- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-236-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50394-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė, Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- R. T.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta R. T. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, R. T. paskirta ir neatlikta bausme nustatyta R. T. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 500 MGL (18 825 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant jam pareigas: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 3) per 2 metus solidariai su R. M. atlyginti UAB „Šiluma“ padarytą 30 075,25 Eur turtinę žalą.
Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamoji byla A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta, nes kaltinamasis A. K. 2021 m. gruodžio 21 d. mirė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, vairuodamas jam priklausantį motociklą KAWASAKI/NINJA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, po ko, tyčia susitarė su A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), kuris taip pat ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, vairuodamas jam priklausantį automobilį SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, apgaule įgyti draudimo išmoką bei vykdant šį susitarimą, nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie tariamą eismo įvykį, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val., Architektų g. ties posūkiu į Laisvės pr., Vilniuje, vairavo motociklą KAWASAKI/NINJA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio galinę dalį priekine dalimi atsitrenkė ta pačia eismo juosta ir kryptimi gale vairuojamas A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) automobilis SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko motociklas nuvirto ir nuo jo nušoko vairuotojas R. T.; po ko, 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 2 d. dėl šio eismo įvykio R. T. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ Žalų administravimo skyrių, adresu Žalgirio g. 90, Vilnius, ir pateikė prašymus: 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl motociklo žalos – 2698,57 eurų sumai (registruota žalos byla Nr. CLT1963085) ir 2019 m. spalio 2 d. dėl padarytos daiktų žalos (striukei, šalmui, mobilaus ryšio telefonui) 585,93 eurų sumai (registruota žalos byla Nr. CTL19664596), bendrai 3284,50 eurų sumai, bei paaiškinimus apie šį eismo įvykį, kad būtų išmokėta eismo įvykio patirtų nuostolių draudiminė 3284,50 eurų išmoka, tačiau ADB „Gjensidige“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-851(20) konstatuota, kad automobilio SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo KAWASAKI/NINJA), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti ne vieno eismo įvykio metu ir ne deklaruotomis eismo įvykio dalyvio aplinkybėmis, tokiu būdu, veikdamas bendrai su A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), suklastojęs tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojęs, iš ADB „Gjensidige“ pasikėsino apgaule įgyti 3284,50 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Gjensidige“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. T. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, o skundo nagrinėjimo metu skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas bylos medžiaga ir įrodymais, todėl neteisėtas. Teigia, kad byloje esančiais ir ištirtais įrodymais nebuvo įrodyta, jog, panaudodamas apgaulę, jis siekė užvaldyti svetimą turtą – ADB „Gjensidige“ 3284,50 eurų draudimo išmoką. Pasak apelianto, apklaustas teisme jis nurodė konkrečias ir tikslias aplinkybes, kad įvykio metu važiavo nuo Lazdynų link namų ir suko į dešinę pusę, į Laisvės prospektą. Automobilis, važiuojantis priešinga kryptimi, suko į kairę ir atsitrenkė automobilio priekiniu kairiuoju kampu į jo (apelianto) vairuojamo motociklo kairiąją pusę, maždaug toje vietoje, kur yra motociklo atraminė kojelė. Teigia, jog šioje byloje ne kartą buvo nurodęs, kad jo vairuojamas motociklas dar nebuvo užbaigęs posūkio manevro, todėl tiek ekspertų, tiek ir teismo nuosprendyje nurodyta išvada, padaryta ne objektyvių įrodymų pagrindu, o kompiuterinio modeliavimo būdu kad tariamai automobilis turėjo atsitrenkti į motociklo galinę dalį, apelianto manymu, yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti eismo įvykio dalyvių parodymams. Pasak apelianto jis bandė išlaviruoti, paspaudė akceleratorių, tačiau motociklą pradėjo mėtyti, gavosi taip, jog pradėjo „traukti“ į dešinę pusę. Tuomet jis paleido motociklą, kuris krito į dešinę pusę, kiek matė, motociklas atsitrenkė į stulpą ir krito ant kairės pusės, o jis (apeliantas) krito į kairę. Apelianto teigimu, nurodyta eismo įvykio eiga nebuvo paneigta byloje esančiais įrodymais.
