžiai, nosies kaulo lūžis); byloje Nr. 1A-454-873/2019 – 2 000 Eur (dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, šonkaulių lūžiai) ir kt.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, moralinę žalą vertiną 5 000 Eur sumą. Nedarbingumo neturėjo. (2 t., b. l. 56-60).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam Z. N. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasižymintis atviru alkūnkaulio kūno lūžiu (1 t., b. l. 39-40). Specialisto išvadoje nurodyta, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nes buvo padarytas lūžis (1 t., b. l. 39-40). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais kilusio abipusio konflikto metu, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo taikoma hospitalizacija, tačiau traumos dieną hospitalizacijos atsisakė, kadangi traumos metu buvo neblaivus. 2024 m. rugsėjo 6 d. operuotas, stacionare gydytas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. Paskirta reabilitacija (pradinė ir ambulatorinė) (1 t., b. l. 6-7). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis visą gyvenimą nešios rankoje metalą, tai nėra labai malonus dalykas. Kiek supranta ten įstatyta titaninė plokštelė, organizmui nekenkia. Jo darbai daugiausiai susiję su statybomis, todėl jėgos darbingumas sumažėjo. Nebuvo peržiūrėtas jo darbingumo lygis. Jis jaučia, kad yra sumažėjęs darbingumo lygis, tačiau oficialaus rašto ar patvirtinimo neturi (2 t., b. l. 59-60).

Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeimyninę ar profesinę sritis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau pirmiau aptartas aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo Z. N. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies - prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 2 000 Eur ir ši suma yra priteistina iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus.

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1 569,83 Eur turtinei žalai atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas Z. N., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civilinė ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 67). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo Z. N. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 68). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasai 1 569,83 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmėja laikoma Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinės ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

2025 m. spalio 30 d. byloje buvo pateiktas advokato Rido Žemkausko advokato orderis, pagal kurį jis atstovauja Z. N. pagal susitarimą (2 t., b. l. 41). Papildomai buvo pateiktas advokato parengtas patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 42-44), kuriame suformuluotas prašymas priteisti ir teismo išlaidas. Advokatas R. Žemkauskas dalyvavo, teisiamuosiuose posėdžiuose, vykusiuose 2025 m. lapkričio 28 d., 2025 m. gruodžio 16 d., 2026 m. sausio 16 d. (2 t., b. l. 46-53, 56-60, 79-88).

2026 m. vasario 20 d. gautas advokato Rido Žemkausko gautas dėl išlaidų priteisimo su pridėta sąskaita faktūra 1100 Eur sumai (2 t., b. l. 92-95). Šiame rašte advokatas informavo, kad siekdamas nedidinti teismo išlaidų, 2026 m. vasario 20 d. posėdyje nedalyvaus. Pažymėjo, kad teismui pateiktas nukentėjusiojo ieškinys, kurį surašė advokatas, taip pat advokatas atstovavo nukentėjusįjį vykusiuose teismo posėdžiuose. Nukentėjusiajam Z. N. yra pateikta sąskaitą faktūra už suteiktas teisines paslaugas bendrai 1 100 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad nors ši suma iki 2026 m. vasario 20 d. teismo posėdžio dienos nėra sumokėta, tačiau nukentėjusiojo prievolė lieka advokatui už suteiktas teisines paslaugas, ši suma priteistina iš kaltinamojo. Minėta suma nesumokėta dėl to, kad nukentėjusysis dėl patirtos traumos, sužalojimų, ilga laiką negalėjo dirbti ir gauti pajamų, tačiau jo šios aplinkybės neatleidžia nuo prievolės sumokėti už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos. Kadangi kaltas asmuo dėl pasekmių nukentėjusiojo sveikatai yra D. L., minėta suma priteistina būtent iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Prašo priteisti iš D. L. 1 100 Eur nukentėjusiojo Z. N. naudai už jo būsimas išlaidas, už jam suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje.

Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023; 87 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Visais atvejais, priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 ir 14 punktai).

Taigi, išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Analogiški išaiškinimai yra pateikiami ir baudžiamosiose bylose. Kasacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023 išaiškino, kad “Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Kaip realios išlaidos dėl advokato (advokato padėjėjo) paslaugų suteikimo baudžiamajame procese vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui (advokato padėjėjui) už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese. Taigi, proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis“.

Šioje byloje nepateiktas patvirtinimas, kad klientas su advokatu yra atsiskaitęs.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis realiai patirtų išlaidų ir jo dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti D. L. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. N. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti Z. N. naudai iš D. L. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nepriteisti iš D. L. nukentėjusiajam Z. N. advokato išlaidoms teismuose apmokėti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteisti iš D. L. 1 569,83 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt trijų centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už Z. N. gydymą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė