Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad visko neprisimena. Įvykio metu jis važiavo nuo Lazdynų link namų ir suko į dešinę pusę, į Laisvės prospektą. Automobilis, važiuojantis priešinga kryptimi, suko į kairę ir užkabino jo motociklo kairę pusę. Jis bandė išlaviruoti, paspaudė akceleratorių, motociklą pradėjo mėtyti, gavosi taip, jog pradėjo „traukti“ į dešinę pusę. Jis paleido motociklą, kuris krito į dešinę pusę, kiek matė, motociklas atsitrenkė į stulpą ir krito ant kairės pusės, o jis krito į kairę. Atsistojęs pamatė, kad iš automobilio išlipo A. K.. Jis nežino, kokiu greičiu važiavo, neprisimena. Automobilis nevažiavo greitai, nes jis ruošėsi sukti. Įvykis įvyko, nes A. K. sukdamas jo nepraleido, A. K. sakė, jog nepastebėjo. Iš jo (R. T.) pusės buvo medžiai, stovėjo automobiliai, buvo prieblanda. Jis nežino, ar iš A. K. pusės matėsi motociklas, bet šviesos buvo įjungtos, nes jos įsijungia automatiškai. Oro sąlygos buvo normalios, nelijo, nebuvo slidu. Po įvykio jie apžiūrėjo apgadinimus, surašė eismo įvykio deklaraciją. Deklaraciją supildė prie jo (R. T.) namų ir išsiskirstė. Jie pasitraukė iš įvykio vietos, nes nei vienas neturėjo eismo įvykio deklaracijos, įvykio vietoje tik pasižiūrėjo kokie apgadinimai ir deklaraciją supildė vėliau. Buvo apgadinta motociklo priekio spoilerio dešinioji pusė, sugadintas veidrodėlis ir kairė motociklo pusė. Motociklas buvo servise, dalyvavo ekspertai, jie apžiūrėjo visą motociklą, nufotografavo, apklausė jį, klausė, ar kokie defektai yra, o po to jis gavo šaukimą į policiją. Jis nežino, kodėl vyko ikiteisminis tyrimas, jam buvo keista. Draudimas klausė, ar jis žino, kas su juo susidūrė, jis pasakė, kad pažįsta tą asmenį, tada draudimui kilo kažkoks įtarimas. Su draudimo atstovais jis bendravo įdomiai, jie atvyko į įvykio vietą, jis jiems pasakė, kaip viskas vyko, po to į servisą atvažiavo kitas ekspertas. Jis ekspertui pasakė, jog yra ne visi apgadinimai, kurie buvo tuo metu, ekspertas sakė, kad jam buvo liepta nufotografuoti visus esamus apgadinimus. Teisme tas ekspertas nebuvo apklaustas. Draudimo atstovai daugiau jo nieko neprašė, prašė užpildyti anketą, kur jis pažymėjo, jog buvo apgadinimai. Su šiuo motociklu jis neturėjo kitų eismo įvykių, tačiau kai jį pirko, buvo smulkūs apgadinimai. Jis galvojo, kad turi apgadinimų nuotraukas, bet pasirodo, kad neturėjo. Draudimo kompanija iš karto buvo priešiškai nusiteikusi ir nenorėjo mokėti pinigų už motociklo remontą. Su A. K. jie kažkada kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jis (R. T.) buvo (duomenys neskelbtini), A. K. buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini), vėliau jis iš įmonės išėjo savo noru, po to pats pradėjo vykdyti savo veiklą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam R. T. buvo užduoti klausimai dėl draudimo bendrovėje pildytos anketos (1 t., b. l. 15), kurioje jis, be kita ko, į klausimą „Kokius išorinius ir vidinius defektus automobilis turėjo iki įvykusio įvykio (smulkiai aprašykite)? Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo gauti?“ atsakė „Smulkius“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis į pastaruosius klausimus atsakė, kad motociklas turėjo smulkius apgadinimus. Jie neprašė jo aprašyti visų apgadinimų, sakė parašyti, jog buvo apgadintas iki eismo įvykio. Iki eismo įvykio buvo smulkūs įbrėžimai, kurie netrukdė eksploatuoti motociklo. Įvykio metu motociklas kliudė stulpą, į jį atsitrenkė priekine, dešine puse ir krito ant kairės pusės. Įvykio vietos schemą (anketoje) (1 t., b. l. 17) piešė jis. Stulpo piešti nereikėjo, jis nurodė tik važiavimo kryptis. Kai gavo smūgį, jį pradėjo „traukti“ link salelės. Kai draudimo atstovai darė fotonuotraukas, jam atrodo, kad schemos jie nepildė, jis jiems parodė, kur guli motociklo lempos stiklai, bet atstovai sakė, kad jiems neįdomu. Fotografuota buvo po kažkiek laiko, galėjo būti praėję 1-3 savaitės. Stulpas buvo metalinis. Jis buvo fotografuotas (1 t., b. l. 71-74) iš kitos pusės. Smūgis į stulpą buvo slystantis. Motociklas vienas kabino stulpą, nes jis motociklą paleido ir pats nukrito ant kelio, o motociklas krito be jo, nuotraukoje yra pavaizduotos žymės. Plastikas nepalieka didelių žymių, todėl atsitrenkus motociklui, jo plastmasinė dalis iš karto lūžo. Schemą jis nupiešė kaip važiavo pats, jie jo prašė nurodyti važiavimo kryptis, daugiau nieko neprašė piešti. Paaiškinimuose jis viską aprašė smulkiai.

Kaltinamasis R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam priklauso motociklas „Kawasaki“. Motociklas draustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val., jis važiavo motociklu „Kawasaki“ nuo Lazdynų rajone esančios Architektų gatvės link savo namų (duomenys neskelbtini). Važiuojant Architektų gatve, netoli Architektų gatvės 69 namo, prie išvažiavimo į Laisvės prospektą, į motociklo „Kawasaki“ kairę pusę atsitrenkė automobilis „SAAB“. Smūgis buvo nestiprus, nuo smūgio jis prarado pusiausvyrą, tada bandė išlyginti motociklą ir jo pusiausvyrą padidinant motociklo greitį. Jis lenkėsi į dešinę pusę, motociklas pasilenkė irgi į dešinę pusę su juo ir jis pamatė, kad jam nepavyks išlyginti motociklo ir jo pusiausvyros, tada jis paleido motociklą ir nukrito ant kairės kūno pusės. Rimtų sveikatos sužalojimų jis nepatyrė, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Iš karto prie jo priėjo „SAAB“ automobilio vairuotojas ir padėjo jam atsistoti. Tada jis kartu su „SAAB“ automobilio vairuotoju nuėjo prie nukritusio motociklo, juodu jį pakėlė ir apžiūrėjo jo sugadinimus. Ant motociklo buvo suskaldytas vienas dvigubas priekinis žibintas, apgadintos dešinės ir kairės motociklo pusės apdailos detalės. Apžiūrėjus motociklo apgadinimus, jiedu su „SAAB“ automobilio vairuotoju nuėjo pasižiūrėti automobilio „SAAB“ apgadinimus. Buvo apgadinta automobilio „SAAB“ priekinio bamperio kairė pusė. Ant bamperio buvo matyti nubrozdinimai. Apžiūrėjus motociklo ir automobilio apgadinimus jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė padarytus transporto priemonių apgadinimus. Surašius eismo įvykio deklaraciją jie išsiskirstė. Jis automobilio „SAAB“ vairuotoją pažįsta, jo vardas ir pavardė yra A. K., kažkada su juo dirbo. Pažymėjo, kad jis neklastojo eismo įvykio deklaracijos, tik užpildė visus duomenis apie eismo įvykį ir juos perdavė „Gjensidige“ draudimo bendrovei (1 t., b. l. 163, 173).

Kaltinamasis A. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir paaiškino, kad tai buvo tiesiog autoįvykis ir tiek. Jam iš draudimo skambino vienas ekspertas, kuris norėjo susitikti ir apžiūrėti automobilį. Vienas ekspertas atvažiavo ir apžiūrėjo automobilį. Kitas ekspertas sakė atvažiuos į (duomenys neskelbtini), bet jam (A. K.) tą dieną teko išvažiuoti į Vilnių, todėl ekspertas buvo atvažiavęs, bet jie nesusitiko. Jis mano, kad dėl to prasidėjo visos problemos, ekspertas pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, nes galvojo, kad jis (A. K.) vengia susitikti su ekspertu. Autoįvykis įvyko vakare, apie 19.00-19.30 val. Galbūt buvo penktadienis. Jis važiavo automobiliu „Saab“, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, namo į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Saab“ yra jo pažįstamo vardu G., pavardės neatsimena. Jo (A. K.) automobilis yra „Ford“, valstybinio numerio neatsimena, registruotas ne jo, o pusseserės S. U. vardu, nes ji pirko tą automobilį, tačiau jis neturėjo su kuo važinėti, todėl važinėjo su tuo automobiliu. Tačiau automobilis „Ford“ sugedo, todėl jis nuvarė jį į autoservisą (duomenys neskelbtini), kad jį suremontuotų. Tuo metu jis paprašė pažįstamo, kad laikinai paskolintų savo automobilį „Saab“. Jis neatsimena, kada tai buvo, seniai, tikriausiai buvo ruduo. Pažįstamas jam laikinai paskolino automobilį, automobilis pas jį buvo gal dvi savaites. Tą dieną, kai įvyko autoįvykis, jis buvo pas pusseserę su automobiliu „Saab“, važiavo iš jos. Važiuodamas pamatė, jog atvažiuoja lyg motociklas, nes matėsi viena šviesa. Jis (A. K.) suko kairėn į Laisvės pr., galvodamas, kad spės pravažiuoti, bet kliudė motociklą, lyg į galinę motociklo dalį, motociklas krito. Jis (A. K.) išlipo iš automobilio, pradėjo kalbėti ir suprato, kad motociklo vairuotojas yra R. T.. R. T. jis pažįsta, pas jį dirbo (duomenys neskelbtini) metais. R. T. buvo tos įmonės, kurioje dirbo, (duomenys neskelbtini). Jie bendraudavo retai, telefonu, daugiau verslo reikalais, jei reikėdavo kokios pagalbos. Po eismo įvykio jie pradėjo ieškoti eismo įvykio deklaracijos, bet nepamena, ar rado. Pas R. T. nebuvo eismo įvykio deklaracijos, ieškojo pas save, bet nerado. Eismo įvykio deklaraciją užpildė šiek tiek vėliau, praėjus gal 40 minučių, susitikę prie R. T. namų (duomenys neskelbtini), iš kur šis atnešė eismo įvykio deklaraciją ir jie ją užpildė. Jis (A. K.) prisipažino kaltu. Automobiliui „Saab“ buvo sugadintas bamperis, variklio dangtis ir posparnis. Automobilį sutvarkė jis pats. Eismo įvykis buvo tamsoje ir jis nelabai ką matė, nežino, kas buvo kitam eismo dalyviui. Motociklas buvo nukritęs ant salelės, lyg ir atsitrenkė į stulpą. Nežino, ar atsitrenkė į stulpą, jam buvo šokas dėl autoįvykio ir jis tą vakarą norėjo greičiau grįžti namo. Eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, jam tiesiog buvo šokas nes automobilis buvo skolintas. Automobilio savininką jis informavo apie įvykį, kai grąžino automobilį, sakė, kad sutvarkė automobilį, kiek įmanoma.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu (papildomos apklausos 2020 m. liepos 17 d. metu) duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pranešimas jam įteiktas, jį perskaitė, jam suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Šio ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus 2020 m. kovo 9 d., juos norėtų keisti, tačiau tai pageidauja padaryti duodamas parodymus teisme, po to, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga arba, kai susipažins su kaltinamuoju aktu, kadangi ne visiškai gerai pamena įvykį, kurio aplinkybės nurodytos pranešime apie įtarimą, nuo jo praėjo ilgas laiko tarpas, susipažindamas su kaltinamuoju aktu nori atkurti įvykio detales ir teisme duoti tinkamus, tikrus parodymus. Prieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 149).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai pripažino kaltę dėl to, kad padarė autoįvykį. Įtarimas jam buvo pareikštas dėl autoįvykio. Kai pirmą kartą pakvietė tyrėjai, jis pripažino, kad padarė autoįvykį ir yra kaltas. Tyrėja jo klausė, ar buvo autoįvykis, ar jis pripažįsta savo kaltę dėl autoįvykio, jis pripažino. Jis sužinojo, kuo yra įtariamas, kai tyrėja jį iškvietė, ji paaiškino, dėl ko. Jis nesusipažino, su kuo buvo įtariamas, bet pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo gynėjo, jam tyrėja neaiškino teisės turėti gynėją. Su tyrėja buvo sunku bendrauti morališkai, jis jautė iš jos spaudimą dėl klausimų. Jis negali nurodyti, apie kokį parodymų keitimą kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėja sakė, jog jis viską paaiškins teisme ir taip parašė, o dėl ko, jis nežino. Jis supranta, kuo skiriasi administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios, padarius eismo įvykį. Jis nežino, ką reiškia 182 straipsnis. Įvykio metu jis važiavo nuo Gariūnų pusės, o motociklas važiavo nuo Lazdynų pusės. Jis suko į kairę ir atsitrenkė, jam atrodo, į motociklo galinę dalį. Motociklas pataikė į automobilio kairį kampą. Jis matė motociklą, tačiau jo nepraleido, nes galvojo, kad spės pravažiuoti. Jis važiavo leistinu greičiu, gal 40 km/h. Kai suprato, kad trenksis, kažkaip vis tiek taip įvyko. Jis nepamena, ar jis pildė deklaraciją.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. K. buvo parodyta eismo įvykio deklaracija (1 tomas, 4 lapas).

Parodžius šią deklaraciją, kaltinamasis A. K. nurodė, kad jo rašyta dešinėje pusėje, transporto priemonė B, duomenis surašė jis. Duomenys ir automobilio apgadinimai surašyti teisingai. Automobiliu atsitrenkė iš priekinės pusės kaire puse.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (pirminės apklausos 2020 m. kovo 9 d metu.), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. po pietų (tikslaus laiko nepamena), iš savo buvusio darbdavio R. T. pažįstamo R. J. pasiskolino pastarajam priklausantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, kadangi jo automobiliui „Ford“ sugedo turbina, automobilis beveik nevažiavo. Savo buvusio darbdavio R. T. 2019 m. rugsėjo 26 d. paprašė paklausti, kas galėtų paskolinti automobilį, šis davė R. J. telefono numerį. Su R. J. sutarė, kad R. J. paliks jam (A. K.) automobilį „Saab“ (duomenys neskelbtini), raktus paliks automobilio viduje. Pasiimti automobilio „Saab“ pavežė jo pažįstamas, kadangi savo beveik nevažiuojantį automobilį jis paliko (duomenys neskelbtini), iš kur tralu jis buvo 2019 m. rugsėjo 27 d. nugabentas į autoservisą (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val. jis važiavo automobiliu „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Architektų g., ketino sukti į Laisvės pr., matė priešpriešais atvažiuojantį motociklą, tačiau manė, kad spės pasukti į kairę link Laisvės pr., tačiau nespėjo, su motociklu susidūrė, kaire automobilio puse kabino motociklo galinę dalį, motociklas krito į dešinę, kaip krito jo vairuotojas, nematė, buvo šoke. Kai išlipo iš savo vairuoto automobilio, motociklo vairuotojas jau buvo atsistojęs ir nusiėmęs šalmą. Pamatė, kad tai jo buvęs vadovas R. T.. Su juo užpildė eismo įvykio deklaraciją, savo kaltę dėl eismo įvykio jis pripažino. Jis naudojasi vieninteliu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d. savo mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs arba savo automobilyje (duomenys neskelbtini), arba namuose (duomenys neskelbtini), telefoną iš automobilio, kuris jau buvo autoservise, pasiėmė 2019 m. rugsėjo 27 d., vėlų vakarą. R. T. asmeninis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) (tikslios datos nepamena) iki (duomenys neskelbtini) dirbo pas R. T. UAB (duomenys neskelbtini). Su R. T. yra pažįstamas nuo 2015 m., iki šiol bendrauja, pastaruoju metu retai. Parodė, kad po įvykio R. J. jo automobilį grąžino maždaug po 3 savaičių, apie eismo įvykį jam pranešė. Automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontavo po įvykio pats, į jokį autoservisą nesikreipė, pritvirtino (prisuko varžtais) bamperį iš kairės pusės ir tos pačios pusės posparnį, kadangi šios detalės nuo smūgio atsikabino, jokių naujų detalių nepirko. Nuo smūgio taip pat sutrūkinėjo bamperio dažai (kairėje pusėje), tačiau automobilio nedažė, automobilio vertė yra per maža ir nusidėvėjimas per didelis, dažyti jos jau nebuvo reikalo. Jam žinoma, kad šiuo metu automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pas savininką. Kur yra R. T. įvykio dieną vairuotas motociklas, nežino. Po eismo įvykio matėsi su R. T., kadangi jo (A. K.) naudojamas telefono numeris priklauso jo vadovaujamai įmonei, jam reikėjo pasikeisti SIM kortelę (b. l. 140).

Liudytojas D. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ir šiuo metu, ir tuo metu, kai buvo įvykis, jis dirbo draudimo kompanijoje „Gjensidige“, ir jis parengė pareiškimą. Įmonėje buvo registruota žala, kurioje buvo konstatuota, kad įvyko eismo įvykis Lazdynų rajone. Tikslinant žalos aplinkybes, iškilo neaiškumų. Visų pirma, įtarimus kėlė tai, kad motociklas buvo apgadintas iš abiejų pusių, kas paprastai nebūdinga, nes motociklas virsta į vieną pusę. Kitas dalykas buvo tai, kad motociklas buvo draustas vieną dieną prieš įvykį, o vėliau paaiškėjo, kad eismo įvykio dalyviai vienas kitą pažįsta. Su R. T. pavyko susisiekti, jie su juo bendravo, važiavo į įvykio vietą. Vėliau pavyko gauti vaizdo įrašus, iš to, kas buvo matyti, įvykio metu nebuvo jokio nutikimo, automobiliai netrukdomai judėjo. Jis turi omenyje AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašą, ta kamera apėmė įvykio vietą. Pagal siluetus žmones nelabai pavyktų atpažinti, bet patį įvykio siužetą galima pamatyti, šitie dalykai ir sukėlė įtarimus. Be to, eismo įvykio kaltininkas A. K. atsisakė bendrauti, jo neteko matyti, tas irgi atrodė keistai. Pirmiausia yra pranešama apie įvykį ir registruojama žala, paprastai būna aplinkybės, kurios ekspertams sukelia įtarimų, jeigu jos būna svarios, jų paprašo tikrinti ir jie tada bando „suvesti galus“. Šiuo atveju jie įtarė, kad įvykio nebuvo visai. Šį įvykį jiems atidavė tirti, nes buvo matyti sukčiavimo požymių, pirmasis požymis buvo tai, kad motociklo apgadinimai neatitiko įvykio aplinkybių, o antrasis požymis buvo tai, kad automobilis „Saab“ išoriškai neturėjo jokių sugadinimų. Paprastai, kai kyla įtarimas, įmonė apžiūri abi transporto priemones, šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Automobilį „Saab“ apžiūrėjo kolegos, turėtų būti pridėta medžiaga prie bylos. Šiuo atveju išvados nebuvo, jie tik parašė pareiškimą išsiaiškinti aplinkybes iki galo ir lauks sprendimo. Yra dvi žalos bylos, viena dėl apgadinto turto, kita dėl motociklo. Jis nesistengė analizuoti, kaip elgėsi nukentėjusysis bendraujant, bendravo normaliai. Jam kilo įtarimai kai nukentėjusysis (R. T.) nurodė aplinkybes. Jis bandė tikslintis, kodėl motociklas apgadintas abiejose pusėse, bet asmuo to negalėjo paaiškinti. Jei neklysta, byloje turi būti R. T. pildyta anketa, jis neprisimena, kas ten nurodyta, gal jis kažką ir bandė aiškinti dėl tų motociklo apgadinimų, bet tikriausiai tai buvo neįtikinama. Jis nežino, kaip galėjo motociklas verstis į abi puses, jis konsultuojasi su ekspertais ir šie sakė, kad tokių dalykų nebūna. Nukentėjusysis teigė, kad būtent to įvykio metu radosi visi motociklo apgadinimai. Jis nelabai įsivaizduoja, kas yra smulkūs sugadinimai, gal apibraižymai, jis neatsakys, ar tie motociklo abiejų pusių apgadinimai galėtų būti įvardinti smulkiais. Dar jam kilo įtarimas ir dėl to, kad asmuo, važiavęs motociklu, nebuvo sužalotas, bet niekas nesiskundė. Tai irgi yra vienas iš požymių, nes paprastai skundžiasi sveikata. Ekspertizės jis nematė, dėl jos gali atsakyti ekspertai. Ką atvykę ekspertai darė, jis negali atsakyti, matomai buvo ekspertui duota užduotis užfiksuoti visus apgadinimus, todėl jis atvykęs tik nufotografavo. Automobilį apžiūrėjo jų partneriai, įmonė „Smart“, kadangi jis asmeniškai negalėjo apžiūrėti to automobilio, negali teigti dėl apgadinimų. Dėl motociklo buvo sudaryta sąmata, ją daro jų įmonė, reikia ten pasižiūrėti, kad apskaičiuota. Esminis dalykas yra tai, kad yra visa surinkta informacija, pagal kurią sprendžiama, ar buvo sukčiauta, ar ne. Įrodymai vis tiek yra vaizdo įraše, jei jo nebūtų, dar būtų klausimas, kas būtų su ta žala. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad nėra įvykio nustatytu laiku nurodytoje vietoje, dėl ko jis vežė nukentėjusįjį į įvykio vietą. Per vaizdo įrašą matosi įvyko vieta, tik sunku atpažinti žmogų. Kadangi nebuvo nepertraukiamo eismo, iš to jis sprendžia, kad nebuvo įvykio. Jis ėmė iš R. T. pirminius parodymus ir stengėsi viską smulkiai surašyti. Įvykio vietą jis nufotografavo su šukėmis, fotografavo ten, kur rodė R. T., bet dėl šukių negali pasakyti (teisiamojo posėdžio metu proceso šalims buvo parodytos byloje esančios foto lentelės iš įvykio vietos (1 t., b. l. 71-74).