2.1. R. T. apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje visi kaltinimai iš esmės buvo grindžiami tik vienu įrodymų šaltiniu – 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada, tačiau, apelianto manymu, specialistų ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas ir pateikta specialisto išvada yra nepagrįsta, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad motociklo „Kawasaki“ apgadinimų matavimai buvo atlikti netinkamai, tai yra sugadinimai buvo matuoti, stovint pasvirusiam motociklui, todėl, anot apelianto, duomenys tyrimo metu buvo išmatuoti neteisingai, dėl ko ekspertai nenustatė atitikimų ir padarė klaidingas išvadas. Teigia, jog ekspertai nevertino aplinkybių, kad motociklo smulkūs nubrozdinimai jau buvo ir anksčiau, be to, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog motociklas atsitrenkė į stulpą. Apelianto manymu, motociklo „Kawasaki“ netinkamai atlikti matavimai, aplinkybės dėl ankstesnių motociklo smulkių apgadinimų bei kaitinamojo nurodyta aplinkybė dėl motociklo atsitrenkimo į stulpą keičia specialistų išvadas. Be to, pasak apelianto, svarbu tai, jog, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad, atliekant šioje byloje autotechninę įvykio ekspertizę, ekspertams nebuvo pateikti visi svarbūs ir būtini ekspertizės atlikimui duomenys bei dokumentai. Teigia, jog apklausiant teisme ekspertus M. M. ir V. M., jie apskritai negalėjo nurodyti, kokia medžiaga jiems buvo perduota, taip pat negalėjo atsakyti, ar jiems buvo perduoti eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, kurie buvo pateikti draudimo bendrovei. Apelianto teigimu, paaiškėjo, kad šie ekspertai nebuvo eismo įvykio vietoje, jos nematė ir neapžiūrinėjo. Taip pat jie natūroje neapžiūrėjo ir transporto priemonių. Teigia, jog ekspertai paaiškino, kad savo išvadas surašė tik pagal jiems pateiktą medžiagą, neįsigilindami ir nesiaiškindami, ar yra kokia nors papildoma medžiaga. Be to, pasak apelianto, apklausiant šiuos ekspertus teisme paaiškėjo, kad jie net nežinojo apie itin svarbias aplinkybes – t. y. apie tai, kad po susidūrimo su automobiliu motociklas dar važiavo žaliąja veja ir atsitrenkė į stulpą. Kaip paaiškėjo, apie motociklo kontaktą su stulpu ekspertai apskritai nieko nežinojo ir apie tai išgirdo tik teisme. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino, kad motociklas atsitrenkė į stulpą, dėl to patyrė papildomus sužalojimus – buvo sudaužyti jo žibintai, o jų šukės buvo fiksuotos įvykio vietoje, tačiau apklausiami teisme ekspertai negalėjo paaiškinti, kaip motociklas galėjo atsidurti prie stulpo. Ekspertas M. M. atsakė, kad jis to nežino, netyrė ir atsakyti į šį klausimą negali. Taip pat ekspertas negalėjo paaiškinti, kokie pėdsakai buvo likę ant asfalto ir kokie pėdsakai galėjo likti nuo motociklo kojelės. Atsakydamas į šiuos kiausimus, ekspertas atsakė, kad jis tikslių duomenų apie tai neturėjo. Apklausiamas teisme ekspertas V. M. nurodė, kad tariamai atliekant ekspertizę, jis vertino ir vadovavosi visų eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Ši aplinkybė, anot apelianto, neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu kaltinamasis A. K. nebuvo apklaustas ir ekspertas jokio jo paaiškinimo negalėjo matyti. Be to, po ekspertų apklausos teisme iškilo abejonė, ar draudimo bendrovė buvo perdavusi ekspertams visus jos dėl šio įvykio turimus dokumentus. Dėl visų šių aukščiau nurodytų motyvų teismas nuosprendyje net nepasisakė.
2.2. Be to, R. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog visiškai nepagrįstas teismo teiginys apie tai, kad tariamai ekspertams ir nebuvo būtina lyginti automobilio ir motociklo sužalojimus tarpusavyje, todėl jie to ir nedarė, ir dėl šios priežasties netinkami sužalojimų matavimai (kuriuos nurodė gynyba) neturi jokios reikšmės. Teismas nuosprendžio 15 lape nurodo, kad „Pažymėtina, kad ekspertai, atlikę tyrimą, nevertino motociklo „Kawasaki“ ir automobilio „SAAB“ apgadinimų atitikimo, nes transporto priemonių apgadinimų, kurie galėjo atsirasti deklaruoto eismo įvykio aplinkybėmis, nenustatė“. Ši frazė, pasak apelianto, jam yra sunkiai suvokiama ir paaiškinama loginiu mąstymu, kadangi tik įvertinus motociklo „Kawasaki“ ir automobilio „SAAB“ apgadinimų atitikimą, jų buvimą ar nebuvimą, galima spręsti apie buvusį ar nebuvusį kontaktą. Teigia, jog šiuo atveju niekas sužalojimų atitikimo (kas leistų įvertinti ar buvo tarp transporto priemonių kontaktas) net nevertino, tačiau, anot apelianto, mistiniu būdu padaryta išvada, kad šios transporto priemonės nebuvo susidūrusios. Apelianto teigimu, jam iš nuosprendžio matyti, kad teismas net neįsigilino į bylos medžiagą, konkrečiai į jo (apelianto) parodymus apie tai, kad jau perkant motociklą, ant jo abiejų šonų buvo smulkių subraižymų. Anot apelianto, šios aplinkybės nevertino ne tik teismas, bet ir ekspertai, kurie nurodė, jog įvykio metu negalėjo būti apibraižyti abu motociklo šonai. Teigia, jog svarbu tai, jog niekada nebuvo nurodęs, kad minėto įvykio metu būtų buvę subraižyti abu motociklo šonai.
