Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovei G. Š., jos atstovei advokatei Rimutei Giruckienei

išvadą teikiančios institucijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. Š. ieškinį atsakovui G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. Š. ir atsakovo G. P. sūnus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-03-13 sprendimu P. P., gim. (duomenys neskelbtini) ( šiuo metu – pilnametis ), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu G. P., iš G. Š. priteistas išlaikymas vaikams po 100 € kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Vaikai P. ir S. 2021-07-01 grįžo gyventi pas motiną - ieškovę ir nuo to laiko jie gyvena kartu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ).

Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas ( įgyvendinti tėvų valdžią ) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).

Vienas esminių tėvų valdžios ( globos teisių ) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ( CK 3.168, 2.14 straipsniai ). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą ( CK 3.174 straipsnio 2 dalis ). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas ( mutatis mutandis, N. and S., no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt. ). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010 ).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009 ). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę ( tiek fizine, tiek socialine prasme ) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010 ).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad vaikas S. P. iki 2021-07-01 gyveno su tėvu G. P., nuo 2021-07-01 vaikas S. P. gyvena su savo motina G. Š..

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė O.Pavliukevičienė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad skyriau specialistai buvo apsilankę ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių m. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, kambaryje yra visi reikiami baldai. Su atsakovu bendrauta telefonu. Atsakovas paaiškino, kad neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Skyriaus specialistai bendravo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, S. pareiškė norą gyventi kartu su mama, todėl, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tai vertintina kaip ieškinio pripažinimą, šioje dalyje teismas ieškinį patenkina ir S. P. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina – G. Š..

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą sūnui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 200 € iki jo pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas ( CK 3.192 straipsnis ). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1dalis ), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt. ); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ). Teismas privalo nustatyti ir tėvo ( motinos ) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt. ), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 ).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus ( CPK 376 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010 ). Praktikoje išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu tas iš tėvų, iš kurio priteistinas išlaikymas vaikui, yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių ( maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. ) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas ( motina ) turi nuolatinių pajamų ( uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt. ).

Nustatyta, kad atsakovas nuo 2022-05-24 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas yra jauno amžiaus ( 40 m. ) darbingas asmuo, duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negali teikti tinkamo išlaikymo vaikui, nėra. Ieškovė dirba UAB „Intersurgical“, vidutinis jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 600 €. Su ieškove gyvena visi 3 atsakovo vaikai, tame tarpe ir nepilnametis S., kurio nuolatinė priežiūra, kasdienis rūpinimasis juo didžia dalimi tenka ieškovei. Vaikas lanko ugdymo įstaigą – Švenčionių profesinio rengimo centrą, jo poreikiai nuolat auga. Esant išdėstytoms aplinkybės, atsižvelgiant į vaiko amžių ( 16 metų ), siekiant įgyvendinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo užtikrinimą, manoma, kad būtiniausi vaiko poreikiai bus patenkinti priteisus iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą – po 200 € kas mėnesį iki jo pilnametystės. Išlaikymas vaikui priteitinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-03-25. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipiamas skubiai vykdyti ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-03-13 sprendimu iš ieškovės S. P. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 100 € kas mėnesį iki jo pilnametystės. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, ji išlaiko vaiką, šiuo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimas nutrauktinas.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-10-26 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2314-10349 buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 59 € žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 59 € ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis ) ir valstybės naudai priteistinas 131 € ( 59 € ( už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ) + 72 € ( už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ( 200 x 12 x 3 proc. )) žyminis mokestis ( LR CPK 96 straipsnio 1 dalis ).

Ieškovei byloje antrinę teisinę pagalbą pagal aukščiau minėtą sprendimą teikė advokatė R.Giruckienė, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 190 € ( 2022-06-02 pažyma Nr. (12.32Mr)PT-4406. Teismas ieškinį patenkino, todėl valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( LR CPK 99 straipsnio 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.174 str. 2 d., 3.192 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. Š..

Priteisti iš G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 € kas mėnesį nuo 2022-03-25 iki jo pilnametystės. Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja G. Š..

Nutraukti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-03-13 sprendimu ( civ. byloje Nr. 2-194-763/2019 ) iš G. Š. priteisto išlaikymo S. P. išieškojimą.

Priteisti iš G. P. G. Š. 59 € ( penkiasdešimt devynis € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. P. 131 € ( vieną šimtą trisdešimt vieną € ) žyminį mokestį valstybės naudai.

Priteisti iš G. P. 190 € ( vieną šimtą devyniasdešimt € ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai ( įmokos kodas 5630 ).

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.