Ekspertas Martinas Možeiko, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra įrašytas į Lietuvos ekspertų sąrašą ir įstatymų nustatyta tvarka prisiekęs bei įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis yra pateikęs į bylą 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadą ir ją prisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) (išvadą surašė specialistai Martin Možeiko ir Vitalij Matusevič), kurioje konstatuota, kad automobilio „SAAB“ ir motociklo „Kawasaki“ tarpusavio kontakto požymių nenustatyta. Negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo greičių. Vertikalūs bei įžambiai orientuoti braukimo pėdsakai ant motociklo „Kawasaki“ buvo padaryti slystamai kontaktuojant su šiurkščiu (abrazyviniu) paviršiumi, skersine kryptimi kontaktuojant su asfaltuota arba betonine danga. Horizontalūs įbrėžimai ant dešinio motociklo „Kawasaki“ šono buvo padaryti slystamai kontaktuojant su šiurkščiu (abrazyviniu) paviršiumi, išilgine kryptimi kontaktuojant su asfaltuota arba betonine kelio danga. Negalima nustatyti, kontaktuojant su kokiais objektais buvo padaryti automobilio „SAAB“ priekinio bamperio apvalkalo sugadinimai kairėje pusėje. Automobilio „SAAB“ ir motociklo „Kawasaki“ sugadinimai buvo padaryti ne nurodyto eismo įvykio metu, ne vieno eismo įvykio metu ir ne deklaruotomis eismo įvykio dalyvių aplinkybėmis.

Specialisto išvadoje, tiriant transporto priemonių tarpusavio padėtį, pažymėta, kad anketoje eismo įvykio dalyviui R. T. nurodė, kad jis važiavo 50 km/h greičiu nuo „Arklio“ į Karoliniškių pusę, link Spaudos rūmų. Iš pateiktų duomenų ir R. T. nurodytų aplinkybių seka, kad motociklas „Kawasaki“ turėjo važiuoti Architektų g., o vėliau nusukinėti į nuvažiavimą link Laisvės pr., t.y. nurodomas susidūrimas turėjo įvykti būtent Architektų g. ir nusukimo link Laisvės pr. sankryžoje (1 t., b. l. 125-130).

Išvadoje taip pat nurodyta, kad iš pateiktų nuotraukų ant motociklo „Kawasaki“ šono nenustatyta jokių (slystamo, statinio ar antsluoksninių raudonos spalvos) kontakto pėdsakų, kurie būtų būdingi susidūrimui su automobiliu „SAAB“. Kaip matyti iš nuotraukų, ant motociklo „Kawasaki“ dešinio šono yra slystamo pobūdžio kontakto pėdsakų, kurie padaryti išilgine motociklo kryptimi. Ant kairiojo motociklo „Kawasaki“ šono esantys pėdsakai yra vertikalūs bei orientuoti įžambiai. Seka, kad skiriasi sugadinimų padarymo pobūdis ant motociklų abiejų šonų. Dešinio pusės veidrodėlio ėnra gamintojo numatytoje vietoje, o kairys veidrodėlis, tikėtina, nepatyrė ženklesnių sugadinimų, kaip ir priekinis stiklas. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad motociklas „Kawasaki“ po nurodomo susidūrimo negalėjo griūti ant vieno šono, o po to apvirsti ant kito, nepaliekant virtimo pėdsakų.

Iš nurodytų aplinkybių seka, kad motociklas „Kawasaki“ važiavo Architektų g., o sankryžoje turėjo nusukinėti į nuvažiavimą link Laisvės per. Toliau tyrime šios nurodomos eismo įvykio vietos fotografija buvo įkelta į programos „PC Crash 12.0“ aplinką, tikslu pavaizduoti galimas transporto priemonių judėjimo trajektorijas bei kokiomis dalimis šios transporto priemonės galėjo kontaktuoti (18 pav.). Kaip matyti iš sumodeliuotų galimų transporto priemonių važiavimo trajektorijų (atsižvelgiant į deklaruoto eismo įvykio nurodytas aplinkybes), galima daryti išvadą, kad nurodytoje situacijoje automobilis „SAAB“ su motociklu „Kawasaki“ turėjo kontaktuoti automobilio priekiniu dešiniu kampu, o ne priekine kaire dalimi, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą, automobilio „SAAB“ ir motociklo „Kawasaki“ tarpusavio kontakto požymių nenustatyta. Nustatyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir su kokiais tiksliai objektais kontaktuojant ant abiejų transporto priemonių buvo padaryti nuotraukose matomi sugadinimai, negalima (1 t., b. l. 125-130).

Pagarsinus minėtą specialisto išvadą, ekspertas M. Možeiko nurodė, kad patvirtina duotas išvadas. Jie patys papildomai nerenka jokių duomenų, tai nėra jų pareigos. Jiems buvo pateiktas vienas kompaktinis diskas, kuriame buvo tam tikra informacija, nuotraukos ir dar kažkas, nepamena, kas. Jis atsimena, kad jie nenustatė tarpusavio kontakto tarp šių transporto priemonių ir papildomai parodė transporto priemonių trajektorijas pagal nurodytas aplinkybes, kas ir kuriomis kryptimis važiavo. Tai, jeigu važiuotų pagal normalias trajektorijas, kontaktas būtų su automobiliu „Saab“ dešiniu kampu, o ne su kaire puse, išvados 18 paveikslėlyje parodyta. Jis prisimena nuotraukas, kad ant motociklo kairio šono viena kryptimi padaryta, o ant kito šono kita kryptimi apdaryta. Jis neprisimena, ar paties įvykio vietos fotonuotraukos buvo pateiktos.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertui buvo parodytos fotonuotrauka iš eismo įvykio vietos, kurioje užfiksuotas kelias, kelkraštyje esanti žole užsodinta salelė ir joje esantis stulpas, šalia stulpo matosi vieta, kurioje žolės nėra (1 t., b. l. 73).

Parodžius šią nuotrauką, ekspertas M. Možeiko nurodė, kad ši nuotrauka buvo pateikta. Kiek prisimena, visa medžiaga buvo PDF formatu, nuotraukos buvo spalvotos. Jeigu yra pėdsakai, tai negalima identifikuot, ar būtent to įvykio, kokios transporto priemonės. Jeigu yra pėdsakas, jis turi būti pažymėtas, kur jis yra. Tai, kad, pavyzdžiui, žolė yra parausta, gali būti padaryta nebūtinai su ta transporto priemone. Jie nevertino tų sužalojimų, kad į stulpą, nes pagal nurodytas aplinkybes automobilis „SAAB“ sukdamas atsitrenkė į motociklo galinį ratą. Jie neturi jokios medžiagos, nes trasologinis tyrimas yra būtent sulyginti, kurie transporto priemonių sugadinimai galėjo būti tarpusavyje padaryti. Šiuo atveju buvo „SAAB“ nuotrauka ir matyti, kad tas bamperis jau buvo kažkada remontuotas, nes trūksta dažų fragmento. Motociklo nuotraukos buvo pateiktos. Sugadinimai neturi savo galiojimo, kurią valandą ar dieną ir kurioje vietoje jie buvo padaryti. Dabartinės transporto priemonės, lengvi automobiliai, turi priemones, turi galimybę nustatyti, jie pagal navigacijos modelius gali ieškoti, ar būtent tą dieną, tą valandą automobilis galėjo ten būti. Tarp tų transporto priemonių pėdsakų, būdingų kontaktui jie nenustatė. Matosi, kad ant automobilio bamperio jau buvo kito kontakto daryti, ant motociklo elementų nesimato automobilio dažų, o ant motociklo pagrindiniai pėdsakai radosi būtent po slydimo kelio danga, bet su automobiliu kontaktas nenustatytas. Jeigu jiems trūksta duomenų išvadai pateikti, jie prašo papildomai, bet šiuo atveju matėsi, kad sugadintos tos dalys ir nereikia papildomų duomenų šiai išvadai duoti. Transporto priemonių natūra jie neapžiūrinėjo. Dažų likučius jie nustatinėja tik iš fotonuotraukų, vizualiai nuotraukose matosi, ar nėra dažų likučių, o mikroskopinių dažų likučių nustatytas nėra jų sritis. Jis neprisimena motociklininko paaiškinimo dėl anksčiau buvusių motociklo apgadinimų, kurį pateikė draudimui. Kompaktinis diskas su PDF buvo grąžintas, galimai jis yra medžiagoje pateiktas teismui. Jie sako, kad ant motociklo padaryti braukimo pėdsakai su šiurkščiu paviršiumi. Kontaktuojant su automobiliu tokio pobūdžio pėdsakai ant kairio ir dešinio šono nesusidaro, jie susidaro tik krentant po to. O ant automobilio yra keli skirtingi kontaktai ant bamperio, kurie buvo perdengti, tai nėra būdinga kontaktuojant su pravažiuojančia transporto priemone praslystant. Vieno eismo įvykio metu ant automobilio priekinio bamperio kairės pusės tokio pobūdžio pėdsakai susidaryti negali.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertui buvo parodyta kaltinamojo R. T. pildyta anketa, kurioje yra ir jo nubraižyta eismo įvykio schema (1 t., b. l. 15-18).