2.3. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esanti ekspertizė yra akivaizdžiai atlikta neišsamiai, neįvertinus ir net nežinant visų įvykio aplinkybių (motociklo kontakto su asfaltu ir stulpu), neapžiūrėjus ir neįvertinus įvykio vietos bei joje rastų nuolaužų. Be to, pasak apelianto, šios ekspertizės išvada kelia pagrįstas abejones, kadangi jos aprašomoji dalis ir išvados prieštarauja viena kitai. Ekspertai nurodė, kad jų išvada pagrįsta galimu eismo įvykio modeliavimu, o jis yra ir gali būti tik labai preliminarus (eksperto M. M. atsakymas į teisėjos klausimą). Ypatingų abejonių apeliantui kelia ekspertizės išvada ir ekspertų paaiškinimai toje dalyje, kur yra nurodyta, kad ekspertai neturi galimybės ir negali nustatyti buvusių įvykio aplinkybių, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pateikia išvadą, kad šios transporto priemonės viena su kita nebuvo susidūrusios, t. y. šiuo atveju, apelianto manymu, yra akivaizdus loginis prieštaravimas, kurio ekspertai negalėjo paaiškinti, atsakydami į gynybos klausimus. Teigia, jog yra visiškai akivaizdu, kad ekspertai ir negalėjo paaiškinti kai kurių ant transporto priemonių buvusių sužalojimų, kadangi jiems net nebuvo žinoma apie motociklo kontaktą su stulpu, kuris neabejotinai sukėlė tam tikrus papildomus sužalojimus. Taip pat teigia, jog, atliekant ekspertizę, ekspertams net nebuvo žinomas faktas apie tai, kad jis (R. T.) jau nupirko motociklą su ant jo esamais sužalojimais, tačiau jis (R. T.) niekada nebuvo tinkamai ir išsamiai apklaustas apie pirkimo metu buvusius sužalojimus (jo paaiškinimas apie tai draudimo bendrovei yra itin lakoniškas ir neišsamus, kadangi draudimo atstovas net nesivargino to užfiksuoti, nors šie faktai buvo itin svarbūs). Tokiu būdu, priešingai nei nurodoma teismo nuosprendyje, 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20), anot apelianto, nėra konkreti bei aiški, todėl teismas negalėjo ja remtis.
2.4. Esant šioms aplinkybėms, kaltinimas šioje byloje, apelianto manymu, yra grindžiamas remiantis tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais bei pakankamais įrodymais. Nurodo, jog teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs ir tarpusavyje susiję. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, todėl bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaitinamojo naudai. Šiuo atveju, apelianto manymu, teismas neatliko jam skirtos pareigos objektyviai išnagrinėti bylos medžiagą ir akivaizdžiai rėmėsi tik kaltinimui palankiais įrodymais, ignoruodamas visas abejones ir tuo pačiu pažeisdamas jo (apelianto) teises.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
R. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 sausio 25 d. nuosprendžiu R. T. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teismų formuojamos praktikos nepažeidė.
6. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.
7. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020). Nagrinėjamoje byloje šios sukčiavimą apibūdinančios aplinkybės yra nustatytos. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas kelia klausimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo priėmimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliaciniame skunde plačiai analizuojami byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas jų vertinimas bei padarytos išvados.
9. Dėl R. T. apeliacinio skundo argumentų, kad šioje byloje visi kaltinimai iš esmės buvo grindžiami tik vienu įrodymų šaltiniu – 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada, kuri, apelianto manymu, yra nepagrįsta, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-43/2006, Nr.2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-309-895/2017, 2K-67/2022 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais.
10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-265/2011, 2K-295/2013, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-34-303/2015, 2K-189-648/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nors šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių R. T. kaltę dėl eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, siekiant apgaulės būdu gauti draudiminę išmoką (nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį eismo įvykį, taip pat byloje nėra fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti motociklo slydimo važiuojamąja dalimi pėdsakai, transporto priemonių lokacija po eismo įvykio ir pan.), kita vertus, svarbu pažymėti, kad formuojamoje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5712015, 2K-103/2016, 2K-275/2017, 2K-237/2019, 2K-264/2019, 2K-23/2019) 2K-15/2021), o šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2019, 2K-204/2019, 2K-229/2021). Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).
12. Nors R. T. savo kaltę neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: iš dalies R. T. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais; liudytojų A. V. ir D. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) (t.1, b.l. 125-130) ir ją surašiusių ekspertų M. M. ir V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais paaiškinimais; 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimu apie įvykį Nr. CLT1963085 ADB „Gjensidige“ (t.1, b.l. 3); eismo įvykio deklaracija (t.1, b.l. 4); lengvojo automobilio SAAB 900 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 26 d Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (t.1, b.l. 6); 2019 m. spalio 15 d. R. T. „Anketoje eismo įvykio dalyviui“ pateiktais paaiškinimais (t.1, b. l. 14-18); draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalos administravimo suvestine (bylos Nr. CLT1963085) (t.1, b. l. 19); Transporto priemonės (motociklo „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros-defektų aktu (t.1, b. l. 20); 2019 m. lapkričio 4 d. R. T. įvykio aplinkybių pranešimo protokolu (t.1, b. l. 32); 2019 m. spalio 8 d. transporto priemonės (automobilio „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros-defektų aktu (t.1, b. l. 41); motociklo „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (t.1, b. l. 51-69); automobilio „SAAB 900“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis (t.1, b. l. 75-77); R. T. pateikta draudimo bendrovei fotonuotrauka, kurioje R. T. nurodė važiavimo kryptį (t.1, b. l. 70); fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota R. T. rodoma tariamo eismo įvykio vieta (t.1, b. l. 71-74); 2019 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame yra duomenys apie atliktą AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašo apžiūrą, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie nepertraukiamą transporto judėjimo intensyvumą nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo 18 val. iki 21 val. nuo skulptūros „Rytas“ (1975 m.; skulpt. Gediminas Karalius) (byloje minima kaip skulptūra „Arklys“) iki pat eismo įvykio vietos; byloje esančiu vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.1, b.l. 183); VĮ Regitra duomenų bazės duomenimis apie 2019 m. rugsėjo 26 d. pasikeitusį lengvojo automobilio SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją/savininką (t. 1, b.l. 119); kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
13. Atsakydama į nuteistojo R. T. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo bylos įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atitinka proceso įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir tiesiogiai ištyrė visus bylos duomenis, pripažino juos įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje buvo apklausti kaltinamieji ir liudytojai bei pagarsinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnis), taip pat buvo pagarsinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) (t.1, b.l. 125-130), išklausyti šią išvadą teikusių ekspertų M. M. ir V. M. paaiškinimai bei atsakymai į jiems užduotus klausimus, ištirti ir įvertinti kiti byloje esantys įrodymai, peržiūrėtas AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti duomenys apie nepertraukiamą transporto judėjimo intensyvumą nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo 18 val. iki 21 val. nuo skulptūros „Rytas“ iki pat eismo įvykio vietos (t.1, b.l 183).
