Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui C. C. (C. C.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

19. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

20. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra A. yra 4 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), už kurį kiekvieną mėnesį reikia mokėti 64,40 Eur. Šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame bute, už kurį moka 300,00 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius (apie 80 Eur). Mergaitė sveikatos problemų ir specialių poreikių neturi.

21. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, konstatuotina, kad vaiko būtinieji poreikiai yra realūs, atitinka nepilnametės A. C. poreikių tenkinimui išleidžiamas sumas.

22. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

23. Byloje esančiais duomenimis ieškovė viena rūpinasi šalių mažamete dukra, atsakovas iš esmės dukros gyvenime nedalyvauja, ir ja nesidomi. Sodros duomenimis, ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „APRANGA LT“, kur gauna apie 684 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, atskaičius mokesčius. Taip pat ieškovė gauna vaiko pinigus – 152 Eur/mėn., kitų papildomų pajamų negauna. Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, ieškovė nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neturi, yra netekėjusi, kitų išlaikytinių neturi.

24. Atsakovas duomenų bei įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė.

25. Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Duomenų bei įrodymų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, byloje nėra.

26. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie bet kokias kitas aplinkybes, galinčių riboti jo darbingumą, todėl atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir į tai, kad atsakovas iš esmės visiškai jokių duomenų apie turtinę padėtį neteikia, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, ir leidžianti teikti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą.

27. Taip pat pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

28. Įstatymu numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Objektyviai vertinant byloje pateiktus duomenis bei įrodymus darytina išvada, kad atsakovas, būdamas darbingas žmogus turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina, kad dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

31. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 152,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).

32. Remiantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant šioje byloje į tai, kad atsakovas neteikė duomenų bei įrodymų apie savo gaunamas pajamas, nėra duomenų apie turimus atsakovo skolinius įsipareigojimus, šiuo atveju visos abejonės vertinamos šalių nepilnametės dukters naudai, todėl iš priteisiamo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis teismas neišskaito vaikui valstybės mokamų pinigų.

33. Įvertinus išdėstytą, vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kas mėnesį 300,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. M..

34. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2024 m. vasario mėnesio, kai atsakovas vaiko išlaikymui pradėjo mokėti nebe po 300,00 Eur, o po 200,00 Eur.

37. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Nagrinėjimu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas ieškovei su dukra išvykus įgyventi į Lietuvą, teikė dukrai išlaikymą po 300,00 Eur, tačiau nuo 2024 m. vasario mėnesio atsakovas pradėjo mokėti po 200,00 Eur, todėl už praėjusį laiką susidarė 300,00 Eur skolą, kurios atsakovas neneigia.

39. Kadangi atsakovas šio reikalavimo neginčijo, ir nepateikė duomenų, kad prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas viršija vaiko poreikius, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėjo teikti išlaikymo ar galėjo teikti tik mažesnį išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra tenkinamas visiškai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

40. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

41. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

42. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas paskutinį kartą matė dukrą kai jai buvo 4 mėnesiai. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su dukra, nededa pastangų sukurti ryšį su dukra. Todėl ieškovė, atsižvelgdama į dukros amžių ir jų su atsakovu gyvenimą skirtingose valstybėse, prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra A. C. gali bendrauti nuotoliu iš anksto susitaręs su ieškove ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Atvykęs į Lietuvą atsakovas gali bendrauti su dukra kartu dalyvaujant ieškovei, iš anksto pranešęs, ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Atsakovas neturi teisės išsivežti dukros iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo dukros ugdymosi ir poilsio režimui.

44. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė.

45. Ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai iš esmės pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Papildomai nurodė, jog ieškovė su vaiku tėvu C. C. išsiskyrė tuomet, kai A. buvo 4 mėnesių kūdikis. Nuo to laiko atsakovas dukters nematė, susitikęs nebuvo, neturi jokio ryšio su dukra. Praėjusiais metais vaiko tėvas skambino vaizdo skambučiu, norėdamas pamatyti dukrą, bet bendrauti sekėsi sunkiai. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas galimai nedalyvauja vaiko gyvenime nuo jo kūdikystės, manytina, jog mažametei A. šiuo metu būtų sunku atsakovą identifikuoti kaip savo tėvą, vaikas galimai neturi jokio emocinio ryšio su savo biologiniu tėvu, todėl ieškovės prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarka su tėvu, šiuo metu atitinka mažametės A. interesus, t. y. atsakovas galėtų su vaiku bendrauti telekomunikacijų priemonėmis nuotoliniu būdu, atvykus į Lietuvą susitikti su mažamete dukra, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai, o ateityje tiek vaikui augant, tiek ir atsakovui sukūrus artimesnį emocinį ryšį su vaiku, būtų galima svarstyti apie bendravimo tvarkos pakeitimą, kuri atitiktų ateityje būsiančią situaciją ir vaiko galimybę palaikyti, išsaugoti šeimos ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu.

46. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaiku, šalių tarpusavio santykius, bei tai, kad tėvas jau daugiau nei trejus metus dukters nematė, jos nelankė ir neturi jokio ryšio su dukra, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios prašo ieškovė, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

47. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, šalys gali tarpusavio būdu, geranoriškai bendradarbiaudamos, tartis ir dėl papildomo tėvo bendravimo su dukra. O pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų, esant tarp jų nesutarimui, turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino ir priteisė 300,00 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Taip pat teismas priteisė ir 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Taigi ieškinio suma dėl šių reikalavimų yra 3 900,00 Eur (300,00 Eur x 12 mėn. = 3 600,00 Eur + 300,00 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 88,00 Eur (3 900,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.= 88,00 Eur). Be to, patenkinti 2 neturtiniai reikalavimai, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą apmokami kiekvienas po 111,00 Eur žyminiu mokesčiu, viso 222,00 Eur. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 310,00 Eur žyminis mokestis (88,00 + 222,00 = 310,00 Eur).

50. Ieškovei D. M. 2024 m. birželio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05259 nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. vasario 5 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01526, iš kurios matyti, kad D. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 651,20 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 651,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

51. Teismas šioje byloje patyrė 12,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. M..

Priteisti iš atsakovo C. C. (C. C.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė D. M..

Priteisti iš atsakovo C. C. (C. C.) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nustatyti, kad atsakovas C. C. su nepilnamete dukra A. C., gim. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti nuotoliu iš anksto susitaręs su ieškove ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Atvykęs į Lietuvą atsakovas gali bendrauti su dukra kartu dalyvaujant ieškovei, iš anksto pranešęs, ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Atsakovas neturi teisės išsivežti dukros iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo dukros ugdymosi ir poilsio režimui.

Priteisti valstybei iš atsakovo C. C. (C. C.) 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, ir įmokos kodą - 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo C. C. (C. C.) 651,20 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 20 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo C. C. (C. C.) 12,80 Eur (dvylika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.