Parodžius šią anketą, ekspertas M. Možeiko nurodė, kad schema jam matyta. Kai situaciją ir tas pozicijas parodė savo medžiagoje, kad pamatytų, kuriomis kryptimis važiavo tos transporto priemonės, kad motociklas važiavo link Spaudos rūmų, ir medžiagoje jie parodė važiavimo trajektorijas pagal tas normalias sąlygas. Ten, kur byloje yra stulpas, tai jis yra arčiau dešinio krašto, bet nėra nuotraukų po eismo įvykio iš karto, kaip guli transporto priemonės, todėl jie grįžta prie schemų, kurios buvo pateiktos po įvykio. Jeigu motociklo metalinės dalys kontaktuoja su asfaltu, metalo medžiaga kieta, tai braukdami dažniausiai palieka kažkokius tai pėdsakus, galimai paliktų juos ir ant asfalto, bet tik galimai. Jie tik turi informaciją, kuriomis kryptimis važiavo transporto priemonės, o galutinių jų padėčių nėra.

Ekspertas Vitalijus Matusevičius, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra įrašytas į Lietuvos ekspertų sąrašą ir įstatymų nustatyta tvarka prisiekęs ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Medžiagą gauna vedantysis ekspertas, šiuo atveju jo kolega gavo medžiagą, jis (V. Matusevičius) taip pat su medžiaga susipažino, jie apsitarė tyrimo eigą, dirbdami apsitardavo tarpinius rezultatus, o specialisto išvadą surašė kolega. Jis pilnai patvirtina išvadas. Jeigu komisijoje nėra vieningos nuomonės, tai surašomi du ekspertizės aktai, tačiau šiuo atveju buvo vieninga nuomonė. Jis atkreipia dėmesį, kad ant motociklo visi sugadinimai abiejų šonų turi ryškius kontakto su šiurkščiu paviršiumi požymius, t.y. jie susidarė, kai ši transporto priemonė buvo nukritusi ant vieno ir ant kito šono ir slydo, greičiausiai, kelio paviršiumi, o automobilio sugadinimai buvo užfiksuoti tik ties priekiniu kairiuoju kampu, tai tie sugadinimai buvo padaryti ne vieno kontakto metu. Tuo tarpu pagal abiejų eismo įvykio dalyvių deklaruotas aplinkybes, kontaktas turėtų įvykti su motociklu automobilio priekiniu dešiniu kampu. Ant šio paviršiaus fotografijose apskritai sugadinimų užfiksuota nebuvo. Dėl tokių motyvų ir buvo duota išvada.

Liudytoja A. V., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji blogai atsimena bylą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pakartotinai pagarsintas kaltinamojo A. K. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, protokolas (apklausą atliko vyresnioji tyrėja A. V.) (1 t., b. l. 149).

Pagarsinus minėtą apklausos protokolą, liudytoja A. V. nurodė, kad prisimena, jog buvo dvi apklausos, bet pačių apklausų eigos neatsimena. Bylos esmę atsimena, tai buvo dėl suklastotos eismo įvykio deklaracijos. Prieš įteikdami pranešimą apie įtarimą, jie visada klausia, ar asmuo supranta, kuo yra kaltinamas. Jie išaiškina, dėl ko pareikštas įtarimas, jei asmuo nesupranta, paaiškina. Spaudimo jie niekada nedaro. Protokolą perskaito pats žmogus ir pasirašo. Ji detalių neprisimena, apklausdama žmogų jį stabdo, jei nespėja rašyti, jei kažkas jai neaišku, pasitikslinimui taip pat užduoda papildomus klausimus. Apklausos detalių neprisimena dėl praėjusio laiko, asmens pozicijos dėl kaltės teiraujasi tada, kai asmuo susipažįsta su įtarimu. Asmuo turi teisę sakyti, ką galvoja ir ką nori pasakyti. Ji visada asmeniui išaiškina jo teises, taip pat ir teises į gynėją. Šiuo atveju apklausos buvo dvi ir ji kiekvieną kartą išaiškina visas teises. Teisių išaiškinimo protokolas yra 3 lapai lietuvių kalba, asmeniui jis yra įteikiamas, asmuo perskaito, susipažįsta. Skaitymui yra duodamas laikas, o žmogus turi teisę, skaityti ar ne. Ji neatsimena, dėl kokių aplinkybių byla buvo nebaigta baudžiamuoju įsakymu.

ADB „Gjensidige“ 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad bendrovės žalų departamente buvo registruotas įvykis apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, 1994 metų laidos, kurį vairavo A. K. (kaltininkas), nepraleido motociklo „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, 2018 metų laidos, kurį vairavo R. T. (nukentėjusysis). Eismo įvykio dieną kaltininko automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „Gjensidige“ buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo poliso sudarymo data 2019 m. rugsėjo 26 d.. Pagal šį įvykį ADB „Gjensidige“ buvo registruotos 2 žalos bylos:

1) 2019 m. rugsėjo 30 d., registruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl motociklo žalos 2698,57 eurų sumai;

2) 2019 m. spalio 2 d., registruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo daiktams – striukei, šalmui, mobilaus ryšio telefonui, padarytos žalos suma 585,93 eurų.

Viso eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. T. suskaičiuota žala siekia 3284,50 eurų. Apklausos metu R. T. nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytą dieną ir laiku, t. y. 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val. jis su motociklu „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, išvažiavo nuo adreso esančio šalia skulptūros „Arklys“ ir važiavo Architektų gatve link posūkio Karoliniškių kryptimi. Išvažiuojant iš Architektų gatvės, ties posūkiu į Laisvės pr., Karoliniškių kryptimi, į jo vairuojamo motociklo galinę dalį (kokią, jis tiksliai nurodyti negalėjo) stuktelėjo automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jam pažįstamas asmuo. Kontakto metu motociklą vairavęs R. T. bandė motociklą išlyginti, tačiau nesėkmingai, ko pasėkoje, jis nuo jo nušoko, o motociklas nuvirto. Kaip konkrečiai motociklas virto, nukentėjusysis smulkiai nurodyti negalėjo. R. T. važiavimo maršrutą nurodė ant „Google maps“ atspausdinto žemėlapio pasirašytinai, bei parodė pats betarpiškai būdamas eismo įvykio vietoje (užfiksuota nuotraukose).