14. Taigi šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 09:21:05 val. lengvojo automobilio SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas yra R. J., gimęs 1975 m. rugsėjo 17 d. (t. 1, b.l. 119). Tą pačią dieną, tai yra 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.03 val. lengvasis automobilis SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. vardu apdraustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (t.1, b.l. 6). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto R. J. parodymų ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. T. tą pačią dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 26 d., kreipėsi į R. J., prašydamas paskolinti A. K., kuris 2015-2018 metais dirbo R. T. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (R. T. buvo įmonės direktorius, A. K. buvo atsakingas už metalo konstrukcijų gamybą, dirbo vairuotoju), automobilį SAAB 900, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilis, kuriuo važinėjo A. K., sugedo. R. T. ir A. K. teigimu, kita dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 19.30 val. jiedu atsidūrė toje pačioje vietoje, o būtent Architektų g. ties posūkiu į Laisvės pr., Vilniuje. Iš A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 19.30 val. jis automobiliu „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo Architektų gatve nuo Gariūnų pusės. Ketindamas sukti į Laisvės pr., matė priešpriešais atvažiuojantį motociklą, manė, kad spės pasukti į kairę link Laisvės pr., tačiau nespėjo ir susidūrė su motociklu, kaire automobilio puse kabinęs motociklo galinę dalį. Motociklas krito į dešinę, kaip krito jo vairuotojas, nematė, buvo šoke. Kai išlipo iš automobilio, motociklo vairuotojas jau buvo atsistojęs ir nusiėmęs šalmą. Pamatė, kad tai jo buvęs vadovas R. T.. Su juo užpildė eismo įvykio deklaraciją, savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Automobiliui „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas bamperis, variklio dangtis ir posparnis. Automobilį po įvykio remontavo pats, į autoservisą nesikreipė, pritvirtino (prisuko varžtais) bamperį iš kairės pusės ir tos pačios pusės posparnį, kadangi šios detalės nuo smūgio atsikabino, jokių naujų detalių nepirko. Nuo smūgio taip pat sutrūkinėjo bamperio dažai (kairėje pusėje), tačiau automobilio nedažė, automobilio vertė yra per maža ir nusidėvėjimas per didelis, dažyti nebuvo reikalo. Teisiamojo posėdžio metu parodžius šią deklaraciją, A. K. patvirtino, kad dešinėje deklaracijos pusėje esančius duomenis (transporto priemonė B) surašė jis. Duomenys ir automobilio apgadinimai surašyti teisingai. Automobiliu atsitrenkė priekinės pusės kaire puse. Iš nuteistojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 19.30 val. jis važiavo motociklu „Kawasaki“ nuo Lazdynų rajone esančios Architektų gatvės link savo namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Važiuojant Architektų gatve, netoli Architektų gatvės 69 namo, prie išvažiavimo į Laisvės prospektą, į motociklo „Kawasaki“ kairę pusę atsitrenkė automobilis „SAAB 900“. Smūgis buvo nestiprus, nuo smūgio jis prarado pusiausvyrą, bandė išlyginti motociklą padidinęs motociklo greitį. Matydamas, kad jam nepavyks išlyginti motociklo, jis nušoko ir nukrito ant kairės kūno pusės. Rimtų sveikatos sužalojimų nepatyrė, todėl greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Iš karto prie jo priėjo „SAAB 900“ automobilio vairuotojas ir padėjo atsistoti. Tada jiedu nuėjo prie nukritusio motociklo, jį pakėlė ir apžiūrėjo apgadinimus. Buvo suskaldytas vienas dvigubas priekinis žibintas, apgadintos dešinės ir kairės motociklo pusės apdailos detalės. Apžiūrėję motociklo apgadinimus, nuėjo pasižiūrėti automobilio „SAAB 900“ apgadinimus. Buvo apgadinta automobilio „SAAB“ priekinio bamperio kairė pusė. Ant bamperio buvo matyti nubrozdinimai. Apžiūrėjus motociklo ir automobilio apgadinimus, jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė padarytus transporto priemonių apgadinimus.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. ir nuteistasis R. T. bei jų gynėjai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose nesugebėjo tinkamai paaiškinti šių su deklaruotu eismo įvykiu keistai sutapusių aplinkybių (tą pačią dieną automobilio apdraudimo ir paskolinimo, po ko – to paties automobilio dalyvavimo eismo įvykyje su tarpininkavusiu šį automobilį skolinant asmeniu vairuojamu motociklu). Be to, iš ADB „Gjensidige“ Žalų departamento Žalų tyrimo grupės eksperto-tyrėjo D. M. 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimo Nr. 144695 (t.1, b.l. 1,2) bei iš teisiamajame posėdyje jo duotų parodymų matyti, kad tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad šio eismo įvykio nebuvo visai, nes automobilis „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriškai nebuvo apgadintas, o motociklo „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai neatitiko įvykio aplinkybių. Jis (D. M.) bandė išsiaiškinti, kodėl motociklas apgadintas abiejose pusėse, bet R. T. to paaiškinti negalėjo, o A. K. žalos tyrimo metu su draudimo bendrove nebendradarbiavo. Susisiekus su juo telefonu, jis (A. K.) pradžioje sutiko pateikti informaciją apie įvykį, tačiau sutartu laiku jam (D. M.) iš Vilniaus nuvykus į Anykščių rajoną, susitikti su A. K. nepavyko, o telefonu jis (A. K.) nebendravo. Iš eismo įvykio deklaracijos (t.1, b.l. 4) matyti, kad įvykio metu automobilis „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., kairiąja bamperio puse kontaktavo su R. T. vairuojamo motociklo „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine kairiąja puse. Pažymėtina, kad eismo įvykio schemoje, Anketoje eismo įvykio dalyviui (t.1, b.l 14-18), ir Įvykio aplinkybių pranešimo protokole (t.1, b.l. 32) nėra užfiksuota, kad motociklas „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo su automobiliu „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pakelės stulpą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. T. ir A. K. šios aplinkybės taip pat nenurodė. Be to, iš R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad susidūrimo metu smūgis nebuvo stiprus, buvo apgadinta tik automobilio „SAAB“ priekinio bamperio kairė pusė – ant automobilio „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperio buvo matyti nubrozdinimai. Gi ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad automobiliui „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo sugadintas ne tik bamperis, bet ir variklio dangtis ir posparnis – automobilį po įvykio remontavo pats, į jokį autoservisą nesikreipė, pritvirtino (prisuko varžtais) bamperį iš kairės pusės ir tos pačios pusės posparnį, kadangi šios detalės nuo smūgio atsikabino, jokių naujų detalių nepirko. Taigi A. K. parodymai paneigia R. T. parodymus, kad susidūrimo metu smūgis į jo (R. T.) vairuojamo motociklo kairiąją pusę nebuvo stiprus, vertinant tai, jog R. T., pastebėjęs ant automobilio „SAAB 900“ bamperio nubrozdinimus, negalėjo nepastebėti nuo smūgio atsikabinusio bamperio bei kairiojo posparnio. Kita vertus, jeigu tikėti A. K. parodymais, tokio smūgio padariniai (atsikabino bamperis ir kairysis posparnis, pažeistas kapotas) ant automobilio „SAAB 900“ turėjo būti akivaizdžiai matomi, tačiau tokių pažeidimų, patvirtinančių realaus kontakto su R. T. vairuojamu motociklu buvimą, nenustatyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad R. T., pildydamas Anketą eismo įvykio dalyviui (t.1, b.l 14-18), nurodė, jog važiavo 50 km/h greičiu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos R. T. parodė, kad, pajutęs smūgį, jis prarado pusiausvyrą, todėl bandė išlyginti motociklą didindamas motociklo greitį. Jis lenkėsi į dešinę pusę, tačiau pamatęs, kad jam nepavyks išlaikyti pusiausvyros, nušoko nuo motociklo ir nukrito ant kairės kūno pusės. Taigi iš nuteistojo R. T. parodymų matyti, kad jis, viena vertus, važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, kita vertus, nušokęs nuo motociklo ir nukritęs ant asfalto, kažkokiu būdu sugebėjo išvengti sveikatos sužalojimų – ką patvirtina ir byloje esanti R. T. priklausančios odinės striukės fotonuotrauka, kurioje matyti tik neženklūs kairės rankovės ir apatinės dalies skeltuko nurėžimai (t.1, b.l., 27,28). Duomenų apie įvykio metu patirtus R. T. sužalojimus byloje išvis nėra.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teisiamajame posėdyje pagarsinus specialisto išvadą ir išklausius ekspertų paaiškinimus, R. T. ir A. K. pakeitė savo parodymus. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje R. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu važiavo nuo Lazdynų link namų ir suko į dešinę pusę, į Laisvės prospektą. Automobilis, važiuojantis priešinga kryptimi, suko į kairę ir atsitrenkė automobilio priekiniu kairiuoju kampu į jo (apelianto) vairuojamo motociklo kairiąją pusę, maždaug toje vietoje, kur yra motociklo atraminė kojelė, jis pajutęs lengvą stūmimą, bandė išlaviruoti, paspaudė akceleratorių, motociklą pradėjo mėtyti, gavosi taip, jog pradėjo „traukti“ į dešinę pusę. Jis, paleidęs motociklą, nukrito ant kairės pusės, kiek matė, motociklas atsitrenkęs į stulpą, taip pat ir nukrito ant kairės pusės. Smūgis į stulpą buvo slystantis. Apklaustas teismo posėdyje A. K. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik dėl sukelto eismo įvykio, dėl kurio, jo manymu, jam ir buvo pareikštas įtarimas. Taip pat parodė, kad įvykio metu automobiliui „Saab 900“ buvo sugadintas bamperis, variklio dangtis ir posparnis. Automobilį sutvarkė jis pats. Eismo įvykis buvo tamsoje ir jis nelabai ką matė, nežino, kas nutiko kitam eismo dalyviui. Motociklas buvo nukritęs ant salelės, lyg ir atsitrenkė į stulpą. Nežino, ar atsitrenkė į stulpą, jam buvo šokas dėl autoįvykio, ir jis tą vakarą norėjo greičiau grįžti namo. Parodė, jog supranta kuo skiriasi administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius eismo įvykį, tačiau to negali paaiškinti, taip pat nežino, ką reiškia BK 182 straipsnis. Taigi, R. T. gynybinė versija, kad po susidūrimo jo vairuojamas motociklas „KAWASAKI/NINJA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą ir nukrito ant kairiojo šono, atsirado tik po to, kai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinta ekspertų M. M. ir V. M. surašyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) bei išklausyti šių ekspertų paaiškinimai.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais A. K. ir R. T. parodymais, kadangi jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