1) Eismo įvykis registruotas kitą dieną po to, kai buvo apdraustas kaltininko automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2) Apklausos metu R. T. nurodė, jog pažįsta kaltininką;

3) Apklausoje R. T. sutiko pateikti savo naudojamo mobilaus telefono skambučių išklotines (apie tai jis parašė anketoje eismo įvykio dalyviui, 17 punkte), vėliau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad telefonas priklauso įmonei ir dėl konfidencialumo informacijos neteiks (1 t., b. l. 38, 39);

4) Apžiūros metu ant automobilio „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio nerasta akivaizdžių sugadinimų, kurie galėjo atsirasti šio eismo įvykio metu;

5) Ant motociklo „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti daugybiniai sugadinimai, tiek dešinės, tiek kairės jo pusių, kurie galėjo atsirasti apvirtus tiek į dešinę, tiek į kairę pusę. Ant atskirų apgadinimų buvo matomi korozijos požymiai, kas byloja, jog jie galėjo būti atsiradę iki nurodyto eismo įvykio arba kito eismo įvykio metu;

6) Žalos tyrimo metu A. K. (kaltininkas) nebendradarbiavo. Susisiekus su juo telefonu, A. K. pradžioje sutiko pateikti informaciją apie įvykį, tačiau sutartą dieną ir laiku nuvykus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), susitikti su juo nepavyko, telefonu jis nebendravo (1 t., b. l. 48);

7) Siekiant patikrinti, ar nurodytu laiku ir vietoje įvyko deklaruotas eismo įvykis, buvo nustatyta, jog R. T. nurodytame važiavimo maršute prieš pat eismo įvykio vietą, galėjo fiksuoti AB „Telia“ apsaugos kamera. Užklausus AB „Telia“ administracijos dėl vaizdo įrašo pateikimo buvo gauta vaizdo medžiaga prieš ir po galimo eismo įvykio, kurioje matyti: vaizdo medžiagoje, nuo 18 val. iki 21 val., nuo skulptūros „Arklys“ iki pat eismo įvykio vietos, iki 19. 45 min., nefiksuotas joks važiuojantis motociklas link Laisvės pr.; 19.45 val. (jau po deklaruoto eismo įvykio) link įvykio vietos važiavo tik vienas „Čioperio“ tipo motociklas, išoriškai neatitinkantis motociklo „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, modelio tipo; vaizdo medžiagoje, iš toli, matoma deklaruota eismo įvykio vieta, tačiau sprendžiant pagal nepertraukiamą transporto judėjimo intensyvumą, kurį natūraliai turėtų sutrikdyti transporto priemonių susidūrimas, jis buvo nepertraukiamas ir netrukdomas, nei prieš nurodytą eismo įvykio laiką nei po jo.

Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių ADB „Gjensidige“ turi pagrindo manyti, kad pateikti duomenys apie deklaruotą eismo įvykį neatitinka tikrovės ir galimai yra suklastoti. Prie pareiškimo pridėta Žalų sureguliavimo medžiaga (75 lapai) ir 2019 m. spalio 15 d. kompaktinė plokštelė Nr. 144439 „Telia Lietuva“ (1 t., b. l. 1-2, 49, 50).

Prie pareiškimo pridėtos ir motociklo „Kawasaki“ apžiūros fotonuotraukos, automobilio „SAAB“ apžiūros fotonuotraukos bei įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 51-69, 71-77).

Prie pareiškimo pridėta R. T. pateikta „Google maps“ atspausdinto žemėlapio nuotrauka, kurioje pastarasis pažymėjo savo važiavimo motociklu kryptį nuo „Arklio“ iki susidūrimo vietos 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val. (patvirtino parašu) (1 t., b. l. 70).

2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime apie įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „Gjensidige“ R. T. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val., Architektų g., vairuojant transporto priemonę – motociklą „KAWASAKI EX 650“, 2018 m., važiuojant pagrindiniu keliu, jo nepraleido sukdamas kitas automobilis (1 t., b. l. 3).

Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad ją 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val. užpildė skiltyje A R. T., motociklo „KAWASAKI (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, ir skiltyje B A. K., automobilio „SAAB-900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Eismo įvykio vieta- Architektų gatvė. Eismo įvykio aplinkybės – pažymėti du langelių laukai: 13 p. „sukant į kairę“ ir 19 p. „įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą“. Nurodyta, kad abi transporto priemonės draustos draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Nurodyti transporto priemonių sugadinimai – motociklo „KAWASAKI“ – kairė ir dešinė pusė, automobilio „SAAB“ – kairės pusės priekis. Skiltyje patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą, pasirašė A. K. (1 t., b. l. 4).

ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad automobilis „SAAB-900“, valst. (duomenys neskelbtini) draustas R. J. vardu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 24.00 val. (1 t., b. l. 5-8).

Iš VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad R. T. suteikta teisė vairuoti A, BE, CE, DE kategorijos transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimo galiojimo data iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-10).

UAB „TUVLITA“ Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad motociklui „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), Transporto priemonė LR registruota (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės valdytojas – R. T.. Kilmės šalis – Prancūzija. Išduotas registracijos liudijimas (1 t., b. l. 11-13).

2019 m. spalio 15 d. R. T. užpildytoje „Anketoje eismo įvykio dalyviui“ pastarasis nurodė eismo įvykio aplinkybes, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., 19.30 val., jam važiuojant 50 km/h greičiu, motociklu „KAWASAKI/NINJA 650 (duomenys neskelbtini)“, 2018 m., maršrutu nuo „Arklio“ Lazdynų mikrorajonu į Karoliniškių pusę, link „Spaudos“ rūmų, jo, važiuojančio pagrindiniu keliu nepraleido automobilis „SAAB 900“, įvyko susidūrimas – smūgis „SAAB“ į motociklo galinę dalį. R. T. nubraižė įvykio schemą, iš kurios matyti, kad susidūrimas įvyko jam darant posūkį į dešinę (į Karoliniškių pusę), pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 98 straipsnį. Nurodė, kad iki šio įvykio transporto priemonė turėjo smulkius defektus. Po įvykio toliau važiavo motociklu. Kitą eismo dalyvį pažįsta iš matymo (1 t., b. l. 14-18).

ADB „Gjensidige“ žalos administravimo suvestinės, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. „SMART CLAIM“ ekspertas L. M. atliko motociklo „Kawasaky Ninja“ (duomenys neskelbtini) apžiūrą (1 t., b. l. 19).

Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte užfiksuota, kad 2019 m. spalio 2 d. ADB „Gjensidige“ ekspertas L. M. atliko motociklo „Kawasaky Ninja“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nurodė remontuojamas dalis ir keičiamas dalis (1 t., b. l. 20).

Iš 2019 m. spalio 2 d. R. T. siųstų el. paštu (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo laiškų su ADB „Gjensidige“ atstove I. T. ir jų priedų matyti, kad jis pateikia nuotraukas daiktų, sugadintų eismo įvykio metu, nurodo jų kainas: MRT „Samsung Galaxy“ (suskilęs papildomas ekrano apsaugos stikliukas), šalmo kaina 90 Eur, odinės striukės 1100 Eur (1 t., b. l. 21-31).