17.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pagarsinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) (išvadą surašė ekspertai M. M. ir V. M.) paneigia R. T. bei A. K. parodymus bei jų deklaruoto eismo įvykio aplinkybes. Minėtoje išvadoje konstatuota, jog sprendžiant iš sumodeliuotų galimų transporto priemonių važiavimo trajektorijų (atsižvelgiant į deklaruoto eismo įvykio nurodytas aplinkybes), nurodytoje situacijoje automobilis „SAAB“ su motociklu „Kawasaki“ turėjo kontaktuoti automobilio priekiniu dešiniu kampu, o ne priekine kaire dalimi, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą, automobilio „SAAB 900“ ir motociklo „Kawasaki“ tarpusavio kontakto požymių nenustatyta. Nustatyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir su kokiais tiksliai objektais kontaktuojant ant abiejų transporto priemonių buvo padaryti nuotraukose matomi sugadinimai, negalima. Vertikalūs bei įžambiai orientuoti braukimo pėdsakai ant motociklo „Kawasaki“ buvo padaryti slystamai kontaktuojant su šiurkščiu (abrazyviniu) paviršiumi, skersine kryptimi kontaktuojant su asfaltuota arba betonine danga. Horizontalūs įbrėžimai ant dešinio motociklo „Kawasaki“ šono buvo padaryti slystamai kontaktuojant su šiurkščiu (abrazyviniu) paviršiumi, išilgine kryptimi kontaktuojant su asfaltuota arba betonine kelio danga. Negalima nustatyti, su kokiais objektais kontaktuojant buvo padaryti automobilio „SAAB 900“ priekinio bamperio apvalkalo apgadinimai kairėje pusėje. Automobilio „SAAB 900“ ir motociklo „Kawasaki“ apgadinimai buvo padaryti ne nurodyto eismo įvykio metu, ne vieno eismo įvykio metu ir ne deklaruotomis eismo įvykio dalyvių aplinkybėmis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad iš pateiktų nuotraukų ant motociklo „Kawasaki“ šono nenustatyta jokių (slystamo, statinio ar antsluoksninių raudonos spalvos) kontakto pėdsakų, kurie būtų būdingi susidūrimui su automobiliu „SAAB 900“. Kaip matyti iš nuotraukų, ant motociklo „Kawasaki“ dešinio šono yra slystamo pobūdžio kontakto pėdsakų, kurie padaryti išilgine motociklo kryptimi. Ant kairiojo motociklo „Kawasaki“ šono esantys pėdsakai yra vertikalūs bei orientuoti įžambiai. Iš to seka, kad skiriasi sugadinimų padarymo pobūdis ant motociklų abiejų šonų. Dešinio pusės veidrodėlio nėra gamintojo numatytoje vietoje, o kairys veidrodėlis, tikėtina, nepatyrė ženklesnių sugadinimų, kaip ir priekinis stiklas. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad motociklas „Kawasaki“ po nurodomo susidūrimo negalėjo griūti ant vieno šono, o po to ant kito, nepalikdamas virtimo pėdsakų.
17.2. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje M. M. patvirtino specialisto išvadą. Dėl teisiamojo posėdžio jam pateiktos R. T. pildytos anketos, kurioje yra ir jo nubraižyta eismo įvykio schema (t.1, b.l. 15-18) ir parodytos fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas kelias, kelkraštyje esanti žole užsodinta salelė ir joje esantis stulpas, šalia stulpo matosi vieta, kurioje žolės nėra (t.1, b.l. 73), paaiškino, kad, jeigu yra pėdsakas, jis turėjo būti pažymėtas. Be to, pėdsaką žolėje nebūtinai galėjo palikti viena iš šių transporto priemonių, nes pagal nurodytas aplinkybes automobilis „SAAB 900“, sukdamas į kairę, atsitrenkė į motociklo galinį ratą, todėl trasologinis tyrimas buvo atliktas, siekiant sulyginti, kurie transporto priemonių sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Šiuo atveju iš pateiktos „SAAB 900“ nuotraukos matyti, kad šio automobilio bamperis jau buvo anksčiau remontuotas, nes trūksta dažų fragmento, todėl buvo nustatyta, kad tai keli skirtingi kontaktai, kurie buvo perdengti, kas nėra būdinga kontaktuojant su pravažiuojančia transporto priemone praslystant. Vieno eismo įvykio metu ant automobilio priekinio bamperio kairės pusės tokio pobūdžio pėdsakai susidaryti negali. Ant motociklo elementų taip pat nesimato automobilio dažų, todėl kontaktas su automobiliu nenustatytas, motociklo pagrindiniai pažeidimo pėdsakai radosi būtent po slydimo kelio danga. Jeigu jiems būtų trūkę duomenų šiai išvadai pateikti, jie prašytų jų papildomai, bet šiuo atveju to nereikėjo, nes akivaizdžiai matėsi konkrečių dalių apgadinimai.
17.3. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas V. M. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad, jeigu nėra vieningos nuomonės, surašomi du ekspertizės aktai. Šiuo atveju buvo vieninga nuomonė, kad ant motociklo esantys abiejų šonų apgadinai turi ryškaus kontakto su šiukščiu paviršiumi požymius, t. y jie susidarė, kai ši transporto priemonė buvo nukritusi ant vieno ir ant kito šono ir slydo greičiausiai kelio paviršiumi, kai automobilio apgadinimai užfiksuoti tik ties priekinio bamperio kairiuoju kampu, tai yra tie sugadinimai buvo padaryti ne vieno kontakto metu. Pagal abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, kontaktas su motociklu turėtų įvykti automobilio priekiniu dešiniu kampu, tačiau fotografijose ant minėtos bamperio pusės sugadinimų neužfiksuota. Dėl tokių motyvų ir buvo duota ši išvada.
17.4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėtas byloje esantis AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašas (t.1, b.l. 183) bei 2019 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie nepertraukiamą transporto judėjimo intensyvumą nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 18 val. iki 21 val. nuo skulptūros „Rytas“ iki pat eismo įvykio vietos, paneigia R. T. ir A. K. pateiktą versiją, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val., Architektų g. ties posūkiu į Laisvės pr., Vilniuje, buvo eismo įvykis, kurio metu apgadinti R. J. priklausantis automobilis SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. T. priklausantis motociklas KAWASAKI/NINJA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti daiktai.
17.5. Pirmame vaizdo įrašo epizode pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)“ matomas vaizdas nuo pastato, esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia – 17:57:26 val. Laikotarpyje 19:45:25 – 19:45:39 val. matomas nuo Architektų g. 146, Vilnius, link Laisvės pr. važiuojantis galimai motociklas, tačiau iš motociklo išvaizdos jis nepanašus į su tyrimu susijusį motociklą. Dėl prastos kokybės ir naktinio matymo nustatyti galimai važiuojančio motociklo požymių nepavyksta. Minėtas vaizdo įrašas arba yra galimai iškarpytas, ar dėl nežinomų priežasčių kartkartėmis prasisuka į priekį nuo 10-15 sekundžių iki 1 min. 30 sek. 19:46:31 val. vaizdo įrašo pabaiga.
17.6. Antrame vaizdo įrašo epizode pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)1“ matomas vaizdas nuo pastato, esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia 19:46:33 val. Vaizdo įrašo pabaiga 20:44:47 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, transporto priemonių, susijusių su tyrimu, nepastebėta.
17.7. Trečiame vaizdo įrašo epizode pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)2“ matomas vaizdas nuo pastato, esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia 20:44:49 val. Vaizdo įrašo pabaiga 21:02:47 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, transporto priemonių, susijusių su tyrimu, nepastebėta. Pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 96-97, 99). Taigi, iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val. eismo įvykio deklaracijoje nurodytoje vietoje vyksta pakankamai intensyvus eismas ir jokių eismo trikdžių dėl neva sukelto eismo įvykio nenustatyta. Be to, per visą šį laiko tarpą (nuo18 val. iki 21 val.) link įvykio vietos nuvažiavo tik vienas motociklas, kuris išoriškai neatitinka motociklo KAWASAKI/NINJA ABS modelį, kas paneigia minėtoje eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoto eismo įvykio faktą.
17.8. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, papildomai buvo apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadą Nr. 11-851(20) surašę ekspertai M. M. ir V. M.. Atsakydamas į teisėjų kolegijos ir proceso dalyvių klausimus M. M. paaiškino, kad eismo įvykio modeliavimu buvo siekta vizualiai parodyti, kaip juda transporto priemonės toje sankryžoje, kad tyrėjui, teisėjui būtų paprasčiau suprasti. Transporto trasologija buvo skirta, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo. Pagal pateiktus ekspertams duomenis, jų išvada yra kategoriška. Šios transporto priemonės tarpusavyje nekontaktavo, kadangi ant automobilio „Saab 900“ kairio bamperio yra dalis pėdsakų, kurie buvo padengti dažais, dalis dažų buvo nusilupę, o ant motociklo buvo pėdsakai tiek ant kairio, tiek ant dešinio šonų – ant vieno šono nuo priekio link galo vertikalūs pėdsakai, ant kito šono kitokie. Tokie pėdsakai galėjo susiformuoti, kai motociklas krenta šonu ir po to dar slysta po vieno ar po dviejų kontaktų. Ant automobilio nenustatė būdingų pėdsakų, kurie susiformuotų kontakto su motociklu metu. Transporto priemonių kontakto metu transporto priemonėje parastai paliekami pėdsakai. Jeigu būtų bamperio kontaktas motociklo metaline kojele plastikiniame bamperyje turėjo likti kažkoks perplėšimas, kažkokie dinaminiai pėdsakai. Tačiau tokių pėdsakų nenustatyta. Jeigu būtų važiuota tokiomis trajektorijomis, kaip nurodyta toje sankryžoje – motociklui sukant į dešinę, o automobiliui – į kairę, motociklo kairys kampas pasislėptų, todėl tam, kad automobilis kontaktuotų kairiąja bamperio puse, kaip tai pavaizduota eismo įvykio deklaracijoje, motociklas turėjo važiuoti tiesia kryptimi link Lazdynėlių. Pasak eksperto, net jeigu tas kontaktas ir būtų buvęs, nesant galutinių padėčių, kaip po kontakto sustojo transporto priemonės, neįmanoma atlikti naujo tyrimo, net jeigu ir būtų pateikti nauji duomenys.