2019 m. lapkričio 4 d. R. T. surašytame įvykio aplinkybių pranešimo protokole R. T. nurodė, kad jis, 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val. važiavo Architektų gatve nuo „Arklio“ link Karoliniškių pusės, ties išvažiavimu į Laisvės pr. į jo vairuojamo motociklo galinę dalį, stuktelėjo „SAAB“ automobilis. Maždaug pravažiavus 5 metrus jis bandė išlyginti motociklą, padidino greitį ir išsuko vairą, kad išlygintų motociklą, tačiau nesėkmingai, jis pradėjo kristi į dešinę pusę, tuomet supratęs, kad motociklo nebesuvaldys, jis nušoko nuo jo. Kai jis atsikėlė, motociklas gulėjo ant kairio šono. Jis pradėjo lyginti pusiausvyrą iš karto po „Saabo“ stuktelėjimo (b. l. 32).

ADB „Gjensidige“ žalos skaičiavimo duomenų išvadoje nurodyta, kad išmokos apskaičiavimo žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio Architektų g. Vilniuje, paskaičiuota turtui padaryta žala: telefonas (Samsung s9) ekranas + stikliukas 214,20 Eur; šalmas – 85,50 Eur; striukė – 286,23 Eur. Išmokama suma 858,93 Eur (1 t., b. l. 33).

ADB „Gjensidige“ sudarytoje motociklo „KAWASAKI Z650 ABS“ 2019 m. spalio 21 d. žalos sąmatoje (Klaipėda, Šilutės pl. 2) nurodyta, kad motociklo remonto darbų ir detalių kaina sudaro: darbai – 158,70 Eur, dalys – 2518,27 Eur, iš viso 2698,27 Eur (1 t., b. l. 34-37).

2020 m. kovo 9 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. J. vardu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., 09.21 val. (TP valdytojo/savininko keitimas) (1 t., b. l. 119).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. 2020 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susisiekta telefonu su automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku R. J., kuris paaiškino, kad pažįstamas A. K., kuriam jis paskolino naudotis savo automobilį, automobilio jam iki šiol negrąžino, automobiliu naudojasi jo (R. J.) leidimu. (1 t., b. l. 120).

2019 m. spalio 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte užfiksuota, kad ADB „Gjensidige“ ekspertas L. M. atlikto automobilio „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir nurodė remontuojamas dalis – priekinio bamperio reguliavimas; keičiamas dalis- rd. gr. Pastabose nurodyta, kad kitos žalos, matomos nuotraukose, nesusijusios su įvykiu (1 t., b. l. 41-42).

UAB „TUVLITA“ Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobiliui „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė LR registruota (duomenys neskelbtini). Išduotas registracijos liudijimas (1 t., b. l. 43, 44-45).

2019 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai:

Pirmame vaizdo įraše pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)“, matomas vaizdas nuo pastato esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia – 17:57:26 val. Laikotarpyje 19:45:25 – 19:45:39 val. matomas nuo Architektų g. 146, Vilnius, link Laisvės pr. važiuojantis galimai motociklas, tačiau iš motociklo išvaizdos jis nepanašus į su tyrimu susijusį motociklą. Dėl prastos kokybės ir naktinio matymo nustatyti galimai važiuojančio motociklo požymių nepavyksta. Minėtas vaizdo įrašas arba yra galimai iškarpytas, ar dėl nežinomų priežasčių kartkartėmis prasisuka į priekį nuo 10-15 sekundžių iki 1 min. 30 sek. 19:46:31 val. vaizdo įrašo pabaiga;

Antrame vaizdo įraše pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)1“ matomas vaizdas nuo pastato, esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia 19:46:33 val. Vaizdo įrašo pabaiga 20:44:47 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, įtartinų transporto priemonių, susijusių su tyrimu, nepastebėta;

Trečiame vaizdo įraše pavadinimu „95 (27-09-19 17’57’26)2“ matomas vaizdas nuo pastato, esančio Architektų g. 146, Vilnius, link posūkio į Laisvės pr. Vaizdo įrašo pradžia 20:44:49 val. Vaizdo įrašo pabaiga 21:02:47 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, įtartinų transporto priemonių, susijusių su tyrimu, nepastebėta. Pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 96-97, 99).

2020 m. kovo 7 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos abonentinių numerių (duomenys neskelbtini), priklausančio R. T. ir (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės bei trumpųjų SMS žinučių išklotinės su celėmis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Apžiūros metu nustatyta, kad duomenų apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimus prie bet kokių mobiliųjų ryšių bazinių stočių nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. nėra, jungtasi tik 2019 m. rugsėjo 30 d., 08.57 val. ir 09.11 val. prie mobiliųjų ryšių bazinės stoties (duomenys neskelbtini), naudojant mobiliuosius duomenis. Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo 16.44 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., 14.28 val. buvo prisijungęs prie mobiliųjų ryšių bazinės stoties (duomenys neskelbtini), prie kitų bazinių stočių šiuo laikotarpiu nesijungta. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) sujungimų išklotinės laikotarpiu nebuvo (1 t., b.l.103-116, 117).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš to išplaukia, kad pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K- 212-303/2018 ir kt.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji R. T. ir A. K. panaudodami apgaulę siekė užvaldyti svetimą turtą – ADB „Gjensidige“ 3284,50 eurų draudimo išmoką. Apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamieji kreipėsi į draudimo kompaniją pranešdami apie tariamą eismo įvykį ir pateikdami žinomai suklastotą tikrą dokumentą, tai yra eismo įvykio deklaraciją. Apklaustas teisme kaltinamasis R. T. nurodė, kad įvykio metu jis važiavo nuo Lazdynų link namų ir suko į dešinę pusę, į Laisvės prospektą. Automobilis, važiuojantis priešinga kryptimi, suko į kairę ir užkabino jo motociklo galo kairę pusę. Jis bandė išlaviruoti, paspaudė akceleratorių, motociklą pradėjo mėtyti, gavosi taip, jog pradėjo „traukti“ į dešinę pusę. Jis paleido motociklą, kuris krito į dešinę pusę, kiek matė, motociklas atsitrenkė į stulpą ir krito ant kairės pusės, o jis pats krito į kairę. Kaltinamojo nurodyta tariamo eismo įvykio eiga yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Eismo įvykio nebuvimo faktą patvirtino specialistų išvada įvertinus kaltinamųjų nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir automobilių apgadinimus. Specialistai autotechnikai kategoriškai konstatavo, kad automobilio ir motociklo sugadinimai padaryti ne jų tarpusavio kontakto metu, techniniu požiūriu nepaaiškinami. 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-851(20), kurią ekspertai Martinas Možeiko ir Vitalijus Matusevičius patvirtino teismo posėdyje, nurodyta, kad automobilio „SAAB“ ir motociklo „Kawasaki“ tarpusavio kontakto požymių nenustatyta. Automobilio „SAAB“ ir motociklo „Kawasaki“ sugadinimai buvo padaryti ne nurodyto eismo įvykio metu, ne vieno eismo įvykio metu ir ne deklaruotomis eismo įvykio dalyvių aplinkybėmis. Specialisto išvada yra aiški ir kategoriška, tai yra, specialistai konstatavo šiuos esminius dalykus: 1) iš pateiktų nuotraukų ant motociklo „Kawasaki“ šono nenustatyta jokių (slystamo, statinio ar antsluoksninių raudonos spalvos) kontakto pėdsakų, kurie būtų būdingi susidūrimui su automobiliu „SAAB“; 2) ant motociklo „Kawasaki“ dešinio šono yra slystamo pobūdžio kontakto pėdsakų, kurie padaryti išilgine motociklo kryptimi. Ant kairiojo motociklo „Kawasaki“ šono esantys pėdsakai yra vertikalūs bei orientuoti įžambiai, tai yra skiriasi sugadinimų padarymo pobūdis ant motociklų abiejų šonų. Dešinio pusės veidrodėlio nėra gamintojo numatytoje vietoje, o kairys veidrodėlis, tikėtina, nepatyrė ženklesnių sugadinimų, kaip ir priekinis stiklas. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad motociklas „Kawasaki“ po nurodomo susidūrimo negalėjo griūti ant vieno šono, o po to apvirsti ant kito, nepaliekant virtimo pėdsakų; 3) iš sumodeliuotų galimų transporto priemonių važiavimo trajektorijų (atsižvelgiant į deklaruoto eismo įvykio nurodytas aplinkybes), galima daryti išvadą, kad nurodytoje situacijoje automobilis „SAAB“ su motociklu „Kawasaki“ turėjo kontaktuoti automobilio priekiniu dešiniu kampu, o ne priekine kaire dalimi, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Aiškindamas apie transporto priemonių sugadinimų nustatyta apimtimi atsiradimo negalimumą, ekspertas M. Možeiko akcentavo, kad transporto priemonių pėdsakų, būdingų kontaktui jie nenustatė. Ant motociklo matomi braukimo (slydimo) pėdsakai kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, o kontaktuojant su automobiliu tokio pobūdžio pėdsakai ant kairio ir dešinio šono nesusidaro, jie susidaro tik krentant po to. Teigė, kad ant automobilio buvo matomi keli skirtingi kontaktai ant bamperio, kurie buvo perdengti, o tai nėra būdinga kontaktuojant su pravažiuojančia transporto priemone praslystant. Kategoriškai tvirtino, jog vieno eismo įvykio metu ant automobilio „SAAB“ priekinio bamperio kairės pusės tokio pobūdžio pėdsakai susidaryti negali. Apklaustas teisme ekspertas Vitalijus Matusevičius akcentavo tai, kad ant motociklo abiejų šonų visi sugadinimai turi ryškius kontakto su šiurkščiu paviršiumi požymius, tai yra jie susidarė, kai ši transporto priemonė buvo nukritusi ant vieno ir ant kito šono ir slydo, greičiausiai, kelio paviršiumi, o automobilio sugadinimai buvo užfiksuoti tik ties priekiniu kairiuoju kampu, tai leidžia daryti išvadą, jog tie sugadinimai buvo padaryti ne vieno kontakto metu. Akcentavo ir tai, kad pagal abiejų eismo įvykio dalyvių deklaruotas aplinkybes, kontaktas turėtų įvykti su motociklu automobilio priekiniu dešiniu kampu, tačiau ant šio paviršiaus fotografijose apskritai sugadinimų užfiksuota nebuvo.

Kaltinamojo R. T. kaltę įrodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog tiriant 2019 m. rugsėjo 27 d., 19.30 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, eismo įvykį, kurio metu automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K., nepraleido motociklo „KAWASAKI/NINJA 650 ABS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. T., kilo pagrįstų įtarimų dėl pateiktų draudimo kompanijai duomenų tikrumo ir galimo klastojimo. Pareiškime nurodytos aplinkybės, sukėlusios įtarimus, kartu su pareiškimu buvo pateikta žalų sureguliavimo medžiaga (75 lapai) ir 2019 m. spalio 15 d. kompaktinė plokštelė Nr. 144439 „Telia Lietuva“ (1 t., b. l. 1-2, 49, 50). Teisme apklaustas liudytojas D. M. patvirtino, kad jis parengė draudimo kompanijos „Gjensidige“ pareiškimą ir teisme patvirtino šiame pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog įtarimus kėlė tai, kad motociklas buvo apgadintas iš abiejų pusių, kas paprastai nebūdinga, buvo konsultuotasi su specialistais, kurie paaiškino, kad tokių dalykų negali būti, nes motociklas virsta į vieną pusę, automobilis „SAAB“ išoriškai neturėjo jokių sugadinimų, tai, kad automobilis buvo draustas vieną dieną prieš įvykį, o vėliau paaiškėjo, kad eismo įvykio dalyviai vienas kitą pažįsta, peržiūrėjus AB „Telia“ apsaugos kamerų vaizdo įrašus, nebuvo matyti jokių eismo sutrikimų, asmuo, važiavęs motociklu, nebuvo sužalotas, niekuo nesiskundė, nors paprastai tokiuose eismo įvykiuose motociklo vairuotojas patiria sužalojimus. Kaltinamojo R. T. gynėjas teigė, jog liudytojo D. M. parodymai ir pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo negali būti įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę, nes draudimo bendrovė ir jai atstovaujantis D. M. yra suinteresuoti nemokėti draudimo išmokos, todėl yra neteisingi ir šališki. Tokių išvadų daryti teismas neturi pagrindo, kadangi aplinkybes, kurios buvo nurodytos draudimo kompanijos „Gjensidige“ pareiškime ir apie kurias teisme paaiškinimus davė D. M., patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-851(20) ir kiti duomenys, kuriais nesiremti nėra jokio pagrindo. Aplinkybes, kad tariamas eismo įvykis buvo registruotas kitą dieną po to, kai buvo apdraustas kaltininko automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad automobilis „SAAB-900“, valst. (duomenys neskelbtini) draustas R. J. vardu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 24.00 val. (1 t., b. l. 5-8). 2020 m. kovo 9 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. J. vardu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., 09.21 val. (TP valdytojo/savininko keitimas) (1 t., b. l. 119). Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu A. K. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. R. T. paprašė paklausti, kas galėtų paskolinti automobilį, šis davė R. J. telefono numerį. Su R. J. sutarė, kad R. J. paliks jam (A. K.) automobilį „Saab“ (duomenys neskelbtini), raktus paliks automobilio viduje. 2019 m. rugsėjo 27 d. po pietų (tikslaus laiko nepamena), iš R. T. pažįstamo R. J. pasiskolino pastarajam priklausantį automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, kadangi jo (A. K.) automobiliui „Ford“ sugedo turbina, automobilis beveik nevažiavo. Po įvykio automobilį „SAAB“ grąžino R. J. maždaug po trijų savaičių, teigė, kad jam yra žinoma, kad šiuo metu (2020 m. kovo 9 d.) automobilis „SAAB“ yra pas savininką (1 t. b. l. 140). Apklausiamas teisme kaltinamasis A. K. nurodė, kad automobilis „SAAB“ yra jo pažįstamo vardu G., pavardės neatsimena. Byloje yra 2020 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog susiekus su automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku R. J., pastarasis paaiškino, kad jo pažįstamas A. K., kuriam jis paskolino naudotis savo minėtą automobilį, automobilio iki šiol jam negrąžino (1 t., b. l. 120). Teismo manymu, šios aptartos aplinkybės, tai yra tai, kad automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. vardu buvo įregistruotas ir apdraustas dieną prieš tariamą eismo įvykį, tai yra 2019 m. rugsėjo 26 d., akivaizdžius prieštaravimus dėl šio automobilio grąžinimo ar negrąžinimo R. J., bei prieštaraujančius elementariai logikai A. K. paaiškinimus, kad automobilis buvo paliktas neva sutartoje vietoje su raktu automobilio viduje, patvirtina tai, kad automobilis „SAAB“ eismo įvykio deklaracijoje nurodytame eismo įvykyje nedalyvavo. Šios aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimo padarymui kaltinamieji ruošėsi iš anksto.

Kaltinamasis A. K., pasinaudojęs teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau juos duoti tik po liudytojų apklausos teisme, teismo vertinimu, akivaizdžiai siekė savo parodymus priartinti, suderinti su baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Teisme kaltinamasis A. K. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta visiškai, nesuprato kaltinimo esmės ir prisipažino dėl to, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas laiko tik gynybine kaltinamojo pozicija.