17.9. Atsakydamas į teisėjų kolegijos ir proceso dalyvių klausimus ekspertas V. M. paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo nagrinėjamos eismo įvykių dalyvių nurodytos aplinkybės. Buvo modeliuojamas galimas transporto priemonių judėjimas toje sankryžoje tam, kad parodytų, jog judant įprastinėmis judėjimo trajektorijomis, automobilis Saab kliudytų motociklą priekiniu dešiniu kampu, o ne priekiniu kairiu, kaip yra pažymėta eismo įvykio deklaracijoje, nes tokio pobūdžio automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti kontakto su motociklu metu. Gi motociklo sugadinimai buvo padaryti šiai transporto priemonei slystant ant abiejų šonų šiurkščia danga, t. y. galimai asfaltuotu ar betoniniu paviršiumi. Tik vieno eismo įvykio metu motociklas gali nukristi ant šono ir slysti. Posėdyje buvo kalbama apie atsitrenkimą į stulpą, tačiau jokių atsitrenkimo į stulpą žymių ant motociklo nenustatyta. Specialisto išvadoje buvo paminėta, kad ant motociklo abiejų šonų, skirtingos apgadinimų kryptys – ant vieno šono horizontalūs pėdsakai, ant kito – vertikalūs, tačiau vieno eismo įvykio metu tokie pėdsakai nesusidaro. Pėdsakai ant abiejų motociklo šonų galėjo atsirasti tik padarius kelis eismo įvykius. Ant automobilio Saab priekinio bamperio pėdsakai irgi yra skirtingų krypčių, skirtingo pobūdžio, dalis pėdsakų buvo pašalinti uždažant panašios spalvos dažais. Tokie pėdsakai taip pat negali atsirasti vieno eismo įvykio metu.
17.10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas liudytojas R. J., tačiau pastarojo parodymai nėra pakankamai informatyvūs. Jis patvirtino, jog 2019 metais pirko SAAB 900 automobilį su palankstymais ir pabraižymais šonuose, labai didelių įlenkimų nebuvo. Transporto priemonė jam nebuvo labai reikalinga, pirko kažkam pervežti, pavežti. R. T. paprašė paskolinti automobilį darbuotojui, matomai A. K., kurio automobilis ar sugedo, ar kas atsitiko, neprisimena. Paskolino, nes R. T. yra jo pažįstamas, be to, automobilis nėra prabangus Neprisimena, kaip ir kam perdavė automobilį. 2019 m. rugsėjo 27 d. iš draudimo kompanijos gavo pranešimą apie eismo įvykį. Apie šį įvykį mažai ką žino, nes R. T. nieko konkrečiai jam nepasakojo.
18. Susiejus byloje surinktus viešame teismo posėdyje ištirtus ir įvertintus byloje esančius įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kad R. T., veikdamas bendrai su A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, o būtent: kad jis siekdamas apgaule įgyti draudimo išmoką, kartu su A. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie tariamą eismo įvykį, po ko 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 2 d. dėl šio eismo įvykio R. T. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ Žalų administravimo skyrių, adresu Žalgirio g. 90, Vilnius, ir pateikė prašymus: 2019 m. rugsėjo 30 d. dėl motociklo žalos – 2698,57 eurų sumai (registruota žalos byla Nr. CLT1963085) ir 2019 m. spalio 2 d. dėl padarytos daiktų žalos (striukei, šalmui, mobilaus ryšio telefonui) 585,93 eurų sumai (registruota žalos byla Nr. CTL19664596), bendrai 3284,50 eurų sumai, bei paaiškinimus apie šį eismo įvykį, kad būtų išmokėta eismo įvykio patirtų nuostolių draudiminė 3284,50 eurų išmoka, tačiau ADB „Gjensidige“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-851(20) konstatuota, kad automobilio SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo KAWASAKI/NINJA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne vieno eismo įvykio metu ir ne deklaruotomis eismo įvykio dalyvio aplinkybėmis, tokiu būdu, veikdamas bendrai su A. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), suklastojęs tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojęs, iš ADB „Gjensidige“ pasikėsino apgaule įgyti 3284,50 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Gjensidige“ draudimo išmoką atsisakė išmokėti. Taip pat teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. T. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, tai yra tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų tyrimui ir vertinimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.